CP v2

Blog

  • Baigėsi biudžeto lėšos: sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Kvietimas sustabdytas gegužės 19 dieną 9.10 valandą.

    Parama skirta pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti. Šios pažymos yra būtinos, kad gyventojai galėtų kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    Ministerija nurodo, kad sustabdžius kvietimą išoriniame SPIS portale nebeveikia prašymo forma BP-1. Tai reiškia, kad naujų prašymų pateikti nebegalima, o gyventojams, planavusiems kreiptis artimiausiu metu, teks laukti atnaujinto finansavimo.

    Tokie kvietimų stabdymai paprastai susiję su konkrečiam laikotarpiui suplanuoto asignavimų krepšelio išnaudojimu. Praktikoje tai sukuria „langą“, kai teisę į paramą atitinkantys žmonės negali pradėti procedūrų vien dėl lėšų trūkumo, todėl didėja neapibrėžtumas planuojant būsto pirkimą ir kredito ėmimą.

    Gyventojams rekomenduojama sekti oficialią ministerijos ir SPIS informaciją dėl kvietimo atnaujinimo, nes tokiais atvejais prašymų teikimas gali būti atnaujintas tik skyrus papildomą finansavimą ar patvirtinus naują kvietimo etapą. Taip pat svarbu įsivertinti, kad subsidijų ir kompensuojamų kreditų sąlygos gali būti tikslinamos, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti aktualius reikalavimus.

  • Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis kvartetas „Neringa“ pelnė aukščiausią įvertinimą nacionalinio konkurso „Sidabriniai balsai“ finale. Kamerinių ansamblių kategorijoje kolektyvui skirta pirmoji vieta.

    Šiemet konkursas sulaukė itin didelio dėmesio: pavasarį regioniniuose turuose varžėsi daugiau nei 100 atlikėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Į finalą Vilniuje buvo pakviesti 18 stipriausių solistų ir kolektyvų, atrinktų po atrankinių etapų.

    „Sidabriniai balsai“ Lietuvoje laikomas vienu svarbiausių vokalinės muzikos konkursų, kuriame vertinamas ne tik techninis meistriškumas, bet ir interpretacija, ansamblinis susiklausymas bei sceninė kultūra. Tokie laimėjimai regionų kolektyvams dažnai tampa postūmiu naujiems koncertams ir bendriems projektams.

    Kvarteto „Neringa“ sėkmė taip pat atkreipia dėmesį į pamario krašto kultūrinį gyvenimą, kuriame ryškų vaidmenį atlieka vietos kultūros centrai ir jų suburti kolektyvai. Neringos savivaldybėje veikiančios kūrybinės iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau pristatomos ir nacionaliniu mastu.

    Su pergale sveikinamos kvarteto narės, kolektyvo vadovė Rita Rušinskienė ir koncertmeisteris Aidas Macevičius. Pasiekimas dar kartą primena, kad aukšto lygio atlikėjų Lietuvoje netrūksta ir už didžiųjų miestų ribų.

  • Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Gegužės 23 dieną Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje kviečia į ketvirtą pavasario sezono projekto Migruojantis muziejus II renginį. Čia žadama ne tik pažintis su šiuolaikiniu menu, bet ir kulinarinė kelionė, jungianti vietos atmintį bei šiandienos temas.

    Renginio centre – Pamario galerijoje reziduojanti menininkė Kotryna Ūla Kiliulytė, pristatysianti parodą Miško objektai. Joje rodomi fotogrametrijos būdu skenuoti Lietuvos, Suomijos ir Škotijos miškų vaizdai, kuriuose matomi ir skaitmeniniai trikdžiai, pabrėžiantys technologijų bei gamtos santykį.

    Menininkės kūryboje svarbi fotografinio atvaizdo logika, kuri dažnai plečiama judančiu vaizdu, tekstu ir instaliacijos elementais. Pastaraisiais metais ji nuosekliai nagrinėja ekologijos ir klimato krizės klausimus, derindama mokslo metodus su asmenine perspektyva, o darbuose pasitelkia drono filmuotą medžiagą ir mikroskopinę fotografiją.

    Po parodos pristatymo numatyta vaizdo kūrinio Arktinis pilnėjimas peržiūra ir pokalbis su žiūrovais. Kūrinyje klimato kaitos tema plėtojama per intymumo ir rūpesčio kitais motyvą, o pasakojimas jungia skirtingus mastelius – nuo mikroskopinių biologinių procesų iki plačių, technologijų fiksuojamų šiaurinių peizažų.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad vakaras kuriamas kaip dialogas tarp meno ir vietos patirčių. Šiuolaikinio meno įspūdžius siūloma aptarti ragaujant Juodkrantės gastronominę atmintį menančius patiekalus, kurie XX amžiaus pabaigoje buvo dažni šeimos šventėse ir iki šiol išlieka vietos tradicijų dalimi.

    Vakaro vaišes kurs Juodkrantėje gastrokultūrą puoselėjanti Dalia Šopienė. Lankytojams numatyta paragauti įdarytos Kuršių marių lydekos, vadinamųjų močiutės salotų ir šventinio deserto skruzdėlyno – patiekalų, kurie neretai siejami su namų tradicijomis ir regiono virtuvės pasakojimais.

    Negalintiems dalyvauti renginyje organizatoriai primena, kad parodą Miško objektai tą dieną bus galima aplankyti ir atskirai. Dalyvavimas renginyje nemokamas, o projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.

  • Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje gegužės 19 dieną 18 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ rengiamas 13-ojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas. Į sutiktuves kviečiami leidinio kūrėjai, straipsnių autoriai ir herojai.

    144 puslapių apimties almanachą kartą per metus leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Šių metų numeryje pateikiama 12 temų, o tekstus parengė 15 autorių, iš kurių 10 „Dorei“ rašo pirmą kartą.

    Rėzos metai ir europinis kontekstas

    Į jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus almanachas įžengia su reikšminga publikacija: dr. Iljos Lemeškino straipsniu apie Prahoje 1827 metais išleistą antrąjį L. Rėzos lietuviškų dainų rinkinį. Pasak leidinio sudarytojų, tuomet 800 egzempliorių tiražu išleista knyga greitai tapo bestseleriu ir peržengė vien akademinį lauką.

    Straipsnyje primenama, kad Rėzos darbai buvo svarbūs ne tik lietuvių kultūrai, bet ir platesniam Vidurio Europos intelektiniam judėjimui. Tokie leidiniai XIX amžiuje dažnai veikė kaip impulsas tautinei savivokai ir kultūriniam atgimimui, todėl Rėzos paveldas almanache pristatomas europiniame kontekste.

    Ar Nida tampa atminties vieta?

    Almanache keliami ir šiandienos klausimai: ar Nida jau gali būti laikoma literatūrine atminties vieta. Šią temą savo įžvalgose nagrinėja prof. dr. Ruth Leiserowitz.

    Kita kryptis – atminties įamžinimo praktikos: dr. Rasa Antanavičiūtė interviu aptaria, kokios įamžinimo formos labiausiai tiktų Neringai. Diskusija aktuali dėl nuolat kintančio kurortinio miesto audinio, kuriame dera saugoti paveldą ir kartu neįšaldyti gyvos aplinkos.

    Vietos istorijos, kūryba ir šių dienų Neringa

    Leidinyje žadami pasakojimai apie naująją Tomo Mano gatvę, Bitininkų taką Pervalkoje ir atminimo ženklą ant „Agilos“ sienos. Taip pat publikuojamas žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbis su kraštovaizdžio geografe dr. Giedre Godiene, kuriame dėmesys skiriamas aplinkos kaitai ir Neringos kraštovaizdžio sluoksniams.

    Almanache vietos randama ir Kuršių marių temoms: Edita Anglickaitė-Beržinskienė svarsto apie žvejybą Kuršių mariose kaip Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybę. Tokie tekstai almanachą priartina prie bendruomenės kasdienybės ir tradicijų, kurios formuoja vietos tapatybę.

    „Dorėje“ pristatomas ir žmonių portretų rinkinys: rašoma apie aistringą buriuotoją, Neringos vyriausiąjį architektą Algimantą Zavišą, kūrybines Martyno Liudviko Rėzos premijos laureato Sauliaus Kruopio ir tapytojo Romualdo Kuncos sankirtas. Taip pat publikuojami nidiškės poetės Neringos Abrutytės naujausi eilėraščiai, o tarp debiutuojančių autorių minima nidiškė Elena Tarvainienė.

    Viršelį puošia 2025 metais Neringos mero premija įvertinto fotomenininko Andriaus Repšio fotografija iš ciklo Balti medžiai, sukurto 2020–2022 metais. Almanacho dizainą parengė Aida Zybartė, o sudarytoja ir redaktorė yra Raimonda Meyer-Ravaitytė; leidinys, leidžiamas nuo 2010 metų, finansuojamas Neringos savivaldybės lėšomis.

  • Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    2027 metais pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai reiškia ne tik intensyvų aukšto lygio susitikimų ir derybų laikotarpį, bet ir platesnes galimybes šalies regionams įsitraukti į europinę darbotvarkę per viešus renginius ir komunikaciją.

    Apie galimus formatus ir praktinį savivaldybių įtraukimą nuotoliniu būdu diskutavo Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su Užsienio reikalų ministerijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės patarėju Mindaugu Bundza. Susitikime aptarta, kaip vietos bendruomenėms aiškiau ir patraukliau pristatyti pirmininkavimo reikšmę.

    Ką planuoja savivaldybės?

    Ministerijos atstovas pristatė renginių planavimo gaires, numatomą renginių tinklelį ir komunikacijos paketus, kurie bus teikiami savivaldybėms. Tokie paketai paprastai apima vieningus vizualinius sprendimus, temines kryptis, pagrindines žinutes ir rekomendacijas, kaip pasiekti skirtingas auditorijas.

    Savivaldybė savo ruožtu pristatė metinių renginių kalendorių ir idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos pirmininkavimo pristatymui rajone. Diskusijoje dėmesys skirtas tam, kurie renginiai natūraliai sutaptų su europinėmis temomis ir kokie formatai būtų patogiausi vietos gyventojams.

    Ko tikimasi iš pirmininkavimo?

    Pirmininkavimas ES Tarybai paprastai apima įvairaus lygmens posėdžius Briuselyje ir Liuksemburge, tačiau šalys narės taip pat organizuoja ir dalį renginių savo valstybėje. Tokie renginiai gali būti skirti sektorių ekspertams, kultūrinei diplomatijai, jaunimo įtraukimui ar diskusijoms apie ES politikos poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Susitikimo metu keistasi įžvalgomis dėl galimų pranešėjų ir ekspertų, kurie galėtų dalyvauti regioniniuose renginiuose, ir sutarta tęsti bendradarbiavimą. Tikslas – rasti aiškius, gyventojams suprantamus būdus paaiškinti, ką reiškia pirmininkavimas ir kokias temas Lietuva galėtų iškelti ES lygmeniu.

    Tolimesni žingsniai

    Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su ministerija sutarė derinti konkretesnius formatus ir ieškoti tinkamiausių progų į renginius integruoti pirmininkavimo tematiką. Akcentuota, kad regionų įsitraukimas gali tapti svarbia komunikacijos dalimi, padedančia didinti visuomenės supratimą apie ES sprendimų priėmimą.

    Informaciją apie susitikimą pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.

  • Pakruojo kultūros centre – jaunųjų talentų šventė Skrisk, skrisk, bitele: kas sužibėjo scenoje

    Pakruojo kultūros centre – jaunųjų talentų šventė Skrisk, skrisk, bitele: kas sužibėjo scenoje

    Gegužės 14 dieną Pakruojo kultūros centre įvyko jau tradicine tapusi jaunųjų talentų šventė Skrisk, skrisk, bitele. Renginys subūrė Pakruojo rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikus, jų mokytojus bei bendruomenes.

    Į šventę atvyko ir pasirodymus pristatė auklėtiniai iš Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ ir Pakruojo vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“. Taip pat dalyvavo Linkuvos lopšelis-darželis „Šaltinėlis“, Žeimelio darželis-daugiafunkcis centras „Ąžuoliukas“ ir VšĮ nevalstybinis katalikų lopšelis-darželis „Varpelis“.

    Scenoje pasirodė ir ugdymo įstaigų skyriai bei mokyklos: Lygumų pagrindinė mokykla, Balsių pagrindinė mokykla, Rozalimo pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius, Pašvitinio pradinio ugdymo skyrius, taip pat Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių ikimokyklinio ugdymo skyrius.

    Renginio metu vaikai dovanojo dainas, šokius ir kitus kūrybinius numerius, kuriuose atsiskleidė drąsa, sceninė patirtis ir bendras komandinis darbas. Tokios šventės vis dažniau vertinamos kaip svarbi ugdymo dalis, padedanti vaikams stiprinti pasitikėjimą savimi, kalbėjimo ir bendravimo įgūdžius bei patirti prasmingą bendruomeniškumą.

    Susirinkusius dalyvius ir jų pedagogus pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius bei savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė. Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tradicija tęsiama siekiant įtraukti kuo daugiau ugdymo įstaigų ir suteikti vaikams sceną pirmosioms kūrybinėms patirtims.

    Šventę organizavo Pakruojo rajono savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų metodinė taryba kartu su Pakruojo švietimo centru. Organizatoriai teigia, kad tokie susitikimai stiprina pedagogų bendradarbiavimą ir padeda dalintis gerąja ugdymo praktika.

  • Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektui, skirtam trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams. Iniciatyva numato ne tik kalbos kursus, bet ir sociokultūrinių žinių ugdymą, kad atvykę žmonės lengviau įsilietų į visuomenę.

    Projektas bus įgyvendinamas naudojant 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšas. Jis siejamas su konkrečiu tikslu Teisėta migracija ir integracija bei nacionaliniais užsieniečių integracijos sistemos stiprinimo prioritetais.

    Kam skirtas projektas?

    Projektas orientuotas į trečiųjų šalių piliečius, tai yra asmenis, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenis be pilietybės. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir kartu geriau suprasti Lietuvoje galiojančias socialines bei kultūrines normas.

    Sociokultūrinių žinių dalis paprastai apima temas, kurios daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui: institucijų veikimą, švietimo ir sveikatos sistemas, darbo rinkos taisykles, paslaugų prieinamumą, pagrindines teises ir pareigas. Tokie mokymai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų mažinti informacinę atskirtį ir greitinti integraciją.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Dokumentus Kultūros ministerijai reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 22 dienos imtinai. Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų rengimo klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Gražina Genė. Kilus praktiniams klausimams, pareiškėjams rekomenduojama kreiptis iš anksto, kad būtų spėta patikslinti dokumentus iki termino pabaigos.

  • Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Pakruojyje akcija „Būk saugus ir pasirengęs“: ką gyventojams parodė tarnybos ir šauliai

    Gegužės 15 dieną Pakruojo Vienybės aikštėje surengta akcija „Būk saugus ir pasirengęs“, į kurią pakviesti rajono gyventojai ir miesto svečiai. Renginio tikslas buvo praktiškai supažindinti visuomenę su specialiųjų tarnybų ir civilinės saugos pajėgų darbu bei pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

    Akcijoje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos direktorė Aušra Dvelienė. Taip pat pristatytos savivaldybės parengties ir mobilizacijos funkcijos, kurias renginyje atstovavo patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Daiva Rocienė ir vyriausioji specialistė mobilizacijai Auksė Sabalienė.

    Ką galėjo pamatyti gyventojai?

    Renginio metu savo veiklą ir turimą techniką demonstravo ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos tarnybų atstovai. Gyventojai galėjo iš arti apžiūrėti naudojamas priemones, pasikalbėti su pareigūnais ir sužinoti, kaip veikiama skirtingų incidentų metu.

    Prie programos prisijungė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Lietuvos kariuomenės karo komendantūrų valdyba. Tokie pristatymai paprastai padeda aiškiau suprasti, kaip koordinuojamas veikimas krizių metu ir kokias užduotis atlieka skirtingos struktūros.

    Akcentas – pasirengimas kasdienybėje

    Renginyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, priminę, kad pasirengimas svarbus ne tik didelių nelaimių atveju. Praktiniai patarimai gyventojams dažniausiai apima pirmosios pagalbos žinias, saugaus elgesio rekomendacijas ir informacijos gavimo kanalus ekstremalių situacijų metu.

    Akcija „Būk saugus ir pasirengęs“ surengta Pakruojo rajono savivaldybės administracijos iniciatyva. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai yra proga iš arčiau susipažinti su tarnybų darbu ir realiai įvertinti, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo ir bendruomenės saugumo.

  • BGK finansuos „Asseco“ kibernetinio saugumo projektą Toge: ką tai reiškia Lenkijos eksportui

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį dėl ilgalaikio finansavimo „Asseco“ kibernetinio saugumo investicijai Toge. Projektas bus įgyvendinamas per bendrovę „Cyber Defense Africa“, kurią įkūrė Togo vyriausybė ir „Asseco Data Systems“.

    BGK skiria apie 24 mln. eurų pradiniam 12 metų trukmės projekto etapui, o bendra investicijų programa viršija 80 mln. eurų. Numatyta plėsti saugumo operacijų centro pajėgumus, užtikrinti visą parą veikiančią stebėseną ir greitą reagavimą į incidentus.

    Kas finansuoja ir kodėl

    Riziką šiam finansavimui mažina Europos Sąjungos garantija pagal EFSD+ instrumentą, skirtą tvariam vystymuisi ir investicijoms už ES ribų skatinti. BGK nurodo, kad ši garantija leidžia pritraukti kapitalą projektams, kurie stiprina skaitmeninę infrastruktūrą ir atsparumą.

    Skelbiama, kad Europos Komisija BGK yra skyrusi 115 mln. eurų vertės garantijų limitą projektams Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Tokie mechanizmai paprastai taikomi tam, kad bankai galėtų finansuoti didesnės rizikos rinkas, išlaikydami palankesnes skolinimosi sąlygas.

    Ką Togo gaus praktiškai

    Projekto ašis – kibernetinio saugumo paslaugos valstybei ir verslui: incidentų aptikimas, prevencija, reagavimas, infrastruktūros stebėsena ir konsultacinė pagalba. Tai ypač aktualu šalims, kurios sparčiai skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, tačiau susiduria su ribotais vietiniais pajėgumais.

    „Ketiname įkurti skaitmeninio saugumo akademiją, kuri teiks pažangius kibernetinio saugumo mokymus tiek mūsų darbuotojams, tiek regiono specialistams“, – sakė „Cyber Defense Africa“ vadovas Simon Melchior.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pabrėžė, kad šalies kibernetinio saugumo kompetencijos gali tapti eksporto vizitine kortele, o ne tik vidaus infrastruktūros apsaugos priemone. Toks modelis, kai technologijų įmonę papildo valstybės plėtros banko finansavimas ir ES garantijos, didina konkurencingumą tarptautiniuose konkursuose.

    BGK atstovai taip pat akcentuoja, kad sandoris turėtų padėti ne tik stiprinti Togo skaitmeninį atsparumą, bet ir atverti kelią platesnei Lenkijos verslo plėtrai Afrikos rinkose. Pasak banko, šis projektas nėra vienkartinė iniciatyva, o panašių finansavimo sandorių portfelį planuojama didinti.

    „Asseco Data Systems“ bendradarbiavimą su Togu vysto nuo 2019 metais, o dabartinis finansavimo etapas yra svarbus tęstinumo žingsnis. Kibernetinio saugumo paslaugų paklausa regione auga dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų, valstybinių registrų ir debesijos sprendimų naudojimo, todėl investicijos į žmones ir procesus tampa ne mažiau reikšmingos nei technologijos.

  • Pietų Korėjoje nuleista pirmoji Lenkijos FSRU: plaukiojantis SGD terminalas į Gdansko įlanką atplauks 2027-aisiais

    Pietų Korėjos laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“ į vandenį nuleistas Lenkijai statomas plaukiojantis SGD terminalo laivas FSRU. Projektą vysto dujų perdavimo sistemos operatorius Gaz-System, o laivas turėtų tapti pagrindiniu naujo terminalo Gdansko įlankoje elementu.

    Gaz-System vadovas Sławomiras Hincas pabrėžė, kad nuleidimas į vandenį yra vienas svarbiausių visos FSRU programos etapų. Pasak jo, tai signalas, jog strateginė energetikos infrastruktūra įgyvendinama pagal planą.

    Kaip veiks plaukiojantis terminalas?

    FSRU tipo laivas yra plaukiojanti priėmimo, saugojimo ir regazifikavimo stotis: jis priima laivais atgabentas suskystintas gamtines dujas, laiko jas kriogeninėse talpyklose ir vėliau paverčia atgal į dujinę būseną. Tokiu būdu dujos tiekiamos į sausumoje esantį perdavimo tinklą.

    Skelbiama, kad naujojo laivo talpyklos sutalpins apie 170 000 kubinių metrų SGD. Pats laivas siekia apie 295 metrų ilgį ir 46 metrų plotį, o numatomas terminalo pajėgumas viršija 6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

    Lenkijos valdžios atstovai projektą sieja su platesniu regioniniu vaidmeniu. Už strateginę energetikos infrastruktūrą atsakingas įgaliotinis Wojciechas Wrochna teigia, kad šalies pakrantė tampa vartais į pasaulinę SGD rinką ir platesniam Vidurio bei Rytų Europos regionui.

    Kokie darbai dar laukia iki atplaukimo?

    Pagal dabartinį grafiką FSRU į Gdansko įlanką turėtų atplaukti 2027 metų pabaigoje. Iki tol laivo laukia ilgas įrengimo etapas: technologinės įrangos montavimas, sistemų integracija ir bandymai.

    Vienas svarbiausių darbų yra membraninės sistemos įrengimas SGD talpyklose, užtikrinantis saugų suskystintų dujų saugojimą. Taip pat bus montuojamas regazifikavimo modulis, leidžiantis SGD paversti gamtinėmis dujomis, tinkamomis tiekti į perdavimo sistemą.

    Vėliau numatyti energetinių ir pagalbinių sistemų paleidimo darbai, įskaitant elektros tiekimo iš kranto sprendimus, generatorių ir katilų paleidimą bei skirtingų laivo sistemų testus. Prieš pradedant eksploataciją bus atliekami jūriniai ir su dujomis susiję bandymai, skirti patikrinti saugą ir patikimumą realiomis sąlygomis.

    Terminalo krantinė ir jungtys su tinklu

    Lygiagrečiai vyksta ir sausumos dalies darbai Lenkijoje, kurie būtini tam, kad regazifikuotos dujos pasiektų nacionalinį perdavimo tinklą. Gaz-System nurodo, kad į Gdanską jau atgabenta tuneliavimo įrangos dalis, skirta išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį jūrinio dujotiekio trasai.

    Šis tunelis turėtų būti nutiestas po pakrantės mišku, kopomis, paplūdimiu ir Gdansko įlankos dugnu, kad terminalas būtų sujungtas su perdavimo sistema. Artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti pagrindinius krantinės konstrukcijų darbus, o taip pat tęsiami sausumos dujotiekių projektai, įskaitant trasą Gdanskas–Gustorzynas.

    Harmonogramas numato, kad naujasis SGD terminalas pilnai pradės veikti 2028 metais. Tokie projektai Europoje vertinami kaip būdas didinti tiekimo lankstumą, sudaryti sąlygas importui iš skirtingų pasaulio regionų ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vieno maršruto.