CP v2

Blog

  • Zlotas ar euras Lenkijoje: ką numato ES sutartys ir kokios kliūtys dar stabdo euro įvedimą

    Zlotas ar euras Lenkijoje: ką numato ES sutartys ir kokios kliūtys dar stabdo euro įvedimą

    Diskusija, ar Lenkija turėtų likti prie zloto, ar pereiti prie euro, periodiškai atsinaujina tiek politikoje, tiek ekonomikos komentaruose. Teisiškai Lenkija, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo ateityje prisijungti prie euro zonos, tačiau konkreti data sutartyse nėra nustatyta.

    Skirtingai nei kai kurios ES šalys, Lenkija neturi nuolatinės išimties, leidžiančios neribotai pasilikti nacionalinę valiutą. Praktikoje tai reiškia, kad pareiga pereiti prie euro egzistuoja, bet ji įgyvendinama tik tada, kai įvykdomos ekonominės ir teisinės sąlygos bei priimamas politinis sprendimas.

    Ar Lenkija privalo įsivesti eurą?

    ES teisinėje sistemoje Lenkija laikoma valstybe, turinčia nukrypti leidžiančią išlygą, kuri galioja tol, kol šalis atitinka euro įvedimo kriterijus. Kitaip tariant, euro įvedimas yra tikslas, bet įgyvendinimo laikas priklauso nuo pasirengimo ir sprendimų nacionaliniu lygmeniu.

    Svarbu tai, kad euro įvedimui neužtenka vien politinės valios ar visuomenės nuomonės. Reikia realiai atitikti vadinamuosius konvergencijos kriterijus, kurie skirti užtikrinti, kad į euro zoną įstojanti šalis nesukels papildomo nestabilumo visai valiutos sąjungai.

    Kokie yra Mastrichto kriterijai?

    Pirmasis kriterijus yra kainų stabilumas: infliacija negali reikšmingai viršyti trijų ES valstybių, turinčių stabiliausias kainas, vidurkio. Taip siekiama, kad šalis į euro zoną neįžengtų su pernelyg įkaitusia ekonomika ir nuvertėjančia vidaus valiuta.

    Antrasis blokas susijęs su viešaisiais finansais: biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. bendrojo vidaus produkto arba aiškiai mažėti link šios ribos.

    Taip pat vertinamas valiutos kurso stabilumas, kuris paprastai siejamas su dalyvavimu valiutų kurso mechanizme ERM II ir ribotu kurso svyravimu euro atžvilgiu. Be to, egzistuoja ilgalaikių palūkanų normų kriterijus, rodantis, ar rinkos pasitiki šalies kainų stabilumu ir fiskaline drausme.

    Kas šiandien labiausiai stabdo?

    Pastaraisiais metais vienu jautriausių klausimų išlieka fiskaliniai rodikliai ir ES biudžeto taisyklių laikymasis. Jei šalis patenka į perviršinio deficito procedūrą, tai tampa rimtu signalu, kad Mastrichto kriterijų įvykdymas artimiausiu metu gali būti sudėtingas.

    Kita svarbi dalis yra teisinis suderinamumas: nacionalinė teisė turi atitikti ES reikalavimus dėl centrinio banko nepriklausomumo ir jo integracijos į Eurosistemą. Lenkijos atveju viešojoje erdvėje dažnai akcentuojama, kad euro įvedimas gali reikalauti Konstitucijos pakeitimų, o tam reikalinga kvalifikuota dauguma Seime.

    Galutinis sprendimas paprastai yra politinis ir instituciškai daugiasluoksnis: vertinama ekonominė situacija, valdžios įsipareigojimai, visuomenės palaikymas, o Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas savo konvergencijos ataskaitose pateikia oficialų vertinimą. Kol nėra tvaraus atitikimo kriterijams ir politinio sutarimo, zlotas išlieka Lenkijos teisėta mokėjimo priemonė.

    Šaltiniai:

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E140

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E126

    – https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-and-fiscal-policy-coordination/eu-economic-governance-monitoring-prevention-correction/stability-and-growth-pact_en

    – https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2024/html/ecb.sp240626~b275379678.en.html

  • Lenkijos greitojo geležinkelio startas: 6 konsorciumai varžosi dėl pirmojo 350 km/h ruožo

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios didelio greičio geležinkelio atkarpos parinkimo procesas: dėl projekto ruožo tarp Kotovicų ir oro uosto mazgo dalyvauti konkurenciniame dialoge paraiškas pateikė šeši rangovų konsorciumai. Ši atkarpa yra prioritetinės Varšuvos–Lodzės KDP linijos dalis, kurią koordinuoja valstybės valdoma bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK).

    Pasak CPK, artimiausiu metu bus vertinami pateikti dokumentai, o į kitą etapą gali būti pakviesti visi šeši dalyviai. Investuotojas planuoja sutartį pasirašyti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį, o tai reikštų, kad statybų ir projektavimo grafikas būtų tvirtinamas dar iki pagrindinių darbų įsibėgėjimo.

    Kas varžosi dėl pirmojo ruožo?

    Į konkurencinį dialogą pretenduoja tiek Lenkijos rinkos lyderiai, tiek tarptautinę patirtį turintys konsorciumai. Tarp pateikusių paraiškas minimos „Budimex“ ir kelių bendrovių grupės, kuriose dalyvauja ZUE, „Duna Polska“, „Polaqua“, „Torpol“, „Mirbud“, „Kobylarnia“, „Trakcja“, „PORR“, „Mostostal Warszawa“, NDI, „Intercor“, „Gülermak“, „UNIBEP“ ir kitos įmonės.

    CPK nurodo, kad atrankos etape svarbiausia yra patirtis įgyvendinant panašius statybos projektus, įskaitant darbus Lenkijos teritorijoje. Taip pat vertintas pagrindinės komandos gebėjimas dirbti lenkų kalba, o galutiniame pasiūlymų vertinime didžiausią svorį turės kaina ir siūlomos garantijos trukmė.

    „Pagrindinis atrankos kriterijus yra patirtis įgyvendintuose statybos darbuose, taip pat Lenkijoje. Vienas iš atrankos kriterijų buvo pagrindinės komandos lenkų kalbos mokėjimas, o pasiūlymų vertinime bus svarbiausia kaina ir garantijos laikotarpio pratęsimas“, – informavo CPK.

    120 kilometrų naujų bėgių ir 350 km/h projektinis greitis

    CPK skaičiuoja, kad kartu su šiuo ruožu planuojami dar penki Varšuvos–Lodzės linijos segmentai sudarys apie 120 kilometrų naujų bėgių, kurių projektinis greitis sieks 350 kilometrų per valandą. Tai būtų vienas techniškai ambicingiausių geležinkelio projektų regione, reikalaujantis griežtų saugos, trasavimo ir triukšmo kontrolės sprendimų.

    Be pačios trasos statybų, CPK žada atskirus pirkimus ir gretutinei infrastruktūrai. Tarp jų numatomi sprendiniai eismo valdymui ir teletechnikai, taip pat kontaktinio tinklo ir elektros tiekimo infrastruktūrai visai Varšuvos–Lodzės linijai, o archeologinių tyrimų procedūros jau yra komisijos analizės stadijoje.

    Kada planuojama pirmoji linija?

    CPK teigia, kad Varšuvos–Lodzės maršrutui jau pateiktos visos 12 paraiškų dėl lokalizacijos sprendimų, o 2025 metais bendrovė yra gavusi pirmąjį tokį sprendimą atkarpai Varšuvos Zachodnios rajone. Tai vienas svarbiausių žingsnių, nes lokalizacijos procedūros paprastai lemia, kaip greitai projektas pereina nuo planavimo prie realių statybų.

    Pagal dabartinį grafiką Varšuvos–Lodzės didelio greičio linija turėtų pradėti veikti 2032 metais, kartu su naujo centrinio oro uosto atidarymu. CPK investicijų programoje numatyta, kad oro uosto statybos teritorijose tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojama sertifikacija, o 2032 metais oro uostas turėtų priimti pirmuosius keleivius.

    „Vėlesniuose geležinkelio pirkimuose taip pat tikimės didelio vietos įmonių dalyvavimo, o tai reikštų reikšmingą impulsą Lenkijos ekonomikai“, – pridūrė CPK atstovas Maciejus Lasekas.

    Ilgesnėje perspektyvoje CPK sieja projektą su vadinamąja „Y“ linija, kuri turėtų sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus. Skelbiama, kad 2035 metais keleiviai turėtų pasiekti Poznanę ir Vroclavą, o dabartinis konkursas įvardijamas kaip pirmasis tokio masto KDP linijos statybų pirkimas ne tik Lenkijoje, bet ir platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste.

    Europos kontekstas: greitesni tarpvalstybiniai ryšiai

    Lenkijos projektas vystomas platesniame Europos transporto politikos fone, kai Europos Sąjunga siekia spartinti transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtrą. Europos Komisija yra pateikusi siūlymus, kuriais siekiama greičiau plėtoti didelio greičio geležinkelių tinklą ir trumpinti kelionių laiką tarp pagrindinių miestų.

    Europos vizijoje akcentuojami ir nauji tarpvalstybiniai maršrutai, įskaitant jungtis Baltijos regione, pavyzdžiui, Talinas–Ryga–Vilnius–Varšuva. Tokios kryptys svarbios ir Lenkijai, nes didelio greičio infrastruktūra didina šalies tranzitinę reikšmę, o keleiviams suteikia alternatyvą aviacijai vidutiniais atstumais.

    Šaltiniai:

    – https://www.money.pl/gospodarka/szesciu-chetnych-do-budowy-pierwszego-odcinka-kolei-duzych-predkosci-

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/sustainable-and-smart-mobility_en

    – https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/infrastructure-and-investment/trans-european-transport-network-ten-t_en

  • Bitcoin krenta jau šeštą mėnesį: kas spaudžia kainą ir kokių lygių tikisi analitikai

    Bitcoin krenta jau šeštą mėnesį: kas spaudžia kainą ir kokių lygių tikisi analitikai

    Kriptovaliutų rinkai pastarieji mėnesiai yra sudėtingi: bitcoin po trumpesnio atšokimo vėl atsidūrė spaudime, o investuotojų nuotaikas blogina išaugęs neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje. Rinkoje vis dažniau kartojamas scenarijus, kad po kelių mėnesių kritimo gali laukti dar viena „kapituliacijos“ banga.

    Po kilimo kovo viduryje, kai bitcoin buvo perkopęs apie 74 000 JAV dolerių, kovo pabaigoje kaina staigiai smuko. Dalis techninės analizės šalininkų akcentuoja svarbų palaikymo lygį ties maždaug 63 400 JAV dolerių, tai yra apie 58 500 eurų, ir perspėja, kad jo pramušimas gali pagreitinti kritimą.

    Stiprus doleris ir brangūs pinigai

    Vienas svarbiausių veiksnių, kuris pastaruoju metu nepalankus kriptovaliutoms, yra sustiprėjęs JAV doleris ir aukštos palūkanų normos. Kai pinigai brangūs, o saugesnės investicijos, pavyzdžiui, JAV valstybės obligacijos, siūlo didesnį pajamingumą, kapitalas dažniau traukiasi iš rizikingesnių aktyvų.

    Prie spaudimo prisideda ir JAV 10 metų obligacijų pajamingumo šuoliai, nes tai didina alternatyvią grąžą investuotojams, kurie anksčiau ieškojo augimo technologijų akcijose ar kriptovaliutose. Tokia aplinka paprastai mažina apetitą spekuliaciniam kapitalui, ypač kai rinkose daug geopolitinių rizikų.

    ETF srautai ir Wall Street nuotaikos

    Rinkos dalyviai vis atidžiau stebi ir bitcoin ETF fondų pinigų srautus, nes institucinė paklausa buvo vienas svarbiausių ankstesnio augimo variklių. Jei fiksuojami nuoseklūs pinigų nutekėjimai, tai paprastai tampa papildomu argumentu, kad rinka pereina į atsargesnę fazę.

    Kriptovaliutų kainoms svarbios ir JAV akcijų rinkos nuotaikos, ypač technologijų sektoriuje. Kai krenta Nasdaq indeksai, investuotojai dažnai mažina riziką visame portfelyje, o bitcoin neretai tampa vienu iš aktyvų, kurį parduodama siekiant didesnio likvidumo arba dengiant priverstinius įsipareigojimus kitose pozicijose.

    Kokius kainų scenarijus mini analitikai?

    Dalis analitikų dabartinį etapą vertina kaip ketverių metų ciklo kritimo fazę, kurioje rinkai būdinga emocinė „kapituliacija“. Remiantis istorinių kritimų logika, pasitaiko prognozių, kad iki metų pabaigos bitcoin galėtų leistis į 30 000–40 000 JAV dolerių zoną, tai yra maždaug 27 500–36 700 eurų, nors tai nėra konsensusas ir labiau atspindi rizikos scenarijų.

    Ilgesnio laikotarpio vertinimai išlieka atsargesnio optimizmo: dalis rinkos veteranų mano, kad sugrįžimui į ankstesnes rekordines aukštumas gali prireikti ne kelių savaičių, o metų. Skamba ir prognozės, kad naujas ciklas, priklausomai nuo makroekonomikos ir likvidumo sąlygų, per 3–3,5 metų galėtų kelti kainą gerokai aukščiau, tačiau tokie skaičiai labiau remiasi cikliškumo prielaidomis nei garantuotais fundamentaliais rodikliais.

    Įdomu tai, kad dalis rinkos dalyvių mato ir „šviesesnį“ scenarijų: jei ekonomika smarkiau sulėtėtų, o centriniai bankai galiausiai būtų priversti švelninti pinigų politiką, rinkose galėtų vėl atsirasti daugiau likvidumo. Istoriškai tai buvo aplinka, kurioje rizikingesni aktyvai, įskaitant bitcoin, atsigaudavo sparčiau.

    „Kainą labiau nei technologinis pažadas trumpuoju laikotarpiu lemia emocijos ir pinigų kaina, todėl dugno gaudymas dažnai baigiasi nusivylimu“, – sako rinkos analitikai, akcentuojantys rizikos valdymo svarbą.

    Kol kas bitcoin kryptį, panašu, lems ne vien kriptovaliutų ekosistemos naujienos, bet ir platus makroekonominis fonas: dolerio stiprumas, obligacijų pajamingumai, infliacijos lūkesčiai bei geopolitinės įtampos. Investuotojams tai reiškia vieną dalyką: svyravimai gali išlikti dideli, o rinkos nuotaikos keistis greitai.

    Šaltiniai:

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy.htm

    – https://fred.stlouisfed.org/series/DGS10

    – https://www.nasdaq.com/market-activity/index/ndx

    – https://coinmarketcap.com/currencies/bitcoin/

  • A2 plėtra tarp Lodzės ir Varšuvos: „Budimex“ pasiūlymas pasirinktas, bet startą gali sustabdyti skundai

    Lenkijoje artėja svarbus etapas plečiant greitkelį A2 tarp Lodzės ir Varšuvos. Nacionalinių kelių ir greitkelių generalinė direkcija pranešė, kad paskutinėje šio projekto atkarpoje nuo mazgo Lodzė Šiaurė iki Lyškovicų (24,4 kilometro) geriausiu pripažintas bendrovės „Budimex“ pasiūlymas.

    Vis dėlto sprendimas dar nereiškia, kad sutartis bus pasirašyta automatiškai. Konkurentai turi teisę per nustatytą terminą teikti skundus, o rinkoje skundų praktika pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių veiksnių, galinčių reikšmingai užtempti viešųjų pirkimų procedūras.

    „Jei per artimiausias 10 dienų kiti konkurso dalyviai nepateiks skundų, dokumentai bus nedelsiant perduoti įprastai išankstinei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo kontrolei. Jai pasibaigus galėsime pasirašyti sutartį, planuojame tai padaryti metų viduryje“, – teigiama direkcijos pranešime.

    Ką apims A2 rekonstrukcija

    Plėtros esmė – papildomų eismo juostų įrengimas intensyviausioje A2 dalyje. Nuo mazgo Lodzė Šiaurė iki Pruszkovo numatoma įrengti trečią eismo juostą, o iki Konotopos mazgo – ketvirtą, kad ten, kur dabar yra dvi juostos, būtų trys, o kur trys – būtų keturios.

    Atkarpa tarp mazgų Lodzė Šiaurė ir Konotopa suskirstyta į keturias įgyvendinimo dalis. Direkcija nurodo, kad dalies ruožų dokumentai jau perduoti išankstinei kontrolei, tačiau vienoje atkarpoje procesą gali pristabdyti skundai ir bylos nagrinėjimas Krajowe Izba Odwoławcza, kuri sprendžia viešųjų pirkimų ginčus.

    Kada prasidės darbai ir ko tikėtis vairuotojams

    Fiziniai darbai A2 greitkelyje, pagal dabartinį planą, turėtų prasidėti 2026 metais ir baigtis iki 2028 metų pabaigos. Rangovai įpareigoti organizuoti darbus taip, kad abiem kryptimis visą laiką būtų išlaikytos po dvi eismo juostas.

    Tačiau net ir palaikant eismą, nepatogumų bus. Rekonstrukcijos zonoje greičio ribojimas turėtų sumažėti nuo 140 iki 70 kilometrų per valandą, o greičiui kontroliuoti planuojamas vidutinio greičio matavimas.

    Tai reiškia, kad kelionės laikas tarp Lodzės ir Varšuvos A2 greitkeliu gali pailgėti maždaug perpus, ypač piko metu ir ruožuose, kur bus suvaržytas greitis. Dėl to galima tikėtis ir didesnio srautų persiskirstymo į kitus maršrutus, įskaitant greitkelį S8.

    Kaina ir srautai: kodėl A2 plečiama dabar

    Direkcijos duomenimis, visam A2 plėtros konkursui pateikta 18 pasiūlymų, kuriuos pateikė keturios įmonės ir keturi konsorciumai. Bendra projekto vertė siekia apie 465 000 000 eurų, o „Budimex“ pasiūlymas dėl minėtos 24,4 kilometro atkarpos – apie 105 000 000 eurų.

    Planuojama, kad visa rekonstrukcija apims 92 kilometrus A2: apie 89 kilometrus sudarys naujai įrengiamos eismo juostos, o likę darbai bus susiję su mazgo Lodzė Šiaurė infrastruktūra, įskaitant dangos atnaujinimą ir apšvietimo modernizavimą.

    A2 tarp Lodzės ir Varšuvos eksploatuojama jau 13 metų, o eismo intensyvumas išaugo iki lygio, kai pralaidumo didinimas tampa kritiškai svarbus. Generalinis eismo matavimas, atliktas 2025 metais, rodo, kad ruože nuo Pruszkovo iki Konotopos per parą vidutiniškai fiksuota apie 110 600 transporto priemonių, todėl papildomos juostos vertinamos kaip būtinos siekiant sumažinti spūstis ir pagerinti kelionių patikimumą.

    Direkcija taip pat akcentuoja, kad srautai tarptautiniuose koridoriuose auga, o modernizuojamas A2 ruožas turi išlaikyti pagrindinio šalies logistikos ir tranzito maršruto funkciją. Galutinis darbų startas dabar labiausiai priklausys nuo to, ar viešųjų pirkimų procedūros neįstrigs dėl skundų, kurie kai kuriais atvejais gali reikšmingai atitolinti sutarties pasirašymą.

    Šaltiniai:

    – https://www.gov.pl/web/gddkia

    – https://www.uzp.gov.pl

    – https://www.money.pl/mobility

  • Lenkijos CPK pasirinko centrinio oro uosto inžinierių: priežiūros sutartis už apie 370 mln. eurų

    Lenkijos bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) paskelbė išsirinkusi generalinį kontrakto inžinierių, kuris prižiūrės naujo centrinio oro uosto projekto įgyvendinimą. Konkurse geriausiai įvertintas konsorciumas, kurio lyderė yra „Hill International“, o paslaugų kaina siekia kiek daugiau nei 370 mln. eurų.

    CPK pabrėžė, kad sprendimą lėmė ne vien mažiausia kaina. Kainos kriterijus sudarė 50 proc. vertinimo, o likę balai skirti kokybei: komandos patirčiai, siūlomai darbų metodikai ir detaliam projekto organizavimo planui.

    Konkurencija ir reikalavimai

    Dėl šio vaidmens varžėsi penki konsorciumai, kuriuose dalyvavo tiek Lenkijos, tiek tarptautinės įmonės. Kiti pasiūlymai, CPK duomenimis, siekė maždaug nuo 400 mln. iki beveik 820 mln. eurų, tad laimėtojo kaina buvo žemiausia tarp pateiktų.

    Užsakovas leido dalyvauti tik ypač didelę patirtį turintiems dalyviams. Viena esminių sąlygų buvo per pastaruosius 15 metų įgyvendintas projektų valdymo kontraktas statant, plečiant ar paleidžiant oro uostą, kurio pajėgumas siekia bent 20 mln. keleivių per metus.

    Taip pat numatyta, kad tokio projekto sutarties vertė negalėjo būti mažesnė nei maždaug 2 mlrd. eurų be mokesčių. CPK reikalavo, kad pagrindinė vadovų komanda mokėtų lenkų kalbą ir būtų sukaupusi patirties prižiūrint projektavimo ar statybos darbus Lenkijoje.

    Ką darys kontrakto inžinierius?

    Generalinio kontrakto inžinieriaus funkcija šiame projekte apima daugiau nei įprastą statybų priežiūrą. Pasak CPK, laimėtojas turės užtikrinti kompleksinį investicijos valdymą: planavimą, grafikus, atskirų sutarčių ir statybos darbų integravimą į vieną koordinuotą procesą.

    Numatyta, kad konsorciumas taip pat padės užsakovui užtikrinti, jog statyba ir vėlesnis oro uosto paleidimas vyktų pagal terminus, apimtį ir biudžetą. Vėlesnėje stadijoje jis prisidės prie pasirengimo eksploatacijai ir dalyvaus objektų bei infrastruktūros sertifikavimo procesuose.

    „Tai bus projektas be precedento Lenkijoje, o nuo jo valdymo kokybės priklausys galutinis rezultatas“, – sakė už CPK projektą atsakingas vyriausybės įgaliotinis Maciej Lasek.

    Kada planuojamos statybos?

    CPK programa Port Polska numato centrinį oro uostą, kuris būtų statomas maždaug pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Lodzės. Pagal naujausią oficialų grafiką, pirmieji statybų darbai Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybėse turėtų prasidėti 2026 metais.

    Planuojama, kad 2031 metais oro uostas gaus visas reikalingas sertifikacijas, o keleiviams jis turėtų būti atvertas 2032 metais. Šis grafikas svarbus ir rangovams, nes nuo jo priklauso pagrindinių sutarčių derinimas, resursų planavimas bei rizikų valdymas.

    Kontrakto inžinieriaus parinkimas laikomas vienu kertinių organizacinių sprendimų, nes būtent ši grandis koordinuoja didelės apimties pirkimus ir techninius sprendinius, padeda suvaldyti terminų bei kaštų rizikas ir užtikrinti, kad skirtingos projekto dalys būtų suderintos tarpusavyje.

    Šiame tekste sumos perskaičiuotos į eurus, taikant apytikslį 1 Lenkijos zloto ir 0,23 euro santykį, todėl pateikiamos reikšmės yra orientacinės.

    Šaltiniai:
    – https://www.money.pl/wiadomosci/cpk-wybralo-inzyniera-kontraktu-oferta-na-1-6-mld-zl-6999849936116640a.html

  • Doleris smuko, zlotas stiprėja: kas iš tiesų slypi už euro ir dolerio šuolio po paliaubų žinios

    Doleris smuko, zlotas stiprėja: kas iš tiesų slypi už euro ir dolerio šuolio po paliaubų žinios

    Valiutų rinkose pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrė JAV dolerio silpnėjimas ir ryškesnis Lenkijos zloto stiprėjimas. Judesį sustiprino žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą dviejų savaičių paliaubų su Iranu laikotarpį, pasirodžiusi prieš pat ultimatumui artėjant prie pabaigos.

    Rinkos tai įvertino kaip riziką mažinantį signalą: investuotojai dažniau traukiasi iš „saugių prieglobsčių“ ir grįžta prie rizikingesnio turto. Tokiais momentais doleris neretai praranda dalį paklausos, o regiono valiutos, įskaitant zlotą, linkusios brangti.

    „Stebėtojai perspėja, kad tai greičiau palengvėjimo ralis, o ne tvarus tendencijos apsivertimas“, – komentavo „DM BOŚ“ analitikas Konradas Ryczko.

    Jo vertinimu, euro ir dolerio kursas Azijos prekybos metu kilo ir testavo apie 1,1696 ribą, o doleris pasiekė žemiausią lygį per maždaug mėnesį. Tokie šuoliai dažnai susiję ne tik su geopolitikos antraštėmis, bet ir su trumpalaikiu pozicijų uždarymu, kai rinkos dalyviai skuba fiksuoti pelnus ar mažinti riziką.

    Kas neaišku dėl paliaubų?

    Nors Vašingtonas paliaubas pateikė kaip reikšmingą laimėjimą ir kelią į diplomatinį sprendimą, viešojoje erdvėje trūksta aiškių detalių, kokie konkretūs įsipareigojimai prisiimti abiejose pusėse. Ši informacijos spraga ir yra viena priežasčių, kodėl analitikai ragina nepervertinti vienos dienos valiutų judesių.

    JAV administracijos atstovai taip pat kalbėjo apie Hormūzo sąsiaurio atvėrimą, kas rinkoms ypač svarbu dėl energijos išteklių tiekimo ir naftos kainų. Tačiau iš Irano pusės skelbti pareiškimai leidžia suprasti, kad interpretacijos skiriasi, todėl investuotojai gali greitai pakeisti nuomonę, jei pasirodys priešinga informacija.

    Kodėl tai svarbu zlotui ir regionui?

    Zlotas dažnai reaguoja į pasaulinį dolerio kursą ir investuotojų rizikos apetitą, nes yra priskiriamas prie besiformuojančių Europos rinkų valiutų. Kai doleris silpnėja, o investuotojai ieško didesnės grąžos, kapitalas dažniau nukreipiamas į regiono rinkas, stiprindamas vietines valiutas.

    Vis dėlto tvariam zloto kilimui vien geopolitinių antraščių nepakanka. Rinkos vertina ir Lenkijos ekonomikos rodiklius, infliacijos bei palūkanų normų trajektoriją, o taip pat bendrą euro zonos perspektyvą, nes zlotas glaudžiai susijęs su Europos prekybos ciklu.

    Ką stebės rinkos artimiausiomis dienomis?

    Trumpuoju laikotarpiu pagrindinis kintamasis išlieka faktinės paliaubų sąlygos ir tai, ar neatsiras naujų eskalacijos ženklų. Ne mažiau svarbūs bus ir JAV makroekonominiai duomenys bei centrinių bankų komunikacija, nes būtent palūkanų normų lūkesčiai dažnai lemia dolerio kryptį labiau nei vienkartinės naujienos.

    Analitikų perspėjimas dėl „palengvėjimo ralio“ reiškia, kad dalis dabartinio judesio gali būti laikinas. Jei geopolitinė įtampa vėl padidės arba paaiškės, kad susitarimai yra trapūs, doleris gali atgauti dalį prarastų pozicijų, o zlotas – prarasti dalį prieaugio.

    Šaltiniai:

    – https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomccalendars.htm

    – https://www.reuters.com/world/

  • Rekordinio geležinkelio tunelio Lenkijoje finišas: TBM „Jadwiga“ baigė darbus, dirbo 16 tautybių

    Lenkijos Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Limanovos apylinkėse, pasiektas svarbus modernizuojamos geležinkelio linijos 104 etapas: po maždaug 300 dienų drąžymo tunelio darbus užbaigė tuneliavimo mašina TBM „Jadwiga“. Tai vienas kertinių projekto „Podłęże-Piekiełko“ elementų, nuo kurio priklausys greitesnis susisiekimas pietų Lenkijoje.

    Pasak rangovų atstovų, TBM skydas siekia beveik 11 metrų skersmenį, o drąžymas vyko visą parą, siekiant nepertraukiamo darbo ritmo. Statybvietėje vienu piku dirbo iki 700 žmonių, o vienai TBM pamainai tekdavo maždaug 15 darbuotojų.

    Projektas svarbus ne tik dėl masto, bet ir dėl planuojamos naudos keleiviams. Įgyvendinus „Podłęże-Piekiełko“ sprendinius, greičiausi traukiniai maršrute Krokuva–Nowy Sączo apylinkės galėtų važiuoti apie 60 minučių, tai yra maždaug 90 minučių greičiau nei dabar.

    Tarptautinė statybvietė ir darbuotojų trūkumas

    Tunelio statyba tapo ir ryškiu Lenkijos darbo rinkos veidrodžiu. Rangovas „Budimex“ nurodo, kad projekte dalyvavo maždaug 16 tautybių darbuotojai, tarp jų tiek nekvalifikuoti, tiek aukštos kvalifikacijos specialistai.

    „Tai buvo ir nekvalifikuoti, ir kvalifikuoti darbuotojai iš įvairių pasaulio vietų“, – sakė „Budimex“ kontrakto direktorius Marcin Curkowicz.

    Anot jo, statybose dirbo žmonės iš Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Turkijos, taip pat iš Ukrainos ir Azijos regionų. Toks tarptautiškumas infrastruktūros projektuose siejamas su augančiu specialistų poreikiu ir vietinės darbo jėgos trūkumu, ypač sudėtingose inžinerinėse statybose.

    Rizikos: logistika ir metanas tunelyje

    Technikos atgabenimas į Europą ir įrenginių paruošimas buvo vienas iš jautriausių projekto etapų. Straipsnyje minima, kad TBM buvo pagamintos Kinijoje dėl itin trumpo termino, kurio, kaip teigiama, Europos tiekėjai nenorėjo garantuoti.

    Logistikos grandinei įtaką darė geopolitinės įtampos jūrų maršrutuose. Mažesnė TBM „Kinga“ keliavo per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, o „Jadwiga“ į Lenkiją gabenta ilgesniu keliu aplink Afriką, kad būtų sumažinta rizika.

    Statybų metu iškilo ir geologinių iššūkių. Drąžymo metu periodiškai aptiktas degus metanas, todėl, derinant veiksmus su kasybos priežiūros institucijomis, buvo taikomos papildomos saugos procedūros, gerinama ventiliacija ir tam tikrais momentais stabdomi darbai.

    „Buvo momentų, kad stabdėme darbą, įleidome pakankamai oro, kad koncentracija sumažėtų ir būtų galima tęsti. Taip pat turėjome drąžyti lėčiau, nes tada dujos išsiskiria lėčiau“, – sakė Marcin Curkowicz.

    Rekordinis tempas ir kas toliau

    Nepaisant kliūčių, rangovai skelbia pasiekę ypač didelį paros progresą. „Budimex“ atstovas teigia, kad per parą pavyko išdrąžti 46 metrus tunelio, o tai vertinama kaip išskirtinis rezultatas Lenkijos ir Europos mastu.

    TBM „Jadwiga“ išlindimas į finišo aikštelę žymėjo perėjimą į kitą statybų fazę. Toliau numatyta įrengti perėjimus tarp pagrindinio ir evakuacinio tunelių, pradėti apdailos darbus, montuoti inžinerines sistemas bei saugos įrangą, reikalingą būsimam traukinių eismui.

    Finansinė projekto pusė taip pat kelia klausimų. Nurodoma, kad sutartinė investicijos vertė siekė apie 1,9 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 440 mln. eurų, tačiau dėl indeksavimo ir brangstančių statybų sąnaudų galutinė suma turėtų didėti.

    Skelbiama, kad darbų pažanga šiame ruože siekia 70 proc., tačiau pradinio termino išlaikyti nepavyks. Rangovai jau derasi dėl sutarties pakeitimo, o realiausia projekto pabaiga įvardijama kitų metų pabaigoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.money.pl/gospodarka/widzielismy-final-drazenia-rekordowego-tunelu-w-polsce-16-nacji-na-budowie-

    – https://budimex.pl/pl/media/aktualnosci/

    – https://www.plk-sa.pl/biuro-prasowe/informacje-prasowe/

  • Vengrijos rinkimų netikėtumas: forintas stiprėja, investuotojai skaičiuoja galimą ES pinigų efektą

    Vengrijos rinkimų netikėtumas: forintas stiprėja, investuotojai skaičiuoja galimą ES pinigų efektą

    Po sekmadienį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų finansų rinkos sureagavo greitai: forintas pastebimai sustiprėjo tiek JAV dolerio, tiek euro atžvilgiu. Investuotojai tai sieja su politinio kurso pokyčio lūkesčiais ir galimu santykių su Europos Sąjunga atšilimu, kuris svarbus Vengrijos ekonomikai ir kapitalo srautams.

    Vengrijos Nacionalinio rinkimų biuro duomenimis, suskaičiavus 98,9 proc. balsų, opozicinė TISZA surinko 53 proc. balsų, o iki šiol valdžiusi „Fidesz“ partija – 38 proc. Tai reikšmingas lūžis šalyje, kur pastaruosius 16 metų politinę darbotvarkę formavo Viktoras Orbanas ir jo vadovaujama politinė stovykla.

    „Gavome mandatą, kuris leidžia mums sukurti funkcionalius ir veikiančius namus mums visiems“, – sakė Peteris Magyaras, kalbėdamas rinkimų naktį Budapešto centre susirinkusiems žmonėms.

    Forintas atsitiesė ir prieš eurą

    Rinkos dėmesį patraukė valandų ir dienų dinamika valiutų rinkoje. Už vieną JAV dolerį rinkoje buvo mokama apie 314 Vengrijos forintų – toks lygis, remiantis viešai skelbiamais rinkos duomenimis, pastarąjį kartą matytas 2022 metais, kai valiutų svyravimai regione buvo ypač jautrūs geopolitikai ir infliacijai.

    Forinto brangimas fiksuotas ir euro atžvilgiu: kursas priartėjo prie 2023 metais matytų lygių ir siekė apie 367 forintus už eurą. Investuotojams tai signalas, kad politinė rizika trumpuoju laikotarpiu gali mažėti, o kartu didėti tikimybė stabilizuoti fiskalinę ir institucijų politiką.

    Kodėl rinkos tikisi ES lėšų proveržio

    Analitikai rinkimų rezultatų reikšmę sieja ne tik su vidaus politika, bet ir su Budapešto santykiais su Briuseliu. Jei naujoji politinė dauguma turėtų galimybę lengviau priimti sprendimus, rinkos pradeda vertinti scenarijų, kad ES finansavimo klausimai gali judėti sparčiau, o tai sustiprintų biudžeto ir ekonomikos augimo perspektyvas.

    „Nepriklausomai nuo to, ar TISZA peržengs dviejų trečdalių mandatų ribą, tikėtinas reikšmingas santykių Budapeštas–Briuselis atšilimas. Per kelių mėnesių perspektyvą tai galėtų priartinti 8,4 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo ir 9,5 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, taip pat palankios paskolos pagal SAFE programą patvirtinimą“, – sakė Michałas Jóźwiakas, „Ebury“ analitikas.

    Jo vertinimu, optimistiškiausiu atveju forinto stiprėjimo ir Vengrijos akcijų rinkos augimo mastas galėtų būti didesnis, nes iki šiol rinka tokiam scenarijui nepriskyrė didelės tikimybės. Kartu pabrėžiama, kad išorės rizikos, įskaitant geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, gali riboti investuotojų apetitą rizikai ir trumpinti teigiamo impulso trukmę.

    Vengrijos atvejis primena, kad valiutos kursą mažose atvirose ekonomikose lemia ne vien palūkanų normos ar prekybos balansas. Politinė kryptis, santykiai su ES institucijomis ir lėšų prieinamumas tampa faktoriais, kurie per kelias valandas gali pakeisti rinkos lūkesčius, o kartu ir kainodarą.

    Šaltiniai:

    – https://www.valasztas.hu/

    – https://www.ebury.com/eurozone

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/eu-budget/eu-funding-programmes_en

    – https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-recovery/recovery-and-resilience-facility_en

  • Kinija keičia kursą: Pekinas griežtina degalų eksporto kontrolę ir perbraižo tiekimo srautus

    Kinija koreguoja degalų eksporto politiką: vietoj anksčiau rinkoje aptarinėto griežto prekybos stabdymo Pekinas renkasi smulkesnę pasiūlos kontrolę. Praktikoje tai reiškia, kad degalų srautai ribojami ir paskirstomi selektyviai, siekiant sušvelninti vidaus rafinavimo apimčių kritimą ir išlaikyti kainų stabilumą regione.

    Remiantis rinkos duomenimis, dyzelino, benzino ir aviacinio kuro eksportas kryptimis, išskyrus Honkongą, siekė apie 320 000 tonų. Tai sudaro maždaug 60 proc. to paties laikotarpio 2025 metais lygio, o tokia dinamika didina neapibrėžtumą Azijos degalų rinkoje, kur Kinija yra viena svarbiausių tiekėjų.

    „Rinkos analitikai pastebi, kad tiekimų kontrolė šį mėnesį tapo gerokai detalesnė, o kiekviena siunta centralinės valdžios vertinama individualiai“, – teigiama apžvalgose.

    Kam Kinija nukreipia degalus?

    Nors bendri kiekiai mažėja, Kinija ir toliau tiekia degalus į strategiškai svarbias Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkas. Į Vietnamą, Indoneziją, Malaiziją, Australiją ir Filipinus iškeliavo apie 234 000 tonų degalų produktų, dar apie 82 000 tonų per Singapūrą nukreipta į Pietų Azijos rinkas.

    Ekspertai tokį modelį sieja su Pekino siekiu išlaikyti patikimo energetikos partnerio įvaizdį ir kartu valdyti riziką ten, kur galimi didžiausi trūkumai. Tokia „tikslinė alokacija“ leidžia ne tik stabilizuoti atskiras rinkas, bet ir išvengti plataus masto draudimų, kurie paprastai išprovokuoja staigius kainų šuolius.

    „Užuot taikiusi bendrus draudimus, Kinija renkasi nukreipti išteklius ten, kur trūkumo rizika didžiausia, taip paremdama vietos rinkas sudėtingu laikotarpiu“, – nurodo šaltiniai, apibūdinantys Pekino taktiką.

    Kas stumia rinką į įtampą?

    Degalų srautų ribojimas vyksta platesniame geopolitiniame fone, kai įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję tiekimo grandinių sutrikimai didina naftos ir produktų kainų nepastovumą. Tokiose sąlygose net nedideli eksportuotojų sprendimai gali turėti neproporcingai didelį poveikį regioninėms kainoms ir maržoms.

    Skaičiuojama, kad kovą Kinijos degalų eksportas sudarė apie 436 000 barelių per dieną, arba maždaug 20 proc. mažiau nei vasarį. Didžiausias mažėjimas fiksuotas benzino segmente, o tai jautriai atsiliepia rinkoms, kurios tradiciškai remiasi papildomais Kinijos kiekiais piko laikotarpiais.

    Kodėl Honkongas ir Makao išskiriami?

    Honkongas ir Makao išlieka už bendrų ribojimų ribų. Kovą tiekimas į šiuos regionus siekė apie 166 000 barelių per dieną, o tai leidžia Kinijos tiekėjams pasinaudoti palankiomis maržomis net ir griežtinant eksportą kitomis kryptimis.

    Rinkos dalyviai pažymi, kad tokia išimtis padeda Pekinui išlaikyti lankstumą: dalis srautų nukreipiama ten, kur prekybos sąlygos palankiausios, o kitur tiekimas dozuojamas taip, kad būtų išvengta pernelyg didelio spaudimo vidaus rinkai.

    Šaltiniai: Reuters, Bankier.pl

    Šaltiniai:
    https://www.reuters.com/world/china/
    https://www.bankier.pl/wiadomosc/Chiny-zmieniaja-podejscie-Nowa-strategia-paliwowa-Pekinu-

  • Vengrija svarsto euro įvedimą: TISZA patarėjas sako, kad sąlygas galima pasiekti iki 2030 metų

    Vengrija svarsto euro įvedimą: TISZA patarėjas sako, kad sąlygas galima pasiekti iki 2030 metų

    Vengrijoje vėl įsiplieskė diskusija dėl euro įvedimo. Opozicinės partijos TISZA atstovas ir patarėjas Andrasas Karmanas teigia, kad šalis galėtų sukurti sąlygas prisijungti prie euro zonos iki 2030 metų, o palankiomis aplinkybėmis ir anksčiau.

    Jo teigimu, bendros valiutos įvedimas būtų vienas iš būdų mažinti infliacijos lūkesčius ir suteikti daugiau stabilumo valiutų kursui. Vengrijoje šiuo metu naudojamas forintas, o jo svyravimai pastaraisiais metais tapo reikšmingu veiksniu tiek vartotojams, tiek verslui.

    „Mūsų tikslas yra iki 2030 metų sukurti sąlygas, kurios leistų priimti teigiamą sprendimą dėl euro įvedimo, o neatmetama, kad tai pavyktų padaryti ir anksčiau“, – sakė Andrasas Karmanas.

    Kartu jis pabrėžė, kad 2030 metai nėra oficialiai patvirtinta galutinė data. Pasak patarėjo, svarbiausia būtų realiai įvykdyti ekonominius kriterijus, kuriuos Europos Sąjunga taiko šalims kandidatėms į euro zoną.

    Ko reikalauja euro zonos kriterijai?

    Norint įsivesti eurą, valstybė privalo atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: užtikrinti kainų stabilumą, tvarias viešąsias finansų ribas, stabilų valiutos kursą ir palūkanų normų konvergenciją. Praktikoje tai reiškia, kad valdžia turi suvaldyti infliaciją ir biudžeto deficitą, o skolos lygis negali tapti ilgalaike rizika.

    Viešojoje erdvėje nuskambėjo ir vertinimas, kad šiuo metu Vengrija nė vieno iš reikiamų kriterijų pilnai neatitinka. Dėl to bet kokios kalbos apie terminus kol kas labiau primena politinę kryptį, o ne konkretų įsipareigojimą su aiškiu grafiku.

    Susitikimas su centriniu banku

    Pranešta, kad Andrasas Karmanas susitiko su Vengrijos centrinio banko vadovu Mihalyu Varga. Po pokalbio esą sutarta, kad euro įvedimas teoriškai galėtų sumažinti infliacijos lūkesčius ir padėti užtikrinti labiau prognozuojamą valiutų kursų dinamiką.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad euro įvedimas gali sumažinti valiutos riziką, ypač importuojančiam verslui ar turintiems įsipareigojimų užsienio valiuta. Tačiau kartu tai reiškia ir griežtesnę fiskalinę discipliną bei mažesnę nacionalinės pinigų politikos laisvę, nes palūkanų normų sprendimai būtų priimami euro zonos lygiu.

    Tekste taip pat primenama, kad TISZA laimėjo parlamento rinkimus ir užsitikrino konstitucinę daugumą. Tai reikštų, kad partija, jei pasirinktų euro kryptį kaip prioritetą, turėtų daugiau politinių svertų keisti ekonominę politiką ir teisės aktus.

    Vis dėlto iki realių sprendimų dar toli: euro įvedimas paprastai yra ne vien politinis pareiškimas, o ilgas procesas, kuriame svarbiausia ne data, o patikimai pasiekti ir išlaikyti reikiamus makroekonominius rodiklius.

    Šaltiniai:

    – https://rmf24.pl/

    – https://hvg.hu/

    – https://economy-finance.ec.europa.eu/euro/euro-area/enlargement-euro-area/convergence-criteria_en