CP v2

Blog

  • Japonai turi vakarui tobulą arbatą: beveik be kofeino, o skonis nustebina net matchos gerbėjus

    Matcha pastaraisiais metais tapo pasauliniu hitu dėl intensyvaus skonio ir tonizuojančio poveikio. Tačiau vakarui ji tinka ne visiems, nes matchoje paprastai būna nemažai kofeino, galinčio trikdyti užmigimą ar miego kokybę.

    Japonijoje populiarėja alternatyva, kurią daugelis renkasi būtent vakare – hojicha. Tai taip pat žalioji arbata, tik gaminama kitaip: dažniau naudojami brandesni lapai, o kartais ir stiebeliai ar šakelės iš vėlyvesnių derlių.

    Esminis skirtumas yra skrudinimas. Po džiovinimo hojicha lapai kaitinami maždaug 150–200 laipsnių temperatūroje, o procesas keičia ir skonį, ir sudėtį.

    Skrudinimas suteikia hojichai auksinę rusvą spalvą ir švelnesnį profilį: mažiau žaliosios arbatos kartumo, daugiau riešutų, karamelės ir lengvai kavą primenančių natų. Kartu paprastai sumažėja kofeino kiekis, todėl tokia arbata dažniau pasirenkama vakarui.

    Skirtingai nei hojicha, matcha nėra skrudinama: ji gaminama iš ankstyvųjų lapelių, kurie sumalami į smulkius miltelius. Dėl to matcha paprastai yra ryškesnio, žoliško skonio ir labiau stimuliuojanti, nes kofeino joje dažnai būna daugiau.

    Hojicha neretai minima ir kaip švelnesnė skrandžiui, todėl ją kai kas geria po sočių patiekalų. Vis dėlto jautresniems žmonėms svarbu stebėti individualią reakciją, nes net ir švelnesni gėrimai gali dirginti, jei geriami labai stiprūs ar rūgštesniu skrandžio metu.

    Nors hojicha poveikis raminantis, ji išlaiko dalį žaliosios arbatos vertinamų junginių, įskaitant polifenolius. Mokslinėje literatūroje žaliosios arbatos polifenoliai siejami su antioksidaciniu poveikiu, tačiau tai nėra vaistas, o bendros mitybos ir gyvenimo būdo dalis.

    Ruošiant hojichą namuose dažniausiai pakanka užplikyti lapelius karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir leisti trumpai pritraukti. Jei tikslas yra vakaro gėrimas, verta rinktis silpnesnį užpilą ir nebegerti labai vėlai, jei esate jautrūs net mažiems kofeino kiekiams.

  • Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Erkių sezonas kasmet prasideda anksti, o šylant klimatui jų aktyvumas dažnėja ir užsitęsia ilgiau. Nors nėra priemonės, kuri šimtaprocentiniu tikslumu apsaugotų nuo erkės įsisiurbimo, riziką galima reikšmingai sumažinti pasiruošus iš anksto.

    Vienas netikėtas, bet praktiškas triukas lauke – drabužių valymo lipni juosta su voleliu. Ją verta įsimesti į kuprinę einant į mišką, parką ar planuojant pikniką pievoje, nes erkės neretai pirmiausia patenka ant drabužių.

    Lipniu voleliu perbraukus per kelnių klešnes, rankoves ar kojinių sritį, galima greitai „surinkti“ ropojančias erkes dar prieš joms pasiekiant odą. Svarbu suprasti, kad tai nėra gydymo ar repelento pakaitalas, tačiau gali būti papildoma prevencinė priemonė.

    Kitas būdas, kurį žmonės kartais taiko žygiuose, – prie kelnių klešnių pritvirtinti platesnę lipnią juostą taip, kad ji sudarytų barjerą ropojančiai erkei. Erkės dažniausiai juda nuo žolės ar krūmų į viršų, todėl barjeras ties blauzdomis teoriškai gali sutrukdyti pasiekti odą.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Paplitęs mitas, kad erkės krenta nuo medžių, tačiau dažniausiai jos tyko žemai, žolėje, krūmuose ir paklotėje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika kyla ne tik miške, bet ir miesto parkuose, pakelėse, soduose, net kiemuose, kur yra žolės ir drėgnesnių vietų.

    Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad erkės „puola“ tik šiltomis vasaros dienomis. Jų aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, o švelnesnės žiemos nereiškia, kad problema išnyksta: erkės gali išgyventi ir suaktyvėti, kai tik sąlygos tampa palankios.

    Ką daryti grįžus iš lauko?

    Efektyviausia rutina po pasivaikščiojimo – kuo greičiau apžiūrėti kūną ir drabužius. Ypatingą dėmesį verta skirti vietoms, kur oda plonesnė ir šilčiau: pakinkliams, kirkšnims, pažastims, už ausų, galvos odai.

    „Kuo greičiau pastebėsite erkę ir ją saugiai pašalinsite, tuo mažesnė tikimybė, kad bus perduotos infekcijos“, – pabrėžia medikai.

    Jei erkė įsisiurbė, ją reikėtų pašalinti kuo skubiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant ir nespaudžiant pilvelio. Po pašalinimo įkandimo vietą verta dezinfekuoti, o kelias savaites stebėti savijautą ir odą.

    Kodėl tai svarbu dėl boreliozės?

    Erkės gali platinti įvairias ligas, o viena dažniausiai aptariamų yra Laimo liga, dar vadinama borelioze. Ankstyvas požymis gali būti plintantis odos paraudimas, tačiau ne visiems jis atsiranda, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrus simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, sąnarių skausmus ar neįprastą nuovargį.

    Specialistai primena, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones: tinkamą aprangą, repelentus, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir greitą erkės pašalinimą. Paprastas lipnus volelis ar juosta gali tapti papildomu žingsniu, ypač ilgesnių išvykų metu.

  • Pabarstykite aplink lysves: šliužai nustos niokoti augalus – veikia vienas paprastas būdas

    Pabarstykite aplink lysves: šliužai nustos niokoti augalus – veikia vienas paprastas būdas

    Pragraužti salotų lapai, nykstančios gėlės ir blizgūs gleivių pėdsakai lysvėse dažniausiai reiškia vieną dalyką – sode įsikūrė šliužai. Jie ypač suaktyvėja vakarais, naktį ir po lietaus, kai sąlygos būna drėgnos ir vėsios. Per trumpą laiką šie kenkėjai gali smarkiai apgadinti tiek daržoves, tiek dekoratyvinius augalus.

    Didžiausią žalą šliužai daro jauniems daigams, nes minkštus lapus ir ūglius gali nugraužti per vieną naktį. Dažniausiai nukenčia augalai su sultingais lapais, pavyzdžiui, salotos, kopūstai, braškės, taip pat šeimininkės ir kiti dekoratyviniai augalai. Jei šliužų sode daug, problema linkusi kartotis kasmet, nes jie greitai dauginasi ir randa vis daugiau slėptuvių.

    Kas padeda be žalos aplinkai

    Pastaraisiais metais vis dažniau rekomenduojami granuliuoti masalai, kurių veiklioji medžiaga yra geležies fosfatas. Ši medžiaga aptinkama ir gamtoje, o į sodininkystės produktus ji įmaišoma taip, kad priviliotų moliuskus. Granulės paprastai barstomos aplink pažeidžiamus augalus ar lysvių pakraščiuose, kai pastebimi pirmieji kenkėjų požymiai.

    Suėdę masalą, šliužai sutrikdo medžiagų apykaitos procesus, nustoja maitintis ir pasitraukia į slėptuves. Dėl to sode dažnai nematyti daug kritusių kenkėjų, o augalai nebesulaukia naujų pažeidimų. Tai viena priežasčių, kodėl sodininkai šį sprendimą vertina kaip tvarkingesnį ir patogesnį.

    Kaip naudoti saugiai ir efektyviai

    Nors geležies fosfato pagrindu pagaminti produktai dažnai laikomi draugiškesniais aplinkai, svarbu laikytis gamintojo nurodymų. Per didelis kiekis nepadidins efekto, o netinkamas barstymas gali sumažinti masalo patrauklumą, ypač jei granulės greitai sudrėksta ar yra užnešamos žemėmis. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami derinant kelis veiksmus, pavyzdžiui, sumažinant slėptuvių skaičių ir palaistant ryte, kad vakare būtų mažiau drėgmės.

    Specialistai taip pat primena, kad šliužų kontrolė veikiausiai bus efektyviausia, jei bus pradėta anksti, vos tik pastebimi pirmieji pažeidimai. Tuomet mažesnė tikimybė, kad kenkėjai spės išplisti po visą sklypą ir pridaryti didesnių nuostolių. Jei problema kartojasi kasmet, verta įsivertinti, kur sode susidaro drėgnos, uždaros vietos, kuriose šliužai slepiasi dieną.

  • Metantiems rūkyti – nauja pagalba vienu numeriu: kaip veiks Nacionalinė telefoninė linija 1819

    Nauja pagalbos priemonė metantiems rūkyti

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, Lietuvoje pristatoma Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819. Ji skirta žmonėms, kurie nori atsisakyti rūkymo ar kitų nikotino produktų, bet ieško aiškaus, greitai pasiekiamo kelio pradėti.

    Pagalbos linija veiks kaip pirmasis kontaktas, kuriuo galima gauti konsultaciją, motyvacinį palaikymą ir praktinius patarimus, kaip valdyti potraukį nikotinui. Tokios paslaugos ypač svarbios tada, kai žmogus ryžtasi keisti įpročius, tačiau susiduria su abstinencijos simptomais ir kasdieniais „trigeriais“.

    Ką akcentuoja 2026 metų kampanija

    2026 metais Pasaulio sveikatos organizacijos Pasaulinės dienos be tabako kampanijos tema yra „Atskleisti patrauklumo iliuziją – kovoti su priklausomybe nuo tabako ir nikotino“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į tai, kaip kuriamas tabako ir nikotino produktų patrauklumas, ypač orientuojantis į jaunus žmones.

    Dėmesys skiriamas reklamos ir rinkodaros formoms, kurios gali skatinti ankstyvą nikotino vartojimo pradžią ir didinti priklausomybės riziką. Ekspertai pabrėžia, kad kuo anksčiau pradedama vartoti nikotiną, tuo sunkiau vėliau atsisakyti, todėl prevencija ir ankstyva pagalba išlieka kertiniai prioritetai.

    Kaip gali padėti konsultacijos telefonu

    Priklausomybės nuo nikotino atsisakymas dažnai yra procesas, o ne vienkartinis sprendimas, todėl trumpa, aiški ir lengvai pasiekiama konsultacija gali tapti svarbiu postūmiu. Telefoninis formatas patogus tuo, kad žmogus pagalbą gali gauti greitai, nelaukdamas vizito ir nekeičiant dienotvarkės.

    Konsultacijose paprastai aptariami metimo planai, potraukio valdymo būdai, dažniausios klaidos ir tai, kaip pasiruošti sudėtingoms situacijoms. Taip pat akcentuojama, kad atkrytis nėra „nesėkmė“, o signalas peržiūrėti strategiją ir ieškoti stipresnių atramos taškų.

    „Svarbiausia, kad pagalba žmogų pasiektų tada, kai jos labiausiai reikia: sprendimo metimo pradžioje ir pirmaisiais sudėtingais etapais“, – sakė sveikatos specialistai.

    Iniciatyva pristatoma kaip papildomas, tiesiogiai prieinamas įrankis visuomenei, siekiant mažinti rūkymo paplitimą ir su nikotino vartojimu susijusias sveikatos rizikas. Informaciją apie liniją skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

  • Birštone aptarti integracijos koordinatoriams svarbūs sprendimai: ką keis savivaldybėse?

    Mokymai Birštone

    2026 metais gegužės 12–14 dienomis Birštone surengti mokymai, skirti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinavimo sistemos stiprinimui savivaldybėse. Į renginį susirinko savivaldybių integracijos koordinatoriai ir su integracijos politika dirbančių institucijų bei organizacijų atstovai.

    Mokymuose dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento, Priėmimo ir integracijos agentūros, VšĮ Diversity Development Group atstovai, taip pat nepriklausomi ekspertai. Renginio tikslas buvo suvienodinti praktikas ir sutarti dėl bendrų veikimo principų, kurie savivaldybėse leistų greičiau spręsti kasdienes integracijos situacijas.

    Kas veikė, o kur stringama

    Renginio metu aptartos savivaldybių patirtys ir pažanga organizuojant integracijos koordinavimą, o taip pat išryškinti dažniausiai pasikartojantys iššūkiai. Dalis jų siejami su paslaugų prieinamumu, informacijos sklaida ir skirtingu institucijų įsitraukimo lygiu savivaldybėse.

    Institucijų ir projekto partnerių atstovai pristatė integracijos politikos kryptis, savivaldybių vaidmenį ir atsakomybių pasidalijimą. Pabrėžta, kad koordinatorių darbas tampa esmine jungtimi tarp nacionalinio lygmens sprendimų ir konkrečių gyventojų poreikių vietoje.

    Praktinės sesijos ir tolesni žingsniai

    Didelė mokymų dalis skirta darbui mažose grupėse, kur analizuotos konkrečios savivaldybių situacijos ir ieškota pritaikomų sprendimų. Tokia forma leido tiksliau įvardyti kliūtis, kurios skirtingose savivaldybėse kartojasi, nors priežastys ne visada vienodos.

    Paraleliai vyko teminės praktinės sesijos apie paslaugų pritaikymą užsienio kilmės gyventojų poreikiams, projektinių veiklų tęstinumą ir vidinę komunikaciją savivaldybėje. Taip pat aptarti koordinatorių profesinio palaikymo klausimai, nes šioje srityje dažnai tenka dirbti su jautriomis situacijomis ir dideliu tarpžinybiniu krūviu.

    Atskiras dėmesys skirtas ir Tauragės rajono savivaldybės patirtims, jas lyginant su panašius iššūkius patiriančiomis savivaldybėmis. Tokios diskusijos padėjo išgryninti bendradarbiavimo kryptis ir praktinius sprendimus, kuriuos galima perkelti į kasdienę veiklą.

    Mokymų pabaigoje apibendrintos stipriosios praktikos, įvardyti dažniausi iššūkiai ir numatyti tolesni veiksmai, įskaitant individualiai pritaikomą metodinę pagalbą bei planuojamus vizitus savivaldybėse. Organizatorių teigimu, renginys tapo platforma stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir nuosekliau organizuoti integracijos koordinavimą savivaldybėse.

  • Išsipūtęs pilvas po valgio? Šios daržovės dažnai padeda išvengti baliono efekto

    Išsipūtęs pilvas po valgio? Šios daržovės dažnai padeda išvengti baliono efekto

    Po valgio užklumpantis pilvo pūtimas ir sunkumo jausmas daugeliui pažįstamas: drabužiai staiga ima veržti, o diskomfortas gadina savijautą. Dažniausiai tai susiję su žarnyne susikaupusiomis dujomis, tačiau priežastys neapsiriboja vien tik konkrečiais produktais. Reikšmės turi ir valgymo tempas, stresas, mažas judrumas bei perdirbtų produktų gausa racione.

    Pilvo pūtimas paprastai pasireiškia tempimo, gurguliavimo pojūčiu, padidėjusiu pilvo apimties jausmu, kartais ir skausmu netrukus po valgio. Dažnai prie to prisideda per greitas valgymas, kai praryjama daugiau oro, taip pat gausūs, riebūs, saldūs patiekalai ir gazuoti gėrimai. Jei simptomai kartojasi nuolat, verta įvertinti ir galimus netoleravimus, pavyzdžiui, laktozės ar fruktozės, taip pat dirgliosios žarnos sindromą.

    Kas dažniausiai išprovokuoja pūtimą

    Virškinimo sistema jautriai reaguoja į didelius kiekius sunkiai virškinamo maisto, ypač kai racione dominuoja itin perdirbti produktai ir mažai skaidulų įvairovės. Dujų kiekį gali didinti ir tam tikri angliavandeniai, kurie žarnyne fermentuojasi, ypač jei suvalgoma daug vienu metu. Kai kuriems žmonėms pūtimą sustiprina ankštiniai, kopūstiniai augalai ar didesni svogūnų, česnakų kiekiai, tačiau toleravimas yra individualus.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip. Greitas valgymas, dideli kąsniai, valgymas skubant ar patiriant įtampą gali skatinti aerofagiją, kai praryjama daugiau oro. Sėslus gyvenimo būdas lėtina žarnyno peristaltiką, todėl diskomfortas gali užsitęsti ilgiau.

    Daržovės, kurios dažnai toleruojamos geriau

    Jautresnį virškinimą turintiems žmonėms dažnai lengviau įtraukti neutralesnes, daugiau vandens turinčias daržoves. Viena dažniausiai minimų yra cukinija: ji paprastai laikoma lengvai virškinama, turi mažiau fermentuojamų angliavandenių, o jos skonis neutralus, todėl tinka tiek sriuboms, tiek troškiniams ar keptoms daržovėms. Svarbu ir paruošimo būdas, nes riebūs padažai ar gausus kepimas aliejuje gali panaikinti lengvumo efektą.

    Dar viena dažnai gerai toleruojama grupė yra lapinės daržovės, pavyzdžiui, salotos. Jos paprastai yra nekaloringos ir lengvos, o derinant su švelniais priedais, tokiais kaip kiaušiniai, žuvis ar lengvas padažas su alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis, galima gauti sotų, bet virškinimui švelnesnį patiekalą. Tuo pačiu patariama vengti sunkių grietininių ar sūrio padažų, jei pūtimas kartojasi.

    Dėmesio verta ir cikorija, kuri dėl kartumo ne visada dažnai pasirenkama. Ji siejama su virškinimo sulčių išsiskyrimo skatinimu, o tai kai kuriems žmonėms gali padėti lengviau jaustis po valgio. Cikorija tinka salotoms, galima ją derinti su citrusais, obuoliais, riešutais ar švelnesniais sūriais, tačiau kiekį pravartu didinti pamažu, stebint individualią savijautą.

    Kada verta sunerimti

    Pilvo pūtimas dažnai susijęs su gyvenimo būdu ir mityba, tačiau yra situacijų, kai reikėtų pasitarti su gydytoju. Budrumą turėtų kelti staigus, neįprastas simptomų atsiradimas, nuolatinis skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose, užsitęsęs viduriavimas ar užkietėjimas. Tokiais atvejais svarbu atmesti rimtesnes virškinamojo trakto ligas ir parinkti tinkamą gydymą.

    Kasdienybėje dažnai padeda paprasti sprendimai: valgyti lėčiau, mažinti gazuotų gėrimų vartojimą, rinktis paprastesnį patiekalų paruošimą ir įtraukti daugiau lengvai toleruojamų daržovių. Jei kyla įtarimų dėl konkrečių produktų, naudinga vesti mitybos ir simptomų dienoraštį. Tai leidžia aiškiau pamatyti ryšius ir priimti pagrįstus sprendimus dėl raciono.

  • „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    Švietimo kampanija apie rūšiavimą

    Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradeda visuomenės švietimo kampaniją, skirtą paneigti dažniausius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva siekiama aiškiai priminti pagrindines taisykles ir padėti gyventojams išvengti klaidų, dėl kurių perdirbimas tampa sudėtingesnis.

    Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas nėra sudėtingas, kai vadovaujamasi aiškiais principais. Akcentuojama, kad net nedidelės klaidos konteineriuose ilgainiui kainuoja brangiai, nes užterštos atliekos dažniau nebetinka perdirbti.

    „Norėjome parodyti, kad rūšiavimas nėra sudėtingas – svarbiausia turėti teisingą informaciją ir suprasti, kad net maži kasdieniai veiksmai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – sakė „Gamtos ateities“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Kampanijoje numatyti trumpi edukaciniai vaizdo įrašai, skirti dažniausiems įsitikinimams patikrinti. Jie platinami socialiniuose tinkluose ir perduodami savivaldybėms, kad gyventojus pasiektų per vietinę komunikaciją.

    Kodėl pirminis rūšiavimas svarbiausias

    Asociacija pabrėžia, kad gyventojų atliekamas pirminis rūšiavimas yra esminė grandis, nuo kurios priklauso, ar pakuotės virs žaliava. Nors atliekų tvarkymo grandinėje taikomas papildomas rūšiavimas, jis ne visada gali ištaisyti buitines klaidas.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose naudojami magnetai, optiniai separatoriai ir kitos automatizavimo priemonės, o kai kur taikomi ir DI sprendimai. Vis dėlto užterštos, riebaluotos ar netinkamai sumaišytos atliekos sumažina perdirbamų medžiagų kokybę ir kiekį.

    „Nors surinkus atliekas veikia antrinis rūšiavimas, nepamainomai svarbiausias yra pirminis, gyventojų vykdomas rūšiavimas – nuo mūsų taiklumo tiesiogiai priklauso perdirbimo galimybės ir potencialas“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Viena iš kampanijos žinučių nukreipta ir prieš požiūrį, kad viena netinkamai išmesta atlieka nieko nekeičia. Pasak asociacijos, net maži netikslumai dideliuose srautuose virsta apčiuopiamais nuostoliais aplinkai ir visai tvarkymo sistemai.

    Dažniausi mitai ir paprastos taisyklės

    Vienas gajausių mitų susijęs su atliekų surinkimu: esą rūšiuotos atliekos vis tiek sumaišomos šiukšliavežėje. Kampanijoje aiškinama, kad dalis transporto priemonių turi atskirus skyrius, o kitos surenka skirtingas frakcijas atskirais reisais ir maršrutais.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į klaidą, kuri pastaraisiais metais dažnėja: tekstilės metimą į pakuočių konteinerius vien dėl to, kad audinyje yra sintetinių pluoštų. Asociacija primena, kad tekstilė turi būti atiduodama į specialius tekstilės konteinerius sandariuose maišuose arba pristatoma į tam skirtas surinkimo vietas.

    Rūšiuojant siūloma vadovautis trimis greitais klausimais: ar tai pakuotė, iš kokios medžiagos ji pagaminta ir ar ji tuščia. Pabrėžiama, kad pakuočių konteineriai skirti būtent pakuotėms, o ne bet kokiems tos pačios medžiagos daiktams.

    Primename ir praktinę ribą: tokie daiktai kaip plastikiniai dantų šepetėliai, sudužę indai, žaislai ar kiti ne pakuočių gaminiai dažniausiai neturėtų keliauti į pakuočių konteinerius. Tokiais atvejais sprendimą dažnai padeda priimti informacija ant konteinerių lipdukų arba savivaldybės pateikiamos vietinės taisyklės.

    Atskirai primenama apie stiklą: stiklo konteineriai skirti buteliams, stiklainiams ir panašioms pakuotėms, tačiau netinka keramikai, langų stiklui, veidrodžiams, lemputėms ar termometrams. Depozitinę tarą gyventojai raginami grąžinti per taromatus.

    Kampanijoje kalbama ir apie atliekas, kurių negalima palikti prie įprastų konteinerių: didelių gabaritų daiktus, remonto likučius, chemines medžiagas ar elektroniką būtina priduoti į specialias surinkimo vietas. Dalis smulkiosios elektronikos surenkama prekybos vietose, o didesniems daiktams kai kur taikomos nemokamos surinkimo paslaugos.

    Asociacija taip pat primena vaistų tvarkymo taisyklę: gyventojai pasenusius vaistus gali nemokamai perduoti vaistinėms. Pabrėžiama, kad vaistus reikėtų pristatyti kaip farmacines atliekas, o jų pakuotes, kai įmanoma, rūšiuoti atskirai pagal vietines instrukcijas.

    Kampanija kviečia siekti praktinio tikslo: kad kuo daugiau atliekų taptų žaliava pakartotiniam panaudojimui, o ne našta sąvartynams ar deginimui. „Gamtos ateitis“ ragina gyventojus nebijoti pasitikrinti taisyklių ir vadovautis tuo, kas nurodyta ant konteinerių bei savivaldybių rekomendacijose.

  • Kur slypi daugiausia omega-3: ne tik žuvy, bet ir sėklos bei aliejai – svarbu žinoti

    Kur slypi daugiausia omega-3: ne tik žuvy, bet ir sėklos bei aliejai – svarbu žinoti

    Omega-3 riebalų rūgštys laikomos vienomis svarbiausių mityboje, nes siejamos su širdies ir kraujagyslių, smegenų bei regėjimo funkcijų palaikymu. Mitybos specialistai pabrėžia, kad jų reguliariai turėtų gauti dauguma žmonių, tačiau praktikoje dažnai suvalgoma per mažai.

    Omega-3 dažniausiai minimos kalbant apie riebią žuvį, bet tai tik dalis tiesos. Šios riebalų rūgštys skirstomos į ALA, EPA ir DHA, o jų šaltiniai ir nauda organizmui skiriasi, todėl verta suprasti, ką iš tiesų dedame į lėkštę.

    Didžiausi EPA ir DHA kiekiai paprastai gaunami iš riebios jūrinės žuvies, pavyzdžiui, lašišos, skumbrės, sardinių, silkės ar ančiuvių. Būtent EPA ir DHA dažniausiai siejamos su trigliceridų mažėjimu, uždegiminių procesų slopinimu ir širdies ligų rizikos veiksnių korekcija.

    Augaliniuose produktuose dominuoja ALA, kurios organizmas gali paversti į EPA ir DHA, tačiau šis virtimas paprastai būna ribotas. Dėl to vien tik augaliniai šaltiniai ne visada užtikrina pakankamą EPA ir DHA kiekį, ypač jei racione beveik nėra žuvies.

    Tarp augalinių omega-3 šaltinių dažniausiai išskiriamos linų sėmenys ir jų aliejus, chia sėklos, graikiniai riešutai bei rapsų aliejus. Praktinis patarimas paprastas: sėklas verta vartoti sumaltas ar mirkytas, nes taip organizmui lengviau pasisavinti jų maistines medžiagas.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia omega-3 iš mikroalgų, kurios yra tiesioginis DHA ir dažnai EPA šaltinis. Tai aktualu žmonėms, nevartojantiems žuvies ar jos produktų, taip pat tiems, kurie nori alternatyvos žuvų taukams dėl skonio ar toleravimo.

    Specialistai primena, kad omega-3 poveikis labiausiai atsiskleidžia tada, kai jos tampa bendros sveikos mitybos dalimi, o ne vienkartiniu sprendimu. Renkantis papildus svarbu atkreipti dėmesį į EPA ir DHA kiekį, o turint lėtinių ligų ar vartojant kraują skystinančius vaistus – pasitarti su gydytoju.

  • Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Nuo gegužės 1 dienos keičiasi tvarka: kur kreiptis dėl techninės pagalbos priemonių poreikio

    Kas pasikeitė nuo gegužės 1 dienos

    Nuo gegužės 1 dienos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nebepriima sprendimų dėl techninės pagalbos priemonių poreikio.

    Tai reiškia, kad gyventojai, kuriems reikalingos judėjimą, savarankiškumą ar slaugą palengvinančios priemonės, turi kreiptis kitur. Pokytis aktualus tiek pirmą kartą teikiantiems prašymą, tiek atnaujinantiems ar tikslinantiems poreikį.

    Kur dabar reikia kreiptis

    Dėl techninės pagalbos priemonių poreikio nuo šiol reikia kreiptis tiesiai į Techninės pagalbos priemonių centrą arba į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

    Techninės pagalbos priemonių centras konsultuoja ir priima kreipimusis nuotoliniu būdu, taip pat teikia informaciją apie tolesnius žingsnius. Savivaldybėse gyventojai dažniausiai nukreipiami į atsakingus socialinės paramos ar socialinių paslaugų specialistus.

    Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis

    Prieš teikiant prašymą verta pasiruošti pagrindinę informaciją apie sveikatos būklę ir kasdienius poreikius, nes vertinant priemonių poreikį svarbi ne tik diagnozė, bet ir funkcinių sunkumų pobūdis.

    Jei dėl priemonių skyrimo ar išdavimo reikalingi sveikatos priežiūros specialistų dokumentai, jų pateikimo ir vertinimo tvarka gali būti nustatyta atskirais kriterijais. Dėl konkrečių reikalavimų gyventojams patogiausia kreiptis į Techninės pagalbos priemonių centrą arba savivaldybę, kuri nurodys, kokių dokumentų prireiks jūsų situacijoje.

    Kilus neaiškumams dėl prašymo pateikimo, terminų ar priemonių pasirinkimo, rekomenduojama pirmiausia pasitikslinti telefonu arba raštu, kad kreipimasis būtų pateiktas tinkamai ir nereikėtų jo tikslinti pakartotinai.

  • Būsto subsidijoms – dar 5 mln. eurų: daugiau šeimų galės gauti kompensuojamą kreditą

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skiria 5 mln. eurų valstybės paramai būstui įsigyti. Ministerija teigia, kad tai leis patenkinti didesnį gyventojų poreikį ir iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ar subsidiją suteikti daugiau prašymus pateikusių žmonių.

    Paramai būstui įsigyti mažas pajamas turintiems gyventojams iš pradžių buvo numatyta apie 5,6 mln. eurų. Papildžius biudžetą dar 5 mln. eurų, bendra šiai priemonei skiriama suma išauga iki maždaug 10,6 mln. eurų.

    Pasak ministerijos, didesnis finansavimas skirtas dėl išaugusio susidomėjimo parama pirmajam būstui, kai gyventojai aktyviai teikė prašymus. Tai reiškia, kad daugiau šeimų ir asmenų, atitinkančių nustatytus kriterijus, galės sulaukti sprendimų dėl valstybės pagalbos.

    „Matome, kad valstybės parama pirmajam būstui žmonėms yra labai reikalinga. Didelis gyventojų aktyvumas parodė, kad poreikis yra didelis, todėl priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų, kad daugiau šeimų galėtų pasinaudoti šia galimybe“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija nurodo, kad savivaldybės artimiausiu metu galės pradėti nagrinėti pateiktus prašymus ir informuoti gyventojus apie eigą bei rezultatus. Sprendimai dėl paramos priklausys nuo atitikties reikalavimams ir savivaldybių administracinių procedūrų.