CP v2

Blog

  • Naftos kainos kyla ketvirtą dieną: JAV ir Irano ginčas dėl Ormūzo sąsiaurio kelia įtampą

    Naftos kainos kyla ketvirtą dieną: JAV ir Irano ginčas dėl Ormūzo sąsiaurio kelia įtampą

    Naftos kainos pasaulio biržose kyla ketvirtą prekybos sesiją iš eilės, investuotojams vertinant augančią geopolitinę riziką Persijos įlankoje. Didesnį kainų spaudimą kelia JAV ir Irano įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos prekybos „butelio kaklelių“.

    Prekybos metu JAV etaloninės WTI naftos kaina priartėjo prie maždaug 90 eurų už barelį ribos, o „Brent“ viršijo 95 eurus už barelį. Per kelias pastarąsias sesijas „Brent“ šoktelėjo dviženkliu tempu, o rinkoje sustiprėjo vadinamoji rizikos premija, kai kaina kyla ne dėl paklausos, o dėl tiekimo sutrikimų baimės.

    Kas kelia kainas dabar?

    Rinkos dalyviai daugiausia dėmesio skiria JAV ir Irano santykiams bei signalams dėl karinių ir politinių sprendimų regione. Žinios apie tęsiamą spaudimą Iranui ir griežtesnes priemones jūrų transporto atžvilgiu didina nuogąstavimus, kad bet koks incidentas galėtų paveikti naftos ir naftos produktų srautus.

    „Kuo ilgiau išlieka rizika Ormūzo sąsiauriui, tuo daugiau kainose atsiras papildomos įtampos premijos“, – sakė BOK Financial Securities vyresnysis viceprezidentas Dennisas Kissleris.

    Ormuīzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra, todėl bet kokie trikdžiai čia iškart persiduoda pasaulinei kainodarai. Per šį maršrutą keliauja reikšminga dalis jūriniu keliu gabenamos naftos, taip pat suskystintos gamtinės dujos, todėl jautrumas naujienoms iš regiono tradiciškai išlieka labai aukštas.

    Ekonominės pasekmės: nuo degalų iki infliacijos

    Ilgesnis naftos brangimas paprastai į rinką ateina keliais kanalais: pirma, brangsta degalai ir logistika, antra, didėja gamybos sąnaudos, trečia, auga infliacijos rizika. Dėl to centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas, o tai slopintų ekonomikos augimą.

    Europos rinkai svarbus ir dyzelino bei kitų distiliatų kainų jautrumas, nes jie tiesiogiai veikia transporto sektorių. Jei nafta išliktų brangi, tikėtinas spaudimas tiek vartotojams, tiek verslui, ypač sektoriuose, kurių kaštų struktūroje didelę dalį sudaro energija ir pervežimai.

    JAV atsargų signalai ir eksporto įtaka

    Kainų dinamiką papildo ir JAV energetikos statistika. JAV Energetikos departamentas pranešė, kad žaliavinės naftos atsargos per savaitę padidėjo maždaug 1,93 mln. barelių iki 465,73 mln. barelių ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų.

    Tuo pat metu benzino atsargos sumažėjo apie 4,57 mln. barelių, o distiliatų atsargos krito maždaug 3,43 mln. barelių. Tokia kombinacija rinkoje dažnai interpretuojama kaip signalas, kad vartojimas ir perdirbtų produktų paklausa išlieka tvirta, net jei žaliavos atsargos laikinai didėja.

    JAV bendras naftos ir naftos produktų eksportas, skaičiuojant kartu, pasiekė naują rekordą – apie 12,9 mln. barelių per dieną. Rinkos tai vertina kaip veiksnį, kuris gali iš dalies amortizuoti galimus tiekimo trikdžius iš Persijos įlankos, tačiau kartu tai reiškia, kad bet koks geopolitinis šokas greitai persiduotų ir produktų kainoms.

    Artimiausiu metu naftos kainoms didžiausią įtaką darys žinios iš Artimųjų Rytų, taip pat signalai apie transporto saugumą regione ir naujausi JAV atsargų bei eksporto duomenys. Jei įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio mažėtų, dalis rizikos premijos galėtų išsikvėpti, tačiau kol kas rinka išlieka jautri bet kokiai eskalacijai.

    Šaltiniai:

    – https://www.eia.gov/petroleum/supply/weekly/

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

    – https://www.reuters.com/world/middle-east/

  • Zondacrypto byla įkaista: kalbama apie 30 000 nukentėjusiųjų ir galimą politinį „parasolį“

    Zondacrypto byla įkaista: kalbama apie 30 000 nukentėjusiųjų ir galimą politinį „parasolį“

    Lenkijoje neslūgsta ažiotažas dėl kriptovaliutų bendrovės „Zondacrypto“: premjeras Donaldas Tuskas yra pareiškęs, kad nukentėjusiųjų skaičius gali siekti apie 30 000 žmonių. Kartu vyksta prokuratūros tyrimas, o viešojoje erdvėje daugėja klausimų, kaip įmonė veikė ir kas galėjo iš to uždirbti.

    Papildomo dėmesio istorijai suteikė pranešimai apie sportininkams pažadėtas, bet neaiškiai administruotas premijas. Kalbama apie piniginius prizus, kurie esą turėjo būti išmokėti žetonais, o šių priemonių garantu turėjo tapti „Zondacrypto“ kaip vienas iš rėmėjų.

    Sportininkų premijos ir politinės užuominos

    Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas TVN24 eteryje teigė, kad situacija aplink kriptovaliutų rėmimą ir sporto premijas kelia rimtų įtarimų. Pasak jo, čia matomas ne tik verslo, bet ir galimų politinių ryšių šešėlis.

    „Atrodo, kad kažkas iš to uždirbo daugiau, nei matome oficialiai“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras viešai svarstė, kad tam tikri pinigų srautai, siejami su politikais ir fondais, galėjo sutapti su teisėkūros sprendimais. Nors tokie teiginiai dar nėra teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jie sustiprino spaudimą institucijoms aiškiai atsakyti, kas vyko ir ar buvo pažeisti įstatymai.

    Įtarimai dėl finansinės piramidės

    C. Tomczykas taip pat užsiminė, kad byla gali turėti finansinės piramidės požymių ir kad tam tikru etapu galėjo egzistuoti politinė apsauga, dėl kurios reikiami teisės aktai neįsigaliojo laiku. Jo teigimu, dabar į prokuratūrą kreipiasi šimtai žmonių, teigiančių, kad buvo apgauti.

    „Atrodo, kad tai gali būti didelė finansinė piramidė, kuri tam tikru metu turėjo politinį skėtį“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viešai taip pat minėta, kad dalis informacijos apie galimas rizikas esą turėjo būti žinoma saugumo struktūroms, tačiau politiniai sprendimai vis tiek buvo priimti taip, jog griežtesnis reguliavimas neįsigaliojo. Tokios aplinkybės, jei pasitvirtintų, reikštų ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir sistemines valstybės institucijų atsparumo problemas.

    Prokuratūra renka nukentėjusiųjų pareiškimus

    Bylą tirianti prokuratūra Katovicuose paskelbė specialią formą nukentėjusiesiems, kad šie galėtų patogiau pateikti pranešimus ir informaciją tyrėjams. Tai rodo, kad institucijos tikisi didelio pareiškimų srauto ir siekia standartizuoti duomenų surinkimą.

    Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Żurekas, kaip pranešta, yra nurodęs intensyvinti tyrimą. Tuo pat metu viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar ankstesni tyrimo veiksmai buvo pakankamai spartūs ir ar visos galimos sąsajos buvo nuosekliai tikrintos.

    Ši istorija Lenkijoje tapo ir platesne diskusija apie kriptoturto rinkos priežiūrą, rėmimo schemas sporte bei galimą interesų konfliktų prevenciją politikoje. Tyrimo baigtis lems, ar įtarimai dėl sukčiavimo, neteisėto poveikio ar kitų nusikalstamų veikų bus patvirtinti, o nukentėjusiesiems atsivers realios žalos atlyginimo galimybės.

    Šaltiniai:

    – https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-setki-zgloszen-ws-zondacrypto-prokuratura-uruchomi-specjalna,nId,23337383

    – https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-prezes-zondacrypto-wyslal-wiadomosc-do-zalogi-chodzi-o-warun,nId,23331568

  • Lenkai skaičiuoja pirkinius: kovą mažmeninė prekyba šoktelėjo 8,7 proc., sparčiai augo ir e. prekyba

    Lenkai skaičiuoja pirkinius: kovą mažmeninė prekyba šoktelėjo 8,7 proc., sparčiai augo ir e. prekyba

    Lenkijos statistikos tarnyba GUS paskelbė naujausius mažmeninės prekybos duomenis: 2026 metų kovą pardavimai, vertinant palyginamosiomis kainomis, buvo 8,7 proc. didesni nei prieš metus. Palyginti su 2026 metų vasariu, mėnesinis šuolis siekė 18,1 proc., o per 2026 metų sausio–kovo laikotarpį augimas sudarė 4,8 proc.

    GUS pabrėžia, kad dalį mėnesinio šuolio lemia sezoniškumas, todėl pateikiami ir sezoniškai pakoreguoti skaičiai. Pašalinus sezoninių veiksnių įtaką, kovą mažmeninė prekyba buvo 7,0 proc. didesnė nei prieš metus ir 3,3 proc. didesnė nei vasarį.

    Kas labiausiai kėlė pardavimus?

    Pagal GUS duomenis, metinis augimas fiksuotas visose pagrindinėse prekių grupėse, tačiau tempai skyrėsi. Sparčiausiai augo pardavimai degalų segmente, taip pat ryškiai didėjo išlaidos drabužiams ir avalynei.

    Degalų pardavimai 2026 metų kovą buvo 16,2 proc. didesni nei prieš metus, o tekstilės, drabužių ir avalynės segmentas paaugo 13,6 proc. Ženkliau kilo ir farmacijos bei kosmetikos prekių pardavimai, kurie didėjo 10,1 proc.

    Neblogą dinamiką rodė ir ilgalaikio vartojimo prekės: baldų, buitinės technikos ir elektronikos pardavimai augo 7,9 proc. Panašiu tempu didėjo automobilių, motociklų ir dalių kategorija, kurioje metinis pokytis siekė 7,7 proc., o maisto, gėrimų ir tabako grupė paaugo 4,3 proc.

    E. prekyba didina svorį

    Atskirai išskiriama internetinė prekyba, kuri 2026 metų kovą, vertinant einamosiomis kainomis, augo 17,3 proc. per metus. GUS skaičiuoja, kad e. prekybos dalis bendroje mažmeninėje prekyboje per metus padidėjo nuo 9,0 proc. iki 9,6 proc.

    „Tarp grupių, kuriose e. prekyba sudaro reikšmingą dalį, didesnį interneto kanalo svorį fiksavo baldų, elektronikos ir buitinės technikos pardavėjai, taip pat spaudos ir knygų segmentas bei tekstilės, drabužių ir avalynės grupė“, – skelbia GUS.

    Šie pokyčiai rodo, kad vartojimas Lenkijoje išlieka aktyvus, o dalis paklausos vis labiau persikelia į internetą. Rinkai tai reiškia didesnę konkurenciją tarp fizinių ir skaitmeninių kanalų bei spaudimą prekybininkams investuoti į logistiką, kainodarą ir greitesnį pristatymą.

    Vertinant platesnį kontekstą, mažmeninės prekybos dinamika dažnai laikoma vienu iš greičiausiai „vartotojo nuotaiką“ atspindinčių rodiklių. Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad realios apimtys ir sezoniškai pakoreguoti duomenys leidžia tiksliau suprasti, ar augimą lemia vien kalendoriaus efektai, ar iš tiesų stiprėjantis vartojimas.

    GUS duomenys taip pat svarbūs vertinant bendrą ūkio perspektyvą, nes vartojimas yra vienas reikšmingiausių vidaus paklausos komponentų. Didesni mažmeninės prekybos srautai paprastai gerina prekybos, logistikos ir dalies paslaugų sektoriaus rezultatus, o kartu gali veikti ir infliacines tendencijas, jei paklausos augimas lenkia pasiūlą.

    GUS skelbiami rodikliai yra preliminarūs statistiniai įverčiai, kurie vėliau gali būti tikslinami pagal įprastą oficialios statistikos praktiką. Tolimesnė dinamika priklausys nuo kainų pokyčių, darbo rinkos ir vartotojų lūkesčių, taip pat nuo to, ar e. prekybos dalis ir toliau nuosekliai augs.

    Šaltiniai:

    – https://stat.gov.pl/obszary-tematyczne/ceny-handel/handel/sprzedaz-detaliczna-towarow-w-marcu-2026-r,14,104.html

    – https://stat.gov.pl/en/topics/prices-trade/trade/retail-sales-of-goods-in-march-2026,5,76.html

  • „PESA“ kelyje į 600 mln. eurų Lisabonos metro konkursą: EK leido keisti konsorciumą

    Lenkijos bėginių transporto priemonių gamintoja „Pojazdy Szynowe PESA Bydgoszcz Spółka Akcyjna“ gali įsitraukti į didelės apimties Lisabonos metro plėtros projektą. Europos Komisija pranešė pritarusi sprendimui leisti konsorciumui dalyvauti konkurse po jo sudėties pakeitimo.

    Pasak Komisijos, toks žingsnis pasirinktas siekiant išspręsti rizikas, susijusias su užsienio subsidijomis, galinčiomis iškreipti konkurenciją Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Dėl to perkančioji organizacija „Metropolitano de Lisboa“ gali tęsti procedūras ir vertinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

    Kas pasikeitė konsorciume

    Europos Komisija nurodė, kad ankstesnėje konsorciumo sudėtyje buvo Portugalijoje registruota įmonė CRRC Tangshan Rolling Stock Unipessoal, siejama su Kinijos geležinkelių pramonės grupe CRRC. Būtent dėl jos vaidmens Komisija buvo pradėjusi išsamų tyrimą, vertindama galimą užsienio subsidijų poveikį konkurso sąlygoms.

    Komisija priminė, kad išsamus tyrimas pradėtas 2025 metais, kai atsirado požymių, jog minėta įmonė galėjo gauti subsidijų, leidusių pateikti neįprastai palankų pasiūlymą. Institucijos teigimu, tyrimas patvirtino, kad subsidijos galėjo suteikti nesąžiningą konkurencinį pranašumą kitų dalyvių atžvilgiu.

    „Lisabonos metropolitenas, kaip perkančioji organizacija, dabar gali skirti sutartį dalyviui, pateikusiam ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jei visi Komisijos sprendime numatyti įsipareigojimai bus visiškai įvykdyti“, – teigiama Europos Komisijos pranešime.

    Sprendimo esmė yra konsorciumo įsipareigojimai pakeisti CRRC į „Pojazdy Szynowe PESA Bydgoszcz Spółka Akcyjna“. Komisija pažymėjo, kad „PESA“ nėra siejama su konkurenciją iškreipiančiomis užsienio subsidijomis, todėl toks pakeitimas turėtų pašalinti nustatytą problemą ir leisti konsorciumui likti konkurse.

    Ką tai reiškia Lisabonai ir rinkai

    Europos Komisija pabrėžė, kad galutinis sprendimas, kam skirti sutartį, lieka „Metropolitano de Lisboa“ atsakomybė. Vis dėlto Komisijos sprendimas atveria kelią tęsti pirkimą be rizikos, kad konkursas būtų ginčijamas dėl nesąžiningos valstybės paramos.

    Skelbiama, kad konsorciumo pasiūlymas siekia beveik 600 mln. eurų ir apima projekto parengimą bei linijos statybą. Toks mastas reiškia ne tik didelę infrastruktūrinę investiciją Lisabonai, bet ir reikšmingą galimybę gamintojams, galintiems tiekti riedmenis ar dalyvauti susijusiuose darbų etapuose.

    Šis atvejis taip pat išryškina griežtėjančią Europos Sąjungos praktiką, kai dideliuose viešuosiuose pirkimuose vis dažniau vertinamas ne vien kainos ir kokybės santykis, bet ir tai, ar dalyviai neįgyja pranašumo dėl trečiųjų šalių subsidijų. Tokie sprendimai, Briuselio vertinimu, turi saugoti ES vidaus rinkos vientisumą ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas.

    Šaltinis: PAP

    Šaltiniai:
    – https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_XXXX
    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32022R2560

  • „Pratt & Whitney“ plečia gamyklą Rzeszove: iki 2028 metų startuos pažangi aviacinių variklių gamyba

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ paskelbė apie naują investiciją Lenkijoje. Bendrovė planuoja išplėsti jau veikiančią gamyklą Rzeszove, kur bus kuriamas pažangios gamybos padalinys, skirtas kritinių variklių detalių medžiagoms ir jų apdirbimui.

    Apie projektą pranešė „Pratt & Whitney Polska“ vadovas Piotras Owsickis, kalbėdamas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Investicija yra platesnio RTX grupės plano dalis, o bendra jo vertė siekia apie 280 mln. eurų.

    Kas bus gaminama Rzeszove

    Naujasis padalinys turėtų pilnu pajėgumu pradėti veikti 2028 metų pradžioje. Jame planuojama gaminti iš sukepintų miltelių formuojamas medžiagas, kurios vėliau naudojamos vienoms labiausiai apkraunamų aviacinių variklių dalių, įskaitant turbinų diskus, gaminti.

    „Šios dalys dirba ekstremaliomis sąlygomis: temperatūroje, viršijančioje 1 000 laipsnių Celsijaus, esant labai dideliems sūkiams ir apkrovoms, tačiau privalo išlikti patikimos tūkstančius darbo valandų“, – sakė Piotras Owsickis.

    Darbo vietos ir tiekimo grandinė

    „Pratt & Whitney“ priklauso RTX grupei, kurioje taip pat veikia „Collins Aerospace“ ir „Raytheon“. RTX Lenkijoje dirba beveik 10 000 žmonių, iš jų apie 4 500 – Rzeszove, kur sutelkta reikšminga aviacijos pramonės kompetencijų bazė.

    Įmonė nurodo, kad Rzeszovo vietą lėmė darbuotojų kompetencijos, aukšta techninė kultūra ir valstybės parama, įskaitant nacionalines dotacijas bei mokestines lengvatas. Pagamintos medžiagos turėtų būti toliau apdirbamos kituose bendrovės padaliniuose Lenkijoje ir pas tiekėjus, veikiančius Europos tiekimo grandinėje.

    Kodėl projektas svarbus Europai

    Bendrovė pabrėžia, kad kuriama technologija turi dvejopą paskirtį. Komponentai iš Rzeszovo būtų naudojami GTF varikliuose, montuojamuose, be kita ko, į „Airbus“ A220 civilinius lėktuvus, taip pat kariniuose F-35 orlaiviuose.

    Pasak įmonės, dabartinė geopolitinė situacija didina poreikį stiprinti pramoninius pajėgumus Europoje, ypač kritinių technologijų ir gynybos sektoriuose. „Pratt & Whitney“ pažymi, kad technologiniai sprendimai ir toliau liks bendrovės nuosavybė.

    Šaltiniai:

    – https://www.rtx.com/our-businesses/pratt-whitney

    – https://www.rtx.com/who-we-are

    – https://www.prattwhitney.com/en/products-and-services/products/commercial-engines/gtf

  • Ormuzo sąsiauris vėl atveriamas: Lenkijos URM ragina tęsti dialogą, bręsta tarptautinė misija

    Iranui pareiškus apie Ormuzo sąsiaurio atvėrimą, Lenkijos užsienio reikalų ministerija (URM) akcentuoja poreikį tęsti dialogą ir pratęsti paliaubas, kad būtų užtikrinta laisva laivyba. Apie tai pranešta po tarptautinės vaizdo konferencijos, skirtos krizės regione suvaldymui ir praktinių sprendimų paieškai.

    Lenkijai susitikime atstovavo vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. Iniciatyvą surengti konferenciją, pasak oficialios informacijos, koordinavo Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos lyderiai, siekdami sutarti dėl priemonių, kurios leistų atkurti normalų krovinių ir energetinių žaliavų judėjimą vienu svarbiausių pasaulio maršrutų.

    Lenkijos URM pabrėžė, kad įtampa regione faktiškai paralyžiuoja sąsiaurį kaip tarptautinių tiekimo grandinių arteriją. Ministerijos vertinimu, tokios situacijos kainą sumoka ne tik regiono valstybės, bet ir visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant skurdžiausias šalis, kurioms energijos ir transporto brangimas turi tiesioginių socialinių pasekmių.

    „Dabartinė situacija paralyžiuoja Ormuzo sąsiaurį kaip tarptautinių tiekimo grandinių ir strateginių žaliavų maršrutą, o šios krizės kainą moka visa tarptautinė bendruomenė, įskaitant skurdžiausias valstybes“, – sakė Lenkijos URM.

    Varšuva taip pat aiškiai susiejo ilgalaikę paramą tvariam sąsiaurio atvėrimui su realia įtampos deeskalacija tarp Teherano ir Vašingtono. Lenkijos diplomatijos vadovas išreiškė viltį, kad paliaubos bus pratęstos, o politinės derybos taps pagrindiniu instrumentu siekiant išvengti naujų incidentų jūroje.

    Ryšys su karu Ukrainoje

    Lenkijos URM teigimu, konferencijoje atskirai pabrėžta, jog tarptautinė bendruomenė neturėtų silpninti budrumo dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje. Ministerija įspėja, kad platesnė regiono destabilizacija ir energijos kainų šuoliai gali netiesiogiai būti naudingi Maskvai, nes globalios krizės dažnai nukreipia politinį dėmesį ir apsunkina sankcijų bei spaudimo politiką.

    „Būtina išlaikyti tolesnį spaudimą Maskvai, kad ji negalėtų naudotis globaliomis krizėmis, stiprindama savo karo pastangas“, – sakė Lenkijos URM.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga Persijos įlankos energijos išteklių dalis. Dėl to bet koks sutrikimas šioje zonoje paprastai greitai atsispindi naftos ir suskystintų dujų kainų lūkesčiuose, laivybos draudimo kaštuose ir tiekimo grandinių planavime.

    Bręsta daugiašalė iniciatyva

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė, kad keliolika šalių išreiškė pasirengimą prisidėti prie galimos būsimos daugiašalės gynybinės misijos, skirtos užtikrinti laisvą laivybą Ormuze. Jis taip pat pranešė apie kitą savaitę Londone planuojamą konferenciją, kurioje būtų detalizuojami karinio planavimo aspektai ir galimos misijos sudėtis.

    „Ormuzo sąsiaurio atvėrimas yra pasaulinė būtinybė ir pasaulinė atsakomybė“, – sakė Keiras Starmeris.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino, kad Berlynas svarsto prisidėjimą prie iniciatyvos, tačiau pabrėžė, jog tam reikalingas federalinės vyriausybės sprendimas, Bundestago mandatas ir aiški karinė koncepcija. Jis taip pat išsakė pageidavimą, kad prie tokios misijos prisidėtų ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni nurodė, kad bet kokia misija turėtų būti išimtinai gynybinio pobūdžio ir, jos vertinimu, realistiškai galėtų startuoti tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams. Ji akcentavo praktinius saugumo prioritetus, tarp jų laivų apsaugą regione ir rizikų, susijusių su galimomis minomis, mažinimą.

    Tarptautinių iniciatyvų kontekste pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar pavyks užtikrinti, kad sąsiauris būtų atvertas ne epizodiškai, o stabiliai, kartu sumažinant karinės eskalacijos riziką. Nuo to tiesiogiai priklauso ir pasaulinės energetikos rinkų nervingumas, ir logistikos grandinių stabilumas.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/world/middle-east/

    – https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/SafetyOfNavigation.aspx

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

  • Aviacinio kuro rinkos įtampa Europoje: EK ramina, bet oro linijos jau karpo skrydžius

    Europoje daugėja signalų apie įtampą aviacinių degalų rinkoje, tačiau sisteminio kuro trūkumo požymių kol kas nefiksuojama. Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonnen pabrėžė, kad nėra indikacijų, jog situacija galėtų masiškai lemti skrydžių atšaukimus.

    Vis dėlto dalis oro vežėjų jau praneša apie planuojamus pajėgumų mažinimus. EK atkreipia dėmesį, kad tai dažniau susiję su operaciniais ir kaštų sprendimais, o ne su fiziniu degalų neprieinamumu.

    Rezervai ir jautri importo dalis

    Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis yra nurodęs, kad Europoje aviacinių degalų atsargų gali pakakti maždaug šešioms savaitėms. Pasak jo, jei naftos tiekimo sutrikimai užsitęstų, rizika aviacijai didėtų, įskaitant ir skrydžių atšaukimus.

    Europos Komisija šias prognozes vertina atsargiai ir pabrėžia, kad rinka remiasi ne vien atsargomis, bet ir nuolatine gamyba bei importu. Kartu pripažįstama, jog struktūrinė rizika išlieka, nes dalį poreikio ES tenkina įvežtiniu kuru ir žaliava.

    EK duomenimis, ES naftos perdirbimo įmonės padengia apie 70 proc. aviacinių degalų poreikio, o likusi dalis priklauso nuo importo. Tai reiškia, kad bet kokie logistikos sutrikimai ar staigus kainų šuolis gali greitai persiduoti avialinijoms.

    Brangimas jau keičia avialinijų planus

    Nors apie tiesioginį kuro stygių nekalbama, kylanti kaina jau verčia vežėjus peržiūrėti planus. KLM paskelbė atšaukianti 160 skrydžių Europoje, o „Lufthansa“ informavo kuriam laikui stabdysianti 27 savo dukterinės bendrovės „CityLine“ orlaivių eksploatavimą.

    „Tai yra verslo ir operaciniai atskirų rinkos dalyvių sprendimai, o ne fizinio kuro trūkumo rezultatas“, – sakė Anna-Kaisa Itkonnen.

    ES taip pat turi papildomą saugiklį: valstybės narės privalo palaikyti ne mažesnes nei 90 dienų naftos produktų atsargas. Prireikus dalis šių rezervų gali būti panaudota rinkai stabilizuoti, tačiau sprendimai dėl jų aktyvavimo paprastai priimami tik esant aiškiam tiekimo sutrikimui.

    „Orlen“: Lietuvoje ir Lenkijoje tiekimas stabilus

    Lenkijoje situacija dėl aviacinių degalų tiekimo šiuo metu vertinama kaip stabili. „Orlen“ teigia vykdanti tiekimą pagal sutartis ir šiuo metu nematanti rizikų tiekimo tęstinumui, o pristatymai vyksta pagal planą.

    Koncernas taip pat pažymi, kad žaliava aviacinių degalų gamybai nėra gabenama per Ormūzo sąsiaurį, todėl geopolitinė įtampa šiame regione, bendrovės vertinimu, neturi tiesioginio poveikio gamybos tęstinumui. „Orlen“ priklausanti „Orlen Aviation“ aptarnauja 11 pagrindinių Lenkijos oro uostų ir, pasak įmonės, šiuo metu rinkos bei logistikos rizikos tiekimui įtakos nedaro.

    Lenkijos valdžia taip pat ragina nepanikuoti, nors pripažįsta, kad rinka įtempta. Energetikos ministras Miłoszas Motyka teigė, jog situacija „labai sudėtinga“, tačiau šaliai pakanka atsargų artimiausioms savaitėms, o dalis vežėjų jau mažina maršrutų tinklus, todėl bilietų kainos gali augti.

    „Šiuo metu nėra prielaidų, kad reikėtų šias atsargas išleisti į rinką“, – sakė energetikos viceministras Wojciechas Wrochna.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad aviacinių degalų rinka itin jautri ne tik tiekimui, bet ir kainai, nes kuras sudaro reikšmingą skrydžių savikainos dalį. Dėl to net ir be realaus trūkumo vežėjai gali laikinai mažinti skrydžių apimtis, kad apsisaugotų nuo nuostolių, o tai keleiviams dažniausiai reiškia mažiau reisų ir brangesnius bilietus.

    Šaltiniai:

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/energy-and-climate/energy-security/oil-stocks_en

    – https://www.iea.org/reports/oil-2024

  • JAV pratęsė sankcijų išimtį rusiškai naftai: kokį papildomą uždarbį tai gali atnešti Rusijai

    Jungtinės Valstijos pratęsė laikinojo leidimo galiojimą, kuris leidžia vykdyti dalį su rusiška nafta susijusių sandorių, nors Rusijai dėl karo Ukrainoje taikomos plataus masto sankcijos. JAV Iždo departamentui pavaldi Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) nurodė, kad išimtis taikoma naftai, kuri į tanklaivius buvo pakrauta iki balandžio 17 dienos.

    Pagal OFAC paskelbtą licenciją tokie sandoriai gali būti užbaigiami iki gegužės 16 dienos. Tai jau antras panašus sprendimas per pastarąjį laikotarpį, o ankstesnės išimties galiojimas buvo pasibaigęs balandžio 11 dieną.

    Dar prieš kelias dienas JAV administracijos atstovai viešai signalizavo, kad išimtys gali nebebūti pratęsiamos. Vis dėlto naujas OFAC dokumentas rodo kitą kryptį, o oficialaus sprendimo motyvai kol kas nėra išsamiai paaiškinti.

    Kas yra sankcijų išimtis

    Tokia licencija praktiškai reiškia „langą“, per kurį rinkos dalyviai gali atsiskaityti ir užbaigti anksčiau pradėtus sandorius, susijusius su rusiškos naftos pirkimu ir gabenimu. Tai nėra visiškas sankcijų panaikinimas, tačiau net ir laikinas atlaisvinimas gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek kainoms, tiek Rusijos pajamoms.

    Leidimas, kaip pabrėžiama dokumente ir ankstesnėse analogiškose išimtyse, netaikomas naftos tiekimui ar sandoriams, susijusiems su subjektais Irane, Šiaurės Korėjoje, Kuboje ir okupuotuose Ukrainos regionuose. Vis dėlto ankstesnio laikotarpio metu JAV buvo leidusios pristatyti rusišką naftą į Kubą, sprendimą argumentuojant humanitariniais motyvais.

    Kaip tai gali paveikti Rusijos pajamas

    Sprendimas pratęsti išimtį priimtas energetikos rinkoms jautriu metu, kai kainas smarkiai veikia įtampa dėl tiekimo grandinių ir rizikos Persijos įlankoje. Pirmą kartą išduodant tokią licenciją buvo aiškinama, kad tikslas yra mažinti naftos kainas ir stabilizuoti rinką.

    JAV Senato demokratų vertinimu, dėl sugriežtėjusios krizės ir sankcijų išimčių Rusija galėjo papildomai uždirbti apie 150 mln. JAV dolerių per dieną iš prekybos nafta. Perskaičiavus apytikriu 0,93 euro už 1 JAV dolerį kursu, tai sudarytų apie 140 mln. eurų per dieną, o bendra papildoma nauda, jų teigimu, galėjo viršyti 4 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,7 mlrd. eurų.

    Tokie skaičiavimai politinėje diskusijoje naudojami pabrėžti sankcijų tikslą: riboti Kremliaus galimybes finansuoti karinius veiksmus Ukrainoje. Kita vertus, energetikos rinkoje sprendimai dažnai balansuoja tarp geopolitinių tikslų ir praktinio poreikio išvengti staigių kainų šuolių, kurie atsiliepia infliacijai ir vartotojams.

    Rinkos fonas: kainų kritimas ir Ormuzo sąsiauris

    Sprendimo paskelbimas sutapo su ryškiu naftos kainų kritimu pasaulio biržose. Pranešta, kad kainos smuko maždaug 10 proc. po signalų apie atnaujintą laivybą Ormuzo sąsiauryje ir viešų pareiškimų apie galimą artimesnį susitarimą su Iranu.

    Tekste minima, kad „Brent“ naftos kaina tą dieną buvo nukritusi apie 9 proc. ir siekė maždaug 90 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 84 eurus. Tokie svyravimai parodo, kaip greitai geopolitinės naujienos pakeičia rinkos lūkesčius ir kartu didina spaudimą sprendimų priėmėjams.

    Šaltiniai taip pat primena ankstesnį kontekstą: kai buvo išduota pirmoji licencija, laivuose buvo daugiau nei 140 mln. barelių rusiškos naftos. Dabartinis gabenimo mastas nebuvo įvardytas, tačiau pats sprendimas rodo, kad rinkoje vis dar egzistuoja didelė „užstrigusių“ krovinių ir atsiskaitymų apimtis.

    Energetikos ekspertai paprastai pažymi, kad net laikinos išimtys gali būti reikšmingos, jei jos mažina logistikos trukdžius ir rizikos priedą kainose. Kuo ilgiau rinkoje išlieka neapibrėžtumas dėl sankcijų taikymo praktikos, tuo didesnė tikimybė, kad kainos svyruos ne tik dėl pasiūlos ir paklausos, bet ir dėl teisinių bei finansinių kliūčių.

    Šaltiniai nurodo, kad informaciją apie OFAC licenciją ir sprendimo apimtį paskelbė dokumentas JAV institucijų svetainėje, o situaciją apžvelgė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

    Šaltiniai:

    – https://ofac.treasury.gov/

    – https://www.pap.pl/

  • Dronai smogė „Rosneft“ rafinerijai Samaros srityje: kilo gaisras, taikomi ir kiti objektai

    Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske Samaros srityje Rusijoje, po smūgio kilo gaisras. Socialiniuose tinkluose ir „Telegram“ kanaluose vietos gyventojai skelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti bepiločių skrydis ir ugnis pramoninėje teritorijoje.

    Vietos valdžia viešai nepatvirtino smūgio detalių ir kol kas nepateikė oficialaus incidento vertinimo. Taip pat nepaskelbta informacijos apie galimas aukas ar žalos mastą.

    Rafinerijos reikšmė

    Novokuibyševsko rafinerija laikoma didžiausia tokio tipo gamykla Samaros grupėje, priklausančioje Rusijos valstybinei naftos bendrovei „Rosneft“. Skelbiama, kad jos pajėgumai leidžia perdirbti daugiau nei 8,8 mln. tonų naftos per metus.

    Toks objektas yra svarbus ne tik civilinei rinkai, bet ir Rusijos karinei logistikai, nes rafinerijos produkcija gali būti naudojama degalų ir kitų naftos produktų tiekimui. Dėl to naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais mėnesiais tapo dažnu Ukrainos taikiniu.

    Kiti pranešti taikiniai

    Pranešama, kad tą pačią naktį dronai galėjo atakuoti ir kitus objektus Rusijoje. Tarp minimų taikinių įvardijama gamykla Tichorecke Krasnodaro krašte, kur taip pat yra infrastruktūros, susijusios su naftos transportu į terminalus prie Juodosios jūros.

    Be to, pranešta apie smūgį degalų saugyklai Sevastopolyje okupuotame Kryme, kur po atakos taip pat kilo gaisras. Nepriklausomai patvirtinti visų epizodų detales sudėtinga, nes oficialūs pranešimai dažnai būna riboti.

    Kodėl smūgiai svarbūs naftos rinkai?

    Ukraina teigia, kad smūgiais naftos infrastruktūrai siekiama silpninti Rusijos karo mašinos užnugarį ir mažinti Kremliaus pajamas, kurios reikšminga dalimi priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Tokios atakos sutampa su jautresniu laikotarpiu pasaulinėse rinkose, kai naftos kainas veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo rizikos.

    JAV politikos kontekste viešojoje erdvėje cituoti JAV Senato demokratų vertinimai, kad dėl sukrėtimų rinkoje ir sankcijų režimo spragų Rusija iš naftos prekybos galėjo gauti papildomų pajamų. Įvardytas skaičius siekė apie 150 mln. JAV dolerių per dieną, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o bendra suma esą viršijo 4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu JAV iždo institucijos buvo priėmusios laikinus sprendimus dėl sankcijų taikymo apimties tam tikroms operacijoms, susijusioms su rusiška nafta, kas didina diskusijas, kiek efektyviai pavyksta riboti Rusijos pajamas karo metu. Šie klausimai išlieka svarbūs tiek Ukrainai, tiek jos partneriams, vertinantiems ekonominio spaudimo Rusijai priemones.

    Šaltinis: Lenkijos naujienų agentūros PAP informacija.

    Šaltiniai:
    – https://www.reuters.com/world/europe/
    – https://www.eia.gov/international/analysis/country/RUS
    – https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

  • JAV ir Iranas derasi dėl Ormūzo sąsiaurio: ultimatum lieka, bet pirmieji tanklaiviai jau plaukia

    Iranas paskelbė, kad paliaubų laikotarpiu Ormūzo sąsiauris atveriamas visiems prekybiniams laivams. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tai patvirtino, tačiau kartu pareiškė, kad Irano uostų blokada bus tęsiama iki galutinio susitarimo su Teheranu.

    Pirmieji signalai iš jūros rodo, kad dalis laivybos pradeda testuoti atnaujintą koridorių. Remiantis laivų judėjimą fiksuojančiais duomenimis, per sąsiaurį jau juda kelių tanklaivių konvojus, plaukiantis pietine trajektorija netoli Larako salos prie Irano krantų.

    Viešai prieinamuose laivybos stebėjimo įrašuose matyti, kad konvoje yra laivų, gabenančių suskystintas dujas, taip pat naftos produktus ir chemijos krovinius. Kiti tanklaiviai telkiasi Persijos įlankoje ir artėja Ormūzo kryptimi, tačiau bendra situacija išlieka trapi.

    Derybos ir įspėjimai

    Kalbėdamas su žurnalistais skrydžio metu, Donaldas Trumpas teigė atsargiai vertinantis naujausią informaciją iš regiono ir pabrėžė, kad kontaktai su Teheranu tęsiasi. Pasak jo, artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar pavyks pasiekti ilgalaikį susitarimą.

    „Turime labai šviežių žinių, situacija dėl Irano atrodo gana gera. Greitai sužinosime daugiau, kalbamės toliau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV vadovas taip pat kartojo anksčiau išsakytą poziciją dėl Irano praturtinto urano kontrolės, nenurodydamas detalių, kaip tai būtų įgyvendinama. Kartu jis leido suprasti, kad paliaubų pratęsimas nėra garantuotas, o nesutarimų atveju JAV galėtų grįžti prie karinių veiksmų.

    Teherano ultimatum ir rinkų nervingumas

    Irano pusė taip pat pateikė savo ultimatumą: parlamento pirmininkas Muhammadas Bagheras Ghalibafas perspėjo, kad Ormūzo sąsiauris gali būti vėl uždarytas, jei JAV išlaikys Irano uostų blokadą. Jis akcentavo, kad laivų judėjimas esą būtų leidžiamas tik su Irano institucijų pritarimu ir pasirinktu maršrutu.

    „Jei blokada bus tęsiama, Ormūzo sąsiauris neliks atviras“, – pareiškė Muhammadas Bagheras Ghalibafas.

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulyje sunaudojamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Dėl bet kokių trikdžių šiame maršrute draudimo įkainiai, frachtas ir žaliavų kainos reaguoja praktiškai iš karto.

    Po pranešimų apie sąsiaurio atvėrimą rinkoje fiksuotas naftos kainos kritimas, tačiau rizikos premija išliko, nes laivybos bendrovės vertina ne tik politinius pareiškimus, bet ir realią saugumo situaciją. Analitikai pabrėžia, kad net ir formaliai atnaujinus tranzitą, grėsmę gali kelti galimi minų pavojai ar netikėti incidentai, todėl dalis vežėjų delsia grįžti į maršrutą.

    Paliaubos artėja prie pabaigos

    Dabartinė krizė regione tęsiasi nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, o Teheranas atsakė atakomis Persijos įlankos valstybėms. Tuomet Iranas smarkiai apribojo Ormūzo sąsiaurio pralaidumą, dalį laivų praleisdamas pasirinktinai, o šimtus kitų sulaikydamas.

    Paliaubos galioja nuo balandžio 8 dienos ir turėtų tęstis iki balandžio 22 dienos. JAV tuo metu paskelbė Irano uostų blokadą kaip ekonominio spaudimo priemonę, siekdamos paskatinti Teheraną priimti galutinio susitarimo sąlygas.

    Artimiausios dienos bus kritinės: jei šalių ultimatumai nesuderinami, rizika, kad Ormūzo tranzitas vėl bus ribojamas, išliks didelė. Toks scenarijus greitai atsilieptų tiek žaliavų kainoms, tiek energijos tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/world/middle-east/

    – https://www.marinetraffic.com/en/ais/home/centerx:54.5/centery:26.5/zoom:8

    – https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=