Blog

  • Teatrodromas Šiauliuose grįžta ketvirtą kartą: nemokami pasirodymai pavers miestą scena

    Teatrodromas Šiauliuose grįžta ketvirtą kartą: nemokami pasirodymai pavers miestą scena

    Festivalis, kuris išeina į gatves

    Šiauliuose ketvirtą kartą rengiamas Valstybinio Šiaulių dramos teatro festivalis „Teatrodromas“ kvies miestą patirti scenos meną netikėtose erdvėse. Organizatoriai žada, kad miesto aikštės, kiemai ir parkai kelioms dienoms virs viena didele scena, kurioje svarbus ne tik spektaklis, bet ir pats susitikimas.

    Festivalis gimė kaip idėja sujungti teatrą, publiką ir miestą ne tradicinėje salėje, o kasdienėje aplinkoje. Tokia kryptis atliepia Europoje stiprėjančią tendenciją scenos meną perkelti į viešąsias erdves ir įtraukti žiūrovą kaip aktyvų dalyvį, o ne vien stebėtoją.

    Ką žada šių metų programa?

    Šių metų „Teatrodromas“ programoje numatyta dešimt renginių, o didžioji jų dalis bus nemokami. Organizatoriai pabrėžia, kad daliai pasirodymų reikės registracijos, tačiau pati festivalio idėja išlieka demokratiška: ateiti galima be išankstinių teatro „taisyklių“ ar specialaus pasiruošimo.

    Žiūrovų laukia įvairios formos: šiuolaikinis šokis, cirkas, aplinkos ir objektų teatro darbai, taip pat pirmą kartą programoje atsiras stand-up žanras. Festivalis kviečia naujai pamatyti pažįstamas miesto vietas, o kartu pasiūlo teatrą kaip būdą kalbėtis apie šiandienos patirtis ir nuolat kintančią kasdienybę.

    Ryškiausi akcentai ir premjeros

    Tarp ryškesnių programos akcentų minimas šiuolaikinio cirko platformos „Teatronas“ spektaklis „Šarūnas“, kuriame teatro pasakojimas jungiamas su akrobatika ant didelio batuto. Taip pat numatytas „Stalo teatro“ spektaklis vaikams „Mergaitė su šau(kš)tuvu“, sukurtas pagal Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą, ir dažnai sulaukiantis itin didelio susidomėjimo.

    Festivalyje žadamos ir premjeros, kurias pristatys jaunosios kartos kūrėjai bei studentai, dirbantys kartu su Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriais. Programos pabaigoje numatytas tarptautinis akcentas: Belgijos trupės „Company Midnight“ pasirodymas „US“, kuriame dera fizinis teatras, akrobatika ir įtampos kupini triukai.

    „Šis festivalis yra dovana miestui ir padėka žiūrovui už visą sezoną lydėjusią bendrystę. Kviečiame ateiti nusiteikus netikėtumams ir siurprizams“, – sakė festivalio meno vadovė Nomeda Šatkauskienė.

    Festivalį organizuojantis Valstybinis Šiaulių dramos teatras „Teatrodromu“ tradiciškai uždaro teatro sezoną. Rengėjai atkreipia dėmesį, kad dėl nepalankių oro sąlygų dalis pasirodymų gali būti perkelti į kitą vietą arba atšaukti, o renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama viešinimo tikslais.

  • Europos muziejų naktis Šiauliuose: 23 muziejai atveria duris iki 1 valandos, prailginami maršrutai

    Europos muziejų naktį Šiauliuose šiemet vienija bendra miesto programa, kurią inicijuoja Šiaulių „Aušros“ muziejus. Prie jos prisijungia ne tik muziejai, bet ir kultūros bei ekspozicijas turinčios institucijos, todėl dalyvių skaičius išaugo iki 23.

    Renginio metu lankytojai galės vakare nemokamai apžiūrėti ekspozicijas ir parodas, dalyvauti specialiose veiklose bei susitikimuose, kurie dažniausiai nevyksta įprastomis dienomis. Programoje akcentuojamos pilietiškumo ir miesto atminties temos, kviečiančios į kultūrą pažvelgti kaip į šiandienos diskusijų erdvę.

    Fotografijos muziejaus vakaras

    Ypatingas dėmesys šių metų programoje skiriamas Fotografijos muziejui, kuriame numatytos veiklos apie pilietines iniciatyvas, visuomenės balsą ir kūrėjo vaidmenį. Lankytojai kviečiami dalyvauti edukacijose ir kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose bus kuriami ženklai pilietinei pozicijai išreikšti.

    Muziejuje taip pat pristatoma renginiui parengta paroda „Išgirsti“, nagrinėjanti protestą kaip pilietiškumo formą ir būdą ginti visuomenei svarbias vertybes. Vakaro centre planuojamas ir kelių valandų performansas, skirtas visuomenės vertinimo sistemai, perfekcionizmui ir spaudimui būti sėkmingam permąstyti.

    Miesto atmintis ir kultūros istorijos

    Pilietiškumo ir atminties temos skambės ir Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje, kur numatyti gyvi pasakojimai apie miesto istorijos ir paveldo išsaugojimą. Programoje žadama prisiminti ir veiksmus, kurie įvairiais laikotarpiais telkė bendruomenę saugant svarbius objektus.

    Valstybinis Šiaulių dramos teatras vakare rodys kino filmą „Pilis“, sukurtą pagal Franzo Kafkos romano motyvus. Kūrinys reflektuoja individo santykį su nematomomis galios struktūromis ir primena, kodėl demokratijoje svarbi teisė būti išgirstam.

    Venclauskių namai-muziejus lankytojus nukels į XX amžiaus pradžios Liaudies auditorijos atmosferą, o Šiaulių menų mokyklos teatro studija „Neribotai“ pristatys atkuriamus žinomų spektaklių epizodus. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje numatyta prisiminti menines akcijas, kuriomis siekta atkreipti dėmesį į paveldo išsaugojimą.

    Kaip patogiai pasiekti muziejus?

    Organizatoriai skelbia, kad bendradarbiaujant su „Busturas“ ir Šiaulių miesto savivaldybe bus prailgintas viešojo transporto maršrutų darbo laikas. Populiariausiais miesto autobusų maršrutais bus galima važiuoti ilgiau, kad lankytojai patogiai pasiektų muziejus ir po renginio grįžtų namo.

    Nurodoma, kad dalis maršrutų kursuos iki 1 valandos, o bilietų tvarka išliks įprasta. Renginio metu taip pat bus fotografuojama ir filmuojama, o užfiksuota medžiaga gali būti naudojama renginio viešinimui.

    Prie Muziejų nakties Šiauliuose prisijungia skirtingu laiku dirbsiantys muziejai ir galerijos, o daliai ekskursijų reikalinga išankstinė registracija. Išsami programa ir tikslūs laikai skelbiami renginio organizatorių informaciniuose kanaluose.

  • 70-metį pasitikęs Antanas Sireika Šiauliuose sulaukė pagarbos: prisiminė pradžią ir išsakė tris linkėjimus

    70-metį pasitikęs Antanas Sireika Šiauliuose sulaukė pagarbos: prisiminė pradžią ir išsakė tris linkėjimus

    Šiauliuose pasveikintas 70-metį pasitikęs krepšinio treneris Antanas Sireika. Miesto vadovai pabrėžė jo nuoseklų ryšį su Šiauliais ir indėlį į miesto bei visos Lietuvos krepšinį.

    Šiaulių meras Artūras Visockas, sveikindamas trenerį viso miesto vardu, akcentavo ilgametę veiklą, pasiaukojimą ir pergales. Jo teigimu, A. Sireikos profesionalumas, strateginė išmintis ir gebėjimas sutelkti komandą išlieka svarbus pavyzdys jaunajai kartai.

    „Jūsų ilgametė veikla yra kupina pasiaukojimo ir svarbių pergalių, tai neįkainojama dovana Šiaulių miestui ir visai Lietuvai. Tegul Jūsų profesionalumas, strateginė išmintis ir gebėjimas sutelkti komandą išlieka puikiu įkvėpimu jaunajai kartai“, – sakė Artūras Visockas.

    Pats jubiliatas prisiminė savo kelią krepšinyje ir tai, kaip anksti prasidėjo trenerio darbas. Jis pasakojo, kad aktyviai žaidė iki 37-erių, o trenerio pareigas pradėjo eiti būdamas 22-ejų, kai po studijų buvo pakviestas suburti Šiaulių komandą.

    Antanas Sireika išlieka išskirtinė figūra Lietuvos krepšinio istorijoje ir dėl pasiekimų su nacionaline rinktine. Jis įvardijamas kaip vienintelis treneris po nepriklausomybės atkūrimo, su Lietuvos vyrų rinktine laimėjęs Europos čempionatą, o jo karjeroje svarbų etapą žymi ir darbas Kauno „Žalgiryje“.

    Pasak sveikintojų, nepaisant darbo aukščiausiame lygyje, treneris išsaugojo ištikimybę gimtajam miestui. Ši nuostata ne kartą atsispindėjo ir jo viešuose pasisakymuose, ir sprendimuose grįžti dirbti į Šiaulius.

    Simboliškai užpūsdamas gimtadienio žvakutę, A. Sireika pasidalijo palinkėjimu miestui ir bendruomenei. Jo žodžiais, svarbiausi dalykai šiandien yra taika, sveikata ir krepšinio klestėjimas.

    „Linkiu visiems taikos, sveikatos ir kad krepšinis klestėtų“, – sakė Antanas Sireika.

  • Tarptautinė muziejų diena: kokias nemokamas veiklas ir renginius muziejai siūlo šiandien visoje Lietuvoje

    Kuo išskirtinė ši diena?

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, siekiant atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį visuomenėje. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM.

    Muziejai šią dieną dažnai pasitinka išplėstomis programomis, ilgesniu darbo laiku ir nemokamomis edukacijomis. Dalis įstaigų renginius derina su Europos muziejų naktimi, todėl lankytojams pasiūla išauga.

    Ko tikėtis muziejuose šiandien?

    Įprastai daugiausia dėmesio sulaukia nemokamas arba pigesnis įėjimas, teminės ekskursijos ir susitikimai su parodų kuratoriais. Populiarėja ir užkulisinių erdvių atvėrimas, kai lankytojai trumpam įleidžiami į saugyklas ar restauravimo dirbtuves.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija muziejams daugiau dėmesio skirti šeimoms ir jaunimui. Programose dažniau atsiranda interaktyvūs užsiėmimai, orientaciniai žaidimai ekspozicijose ir veiklos, kuriose istorija pristatoma per praktinius bandymus.

    Naujos tendencijos: skaitmena ir DI

    Muziejai vis aktyviau investuoja į skaitmeninę patirtį: audiogidus telefone, virtualias parodas ir bilietų rezervavimą internetu. Tokie sprendimai padeda valdyti lankytojų srautus ir suteikia daugiau informacijos skirtingiems auditorijos poreikiams.

    Vis dažniau bandomos ir DI paremtos priemonės, pavyzdžiui, turinio personalizavimas ar automatinis eksponatų aprašų parengimas darbuotojų darbui palengvinti. Tačiau muziejai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia išlieka patikimumas, šaltinių tikslumas ir kuratorių kontrolė.

    „Muziejai šiandien yra ne tik eksponatų saugyklos, bet ir bendruomenių susitikimo bei mokymosi vietos“, – pabrėžia Tarptautinė muziejų taryba ICOM.

    Norint suplanuoti apsilankymą, verta pasitikrinti konkretaus muziejaus programą ir darbo laiką, nes jie gali skirtis pagal miestą ir renginių formatą. Didžiuosiuose miestuose dalis veiklų gali būti su registracija, ypač ekskursijos mažesnėms grupėms.

  • Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Tyrimai atskleidė ryšį: antsvoris gali paspartinti smegenų senėjimą jau 40–60 metų

    Apie nutukimo žalą širdžiai, kraujagyslėms ar cukrinio diabeto rizikai kalbama seniai, tačiau vis daugiau duomenų rodo ir kitą kryptį: antsvoris gali būti susijęs su greitesniu smegenų struktūrų senėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbų vaidmenį čia atlieka lėtinis uždegimas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir prastesnė kraujotaka.

    Riebalinis audinys nėra vien pasyvus energijos rezervas. Jis veikia kaip metabolinis organas, išskiriantis biologiškai aktyvias medžiagas, įskaitant uždegiminius signalus ir hormonus, susijusius su apetitu bei energijos apykaita. Dalis šių medžiagų gali paveikti nervų sistemos veiklą ir smegenų kraujagyslių būklę.

    Tyrimuose nutukimas siejamas ne tik su prastesniais atminties ar dėmesio rodikliais, bet ir su struktūriniais pokyčiais smegenyse. Dažniausiai minimi mechanizmai yra užsitęsęs uždegimas, oksidacinis stresas, atsparumas insulinui ir kraujagyslių endotelio funkcijos blogėjimas, o tai ilgainiui gali didinti mikropažeidimų riziką.

    Skirtumai tarp normalų kūno svorį turinčių žmonių ir asmenų, turinčių nutukimą, kai kuriuose darbuose ryškėja jau 40–60 metų amžiaus grupėje. Būtent šiame laikotarpyje dažniau fiksuojamas didesnis pilkosios medžiagos mažėjimas ir silpnesnis ryšys tarp tam tikrų smegenų sričių, primenantis pokyčius, būdingus vyresniam amžiui.

    Didžiausia rizika siejama su situacijomis, kai nutukimą lydi padidėjęs kraujospūdis, atsparumas insulinui, prastesnė gliukozės kontrolė ar kiti metaboliniai sutrikimai. Tokiais atvejais blogesnis kraujagyslių elastingumas ir uždegiminiai procesai gali labiau pakenkti smegenų aprūpinimui krauju bei audinių atsparumui.

    Vis daugiau dėmesio skiriama ir genetikai: nutukimo riziką didinančių genetinių variantų dalis yra aktyvūs smegenyse, ypač srityse, susijusiose su apetitu, atlygio sistema, impulsyvumu ir savikontrole. Tai padeda paaiškinti, kodėl vieniems žmonėms sunkiau pajusti sotumą, kodėl jie jautriau reaguoja į itin kaloringą, stipriai perdirbtą maistą ir kodėl persivalgymo epizodai gali kartotis.

    Specialistai pabrėžia, kad lemiama gali būti ne vien bendra kūno masė, bet ir riebalinio audinio pasiskirstymas. Visceraliniai riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, dažniau siejami su uždegimu ir metaboliniais sutrikimais, kurie laikomi nepalankiais smegenų kraujagyslėms. Dėl to vien kūno masės indeksas ne visada tiksliai atspindi individualią riziką.

    Nors senėjimo procesų sustabdyti neįmanoma, tyrimai rodo, kad riziką galima mažinti koreguojant veiksnius, kurie ilgainiui žaloja kraujagysles ir nervų audinį. Svarbiausi kryptingi žingsniai yra perteklinio svorio mažinimas, reguliarus fizinis aktyvumas, mityba, padedanti kontroliuoti gliukozę ir lipidus, taip pat kokybiškas miegas bei kraujospūdžio kontrolė.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nauda gali atsirasti net ir tada, kai svoris mažėja palaipsniui, o tikslas nėra ideali figūra. Net nuosaikus kūno masės mažėjimas dažnai siejamas su geresne kraujagyslių funkcija, mažesniu uždegimo fonu ir palankesniais medžiagų apykaitos rodikliais, o tai svarbu ir smegenų sveikatai.

  • Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nuotolinę paskaitą apie testamentus ir paveldėjimą

    Ryšių reguliavimo tarnybos projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ gegužės 21 dieną 16.00 valandą kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę ir testamentus.

    Paskaita truks 1,5 valandos, o dalyviams, registracijos metu pažymėjusiems tokį poreikį, dalyvavimo pažymėjimas bus atsiųstas per 2 savaites.

    Ką svarbu žinoti apie testamentus?

    Paskaitoje bus aptarta, kas laikoma testamentu ir kokie esminiai skirtumai tarp paties asmens surašyto ir notaro patvirtinto testamento. Taip pat bus paaiškinta, kokius teisinius padarinius gali sukelti skirtingos testamento formos.

    Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip išvengti neaiškumų paveldėjimo procese, todėl bus akcentuojama, kokios formuluotės ir sprendimai vėliau sukelia daugiausia ginčų. Paskaitoje ketinama aptarti ir dažniausias klaidas, dėl kurių testamento vykdymas gali tapti sudėtingesnis.

    Testamentas ar kiti sandoriai?

    Kandidatė į notarus Tatjana Viškelienė taip pat paaiškins, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo bei išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Šie sprendimai neretai painiojami, nors jų pasekmės tiek asmeniui, tiek artimiesiems gali būti labai skirtingos.

    Gyventojams aktualus klausimas ir tai, ar testamentą galima sudaryti bei patvirtinti elektroniniu būdu, todėl paskaitoje bus aptariamos realios galimybės ir ribojimai. Numatyta pateikti praktinių pavyzdžių ir atsakyti į dalyvių klausimus.

    Kaip dalyvauti nuotolinėje paskaitoje?

    Dalyvavimas paskaitoje vyks nuotoliniu būdu, prisijungti bus galima per „Zoom“ arba stebėti transliaciją „Youtube“ platformoje. Registracija vykdoma iš anksto, o prisijungimo duomenys pateikiami renginio informacijoje.

    Organizatoriai primena, kad tokios paskaitos skirtos padėti žmonėms suprantamai įsigilinti į kasdienėje praktikoje dažnai kylančius teisinius klausimus, ypač tais atvejais, kai sprendimai dėl turto ir paveldėjimo turi ilgalaikių pasekmių šeimai.

  • Mokslininkai vis grįžta prie šių produktų: siejami su ilgaamžiškumu ir sveikesne širdimi

    Mokslininkai vis grįžta prie šių produktų: siejami su ilgaamžiškumu ir sveikesne širdimi

    Terminas supermaistas dažnai skamba kaip pažadas: esą pakanka įtraukti vieną produktą ir sveikata greitai pagerės. Vis dėlto mitybos mokslas tokio stebuklingo trumpo kelio nepatvirtina, o pati sąvoka neturi vieno oficialaus, moksliškai įtvirtinto apibrėžimo.

    Mitybos ekspertai pabrėžia, kad geriausi rezultatai siejami ne su vienu išskirtiniu ingredientu, o su nuosekliu mitybos modeliu. Dažniausiai minimi principai kartojasi skirtinguose tyrimuose: daugiau daržovių, ankštinių ir viso grūdo produktų, mažiau itin perdirbto maisto, cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Tyrimuose apie ilgaamžiškumą dažnai išryškėja Viduržemio jūros regiono tipo mityba ir panašūs augalinės krypties racionai. Jie siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kai kurių uždegiminių būklių rizika, taip pat palankesniais kūno masės ir cholesterolio rodikliais.

    Vienas iš nuosekliausiai aptariamų pasirinkimų yra uogos, ypač mėlynės, avietės ir braškės. Jose gausu polifenolių, įskaitant antocianinus, o reguliarus vartojimas tyrimuose siejamas su geresniais širdies sveikatos rodikliais ir lėtesniu kai kurių pažintinių funkcijų prastėjimu senstant.

    Ne mažiau svarbi grupė yra žalios lapinės daržovės, tokios kaip špinatai ar lapiniai kopūstai. Jos aprūpina vitaminu K, folio rūgštimi, karotenoidais ir skaidulomis, o skaidulos kartu su augaliniais junginiais siejamos su geresne žarnyno mikrobiotos įvairove ir mažesniu lėtiniu uždegimu.

    Kryžmažiedės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, žiediniai ar briuseliniai kopūstai, mokslo literatūroje išskiriamos dėl gliukozinolatų. Šie junginiai organizme virsta biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurios siejamos su apsauginiais mechanizmais ir kepenų detoksikacijos procesais.

    Ilgaamžiškumo tyrimuose išskirtinę vietą užima ankštiniai: lęšiai, pupelės, avinžirniai. Tai vienas praktiškiausių būdų padidinti augalinių baltymų ir skaidulų kiekį, o pastarosios padeda stabiliau reguliuoti gliukozės šuolius ir ilgiau išlaikyti sotumą.

    Riešutai ir sėklos vertinami dėl nesočiųjų riebalų, vitamino E ir kitų antioksidantų. Nors jie kaloringi, tyrimai rodo, kad saikingos porcijos dažnai siejamos su palankesniu lipidų profiliu ir mažesne koronarinės širdies ligos rizika.

    Jei racione yra žuvies, daugiausia dėmesio skiriama riebiosioms rūšims, pavyzdžiui, lašišai ar skumbrėms, dėl omega-3 riebalų rūgščių. Jos siejamos su priešuždegiminiu poveikiu ir širdies bei kraujagyslių sistemai palankiais rodikliais, ypač kai pakeičia perdirbtą mėsą.

    Viduržemio jūros regiono mitybos kontekste dažnai minima ir alyvuogių aliejus, ypač mažiau apdorotas. Jame esantys mononesotieji riebalai ir polifenoliai siejami su geresniais širdies sveikatos rodikliais, o pats produktas dažnai naudojamas kaip riebalų šaltinis vietoje sviesto ar kitų sočiųjų riebalų.

    Visko grūdo produktai, tokie kaip avižos ar rudieji ryžiai, vertinami dėl skaidulų ir mikroelementų. Reguliarus jų vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne 2 tipo diabeto ir širdies ligų rizika, o poveikis dažnai aiškinamas geresne gliukozės kontrole ir ilgesniu sotumu.

    Žarnyno sveikatos temoje dažnai aptariami fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, natūralus jogurtas ar kefyras, dėl gyvųjų bakterijų kultūrų. Nors poveikis priklauso nuo produkto sudėties ir bendro raciono, probiotikų ir baltymų derinys daugeliui žmonių tampa patogiu kasdieniu pasirinkimu.

    Galiausiai, pomidorai dažnai minimi dėl likopeno, antioksidanto, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Įdomu tai, kad termiškai apdorotuose pomidorų produktuose likopenas dažnai būna lengviau pasisavinamas, todėl padažai ar tyrės gali būti vertinga raciono dalis.

    Mitybos specialistai primena, kad svarbiausia yra visuma: reguliarumas, porcijų dydis, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis bei mažesnis itin perdirbtų produktų vartojimas. Jei žmogus turi lėtinių ligų ar vartoja vaistus, dėl didesnių mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Mažeikiai ruošiasi „ORLEN 2026“ civilinės saugos pratyboms: ką išbandys ir kaip bus informuojami gyventojai

    Mažeikių rajono savivaldybėje surengtas tarpinis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Pratybos numatytos birželio 8 ir 9 dienomis, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas institucijų sąveikai ir gyventojų apsaugai.

    Pasitarime dalyvavo Savivaldybės administracijos, AB „ORLEN Lietuva“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Karo komendantūros, seniūnijų ir kitų institucijų atstovai. Aptarti pratybų scenarijai, atsakomybės ir praktiniai sprendimai, kurie realios krizės atveju lemia veiksmų greitį.

    Kas bus imituojama pratybose

    Pratybų metu planuojama imituoti pramoninę avariją AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, kai kiltų gaisro ir užteršto oro grėsmė. Tokiais atvejais svarbiausia ne tik operatyvus gelbėtojų darbas, bet ir aiški, laiku pateikta informacija žmonėms, kad jie žinotų, ką daryti pirmosiomis minutėmis.

    Numatyta aktyvuoti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir praktiškai patikrinti sprendimų priėmimo grandinę. Taip pat bus organizuojamas gyventojų perspėjimas, dalinė evakuacija, surinkimo ir priėmimo punktų veikla bei tarpinstitucinis reagavimas.

    Gyventojų perspėjimas ir evakuacija

    Planavimo metu aptarti gyventojų perspėjimo kanalai, informacijos perdavimo tvarka ir ryšio priemonės, kad pranešimai būtų vienodi ir nekeltų painiavos. Taip pat derinti evakavimo maršrutai, galimi eismo ribojimai, viešosios tvarkos užtikrinimas ir veikimas, jei situacija paliestų kelias gyvenamąsias teritorijas.

    Vienas iš akcentų – pasirengimas realiam skambučiui numeriu 112, kuris pratybų metu bus pažymėtas „PRATYBOS“. Toks žymėjimas padeda atskirti mokomąją situaciją nuo tikro pagalbos prašymo ir sumažina riziką apkrauti tarnybas klaidingais iškvietimais.

    Antroji diena: mobilizacinė dalis

    Antrąją pratybų dieną numatyta tarpinstitucinio lygmens mobilizacinė dalis. Bus imituojama mobilizacijos valdymo grupės veikla, persikėlimas į atsarginę darbo vietą ir rekvizicijos procedūros, kurios aktualios plačios apimties krizėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, o visa su jomis susijusi informacija bus aiškiai žymima „PRATYBOS“. Informacija planuojama skelbti Savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kitais oficialiais kanalais, kad būtų išvengta nepagrįsto nerimo.

  • Mažeikių rajone startavo gyventojų projektų balsavimas: 6 idėjos varžosi dėl 255 000 eurų

    Mažeikių rajono savivaldybėje vyksta gyventojų pasiūlytų projektų idėjų balsavimas. Iki birželio 1 dienos gyventojai kviečiami išrinkti, kurios iniciatyvos labiausiai prisidėtų prie gyvenamosios aplinkos ir viešosios infrastruktūros gerinimo.

    Paraiškas gyventojai galėjo teikti nuo kovo 2 dienos iki balandžio 1 dienos. Iš viso sulaukta 13 pasiūlymų, o po vertinimo tinkamais finansuoti pripažinti 6 projektai.

    Už ką galima balsuoti

    Balsavimui pateikti du didelės apimties projektai. Laižuvos seniūnijoje siūloma plėsti A. Vienažindžio pėsčiųjų taką Laižuvos miestelyje, o Mažeikių seniūnijoje numatyti Taikos skvero pėsčiųjų takų, lietaus nuvedimo sistemos ir aikštelės tvarkymo darbai.

    Taip pat pateikti keturi mažos apimties projektai, įgyvendinami seniūnijose, išskyrus Mažeikių seniūniją. Tarp jų yra apšvietimo ir poilsio erdvių gerinimas Laižuvoje, iniciatyva Tirkšlių seniūnijoje, tako įrengimas Reivyčiuose bei lauko edukacinės erdvės su infrastruktūra sukūrimas Pikelių miestelyje.

    Kas gali balsuoti ir kaip

    Balsuoti gali Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę ne jaunesni nei 16 metų gyventojai. Kiekvienoje projektų kategorijoje leidžiama balsuoti tik už vieną pasirinktą projektą.

    Balsavimas vyksta elektroniniu būdu programėlėje „Mažeikietis“, skiltyje „Apklausos“. Norint dalyvauti, reikia įsidiegti programėlę, prisijungti ir pasirinkti aktyvią apklausą.

    Kada bus įgyvendinami projektai

    Šių metų balsavimas skirtas išrinkti idėjas, kurios būtų įgyvendintos kitais metais. Savivaldybė skelbia, kad gyventojų projektams iš biudžeto numatyta 255 000 eurų.

    Tokio tipo dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos savivaldybėse paprastai leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kokie mažesni ar vidutiniai viešųjų erdvių pokyčiai jiems aktualiausi. Dažniausiai tai būna takai, apšvietimas, poilsio zonos ar bendruomeninės erdvės, kurios kasdieniam patogumui daro greitą ir apčiuopiamą įtaką.

  • Jaunas bulves su lupena ar be jos? Dietologai paaiškino, kur slypi didžiausia nauda

    Jaunas bulves su lupena ar be jos? Dietologai paaiškino, kur slypi didžiausia nauda

    Jaunos bulvės pavasarį ir vasaros pradžioje dažnai atsiduria ant stalo dėl švelnaus skonio ir greito paruošimo. Tačiau ginčas, ar jas valgyti su lupena, išlieka: vieni sako, kad taip sveikiau, kiti baiminasi natūralių toksinų ir pesticidų likučių.

    Maistinės vertės požiūriu bulvės yra svarbus angliavandenių, kalio ir dalies B grupės vitaminų šaltinis. Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas nurodo, kad 100 gramų virtos bulvės su lupena gali turėti apie 2 gramus skaidulų, o kalio kiekis dažnai siekia kelis šimtus miligramų.

    Didžiausias argumentas lupenos naudai yra tai, kad daug biologiškai aktyvių medžiagų kaupiasi būtent joje ir ploname sluoksnyje po ja. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad bulvių lupenoje gausu fenolinių junginių, tarp jų chlorogeno rūgšties, siejamos su antioksidaciniu poveikiu.

    Kur slypi rizikos?

    Bulvės natūraliai gamina glikoalkaloidus, pirmiausia solaniną ir chakoniną, kurie yra augalo apsauga nuo kenkėjų. Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad didžiausia šių junginių koncentracija būna lupenoje, daiguose ir pažaliavusiose vietose, todėl tokių bulvių valgyti nereikėtų.

    „Jei bulvė pažaliavusi, sudygusi ar karti, ją geriau išmesti, o ne bandyti išgelbėti nupjaunant tik dalį“, – pabrėžia maisto saugos specialistai.

    Riziką didina ir netinkamas laikymas: šviesa skatina žaliavimą, o kartu gali augti ir glikoalkaloidų kiekis. Dėl to rekomenduojama bulves laikyti tamsioje, vėsioje vietoje ir prieš gaminant visada pašalinti daigus bei žalias vietas.

    Indeksas ir sotumas

    Bulvės nėra savaime kaloringos, tačiau daug kas priklauso nuo paruošimo. JAV maisto duomenys rodo, kad 100 gramų virtos bulvės dažniausiai turi apie 80–90 kilokalorijų, o didžiausias kalorijų šuolis atsiranda kepant riebaluose ar gausiai naudojant sviestą, grietinę.

    Glikeminis atsakas taip pat keičiasi: pervirtos, sutrintos bulvės dažniausiai kelia cukraus kiekį greičiau nei virtos sveikos. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad atvėsinus virtas bulves dalis krakmolo virsta atspariuoju krakmolu, kuris lėčiau virškinamas ir gali mažinti glikeminį poveikį.

    Kaip valgyti saugiau?

    Jei norite valgyti jaunas bulves su lupena, svarbiausia jas itin kruopščiai nuplauti ir nutrinti šepečiu, nes nešvarumai bei likučiai kaupiasi paviršiuje. Maisto saugos institucijos taip pat rekomenduoja vengti pažeistų, pažaliavusių, sudygusių ar kartaus skonio bulvių.

    Norint išsaugoti daugiau maistinių medžiagų, dažnai siūloma virti ar kepti bulves su lupena, o jei lupate, daryti tai kuo ploniau. Riebus kepimas aliejuje yra prasčiausias pasirinkimas kasdienai, nes tada patiekalo energinė vertė išauga labiausiai.