CP v2

Blog

  • Jurbarko rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius: kontaktai, funkcijos ir kam kreiptis

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius skelbia atsakingų darbuotojų kontaktus gyventojams ir ūkininkams, kuriems aktualūs žemės ūkio, melioracijos ir techninės priežiūros klausimai. Skyrius veikia savivaldybės administracijos struktūroje ir priima užklausas telefonu bei elektroniniu paštu.

    Pagal viešai pateikiamą informaciją, skyriuje dirba vedėjas, vyresnioji specialistė, vyresnysis specialistas – techninės priežiūros inspektorius, taip pat vyresnieji specialistai, atsakingi už melioracijos sritį. Tokia sudėtis rodo, kad didelė dalis kasdienių užklausų siejama su melioracijos infrastruktūra ir jos priežiūra.

    Melioracija savivaldybėse paprastai apima drenažo sistemų, griovių, pralaidų ir kitų vandens nuvedimo statinių būklės priežiūrą, gedimų fiksavimą ir darbų planavimą. Gyventojams tai aktualu po liūčių ar pavasarinio polaidžio, kai užmirksta sklypai, kyla vandens lygis grioviuose arba paaiškėja ilgalaikiai drenažo sutrikimai.

    Techninės priežiūros inspektoriaus funkcijos dažniausiai susijusios su reikalavimų laikymosi kontrole, ūkinei veiklai keliamos tvarkos priežiūra bei konsultavimu, kokių dokumentų ar procedūrų gali reikėti konkrečiu atveju. Kreipiantis dėl techninių klausimų verta iš anksto tiksliai įvardyti situaciją, vietą ir, jei įmanoma, pateikti nuotraukas ar kitą faktinę informaciją.

    Skyriaus darbo kontaktai nurodyti savivaldybės interneto svetainėje, tačiau viešai matomame tekste el. pašto adresai pateikiami apsaugotu formatu nuo brukalo. Jei el. pašto nepavyksta nukopijuoti, patogiausia naudotis oficialia užklausos forma arba skambinti nurodytais telefonais.

    Skyriaus adresas: Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarkas. Prieš vykstant gyvai rekomenduojama susitarti dėl priėmimo ir pasitikslinti, kokius dokumentus reikia atsinešti, kad klausimas būtų išspręstas per vieną vizitą.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir nurodoma, kad užklausų formai veikti taikoma „Google ReCaptcha“ apsauga. Tai reiškia, kad norint pateikti užklausą internetu gali reikėti sutikti su našumo slapukais, kad sistema tinkamai atskirtų vartotoją nuo automatizuotų robotų.

  • „Myliu Palangą“ festivalis keičia eismą birželio 2–9 dienomis: kur bus draudžiama važiuoti ir statyti

    Festivalio „Myliu Palangą“ metu Palangoje birželio 2–9 dienomis laikinai keičiasi eismo ir automobilių statymo tvarka. Savivaldybė skelbia, kad sprendimai priimti siekiant užtikrinti gyventojų, miesto svečių ir renginio dalyvių saugumą.

    Pokyčiai įsigalioja nuo birželio 2 dieną 10 valandos ir galios iki birželio 9 dieną 12 valandos. Vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus, o mieste vadovautis laikinais kelio ženklais.

    Eismo ribojimai birželio 5–7 dienomis

    Nuo birželio 5 dieną 7 valandos iki birželio 7 dieną 22 valandos transporto priemonių eismas draudžiamas Vytauto gatvės atkarpoje nuo Jūratės gatvės iki Ronžės gatvės. Taip pat ribojamas eismas Kretingos gatvės atkarpoje nuo Ganyklų gatvės iki Vytauto gatvės.

    Tuo pačiu laikotarpiu Kretingos gatvėje už sankryžos su J. Piktuižio gatve numatytas papildomas kelio ženklas, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą. Savivaldybė pažymi, kad ribojimai gali būti aktyviai prižiūrimi, todėl vairuotojams svarbu nepalikti automobilių draudžiamose zonose.

    Nuo birželio 5 dieną 8 valandos iki birželio 7 dieną 15 valandos eismas draudžiamas Birutės alėjoje, atkarpoje nuo S. Nėries gatvės iki A. Mickevičiaus gatvės. Šioje miesto dalyje tikėtini didžiausi pėsčiųjų srautai, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis alternatyvius privažiavimus.

    Laikini ženklai ir įvažiavimai

    Nuo birželio 5 dieną 7 valandos iki birželio 7 dieną 22 valandos laikinai keičiamas ženklinimas M. Valančiaus gatvėje ties S. Nėries gatve: uždengiamas vienpusio eismo ženklas ir įrengiamas akligatvio ženklas. Akligatvio ženklas taip pat įrengiamas Jūratės gatvėje ties sankryža su J. Janonio gatve.

    Aptarnaujančiam transportui, pažymėtam specialiais dalyvių automobilių leidimais, numatytos aiškios įvažiavimo valandos į Vytauto gatvės atkarpą nuo Jūratės gatvės iki Ronžės gatvės. Birželio 5 ir 6 dienomis važiuoti leidžiama nuo 6 iki 11 valandos ir nuo 20 iki 23 valandos, o birželio 7 dieną nuo 6 iki 9 valandos ir nuo 16 iki 20 valandos.

    Taip pat nurodoma, kad Kęstučio gatvėje, Meilės alėjoje ir J. Basanavičiaus gatvėje iki Jūratės ir Kastyčio skvero eismo organizavimas gali būti koreguojamas viso laikotarpio metu nuo birželio 2 dieną 10 valandos iki birželio 9 dieną 12 valandos. Vairuotojams primenama, kad galutinę tvarką vietoje žymi laikini kelio ženklai.

    Kur bus galima statyti nemokamai

    Nuo birželio 5 dieną 7 valandos iki birželio 7 dieną 20 valandos renginio dalyviams ir transporto priemonių valdytojams leidžiama statyti automobilius nemokant vietinės rinkliavos savivaldybės tarybos nustatytose vietose. Tai apima Jūratės gatvės atkarpą šalia pastato Vytauto g. 106 ir automobilių stovėjimo aikštelę Kretingos g. 3.

    Nemokamas statymas taip pat numatytas Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki J. Piktuižio gatvės ir Gedimino gatvės atkarpoje nuo Birutės alėjos iki Meilės alėjos. Savivaldybė prašo vairuotojų atidžiai sekti ženklinimą ir automobilius palikti tik leistinose vietose.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos primena, kad šventės metu srautai gali greitai kisti, todėl paliekant automobilį svarbu įsitikinti, jog ribojimai neįsigalioja artimiausiomis valandomis. Vairuotojai kviečiami būti kantrūs, saugoti pėsčiuosius ir vadovautis kelio ženklais.

  • Antarktidoje rasta 380 mln. metų žuvis keičia pasakojimą apie pirmuosius gyvūnus sausumoje

    Antarktidos Lašlio kalnuose aptikta 380 milijonų metų senumo žuvies fosilija verčia mokslininkus iš naujo vertinti, kaip ir kada stuburiniai pradėjo žengti pirmuosius žingsnius iš vandens į sausumą. Kalbama apie išnykusią rūšį Koharalepis jarviki, kuri, tyrėjų teigimu, galėjo būti arčiau šio lūžio taško, nei manyta iki šiol.

    Nors žinomas tik vienas šios rūšies suakmenėjęs egzempliorius, jo būklė išskirtinai gera. Ypač gerai išliko kaukolė, leidžianti tyrėjams analizuoti vidines kaulų struktūras, kurios dažniausiai fosilijose būna pažeistos arba visai neišsilaiko.

    Naujame Flinderso universiteto mokslininkų darbe didžiausias dėmesys skirtas būtent vidiniams kaukolės kaulams ir smegeninės sandarai. Ši informacija svarbi todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvenusių žuvų neuroanatomija gali išduoti, kokie jutimai ir elgsena buvo pranašumas aplinkoje, kur vanduo ir oras konkuruoja dėl vienos vietos.

    Tyrime kaukolė skenuota neutronais, kad būtų gautas itin detalus anatominis vaizdas nepažeidžiant fosilijos. Tokie metodai pastaraisiais metais tampa vis reikšmingesni paleontologijoje, nes leidžia pamatyti struktūras, kurių anksčiau nebūdavo įmanoma ištirti neatliekant destruktyvių pjūvių.

    Rezultatai rodo, kad Koharalepis jarviki smegenų ir kaukolės požymiai panašūs į žuvų, kurios laikomos esančiomis ties riba tarp vandens ir sausumos evoliucijos etapų. Tyrėjai taip pat įžvelgė prisitaikymų prie gyvenimo arti vandens paviršiaus, kur deguonies ir šviesos sąlygos smarkiai skiriasi nuo gilesnių vandenų.

    „Pasirinkome Koharalepis, nes tai vienintelis visoje šioje šeimoje žinomas fosilinis pavyzdys, kuriame išlikę vidiniai kaukolės kaulai, suteikiantys vertingos informacijos apie smegeninę ir neuroanatomiją“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Corinne Mansforth.

    Mokslininkai pastebi ir požymių, kurie galėjo padėti gyvūnui veiksmingiau orientuotis paviršiuje: minimos angos kaukolės viršuje, galėjusios palengvinti oro patekimą, bei su šviesos ir paros ritmo suvokimu siejamas organas. Tokie bruožai dera su hipoteze, kad svarbūs evoliuciniai pokyčiai vyko aplinkose, kur periodiškai reikėdavo susidurti ir su oru, ir su seklumos kliūtimis.

    Skaičiuojama, kad ši žuvis galėjo užaugti iki maždaug 1 metro ilgio ir būti plėšrūnė, tykodavusi grobio. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad palyginti mažos akys gali reikšti didesnę priklausomybę nuo kitų jutimų, o tai būdinga ir kai kurioms šiuolaikinėms rūšims, medžiojančioms prastesnio matomumo sąlygomis.

    Dar vienas kontekstas, kuris keičia bendrą vaizdą: vis daugiau tyrimų leidžia manyti, kad perėjimas nuo vandens prie sausumos galėjo vykti ne vieną kartą. Tai reikštų, kad „pirmųjų sausumos užkariautojų“ istorija buvo ne vienas tiesus kelias, o keli paralelūs bandymai skirtingose giminėse, kurių dalis aklavietėse ir išnyko.

    Fosilija rasta Antarktidoje, tačiau prieš 380 milijonų metų šis regionas buvo visai kitame pasaulio žemėlapyje. Devono laikotarpiu ši teritorija priklausė Gondvanos superkontinentui, o tuometinės ekosistemos, tikėtina, sudarė palankias sąlygas seklumų ir pakrančių gyvūnų įvairovei.

    Dėl šios priežasties Antarktidos radiniai mokslininkams yra ypač vertingi: jie padeda užpildyti spragas ten, kur kitų žemynų fosilijų įrašas nėra toks nuoseklus. Vienas gerai išsilaikęs egzempliorius, išanalizuotas moderniais skenavimo metodais, kartais gali suteikti daugiau informacijos nei dešimtys fragmentiškų radinių.

  • Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Kaišiadorių rajone planuojamos trys iki 8 000 kW vėjo elektrinės: ką gali padaryti sklypų savininkai

    Energetikos bendrovė „Gryna Energija“ pranešė apie planus Kaišiadorių rajone statyti tris vėjo elektrines, kurių kiekvienos įrengtoji galia neviršytų 8 000 kW. Projektas numatomas keliuose žemės sklypuose Kaišiadorių apylinkės ir Žaslių seniūnijose, o kartu būtų įrengiami ir visi reikalingi inžineriniai bei technologiniai priklausiniai.

    Pagal atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, toks pranešimas aktualus ne tik tiesiogiai planuojamų statybų sklypų savininkams, bet ir aplinkinių teritorijų žemės savininkams. Įstatymas numato zonas su statybos apribojimais ir papildomomis sąlygomis, kurios siejamos su atstumu nuo vėjo elektrinės ir jos stiebo aukščiu.

    Kam skirtas pranešimas?

    Pranešimas skelbiamas ir tiems žemės sklypų savininkams, kuriems registruotos pašto siuntos nebuvo įteiktos arba kurių deklaruota gyvenamoji vieta nežinoma. Dokumente nurodoma, kad dalis sklypų patenka į teritorijas, kuriose taikomi statybos apribojimai, taip pat į teritoriją tarp vieno ir keturių vėjo elektrinės stiebo aukščių.

    Tai reiškia, kad informaciją turėtų įsivertinti ir tie gyventojai ar žemės savininkai, kurių sklypai nėra tiesiogiai numatyti elektrinių statybai, tačiau patenka į įstatyme apibrėžtas ribas. Praktikoje tokiose situacijose dažniausiai kyla klausimai dėl galimų apribojimų ateities statyboms, sklypo naudojimui ar planuojamai rekreacinei veiklai.

    Kokios savininkų teisės ir terminai?

    Bendrovė nurodo, kad šio pranešimo adresatai turi teisę raštu pateikti prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Taip pat numatyta galimybė sudaryti susitarimą su „Gryna Energija“ dėl įstatyme apibrėžtų sąlygų.

    Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas numato ir išimtis, kada naujų pastatų statyba, patalpų įrengimas ar teritorijų rekreacijai planavimas tam tikrais atvejais galimas. Kartu pabrėžiama, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai negali teikti prieštaravimo dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių statybos.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos, dokumentų pateikimo ar prieštaravimų teikimo nurodoma kreiptis į „Gryna Energija“. Įmonės korespondencijos adresas yra Konstitucijos prospektas 9-125, Vilnius, LT-09308, o kontaktiniai duomenys pateikiami oficialiame pranešime.

    Gyventojams ir sklypų savininkams, kurių turtas patenka į įstatyme apibrėžtas teritorijas, paprastai rekomenduojama įsivertinti planuojamas veiklas sklype ir, jei kyla klausimų dėl teisinių pasekmių, kreiptis paaiškinimų per nustatytą terminą. Tokie projektai dažnai vystomi etapais, todėl ankstyvas situacijos įvertinimas gali padėti išvengti neaiškumų vėlesnėse procedūrose.

  • Kaišiadoryse skelbiamas konkursas prekybai Gedimino g.: paraiškas priima iki gegužės 20 dienos

    Kaišiadoryse skelbiamas konkursas prekybai Gedimino g.: paraiškas priima iki gegužės 20 dienos

    Kaišiadorių miesto seniūnija paskelbė laikinos prekybos ir paslaugų teikimo ne renginių metu konkursą. Konkursas organizuojamas vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2025 metais sausio 30 dieną priimtu sprendimu dėl vietinės rinkliavos už leidimų išdavimą viešosiose vietose.

    Konkursu siekiama atrinkti prekybininkus ir paslaugų teikėjus, galinčius dirbti nustatytoje viešojoje vietoje Kaišiadoryse. Seniūnija pabrėžia, kad paraiškose turi būti pateikta visa reikalaujama informacija ir aiškiai įvardytas siūlomas rinkliavos dydis.

    Vieta, laikotarpis ir pradinė kaina

    Prekybos ir paslaugų teikimo vieta numatyta Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje 14A. Leidimas būtų išduodamas laikotarpiui nuo 2026 metų gegužės 26 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Skelbime nurodytas pradinis vietinės rinkliavos dydis vienai prekybos vietai, kurios plotas 12 kvadratinių metrų, yra 288 eurai. Siūloma suma turi būti pateikta eurais be centų ir negali būti mažesnė už nustatytą pradinį dydį.

    Kaip pateikti paraišką?

    Nustatytos formos paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 20 dienos 0.00 valandos. Seniūnija atkreipia dėmesį, kad pavėluotos paraiškos nebus registruojamos ir komisijoje nebus svarstomos.

    Dokumentai priimami Kaišiadorių miesto seniūnijoje (Gedimino gatvė 48, Kaišiadorys) arba elektroniniu paštu kaisiadoriu.renginiai@outlook.com. Dėl papildomos informacijos nurodyti telefonai: +370 616 38 074 ir +370 601 94 339.

    Konkurse norintis dalyvauti asmuo gali pateikti tik vieną paraišką. Apie priimtą sprendimą ir išduotus leidimus prekybininkai bei paslaugų teikėjai bus informuojami paraiškoje nurodytu elektroniniu paštu.

  • Knygoje apie Lietuvos istorijos mitus – Vytauto Didžiojo, Bonos ir Žiemos karo klausimai

    Knygoje apie Lietuvos istorijos mitus – Vytauto Didžiojo, Bonos ir Žiemos karo klausimai

    Gegužės 20 dieną Brazauskų namuose-muziejuje vyks istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Simono Jazavitos knygos Didieji Lietuvos istorijos mitai pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Renginyje bus aptariama, kaip viešojoje erdvėje gimsta įsitikinimai apie praeitį ir kodėl dalis jų su laiku virsta sunkiai patikrinamomis „tiesomis“.

    Autorius kvies kalbėti apie istorinių pasakojimų patikimumą ir šaltinių svarbą, ypač kai visuomenėje įsivyrauja emocingi vertinimai. Pasak organizatorių, pristatyme bus siūloma atsiremti į istoriografiją ir faktų patikrą, o ne į vėliau susiformavusias legendas.

    Kas bus aptariama pristatyme

    Vienas pagrindinių renginio akcentų – klausimai, kurie nuolat grįžta į viešas diskusijas ir mokyklinius pasakojimus. Tarp jų – ar Vytautas pagrįstai vadinamas Didžiuoju ir kaip šis epitetas susiformavo politinės atminties tradicijoje.

    Taip pat bus paliečiama renesanso epochos intriga, siejama su Bonos Sforcos ir Barboros Radvilaitės santykiais, bei vertinimai, kiek istoriniai šaltiniai leidžia kalbėti apie sąmokslo ar net žmogžudystės versijas. Autorius žada aptarti, kuo tokios istorijos patrauklios, bet kartu pabrėžti, kur baigiasi faktai ir prasideda vėlesni prielaidų sluoksniai.

    Kodėl mito tema vėl aktuali

    Istorijos mitai dažnai atgimsta socialiniuose tinkluose ir politinėse diskusijose, kur trumpi teiginiai ima konkuruoti su sudėtingu kontekstu. Istorikai atkreipia dėmesį, kad mitai paprastai gimsta ne iš vieno „melagingo fakto“, o iš selektyviai pasirinktų detalių, nutylėjimų ir vėlesnių interpretacijų.

    Pristatyme bus keliama ir kontrafaktinių scenarijų tema, pavyzdžiui, klausimas apie Suomijos Žiemos karą ir prielaidą, ar Lietuva galėjo pasiekti panašų rezultatą. Tokie palyginimai, anot istorikų, padeda suprasti sprendimų kainą ir aplinkybių skirtumus, tačiau reikalauja atsargumo, kad netaptų propagandiniais supaprastinimais.

    Kas yra Simonas Jazavita

    Dr. Simonas Jazavita yra tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tyrinėtojas, dirbantis muziejinėje srityje Kaune. Jo populiarinamoji veikla siejama su pastanga sudėtingas istorines temas pateikti suprantamai, bet neaukojant argumentų ir šaltinių kritikos.

    Renginys nemokamas, o klausytojai bus kviečiami užduoti klausimus ir diskutuoti apie tai, kurie įsitikinimai apie Lietuvos praeitį remiasi patikrintais duomenimis, o kurie yra vėlesnių pasakojimų rezultatas.

  • Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: kaip gauti konsultaciją ir ką verta žinoti prieš Pasaulinę dieną be tabako

    Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: kaip gauti konsultaciją ir ką verta žinoti prieš Pasaulinę dieną be tabako

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena apie Nacionalinę metimo rūkyti pagalbos telefoninę liniją 1819. Tai viena paprasčiausių priemonių, leidžiančių greitai gauti patarimų, kai apsisprendimas mesti rūkyti dar tik bręsta arba jau reikia konkretaus veiksmų plano.

    Pasaulinę dieną be tabako kasmet inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija, o 2026 metais akcentuojama tema siejama su tabako ir nikotino gaminių patrauklumo iliuzija bei priklausomybės rizika. Dėmesys krypsta į rinkodaros priemones, kuriomis ypač taikomasi į vaikus ir jaunimą, formuojant ankstyvus vartojimo įpročius.

    Kam skirta linija 1819?

    Pagalbos linija 1819 skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, bet nežino nuo ko pradėti, taip pat tiems, kuriems nepavyko iš pirmo karto ir reikia palaikymo. Konsultacijos aktualios ir artimiesiems, siekiantiems suprasti, kaip padėti rūkančiam šeimos nariui ar draugui ne didinant įtampą, o kuriant realiai veikiančią paramą.

    Telefoninė konsultacija dažnai padeda aiškiau įvardyti rūkymo „trigerius“, įvertinti nikotino priklausomybės stiprumą ir susidėlioti pirmas praktines taisykles kasdienybei. Tai ypač svarbu pirmosiomis savaitėmis, kai atkryčio rizika paprastai būna didžiausia.

    Ką suteikia konsultacija?

    Skambinant 1819 galima gauti aiškią, struktūruotą informaciją, kaip planuoti metimą rūkyti ir kaip pasiruošti sudėtingiems momentams. Konsultantai padeda nusistatyti metimo datą, aptarti, ką daryti kylant stipriam potraukiui, ir kaip sumažinti situacijas, kurios dažniausiai „išprovokuoja“ cigaretę.

    Taip pat aptariama, kokios pagalbos priemonės gali būti tinkamos konkrečiam žmogui, ir kaip derinti elgesio pokyčius su kitais sprendimais. Pagrindinis tikslas yra padėti žmogui išlaikyti motyvaciją, turėti planą ir nesustoti po vieno nesėkmingo bandymo.

    Kodėl tai aktualu jaunimui?

    Pasaulio sveikatos organizacija nuosekliai pabrėžia, kad tabako ir nikotino pramonė ieško būdų, kaip gaminius pateikti kaip patrauklius, „modernius“ ar mažiau kenksmingus. Tokios žinutės gali stipriai veikti paauglius, todėl prevencijoje svarbu ne tik draudimai, bet ir aiškus paaiškinimas, kaip formuojasi priklausomybė.

    Metimo rūkyti pagalbos linija 1819 šiame kontekste tampa lengvai pasiekiamu įrankiu, kuris gali padėti ir tiems, kurie nikotino gaminius vartoja palyginti neseniai. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo paprasčiau keisti įpročius ir išvengti ilgalaikės priklausomybės.

  • Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė patvirtino „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius planą: startuoja žemės paėmimo procedūros

    Vyriausybė 2026 metų balandžio 22 dieną nutarimu Nr. 280 patvirtino projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Kartu oficialiai pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pagal patvirtinto plano sprendinius.

    Apie sprendimą pranešė AB „LTG Infra“, pabrėždama, kad šis etapas yra būtinas, kad būtų galima pereiti nuo planavimo prie konkrečių žemėtvarkos ir projektavimo veiksmų. Patvirtintas specialusis planas nustato teritorijas, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su būsima geležinkelio infrastruktūra.

    Kas keičiasi žemės savininkams?

    Patvirtinus specialųjį planą, konkrečiose teritorijose gali būti nustatytos geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių bei kelių apsaugos zonos. Tokiose zonose žemės naudojimas gali būti ribojamas, o kai kuriais atvejais gali būti inicijuojamas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

    „LTG Infra“ atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus žemės savininko ar valstybinės bei savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas, tenkinant viešąjį interesą, nėra privalomas. Tai reiškia, kad procedūros gali būti vykdomos remiantis teisės aktų nustatyta tvarka, net ir nesant atskiro savininko pritarimo.

    Kompensacijos: kada ir kam jos priklauso?

    Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, teisę į kompensaciją turi asmenys, kurių žemės sklypai ar registruoti nekilnojamieji daiktai patenka į nustatytas teritorijas, jei dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, įvertinant kiekvieno pareiškėjo individualią situaciją ir pateiktus įrodymus.

    Sprendimas dėl kompensacijos gali būti priimamas tik už prašyme aiškiai nurodytus, dokumentais pagrįstus nuostolius. Prašymai pateikiami „LTG Infra“ nustatyta tvarka, o dėl praktinių klausimų gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami kreiptis į projekto atsakingus kontaktinius asmenis.

    Ką reiškia Kaunas–Vilnius atkarpa?

    Kaunas–Vilnius jungtis laikoma vienu svarbiausių sprendinių, siekiant integruoti sostinę į europinės vėžės geležinkelio sistemą ir sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus su tarptautiniu „Rail Baltica“ koridoriumi. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį susisiekimą, didesnį krovinių vežimo patrauklumą ir papildomą impulsą regionų plėtrai, tačiau kartu ir didesnį jautrumą žemėtvarkos bei nuosavybės klausimams.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus sutelktas į procedūrinius veiksmus: tikslesnį teritorijų sužymėjimą, vertinimus, derinimus ir suinteresuotų asmenų informavimą. Šiame etape ypač svarbu, kad žemės savininkai aktyviai domėtųsi, ar jų turtas patenka į specialiajame plane numatytas zonas, ir laiku pasinaudotų teise kreiptis dėl kompensacijos.

  • Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    Trumpas rėžė atvirai: dėl „Intel“ sandorio norėjo 10 proc. nemokamai, dabar gailisi neprašęs daugiau

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu žurnalui Fortune pareiškė, kad derybose dėl JAV valstybės įėjimo į „Intel“ kapitalą esą padarė klaidą. Pasak jo, jis prašė 10 proc. bendrovės akcijų „nemokamai“, o išgirdęs pritarimą vėliau suabejojo, ar nereikėjo reikalauti didesnės dalies.

    „Aš paprašiau 10 proc. bendrovės akcijų nemokamai, ir man atsakė, kad susitarta. Tuomet pagalvojau, kad reikėjo prašyti daugiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo praėjus maždaug devyniems mėnesiams po sprendimo, kai JAV vyriausybė tapo 9,9 proc. „Intel“ akcininke. Tuomet buvo pranešta, kad anksčiau skirtos, bet dar neišmokėtos paramos lėšos pagal CHIPS programą buvo pakeistos nuosavybės dalimi, papildomai įtraukiant ir kitas valstybines paskatas.

    Rinkos dalyviai šį sandorį vertino kaip bandymą stabilizuoti „Intel“ padėtį po ilgesnio sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė prarado dalį pozicijų pažangiausių gamybos technologijų lenktynėse. Po valstybės įsitraukimo ir pasikeitusių lūkesčių dėl užsakymų „Intel“ akcijų kaina, remiantis viešai skelbtais duomenimis, per šį laikotarpį šoktelėjo daugiau nei tris kartus.

    Donaldas Trumpas interviu taip pat kartojo teiginį, kad muitų politika galėjo sustiprinti vidaus gamintojus ir pristabdyti lustų importą iš Kinijos. Jo retorikoje tai siejama su platesniu tikslu didinti strateginių technologijų gamybą JAV ir mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių, kur dominuoja Taivano gamintojai.

    Per pastaruosius mėnesius rinkoje daug dėmesio sulaukė ir pranešimai apie „Intel“ derybas dėl gamybos paslaugų didiesiems klientams. Žiniasklaidoje skelbta, kad „Apple“ ir „Intel“ galėjo pasiekti preliminarų susitarimą dėl kai kurių lustų gamybos „Apple“ įrenginiams, o „Tesla“ vadovas Elonas Muskas yra viešai užsiminęs apie planus ateityje remtis „Intel“ lustais didelio masto infrastruktūros projektuose.

    Technologijų sektoriuje „Intel“ atsigavimas siejamas ir su sugrįžusiu centrinių procesorių paklausos augimu duomenų centruose. Tai ypač aktualu DI plėtrai, nes didėjant skaičiavimo apkrovoms vis dažniau akcentuojama, kad našūs procesoriai ir atminties posistemės tampa vienu svarbiausių našumo ribotuvų.

    „Centrinis procesorius vėl tampa nepakeičiama DI epochos atrama“, – balandį per „Intel“ rezultatų pristatymą sakė bendrovės vadovas Lip-Bu Tanas.

    Tarp investuotojų ir politikos formuotojų tokie pareiškimai kelia diskusijas apie valstybės vaidmenį strateginėse pramonės šakose. Viena vertus, valstybės dalyvavimas gali suteikti kapitalo, stabilumo ir užsakymų, kita vertus, jis kelia klausimų dėl derybų skaidrumo, interesų konflikto ir to, kaip tokie sandoriai turėtų būti vertinami rinkos ekonomikos sąlygomis.

  • Trumpas grasina Iranui, „Berkshire Hathaway“ perka „Delta“ akcijas, „Meta“ ruošia atleidimus

    Trumpas grasina Iranui, „Berkshire Hathaway“ perka „Delta“ akcijas, „Meta“ ruošia atleidimus

    Geopolitika supurtė rinkas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino Iraną sparčiau judėti derybose ir perspėjo apie itin skaudžias pasekmes, jei proveržio nebus. Tokia retorika finansų rinkose dažnai interpretuojama kaip rizikos eskalacijos signalas, todėl investuotojai linkę mažinti rizikingesnes pozicijas.

    Po pareiškimų pakilo naftos kainos, o ateities sandoriai JAV akcijų rinkose smuko. Energijos brangimas paprastai greitai persiduoda infliacijos lūkesčiams, o tai didina spaudimą obligacijų pajamingumams ir gali komplikuoti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų.

    „Berkshire Hathaway“ sugrįžta į aviaciją

    Warreno Buffetto valdoma „Berkshire Hathaway“ atskleidė įsigijusi apie 2,4 mlrd. eurų vertės „Delta Air Lines“ akcijų paketą. Tai ženklus posūkis, turint omenyje, kad 2020 metais konglomeratas buvo pasitraukęs iš oro linijų sektoriaus, kai pandemija smogė kelionių paklausai.

    Rinka šią žinią priėmė optimistiškai: „Delta Air Lines“ akcijos prieš prekybos sesiją brango. Tuo pačiu paskelbta ir apie portfelio pokyčius kitose pozicijose, kas investuotojams signalizuoja, kad konglomeratas aktyviau perbalansuoja rizikas ir ieško augimo šaltinių.

    Vidiniai karai ir atleidimų banga

    Sportinės aprangos gamintoja „Lululemon“ viešame laiške akcininkams sukritikavo įkūrėjo aktyvistinę laikyseną ir ragino balsuoti už esamą valdybos kryptį. Tokie konfliktai dažnai tampa lūžio tašku: jie gali paspartinti vadovų kaitą, strategijos korekcijas ir net turto pardavimus.

    Tuo metu „Meta“ ruošiasi apie 10 proc. darbuotojų atleidimams. Technologijų sektoriuje tai dalis platesnės tendencijos, kai įmonės mažina sąnaudas ir tuo pačiu nukreipia investicijas į DI infrastruktūrą, duomenų centrus bei produktyvumo automatizavimą.

    Vis dėlto investuotojų reakcija į atleidimus ne visada yra teigiama: vien sąnaudų mažinimas negarantuoja akcijų kainos augimo, ypač jei kyla klausimų dėl pajamų augimo tempo. Todėl rinkos vis dažniau vertina ne tik karpymus, bet ir tai, ar įmonė turi aiškų planą, kaip DI pavers realiu pelnu.

    Dar viena aviacijos istorija primena, koks cikliškas yra sektorius: užsidarius „Spirit Airlines“, jos lėktuvai perkelti į JAV dykumų aikšteles, kur sausa aplinka mažina korozijos ir techninių pažeidimų riziką. Toks sandėliavimas plačiai taikytas ir pandemijos metais, kai dalis parkų buvo ilgam „užkonservuota“.