Gegužės 21 dieną Ukmergės sporto centro stadione vyko Ukmergės miesto šventei skirta vaikų sporto šventė, kurioje netrūko juoko, palaikymo šūksnių ir judesio. Renginyje dalyvavo 153 vaikai, o stadionas trumpam virto aktyvių žaidimų ir bendrystės erdve.
Į šventę susibūrė 11 komandų iš Ukmergės vaikų lopšelių-darželių ir bendrojo ugdymo mokyklų. Organizatoriai pabrėžė, kad pagrindinis tikslas buvo ne rezultatai, o noras įtraukti vaikus į fizinį aktyvumą ir parodyti, kad sportas gali būti paprastas, smagus ir prieinamas kiekvienam.
Renginio akcentas – judėjimo džiaugsmas
Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, renginyje taip pat dalyvavo mero patarėja Goda Juzėnaitė ir Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis. Renginio pradžioje visi dalyviai įsitraukė į bendrą mankštą, kuri tapo šventės startu ir nuotaikos užtaisu.
Vėliau vaikai išsiskirstė po sporto stoteles, kur jų laukė estafetės ir judrios užduotys, lavinančios koordinaciją, greitį ir komandinį susitelkimą. Tokie formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami vaikų renginiuose, nes leidžia išlaikyti dėmesį ir suteikia galimybę kiekvienam patirti sėkmę.
Netikėtas svečias ir medaliai visiems
Ypatingų emocijų suteikė netikėtas svečias – didysis zuikis, kuris kartu su vaikais sportavo, šoko ir prisidėjo prie šventinės atmosferos. Organizuojant vaikų renginius, personažai ir žaidybiniai elementai laikomi vienu veiksmingiausių būdų mažinti įtampą ir skatinti drąsiau įsitraukti net ir kuklesnius dalyvius.
Šventės pabaigoje visų dalyvių kaklus papuošė medaliai, o organizatorių žinutė buvo aiški: šioje sporto šventėje nugalėtojais tapo visi. Renginys priminė, kad ankstyvas įprotis judėti dažnai prasideda nuo paprastų patirčių, kai svarbiausia tampa geros emocijos, draugystė ir noras sugrįžti į aikštę dar kartą.
Tekstas parengtas pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.
Alzheimerio liga laikoma lėtai progresuojančiu neurodegeneraciniu sutrikimu, kurio požymiai ilgą laiką gali būti nepastebimi. Nauji duomenys rodo, kad biologiniai pakitimai organizme gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau, nei žmogui nustatoma demencija.
Tyrėjai pabrėžia, kad vidutinio amžiaus laikotarpis gali būti ypač svarbus smegenų sveikatai, nes būtent tada gali išryškėti pirmieji rizikos signalai. Vienas jų siejamas su kraujyje aptinkamu baltymu pTau181, kuris laikomas perspektyviu Alzheimerio patologijos žymeniu.
Analizuojant ilgalaikio stebėjimo tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45 metų dalyviai, kurie patys nurodė jaučiantys atminties ar mąstymo sunkumų, dažniau turėjo aukštesnius pTau181 rodiklius. Svarbu tai, kad dauguma žmonių demencijos diagnozę paprastai gauna tik sulaukę 70 metų ar vėliau.
Kodėl kraujo žymenys svarbūs?
Ilgą laiką Alzheimerio ligos patvirtinimas rėmėsi sudėtingesniais metodais, įskaitant juosmens punkciją ar specializuotus vaizdinimo tyrimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kraujo tyrimams, nes jie yra mažiau invaziniai ir potencialiai lengviau pritaikomi platesniam žmonių ratui.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kraujo rodiklis dar nėra diagnozė. Skirtingos demencijos formos ankstyvose stadijose gali atrodyti panašiai, o jų eiga ir gydymo strategijos skiriasi, todėl reikalingas kompleksinis vertinimas.
Ką reiškia subjektyvūs atminties nusiskundimai?
Atminties suprastėjimas su amžiumi dažnai yra įprastas ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad subtilūs, subjektyviai jaučiami pažinimo pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti vieni pirmųjų signalų, pasirodančių gerokai prieš oficialią diagnozę.
Mokslininkai teigia, kad derinant žmogaus įvardijamus nusiskundimus su biologiniais žymenimis galima tiksliau atskirti normalų senėjimą nuo ankstyvų patologinių procesų. Tai ypač aktualu, nes šiuolaikiniai vaistai, nors ir gali sulėtinti ligos progresavimą, negrąžina prarastų pažinimo funkcijų pažengusiose stadijose.
Ko dar nežinome?
Tyrime taip pat pažymėta, kad 45 metų amžiuje pTau181 nebuvo aiškiai susijęs su smegenų magnetinio rezonanso tyrimo rodikliais ar kognityvinių testų rezultatais. Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad biologiniai pokyčiai gali prasidėti dar iki struktūrinių pakitimų, kuriuos fiksuoja vaizdinimo tyrimai.
Kita vertus, neatmetama, kad šis žymuo vidutiniame amžiuje dar ne visada tiksliai atspindi būsimą Alzheimerio riziką ir gali būti naudingesnis vyresnių žmonių diagnostikoje. Dėl to tyrėjai planuoja toliau stebėti tą pačią dalyvių grupę, kad būtų aiškiau, kada ir kaip ankstyvieji signalai virsta kliniškai reikšmingais simptomais.
Ekspertai primena, kad demencijos riziką gali mažinti gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, socialinis įsitraukimas, kraujospūdžio kontrolė, klausos sutrikimų sprendimas ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai. Kuo anksčiau jie adresuojami, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti pažinimo sveikatą.
Ankstyvas Alzheimerio ligos požymių atpažinimas suteikia daugiau galimybių laiku įvertinti riziką ir imtis prevencijos. Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad daliai moterų prastesnis miegas gali būti susijęs su ankstyvais neurodegeneracijos procesais.
Miego ir Alzheimerio ryšys laikomas dvikrypčiu: miego trūkumas siejamas su didesne demencijos rizika, o ligos procesai savo ruožtu gali trikdyti miegą. Viena iš dažniausiai minimų grandžių yra tau baltymo sankaupos smegenyse, siejamos su Alzheimerio progresavimu.
Tyrėjų komanda analizavo 69 moteris, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau, ir kurios turėjo genetinį polinkį susirgti. Dalyvės pildė miego klausimynus, o taip pat atliko standartizuotus atminties testus, daugiausia vertinant regimąją atmintį.
Iš 69 dalyvių 63 turėjo ir smegenų vaizdinimo duomenis, kuriais vertintos tau sankaupos tam tikrose su Alzheimeriu siejamose srityse. Rezultatai parodė, kad prastesnis savarankiškai įvertintas miegas buvo susijęs su prastesniais regimosios atminties rezultatais ir didesnėmis tau sankaupomis, tačiau tik didžiausios genetinės rizikos grupėje.
Ką rodo duomenys, o ko dar neatsako?
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nėra ilgalaikis stebėjimas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent miego prastėjimas sukelia ligą ar kad tai jau ankstyvas simptomas. Vis dėlto toks sutapimas tarp miego nusiskundimų, regimosios atminties ir tau sankaupų leidžia kelti hipotezę, kad daliai žmonių miego pokyčiai gali pasirodyti anksčiau nei ryškesni kognityviniai simptomai.
Rezultatus komplikuoja ir tai, kad ryšys nustatytas ne visoms atminties sritims: žodinės atminties pokyčiai šiame tyrime nebuvo aiškūs. Be to, pašalinus dalyves, turėjusias anksčiau diagnozuotų miego sutrikimų, sąsajos susilpnėjo, todėl būtina tiksliau atskirti nemigą kaip atskirą sutrikimą nuo galimų neurodegeneracijos požymių.
Kodėl akcentuojamos moterys?
Mokslinėje literatūroje seniai aptariama, kad Alzheimerio liga dažniau diagnozuojama moterims, o miego kokybės nusiskundimai vyresniame amžiuje taip pat dažni. Tyrėjai šį kartą bandė išskirti, ar blogesnis miegas gali būti ypač informatyvus tada, kai genetinė rizika yra didžiausia.
Dar vienas netikėtas pastebėjimas: mažesnės genetinės rizikos grupėje dalyvės nurodė prastesnį miegą, tačiau jis nebuvo susijęs su tuo pačiu regimosios atminties ir tau sankaupų deriniu. Tai leidžia svarstyti, kad vien subjektyvūs miego vertinimai ne visada tiksliai atspindi objektyvią miego kokybę, ypač jei jau yra ankstyvų kognityvinių pokyčių.
Ką tai reiškia praktikoje?
Miegas išsiskiria tuo, kad tai vienas iš labiau koreguojamų sveikatos veiksnių, palyginti su genetika. Nors šis tyrimas neįrodo priežastinio ryšio, mokslininkai pabrėžia, kad miego gerinimas gali būti svarbi prevencijos kryptis, ypač vyresnėms moterims, turinčioms didesnę genetinę riziką.
Jei nemiga tęsiasi ilgiau, veikia savijautą ar kasdienę veiklą, specialistai rekomenduoja neapsiriboti vien migdomaisiais, o ieškoti priežasties ir taikyti įrodymais grįstus sprendimus, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją nemigai. Tyrėjai planuoja pakartoti analizę, kai bus surinkta daugiau duomenų, kad būtų galima patikslinti, ar miego nusiskundimai gali tapti patikimesne ankstyvos rizikos užuomina.
Ukmergėje prasidedant miesto šventės renginiams, savivaldybė laikinai keičia eismo organizavimą remontuojamoje Vilniaus gatvės atkarpoje. Pagrindinis tikslas – sumažinti spūstis ir užtikrinti patogesnį privažiavimą šventės vietoms.
Laikini pokyčiai galios nuo 2026 metų gegužės 21 dieną 16.30 valandos iki 2026 metų gegužės 25 dieną 7.00 valandos. Šiuo laikotarpiu Vilniaus gatvės ruože nuo Vytauto gatvės sankirtos iki Paupio gatvės eismas bus leidžiamas abiem kryptimis, naudojant abi eismo juostas.
Per atvertą atkarpą šventės metu važiuos ir miesto maršrutiniai autobusai. Vairuotojams rekomenduojama atidžiai sekti kelio ženklus ir laikytis laikino eismo reguliavimo, nes gatvės ruožas išlieka darbų zonoje.
Kas keisis po šventės
Pasibaigus šventiniam laikotarpiui, nuo 2026 metų gegužės 25 dieną 7.00 valandos iki 2026 metų birželio 26 dieną 16.30 valandos Vilniaus gatvėje toliau vyks rekonstrukcijos darbai. Eismas bus organizuojamas pagal laikiną schemą, numatant ribojimus.
Nurodytu laikotarpiu planuojama uždaryti vieną važiuojamosios dalies juostą iki posūkio į Paupio gatvę. Iš miesto centro link Užupio transportas judės įprastai, o iš Užupio atvykstančios transporto priemonės, taip pat ir miesto autobusai, bus nukreipiami apylanka per Paupio gatvę iki Vytauto ir V. Kudirkos gatvių sankryžos.
Taip pat informuojama, kad miesto centrinėje sankryžoje šviesoforai nebus atjunginėjami. Savivaldybė ragina vairuotojus planuoti keliones iš anksto, o eismo dalyvius prašo kantrybės ir dėmesingumo.
Ukmergės miesto šventės metu prie Šventosios upės bus galima iš arti pamatyti, kaip atrodė XVIII amžiaus pabaigos kario kasdienybė. Prie pagrindinio tilto įsikurs autentiška to laikotarpio stovykla, kurioje lankytojai kviečiami ne tik stebėti, bet ir klausti, domėtis, pažinti.
Gyvosios istorijos erdvę rengia Ukmergės karo istorijos klubas „1-as LDK Didžiojo etmono pėstininkų regimentas“. Šis klubas yra žinomas dėl istorinių rekonstrukcijų ir Deltuvos mūšio inscenizacijų, todėl organizatoriai žada dėmesį detalėms ir kuo tikroviškesnę aplinką.
Kas laukia lankytojų?
Stovykloje bus pristatomi istorinių ginklų ir uniformų pavyzdžiai, o klubo nariai pasakos, kaip kariai ruošdavosi mūšiui ir kokios buvo tarnybos taisyklės. Lankytojai galės sužinoti, iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kaip prižiūrima ekipuotė ir kodėl to meto uniforma buvo ne vien puošmena, bet ir praktinis sprendimas.
Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai leidžia istoriją suvokti ne tik iš vadovėlių, bet ir per gyvą patirtį. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais ir visiems, kuriems įdomu, kaip atrodė kasdienis gyvenimas stovykloje, kokia buvo disciplina ir kokius daiktus karys turėdavo prie savęs.
Kada ir kur vyks stovykla?
Gyvosios istorijos stovykla vyks gegužės 23 dieną nuo 11.00 iki 16.00 valandos. Vieta – Podolės Kameneco pėsčiųjų takas Ukmergėje, prie Šventosios upės, šalia pagrindinio tilto.
Renginio metu lankytojai kviečiami skirti laiko pokalbiams su rekonstruktoriais ir pasinaudoti proga išgirsti jų sukauptas žinias apie XVIII amžiaus karybą. Organizatoriai tikisi, kad gyvas pasakojimas ir autentiška aplinka padės miestui šventės metu atrasti istoriją naujai.
Humans are living longer than ever before. By 2050, scientists predict that nearly half a billion people could be older than 80.
The rise in human life expectancy is partly due to improvements in nutrition, but which food choices lead to the longest and healthiest outcomes in older age?
A study from China has now added another wrinkle to the research. Among more than 5,000 people aged 80 and over, researchers found that female meat eaters were more likely to reach age 100 than female vegetarians.
There was no significant association between longevity and vegetarianism among males, when the researchers analyzed the data by sex.
Before you go sending this article to every female vegetarian you know, you should stay for the nuance.
It was only vegetarian participants deemed underweight who were less likely to live to 100 than meat eaters.
“Daily consumption of meat was associated with a 44 percent higher likelihood of reaching 100 years old [compared to a vegetarian diet] in the underweight group, whereas this association did not present in the normal weight or overweight group,” the study authors conclude.
Researchers at Fudan University, the Chinese Center for Disease Control and Prevention, and Shanghai Jiao Tong University compared the outcomes of 1,459 centenarians with those of 3,744 non-centenarians in their 80s and 90s.
The team found that body mass index (BMI) partly explained the association between vegetarianism and shorter life expectancy.
Given that older populations are more likely to be underweight, the authors suggest that the role of BMI in longevity is “worth exploring” further.
The “obesity paradox“, for instance, is a term that describes how more body weight seems to be associated with better health outcomes in older populations. This is the opposite of what is found in younger populations.
The centenarian study in China can only reveal associations, which means it’s possible that other factors are impacting the results.
The study, for instance, doesn’t account for how eating habits might change over time; the surveys only assessed what participants ate in their later years, and that may be influenced by how easy the foods are to chew.
Previous research, however, supports the idea that lifestyle choices, such as diet, could be major reasons why some people live to 100.
Diet is not the only factor that has been linked to longer lifespans. (Ruben Bonilla Gonzalo/Getty Images)
It’s possible that older adults may have different nutritional needs, yet many studies on vegetarianism focus on younger cohorts.
One study of more than 65,000 people, young and old, found that those who eat a vegetarian diet may face a higher risk of fractures, possibly due to lower calcium and protein intake.
In fact, some evidence shows that older people require more dietary protein than current guidelines suggest.
Nutrition, however, is an extremely complex area of research, and health outcomes can be influenced by a plethora of societal, environmental, and individual factors.
In all probability, the best food choices for extending life require diversity and balance, differing from person to person.
Still, not all meat is equally associated with negative health outcomes, and the amount can matter. Processed meats and red meat, for instance, are often linked to poorer health and shorter longevity, which is why they are generally recommended to be eaten in moderation.
Pasaulio urbanistikos forume Baku ekspertai ragino vyriausybes migraciją vertinti kaip nuolatinį miestų raidos veiksnį, o ne laikinas nepaprastąsias situacijas. Pasak jų, toks požiūris lemia, ar miestai sugeba užtikrinti būstą, paslaugas ir saugumą augančiam gyventojų skaičiui.
Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vadovės pavaduotoja Ugochi Daniels pabrėžė, kad migracija jau dabar formuoja miestus, o tinkamai valdoma ji gali tapti sprendimo dalimi. Jos teigimu, atvykstantys žmonės neturėtų būti laikomi našta, nes gali prisidėti prie atsigavimo ir ekonominės plėtros.
„Migracija dabar formuoja miestus. O kai ji valdoma gerai, migracija tampa sprendimo dalimi“, – sakė Ugochi Daniels.
Būstas kaip atstatymo pradžia
Diskusijose daug dėmesio skirta miestų atstatymui po konfliktų ir priverstinio žmonių perkėlimo. Forumo metu akcentuota, kad laikini sprendimai neretai užsitęsia, o tai didina socialinę atskirtį ir apsunkina integraciją.
Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Emin Huseynov sakė, kad pirmasis žingsnis atkuriant bendruomenes turi būti būstas, nes jis grąžina stabilumą ir pasitikėjimą. Kartu pabrėžta, kad vien pastatų neužtenka – reikia ir kelių, paslaugų bei socialinės infrastruktūros.
„Būstas turi būti pirmoje vietoje, nes jis grąžina orumą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Emin Huseynov.
Kas apmoka ilgalaikę rekonstrukciją?
Viena aštriausių temų tapo rekonstrukcijos finansavimas, kai poreikiai yra milžiniški, o tarptautinės lėšos ne visada užtikrina tvarius sprendimus. UN-Habitat vadovė Anacláudia Rossbach atkreipė dėmesį, kad ilgalaikė būsto politika paprastai neįmanoma be reikšmingo vidaus finansavimo ir aiškaus visuomeninio susitarimo.
Ji teigė, kad didelės pradinės sumos gali tapti svertu pritraukiant daugiau investicijų, jei valstybė sukuria patikimą sistemą ir nuoseklų planą. Forume taip pat išskirta, kad migracijos integravimas į planavimą leidžia efektyviau prognozuoti mokyklų, sveikatos paslaugų, transporto ir būsto paklausą.
„Nė viena šalis nėra išsprendusi būsto klausimo tvariai, ilgam laikui vien tarptautiniais finansais. Tam reikia vidaus finansavimo“, – sakė Anacláudia Rossbach.
Azerbaidžanas forume pristatė savo Karabacho rekonstrukciją kaip modelį, pabrėždamas grįžtančių gyventojų skaičių ir infrastruktūros projektus. Urbanistikos ir planavimo specialistai Baku akcentavo, kad tikslas turėtų būti ne trumpalaikis apgyvendinimas, o pilnaverčių, atsparių ir įtraukių miestų kūrimas, kuriuose migracija numatoma iš anksto.
JAV administracija atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad buvo blokuojamas Ebolos virusu užsikrėtusio amerikiečių gydytojo Petro Stafford grįžimas į Jungtines Valstijas. Teigiama, jog dėl sprendimų Vašingtone gydytojo evakuacija iš Afrikos buvo uždelsta, o galutiniu maršrutu pasirinkta Vokietija.
Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai tokius kaltinimus pavadino netiesa ir tikino, kad svarbiausias prioritetas yra visuomenės sveikata ir saugumas. Pasak jo, Berlyno klinika „Charité“ yra viena stipriausių vietų pasaulyje gydyti ir izoliuoti ypač pavojingas virusines infekcijas.
Kaip gydytojas užsikrėtė ir kokia jo būklė
Petras Stafford, misijų gydytojas, dirbo Bunjos mieste rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje. Pranešama, kad jis gydė pacientą, kuriam pasireiškė stiprūs pilvo skausmai, iš pradžių sieti su tulžies pūslės uždegimu, tačiau vėliau ši diagnozė buvo atmesta.
Pacientas mirė kitą dieną, o mirtis siejama su Ebola, nors dėl aplinkybių tyrimas, kaip skelbiama, nebuvo atliktas laiku. Po maždaug aštuonių dienų simptomai pasireiškė ir pačiam gydytojui: karščiavimas, skausmai, drebulys ir itin stiprus nuovargis.
Vokietijos institucijos patvirtino, kad į Berlyną perkelta ir gydytojo šeima, kuri paguldyta į specialią izoliacinę palatą „Charité“ ligoninėje. Tuo pat metu skelbiama, kad gydytojo būklė pradėjo gerėti ir jis jau gali valgyti.
Sprendimas gydyti Europoje ir platesnis kontekstas
Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkas Satishas Pillai pabrėžė, kad esminis veiksnys tokiais atvejais yra kuo greitesnis tinkamas gydymas ir griežta infekcijų kontrolė. Europa pasirinkta ir dėl geografinio artumo Afrikai, o tai gali sutrumpinti kritiškai svarbų laiką nuo diagnozės iki specializuotos pagalbos.
Šis atvejis vėl priminė 2014 metų Vakarų Afrikos Ebolos protrūkio laikotarpį, kai pirmieji JAV pacientai buvo skraidinti gydyti į Atlantą. Tuomet sprendimas sulaukė aštrių politinių reakcijų, o dabar viešojoje erdvėje vėl keliami klausimai, kaip valdžios institucijos balansuoja tarp visuomenės baimių ir medicininės būtinybės.
Kartu fiksuojamos ir griežtesnės kelionių bei sienų kontrolės priemonės: pranešta, kad „Air France“ skrydis iš Paryžiaus į Detroitą buvo nukreiptas į Kanadą, kai paaiškėjo, jog vienas keleivis anksčiau buvo Kongo Demokratinėje Respublikoje. JAV pasienio apsaugos tarnyba patvirtino, kad lėktuvui nebuvo leista įskristi į JAV oro erdvę.
Koks Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje
Pranešama, kad protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kurios mirtingumas dažnai nurodomas apie 25–50 proc., priklausomai nuo prieigos prie medicinos pagalbos ir konkrečių aplinkybių. Šiai atmainai, kaip skelbiama, nėra plačiai naudojamos vakcinos ar specifinio, tikslinio gydymo, todėl didžiausią reikšmę turi ankstyvas atpažinimas, palaikomasis gydymas ir griežta izoliacija.
Šalyje registruojama beveik 600 įtariamų atvejų ir 139 mirtys, o ekspertai neatmeta, kad realus skaičius gali būti didesnis dėl ribotos diagnostikos ir sudėtingų sąlygų kai kuriuose regionuose. Sveikatos specialistai perspėja, kad Ebola gali greitai sukelti šoką ir dauginį organų nepakankamumą, todėl laikas iki gydymo yra kritinis.
Europoje bakterinės lytiškai plintančios infekcijos, tarp jų sifilis ir gonorėja, pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Naujausioje 2024 metų apžvalgoje pabrėžiama, kad dalyje šalių fiksuojamas ilgalaikis, nuoseklus plitimas.
ECDC duomenimis, 2024 metais gonorėjos atvejų užregistruota 106 331, o tai reiškia 303 proc. augimą, palyginti su 2015 metais. Sifilio atvejų skaičius per tą patį laikotarpį daugiau nei padvigubėjo iki 45 577.
Dažniausiai pranešama lytiškai plintanti infekcija išliko chlamidiozė: 2024 metais registruoti 213 443 atvejai. Vis dėlto būtent gonorėjos ir sifilio augimas kelia didžiausią nerimą dėl komplikacijų ir ne visada pastebimų simptomų.
„Lytiškai plintančių infekcijų daugėja jau 10 metų, o 2024 metais pasiektas rekordinis lygis“, – sakė ECDC atstovas Bruno Ciancio.
„Negydomos šios infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant lėtinį skausmą ir nevaisingumą, o sifilio atveju – širdies ar nervų sistemos pažeidimus“, – pridūrė jis.
Gonorėja: daug atvejų be simptomų
ECDC pabrėžia, kad 2024 metų gonorėjos pranešimų rodiklis yra didžiausias nuo tada, kai agentūra 2009 metais pradėjo nuoseklią lytiškai plintančių infekcijų stebėseną. Ligos sukėlėjas yra bakterija Neisseria gonorrhoeae, o dalis infekcijų, ypač moterims, gali būti besimptomės.
Tai reiškia, kad dalis žmonių ilgai nežino apie užsikrėtimą, vėliau kreipiasi pagalbos ir tuo metu gali nesąmoningai perduoti infekciją kitiems. ECDC atkreipia dėmesį, kad uždelsta diagnostika didina komplikacijų riziką, o plitimo grandinė išlieka nenutrūkusi.
Vertinant pokytį per vienerius metus, 2023–2024 metais bendras gonorėjos rodiklis išaugo 4,3 proc. Vyrų grupėje fiksuotas 7,9 proc. augimas, o didžiausi rodikliai – 25–34 metų amžiaus grupėje.
ECDC nurodo, kad daugiau nei pusė 2024 metais užregistruotų atvejų teko vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Tuo metu moterų grupėje bendras rodiklis mažėjo 8,6 proc., tačiau daugiausia atvejų registruota 20–24 metų amžiaus grupėje.
Agentūra pažymi, kad gonorėjos paplitimas reprodukcinio amžiaus moterims kelia papildomą susirūpinimą dėl galimų reprodukcinės sistemos komplikacijų. Pagal 2024 metų rodiklius didžiausi gonorėjos pranešimų lygiai fiksuoti Airijoje, Maltoje, Islandijoje, Liuksemburge, Danijoje ir Ispanijoje.
Įgimtas sifilis – išaugusi, bet išvengiama rizika
Dar viena ryški tendencija – įgimto sifilio augimas. ECDC skelbia, kad 2024 metais jo atvejų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 metų ir, palyginti su 2023 metais, beveik padvigubėjo.
Įgimtas sifilis pasireiškia tada, kai infekcija nėštumo metu perduodama vaisiui. ECDC pabrėžia, kad perdavimas galimas bet kuriame infekcijos etape ir bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau didžiausia rizika siejama su negydytu ankstyvu sifiliu.
2015–2024 metų laikotarpiu daugiausia įgimto sifilio atvejų registruota Bulgarijoje (195), po jos rikiuojasi Portugalija (96) ir Vengrija (91). ECDC akcentuoja, kad tai yra išvengiama būklė, o jos eliminavimas Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje yra realiai pasiekiamas.
Pasaulio sveikatos organizacija yra iškėlusi 2030 metų tikslą: mažiau nei vienas įgimto sifilio atvejis 100 000 gyvų gimimų. ECDC rekomenduoja stiprinti prevenciją heteroseksualiose populiacijose, plėsti patikrų programas ir svarstyti visuotinį pakartotinį nėščiųjų tyrimą trečiąjį nėštumo trimestrą.
Kodėl infekcijų daugėja?
ECDC teigimu, augimą gali lemti keli veiksniai, kurie skirtingose šalyse veikia nevienodai. Tarp galimų priežasčių minimi seksualinės elgsenos pokyčiai ir didesnė rizika užsikrėsti, ypač jei rečiau naudojamos barjerinės apsaugos priemonės.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad infekcijų skaičius gali augti ir dėl geresnio nustatymo. Kai kurios valstybės pastaraisiais metais keitė testavimo politiką, didino nemokamų tyrimų prieinamumą ar plėtė savarankiško ėminių paėmimo galimybes, todėl registruojama daugiau anksčiau nepastebėtų atvejų.
Tuo pačiu ECDC pabrėžia, kad vien didesniu testavimu visko paaiškinti nepavyksta, todėl reikia daugiau palyginamų duomenų, kad būtų aiškiau, kaip tendencijos skiriasi pagal šalis ir gyventojų grupes. Agentūra ragina stiprinti prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir laiku pradedamą gydymą, kad būtų sumažintos komplikacijos ir nutrauktas plitimas.
Sveikatos specialistai primena, kad dalis lytiškai plintančių infekcijų ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl riziką mažina reguliarūs tyrimai, ypač pasikeitus partneriui ar turint kelis partnerius. Ankstyvas nustatymas leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažina tikimybę infekciją perduoti kitiems.
Portugalijos policija sulaikė motiną po to, kai šalies pietuose prie pagrindinio kelio buvo rasti vieni ir verkiantys du maži prancūzų berniukai. Vaikai, kuriems yra 4 ir 5 metai, buvo pastebėti antradienį netoli Komportos kurortinės vietovės.
Portugalijos žiniasklaida skelbė, kad berniukai buvo palikti su kuprinėmis, kuriose buvo maisto ir vandens, tačiau jie neturėjo asmens dokumentų. Praeivis, sustojęs padėti, nugabeno vaikus į šeimos kepyklą ir apie situaciją pranešė tarnyboms.
Ketvirtadienį policija pranešė sulaikiusi motiną centrinėje šalies dalyje esančioje Fatimoje. Kartu buvo sulaikytas ir 55 metų vyras, o tyrimas pradėtas dėl įtariamo piktnaudžiavimo, vaikų nepriežiūros ir palikimo be priežiūros.
Vaikai dingo Prancūzijoje
Pasak pareigūnų ir Prancūzijos prokuratūros, berniukai buvo paskelbti dingusiais maždaug prieš 10 dienų. Apie jų dingimą iš Kolmaro miesto rytų Prancūzijoje pranešė tėvas, kuris su motina gyvena atskirai.
Prancūzijos prokuroras Jeanas Richertas nurodė, kad moters artimieji apie jos pačios dingimą pranešė gegužės 11 dieną, todėl buvo pradėtas teisminis tyrimas. Prokuratūra akcentavo, kad aplinkybės dar aiškinamos, o moters nebuvimas namuose buvo netikėtas.
Ką pasakojo vaikus radę žmonės?
Vaikus radęs vairuotojas Alexandre’as Quintas žiniasklaidai pasakojo, kad berniukai buvo išsigandę, todėl jiems buvo duota maisto ir žaislų. Jo šeima taip pat kreipėsi į mediką, kalbantį prancūziškai, kad būtų lengviau suprasti, kas nutiko.
„Mes jų paklausėme, ar jie mėgsta ledus“, – sakė Alexandre’as Quintas.
Vairuotojo mama Eugenia Quintas agentūrai AFP teigė, kad vaikai sakė atvykę automobiliu ir buvę išleisti krūmynuose, o vienas jų minėjo, jog galėjo būti užrištos akys. Pasak jos, ant vaikų matėsi, kad jie turi po vaisių ir vandens, o akivaizdžių smurto požymių šeima nepastebėjo.
Portugalijos generalinė prokuratūra nurodė, kad tyrimas vyksta kartu su policijos veiksmais, o vaikai buvo pristatyti į ligoninę stebėjimui. Pareigūnai kol kas nekomentuoja, kokiomis aplinkybėmis šeima atsidūrė Portugalijoje ir kas tiksliai lėmė vaikų palikimą.