Blog

Prancūzijos prabangos prekių grupė „Kering“ pristatė ambicingą pertvarkos planą, kuriuo siekia dvigubinti pelningumą ir atgaivinti svarbiausią savo prekės ženklą „Gucci“. Strategija paskelbta tuo metu, kai prabangos sektorius po 2022 metais pasiekto piko vis dar susiduria su vangesne paklausa ir didėjančiu kainų jautrumu.

Bendrovės vadovas Luca de Meo, į pareigas atėjęs prieš septynis mėnesius, per kapitalo rinkų renginį Florencijoje pripažino, kad iki šiol veikęs modelis nebeduoda norimo rezultato. Rinka į žinutes reagavo atsargiai: „Kering“ akcijos prekybos pradžioje smuko iki 5 proc., vėliau nuostolis sumažėjo.

„Trumpai tariant, modelis, kuris veikė dešimtmetį, mums nebėra efektyvus“, – sakė Luca de Meo.

„ReconKering“: maržos, parduotuvės, atsargos

Planą „Kering“ pavadino „ReconKering“. Juo numatoma daugiau nei padvigubinti 2025 metais fiksuotą 11,1 proc. pasikartojančią veiklos maržą, o vidutiniu laikotarpiu kapitalo grąžą pakelti virš 20 proc.

Praktinės priemonės palies prekybos tinklą: bendrovė ketina atnaujinti arba perkelti apie du trečdalius „Gucci“ parduotuvių, bendrą prekybinį plotą sumažinti 20 proc., o išparduotuvėlių skaičių apkarpyti trečdaliu. Tikslas iki 2030 metų padvigubinti pardavimų tankį, tai yra pajamas vienam prekybiniam plotui.

Dar vienas prioritetas yra atsargų mažinimas. „Kering“ nurodė per 12 mėnesių ketinanti sumažinti bendras atsargas 1 mlrd. eurų, taip siekiant sumažinti poreikį agresyvioms nuolaidoms ir atkurti kainodaros galią.

„Gucci“ problema: 11 ketvirčių iš eilės

Didžiausias iššūkis išlieka „Gucci“, kuri sudaro didžiausią „Kering“ pelno dalį. „Kering“ pranešė, kad „Gucci“ fiksavo 11 iš eilės ketvirčių organinių pardavimų mažėjimą, o papildomą spaudimą rezultatams sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su juo siejami turizmo srautų svyravimai.

Pastarųjų metų prabangos rinkos kontekstas taip pat nepalankus: pandemijos laikotarpiu paklausa šoktelėjo, kainos kilo, tačiau vėliau dalis pirkėjų pradėjo atsitraukti. Tuo pat metu Kinijos, ilgai buvusios vienu svarbiausių augimo variklių, vartojimas tapo mažiau nuspėjamas, o konkurencija dėl turtingiausių klientų dar labiau sustiprėjo.

„Gucci“ „prarado dalį savo spindesio“, – pripažino Luca de Meo.

Vadovas teigė, kad prioritetas yra padaryti „Gucci“ iš karto atpažįstamą, bet nebūtinai garsesnį ar sudėtingesnį. Pasak jo, atpažįstamumas turi remtis meistryste, dizaino kodais ir aiškia tapatybe, o ne vien logotipų dominavimu.

Mažesnė priklausomybė nuo „Gucci“

„Kering“ strategija apima ir siekį mažinti visos grupės priklausomybę nuo „Gucci“, stiprinant kitus prekės ženklus, tarp jų „Yves Saint Laurent“, „Bottega Veneta“ ir „Balenciaga“. Bendrovė akcentuoja, kad prekės ženklai turi išlaikyti savitas tapatybes, tačiau grupė kartu ieškos daugiau sinergijų tiekimo, gamybos ir mažmeninės prekybos grandinėse.

Finansinės drausmės kryptį rodo ir ankstesni sprendimai: „Kering“ už 4 mlrd. eurų pardavė savo grožio verslą „L’Oréal“, taip sumažindama skolą ir sustiprindama balansą. Tai suteikia daugiau lankstumo investicijoms į parduotuvių tinklo pertvarką, produktų portfelį ir rinkodarą.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad prabangos prekių ženklų pertvarkos šiandien dažnai būna lėtesnės ir brangesnės nei anksčiau, o investuotojai paprastai nori greitesnių rezultatų. Dėl to „Kering“ planui teks atlaikyti ne tik rinkos ciklo, bet ir kantrybės testą, ypač jei „Gucci“ pardavimai artimiausiais ketvirčiais ir toliau neatsigaus.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/kering-looks-to-double-profits-as-it-unveils-ambitious-turnaround-plan-to-revive-gucci.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/15/kering-stock-q1-earnings-gucci-sales-iran-war-middle-east-luxury.html

Jungtinės Karalystės finansų rinkų priežiūros institucija Financial Conduct Authority (FCA) paskelbė iš esmės pertvarkanti trumpųjų pardavimų, vadinamų short selling, reguliavimą. Pokyčiais mažinama administracinė našta ir supaprastinamos atskleidimo taisyklės, o įsigaliojimas numatytas liepos 13 dieną.

Short selling yra investavimo strategija, kai investuotojas uždirbti siekia iš akcijos ar kito vertybinio popieriaus kainos kritimo. Praktikoje dažnai skolinamasi vertybiniai popieriai, jie parduodami, o vėliau perkami atgal pigiau, taip fiksuojant skirtumą.

Kas konkrečiai pasikeis?

Esminė naujovė yra duomenų skelbimo modelis: FCA ketina viešinti apibendrintą informaciją apie bendrą grynųjų trumpųjų pozicijų dydį kiekvienoje bendrovėje. Tai reikšmingas posūkis nuo ankstesnio režimo, kai rinka galėdavo matyti ir konkrečius dalyvius, laikančius didesnes trumpąsias pozicijas.

Reguliuotojo teigimu, toks modelis turėtų suteikti aiškesnes ir paprastesnes taisykles, kartu paliekant FCA pakankamai informacijos rinkos priežiūrai. Pramonė šį pokytį vertina kaip reputacinės ir strateginės rizikos mažinimą, nes nebebus viešai įvardijami individualūs trumpintojai.

Taip pat numatomas lankstesnis terminas trumpųjų pozicijų atskleidimui ir mažesni atitikties kaštai, kas ypač aktualu mažesniems ar augantiems rinkos dalyviams. FCA pabrėžia, kad siekia sumažinti perteklinę biurokratiją, bet išlaikyti sąžiningos rinkos principus.

Kodėl tai svarbu rinkoms?

Trumpieji pardavimai jau daug metų kelia diskusijas: kritikai tvirtina, kad agresyvus short selling gali pagilinti paniką, paskatinti staigius išsipardavimus ir apsunkinti pažeidžiamų įmonių padėtį didelio nepastovumo laikotarpiais. Kita vertus, reguliuotojai ir dalis rinkos dalyvių pabrėžia, kad ši praktika prisideda prie kainodaros tikslumo, likvidumo ir rizikos valdymo.

Naujas JK požiūris rodo platesnę šalies kryptį po „Brexit“ siekti konkurencingesnio finansų centro statuso, peržiūrint ir supaprastinant kai kurias ES laikotarpiu įtvirtintas taisykles. Šiame kontekste apibendrintas atskleidimas gali būti suprantamas kaip bandymas suderinti rinkos skaidrumą ir strategijų apsaugą.

Signalas Europai ir fondams

Rinkos atstovai pokyčius vertina kaip galinčius padidinti JK patrauklumą investicinei veiklai, nes sumažėja rizika, kad atskleistos pozicijos taps taikiniu kopijuojantiems sandoriams ar vadinamiesiems short squeeze epizodams. Tuo pačiu tikimasi, kad prižiūrėtojas, gaudamas detalesnius duomenis ne viešai, galės veiksmingiau identifikuoti piktnaudžiavimo atvejus.

Alternatyvaus turto valdytojų asociacijų atstovai taip pat ragina Europos Sąjungą peržiūrėti savo atskleidimo režimą, nes konkurencija tarp finansų centrų stiprėja. Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai stebės, ar nauja JK sistema padidins aktyvumą ir likvidumą, ir ar kartu nesumažės viešai matomos informacijos, kuri anksčiau leido rinkai identifikuoti didžiausius trumpintojus.

Šaltiniai:
– https://www.fca.org.uk/publication/policy/ps25-11.pdf
– https://www.fca.org.uk/news/press-releases/fca-strengthens-short-selling-regime-while-reducing-burdens-firms

Šveicarijos šokolado gamintoja „Barry Callebaut“ sumažino veiklos pelno prognozę ir įspėjo apie sudėtingą laikotarpį rinkoje. Bendrovė nurodė, kad tam įtakos turi staigus kakavos kainų kritimas, pertekliniai pajėgumai pramonėje ir galimi tiekimo trikdžiai, siejami su karu Irane.

Įmonė, laikoma didžiausia šokolado gamintoja pasaulyje, teigia, kad 2025–2026 finansiniais metais jos EBIT turėtų mažėti vidutiniais paaugliais skaičiais, tai yra maždaug 10–19 proc. Tokia prognozė yra aiškus pablogėjimas, palyginti su prieš kelis mėnesius skelbtais lūkesčiais dėl grįžimo prie augimo.

Į naująsias rizikas sureagavo ir rinka: „Barry Callebaut“ akcijos ketvirtadienį buvo kritusios iki 17 proc. Tokie svyravimai rodo, kad investuotojai šį perspėjimą vertina kaip reikšmingą signalą dėl trumpalaikio pelningumo ir paklausos dinamikos.

Kodėl pinga kakava

Pastaraisiais mėnesiais kakavos kainos smarkiai smuko, o tai iš pirmo žvilgsnio turėtų palengvinti žaliavos naštą šokolado gamintojams. Vis dėlto „Barry Callebaut“ pabrėžia, kad išskirtinai greitas kainų kritimas gali trumpuoju laikotarpiu nepadėti pelnui, nes rinkoje susidaro spaudimas maržoms, didėja konkurencija ir mažėja apimtys.

Remiantis „Trading Economics“ duomenimis, trečiadienį kakava atpigo iki maždaug 3 537 eurų už toną. Nors per pastarąją savaitę buvo matomas atšokimas, nuo metų pradžios kaina buvo kritusi daugiau nei 40 proc., o per 12 mėnesių sumažėjusi daugiau nei perpus.

Bendrovė taip pat įvardijo logistikos ir tiekimo grandinių rizikas. Žaliavų rinkoms įtaką daro geopolitinės įtampos, įskaitant transporto maršrutų sutrikimus, kurie kai kuriais atvejais kelia kaštus net ir krintant pačiai žaliavos kainai.

Vadovo žinutė ir rinkos persitvarkymas

„Barry Callebaut“ generalinis direktorius Hein Schumacher, pareigas pradėjęs eiti sausio pabaigoje, pranešime akcentavo bendrovės stiprią poziciją ir ilgalaikes augimo galimybes. Kartu jis perspėjo, kad sektorių veikia turbulencija, o įmonė prioritetą teikia apimčių atkūrimui.

„Pirmąjį mūsų finansinių metų pusmetį kakavos pupelių kainos sumažėjo, tai skatina būsimą šokolado rinkos pagreitį ir padėjo sugeneruoti stiprius laisvuosius pinigų srautus“, – sakė H. Schumacher.

„Tačiau išskirtinis rinkos kritimo greitis, konkurenciniai pertekliniai pajėgumai, apimčių mažėjimas ir tiekimo trikdžiai paveikė EBIT rezultatą, todėl pakoregavome metų pelningumo prognozę, nes prioritetą teikiame apimčių atkūrimui ir rinkos grąžinimui į augimą“, – pridūrė jis.

Analitikų vertinimu, šokolado sektoriui būdinga tai, kad žaliavos kainų pokyčiai į galutinių produktų kainas persiduoda ne iš karto. Daliai gamintojų tenka vykdyti ilgalaikius kontraktus, valdyti atsargas ir kainodarą taip, kad staigūs kakavos kainos šuoliai ar kritimai nesukeltų didelių finansinių svyravimų per vieną ar du ketvirčius.

„Barry Callebaut“ atvejis parodo ir kitą tendenciją: net ir pingant kakavai, paklausos elgsena gali išlikti trapi, ypač jei vartotojai jautriai reaguoja į ankstesnį šokolado brangimą. Todėl įmonėms svarbu ne vien žaliavos kaina, bet ir apimčių atsigavimas bei gebėjimas išlaikyti klientus, kai rinka tampa perpildyta pasiūla.

Šaltiniai:

– https://www.barry-callebaut.com/system/files/2026-04/Barry-Callebaut-Group-Half-Year-Results-Fiscal-Year%202025-26-PR-EN.pdf

– https://tradingeconomics.com/commodity/cocoa

DI startuolis „Anthropic“ paskelbė planus reikšmingai plėsti veiklą Londone ir įsirengti naujas biuro patalpas, pritaikytas iki 800 darbuotojų. Žinia pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai konkurentė „OpenAI“ pranešė apie pirmąjį nuolatinį biurą Londone.

„Anthropic“ teigimu, šiuo metu Londone jau dirba daugiau nei 200 įmonės žmonių, todėl naujas biuras turėtų tapti pagrindu tolesniam augimui Europoje. Bendrovė akcentuoja, kad Londonas jai yra vienas svarbiausių tyrimų ir komercinės plėtros centrų už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.

Kur įsikurs ir kodėl tai svarbu

Naujos „Anthropic“ patalpos planuojamos vadinamajame Knowledge Quarter rajone Londone, kuris pastaraisiais metais stiprina reputaciją kaip DI ekosistemos traukos taškas. Šioje zonoje veikia ir kitos ryškios DI rinkos įmonės, įskaitant „Google“ padalinį „DeepMind“ bei „Meta“, taip pat kelios sparčiai augančios technologijų bendrovės.

Didžiųjų DI kūrėjų koncentracija vienoje vietoje signalizuoja, kad Londonas siekia tapti viena pagrindinių Europos sostinių, kur susitinka talentai, kapitalas, mokslas ir reguliavimo diskusijos. Tokia aplinka ypač svarbi įmonėms, kurios konkuruoja ne tik produktais, bet ir gebėjimu greitai pritraukti aukščiausios kvalifikacijos specialistus.

„Jungtinė Karalystė jungia ambicingas įmones ir institucijas, kurios supranta, kas yra DI sauga, ir turi išskirtinį DI talentų telkinį, todėl norime būti ten, kur visa tai susitinka“, – sakė „Anthropic“ EMEA regiono šiaurės vadovė Pip White.

DI lenktynės persikelia į Londoną

Plėtra vyksta konkurencijai tarp didžiųjų DI laboratorijų intensyvėjant: jos varžosi dėl rinkos dalies, infrastruktūros, klientų ir įtakos standartams, kaip turi būti kuriami bei diegiami pažangūs modeliai. Sprendimas didinti komandą Londone sutampa su „OpenAI“ žingsniu įtvirtinti nuolatinį biurą Jungtinės Karalystės sostinėje, todėl rinka tai vertina kaip aiškų signalą dėl regiono svarbos.

„Anthropic“ pastaruoju metu didino matomumą ir produktų tempą, ypač programavimo ir kibernetinio saugumo srityse. Bendrovė išleido programavimo agentą „Claude Code“ ir pristatė modelį „Mythos“, kurį sieja su gebėjimu aptikti programinės įrangos silpnybes bei saugumo spragas.

Finansai ir verslo paklausa

Įmonė taip pat pabrėžia augantį verslo klientų susidomėjimą: teigiama, kad jos metinis pajamų tempas viršijo 30 milijardų JAV dolerių, o daugiau nei 1 000 įmonių kasmet išleidžia daugiau nei 1 milijoną JAV dolerių. Konvertuojant, tai atitinka daugiau nei 27 milijardus eurų metinio pajamų tempo, o klientų išlaidos viršija 900 000 eurų per metus.

„Anthropic“ pranešime taip pat minimi investuotojų vertinimai: 2026 metų vasarį bendrovė pritraukė finansavimą, kuriame jos vertė siejama su 30 milijardų JAV dolerių, o rinkoje aptariami pasiūlymai investuoti ir gerokai aukštesniu vertinimu. Konvertuojant, 30 milijardų JAV dolerių atitinka apie 27 milijardus eurų.

DI sektoriuje tokios plėtros žingsniai paprastai reiškia ne tik papildomas darbo vietas, bet ir didesnę konkurenciją dėl specialistų bei partnerių, o taip pat didesnį spaudimą miestams dėl biurų pasiūlos ir atlyginimų lygio. Londono atveju tai gali dar labiau sutelkti DI kompetencijas viename regione, o Jungtinei Karalystei suteikti daugiau svertų tarptautinėse diskusijose apie DI saugą, standartus ir reguliavimą.

Ekspertai pastebi, kad DI įmonių sprendimus dėl geografijos vis dažniau lemia ne vien mokesčiai ar biurų kaštai, bet ir galimybė greitai pasiekti tyrėjus, inžinierius, verslo klientus bei viešojo sektoriaus partnerius. Dėl to Londonas, turintis stiprią universitetų bazę ir tarptautinį finansų centrą, tampa natūralia vieta, kur DI bendrovės siekia įtvirtinti ilgalaikį buvimą.

Šaltiniai:

– https://www.cnbc.com/2026/04/17/anthropic-unveils-plans-for-major-uk-expansion-after-openai-announces-first-permanent-london-office.html

– https://www.cnbc.com/2026/04/13/openai-london-office-sam-altman-uk-stargate.html

Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigia, kad šaliai pavyko sušvelninti Irano karo sukeltą energijos kainų šoką dėl spartaus perėjimo prie saulės ir vėjo elektrinių. Pasak jo, didesnė vietinė elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sumažino priklausomybę nuo importuojamų iškastinių žaliavų.

Ministro žinutė skambėjo tuo metu, kai Ispanijos Vyriausybė laikosi kritiškos linijos JAV ir Izraelio veiksmų Irano atžvilgiu. Diplomatinei įtampai augant, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino riboti prekybinius ryšius su Madridu.

Mažesnė priklausomybė nuo dujų

Carlas Cuerpo akcentavo, kad Ispanija šią krizę pasitiko geriau pasirengusi nei ankstesnius sukrėtimus, nes energetikos sistemoje padidėjo atsinaujinančių išteklių dalis. Jo teigimu, priklausomybė nuo dujų, kurios daro didelę įtaką elektros kainų formavimui, 2026 metais sumažėjo iki 16 proc., kai 2019 metais siekė 75 proc.

„Energetikos prasme esame geriau pasirengę, nes kryptingai įgyvendinome atsinaujinančios energetikos darbotvarkę“, – sakė Carlosas Cuerpo.

Ministras taip pat pabrėžė, kad mažesnis dujų vaidmuo didina energetinį suverenitetą ir mažina pažeidžiamumą dėl išorinių šokų. Analitikų vertinimu, Ispanija kartu su Portugalija ir kai kuriomis Šiaurės šalimis pastaruoju metu patyrė vienas mažiausių dujų kainų įtampų Europos Sąjungoje.

Smūgis vartotojams vis tiek jaučiamas

Nors elektros kainų poveikis, pasak ministro, suvaldomas geriau, jis pripažino, kad gyventojai ir verslas vis dar patiria karo pasekmes per brangesnius degalus ir trąšas. Šie veiksniai tiesiogiai didina transporto, žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinių sąnaudas, o tai gali persiduoti ir galutinėms kainoms.

Europoje tokie sukrėtimai dažniausiai ryškėja per naftos ir dujų rinkų nepastovumą, ypač kai didėja geopolitinė rizika tiekimo maršrutuose. Dėl to energetikos diversifikacija ir vietinės gamybos augimas tampa ne tik klimato politikos, bet ir ekonominio saugumo klausimu.

Prekybos grasinimai ir ES realybė

D. Trumpas pareiškė ketinantis nutraukti prekybą su Ispanija po to, kai ši neleido dviem kartu valdomoms bazėms savo teritorijoje būti naudojamoms smūgiams Iranui. JAV prezidentas taip pat kritikuoja Madridą dėl nepasiekto NATO gynybos finansavimo tikslo, kuris pastaruoju metu įvardijamas kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Ispanija nenorėjo dalyvauti vienašaliame konflikte, kuris yra už tarptautinės teisės ribų. Būtent taip ir pasielgėme“, – sakė Carlosas Cuerpo.

Vis dėlto prekybiniai grasinimai, ekspertų vertinimu, nėra paprastai įgyvendinami, nes prekybos susitarimus su JAV derasi Europos Sąjunga kaip bendras blokas. Tai reiškia, kad Ispanijos įmonės veikia tomis pačiomis taisyklėmis kaip Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos bendrovės, o derybų kryptis priklauso nuo bendros ES pozicijos.

Ispanijos perėjimas prie atsinaujinančios energetikos pastaraisiais metais sulaukė ir kritikos, ypač po didelio masto elektros sutrikimo Pirėnų pusiasalyje 2025 metų balandžio 28 dieną. Europos elektros perdavimo sistemos operatorius ENTSO-E vėliau nurodė, kad vienos priežasties nebuvo, o incidentą lėmė daug tarpusavyje sąveikavusių veiksnių.

Šiame fone Ispanija bando siųsti signalą, kad energetikos transformacija gali veikti kaip amortizatorius geopolitinių krizių metu. Tačiau kartu išlieka klausimas, kiek ilgai ekonomikai pavyks atsilaikyti prieš brangstančių žaliavų poveikį ir ar diplomatinė įtampa su Vašingtonu neatsispindės investicijų ir prekybos sprendimuose.

Šaltiniai:
– https://www.entsoe.eu/publications/blackout/28-april-2025-iberian-blackout/
– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/trade-policy/
– https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_en