CP v2

Blog

  • Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis: paroda Palangos kurorto muziejuje atveria naujus kadrus

    Paroda apie Palangą tarpukariu

    Palangos kurorto muziejus birželio 5 dieną 16 valandą kviečia į fotografijų parodos Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis atidarymą. Ekspozicija pristato tarpukario kurorto vaizdus, užfiksuotus menininko, kurio kūrybinis palikimas šiandien vertinamas ir kaip meno, ir kaip istorijos šaltinis.

    Paroda įrengta muziejaus erdvėse ir skirta Gerardo Bagdonavičiaus 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Lankytojai kviečiami pamatyti Palangą ne tik kaip atostogų vietą, bet ir kaip kasdienybės miestą, kuriame ryškėja anuometinė aplinka, žmonių įpročiai ir nuotaikos.

    Kuo išsiskyrė Gerardas Bagdonavičius

    Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) buvo įvairiapusis kūrėjas: grafikas, fotografas, scenografas, ekslibriso tradicijos puoselėtojas, pedagogas, kraštotyrininkas ir kolekcininkas. Jo veiklos laukas platus, o darbai iki šiol padeda tyrinėti Lietuvos miestų vizualinę istoriją.

    Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukęs į Rusiją, jis mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje, kur pradėjo dirbti kino studijoje laborantu ir artimiau susipažino su fotografijos principais. Vėliau Saratove jis gilino dailės žinias, o grįžęs į Lietuvą savo patirtį pritaikė kurdamas ir fiksuodamas tiek kultūrinį gyvenimą, tiek kasdienius miestų peizažus.

    Kas matoma ekspozicijoje

    Fotografijose atsiveria ir atpažįstami Palangos simboliai, ir mažiau matomi kurorto fragmentai. Šalia tilto, paplūdimio bei poilsiautojų siluetų čia matyti miestelio vaizdai, gyventojų buities akimirkos, o kai kuriuose kadruose pasirodo ir pats autorius.

    Ekspozicijos vertė slypi ne vien nostalgijoje, bet ir dokumentinėje medžiagoje: tokie vaizdai leidžia lyginti, kaip keitėsi pajūrio urbanistika, viešosios erdvės ir poilsio kultūra. Šiandien, kai vis daugiau kultūros institucijų skaitmenina archyvus ir stiprina regionų atminties projektus, tokios parodos tampa svarbiu tiltu tarp praeities liudijimų ir dabarties žiūrovo.

    Parodos organizatorius yra Palangos kurorto muziejus, rėmėjas Palangos miesto savivaldybė, partneris Šiaulių Aušros muziejus. Muziejus kviečia apsilankyti ir skirti laiko ramiai apžiūrai, kad fotografijose užfiksuota Palanga atsiskleistų ne tik kaip vaizdas, bet ir kaip pasakojimas apie savo laiką.

  • Gegužės 19 dieną Klaipėdoje – kur verslui rasti finansavimą: ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijos

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje vyks finansavimo ekspertų susitikimas su regiono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovais. Renginys numatytas 11 valandą Klaipėdos Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

    Susitikime bus pristatomos aktualios investicijų ir finansavimo galimybės, kurios gali būti svarbios tiek smulkesnėms įmonėms, tiek didesniems projektams. Praktinė renginio dalis skirta individualiems klausimams ir konkrečioms situacijoms aptarti.

    Dalyviai galės pasikonsultuoti su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertais. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ILTE individualioms konsultacijoms reikalinga atskira išankstinė registracija, o CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Į patį renginį taip pat būtina registruotis iš anksto. Tokia tvarka leidžia planuoti konsultacijų srautus ir skirti daugiau laiko prioritetiniams klausimams, pavyzdžiui, dėl finansavimo sąlygų, tinkamų išlaidų ir paraiškų rengimo.

    Renginio darbotvarkėje numatytas finansavimo priemonių pristatymas ir konsultacijų blokai, orientuoti į Klaipėdos regiono poreikius. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą projekto aprašą ir pagrindinius skaičius, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentas ir dovanojimas, ką svarbu žinoti

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Joje bus aptariami praktiniai klausimai, kurie dažniausiai iškyla planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, jos trukmė apie 1,5 valandos. Renginys bus verčiamas į lietuvių gestų kalbą, todėl prieinamas ir klausos negalią turintiems dalyviams.

    Testamentas ir kiti sandoriai

    Pagrindinė tema – testamentai, jų rūšys ir teisiniai padariniai. Bus paaiškinta, kuo skiriasi paties asmens surašytas ir notaro patvirtintas testamentas, kokie reikalavimai taikomi jų galiojimui ir kokios klaidos dažniausiai tampa ginčų priežastimi.

    Taip pat bus aptarta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Tokie skirtumai svarbūs ne tik dėl būsimo turto perėmimo, bet ir dėl galimų pasekmių šeimos narių santykiams, turto disponavimui bei ginčų rizikai.

    Ar įmanoma viską sutvarkyti nuotoliu?

    Vienas iš akcentų – ar testamentą galima sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, ir kokios sąlygos tam taikomos. Ši tema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie gyvena toliau nuo notarų biurų ar dėl sveikatos negali atvykti į vietą.

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Pristatymo metu bus pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir atsakoma į dalyviams aktualius klausimus, kad informacija būtų pritaikoma kasdienėse situacijose.

    Registracija ir prisijungimas

    Norint gauti priminimą apie paskaitą, kviečiama registruotis iš anksto. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu tiksliai įvesti savo el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Dalyviai galės prisijungti per „Zoom“ arba stebėti transliaciją „Youtube“ platformoje. Jei registracijos anketoje bus pažymėta, kad reikalingas dalyvavimo pažymėjimas, jis bus išsiųstas per dvi savaites po renginio.

  • Jurbarko savivaldybė skelbia gyventojų paslaugų sąrašą: ką galima sutvarkyti vienoje vietoje

    Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra paskelbusi gyventojams teikiamų administracinių paslaugų sąrašą. Jame paprastai nurodoma, kokius prašymus galima pateikti, kokių dokumentų gali reikėti ir į ką kreiptis savivaldybėje.

    Toks sąrašas gyventojams padeda greičiau susiorientuoti, ar klausimas sprendžiamas savivaldybėje, ar kitoje įstaigoje. Taip pat lengviau suplanuoti vizitą, iš anksto pasiruošti reikalingus duomenis ir išvengti pakartotinių apsilankymų.

    Savivaldybės svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir pasirinkimus, susijusius su statistika bei rinkodara. Nurodoma, kad dalis slapukų yra būtini svetainės veikimui, o kitus lankytojas gali leisti arba atmesti pagal savo poreikius.

    Paaiškinama, kad svetainės naudojimo statistikai gali būti pasitelkiama „Google Analytics“ sistema, o surinkti duomenys pateikiami apibendrintai ir nėra skirti tiesiogiai identifikuoti žmogų. Tokia statistika padeda įvertinti, kurie puslapiai dažniausiai lankomi ir kurias svetainės vietas verta tobulinti.

    Taip pat minima „Google ReCaptcha“ apsauga, kuri naudojama interneto formose siekiant atskirti realius vartotojus nuo automatizuotų robotų ir sumažinti nepageidaujamų užklausų srautą. Norint, kad užklausų formos veiktų sklandžiai, gali būti reikalingas sutikimas dėl našumo slapukų.

  • Palangos kurorto muziejuje kviečia gyvoji istorija: ką ir kaip valgė nuo akmens amžiaus iki LDK?

    Palangos kurorto muziejus birželio 6 dieną rengia gyvosios istorijos lauko edukaciją Senovės mityba ir maisto saugojimas. Programa kviečia patirti praeitį per kasdienį, bet visada smalsumą keliantį klausimą: ką žmonės valgė ir kaip išsaugodavo maistą be šiuolaikinių technologijų.

    Edukacija apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės formavimosi pradžios. Dalyviai ne tik klausysis pasakojimų, bet ir praktiškai susipažins su išgyvenimo sprendimais, kuriuos anuomet diktavo gamtos ciklai, sezoniškumas ir riboti ištekliai.

    Kaip buvo saugomas maistas?

    Užsiėmimo metu bus demonstruojami archajiški maisto išsaugojimo būdai, kuriais žmonės rėmėsi šimtmečius. Tokios technikos leido sukaupti atsargų nepalankiam sezonui, o kartu formavo ir mitybos įpročius bei produktų pasirinkimą.

    Kita svarbi programos dalis skirta skonio evoliucijai: nuo vietinių žolynų ir laukinių augalų iki vėliau pasirodžiusių prieskonių. Dalyviai galės atsekti, kaip keitėsi ingredientai, kaip plėtėsi žinios apie jų panaudojimą ir kokią įtaką tam darė prekybos ryšiai.

    Rekonstrukcija, kurią galima paliesti

    Organizatoriai pabrėžia rekonstrukcijos tikslumą: edukacijoje naudojami rūbai, įrankiai ir indai atkurti pagal archeologinius radinius. Tai leidžia praeitį ne tik įsivaizduoti, bet ir pamatyti iš arti, suprantant, kaip atrodė kasdieniai daiktai ir kaip jie buvo naudojami.

    Programoje paliečiama ir gėrimų tema: kas buvo geriama skirtingais laikotarpiais bei kaip tokius gėrimus galima pasigaminti patiems. Žingeidiausi dalyviai po užsiėmimo galės išsinešti ir tikslesnių receptų idėjų, pritaikomų namuose.

    Edukaciją veda archeokulinaras Marijus Mališauskas. Užsiėmimas nemokamas, pradžia birželio 6 dieną 11 valandą, vieta Palangos kurorto muziejus.

  • Odėsos srityje išsirito pirmi kvakvos jaunikliai: paslaptingasis naktinis garniukas iš Afrikos

    Ukrainos Odėsos srityje, Nacionaliniame gamtos parke Tuzlivos limanai užfiksuotas pirmųjų kvakvos, dar vadinamos naktiniu garniu, jauniklių išsiritimas. Apie tai pranešė parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas.

    Pasak jo, šie paukščiai į regioną parskrenda pavasarį po žiemojimo Afrikoje, o parke šiuo metu stebima nedidelė perinti kolonija. Kvakvos laikomos vienomis įdomiausių garnių šeimos atstovių dėl savo naktinio gyvenimo būdo ir elgsenos.

    „Kol kiti garniai aktyviai medžioja dieną, kvakva sulaukia saulėlydžio, o jos didelės karmino raudonumo akys gerai prisitaikiusios matyti tamsoje“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Paukščio pavadinimas siejamas ir su jo balsu: prietemoje ar naktį kvakva skleidžia aštrų, gana garsų ir šiek tiek prikimusį garsą, kuris neretai lyginamas su varlių kvarkimu. Lotyniškas pavadinimas Nycticorax reiškia naktinį varną, todėl kai kuriose kalbose jis turi ir tokį liaudišką atitikmenį.

    Skirtingai nei dauguma garnių, kvakva dažnai medžioja pasalų principu. Ji ilgai stovi nejudėdama tarp nendrių ar ant šakų prie vandens, o priartėjus žuviai ar varlei staigiai smogia snapu.

    Suaugusios kvakvos išsiskiria kontrastingu apdaru: tamsesne, metaliniu atspalviu blizgančia nugara, šviesesniu pilvu ir pilkšvais sparnais. Veisimosi laikotarpiu išryškėja papildomos detalės, o pakaušyje gali išaugti kelios ilgos baltos plunksnos, padedančios poravimosi demonstracijose.

    Jauniklių išvaizda iš pradžių visai kitokia nei suaugusių paukščių. Jie būna rusvai rudi, su šviesiomis dėmėmis, kurios veikia kaip maskuotė ir padeda pasislėpti nendrynuose ar krūmynuose.

    Kvakvos paprastai peri kolonijomis, neretai greta kitų garnių ar kormoranų, medžiuose arba tankiuose krūmuose prie vandens. Paaugę, bet dar neskraidantys jaunikliai palieka lizdus ir ropoja šakomis, kartais telkdamiesi į grupes, o tėvai savo jauniklius atpažįsta pagal balsą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kvakvų perėjimo sėkmė dažnai siejama su šlapynių būkle. Šiems paukščiams reikia žuvingų, varliagyviais turtingų vandens telkinių ir vešlios pakrančių augmenijos, todėl jų buvimas gali rodyti gyvybingą ekosistemą.

    Parko atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad karo triukšmas ir trikdymas gali keisti paukščių elgseną bei perėjimo vietas. Anot Ivano Rusevo, pirmaisiais plataus masto karo metais dalis kvakvų paliko ankstesnę perimvietę ir persikėlė į ramesnę vietą netoli Juodosios jūros pakrantės.

  • Maroko kalnuose rūką paverčia geriamu vandeniu: tinklai pakeitė moterų kasdienybę

    Maroko pietvakariuose, Ait Baamrano regione, pradėta naudoti rūko vandens surinkimo sistema, kuri geriamą vandenį į kaimus tiekia ne iš šulinių, o tiesiai iš kalnų rūko. Ant Butmezgidos kalno šlaitų įrengtos didelio ploto polimerinės tinklų konstrukcijos gaudo ore esančią drėgmę, kuri vėliau nukreipiama į rezervuarus ir vamzdynais pasiekia gyvenvietes.

    Šis sprendimas ypač svarbus vietos bendruomenėms, kur vandens paieška ilgus metus buvo kasdienis moterų ir mergaičių darbas. Anksčiau dalis šeimų kasdien skirdavo iki kelių valandų kelionei iki vandens šaltinių, o vanduo į namus būdavo parnešamas fizinę sveikatą alinantomis sąlygomis.

    Tinklai įrengiami aukštikalnėse, kur dažnai susidaro tirštas rūkas ir pučia vėjai, nešantys drėgną orą per kalnagūbrį. Drėgmės lašeliai, atsitrenkę į tinklo pluoštus, kondensuojasi, susijungia į didesnius lašus ir nuteka į surinkimo latakus, o iš ten į talpyklas.

    Skelbiama, kad tokio tipo tinklai, priklausomai nuo oro sąlygų, per parą gali surinkti reikšmingą vandens kiekį iš palyginti nedidelio ploto. Konkrečiai šiame projekte naudojama apie 600 kvadratinių metrų tinklų, o dalį sistemos energijos poreikio padengia saulės baterijos.

    Vandeniui pasiekus kaimų čiaupus, kasdienė rutina pasikeitė iš esmės: sumažėjo laiko ir fizinių pastangų, reikalingų apsirūpinti geriamu vandeniu. Tai turi tiesioginį poveikį ir vaikų ugdymui, nes mergaitėms nebereikia rytais skirti laiko vandens nešiojimui, todėl jos reguliariau lanko mokyklą.

    Vis dėlto vietos bendruomenėse pokyčiai turi ir socialinę pusę. Kai kur atkreipiamas dėmesys, kad moterų vaidmuo šeimoje, anksčiau siejęsis su būtinu vandens parnešimu, gali kisti, todėl kartu diegiamos švietimo iniciatyvos apie vandens tausojimą ir pagrindinius įgūdžius, reikalingus tvarkant naują infrastruktūrą.

    Rūko vandens surinkimas nėra universalus: jam būtinas pastovus rūkas, tinkamas reljefas ir aukštis, todėl tokios sistemos geriausiai veikia specifinėse vietovėse. Regionuose, kur rūko beveik nebūna, tenka remtis kitais sprendimais, pavyzdžiui, gilesnių vandeningų sluoksnių paieška, lietaus vandens kaupimu ar vandens gėlinimu pakrantėse.

    Tarptautinėse rekomendacijose dažnai minima, kad baziniams žmogaus poreikiams užtikrinti reikalingas aiškus minimalus vandens kiekis per dieną, tad net ir nedidelės, bet stabiliai veikiančios sistemos gali turėti didelę reikšmę mažoms bendruomenėms. Maroko kalnų projektas rodo, kad pritaikius technologiją vietos sąlygoms, rūkas gali tapti realiu geriamo vandens šaltiniu.

  • Nulaužėte alyvų šaką parke ar kieme? Advokatas paaiškino, kada gresia bauda ir kiek

    Pavasarį žydinčios alyvos dažnam atrodo kaip nekaltas būdas parsinešti kvapnų puokštės akcentą, tačiau šakų laužymas parkuose, skveruose ar daugiabučių kiemuose gali būti laikomas viešosios tvarkos ir želdinių apsaugos pažeidimu. Už želdinių niokojimą Ukrainoje taikoma administracinė atsakomybė, o protokolas gali būti surašomas vietoje.

    Apie tai žiniasklaidai komentavo advokatas Pavlo Šikov, pabrėžęs, kad miestų medžiai ir krūmai laikomi teritorijų tvarkymo dalimi, todėl jų tyčinis žalojimas nėra „smulkmena“. Pasak jo, tikėtis, kad niekas nepastebės, neverta, nes pažeidimus fiksuoja ne viena institucija.

    „Protokolą vietoje gali surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės tarnybos ar aplinkosaugos inspektoriai, o sprendimą dėl baudos dažniausiai priima administracinė komisija prie savivaldybės vykdomojo komiteto“, – sakė Pavlo Šikov.

    Advokato aiškinimu, atsakomybė siejama su Ukrainos teisės aktu, reglamentuojančiu gyvenviečių tvarkymą, o konkrečios nuobaudos taikomos pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatą dėl teritorijų tvarkymo taisyklių pažeidimų. Kitaip tariant, žalą želdiniams teisė traktuoja kaip tvarkos pažeidimą, o ne kaip „asmeninį reikalą“.

    Baudos už želdinių pažeidimą fiziniams asmenims nurodomos nuo 340 iki 1 360 grivinų, o pareigūnams ir verslo subjektams – nuo 850 iki 1 700 grivinų. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą, tai sudaro maždaug nuo 8 iki 32 eurų gyventojams ir nuo 20 iki 40 eurų atsakingiems asmenims ar įmonėms, tačiau galutinę sumą lemia institucijos sprendimas ir bylos aplinkybės.

    Be teisinių pasekmių, advokatas akcentuoja ir praktinę žalą gamtai: paplitęs mitas, esą šakų laužymas padeda krūmui kitąmet gausiau žydėti, nėra pagrįstas. Alyvos žiedinius pumpurus formuoja iš anksto, todėl chaotiškai nulaužtos šakos gali sumažinti žydėjimą ir susilpninti augalą.

    Specialistų teigimu, pažeistos šakos tampa „vartais“ ligoms ir kenkėjams, o atviri audiniai lengviau užsikrečia grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis. Ilgainiui nusilpęs krūmas gali pradėti džiūti, ypač jei laužoma pakartotinai ar pažeidimai būna dideli.

    Aplinkosaugos institucijos kasmet primena ir apie kitą riziką pavasarį: saugomų augalų skynimą bei prekybą. Ukrainoje už kai kurių ankstyvų pavasario augalų neteisėtą rinkimą numatytos didesnės baudos, taip pat gali būti taikomas augalų konfiskavimas, jei pažeidimai susiję su saugomomis teritorijomis ar Raudonosios knygos rūšimis.

  • Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas „Rail Baltica“ planas Kaunas–Vilnius: kur ir kada numatyti pagrindiniai infrastruktūros darbai

    Patvirtintas projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Tai svarbus žingsnis, įtvirtinantis teritorijų planavimo sprendinius ir sudarantis aiškesnį pagrindą tolesniems projektavimo bei statybos etapams.

    Patvirtinimas reiškia, kad konkrečiai apibrėžiami planuojami inžinerinės infrastruktūros sprendimai, reikalingi geležinkelio koridoriui ir su juo susijusioms komunikacijoms. Tokiuose planuose paprastai numatomi reikalavimai dėl susisiekimo sprendinių, inžinerinių tinklų, sankirtų ir kitų techninių elementų suderinimo.

    Dokumentai, susiję su specialiuoju planu ir nutarimu, skelbiami teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje. Gyventojams bei suinteresuotoms įmonėms tai yra pagrindinis oficialus kanalas susipažinti su patvirtintais sprendiniais ir jų apimtimi.

    Praktiškai patvirtintas planas paprastai mažina neapibrėžtumą dėl trasos ir infrastruktūros sprendinių, todėl toliau lengviau organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, techninį projektavimą ir rangos darbų planavimą. Kartu tai leidžia tikslinti sąnaudas, terminus ir poveikio aplinkai bei eismo organizavimo sprendinius statybų metu.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas patvirtintų sprendinių įgyvendinimui per techninio projektavimo darbus ir derinimus. Kiekviename etape papildoma informacija įprastai teikiama per oficialias informacines sistemas ir viešai skelbiamus projekto pranešimus.

  • „Gryna Energija“ planuoja tris iki 8 000 kW vėjo elektrines Kaišiadorių rajone: ką svarbu žinoti gyventojams

    „Gryna Energija“ planuoja tris iki 8 000 kW vėjo elektrines Kaišiadorių rajone: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kur planuojamos vėjo elektrinės?

    Bendrovė „Gryna Energija“, UAB pranešė planuojanti statyti tris vėjo elektrines Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Projektas numatomas keliuose sklypuose Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje ir Žaslių seniūnijoje, taip pat su visa būtina inžinerine infrastruktūra.

    Pagal paskelbtą informaciją, kiekvienos planuojamos vėjo elektrinės įrengtoji galia neturėtų viršyti 8 000 kW, o bendra veikla apimtų elektros energijos gamybą. Tokie projektai Lietuvoje dažniausiai derinami su teritorijų planavimo, poveikio aplinkai ir tinklų prijungimo procedūromis.

    Kas ir kokiose zonose gali teikti prieštaravimus?

    Pranešime nurodoma, kad informacija skirta ir tiems žemės sklypų savininkams, kuriems nepavyko įteikti registruotų pašto siuntų arba kurių gyvenamoji vieta nedeklaruota ar nežinoma. Tokiais atvejais viešas paskelbimas tampa viena iš informavimo priemonių.

    Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio nuostatas, žemės sklypų savininkai, kurių sklypai patenka į įstatyme apibrėžtas teritorijas su statybos apribojimais, gali raštu teikti prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos. Taip pat numatyta galimybė sudaryti susitarimą su projekto vystytoju.

    Prieštaravimai, kaip nurodyta pranešime, gali būti pateikiami per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo. Praktikoje tai reiškia, kad suinteresuoti asmenys turi ribotą laiką įsivertinti situaciją, pasitikslinti, ar jų sklypas patenka į atitinkamas zonas, ir priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

    Kokios numatytos išimtys ir ribojimai?

    Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas numato išimtis, kada naujų pastatų statyba ar patalpų įrengimas tam tikrose teritorijose gali būti leidžiamas, tačiau jos taikomos tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokios nuostatos paprastai susijusios su saugos reikalavimais, atstumais ir planuojamos veiklos suderinamumu su aplinka.

    Be to, nurodoma, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai pagal įstatymo nuostatas negali teikti prieštaravimo dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos. Tai svarbi detalė tiems, kurie valdo miškų paskirties sklypus planuojamo projekto apylinkėse.

    Dėl papildomos informacijos ir prieštaravimų teikimo gyventojai kviečiami kreiptis į „Gryna Energija“ nurodytais kontaktais. Tokiais atvejais verta prašyti pateikti planuojamų objektų schemą, atstumus iki artimiausių sodybų bei paaiškinimą, kokia konkreti procedūra taikoma konkrečiam sklypui.