Blog

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Svarbiausi veiksmai ir dažnos klaidos

    Ką daryti nedelsiant?

    Pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia išlikti ramiems ir veikti nuosekliai. Skuboti sprendimai, bandymai filmuoti ar artintis prie galimo pavojaus gali kelti riziką tiek jums, tiek aplinkiniams.

    Pirmas žingsnis visais atvejais yra vadovautis oficialiais pranešimais ir įvertinti situaciją aplinkoje. Jei išgirdote sirenas ar gavote pranešimą telefone, laikykite tai signalu kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą ir laukti tolesnės informacijos.

    Pastebėtas dronas: kaip elgtis?

    Jei matote neįprastai besielgiantį droną, ypač virš svarbių objektų ar gyvenamųjų teritorijų, rekomenduojama nebandyti jo sekti ir nesiartinti prie galimos nusileidimo vietos. Saugiausia pasirinkti priedangą ir stebėti situaciją iš atstumo.

    Apie įtartiną droną verta pranešti skubios pagalbos numeriu 112, nurodant kuo tikslesnę vietą, laiką ir kryptį. Jei įmanoma, įsidėmėkite drono išvaizdą, tačiau nefotografuokite ir nefilmuokite taip, kad dėl to rizikuotumėte savo saugumu.

    Oro pavojaus perspėjimas ir įtartinas daiktas

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, prioritetas yra greitai rasti artimiausią saugią vietą, pavyzdžiui, priedangą ar pastato vidines patalpas be langų. Kuo mažiau laiko praleiskite lauke ir venkite langų, balkonų bei atvirų erdvių.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar bandyti apžiūrėti iš arti negalima. Atsitraukite į saugų atstumą, perspėkite šalia esančius žmones ir skambinkite 112, o iki tarnybų atvykimo stenkitės apriboti kitų patekimą į vietą.

    Druskininkų savivaldybė primena, kad tokiose situacijose padeda paprasta taisyklė: ramybė, atstumas ir oficiali informacija. Iš anksto pravartu žinoti artimiausios priedangos vietą ir susitarti su šeima dėl veiksmų plano, jei perspėjimas užkluptų netikėtai.

  • Biržų smulkiojo verslo parama: iki gegužės 29 dienos kviečia teikti paraiškas kompensacijoms

    Biržų smulkiojo verslo parama: iki gegužės 29 dienos kviečia teikti paraiškas kompensacijoms

    Kas gali teikti paraiškas

    Biržų rajono savivaldybės administracija kviečia teikti paraiškas daliniam finansavimui iš Smulkiojo verslo plėtros programos lėšų. Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 29 dienos imtinai.

    Parama skirta Biržų rajone veikiantiems verslams ir organizacijoms, kurių veikla ir buveinė arba deklaruota gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje. Kreiptis gali labai mažos ir mažos įmonės, verslininkai, taip pat smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos.

    Į pareiškėjų ratą įtraukiamos ir ne viešojo sektoriaus viešosios įstaigos, jei jos reguliariai vykdo ekonominę veiklą ir atitinka teisės aktuose nustatytą labai mažos ar mažos įmonės apibrėžimą. Praktikoje tai reiškia, kad vertinamas ne tik teisinis statusas, bet ir reali ūkinė veikla.

    Kokios išlaidos kompensuojamos

    Finansuojamos išlaidos turi būti patirtos nuo 2025 metais balandžio 1 dienos iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad kompensavimas yra dalinis, todėl pareiškėjui svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį kaštų jis padengs savo lėšomis.

    Viena iš krypčių yra dalyvavimas parodose, kai pristatoma produkcija ar teikiamos paslaugos. Tokiais atvejais gali būti kompensuojamas registracijos mokestis, parodos ploto nuoma, stendo dizaino parengimas ir įrangos nuoma, o parama gali siekti iki 80 proc. tinkamų išlaidų.

    Numatytas ir darbuotojų bei paties pareiškėjo konsultavimas ir mokymai, susiję su vykdoma ar planuojama pradėti veikla. Šiai priemonei gali būti kompensuojama iki 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 eurų.

    Programa leidžia iš dalies padengti ir naujų įmonių steigimo kaštus, susijusius su notaro paslaugomis, steigimo dokumentais bei registravimo mokesčiais. Maksimali šios priemonės suma siekia iki 100 eurų.

    Tinkamomis laikomos ir naujų technologijų bei informacinių sprendinių diegimo išlaidos, įskaitant programinės įrangos įsigijimą ar nuomą. Taip pat išskiriami išmanieji kasos aparatai su i.EKA pritaikytu saugos moduliu, kai kompensavimo sąlygos siejamos su labai mažų įmonių ir verslininkų dydžiu.

    Be to, gali būti finansuojamas interneto svetainės arba elektroninės parduotuvės sukūrimas, įskaitant dizainą ir techninį funkcionalumą, taip pat mobilios programėlės įsigijimas. Šiai sričiai numatyta iki 80 proc. išlaidų kompensacija, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų vienam paramos gavėjui.

    Dar viena kryptis yra reklamos priemonės, tokios kaip lankstinukai, stendai ar iškabos, reklama paieškos sistemose, vaizdinė reklama internete ir interaktyvaus turinio sklaida. Maksimali kompensacija šiuo atveju taip pat gali siekti iki 80 proc., bet ne daugiau kaip 1 500 eurų.

    Pradedantiems labai mažiems verslams numatyta galimybė kompensuoti įsigytą įrangą ir darbo priemones, jei verslas pradėtas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir nėra samdomų darbuotojų. Maksimali suma gali siekti iki 1 000 eurų, o kompensacijos dalis priklauso nuo pareiškėjo statuso.

    Kaip pateikti dokumentus

    Paraišką reikia pildyti kompiuteriu ir pateikti lietuvių kalba. Jei pridedami dokumentai yra užsienio kalba, privaloma pateikti jų vertimą į lietuvių kalbą.

    Dokumentai priimami Biržų rajono savivaldybės administracijoje, taip pat galima juos siųsti registruota pašto siunta. Alternatyviai, paraišką su priedais galima pateikti elektroniniu būdu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

    Rengiant paraiškas rekomenduojama vadovautis Smulkiojo verslo plėtros programos nuostatais, patvirtintais Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2019 metais gruodžio 19 dieną. Būtent nuostatuose detaliai aprašoma, kurios išlaidos laikomos tinkamomis ir kokie dokumentai būtini vertinimui.

  • Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kurios anksčiau atrodė retos: neaiškūs objektai danguje, perspėjimo pranešimai telefone ar įtartini radiniai viešose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o veikti pagal aiškią logiką: slėptis, informuoti atsakingas tarnybas ir nesudaryti papildomų rizikų sau bei aplinkiniams.

    Specialistai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ženklas. Tai praktinis įgūdis, kuris padeda sutaupyti kritiškai svarbias minutes ir sumažina sužeidimų tikimybę, ypač jei netoliese įvyksta sprogimas, krenta nuolaužos ar suaktyvėja oro pavojaus signalai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neįprastai žemai skrendantį, įtartinai manevruojantį ar neaiškios paskirties droną, pirmiausia reikėtų kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės. Saugiausia yra pastato vidus arba priedanga, kur mažesnė rizika nukentėti nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

    Prie langų, balkonuose ar atvirose terasose likti nerekomenduojama, nes dūžtantys stiklai yra vienas dažniausių sužeidimų šaltinių. Jei esate patalpoje, verta rinktis vietą toliau nuo išorinių sienų ir langų, laikantis vadinamos dviejų sienų taisyklės: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos.

    Nukritusio ar ant žemės pastebėto drono liesti negalima, taip pat nereikėtų bandyti jo pernešti, ardyti ar kitaip „neutralizuoti“. Tokie objektai gali turėti pavojingų komponentų, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite skubios pagalbos telefonu 112. Vaizdų ir tikslių lokacijų viešinimo socialiniuose tinkluose reikėtų vengti, nes tai gali pakenkti operatyviam tarnybų darbui ir padidinti saugumo grėsmes.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, reikėtų nedelsiant patikrinti oficialius pranešimus ir vykdyti nurodymus. Patikimiausi informacijos šaltiniai tokiais atvejais yra nacionalinis radijas ir televizija, taip pat institucijų skelbiami pranešimai.

    Jei signalas užklupo lauke, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą nuo viršaus pridengtą vietą. Jei tokios vietos nėra, reikėtų trauktis į artimiausią pastatą ir rinktis patalpą be langų, su tvirtesnėmis sienomis.

    Jeigu liekate namuose, rekomenduojama užtraukti užuolaidas, atsitraukti nuo langų ir pasirinkti saugiausią būsto vietą. Taip pat verta įsileisti augintinius į vidų, o ryšio priemones naudoti atsakingai, kad linijos nebūtų perkrautos: skambinti tik dėl būtinos pagalbos ar kritinės informacijos.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir minimalų atsargų kiekį, kad galėtumėte išbūti savarankiškai bent kelias valandas.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Įtartiną daiktą, galimą sprogmenį ar neaiškias nuolaužas svarbiausia palikti ten, kur radote. Nelieskite, nejudinkite ir nebandykite „patikrinti“, kas tai yra, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nepavojingas objektas gali kelti grėsmę.

    Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasirinkite saugų atstumą, geriausia prisidengdami tvirta konstrukcija arba pastatu. Jei įmanoma, įspėkite netoliese esančius žmones nesiartinti ir, nelaukdami, informuokite policiją ar skubios pagalbos tarnybas telefonu 112.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar radinys pavojingas. Gyventojai neprivalo patys nustatyti objekto pobūdžio, o melagingu pranešimu laikoma tik sąmoninga informacija, kai iš anksto žinote, kad pavojaus nėra.

    Iki atvykstant pareigūnams, jei tai saugu, pasistenkite, kad į teritoriją nepatektų kiti asmenys. Svarbu sulaukti tarnybų ir, jei reikia, tiksliai parodyti radinio vietą bei apibūdinti, kaip jis atrodo ir kada buvo pastebėtas.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur slėptis, ką pasiimti ir kam skambinti. Kritiniu momentu būtent aiškus veiksmų planas dažniausiai padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

  • Biržų rajone parinktos 27 priedangos: kur slėptis išgirdus oro pavojaus signalą

    Biržų rajone parinktos 27 priedangos: kur slėptis išgirdus oro pavojaus signalą

    Biržų rajono savivaldybės teritorijoje parinktos 27 priedangos, skirtos gyventojų trumpalaikei apsaugai kilus oro pavojui. Dažniausiai tai visuomeninės paskirties pastatų rūsiai, pusrūsiai ar cokolinių aukštų patalpos, pritaikomos kelioms valandoms.

    Priedangos pažymėtos standartiniu civilinės saugos ženklu: geltonu kvadratu su užrašu PRIEDANGA ir žmogaus bei namo simboliais. Savivaldybė pabrėžia, kad priedanga nėra ilgalaikė slėptuvė, tačiau gali sumažinti riziką nuo skeveldrų, nuolaužų ir sprogimo smūgio bangos.

    Kur ieškoti artimiausios priedangos?

    Išgirdus civilinės saugos signalą Oro pavojus, rekomenduojama kuo skubiau vykti į artimiausią priedangą, pažymėtą minėtu ženklu. Jei tokios vietos šalia nėra, patariama rinktis kuo žemesnę ir tvirtesnę užuovėją: rūsį, tunelį, požeminę pėsčiųjų perėją, griovį ar daubą.

    Visos Lietuvos priedangos yra sužymėtos nacionaliniame žemėlapyje, kurį skelbia Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sistema. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojai gali iš anksto pasitikrinti maršrutą ir įvertinti, kiek laiko užtruktų pasiekti artimiausią pažymėtą vietą.

    Kokios vietos parinktos Biržų rajone?

    Biržų rajone priedangos parinktos tiek Biržų mieste, tiek seniūnijose. Sąraše yra mokyklų, kultūros ir sporto įstaigų, ambulatorijų, bendruomenės namų, mokymo centro pastatų bei bendrabučių rūsiai ar kitos tinkamos patalpos.

    Biržų mieste priedangos numatytos, pavyzdžiui, Kaštonų pagrindinėje mokykloje, „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje, Biržų kultūros centre, „Saulės“ gimnazijoje, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre bei VšĮ Biržų ligoninėje. Seniūnijose priedangos parinktos Rinkuškiuose, Nemunėlio Radviliškyje, Germaniškyje, Kirdonyse, Pabiržėje, Pačeriaukštėje, Papilyje, Skrebiškiuose, Vabalninke ir kitose vietovėse.

    Kuo skiriasi priedangos ir kolektyvinės apsaugos statiniai?

    Gyventojams primenama, kad savivaldybėje pažymėti ir kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie gali būti pritaikomi gyventojus sutelkti ir saugoti kitų pavojų atvejais, taip pat ilgesniam laikui. Šie objektai žymimi kitu ženklu: mėlynu lygiakraščiu trikampiu oranžinio fono kvadrate.

    Nors kasdienybėje šie terminai dažnai painiojami, skirtumas svarbus planuojant veiksmus: priedanga orientuota į trumpą laiką ir greitą pasislėpimą, o kolektyvinės apsaugos statiniai gali būti pritaikomi ilgesniam buvimui, priklausomai nuo konkretaus objekto parengties.

    Kaip pasiruošti namuose?

    Jeigu artimiausia priedanga yra toliau, dalis gyventojų kaip papildomą priemonę svarsto asmeninę priedangą namo rūsyje. Specialistai rekomenduoja rinktis patalpą su tvirtomis sienomis ir betoniniu perdengimu, o jei įmanoma, turėti ir antrą išėjimą bei bent minimalią ventiliaciją.

    Praktiniai sprendimai apima vietą vandens ir maisto atsargoms, sėdėjimui ar gulėjimui, taip pat higienos poreikiams. Tokia parengtis nepakeičia oficialių priedangų tinklo, tačiau gali padėti laimėti laiko ir sumažinti rizikas, kol pasiekiama saugesnė vieta.

  • Oro pavojaus įspėjimai Lietuvoje atšaukti: ką daryti pastebėjus droną ar radus įtartiną daiktą

    Oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje ATŠAUKTAS, statusas – BALTA. Gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.
    Alytaus rajone oro atakos pavojus – GELTONA (ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turėtų nusimatyti priedangas).
    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus (GELTONA) įspėjimas. Priežastis – Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos šiuo metu stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Iš mūsų pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai. „GELTONA“ standartiškai reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta. Šis įvykis panašus į tai, ką pastarosiomis dienomis matome Latvijoje ir Estijoje, gyventojų perspėjimas yra standartinė prevencijos priemonė.

    Ką gyventojams daryti pastebėjus bepilotį orlaivį (droną)?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną:

    • Išlikite budrūs ir ramūs.
    • Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
    • Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
    • Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
    • Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
    • Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
    • Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
    • Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
    • Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
    • Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
    • Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.

    Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?

    Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone:

    • Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
    • Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
    • Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
    • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
    • Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
    • Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
    • Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
    • Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
    • Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
    • Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pastebėję įtartiną daiktą:

    • Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
    • Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
    • Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
    • Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
    • Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
    • Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
    • Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
    • Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
    • Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
    • Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

    72 LT informacija

  • Biržų savivaldybė pratęsė konkursą teisininkui: dokumentus dar galima pateikti iki birželio 2 dienos

    Biržų savivaldybė pratęsė konkursą teisininkui: dokumentus dar galima pateikti iki birželio 2 dienos

    Terminas pratęstas iki birželio 2 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija pratęsė konkurso Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininko pareigoms eiti dokumentų pateikimo terminą. Kandidatai prašymus gali teikti elektroniniu būdu iki 2026 metais birželio 2 dienos.

    Skelbiama, kad tai darbo sutartimi įdarbinamo darbuotojo pozicija, o pareiginės algos koeficientas nurodytas 1,18 bazinio dydžio. Kandidatų paieška pratęsta, siekiant pritraukti daugiau tinkamą kvalifikaciją turinčių pretendentų.

    Kokio teisininko ieškoma?

    Pareigybės specializacija siejama su viešaisiais pirkimais ir atstovavimu teismuose. Tarp pagrindinių užduočių įvardijamas procesinių dokumentų rengimas teismams viešųjų pirkimų srities bylose bei dalyvavimas viešųjų pirkimų komisijų veikloje.

    Taip pat numatomas darbas rengiant ir derinant viešųjų pirkimų sutartis bei susitarimus, nagrinėjant tiekėjų pretenzijas ir paklausimus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį teisinių rizikų vertinimą ir sprendimų paiešką savivaldybės pirkimų procesuose.

    Reikalavimai ir atrankos sąlygos

    Kandidatams keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą, ne žemesnį nei bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Taip pat būtinos žinios apie teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, viešuosius pirkimus ir atstovavimą teismuose.

    Darbdavys pabrėžia, kad svarbu gebėti rengti teisės aktus ir kitus dokumentus bei taikyti dokumentų rengimo ir tvarkymo taisykles. Nurodoma, kad pretendentai turi mokėti dirbti kompiuterinėmis programomis „Microsoft Office“, naudotis interneto naršyklėmis ir kitomis informacinėmis technologijomis.

    Skelbime akcentuojamos ir bendrosios kompetencijos: sklandus minčių dėstymas žodžiu ir raštu, gebėjimas kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją bei rengti išvadas. Taip pat nurodoma, kad ieškomas pareigingas, dalykiškas ir darbštus darbuotojas.

    Į laisvą darbo vietą gali pretenduoti ir asmenys su negalia. Priimamam darbuotojui bus nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Dėl konkurso sąlygų ir organizavimo informacija teikiama Personalo skyriuje, o dėl įstaigos veiklos ir darbo pobūdžio galima kreiptis į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją.

  • Joninių mugė Birštone: iki birželio 17 dienos kviečiami registruotis prekybininkai ir kūrėjai

    Registracija į Joninių mugę

    Birštone pradedama dalyvių registracija į Joninių šventės mugę. Organizatoriai kviečia prisijungti prekybininkus, amatininkus ir kūrėjus, norinčius šventės metu pristatyti savo produkciją ir paslaugas.

    Registracija vyksta iki birželio 17 dienos. Norintys dalyvauti kviečiami kreiptis el. paštu cho@spavytautas.lt ir pateikti pagrindinę informaciją apie planuojamą prekybą ar veiklą.

    Ko tikėtis šventės metu

    Joninės Birštone kasmet sutraukia gausų lankytojų srautą, todėl mugė dalyviams tampa proga pasiekti tiek miesto svečius, tiek vietos bendruomenę. Tokiuose renginiuose dažniausiai ieškoma išskirtinių rankdarbių, maisto produktų, suvenyrų bei sezoninių prekių.

    Organizatoriai primena, kad kuo anksčiau pateikiama registracija, tuo paprasčiau suderinti vietas ir techninius poreikius. Planuojantiems prekybą taip pat verta iš anksto įvertinti atsiskaitymo būdus, prekių ženklinimą ir reikiamus leidimus pagal vykdomos veiklos pobūdį.

    Kas teikia informaciją

    Skelbime nurodoma, kad informacija teikiama Vytautas Mineral SPA ir Birštono savivaldybės vardu. Dėl dalyvavimo sąlygų, vietų ir papildomų klausimų dalyviai raginami kreiptis nurodytu el. paštu.

    Joninių mugė yra viena iš šventės dalių, todėl dalyviams rekomenduojama suplanuoti tiek prekių asortimentą, tiek pasirengimą intensyvesniam lankytojų srautui šventiniu laikotarpiu.

  • Birštone baigtos savivaldybės funkcinės pratybos: dėmesys vandeniui, elektrai ir dronų grėsmėms

    Kas vyko Birštone

    Birštone gegužės 19–20 dienomis baigėsi dvi dienas vykusios savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir civilinei saugai. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir veiksmus sutrikus elektros tiekimui.

    Pratybose aptarti ir platesni saugumo klausimai, susiję su visuomenės atsparumu bei institucijų tarpusavio veiksmų suderinimu. Tokie scenarijai savivaldybėms aktualūs dėl augančios kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo rizikos ir didėjančių hibridinių grėsmių regione.

    Ekspertai ir savivaldybės vaidmuo

    Diskusijose ir situacijų analizėje dalyvavo „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, Kauno regiono elektros tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys. Savivaldybė akcentuoja, kad ekspertų įžvalgos padėjo pratybų užduotis susieti su realiais incidentų valdymo iššūkiais.

    Pratybų organizavimą ir eigą koordinavo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Savivaldybės teigimu, praktiniai patikrinimai padeda įvertinti ne tik procedūras, bet ir tai, kaip greitai mobilizuojami resursai bei komunikuojama su gyventojais.

    Reali situacija dėl drono

    Antrąją pratybų dieną dėmesį sustiprino reali situacija Lietuvos oro erdvėje, kai kilo pavojus dėl drono. Savivaldybė tai įvardijo kaip priminimą, kad grėsmės gali kilti ne tik teoriniuose scenarijuose, o operatyvus reagavimas priklauso ir nuo institucijų pasirengimo, ir nuo gyventojų budrumo.

    Tokio pobūdžio incidentai pastaraisiais metais vertinami kaip vis dažnesnė saugumo aplinkos dalis, ypač šalia kritinės infrastruktūros ar masinių renginių vietų. Dronų naudojimo plėtra ir palyginti žema technologinė barjera reiškia, kad prevencija, informavimo kanalai ir aiškios elgsenos instrukcijos tampa vis svarbesnės savivaldybių pasirengimo dalimi.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad pratybos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą veikti koordinuotai, kai sutrinka įprastos paslaugos. Gyventojams tai taip pat primena praktines temas, tokias kaip vandens atsargos, alternatyvūs ryšio būdai ir pasirengimas kelioms paroms be elektros.

  • Biržų savivaldybė ieško darbo užmokesčio finansininko: paraiškas priima iki birželio 2 dienos

    Biržų savivaldybė ieško darbo užmokesčio finansininko: paraiškas priima iki birželio 2 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Buhalterinės apskaitos skyriaus darbo užmokesčio apskaitos finansininko pareigoms eiti. Pareigybė yra pagal darbo sutartį, o pareiginės algos koeficientas numatytas nuo 1,00 iki 1,12 baziniais dydžiais.

    Šiose pareigose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų skaičiavimui. Tai apima savivaldybės administracijos darbuotojus, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, Kontrolės ir audito tarnybos darbuotojus bei komisijų narius.

    Taip pat reikėtų formuoti paraiškas lėšoms gauti, rengti bankinius mokėjimus, susijusius su darbo užmokesčiu, ir užtikrinti atsiskaitymų bei ataskaitų parengimą. Darbo dalis apima pažymų apie darbo užmokestį teikimą ir statistinių bei kitų privalomų duomenų pateikimą atsakingoms institucijoms.

    Ko tikimasi iš kandidato

    Kandidatas turi būti įgijęs finansų, apskaitos, vadybos, verslo, viešojo administravimo arba ekonomikos krypties aukštąjį išsilavinimą. Tinkamas tiek universitetinis bakalauro laipsnis ar jam prilygintas išsilavinimas, tiek koleginis profesinio bakalauro laipsnis ar jam prilygintas išsilavinimas.

    Darbdavys akcentuoja teisės aktų išmanymą: reikėtų orientuotis į Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir kitą su savivalda, biudžetu bei apskaitos kontrole susijusį reguliavimą.

    Taip pat svarbūs darbo su kompiuterinėmis programomis įgūdžiai, gebėjimas naudotis finansinės apskaitos informacine sistema ir kitomis informacinėmis technologijomis. Nurodoma, kad darbe būtina taikyti dokumentų rengimo bei dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles.

    Paraiškų teikimas ir sąlygos

    Prašymai dalyvauti konkurse priimami iki 2026 metų birželio 2 dienos elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą Dirbuvalstybei. Savivaldybė pažymi, kad pretenduoti į laisvas darbo vietas gali ir asmenys su negalia.

    Priimamam darbuotojui būtų nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Dėl detalesnių konkurso sąlygų ir organizavimo informacijos kviečiama kreiptis į savivaldybės Personalo skyrių arba Buhalterinės apskaitos skyriaus atsakingus darbuotojus.

  • Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Vilniaus rotušėje įvertinti gyvojo paveldo puoselėtojai: Anykščių naktigonės žirgų maudynės – sąvade

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje surengtoje ceremonijoje pagerbti gyvojo, arba nematerialaus, kultūros paveldo puoselėtojai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro iniciatyva į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet oficialiai įrašyta 13 naujų reiškinių.

    Tarp naujai pripažintų vertybių išsiskyrė Anykščių krašto tradicija: žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje. Anykštėnų atstovams įteiktas sertifikatas patvirtino, kad tradicija laikoma nacionaliniu mastu reikšminga ir saugotina.

    Anykščių naktigonė: kas įvertinta?

    Naktigonė istoriškai siejama su senąja kaimo gyvensena, kai arkliai naktimis būdavo ganomi pievose, o žmonės juos prižiūrėdavo. Anykščiuose atgaivinta žirgų maudynių tradicija tapo ryškiu šios praktikos simboliu, pabrėžiančiu žmogaus ir žirgo ryšį bei bendruomeniškumą.

    Nematerialaus paveldo sąvado logika skiriasi nuo pastatų ar daiktų apsaugos: čia saugoma gyva praktika, žinios ir įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą. Todėl svarbus ne vien renginys, bet ir tęstinumas, bendruomenės įsitraukimas, tradicijos perdavimas jaunajai kartai.

    Kodėl sąvadas svarbus?

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas Lietuvoje veikia nuo 2017 metais, jo valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Po šių metų papildymo sąvade iš viso fiksuojamos 83 vertybės.

    Ceremonijoje sertifikatai įteikti ir kitų tradicijų bei praktikų saugotojams: nuo analoginės fotografijos tradicijos iki regioninių kulinarinių ir žvejybos papročių. Tokie įrašai padeda ne tik pripažinti bendruomenių darbą, bet ir kurti aiškesnes sąlygas tradicijų sklaidai, edukacijai bei išsaugojimui.

    Gyvas paveldas tampa traukos tašku

    Kultūros lauke vis dažniau akcentuojama, kad gyvas paveldas yra ne vien atmintis, bet ir šiuolaikinė patirtis, kuri gali telkti bendruomenę bei pritraukti lankytojus. Anykštėnų naktigonės žirgų maudynių tradicijos įtraukimas į sąvadą stiprina šio reiškinio matomumą nacionaliniu mastu.

    Anykščių kraštui tai ir simbolinis įvertinimas, ir praktinis įsipareigojimas: kad tradicija išliktų gyva, ją reikia nuosekliai puoselėti, dokumentuoti ir perduoti. Būtent tokią kryptį pabrėžia nematerialaus paveldo politika, orientuota į gyvąsias praktikas, o ne vien į jų aprašymą.