CP v2

Blog

  • Lenkijoje planuojamas iki 810 mln. eurų duomenų centras su 200 MW energijos kaupikliu: ko trūksta startui

    Lenkijoje, Dombrova Gurničos mieste, rengiamas didelės apimties projektas, kuris apimtų duomenų centrą ir energijos kaupimo sistemą. Projektą vystanti bendrovė LVL Energy skelbia, kad investicija, priklausomai nuo galutinės apimties, gali siekti nuo maždaug 440 mln. iki 810 mln. eurų.

    Planuojama statyti ne mažesnės kaip 50 MW galios duomenų centrą ir apie 200 MW galios didelio masto energijos kaupiklį. Tokia kombinacija tampa vis dažnesniu modeliu, nes duomenų centrams reikia stabilaus, nepertraukiamo elektros tiekimo, o kaupikliai gali padėti suvaldyti kainų ir apkrovų svyravimus tinkle.

    Kas numatyta projekte?

    Vystytojai nurodo įsigiję sklypą netoli pagrindinio elektros maitinimo taško Tucznawa, o projekto ekonomika tiesiogiai priklausys nuo to, kokią prijungimo galią pavyks užsitikrinti. Skaičiuojama, kad pradinis tikslas yra gauti bent 200 MW prijungimo galią, tačiau teritorijos ir infrastruktūros potencialas leistų svarstyti ir didesnę plėtrą.

    Duomenų centrai, ypač didesni, dažniausiai matuoja apkrovą megavatais ir konkuruoja su kitais pramonės vartotojais dėl prijungimo pajėgumų. Dėl to vienas svarbiausių tokio projekto dokumentų yra tinklo operatoriaus sprendimas dėl prijungimo sąlygų, be kurio sunku parengti realistišką verslo planą ir pasirašyti finansavimo sutartis.

    Pagrindinė kliūtis: finansavimas ir tinklas

    LVL Energy teigia, kad projektui ieškoma finansinių partnerių, įskaitant užsienio kapitalą. Didelio masto infrastruktūriniai projektai, kuriuose derinami duomenų centrai ir energijos kaupimas, kapitalo poreikiu priartėja prie energetikos objektų, todėl bankams svarbūs ilgalaikiai pajamų srautai, garantijos ir aiški reguliacinė aplinka.

    Vystytojai taip pat yra pateikę paraišką Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui dėl prisijungimo prie tinklo sąlygų. Praktikoje būtent tinklo pralaidumas ir prijungimo terminai tampa „butelio kakleliu“, nes duomenų centrų plėtra Europoje spartėja, o elektros perdavimo ir skirstymo infrastruktūros modernizavimas dažnai nespėja su paklausa.

    Duomenų centrai ir energija: kodėl tai „verslas ateičiai“

    Europoje augantis debesijos paslaugų vartojimas, DI skaičiavimai ir skaitmenizacija didina nuolatinę elektros paklausą, todėl duomenų centrai vis dažniau vertinami kaip naujas, didelis ir energijai imlus rinkos dalyvis. Be elektros kainos, vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo patikimumui, nes net trumpi sutrikimai duomenų centruose reiškia didelius nuostolius.

    Dėl to energijos kaupikliai tampa ne tik „žaliosios“ integracijos priemone, bet ir infrastruktūros patikimumo sprendimu: jie gali sugerti atsinaujinančios energijos perteklių, išlyginti pikus ir suteikti rezervą kritiniais momentais. Vis dėlto galutinis ekonominis modelis priklauso nuo rinkos taisyklių, tinklo mokesčių, balansavimo paslaugų pajamų ir ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių galimybių.

    Vystytojų vertinimu, statybos darbai galėtų prasidėti per artimiausius dvejus metus, tačiau realų grafiką lems sprendimai dėl prijungimo sąlygų ir finansavimo struktūros. Tokie projektai dažniausiai juda etapais: nuo tinklo dokumentų ir investicinio sprendimo iki rangos konkursų, įrangos užsakymų ir palaipsnės duomenų centro paleidimo plėtros.

    Lenkijai tai būtų dar vienas signalas, kad šalis siekia tapti svarbesniu regiono skaitmeninės infrastruktūros tašku. Tačiau kartu tai primena ir bendrą Europos dilemą: norint pritraukti duomenų centrų investicijas, būtina lygiagrečiai spartinti elektros tinklų plėtrą, didinti generacijos pajėgumus ir diegti lanksčias priemones, tokias kaip energijos kaupimas.

  • Katovicuose atidarytas DI kompetencijų centras: „Łukasiewicz“ žada greitesnį kelią nuo tyrimų iki diegimo

    Katovicuose pradėjo veikti naujas dirbtinio intelekto kompetencijų centras, kurį įkūrė „Łukasiewicz AI“, priklausantis Łukasiewicz tyrimų tinklui. Centras žada tapti vieno langelio principu veikiančiu kontaktu verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos apsaugai, ieškantiems praktinių DI sprendimų ir kibernetinio saugumo kompetencijų.

    Pagrindinė centro idėja – sutelkti išskaidytas Łukasiewicz tinklo žinias ir komandas į aiškiai pasiekiamą „įėjimo tašką“, kad organizacijos greičiau rastų tinkamus ekspertus. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo mokslinių tyrimų iki realių produktų ir paslaugų diegimo, ypač pramonėje ir viešosiose paslaugose.

    Kam to reikia rinkai?

    DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų trūkumo, o dėl praktinių kliūčių: duomenų kokybės, infrastruktūros, saugumo reikalavimų, teisinės atitikties ir specialistų stokos. Kompetencijų centras siekia užpildyti šią spragą, sujungdamas technologines žinias su gebėjimu parengti sprendimus taip, kad jie veiktų realiomis sąlygomis.

    Centro atstovai akcentuoja, kad svarbiausia – diegimo sparta ir apčiuopiama nauda: automatizuoti procesai, tikslesnė analizė, geresnis sprendimų priėmimas ir didesnis sistemų atsparumas kibernetinėms grėsmėms. Tokie projektai rinkoje dažnai įgyvendinami licencijavimo ar prenumeratos modeliais, kad sprendimus būtų lengviau plėsti ir prižiūrėti.

    Nuo autonomikos iki kibernetinio saugumo

    Skelbiama, kad centras koordinuos informaciją apie skirtingų Łukasiewicz tinklo institutų kompetencijas, kad užsakovai greičiau patektų pas tinkamas komandas. Tarp sričių minimos vaizdo analizės sistemos, sprendimų paramos įrankiai, autonominės technologijos ir kibernetinis saugumas.

    Iniciatoriai pabrėžia ir regioninį aspektą: toks centras stiprina Katovicų ir viso regiono, kaip naujų technologijų židinio, ambicijas. Praktikoje tai gali reikšti daugiau bendrų projektų su pramone, spartesnį prototipų kūrimą ir didesnį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.

    DI projektai administracijai ir medicinai

    „Łukasiewicz AI“ teigia jau vykdantis projektus, orientuotus į viešąjį sektorių, sveikatos apsaugą ir pramonę. Vienas jų – „EdgePL“, kuriuo siekiama kurti vietinių duomenų centrų tinklą, galintį palaikyti skaitmenines paslaugas ir administracijos sistemas arčiau galutinio naudotojo.

    Sveikatos apsaugos srityje minimas ir virtualaus gydytojo asistento sprendimas, diegiamas Siemianovicų Šlionskių Nudegimų gydymo centre. Tokios sistemos paprastai automatizuoja pokalbių su pacientais dokumentavimą ir padeda sumažinti gydytojų administracinį krūvį, išlaikant duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimus.

    „Šiemet pradėjome bendradarbiauti su daugeliu rinkos partnerių – nuo komercinių projektų iki bendrų plėtros iniciatyvų, kurių tikslas kurti ir diegti modernius produktus licencijavimo bei prenumeratos modeliais“, – sakė prof. Janas Kozakas, „Łukasiewicz AI“ direktorius.

    „Centras sukurtas kaip pagrindinis Łukasiewicz kompetencijų mazgas, turintis paremti DI projektais tiek mediciną, tiek sunkiąją pramonę. Susitelkiame į praktinius sprendimus ir realius rinkos poreikius“, – sakė dr. Hubertas Cichockis, Łukasiewicz tyrimų tinklo prezidentas.

  • Klaipėdos regiono 2023–2029 strategija atnaujinama: gyventojai kviečiami teikti pastabas iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regiono plėtros taryba pradėjo viešą konsultaciją dėl 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų. Gyventojai, verslo ir nevyriausybinės organizacijos kviečiami susipažinti su projektais ir iki 2026 metų gegužės 27 dienos pateikti pastabas bei pasiūlymus.

    Teikiami du dokumentai: atnaujinamas strategijos tekstas ir koreguojamas veiksmų planas, kuriame numatytos konkrečios priemonės bei jų įgyvendinimo eiga. Pastabas siūloma siųsti elektroniniu paštu, nurodytu Klaipėdos regiono plėtros tarybos pranešime.

    Kas numatyta strategijoje?

    Strategijos tikslas išlieka orientuotas į integruotą regiono vystymą: didesnį savivaldybių veiksmų suderinamumą, patogesnį susisiekimą ir geresnes sąlygas investicijoms. Dokumentuose akcentuojama, kad planuojama kurti integruotą viešojo transporto sistemą ir spręsti infrastruktūros poreikius atskirose savivaldybėse.

    Taip pat numatyta stiprinti Klaipėdos regiono, kaip turistinės vietovės, patrauklumą ir skatinti atvykstamąjį turizmą. Tokie sprendimai paprastai apima ne vien rinkodarą, bet ir paslaugų prieinamumą, susisiekimą, lankytinų objektų infrastruktūrą bei sezoninių srautų valdymą.

    Kaip tai siejasi su ES investicijomis?

    Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategija siejama su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis. Dokumente nurodoma, kad suplanuoti veiksmai prisideda prie 5-ojo prioriteto Piliečiams artimesnė Lietuva ir tikslo skatinti integruotą vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad strategijoje numatyti projektai gali būti derinami su finansavimo galimybėmis, o pokyčiai strategijoje dažnai daromi tam, kad priemonės tiksliau atitiktų aktualius poreikius, pasikeitusias sąlygas ar programos įgyvendinimo reikalavimus.

    Kodėl svarbios gyventojų pastabos?

    Viešos konsultacijos leidžia anksti identifikuoti problemas, kurias geriausiai mato kasdieniai paslaugų naudotojai: maršrutų patogumą, jungčių trūkumus, investicijoms reikalingos infrastruktūros spragas ar turizmo plėtros poveikį gyvenamajai aplinkai. Pateikti pasiūlymai gali padėti patikslinti veiksmų planą taip, kad numatomi projektai duotų apčiuopiamesnį rezultatą savivaldybėms ir gyventojams.

    Strategijos ir veiksmų plano pakeitimų projektai skelbiami Klaipėdos regiono plėtros tarybos kanaluose, o pastabos priimamos iki 2026 metų gegužės 27 dienos. Pateikiant pasiūlymus rekomenduojama aiškiai įvardyti siūlomą pakeitimą, jo motyvą ir laukiamą naudą.

  • Aplinkos apsauga: kaip savivaldybė tvarko gyventojų užklausas ir ką verta žinoti prieš kreipiantis

    Kontaktai ir atsakomybės

    Savivaldybės Aplinkos apsaugos srityje už gyventojų užklausų nagrinėjimą ir koordinavimą atsakingas Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Semaška. Dažniausiai į jį kreipiamasi dėl teritorijų tvarkymo, aplinkos priežiūros ir su tuo susijusių administracinių klausimų.

    Planuojant kreiptis, verta iš anksto susirinkti aiškią informaciją: problemos vietą, laiką, trumpą situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Tai padeda greičiau įvertinti aplinkybes, priskirti klausimą atsakingiems vykdytojams ir sumažina papildomų patikslinimų poreikį.

    Slapukai ir privatumas

    Svetainėje naudojami slapukai, skirti užtikrinti bazinį jos veikimą, taip pat statistikai ir rinkodarai. Būtini slapukai paprastai reikalingi tam, kad puslapis veiktų stabiliai ir saugiai, todėl jie negali būti išjungti per įprastus svetainės nustatymus.

    Statistiniai slapukai padeda įvertinti lankomumo tendencijas, populiariausius puslapius ir tai, kaip lankytojai naršo svetainėje. Tokie duomenys įprastai apdorojami apibendrintai, kad būtų galima gerinti paslaugų kokybę, turinio pateikimą ir techninį veikimą.

    Formos saugumas ir „Google ReCaptcha“

    Užklausų formos veikimui naudojama „Google ReCaptcha“ sistema, kurios tikslas yra atskirti realius vartotojus nuo automatizuotų robotų, siunčiančių brukalus. Tai viena dažniausių priemonių, mažinančių piktnaudžiavimą formomis ir padedančių užtikrinti, kad institucijos gautų realias užklausas.

    Kai kuriais atvejais, kad forma veiktų sklandžiai, gali būti prašoma sutikti su našumo ar panašiais slapukais. Jei vartotojas nesutinka su rinkodaros slapukais, reklama gali būti mažiau pritaikyta pagal interesus, tačiau tai paprastai neturi įtakos pagrindinėms svetainės funkcijoms.

  • Amber Wind 2026 Palangoje: trys festivalio dienos su paradais, meistriškumu ir gala koncertu

    Festivalis sugrįžta aštuntą kartą

    Gegužės 22–24 dienomis Palangoje vyks 8-asis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis Amber Wind 2026. Organizatoriai žada trijų dienų programą, apimančią meistriškumo dirbtuves, orkestrų pasirodymus miesto erdvėse, vakaro koncertus ir naktines džiazo sesijas.

    Per kelerius metus Amber Wind tapo vienu ryškiausių pučiamųjų muzikos renginių pajūrio regione, stiprinančiu Palangos kaip orkestrinės muzikos tradicijų miesto įvaizdį. Festivalio sumanymas remiasi ilga vietos koncertų istorija, o programa kuriama taip, kad ji būtų įdomi ir profesionalams, ir plačiai publikai.

    Kas laukia programoje?

    Festivalio ašis išlieka platus pučiamųjų muzikos spektras: nuo klasikinės orkestrinės muzikos iki šiuolaikinių žanrų, džiazo ir eksperimentinių projektų. Dalis renginių persikelia į viešąsias miesto erdves, todėl muzika tampa ne tik salės įvykiu, bet ir Palangos ritmo dalimi.

    Programoje numatytos ir edukacinės veiklos: meistriškumo dirbtuvės leis jauniesiems muzikantams ir studentams mokytis iš tarptautinių atlikėjų. Tokia festivalio kryptis atliepia pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai didieji muzikos renginiai vis dažniau derina koncertus su profesiniu ugdymu ir bendruomenės įtraukimu.

    Ryškiausi akcentai ir erdvės

    Penktadienį, gegužės 22 dieną, numatytos meistriškumo dirbtuvės ir ansamblių vakaras, kuriuose pasirodys TETRA BRASS iš Vokietijos. Vakaro pabaigoje suplanuota naktinė sesija, kurioje Karolio Šarkaus kvintetas pristatys albumą „XIDEA“.

    Šeštadienį, gegužės 23 dieną, Palangoje vyks orkestrų pasveikinimas miestui, tradicinis orkestrų paradas ir jungtinis koncertas. Dienos kulminacija numatoma gala koncerte Palangos koncertų salėje, kuriame pasirodys MNOZIL BRASS iš Austrijos su jubiliejine programa.

    Sekmadienį, gegužės 24 dieną, festivalį uždarys koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Jame dalyvaus Palangos orkestras, kviestinis dirigentas Simon Perčič ir solistas trimitininkas Dovas Lietuvninkas.

    Festivalį organizuoja Palangos orkestras, o finansavimą užtikrina Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad Amber Wind siekia laužyti stereotipą, jog pučiamųjų orkestrai skirti tik paradams, ir kviečia išgirsti, kaip plačiai šis žanras skamba šiandien.

  • Ekskursija Palangoje atgaivins Jono Šliūpo laikus: kaip burmistras keitė tarpukario kurortą

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gegužės 22 dieną 14.30 valandą kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos. Ekskursiją ves istorikas Mindaugas Surblys, o dalyviai bus kviečiami į Palangą pažvelgti kaip į miestą, kurį tarpukariu formavo drąsios modernizavimo idėjos ir kasdieniai savivaldos sprendimai.

    Ekskursijos maršrutas ves per iki šiol išlikusius kultūros paveldo ir kitus istorinius objektus, menančius laikotarpį, kai Palangoje gyveno ir dirbo Jonas Šliūpas. Kiekvienoje stotelėje bus pasakojama, kaip kito kurorto veidas, kokie miesto rūpesčiai gulė ant burmistro stalo ir kaip administraciniai sprendimai paliko pėdsaką šiandienos Palangoje.

    Kas buvo Jonas Šliūpas?

    Jonas Šliūpas (1861–1944) laikomas viena ryškiausių modernėjančios lietuvių visuomenės figūrų, garsėjusia aktyvumu, polemišku temperamentu ir gebėjimu telkti diskusijas apie valstybės, visuomenės ir kultūros kryptį. Jo biografijoje persipina darbas Lietuvoje ir išeivijoje, vieša veikla, idėjiniai konfliktai bei nuolatinis siekis įtvirtinti lietuviškumo balsą tarptautinėje erdvėje.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad 1918 metais Šliūpas prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdamas didesnio tarptautinio dėmesio atkurtai valstybei. Vėlesnis jo etapas Palangoje dažnai siejamas su praktiniu darbu savivaldoje, kai idėjos turėjo virsti konkrečiais miesto tvarkymo sprendimais ir kasdieniais administraciniais darbais.

    Tarpukario Palanga: miestas, kuris keitėsi

    Tarpukariu Palanga sparčiai stiprino kurorto tapatybę: plėtėsi viešosios erdvės, formavosi kurortinė infrastruktūra, daugėjo poilsiautojų ir sezoninių paslaugų. Tokie miestai gyvena pagal savitas taisykles, kai vasaros dinamika, higienos, tvarkos ir viešosios tvarkos klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei reprezentaciniai projektai.

    Ekskursijoje žadama kalbėti ne tik apie žinomus objektus, bet ir apie mažiau pastebimas miesto detales, kurios padeda suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas ir kokių sprendimų reikalavo kurorto administravimas. Organizatorių teigimu, pasakojimai taip pat leis geriau pažinti Šliūpą ne vien kaip viešą veikėją, bet ir kaip žmogų už burmistro kabineto durų.

    Kada ir kur vyks ekskursija?

    Ekskursija vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 14.30 valandą, o pradžia numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Trukmė – 1 valanda 30 minučių.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl organizatoriai prašo registruotis iš anksto telefonu +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt. Ekskursija skirta tiek vietos gyventojams, norintiems kitaip pamatyti pažįstamą miestą, tiek svečiams, siekiantiems suprasti, kokie žmonės ir idėjos kūrė tarpukario Palangos veidą.

  • Alpės ir Pirėnai gali slėpti natūralaus vandenilio telkinius: ką rodo naujas tyrimas

    Tarptautinė tyrėjų komanda naujame darbe teigia, kad Europos kalnų juostose, ypač Alpėse ir Pirėnuose, gali būti sąlygų kauptis natūraliam vandeniliui. Tokie telkiniai, jei būtų patvirtinti gręžiniais, galėtų papildyti Europos pastangas mažinti iškastinio kuro naudojimą.

    Tyrimas remiasi geologiniu mechanizmu, kai į paviršių arčiau priartėja geležies turtingos mantijos uolienos. Joms kontaktuojant su vandeniu ir esant tinkamai temperatūrai vyksta serpentinėjimas, kurio metu išsiskiria vandenilis.

    Šis vandenilis gali migruoti ir kauptis poringose uolienose, jei susiklosto „naftos sistemos“ analogą primenančios sąlygos. Reikia ne tik šaltinio, bet ir talpyklos, sandarinančių sluoksnių bei tinkamo laiko, kad dujos nespėtų išsisklaidyti.

    Autoriai pabrėžia erozijos vaidmenį: vidutinė erozija gali padėti atidengti ir pakelti mantijos uolienas, sudarydama palankesnes sąlygas vandenilio gamybai. Tačiau pernelyg intensyvus uolienų ardymas gali sugriauti „kolektorius“ ir pakeisti temperatūrines sąlygas, dėl ko potencialus kaupimasis silpnėja.

    Modeliavimas rodo, kad skirtinguose kalnynuose rezultatai gali skirtis ne tik dėl dabartinių procesų, bet ir dėl senesnės tektoninės istorijos. Pavyzdžiui, kiek truko plokščių tempimo fazės dar iki kalnų formavimosi, gali lemti, kiek mantijos uolienų pasiekiama ir kokiomis sąlygomis jos reaguoja su vandeniu.

    Natūralus vandenilis dažnai minimas kaip galimybė sumažinti sąnaudas ir taršą, susijusią su dabar plačiausiai aptariama vandenilio gamyba iš gamtinių dujų ar elektrolizės būdu. Jei dujos būtų išgaunamos iš požeminių sankaupų, teoriškai galėtų mažėti energijos sąnaudos visai grandinei.

    Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad iki praktinio pritaikymo dar toli: reikalinga žvalgyba, gręžiniai, dujų sudėties ir srautų matavimai, taip pat aiškus reguliavimas ir aplinkosauginiai kriterijai. Be to, vandenilio nuotėkio rizika ir poveikis aplinkai turėtų būti vertinami taip pat rimtai kaip ir tradicinių angliavandenilių žvalgyboje.

    Vandenilio ištekliai Žemėje nėra teorija: kai kuriose šalyse jau fiksuoti natūralūs vandenilio srautai ir ribota vietinė gavyba. Naujas tyrimas siūlo, kad Europos kalnų juostos gali būti viena perspektyviausių krypčių, kur ieškoti didesnio masto telkinių.

    „Žinome, kad Žemė gamina didelius vandenilio kiekius, tačiau esminis klausimas yra, ar pavyks aptikti didelius telkinius, nes tam turi sutapti labai specifinės sąlygos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Frankas Zwaanas.

  • Garsioji gandrų pora Odarka ir Gricikas susilaukė trijų jauniklių: trečiasis išsirito vidurdienį

    Ukrainoje, Poltavos srityje esančiame Piriatino nacionaliniame gamtos parke, stebima gandrų pora Odarka ir Gricikas šį pavasarį sulaukė trijų jauniklių. Trečiasis gandriukas išsirito gegužės 19 dieną vidurdienį, todėl šeima tapo gausesnė, pranešė tyrėja Ira Saražynska.

    Pasak jos, pirmasis jauniklis išsirito dalyvaujant Gricikui, o antrasis ir trečiasis pasirodė, kai lizde buvo Odarka. Šių gandrų gyvenimas jau kelerius metus transliuojamas internetu, todėl perėjimo laikotarpis sulaukia didelio žiūrovų dėmesio.

    „Gegužės 19 dieną 12.10 val. išsirito trečiasis jauniklis, tad šiandien Odarkos ir Griciko šeima tapo gausi“, – sakė Ira Saražynska.

    Tyrėja teigė, kad nuo ryto trečiojo jauniklio laukė šimtai stebėtojų, prisijungusių prie „Youtube“ kanalo, kuriame rodomas lizdas. Trečiajam gandriukui pasiūlytas vardas Mrija, o idėją pateikė Vokietijos pilietis, parėmęs aukomis Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

    Dar dieną prieš tai, gegužės 18 dieną, lizde išsirito du jaunikliai. Žiūrovai jiems suteikė vardus Lелевич ir Mахаон, o pasirinkimus siejo su parama Ukrainai.

    Šių metų pavasarį Odarka ir Gricikas padėjo penkis kiaušinius, o pirmųjų jauniklių buvo tikėtasi gegužės viduryje. Ankstesniuose pranešimuose nurodyta, kad pirmasis kiaušinis atsirado balandžio 13 dieną, antrasis balandžio 15 dieną, trečiasis balandžio 17 dieną, ketvirtasis balandžio 19 dieną, o penktasis balandžio 21 dieną.

    Gamtininkai primena, kad gandrų perėjimo sėkmę lemia ne tik kiaušinių skaičius, bet ir oro sąlygos, maisto prieinamumas bei suaugusių paukščių gebėjimas apsaugoti lizdą. Dėl to net ir gausi dėtys ne visuomet virsta tiek pat sėkmingai užaugintų jauniklių.

    Visuomenės dėmesį tokie tiesioginiai gamtos stebėjimai didina dėl edukacinės vertės: žmonės realiu laiku mato perėjimą, jauniklių maitinimą ir suaugusių paukščių elgseną. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė žiūrovams išlieka ta pati: stebėti netrukdant ir nebandyti artintis prie lizdų.

  • Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių savivaldybė ieško dviejų kambarių buto apsaugotam būstui: kas gali teikti pasiūlymą

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pradėjo dviejų kambarių gyvenamosios paskirties būsto pirkimą Kaišiadorių mieste. Įsigytas būstas būtų skirtas apsaugoto būsto socialinei paslaugai, teikiamai intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims.

    Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais kovo 31 dieną patvirtintomis pirkimo sąlygomis. Savivaldybė pabrėžia, kad perkamas būstas turi būti tinkamas gyventi iš karto.

    Ko reikalaujama iš būsto

    Pagrindinė sąlyga – Nekilnojamojo turto registre būstas turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties (butų) objektas. Taip pat būtina, kad išplanavimas sutaptų su kadastro bylos duomenimis, o įsigijimo metu būstas būtų 100 proc. užbaigtas.

    Reikalaujama, kad bute būtų visi gyvenimui būtini įrenginiai: langai, durys, sanitariniai mazgai, kriauklės, maišytuvai, rozetės, jungikliai, apskaitos prietaisai ir panašiai. Jei būstui priklauso priklausiniai, pavyzdžiui, rūsys, jie taip pat turi būti perduodami kartu.

    Vienas iš esminių kriterijų – būstas turi būti „švarus“ teisine prasme: neįkeistas, neišnuomotas, ne ginčo objektas, be trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų. Savivaldybė taip pat nurodo, kad būste neturi būti gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų.

    Iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo turi būti sumokėti visi su nekilnojamojo turto eksploatavimu susiję mokesčiai. Papildomai keliama sąlyga, kad savininkas neturėtų įsipareigojimų, susijusių su daugiabučio modernizavimo projektais, ir perduotų visus durų užraktų raktų komplektus.

    Koks būstas nebus perkamas

    Skelbime aiškiai apibrėžta, kad savivaldybė neketina pirkti būsto su bendro naudojimo patalpomis, taip pat būsto be elektros, centralizuoto vandens tiekimo ar nuotekų. Netinkamu laikomas ir būstas su krosniniu šildymu.

    Nepriimtini variantai pusrūsyje, palėpėje, užstatytame praėjime ar poilsiui skirtose patalpose, taip pat mediniuose ar karkasiniuose namuose. Taip pat atmetami pasiūlymai, jei fizinis nusidėvėjimas viršija 60 proc., arba jei patalpų išdėstymas nesutampa su kadastriniais duomenimis ir iki sandorio nėra sutvarkomas.

    Terminas ir dokumentai

    Pasiūlymus savivaldybė priima iki 2026 metais birželio 22 dienos 17.00 valandos. Dokumentus reikia pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje, o pirkimo sąlygos išduodamos Turto valdymo skyriuje arba skelbiamos savivaldybės interneto svetainės naujienų skiltyje.

    Kartu su pasiūlymu turi būti pateikiami nuosavybę patvirtinantys dokumentai ir kadastro bylos kopija, taip pat energinio naudingumo sertifikatas. Jei namas modernizuotas, prašoma pažyma apie įsipareigojimų vykdymą, o bendrosios nuosavybės atveju – bendraturčių sutikimas pagal Civilinio kodekso nustatytą tvarką.

    Taip pat reikia nurodyti, ar būstas parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, o jei sklypas nepriskirtas, tai turi būti aiškiai pažymėta pasiūlymo dokumentuose. Savivaldybė akcentuoja, kad pasiūlymo vertinime svarbi ne tik kaina, bet ir atitikimas visiems pirkimo reikalavimams.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Įtartinas dronas danguje, telefono perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas neaiškus daiktas gali sukelti stresą, tačiau svarbiausia tokiose situacijose yra aiškūs, iš anksto žinomi veiksmai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių nutinka dėl smalsumo, filmavimo iš arti ar bandymo „pasitikrinti“ pačiam.

    Lietuvoje civilinės saugos institucijos ragina remtis oficialiais pranešimais, o kilus įtarimui nedelsiant skambinti 112. Kuo mažiau spėlionių ir kuo daugiau struktūruoto elgesio, tuo mažesnė rizika jums ir aplinkiniams.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų arba priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes būtent ten esate labiausiai pažeidžiami.

    Praktinė taisyklė, kurią primena civilinės saugos specialistai, yra vadinamoji dviejų sienų taisyklė: geriau būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje. Jei situacija užklumpa lauke, ieškokite vietos, kuri suteikia pridengimą iš viršaus ir šonų.

    Labai svarbu nesiartinti prie nukritusio ar įtartinai žemai nusileidusio drono. Tokie objektai gali turėti sprogstamųjų, degių ar kitų pavojingų komponentų, todėl bandymas jį paimti, ardyti ar „patraukti į šalį“ gali baigtis sužeidimais.

    Jei galite tai padaryti saugiai, įsidėmėkite drono kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite numeriu 112. Vaizdo medžiagos viešinimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti operatyvinei reakcijai ir saugumui, todėl ją verčiau perduoti atsakingoms tarnyboms, o ne skelbti viešai.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, prioritetas yra kuo greičiau pasiekti priedangą ar saugiausią vietą pastate. Jei per kelias minutes priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės rūsį, cokolines patalpas arba kambarį be langų ir su tvirtesnėmis sienomis.

    Likdami namuose, uždarykite langus, atsitraukite nuo stiklinių paviršių ir, jei įmanoma, būkite vidinėje patalpoje. Specialistai taip pat rekomenduoja turėti paruoštą minimalų skubios pagalbos rinkinį: vandens, pagrindinių vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio ar rūsio. Venkite atvirų aikščių, tiltų viršaus, stotelių su stiklinėmis sienelėmis ir vietų prie aukštų pastatų vitrinių.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur nesate atviroje erdvėje, įsijungti radiją ir sekti oficialią informaciją. Be būtino reikalo neapkraukite ryšio tinklų skambučiais, o jei reikia informuoti artimuosius, dažnai pakanka trumpos žinutės.

    Radote įtartiną daiktą: kas svarbiausia?

    Rastus įtartinus daiktus ar galimus sprogmenis griežtai draudžiama liesti, kelti, kratyti ar bandyti pernešti. Net jei daiktas atrodo „nekenksmingas“, jo turinys ir būklė gali būti pavojingi, o menkiausias judesys kartais tampa kritiniu veiksniu.

    Saugiausia yra tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, perspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, apriboti priėjimą, kol atvyks tarnybos. Skambinant 112 verta aiškiai pasakyti vietą, ką matote ir ar šalia yra žmonių, vaikų ar intensyvus eismas.

    Institucijos primena, kad gyventojas neprivalo „įrodyti“, jog tai tikrai sprogmuo: įtarimo pakanka, kad situaciją įvertintų specialistai. Geriau vienas papildomas patikrinimas, nei delsiant prarastas laikas, kuris galėtų kainuoti sveikatą ar gyvybę.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausias priedangas, turėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje ir nepasiduoti smalsumui, kai rizika nėra iki galo aiški. Kilus pavojui, svarbiausia yra jūsų pačių saugumas ir operatyvus pranešimas tarnyboms.