CP v2

Blog

  • Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Priedangų žemėlapis gyventojams: kur rasti artimiausią vietą saugumui ekstremalios situacijos metu

    Savivaldybė gyventojams primena, kad jau dabar galima pasitikrinti priedangų žemėlapį, kuriame nurodytos savivaldybės teritorijoje esančios priedangos ir jų vietos. Šis įrankis skirtas tam, kad kritiniu momentu nereikėtų improvizuoti ir sprendimą, kur slėptis, būtų galima priimti greitai.

    Gyventojai raginami iš anksto įvertinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar kitų dažnai lankomų vietų. Praktika rodo, kad ekstremaliosios situacijos metu daugiausia laiko prarandama ne dėl atstumo, o dėl nežinojimo, kur judėti ir kokį maršrutą pasirinkti.

    Kam reikalingas priedangų žemėlapis?

    Priedangų žemėlapis padeda suplanuoti kelis realius scenarijus skirtingoms paros dalims: kai esate namuose, darbe, mokykloje ar mieste. Iš anksto susidėliotas veiksmų planas sumažina stresą ir leidžia aiškiau koordinuoti šeimos narių veiksmus, ypač jei ryšys laikinai sutrinka.

    Svarbu atskirti priedangą nuo kitų vietų, kurios gali atrodyti saugios, bet nebūtinai atitinka minimalius apsaugos kriterijus. Dėl to rekomenduojama naudotis oficialiai pateikta informacija ir atnaujinamais duomenimis, o ne vien asmeniniais spėjimais ar socialiniuose tinkluose plintančiais patarimais.

    Kaip pasiruošti iš anksto?

    Pasitikrinus artimiausią priedangą, verta įsivertinti, kaip greitai ją pasiektumėte pėsčiomis, ir numatyti alternatyvą, jei įprastas kelias būtų nepravažiuojamas. Taip pat naudinga aptarti su artimaisiais susitikimo vietą ir susitarimus, ką daryti, jei ekstremali situacija užkluptų skirtingose vietose.

    Gyventojai raginami nelaukti, kol prireiks veikti skubiai, ir priedangų žemėlapį peržiūrėti iš anksto. Žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, gali padėti greičiau reaguoti ir priimti saugesnius sprendimus, kai kiekviena minutė tampa svarbi.

  • Smūgis Muskui teisme, „Home Depot“ nustebino, o Trumpo sandoris dėl „lawfare“ kelia audrą

    Smūgis Muskui teisme, „Home Depot“ nustebino, o Trumpo sandoris dėl „lawfare“ kelia audrą

    Teismas uždarė Musko bylą

    JAV federalinis teismas užbaigė Elono Musko ieškinį, kuriuo jis siekė ginčyti „OpenAI“ veiklos pokyčius ir bendrovės kryptį. Prisiekusieji nusprendė, kad ginčas nepatenka į taikytiną ieškinio senaties terminą, todėl byla nebuvo nagrinėjama iš esmės.

    Po sprendimo Muskas viešai pareiškė ketinantis jį skųsti, teigdamas, kad viską nulėmė procesinė detalė. „OpenAI“ ir „Microsoft“, kurios taip pat buvo įtrauktos į ieškinį, teismo sprendimą vertino kaip ginčo pabaigą po kelerius metus trukusios įtampos technologijų sektoriuje.

    Rinkas spaudė technologijų nuosmukis

    Technologijų akcijos prisidėjo prie platesnio rinkų silpnėjimo, kai dalis investuotojų sureagavo į signalus apie galimus tiekimo grandinės ribojimus. Vienas ryškiausių epizodų buvo atminties įrangos gamintojų išpardavimas po „Seagate“ vadovo perspėjimo apie sunkumus greitai išplėsti pajėgumus.

    Rinkai jautriai reaguojant į DI bumą, didėja spaudimas gamintojams investuoti į gamybą, tačiau naujų fabrikų statyba užtrunka, o tai gali reikšti trūkumus ir kainų svyravimus. Pastaraisiais metais tai tapo pasikartojančia tema puslaidininkių ir duomenų centrų infrastruktūros rinkose.

    „Home Depot“ atlaikė spaudimą

    Mažmeninės prekybos milžinė „Home Depot“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie viršijo lūkesčius, ir patvirtino visų metų prognozę. Bendrovė akcentavo, kad jos pagrindinis pirkėjas, būsto savininkas, išlieka aktyvus net ir augant kasdienėms išlaidoms.

    „Būsto savininkas, kalbant praktiškai, dažnai yra geriau finansiškai apsaugotas nei kitos klientų grupės, todėl matome nuolatinį įsitraukimą“, – sakė finansų vadovas Richardas McPhailas.

    Šie skaičiai svarbūs ir visam sektoriui, nes artimiausiomis dienomis rezultatus skelbia kiti didieji prekybininkai, o investuotojai vertina, ar vartotojų paklausa išliks stabili lėtėjant būsto rinkai ir svyruojant pasitikėjimui.

    Naujas Federalinio rezervo vadovas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad penktadienį prisaikdins Keviną Warshą Federalinio rezervo vadovu. Jis taps vienu turtingiausių žmonių, kada nors stojusių prie centrinio banko vairo, todėl jam teks laikytis griežtesnių interesų konflikto ir turto valdymo taisyklių.

    Rinkos šį pokytį vertina per palūkanų normų prizmę, nes Baltieji rūmai ne kartą signalizavo lūkestį mažinti skolinimosi kainą. Vis dėlto dalis ekonomistų atkreipia dėmesį, kad infliacijos ir obligacijų rinkos spaudimas gali verstis į priešingą pusę, jei centrinis bankas sieks išlaikyti pasitikėjimą.

    Trumpo sandoris dėl 1,6 mlrd. eurų fondo

    Donaldas Trumpas nutraukė bylą prieš JAV mokesčių administratorių dėl nutekintos jo mokesčių informacijos. Mainais Teisingumo departamentas paskelbė kuriantis apie 1,6 mlrd. eurų fondą, skirtą atsiskaityti su asmenimis, kurie teigia tapę politinio persekiojimo aukomis.

    Fondas būtų finansuojamas iš Teisingumo departamento sprendimų ir išmokų mechanizmo, skirto taikos sutarčių ir teismo sprendimų vykdymui. Susitarimas sulaukė aštrios kritikos iš dalies demokratų, kurie pareiškė, kad tokia schema gali kelti klausimų dėl lėšų panaudojimo skaidrumo ir politinio šališkumo.

    Ši istorija, kartu su dideliais teisminiais ginčais technologijų sektoriuje ir rinkų nervingumu dėl DI paklausos, parodo, kaip greitai persipina politika, teisinė aplinka ir investuotojų nuotaikos. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į naujus teismų procesus ir bendrovių gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.

  • Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    JAV rinkose pastaruoju metu atšokus daliai programinės įrangos bendrovių akcijų, investuotojų nuotaikas atvėsino televizijos komentatorius ir investuotojas Jimas Crameris. Jo teigimu, kilimą gali lemti ne gerėjantys verslo rezultatai, o techninis reiškinys, kai trumpąsias pozicijas turintys fondai priversti skubiai supirkinėti akcijas.

    „Tai, ką matau, yra išspaudimas: tikras rizikos draudimo fondų išspaudimas“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, toks judėjimas dažnai kyla tada, kai rinka buvo stipriai „prispausta“ statymų prieš sektorių, o vėliau pasikeitus kainų krypčiai dalis investuotojų skuba uždaryti trumpąsias pozicijas. Tuomet pirkimai dar labiau kelia kainą, nors fundamentiniai rodikliai per tą laiką gali būti beveik nepasikeitę.

    Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad programinės įrangos bendrovių akcijos dalį metų atsiliko, nes rinkoje daugėjo skepticizmo dėl kainodaros galios ir augimo tempo. Viena iš priežasčių buvo spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra, kuri, investuotojų baime, gali keisti tradicinių programinės įrangos tiekėjų vertės grandinę.

    Kontekstas svarbus ir dėl kapitalo rotacijos: dalis investuotojų laikinai traukėsi iš puslaidininkių bei dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovių, kurios šiemet tempė indeksus aukštyn. Toks persigrupavimas neretai suteikia impulsą anksčiau smukusiems sektoriams, tačiau tai dar nereiškia, kad paklausos tendencijos jau tapo išskirtinai stiprios.

    „Negirdžiu, kad programinės įrangos paklausa būtų išprotėjusi. Nuolat girdžiu, kad išprotėjusi yra puslaidininkių paklausa“, – sakė Jimas Crameris.

    Jis taip pat pabrėžė, kad programinės įrangos sektoriuje judėjimą gali sustiprinti biržoje prekiaujami fondai, kurie perka ar parduoda visą krepšelį įmonių vienu metu. Tokiais atvejais kainos gali reaguoti ne tik į vienos bendrovės naujienas, bet ir į platesnius srautų pokyčius, kai pinigai įteka arba išteka iš viso sektoriaus.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „ServiceNow“ kainos šuolius po optimistiškesnių analitikų komentarų, kurie, jo vertinimu, galėjo būti per agresyvi reakcija po ilgesnio silpnumo periodo. Tuo pat metu jis išliko labiau palankus su dirbtinio intelekto infrastruktūra siejamoms aparatinės įrangos ir puslaidininkių bendrovėms, kur, jo teigimu, paklausos signalai yra aiškesni.

    Investuotojams tokie perspėjimai reiškia vieną paprastą dalyką: trumpalaikis kainos šuolis nebūtinai patvirtina ilgalaikį verslo atsigavimą. Vertinant programinės įrangos akcijas, svarbiausia stebėti realius rodiklius: užsakymų augimą, klientų išlaikymą, prenumeratų atnaujinimo tempus, pelningumo dinamiką ir tai, ar DI funkcijos iš tiesų didina įkainius bei mažina klientų atsisakymą.

  • „Anthropic“ susigriebė „OpenAI“ bendraįkūrėją Karpathy: kas iš tiesų vyksta DI talentų kare

    „Anthropic“ susigriebė „OpenAI“ bendraįkūrėją Karpathy: kas iš tiesų vyksta DI talentų kare

    DI tyrėjas Andrej Karpathy, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs „Tesla“ DI vadovas, prisijungė prie „Anthropic“. Bendrovė pranešė, kad jis darbą pradeda šią savaitę ir telksis į tyrimus, susijusius su „Claude“ modelių mokymu.

    „Anthropic“ teigimu, Karpathy kurs komandą, kuri sieks paspartinti vadinamuosius išankstinio apmokymo tyrimus. Tai viena svarbiausių sričių kuriant didžiuosius kalbos modelius, nes čia formuojamos bazinės žinios, gebėjimai ir vėliau atsirandantys praktiniai pritaikymai.

    „Manau, kad artimiausi keleri metai didžiųjų kalbos modelių priešakyje bus ypač lemiami. Labai džiaugiuosi galėdamas prisijungti prie komandos ir grįžti į mokslinius tyrimus bei plėtrą“, – sakė A. Karpathy.

    Šis ėjimas laikomas dar vienu ženklu, kad konkurencija dėl aukščiausio lygio DI specialistų pasiekė naują etapą. „Anthropic“ pastaruoju metu aktyviai stiprina komandą ir siekia išlikti tarp pagrindinių rinkos žaidėjų, konkuruodama su „OpenAI“ ir kitais didžiuosius modelius kuriančiais projektais.

    A. Karpathy karjeroje yra keli ypač ryškūs etapai: po darbo „OpenAI“ jis 2017 metais perėjo į „Tesla“, kur vadovavo kompiuterinės regos komandai ir dirbo su „Autopilot“ sprendimais. 2022 metais jis pasitraukė iš „Tesla“, vėliau trumpam grįžo į „OpenAI“, o pastaruoju metu dirbo su edukacine iniciatyva „Eureka Labs“.

    Konteksto šiai naujienai suteikia ir pastarųjų metų įtampa tarp didžiųjų DI ekosistemos centrų, kai buvę bendražygiai ir partneriai vis dažniau atsiduria skirtingose barikadų pusėse. Dėl to kiekvienas aukšto profilio perėjimas tampa ne tik personalo, bet ir strategijos signalu: kokius tyrimus bendrovė laiko kritiniais ir kur ketina investuoti artimiausiais metais.

    Rinka vis labiau koncentruojasi į du kertinius klausimus: kaip efektyviau apmokyti naujos kartos modelius ir kaip užtikrinti jų saugą bei patikimumą realiose situacijose. „Anthropic“, pastaraisiais metais akcentuojanti atsakingo DI kryptį, šiuo samdymu aiškiai parodo, kad nori stiprinti fundamentinių tyrimų grandį, nuo kurios priklauso ir praktiniai produktų atnaujinimai.

  • Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    JAV viceprezidentas J. D. Vance Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje stojo ginti prezidento Donaldo Trumpo po klausimų apie jo naujausias finansines deklaracijas. Jose matyti itin intensyvi prekyba vertybiniais popieriais per pirmuosius 2026 metų mėnesius.

    Pasak J. D. Vance, prielaida, kad prezidentas pats sėdi Ovaliajame kabinete ir asmeniškai perka ar parduoda akcijas, yra nepagrįsta. Jis teigė, kad prezidento lėšas esą tvarko nepriklausomi finansų patarėjai, o sprendimai priimami ne jo paties.

    Ką rodo deklaracijos?

    Viešai paskelbtuose dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 sandorių per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius. Bendras sandorių mastas siekė šimtus milijonų eurų, todėl kilo klausimų dėl skaidrumo ir galimų interesų konfliktų.

    Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dalis sandorių susiję su bendrovėmis, kurias D. Trumpas buvo minėjęs viešuose pasisakymuose ar įrašuose socialiniuose tinkluose. Tai sustiprino diskusiją, ar tokia veikla gali sudaryti prielaidas politinei įtakai persidengti su investiciniais interesais.

    Baltojų rūmų ir atstovų pozicija

    Baltojų rūmų atstovas žiniasklaidai yra teigęs, kad prezidento turtas laikomas treste, kurį valdo jo vaikai, ir dėl to neva nekyla interesų konflikto. Vėliau su D. Trumpo verslu siejami atstovai pabrėžė, kad investicijos esą valdomos trečiųjų šalių institucijų diskrecinėse sąskaitose.

    Jų teigimu, sandoriai vykdomi automatiškai ir portfeliai subalansuojami pagal institucijų taikomas sistemas, o prezidentas ir jo šeima neva nedalyvauja pasirenkant konkrečias investicijas. Taip pat tvirtinama, kad jie iš anksto negauna informacijos apie planuojamus sandorius.

    Kodėl klausimas politiniu požiūriu jautrus?

    Spaudos konferencijoje žurnalistas klausimą siejo su viešosios nuomonės apklausomis, kuriose dalis amerikiečių prezidentą vis dažniau apibūdina kaip korumpuotą. J. D. Vance į tai reagavo aštriai ir pabrėžė, kad tokia prielaida neva remiasi klaidingu supratimu apie prezidento investicijų valdymą.

    Tuo pačiu viceprezidentas patikino, kad palaiko idėją riboti arba drausti įstatymų leidėjams prekiauti pavienėmis akcijomis, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo nevieša informacija. Jis teigė, kad tokį draudimą remia ir prezidentas.

    „Prezidentas nesėdi prie kompiuterio ir pats neprekiauja akcijomis“, – sakė J. D. Vance.

    Diskusijos dėl politikų investicijų skaidrumo JAV tęsiasi jau ne vienerius metus, o pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama aklojo tresto ir griežtesnių interesų konflikto taisyklių svarba. D. Trumpo deklaracijose matomas sandorių intensyvumas šią temą vėl iškėlė į politinės darbotvarkės viršų.

  • Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagono sprendimas dėl pigių dronų

    JAV gynybos departamentas plečia bendradarbiavimą su gynybos technologijų startuoliu „Shield AI“, siekdamas greičiau diegti pigesnius nepilotuojamus sprendimus. Šį žingsnį skatina augančios medžiagų ir gamybos sąnaudos bei karo veiksmų su Iranu kontekstas, kuriame ypač išryškėjo pigių dronų poveikis.

    Už gynybos tyrimus ir inžineriją atsakingas Pentagono padalinys pranešė, kad integruos „Shield AI“ autonomijos platformą „Hivemind“. Ji turėtų tapti vadinamojo LUCAS tipo nepilotuojamų atakos sistemų pagrindu, kad tokie dronai galėtų veikti koordinuotai ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

    Kas yra „Hivemind“ ir ką keičia DI

    „Hivemind“ apibūdinama kaip autonomijos programinė įranga, leidžianti nepilotuojamoms platformoms atlikti užduotis su mažesniu tiesioginiu žmogaus įsikišimu. Praktikoje tai reiškia galimybę valdyti kelių dronų grupes, planuoti maršrutus, koreguoti elgesį ir tęsti misiją net esant trikdžiams.

    Tokio tipo DI sprendimai gynybos sektoriuje vertinami dėl dviejų priežasčių: jie mažina vieneto kainą, o kartu didina pajėgumų mastelį. Kitaip tariant, vietoj kelių itin brangių platformų galima naudoti daugiau pigesnių, prarandamų sistemų, kurios vis tiek sukuria reikšmingą kovinį efektą.

    „Galiausiai tai naudinga mokesčių mokėtojams, nes taikinį sunaikinti pigiau, o kariai tampa saugesni“, – sakė „Shield AI“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Brandonas Tsengas.

    Kaina ir pamokos iš šiuolaikinių konfliktų

    Straipsnyje minimas LUCAS tipo dronas kainuoja apie 35 000 JAV dolerių, o tai sudaro maždaug 32 000 eurų. Tai kelis ar net keliasdešimt kartų mažiau nei daugelio pažangių oro gynybos raketų ar sudėtingų dronų platformų vieneto kaina, todėl pigūs dronai tampa patrauklia priemone masiškumui užtikrinti.

    LUCAS dronus gamina Arizonoje įsikūrusi bendrovė „SpektreWorks“, o pats modelis apibūdinamas kaip įkvėptas Irano naudotų pigių smogiamųjų dronų. Pastarieji įvairiuose konfliktuose parodė, kad nebrangios, masiškai naudojamos platformos gali išsekinti brangias oro gynybos sistemas ir priversti keisti gynybos planavimą.

    „Shield AI“ teigimu, jų autonomijos programinė įranga gali padėti tokioms platformoms veikti efektyviau net ir tada, kai ryšys sutrikdomas ar mūšio laukas sparčiai kinta. Tai ypač aktualu aplinkoje, kur elektroninė kova ir ryšio slopinimas tampa kasdienybe.

    Gynybos technologijų bumas ir investuotojų pinigai

    Gynybos technologijų rinka JAV pastaraisiais metais sparčiai auga, o investuotojai vis aktyviau finansuoja įmones, kuriančias autonomines sistemas, jutiklius ir valdymo programinę įrangą. „Shield AI“ neseniai užbaigė apie 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo etapą, tai yra maždaug 1,85 mlrd. eurų, o įmonės vertė siekė apie 12,7 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 11,8 mlrd. eurų.

    „Shield AI“ platforma „Hivemind“ jau diegiama skirtinguose nepilotuojamuose sprendimuose ir turi klientų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant Indijos kariuomenę. Bendrovė taip pat skelbia apie bandymus su įvairiomis platformomis, siekdama įrodyti, kad autonomija gali būti perkeliama tarp skirtingų dronų tipų.

    Pasak B. Tsengo, sistema pilnai veikti turėtų artimiausiais mėnesiais, po to prasidės karinis testavimas. Gynybos sektoriuje tokie terminai dažnai priklauso nuo bandymų rezultatų, saugumo reikalavimų ir integracijos su esama infrastruktūra, todėl galutinis įdiegimo tempas gali kisti.

  • „Polymarket“ paleidžia statymus dėl „OpenAI“ ir „Anthropic“: investuotojai gaus naują būdą spėlioti

    „Polymarket“ paleidžia statymus dėl „OpenAI“ ir „Anthropic“: investuotojai gaus naują būdą spėlioti

    Prognozių rinkų platforma „Polymarket“ plečia veiklą į privačių bendrovių segmentą ir pristato vadinamuosius įvykių kontraktus, susietus su tokiais vardais kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“. Tokie kontraktai leidžia prekiautojams užimti poziciją dėl konkrečių įvykių, pavyzdžiui, vertinimo ribų, pirminio viešo akcijų siūlymo laiko ar aktyvumo antrinėje rinkoje.

    Svarbu tai, kad šie kontraktai nesuteikia nuosavybės teisių į įmones: pirkėjas negauna akcijų, balsavimo teisių ar kitų akcininkams būdingų privilegijų. Iš esmės tai statymas dėl to, ar įvykis įvyks, o išmokėjimas priklauso nuo iš anksto apibrėžtų taisyklių.

    Kaip bus nustatomas rezultatas

    „Polymarket“ skelbia, kad išskirtiniu rezultatų patvirtinimo duomenų teikėju taps „Nasdaq Private Market“. Būtent šios rinkos pateikiama informacija turėtų lemti, ar konkretus kontraktas bus laikomas laimėtu, ar ne.

    Platforma taip pat akcentuoja, kad dalis vertinimo duomenų bus prieinama viešai be prenumeratos. Tai reikšminga, nes privačių įmonių vertinimai įprastai būna fragmentuoti, skirtinguose šaltiniuose pateikiami nevienodai ir dažnai prieinami tik mokamai.

    Kodėl tai gali sudominti rinką

    Pastarąjį dešimtmetį privačios įmonės vis dažniau ilgai išlieka nebiržinės, o didelė jų vertės dalis sukuriama dar iki IPO. Dėl to smulkieji investuotojai dažnai lieka už borto, nes tiesiogiai investuoti į tokias bendroves paprastai gali tik akredituoti investuotojai ar institucijos.

    Tokie įvykių kontraktai gali tapti alternatyva tiems, kurie nori išreikšti nuomonę apie privačių technologijų bendrovių augimą, bet neturi prieigos prie jų akcijų. Kita vertus, tai gali suteikti papildomą signalą ir instituciniams dalyviams, bandantiems suprasti, kaip rinka realiu laiku vertina privačių bendrovių pagreitį, ypač kai palyginimas su biržinėmis įmonėmis yra netikslus.

    Rizikos ir ribotumai

    Šio tipo produktams ypač svarbus skaidrus apibrėžimas, kokiais kriterijais remiantis įvykis laikomas įvykusiu, ir ar duomenys bus pakankamai patikimi bei laiku atnaujinami. Jei rinka bus nelikvidi, kainos gali svyruoti dėl pavienių sandorių, o ne dėl realios kolektyvinės nuomonės.

    Be to, nors kontraktai gali atrodyti kaip būdas dalyvauti privačių technologijų įmonių istorijoje, jie nepakeičia investavimo į nuosavybę: čia svarbiausia ne įmonės ilgalaikė finansinė grąža, o konkretaus įvykio tikimybė per nustatytą laiką.

  • „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Google I/O „Google“ pristatė naujus „Gemini“ modelius ir vadinamuosius agentinius sprendimus, kurie turi padėti bendrovei išlaikyti tempą sparčiai augančioje DI rinkoje. Pranešimai pasirodė tuo metu, kai vis daugiau vartotojų dalį užklausų perkelia iš tradicinės paieškos į pokalbių robotus.

    Pagrindinis naujienų akcentas – atnaujinta „Gemini“ modelių šeima. „Google“ skelbia, kad „Gemini 3.5 Flash“ sukurtas greitam atsakui ir taps numatytuoju modeliu „Gemini“ programėlėje bei DI režime paieškoje daugelyje rinkų, o „Gemini 3.5 Pro“ pirmiausia naudojamas viduje ir platesniam naudojimui turėtų būti atvertas vėliau.

    „Jums nebereikia rinktis tarp kokybės ir greičio“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    Bendrovė taip pat akcentavo saugumo kryptį: žadama sustiprinta apsauga, kad modelis rečiau generuotų žalingą turinį ir rečiau nepagrįstai atsisakytų atsakyti į saugias užklausas. Pastaruoju metu tai tampa vienu svarbiausių kriterijų, nes reguliuotojai ir verslas vis griežčiau vertina DI patikimumą, šališkumo rizikas ir turinio saugą.

    DI agentai persikelia į programėles

    Kita didelė naujiena – „Gemini Spark“, bendros paskirties DI agentas „Gemini“ programėlėje. „Google“ teigia, kad jis gali samprotauti naudodamas informaciją iš sujungtų programėlių ir atlikti veiksmus vartotojo vardu, bet tik pagal jo nurodymus.

    „Google“ pabrėžia, kad tikslas yra padėti žmonėms tvarkytis su kasdienėmis skaitmeninėmis užduotimis, kai vartotojui reikia kuo mažiau rankinio darbo. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją: nuo vien tik tekstinių atsakymų pereinama prie agentų, kurie planuoja žingsnius, vykdo užduotis ir integruojasi su paslaugomis.

    „Gemini Spark“ kol kas pristatomas kaip bandomoji versija, prieinama ribotam testuotojų ratui ir „Google AI Ultra“ prenumeratoriams. Tai rodo, kad pažangesnės funkcijos vis dažniau bus siejamos su mokamais planais, o konkurencija persikelia į paketų vertę ir integracijų gylį.

    Modelis, kuris imituoja fizinį pasaulį

    „Google“ taip pat pristatė „Omni“ – vadinamąjį pasaulio modelį, skirtą imituoti fizines aplinkas ir prognozuoti, kas nutiks toliau, priklausomai nuo vartotojo veiksmų. Tokie modeliai plačiai taikomi robotikoje, žaidimų kūrime ir simuliacijose, o „Google“ grupėje šią kryptį ilgą laiką tyrinėjo „DeepMind“ komandos.

    Pasak bendrovės, „Omni“ turėtų veikti kartu su „Gemini“ sprendimais ir būti pasiekiamas įvairiuose produktuose, įskaitant „Youtube“ trumpuosius vaizdo įrašus. Taip „Google“ siekia sujungti DI generavimą, redagavimą ir paiešką į vieną vartotojo patirtį, kad užduotis būtų galima atlikti toje pačioje ekosistemoje.

    Rinkos kontekste „Google“ žingsniai signalizuoja dvi pagrindines kryptis: vis glaudesnę DI integraciją į kasdienius produktus ir perėjimą prie agentų, kurie ne tik atsako, bet ir vykdo. Kartu tai didina klausimų ratą apie duomenų privatumo valdymą, atsakomybę už automatizuotus veiksmus ir tai, kaip tokios sistemos bus prižiūrimos realiomis sąlygomis.

  • „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    Kas yra „Guaranteed Capacity“

    „OpenAI“ pristatė naują pasiūlymą „Guaranteed Capacity“, kuris verslo klientams leidžia iš anksto užsitikrinti skaičiavimo resursus dirbtinio intelekto produktams, agentams ir darbo eigoms. Tai reiškia, kad įmonės gali planuoti DI paslaugų plėtrą žinodamos, jog turės pakankamai infrastruktūros modeliams vykdyti.

    Pasak bendrovės, klientai gali rinktis vienerių, dvejų arba trejų metų įsipareigojimus, o nuolaidos didėja priklausomai nuo sutarties trukmės. „OpenAI“ nurodo, kad programa bus siūloma tol, kol bus išparduotas šiuo metu numatytas pajėgumų kiekis, tačiau ateityje planuojama ją kartoti.

    Kodėl skaičiavimo pajėgumai tapo kritiniu klausimu

    DI sektoriuje skaičiavimo pajėgumai reiškia serverių, spartintuvų ir duomenų centrų resursus, reikalingus dideliems modeliams apmokyti ir jų darbui užtikrinti. Praktikoje tai vienas brangiausių ir sunkiausiai greitai išplečiamų komponentų, todėl rinkoje dažnai kalbama apie pajėgumų trūkumą.

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pabrėžęs, kad klientai vis dažniau prašo garantijų dėl pajėgumų, o didėjant modelių galimybėms paklausa gali viršyti pasiūlą. „Kaip modeliai gerėja, tikimės, kad pasaulis dar kurį laiką susidurs su pajėgumų trūkumu“, – sakė Samas Altmanas.

    Signalas apie strategiją ir finansus

    Naujoji programa svarbi ir kaip verslo modelio dalis, nes ilgalaikiai įsipareigojimai leidžia tiekėjui tiksliau planuoti investicijas į infrastruktūrą. Rinkoje DI paslaugų teikėjai ieško būdų suderinti sparčiai augantį poreikį su milžiniškomis išlaidomis techninei bazei, o išankstinės rezervacijos padeda mažinti neapibrėžtumą.

    Anksčiau „OpenAI“ investuotojams yra pateikusi tikslą iki 2030 metų skaičiavimo pajėgumams išleisti apie 520 milijardų eurų. Toks mastas atspindi, kad lenktynės dėl pažangiausių DI sistemų vis labiau remiasi ne vien programine įranga, bet ir fizine infrastruktūra bei energijos ištekliais.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad planuodama rezervacijas sieks palikti pakankamai resursų ir savo produktams, įskaitant „ChatGPT“ bei programavimo pagalbininką „Codex“. Tai reikšminga detalė, nes didelio vartotojų srauto paslaugos dažnai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su verslo klientų projektais.

  • „Google“ parodė DI akinius: rudenį žada naują įrenginių bangą ir meta iššūkį „Meta“

    „Google“ parodė DI akinius: rudenį žada naują įrenginių bangą ir meta iššūkį „Meta“

    „Google“ per kasmetinę „Google I/O“ konferenciją Mountain View pirmą kartą viešai pademonstravo kuriamus garso išmaniuosius akinius su integruotu balso asistentu „Gemini“. Bendrovė teigia, kad tai bus didesnės kolekcijos pradžia, o pirmieji modeliai turėtų pasirodyti vėliau šiais metais.

    Nauji akiniai kuriami bendradarbiaujant su „Samsung“ ir akinių gamintojais „Gentle Monster“ bei „Warby Parker“. „Google“ akcentuoja, kad sprendimas bus suderinamas ir su „Android“, ir su „iOS“ įrenginiais, todėl auditorija neturėtų apsiriboti vien „Android“ ekosistema.

    „Tai pirmieji du didesnės kolekcijos dizainai, kurie pasirodys rudenį“, – sakė už „Android XR“ produktus ir platformą atsakingas Shahramas Izadi.

    Skirtingai nei akiniai su vaizdo projekcija lęšyje, šis „Google“ variantas orientuotas į garsą: informacija vartotojui pateikiama privačiai, į ausį, o ne rodoma ekrane. Tokia kryptis leidžia mažinti techninį sudėtingumą ir energijos sąnaudas, tačiau kartu riboja funkcijas, kurioms įprastai reikalingas vaizdinis sluoksnis.

    Konferencijoje pademonstruota, kaip akiniais galima iškviesti „Gemini“, perskaityti neperskaitytų žinučių santrauką, įrašyti įvykį į kalendorių ar atlikti kasdienes užduotis. „Google“ taip pat teigia, kad įrenginys galės padėti navigacijoje, teikti posūkis po posūkio instrukcijas ir atsakyti į klausimus apie tai, ką vartotojas mato.

    Į akinių funkcijų paketą įtrauktas ir fotografavimas bei vaizdų transformavimas pasitelkiant „Google“ generavimo įrankius. Bendrovė pateikė pavyzdį, kai nuotrauka pakeičiama pagal balso užklausą, pavyzdžiui, pakeičiant žmonių atributus ar stilių.

    Tokio tipo įrenginiai tampa vienu aktyviausių dirbtinio intelekto pritaikymo laukų, nes akiniai leidžia DI priartinti prie kasdienio elgesio be telefono rankoje. Vis dėlto kartu tai kelia ir privatumo klausimus, nes dėvimi įrenginiai potencialiai gali rinkti jautrią kontekstinę informaciją, o „Google“ pristatyme detalių apie privatumo sąlygas ar duomenų tvarkymą neatskleidė.

    Rinkoje „Google“ ateina į segmentą, kuriame pastaraisiais metais ryškiausiai skambėjo „Meta“ ir jos partnerystė su „EssilorLuxottica“. Pranešta, kad „Meta“ išmaniųjų akinių pardavimai 2025 metais siekė apie 7 000 000 vienetų, o tai šiai krypčiai suteikė papildomo svorio, nors bendrovės „Reality Labs“ padalinys ir toliau kainuoja milijardus eurų per ketvirtį.

    Konkurencija aštrėja ir dėl skirtingų strategijų: vieni gamintojai renkasi garsą ir lengvesnį dėvėjimą, kiti į akinius integruoja ir mažus ekranus, leidžiančius rodyti pranešimus ar tiesioginius subtitrus. Viešojoje erdvėje taip pat pasirodo signalų, kad savo akinių kryptį nagrinėja ir „Apple“, o panašius sprendimus vysto ir „Snap“ bei „Alibaba“.

    „Google“ akinių pristatymas įsiliejo į platesnę „Google I/O“ darbotvarkę, kurioje dominavo nauji DI modeliai ir agentų idėja. Bendrovei tai kartu yra bandymas įsitvirtinti būsimoje įrenginių formoje, kai DI paslaugos tampa ne vien programėle telefone, o nuolatiniu palydovu, integruotu į dėvimus įrenginius.