CP v2

Blog

  • Kaip apsipirkti second hand 2026 metais: kada ateiti, ką tikrinti ir ko geriau nepirkti

    Second hand parduotuvės 2026 metais daugeliui tapo ne tik būdu sutaupyti, bet ir sąmoningu pasirinkimu: daugiau dėmesio skiriama kokybei, ilgaamžiškumui ir mažesniam vartojimui. Vis dėlto sėkmę čia dažniausiai lemia ne sėkmė, o aiški strategija: kada ateiti, ką liesti, ką skaityti etiketėje ir ką palikti ant pakabos.

    Pirmas svarbus principas yra suprasti parduotuvės ritmą. Daugumoje second hand didžiausia prekių įvairovė būna iškart po papildymo, tačiau tuomet kainos aukštesnės ir daugiau konkurencijos. Vėlesnėmis dienomis atsiranda daugiau nuolaidų, bet geriausios prekės dažnai jau būna išgraibstytos.

    Kada ateiti, kad pavyktų?

    Jei ieškote išskirtinių radinių, verta taikyti į prekių papildymo dieną arba pirmas valandas po jos. Tokiu metu šansas rasti geros būklės natūralių audinių drabužių didžiausias, tačiau reikia skirti daugiau laiko ir būti pasiruošus kainoms, artimesnėms vidutinėms.

    Jei tikslas yra sutaupyti, labiau apsimoka eiti į išpardavimo ar nukainojimo dienas, kai kainos krenta iki simbolinių. Tada patogu ieškoti bazinių drabužių, sportinės aprangos ar vaikiškų rūbų, tačiau kokybės patikra tampa dar svarbesnė, nes pasirinkimas būna labai įvairus.

    Kaip greitai atpažinti kokybę?

    Second hand apsipirkime dažnai laimi tie, kurie kokybę atpažįsta ne pagal prekės ženklą, o pagal audinį ir siuvimo kultūrą. Perbraukus ranka per pakabas verta ieškoti medvilnės tvirtumo, lino vėsos, vilnos elastingumo ar šilko glotnumo. Būtent sudėtis dažniausiai pasako daugiau nei užrašas ant išorinės etiketės.

    Prieš einant prie kasos verta skirti minutę sudėties etiketei. Ilgaamžiškumui paprastai palankūs natūralūs pluoštai, o prastesnę dėvėjimo patirtį dažnai išduoda linkęs pūkuotis akrilas ar prastai kvėpuojantis poliesteris. Nedidelė elastano priemaiša gali būti privalumas, jei drabužis turi geriau laikyti formą.

    Dar viena taisyklė yra matuotis, net jei atrodo, kad dydis turėtų tikti. Skirtingų laikotarpių ir šalių dydžių standartai skiriasi, o kai kurie drabužiai po skalbimų gali būti pakitę. Kadangi daugelyje second hand grąžinimai riboti arba visai nepriimami, matavimasis tampa paprasčiausiu apsidraudimu.

    Paskutinis patikrinimas prieš kasą

    Prieš pirkdami greitai apžiūrėkite problemines vietas: pažastis, apykaklę, rankogalius, kelių zoną, taip pat ar nėra išblukimų ir dėmių. Patikrinkite užtrauktukus, sagas ir siūles, ar audinys nesiskiria per dygsnį ir ar nėra įplyšimų, kuriuos vėliau bus sunku sutaisyti.

    Yra ir pirkinių, kurių geriau vengti net tada, kai kaina atrodo viliojanti. Dažniausiai rekomenduojama atsisakyti dėvėtos apatinės aprangos, stipriai nusidėvėjusių batų ir galvos apdangalų, jei jų negalėsite saugiai išvalyti ar dezinfekuoti. Saugiau rinktis drabužius, kuriuos galima išskalbti aukštesnėje temperatūroje arba atiduoti į valyklą.

    Geriausias second hand laimikis nėra pigiausias, o tas, kuris ilgai tarnaus ir derės prie jūsų turimo garderobo. Kai apsipirkimas remiasi laiku, sudėties etikete ir greita technine patikra, net ir trumpas vizitas gali baigtis kokybišku radiniu.

  • Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kas yra alkoholio paraudimas?

    Danijos biotechnologijų startuolis „Alcolase“ iš Kopenhagos pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją ir siekia sukurti fermentais paremtą priemonę žmonėms, kurie išgėrę alkoholio greitai parausta, ima pykinti ar pasidaro bloga. Į raundą įsitraukė keli fondai ir privatūs investuotojai, o bendrovė lėšas žada skirti tyrimams bei produkto vystymui.

    Alkoholio sukeltas veido paraudimas dažnai siejamas su genetine ALDH2 fermento veiklos stoka, dėl kurios organizmui sunkiau skaidyti acetaldehidą. Tai ne tik nemalonus pojūtis ar kosmetinis efektas, nes mokslinėje literatūroje ALDH2 trūkumas siejamas ir su didesne kai kurių su alkoholiu susijusių sveikatos rizikų tikimybe.

    Kaip veiktų fermentinė technologija?

    „Alcolase“ teigia kurianti fermentų technologiją, kuri būtų aktyvi skrandyje ir padėtų skaidyti alkoholį dar prieš jam patenkant į kraują. Bendrovės idėja remiasi tuo, kad dalį proceso būtų galima perkelti į ankstyvą virškinimo etapą, taip mažinant organizmo patiriamą „smūgį“ dėl lėtesnio alkoholio metabolizmo.

    Vienas pagrindinių technologinių iššūkių yra fermentų apsauga nuo skrandžio rūgšties, todėl įmonė kuria kapsuliavimo sprendimą, kuris leistų fermentams išlikti aktyviems ten, kur jie reikalingi. Pasak bendrovės, toks pristatymo būdas ateityje galėtų turėti ir platesnių terapinių pritaikymų.

    Kodėl taikosi į Azijos rinkas?

    Pirmuoju komerciniu taikiniu įmonė įvardija Singapūrą, o vėliau planuoja plėtrą Pietų Korėjoje, kur ALDH2 varianto paplitimas yra didesnis nei Europoje. „Alcolase“ skaičiuoja, kad su ALDH2 stoka Rytų Azijoje gali gyventi apie 540 milijonų žmonių, todėl potenciali auditorija yra itin didelė.

    Bendrovė akcentuoja ir socialinį šio reiškinio aspektą: kultūrose, kur alkoholis neretai lydi verslo vakarienes ar šeimos susibūrimus, daliai žmonių realiai tampa sunku dalyvauti įprastose socialinėse situacijose. Įmonė pabrėžia, kad jos tikslas nėra skatinti gerti, o suteikti galimybę pasirinkti, kai organizmo reakcija į alkoholį yra nulemta genetiškai.

    „ALDH2 stoka ilgą laiką buvo matoma, bet retai sprendžiama sveikatos inovacijų srityje, nors ji paveikia šimtus milijonų žmonių“, – sakė „Ada Ventures“ atstovė Check Warner.

    Gavusi investiciją, „Alcolase“ planuoja atlikti in vivo tyrimą, toliau tobulinti technologiją, stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir ruoštis pirmiesiems komerciniams žingsniams su partneriais tikslinėse rinkose. Kartu įmonė įsteigė padalinį Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų sparčiau vystyti pristatymo platformą platesniems terapiniams pritaikymams.

    Nors fermentinės priemonės idėja skamba patraukliai, galutinę vertę lems klinikinių ir saugumo tyrimų rezultatai, taip pat aiškus reguliacinis kelias, priklausomai nuo to, ar produktas būtų pozicionuojamas kaip maisto papildas, ar kaip medicininės paskirties sprendimas. Investuotojai šiuo metu akivaizdžiai stato už technologijos potencialą, bet realų proveržį parodys artimiausi vystymo etapai.

  • Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI sistema žada iš esmės pakeisti notarų ir kontorų darbą

    Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI sistema žada iš esmės pakeisti notarų ir kontorų darbą

    Berlyne įsikūręs LegalTech startuolis „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų sėklinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą operacinę sistemą, skirtą notarams ir advokatų kontoroms, kuri vienoje platformoje sujungtų pagrindinius kasdienius procesus.

    Finansavimo raundui vadovavo „Motive Partners“, taip pat prisidėjo „WENVEST Capital“, „xdeck“ ir „SIVentures“, dalyvavo ir verslo angelai iš technologijų bei teisės sektorių. Įmonė skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai, pardavimams ir klientų aptarnavimui stiprinti.

    „Teisės rinka slysta į struktūrinę krizę, nes esminiai procesai vis dar organizuojami rankiniu būdu, o kvalifikuotų darbuotojų vis sunkiau rasti“, – sakė „LawX“ įkūrėjas ir vadovas dr. Normanas Koschmiederis.

    „LawX“ buvo įkurta 2024 metų pabaigoje, o platformos idėja remiasi viena problema: didelė dalis kontorų darbo nėra tiesiogiai susijusi su teisinėmis paslaugomis, o su administravimu. Įmonės teigimu, apie 50 proc. veiklų sudaro bylos kūrimas, kontaktų valdymas, dokumentų paruošimas, komunikacija ir sąskaitų išrašymas.

    Startuolis akcentuoja, kad daugelis teisinių organizacijų vis dar remiasi senomis, fragmentuotomis sistemomis, kurios dažnai neatitinka šiuolaikinio darbo tempo. Dėl to kasdien prarandamas laikas rankiniam dokumentų apdorojimui ir procesų derinimui tarp skirtingų įrankių.

    Skirtingai nuo DI sprendimų, kurie dažniausiai padeda su paieška ar tekstų rengimu, „LawX“ tikslas yra automatizuoti visą veiklos grandinę nuo bylos administravimo iki dokumentų, kalendoriaus, komunikacijos ir atsiskaitymų. Bendrovė teigia kurianti vientisą infrastruktūrą, kuri leistų procesus atlikti nuosekliai ir sumažintų klaidų tikimybę.

    Pasirinkimas pradėti nuo Vokietijos notarų rinkos, pasak „LawX“, yra strateginis: šioje srityje ypač svarbus tikslumas, reglamentų laikymasis ir duomenų apsauga, o automatizavimo potencialas didelis. Įmonė pabrėžia, kad tokiose aplinkose kaip notarų biurai reikalavimai technologijoms yra griežtesni nei daugelyje kitų paslaugų sektorių.

    Duomenų saugumą „LawX“ pristato kaip vieną kertinių produkto dalių. Bendrovė nurodo, kad siekia atitikties ISO 27001 standartui, o klientų paskyros talpinamos Vokietijoje esančiuose duomenų centruose, kurie atitinka šio standarto reikalavimus, taip pat laikomasi BDAR nuostatų.

    „LawX“ taip pat teigia, kad nuo produkto paleidimo 2025 metų lapkritį jau pasirašė pasikartojančių sutarčių už daugiau kaip 1 mln. eurų. Artimiausiu metu įmonė planuoja plėtrą į platesnę advokatų kontorų rinką, o ilgalaikis tikslas įvardijamas ambicingai: tapti pagrindine teisinio darbo operacine sistema Europoje.

  • Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi klimato technologijų startuolė „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų per priešpradinės stadijos investicijų etapą. Kartu bendrovė pradėjo ir sutelktinio finansavimo kampaniją, kuria siekia surinkti dar apie 45 000 eurų.

    Įmonė, įkurta 2025 metais Annika John, kuria tekstilės pluoštą iš pakrantėse išmetamos jūros žolės. Tokia žaliava paprastai laikoma atlieka, kurią savivaldybės priverstos surinkti nuo paplūdimių.

    Pasak bendrovės, pakrantėse susikaupusi jūros žolė dažnai išvežama ir šalinama sąvartynuose, o tai gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Startuolė tikisi šį srautą paversti žaliava naujai, mažesnio poveikio tekstilei.

    Tekstilės pramonės spaudimas didėja

    Tradicinė tekstilės gamyba laikoma viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų, todėl Europos prekės ženklams tenka vis daugiau reikalavimų dėl tiekimo grandinių poveikio. Pastaraisiais metais įmonės taip pat sparčiau ieško vietinių, atsekamų ir mažiau išteklių reikalaujančių medžiagų.

    „Salt & Fiber“ teigimu, iš paplūdimiuose surinktos jūros žolės išgaunamas pluoštas gali būti alternatyva įprastoms žaliavoms, ypač kai svarbus atsekamumas ir mažesnės gamybos sąnaudos aplinkai. Bendrovė akcentuoja, kad žaliavai nereikia papildomos žemės, trąšų ar gėlo vandens.

    Pluoštas be sintetinių polimerų

    Bendrovė nurodo, kad jos kuriamas pluoštas yra augalinės kilmės ir biologiškai suyrantis, o gaminyje nenaudojami sintetiniai polimerai. Įmonė taip pat tvirtina, kad gamybos procese vengiama kenksmingų cheminių medžiagų ir nesusidaro toksiškų šalutinių produktų.

    Kitas akcentuojamas aspektas yra natūralus atsparumas ugniai, kuris, pasak įmonės, gali sumažinti poreikį papildomiems cheminiams apdorojimams. Tokios savybės tekstilėje vertinamos, kai ieškoma saugesnių ir ilgaamžiškesnių medžiagų.

    Pilotinė gamyba ir planai iki 2028 metų

    „Salt & Fiber“ praneša, kad pilotinė gamyba jau vyksta, o žaliavos tiekimui pasirašyta sutartis su viena pietų Švedijos savivaldybe. Tai suteikia bendrovei stabilesnį jūros žolės surinkimo ir tiekimo pagrindą, kuris svarbus ruošiantis plėtrai.

    Įmonė taip pat dalyvauja „Älmhult x IKEA“ inkubatoriuje ir komercializaciją sieja su 2027–2028 metais. Be to, startuolė svarsto dalį sutelktinio finansavimo kampanijos lėšų skirti Baltijos jūros jūros žolės atkūrimo iniciatyvoms.

  • Milano „Cosmico“ pritraukė 12 mln. eurų ir perėmė „Flatmates“: plečia Future of Work platformą

    Milano „Cosmico“ pritraukė 12 mln. eurų ir perėmė „Flatmates“: plečia Future of Work platformą

    Milane įsikūręs Future of Work sektoriaus startuolis „Cosmico“ pritraukė 12 mln. eurų finansavimą ir kartu užbaigė 100 proc. kūrėjų agentūros „Flatmates“ įsigijimą. Sandorį sudarė nuosavo kapitalo ir skolos dalys, o finansavimo raundui vadovavo investicijų valdytojas P101 SGR.

    Įmonė teigia, kad šis žingsnis stiprina jos pozicijas sparčiai augančioje talentų paslaugų rinkoje, kur darbdaviai vis dažniau renkasi lankstesnį specialistų samdymą projektams. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija jungti talentų atranką, bendruomenes ir procesų dizainą į vieną platformą, kad įmonės greičiau rastų reikalingų kompetencijų.

    Kas keičiasi po įsigijimo?

    „Cosmico“ nurodo, kad grupės ekosistema dabar apima kelias kryptis: nuo Talent-as-a-Service skaitmeniniams profesionalams iki sprendimų kūrėjų ekonomikai. „Flatmates“ veikia Italijoje, Ispanijoje ir JAV, o jos modelis orientuotas į prekės ženklų ir kūrėjų bendradarbiavimą, turinio gamybą bei talentų atstovavimą.

    „Cosmico“ vadovas Francesco Marino akcentavo, kad bendrovė nebeapsiriboja vienu produktu ir pozicionuoja save kaip holdingą, kuris plėsis per strateginius sandorius. „Cosmico“ jau nebėra vieno produkto įmonė: tampame Future of Work holdingu, o augimą spartins ir tokie sandoriai kaip šis, – sakė Francesco Marino.

    „Flatmates“ vadovas Michele Pagani pabrėžė, kad visiška integracija turėtų suteikti daugiau galimybių kūrėjams ir prekės ženklams, su kuriais dirbama. „Prisijungimas prie „Cosmico“ šimtaprocentiniu mastu reiškia daugiau įrankių ir galimybių kūrėjams bei greitesnį mastelio didinimą Italijoje ir Ispanijoje, – sakė Michele Pagani.

    Augimo planai ir rinkos fonas

    „Cosmico“ skelbia, kad 2025 metais pajamos siekė 24 mln. eurų ir augo 109 proc. per metus. Įmonė taip pat nurodo, kad per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius jau buvo sukaupta 20 mln. eurų užsakymų, iš jų 1,5 mln. eurų Ispanijoje.

    Bendrovė kelia tikslą 2026 metais pasiekti 40 mln. eurų organinių pajamų ir iki 2026 metų pabaigos įgyvendinti dar tris įsigijimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos dinamiką, kai platformos talentų valdymą papildo procesų automatizavimu ir DI įrankiais, siekdamos didinti komandų našumą bei greitinti atranką.

    „Cosmico“ teigia subūrusi daugiau nei 35 000 skaitmeninių profesionalų bendruomenę Italijoje ir Ispanijoje, o klientų portfelyje turi per 300 įmonių. „Flatmates“ nurodo turinti daugiau nei 60 klientų, tarp jų ir tarptautinių prekės ženklų, todėl įsigijimas turėtų sustiprinti grupės pozicijas kūrėjų ekonomikos segmente.

  • Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Mokesčių mokėtojų dienos apdovanojimuose įvertinta AB „Klovainių skalda“: kuo išsiskyrė

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtose Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmėse apdovanota AB „Klovainių skalda“ ir įmonės generalinis direktorius Gediminas Mozūras. Renginį organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

    Šios iniciatyvos tikslas – viešai įvertinti žmones ir organizacijas, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto. Pasak organizatorių, apdovanojimais siekiama priminti, kad stabilios viešosios paslaugos ir investicijų aplinka tiesiogiai priklauso nuo mokesčių mokėtojų indėlio.

    Už ką įvertinta įmonė

    AB „Klovainių skalda“ paminėta tarp regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijos laureatų, vertinant didžiausią darbuotojų pajamų mokesčio indėlį. Toks kriterijus paprastai reiškia ne tik finansinę įtaką biudžetui, bet ir didesnį darbo vietų mastą bei atlyginimų fondo reikšmę regione.

    Regionų ekonomikos kategorijoje taip pat pagerbtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“, akcentuojant jų investicijų apimtį, kuriamas darbo vietas ir tarptautinius ryšius. Regionų smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje už pelno mokesčio indėlį išskirtos „IPUKIS“, „Vikebas“ ir „Pasvalio agrochemija“.

    Ką akcentavo organizatoriai

    Renginyje kalbėjęs Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pabrėžė, kad verslas šiuo metu veikia didesnio neapibrėžtumo sąlygomis. Jo teigimu, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne vien padėką, bet ir aiškesnę, stabilesnę reguliavimo bei investavimo aplinką.

    „Pagarba mokesčių mokėtojui turi virsti nuspėjamesne ir aiškesne aplinka dirbti bei investuoti“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Iškilmėse dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės atstovai, taip pat Seimo nariai, valstybės institucijų ir asociacijų delegatai. Renginį moderavo Verslo žinių vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Kodėl minima ši diena

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva, ji įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.

    Organizatorių teigimu, apdovanojimai kasmet skirti ne tik didžiausiems mokestiniams mokėtojams, bet ir tiems, kurių veikla sukuria ilgalaikę vertę: plečia gamybą, diegia žiedinės ekonomikos sprendimus, investuoja į efektyvumą bei atsinaujinančią energetiką ir prisideda prie bendruomenių stiprinimo regionuose.

  • Gatvės muzikos diena Pakruojyje: 20-ąjį jubiliejų miestas šventė nuo skverų iki kultūros centro

    Gatvės muzikos diena Pakruojyje: 20-ąjį jubiliejų miestas šventė nuo skverų iki kultūros centro

    Muzika skambėjo įvairiose miesto vietose

    Gegužės 15 dieną Pakruojyje paminėta jubiliejinė, 20-oji Gatvės muzikos diena. Šventės metu muzika persikėlė į miesto erdves ir kvietė pakruojiečius bei svečius sustoti, pasiklausyti ir įsitraukti.

    Nepriklausomybės skverelyje koncertavo Pakruojo neįgaliųjų draugijos liaudiškos muzikos kapela „Šaltinėlis“, kuriai vadovauja Z. Andrejevienė. Kolektyvas atliko liaudiškos muzikos programą, kurią lydėjo žiūrovų dėmesys ir plojimai.

    Jaunimo ir tradicijų derinys

    Prie parduotuvės „Kanrugė“ muzikavo atlikėja Loreta, taip pat Pakruojo kultūros centro jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras „Viestartas“, vadovaujamas A. Jezdausko. Tokia programa sujungė skirtingus žanrus ir kartas, išryškindama Gatvės muzikos dienos idėją atverti sceną visiems.

    Prie Pakruojo kultūros centro gerą nuotaiką kūrė armonikierių kolektyvas „Sodžiaus armonikieriai“, kuriam vadovauja N. Žiaunienė. Šis pasirodymas akcentavo tradicinės muzikos gyvybingumą ir jos vietą šiuolaikinėse miesto šventėse.

    Šventę aplankė ir savivaldybės vadovai

    Šventės kolektyvus mieste aplankė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemeras Virginijus Kacilevčius bei savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Pasak organizatorių, toks dėmesys kultūros iniciatyvoms stiprina bendruomeniškumą ir skatina tradiciją tęsti.

    Gatvės muzikos diena Lietuvoje kasmet suburia įvairių žanrų muzikantus ir klausytojus, o jos sėkmę dažnai lemia paprastas principas: muzika išeina iš salių į miestų gatves ir tampa lengvai pasiekiama kiekvienam. Pakruojyje jubiliejinis renginys dar kartą parodė, kad net kelios skirtingos miesto erdvės gali virsti gyvomis scenomis.

  • Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje surengta kasmetinė konferencija 3P – paauglystė, priklausomybės, prevencija, subūrusi specialistus, dirbančius su jaunimu. Renginį ketvirtus metus organizuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė.

    Duomenys apie moksleivių gyvenseną

    Viena pagrindinių renginio temų buvo moksleivių kasdieniai įpročiai ir rizikos veiksniai, kurie gali lemti priklausomybių formavimąsi. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laisvida Badauskienė pristatė Pakruojo rajone atlikto moksleivių gyvensenos tyrimo įžvalgas.

    Tokie tyrimai paprastai padeda savivaldybėms tiksliau planuoti prevencines priemones mokyklose ir bendruomenėse, įvertinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei susijusius veiksnius. Aptariant rezultatus akcentuojama, kad prevencija efektyviausia tuomet, kai apima ne tik draudimus, bet ir ankstyvą atpažinimą, emocinės sveikatos stiprinimą bei nuoseklų darbą su šeimomis.

    Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos

    Apie jaunimą ir psichoaktyvias medžiagas pranešimą skaitė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė. Diskusijose pabrėžta, kad rizikos elgsena dažnai persidengia su kitomis problemomis, tokiomis kaip emociniai sunkumai ar socialinė atskirtis, todėl prevencija turi būti kompleksinė.

    Praktinę perspektyvą pristatė psichologė, priklausomybių konsultantė ir koučerė Jolita Juškė, kalbėjusi apie pagalbos būdus ir bendravimą su paaugliu krizėje. Specialistai akcentuoja, kad suaugusiųjų reakcija ir laiku suteikta pagalba dažnai nulemia, ar problema bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Antroji dalis ir bendruomenės įsitraukimas

    Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė visuomenininkas Žanas Talandis ir gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras. Tokikologijos tema renginiuose aktuali dėl to, kad ji leidžia aiškiau suprasti, kokias realias pasekmes sveikatai gali sukelti įvairios medžiagos ir kaip atpažinti pavojingus simptomus.

    Renginio metu koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Konferenciją vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas, o organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenės, švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas išlieka kertinis stiprinant paauglių priklausomybių prevenciją.

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentai ir kokių klaidų vengti

    Paskaita vyks gegužės 21 dieną

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Ji vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos.

    Organizatoriai nurodo, kad paskaitos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl dalyvauti galės ir klausos negalią turintys žmonės.

    Ką svarbu žinoti apie testamentus?

    Paskaitos tema skirta praktiniams paveldėjimo teisės klausimams: testamentams, jų skirtumams nuo kitų sandorių ir dažniausiai pasitaikančioms klaidoms. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kokie sprendimai realiose situacijose sukelia daugiausia nesusipratimų.

    Pranešimo metu bus aptarta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto dokumento. Taip pat bus paaiškinta, kokius teisinius padarinius skirtingi testamentų tipai gali sukelti paveldėtojams.

    Testamentas, dovanojimas ar išlaikymas iki gyvos galvos?

    Organizatoriai akcentuoja, kad paskaitoje bus palyginta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Tai svarbu, nes šie sprendimai dažnai painiojami, nors jų pasekmės turtui ir įsipareigojimams gali būti iš esmės skirtingos.

    Taip pat planuojama aptarti, ar įmanoma testamentą sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, bei kokių formalių reikalavimų būtina laikytis. Paskaitos pabaigoje numatyti praktiniai pavyzdžiai ir atsakymai į gyventojams aktualius klausimus.

    Dalyvauti kviečiami visi norintys, tačiau registruojantis prašoma itin atidžiai nurodyti elektroninio pašto adresą, kad organizatoriai galėtų atsiųsti priminimą paskaitos dieną. Norintys po paskaitos gali gauti dalyvavimo pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai išsiunčiamas per dvi savaites.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ ir „Youtube“ kanalą, o registracija vyksta per „Docs“ formą. Organizatoriai taip pat ragina šia informacija pasidalyti bendruomenėse, socialiniuose tinkluose ir vietinėje žiniasklaidoje.