Blog

Tūkstančiai „Samsung Electronics“ darbuotojų Pietų Korėjoje ketvirtadienį surengė protestą prie bendrovės lustų komplekso, reikalaudami didesnių premijų ir aiškesnės atlygio sistemos. Profesinės sąjungos teigimu, jei derybos su vadovybe įstrigs, gali būti skelbiamas streikas, o tai smogtų vienam svarbiausių pasaulio atminties lustų tiekėjų.

Protestas vyko Pjongteke, prie gamyklų teritorijos, kur, pasak žiniasklaidos, buvo sutelktos ir gausesnės policijos pajėgos. Sąjungos atstovai kalbėjo apie maždaug 40 000 dalyvių, tačiau oficialaus pareigūnų patvirtinto skaičiaus nepateikta.

Darbuotojai reikalauja, kad premijų skyrimo tvarka būtų skaidri, o priedams nebūtų taikomos viršutinės ribos. Profesinė sąjunga taip pat kritikuoja vadovybės siūlymą dalį išmokų mokėti riboto disponavimo akcijomis, tvirtindama, kad toks modelis neužtikrina prognozuojamo atlygio dabar, kai bendrovė fiksuoja itin gerus rezultatus.

DI bumas kelia ir įtampą

Pastaraisiais ketvirčiais puslaidininkių rinką aukštyn traukia išaugusios investicijos į duomenų centrus ir DI infrastruktūrą. Atminties lustai, ypač pažangūs sprendimai, reikalingi didelės galios skaičiavimams, tapo vienu pagrindinių šios paklausos variklių, todėl gamintojų finansiniai rodikliai sparčiai gerėjo.

„Samsung Electronics“, kartu su „SK hynix“, užima didelę pasaulinės atminties lustų rinkos dalį, todėl bet kokie trikdžiai gamyboje paprastai greitai atsiliepia tiekimo grandinėms. „SK hynix“ tą pačią dieną paskelbė apie rekordinį ketvirčio rezultatą, pabrėždama, kad jį lėmė būtent su DI susijusi paklausa.

„Mes nenutrauksime šios kovos, kol nebus įgyvendinti teisingi mūsų reikalavimai“, – sakė profesinės sąjungos lyderis Choi Seung-ho.

Streiko planas ir galimos pasekmės

Profesinė sąjunga praneša atstovaujanti maždaug 74 000 darbuotojų ir teigia, kad yra pasirengusi 18 dienų streikui, kuris, jos vertinimu, bendrovei galėtų kainuoti per 578 mln. eurų per dieną. Streiko pradžia, jei nebus pasiektas susitarimas, įvardijama gegužės 21 dieną.

Ekspertai pabrėžia, kad puslaidininkių pramonėje gamyba yra itin jautri tiek technologiniams, tiek logistikos trikdžiams, o atminties lustų segmentas pasižymi dideliais kainų svyravimais. Todėl ginčai dėl premijų ir atlygio modelių tampa ne tik vidaus politikos klausimu, bet ir platesnės konkurencijos dėl talentų, produktyvumo bei gamybos stabilumo dalimi.

Neapibrėžtumas dėl tiekimo ir energijos

Nors DI paklausa išlieka stipri, puslaidininkių gamintojai tuo pat metu stebi ir geopolitinius veiksnius. Žiniasklaidoje akcentuojama, kad karas Artimuosiuose Rytuose didina rizikas tiekimo grandinėms, įskaitant kai kurių svarbių medžiagų, naudojamų lustų gamyboje, prieinamumą, taip pat gali kelti energijos kainas.

„SK hynix“ finansų vadovas Woo Hyun Kim per ketvirtinį rezultatų aptarimą teigė, kad bendrovė atidžiai seka situaciją, tačiau šiuo metu reikšmingo poveikio gamybai nesitiki. Panašios nuotaikos dažnai vyrauja ir rinkoje, tačiau investuotojai paprastai išlieka jautrūs bet kokiems signalams apie galimus gamybos sutrikimus.

Artimiausios savaitės parodys, ar „Samsung Electronics“ pavyks pasiekti kompromisą su darbuotojais. Jei streikas įvyktų, tai būtų vienas reikšmingesnių signalų, kad DI bumo kuriami pelnai kelia naujus lūkesčius ir didina įtampą tarp darbdavių bei darbuotojų visame technologijų sektoriuje.

Šaltiniai:
– https://www.euronews.com/next/2026/04/23/samsung-employees-protest-and-threaten-strike-demanding-share-of-profits-amid-ai-boom
– https://news.skhynix.com/sk-hynix-reports-earnings-results-for-the-first-quarter-of-2026/

Kovo mėnesį Europos Sąjungoje naujų baterijomis varomų elektromobilių registracijos per metus šoktelėjo 48,9 proc., rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys. Tai vienas ryškiausių mėnesių pastaraisiais metais, leidžiantis kalbėti apie spartėjančią rinkos transformaciją.

ACEA skaičiuoja, kad vien kovo mėnesį baterijomis varomi elektromobiliai sudarė daugiau nei 20 proc. visų naujų automobilių rinkos. Pirmąjį ketvirtį jų dalis siekė 19,4 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 15,2 proc.

Augimą paskatino keli sutapę veiksniai: atnaujintos mokesčių lengvatos ir paramos schemos didžiosiose Europos rinkose, taip pat pirkėjų jautrumas degalų kainų svyravimams. Karo Irane fone ir įtampai energetikos tiekimo grandinėse didėjant, vartotojai dažniau skaičiuoja eksploatacijos kainą, o ne vien pradinę automobilio kainą.

Hibridai vis dar pirmauja

Nors elektromobiliai auga sparčiausiai, didžiausią rinkos dalį išlaiko hibridiniai automobiliai. Pirmąjį ketvirtį hibridinių automobilių dalis siekė 38,6 proc., o registracijų skaičius viršijo 1 000 000 vienetų, nurodo ACEA.

Didėjo ir įkraunamų hibridų paklausa: jų dalis pakilo iki 9,5 proc., kai prieš metus sudarė 7,6 proc. Tai rodo, kad dalis vairuotojų vis dar renkasi tarpinį variantą dėl įpročių, įkrovimo infrastruktūros netolygumo ar kelionių poreikių.

Tuo metu benzinu ir dyzelinu varomi automobiliai toliau praranda pozicijas. ACEA duomenimis, dyzelinių automobilių rinkos dalis pirmąjį ketvirtį susitraukė iki 7,7 proc., o benzininiai modeliai taip pat smuko, atspindėdami tiek reguliacinį spaudimą, tiek vartotojų nuotaikas.

Didžiosios rinkos rodo kryptį

Pagrindinės Vakarų Europos ekonomikos išlieka svarbiausiu elektromobilių bangos varikliu. Pirmąjį ketvirtį Italijoje baterijomis varomų elektromobilių registracijos augo 65,7 proc., Prancūzijoje – 50,4 proc., Vokietijoje – 41,3 proc., skelbia ACEA.

Nors Jungtinė Karalystė nėra ES narė, jos rinka dažnai vertinama kartu su didžiosiomis Europos valstybėmis. Ten kovą buvo registruota daugiau nei 86 000 naujų baterijomis varomų elektromobilių, tai yra 24,2 proc. daugiau nei prieš metus.

Šiose rinkose ryškėjo ir priešinga tendencija: vidaus degimo variklių automobilių registracijos krito dviženkliu tempu, o Prancūzijoje fiksuotas vienas staigiausių nuosmukių. Tai stiprina signalą gamintojams, kad modelių pasiūla, kainodara ir tiekimo grandinės privalo taikytis prie naujos paklausos struktūros.

Geopolitika kelia kainas, keičia pasirinkimus

Elektromobilių paklausą stiprina ne vien subsidijos ar nauji modeliai, bet ir geopolitinis fonas, didinantis naftos produktų kainų nepastovumą. Energetikos rinkose svarbus vaidmuo tenka tiekimo keliams, o sutrikimai strategiškai reikšminguose taškuose gali greitai persiduoti į degalinių kainas visoje Europoje.

Tokioje aplinkoje daliai pirkėjų vis patrauklesnis tampa mažesnių eksploatacijos sąnaudų argumentas, ypač miestuose ir kasdienėse kelionėse. Kartu tai skatina vyriausybes greičiau plėsti įkrovimo infrastruktūrą ir tikslinti paramos priemones, kad perėjimas būtų tolygesnis visose šalyse.

ACEA taip pat pabrėžia, kad, nepaisant baterijomis varomų elektromobilių šuolio, rinka išlieka mišri. Dėl skirtingo vartotojų profilio ir nevienodų įkrovimo galimybių dalyje regionų dar kurį laiką bus reikšmingi hibridai, o technologijų neutralumo principas leidžia pereinamąjį laikotarpį daryti mažiau skausmingą.

Visų naujų automobilių rinka ES pirmąjį ketvirtį paaugo 4 proc. per metus, daugiausia dėl atnaujintų skatinimo priemonių didžiosiose valstybėse. Tačiau sparčiausiai augantis segmentas buvo baterijomis varomi elektromobiliai, ir tai signalizuoja, kad konkurencija dėl kainos, nuvažiuojamo atstumo bei įkrovimo patogumo tik aštrės.

Šaltiniai:

– https://www.acea.auto/press-releases/new-car-registrations-19-4-battery-electric-vehicles-market-share-q1-2026/

– https://www.acea.auto/figure/quarterly-passenger-car-registrations-by-fuel-type/

– https://www.iea.org/reports/global-ev-outlook-2024

Euro zonos ekonomika balandį vėl slystelėjo į susitraukimą, o pagrindiniu smūgio šaltiniu tapo karo Irane sukelta energetikos ir tiekimo grandinių įtampa. Išankstiniai pirkimo vadybininkų indeksai (PMI) rodo, kad verslo aktyvumas silpnėja, o kainų spaudimas didėja.

Pagal S&P Global skelbiamą išankstinę apklausą, euro zonos sudėtinis PMI balandį nukrito iki 48,6 punkto, kai kovą siekė 50,7. Rodiklis žemiau 50 punktų ribos paprastai signalizuoja ekonomikos susitraukimą, o šįkart fiksuojamas silpniausias rezultatas maždaug per pusantrų metų.

Paslaugos smunka, gamyba kyla

Didžiausias smūgis teko paslaugų sektoriui, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių euro zonos augimo variklių. Paslaugų PMI balandį sumažėjo iki 47,4 punkto nuo 50,2 punkto kovą, o tai reiškia ryškų paklausos ir užsakymų sulėtėjimą.

Tuo pat metu gamybos sektorius demonstravo priešingą kryptį: pramonės PMI pakilo iki 52,2 punkto nuo 51,6. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad dalį šio pagerėjimo gali lemti atsargų kaupimas, kai įmonės skuba užsisakyti žaliavas dėl galimų trūkumų ir kainų šuolių, o ne tvarus paklausos atsigavimas.

„Euro zoną veikia gilėjantys ekonominiai sunkumai dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Konfliktas balandį pastūmėjo ekonomiką į nuosmukį, kartu smarkiai didindamas infliaciją“, – sakė S&P Global Market Intelligence vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.

Brangsta sąnaudos, auga stagfliacijos rizika

Apklausos duomenys taip pat rodo ryškų sąnaudų šuolį: įvesties kaštai kilo sparčiausiai nuo 2022 metų pabaigos, o pardavimo kainų augimas pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei trejus metus. Toks derinys didina stagfliacijos riziką, kai ekonomika silpnėja, bet kainų spaudimas nemažėja.

Didžiosios euro zonos ekonomikos balandį nustebino neigiama kryptimi. Vokietijoje bendras aktyvumas pirmą kartą per beveik metus vėl perėjo į susitraukimą, o Prancūzijoje sulėtėjimas gilėjo ir pasiekė silpniausią lygį per daugiau nei metus.

„Vokietijos ekonomikos atsigavimą sustabdė karas Artimuosiuose Rytuose“, – sakė S&P Global Market Intelligence ekonomikos asociuotas direktorius Philas Smithas.

Tarptautinis valiutos fondas balandį paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje sumažino daugumos pagrindinių Europos šalių augimo prognozes, o euro zonai pritaikė vieną didžiausių korekcijų tarp išsivysčiusių ekonomikų. TVF vertinimu, augimą silpnina užsitęsęs energijos kainų spaudimas ir didesnis neapibrėžtumas, veikiantis tiek vartojimą, tiek investicijas.

ECB dilema ir galimi atsakai

Kainų spaudimo augimas kartu su lėtėjančia ekonomika komplikuoja Europos Centrinio Banko sprendimus: griežtesnė pinigų politika gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per švelni pozicija rizikuotų įtvirtinti didesnę infliaciją. Rinkose išlieka jautrumas energijos kainoms ir transporto srautams, ypač jei konfliktas ilgintų tiekimo trikdžius.

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ atkreipė dėmesį, kad dabartinis šokas, nors ir skausmingas, kai kuriais aspektais skiriasi nuo 2022 metų energetikos krizės, tačiau vis tiek gali reikšmingai sumažinti euro zonos pramonės gamybos apimtis per artimiausius metus. Tarp galimų fiskalinių atsakų įvardijamas ir nepanaudotų Europos ekonomikos gaivinimo lėšų perorientavimas į energetikos infrastruktūrą bei tinklų modernizavimą.

Kol kas balandžio PMI dar nepatvirtina gilaus nuosmukio, tačiau rodo aiškią kryptį: verslo lūkesčiai prastėja, sąnaudos auga, o ekonomikos atsparumas išbandomas nauju geopolitiniu šoku. Jei energijos kainų spaudimas ir tiekimo trikdžiai užsitęs, recesijos rizika Europoje didės.

Šaltiniai:
– https://www.spglobal.com/marketintelligence/en/mi/solutions/pmi.html
– https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2026/04/00/world-economic-outlook-april-2026
– https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html

Nauja Jungtinių Tautų agentūros Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaita rodo, kad su psichosocialinėmis rizikomis darbe siejamos sveikatos būklės kasmet lemia daugiau nei 840 000 mirčių. Prie tokių rizikų priskiriamas pern ilgas darbo laikas, nesaugumas dėl darbo, patyčios, smurtas ir priekabiavimas.

TDO pabrėžia, kad šie veiksniai kenkia ne tik emocinei savijautai, bet ir fizinei sveikatai, ypač didindami širdies ir kraujagyslių ligų bei psichikos sutrikimų, įskaitant savižudybės riziką, tikimybę. Ataskaitoje akcentuojama, kad darbo organizavimas ir valdymas gali arba saugoti žmogų, arba didinti žalą, kai keliami pertekliniai reikalavimai ir trūksta aiškumo dėl vaidmenų.

„Psichosocialinės rizikos tampa vienu didžiausių iššūkių darbuotojų saugai ir sveikatai šiuolaikiniame darbo pasaulyje“, – sakė TDO Darbuotojų saugos ir sveikatos politikos bei sistemų komandos vadovė Manal Azzi.

„Psichosocialinės darbo aplinkos gerinimas būtinas ne tik darbuotojų psichikos ir fizinei sveikatai apsaugoti, bet ir produktyvumui, organizacijų veiklos rezultatams bei tvariam ekonomikos vystymuisi stiprinti“, – pridūrė ji.

Sveikatai tenkanti našta

Ataskaitoje skaičiuojama, kad dėl šių rizikų kasmet prarandama beveik 45 milijonai su negalia pakoreguotų gyvenimo metų. Vertinant ekonominį mastą, bendras širdies ir kraujagyslių ligų bei psichikos sutrikimų poveikis siejamas su maždaug 1,37 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto praradimu per metus.

Europoje, TDO duomenimis, fiksuojama 112 333 su šiomis rizikomis susijusios mirtys, beveik 6 milijonai prarastų sveiko gyvenimo metų ir apie 1,43 proc. bendrojo vidaus produkto netektis. Nors daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, psichikos sutrikimai sudaro didesnę prarastų sveiko gyvenimo metų dalį.

Pasaulio sveikatos organizacija taip pat atkreipia dėmesį į našumui tenkančią kainą: depresija ir nerimas kasmet lemia apie 12 milijardų prarastų darbo dienų. Dažniausiai minimos problemos yra depresija, nerimo sutrikimai, perdegimas, miego sutrikimai ir nuolatinis nuovargis.

Kas darbe labiausiai žaloja?

TDO kaip pagrindinius žalingus veiksnius įvardija ilgą darbo laiką, patyčias, darbo įtampą, pastangų ir atlygio disbalansą, nesaugumą dėl darbo bei smurtą ir priekabiavimą. Skaičiuojama, kad pasaulyje 35 proc. darbuotojų dirba ilgiau nei 48 valandas per savaitę.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad dirbant 55 ar daugiau valandų per savaitę, palyginti su 35–40 valandų savaite, siejamas apie 35 proc. didesnis insulto pavojus ir apie 17 proc. didesnė rizika mirti nuo išeminės širdies ligos. Ataskaita pabrėžia, kad tokios valandos išlieka paplitusios, nors sveikatos grėsmės seniai žinomos.

Ne mažiau ryški problema – smurtas ir priekabiavimas. TDO nurodo, kad 23 proc. darbuotojų pasaulyje per savo darbinį gyvenimą patyrė bent vieną smurto ar priekabiavimo formą, o dažniausia forma įvardijama psichologinė prievarta, su kuria susidūrė 18 proc. apklaustųjų.

Kaip keičiasi rizikos ir ką daryti?

TDO atkreipia dėmesį, kad darbo aplinką sparčiai keičia skaitmenizacija, DI, nuotolinis darbas ir nauji užimtumo modeliai. Tai reiškia, kad organizacijos turi nuolat peržiūrėti rizikas ir taikyti prevencines priemones, o ne apsiriboti formaliomis taisyklėmis ar vienkartiniais mokymais.

Kaip svarbiausius žingsnius TDO išskiria darbo krūvio valdymą, aiškų vaidmenų apibrėžimą, pakankamą darbuotojų skaičių, realistiškus terminus ir darbo laiko kontrolę. Kai prevencija neveikia, rekomenduojama užtikrinti greitą, nestigmatizuojančią pagalbą, galimybę laikinai pritaikyti darbo sąlygas, įtraukti profesinės sveikatos specialistus ir taikyti sąžiningas grįžimo į darbą procedūras.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad psichosocialinės rizikos nėra vien asmens atsparumo klausimas. Jos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip suprojektuotas darbas, kokie lūkesčiai keliami darbuotojams, kokia organizacinė kultūra toleruojama ir ar darbuotojai turi realių galimybių gauti pagalbą dar prieš problemoms peraugant į rimtas sveikatos krizes.

Šaltiniai:
– https://www.ilo.org/publications/psychosocial-working-environment-global-developments-and-pathways-action
– https://www.who.int/teams/mental-health-and-substance-use/promotion-prevention/mental-health-in-the-workplace
– https://www.who.int/news/item/17-05-2021-long-working-hours-increasing-deaths-from-heart-disease-and-stroke-who-ilo

Europos Sąjunga balandžio 23 dieną sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo, kai Vengrija ir Slovakija atsiėmė savo veto. Derybose šios šalys buvo siejusios pritarimą su atskiru ginču dėl Druzhba naftotiekio, kurį, kaip skelbiama, pavyko išspręsti.

Vis dėlto svarbiausia paketo dalis, kuri būtų smarkiai išplėtusi spaudimą Rusijos naftos eksportui, kol kas įstrigo. Kalbama apie visišką draudimą ES įmonėms teikti jūrines paslaugas tanklaiviams, gabenantiems rusišką žaliavinę naftą, nuo draudimo ir laivybos iki prieigos prie uostų.

Kas stabdo jūrinių paslaugų draudimą

Šis draudimas turėjo tapti žingsniu už dabartinio G7 naftos kainų lubų mechanizmo ribų, nes vietoje sąlyginių leidimų būtų įtvirtintas platesnis, sunkiau apeinamas ribojimas. Švedija ir Suomija rėmė idėją, teigdamos, kad taip būtų suduotas smūgis Rusijos naftos sektoriaus kaštams ir sumažėtų suklastotų dokumentų bei tarpininkavimo schemų mastas.

Tačiau Graikija ir Malta pareiškė prieštaravimų, įspėdamos apie riziką savo ekonomikoms. Graikija turi stiprią laivų savininkų rinką, o Malta yra viena svarbiausių laivų registravimo jurisdikcijų Europoje, todėl tokie ribojimai tiesiogiai paliestų jų verslo modelius.

Kadangi sankcijoms būtinas visų 27 valstybių pritarimas, kompromisas numato paradoksalią formuluotę: ES formaliai patvirtina draudimą, tačiau realų jo įsigaliojimą sieja su G7 susitarimu. Tai mažina tikėtiną ekonominį poveikį Rusijai, bent jau artimiausiu laikotarpiu.

JAV kryptis išsiskyrė: europiečiai piktinasi

Sprendimą dar labiau komplikavo skirtingi signalai iš Vašingtono. Po įtampos dėl Hormuzo sąsiaurio ir energijos rinkų svyravimų JAV, kaip teigiama, pasirinko švelninti kai kuriuos ribojimus rusiškai naftai, pratęsdamos laikinas išimtis iki gegužės 16 dienos.

Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis situaciją įvertino kritiškai, pažymėdamas, kad tokį politikos posūkį sunku suprasti esant padidėjusioms energijos kainoms.

„Kuo platesnį susitarimą galime pasiekti dėl sankcijų, tuo jos veiksmingesnės. Todėl G7 lygmens sprendimai gali būti stipresni nei vien ES lygmens veiksmai“, – sakė Valdis Dombrovskis.

„Tačiau neturėtume tapti nuo to priklausomi. Šiuo atveju turime veikti kaip ES ir palaikyti bei didinti sankcijų spaudimą Rusijai“, – pridūrė jis.

Kas dar įtraukta į 20-ąjį paketą

Be ginčijamo jūrinių paslaugų draudimo, naujasis paketas numato sankcijas 46 laivams, siejamiems su vadinamuoju šešėliniu laivynu, taip pat taikinius finansų sektoriuje ir kriptovaliutų platformose. Be to, ribojamas tam tikrų metalų, chemijos produktų ir kritinių mineralų importas, kurio vertė, pagal viešai skelbiamus skaičius, siekia apie 570 000 000 eurų.

Pirmą kartą ES nusprendė aktyvuoti kovos su sankcijų apėjimu priemonę, kuri leistų uždrausti tam tikrų prekių pardavimus Kirgizstanui. Ši šalis Europoje ne kartą buvo minima kaip galimas tarpinis kanalas, per kurį į Rusiją patenka ribojamos prekės.

Prekybos dinamika rodo, kodėl ši kryptis atsidūrė dėmesio centre. ES eksportas į Kirgizstaną 2021 metais sudarė 263 000 000 eurų, o 2024 metais, pagal pateikiamus duomenis, išaugo iki 2 500 000 000 eurų.

Tuo pat metu sankcijų efektyvumo klausimas tebėra glaudžiai susijęs su naftos pajamomis. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Rusijos pajamos iš žalios naftos ir naftos produktų 2026 metų kovą siekė apie 16 000 000 000 eurų, kai vasarį jos buvo maždaug 8 200 000 000 eurų.

Ekspertai pabrėžia, kad vien ES sprendimų gali nepakakti, jei prie jų neprisidės didžiausios jūrinio draudimo ir finansinių paslaugų rinkos. Bruegel analitikas Benas McWilliamsas yra nurodęs, kad itin svarbus galėtų būti Jungtinės Karalystės vaidmuo, nes būtent ten veikia pasaulyje lyderiaujantys jūrinio civilinės atsakomybės draudimo paslaugų teikėjai.

Kol kas ES siekis sugriežtinti naftos eksporto apribojimus lieka tarp politinės valios ir ekonominių interesų sandūros. Jei G7 bendro sprendimo nebus, Briuseliui teks rinktis, ar laukti ilgiau, ar grįžti prie griežtesnio kelio vien savo priemonėmis.

Šaltiniai:

– https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/eu-agrees-fresh-sanctions-on-russia-but-leaves-maritime-services-ban-on-hold

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

– https://www.bruegel.org/

Pasauliui sparčiai urbanizuojantis, miestai vis dažniau susiduria su tomis pačiomis problemomis: įperkamų būstų trūkumu, infrastruktūros apkrova ir augančia klimato rizika. Ruošiantis 13-ajam Pasaulio urbanistikos forumui (WUF13), akcentuojama, kad sprendimų paieškai nebeužtenka vien nacionalinių strategijų.

WUF13 rengimo kontekste daug dėmesio skiriama tarptautiniam dialogui ir praktinių žinių apsikeitimui tarp miestų. Idėja paprasta: nė viena valstybė neturi visų atsakymų, todėl efektyviausi sprendimai dažnai gimsta per partnerystes, kai vienų miestų patirtis pritaikoma kitur.

Urbanizacija ir būsto spaudimas

Pagal Jungtinių Tautų prognozes, iki 2050 metų apie 68 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Tai reiškia nuolatinį spaudimą būsto rinkai, viešajam transportui, vandens tiekimui, energijos sistemoms ir socialinėms paslaugoms.

Ekspertai pabrėžia, kad įperkamumo krizė daugelyje šalių tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine problema: jaunos šeimos atideda sprendimus dėl vaikų, auga atskirtis, didėja benamystės rizika. WUF13 darbotvarkėje būsto tema siejama su teritorijų planavimu, nuomos reguliavimu ir socialinio būsto pasiūlos didinimu.

Klimato atsparumas ir miestų saugumas

Miestai vis dažniau patiria karščio bangas, staigias liūtis, potvynius ir sausras, o tai didina žalą infrastruktūrai ir kelia grėsmę gyventojų sveikatai. Urbanistikoje vis svarbesnės tampa priemonės, kurios mažina riziką: želdynai, lietaus vandens surinkimas, vėdinimo koridoriai, energetinis pastatų efektyvumas.

WUF13 rengimo metu taip pat akcentuojama, kad klimato atsparumo sprendimai turi būti pritaikomi prie vietos realijų. Vienur prioritetas yra perkaitimo mažinimas tankiai apstatytuose rajonuose, kitur svarbiausia tampa potvynių prevencija ar infrastruktūros atnaujinimas.

Išmanūs miestai, atstatymas ir inovacijos

Forume numatoma pristatyti ir išmanių miestų vystymo patirtis, kur skaitmeniniai sprendimai naudojami eismo srautams, energijos vartojimui ar komunalinių paslaugų kokybei gerinti. Praktikoje tai dažnai reiškia duomenimis grįstą valdymą, greitesnį gedimų nustatymą ir tikslesnį investicijų planavimą.

Kitas akcentas – miestų atstatymas po konfliktų ar stichinių nelaimių, kai reikia ne tik atkurti pastatus, bet ir suplanuoti atsparesnę infrastruktūrą. WUF13 tikslas šioje temoje – sutelkti patirtis, kaip derinti greitą atsigavimą su ilgalaikiais tvarumo tikslais.

Ruošiantis forumui vyko ir nacionaliniai susitikimai, kuriuose formuojami prioritetai bei stiprinami politiniai įsipareigojimai. Tokia praktika leidžia į WUF13 atsivežti ne vien deklaracijas, bet ir konkrečius planus, kuriuos vėliau galima palyginti su kitų šalių sprendimais ir koreguoti pagal veiksmingumo įrodymus.

Šaltiniai:

– https://www.un.org/development/desa/en/news/population/2018-revision-of-world-urbanization-prospects.html

– https://unhabitat.org/programme/world-urban-forum

– https://www.ipcc.ch/report/ar6/syr/