Blog

  • Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų tiekimo grandinių parama: ŽŪM ir NMA mokymuose aiškins, kaip išvengti paraiškų klaidų

    Trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektų Lietuvoje daugėja, tačiau dalis paramos paraiškų vis dar atmetamos arba vertinamos prasčiau dėl pasikartojančių klaidų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad dažniausiai problemos kyla dėl netiksliai užpildytų dokumentų ir ne iki galo suprastų reikalavimų.

    ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyrius kviečia ūkininkus, kooperatyvus, maisto produktų gamintojus, perdirbėjus ir prekyba užsiimančius dalyvius į informacinį renginį–mokymus. Jie vyks 2026 metų gegužės 27 dieną, dalyvauti bus galima gyvai arba nuotoliniu būdu.

    Kas bus aptariama mokymuose?

    Renginį ŽŪM organizuoja kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA). Organizatorių teigimu, mokymų tikslas – aiškiai ir praktiškai paaiškinti, kaip tinkamai parengti paraišką pagal Strateginio plano priemonę Trumpos tiekimo grandinės.

    Per mokymus bus nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios paraiškų pildymo klaidos, detalizuojami pagrindiniai reikalavimai ir pateikiami praktiniai patarimai, kurie gali padėti sustiprinti paraišką vertinimo etape. Taip pat planuojama atsakyti į dalyviams aktualius klausimus, susijusius su įgyvendinimu ir dokumentų parengimu.

    Registracijos terminai ir tvarka

    Norint dalyvauti, reikia registruotis iš anksto ir pasirinkti patogiausią dalyvavimo būdą. Registracija vyksta iki 2026 metų gegužės 25 dienos 12 valandos.

    ŽŪM nurodo, kad dalyvavimo patvirtinimas bus išsiųstas elektroniniu paštu pasibaigus registracijai. Ministerija tikisi, jog praktinio pobūdžio mokymai padės pareiškėjams geriau pasiruošti ir sumažins techninių klaidų, dėl kurių prarandama galimybė gauti paramą.

  • Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajone startuoja Aplinkos tvarkymo konkursas: paraiškos priimamos iki birželio 22 dienos

    Alytaus rajono savivaldybė paskelbė tradicinį Aplinkos tvarkymo konkursą ir kviečia prisijungti gyventojus, bendruomenes, įstaigas bei verslo atstovus. Organizatoriai pabrėžia, kad konkursas skirtas ne tik įvertinti gražiausiai sutvarkytas erdves, bet ir paskatinti dalintis idėjomis, kurios praverčia visam rajonui.

    Dalyvauti gali Alytaus rajone veikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys: įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės, daugiabučių namų bendrijos, individualių namų ir sodybų savininkai, kaimo turizmo sodybų šeimininkai bei ūkininkai. Tokia plati dalyvių geografija leidžia palyginti skirtingus sprendimus – nuo miesto kiemų iki sodybų ir ūkių teritorijų.

    Kaip bus vertinama aplinka

    Vertinimo komisija atsižvelgs į teritorijos tvarkingumą ir estetiką, pastatų bei jų aplinkos priežiūrą, želdinių įvairovę ir bendrą vientisumą. Taip pat bus vertinami mažosios architektūros sprendimai, originalumas, poilsio erdvių įrengimas, takai bei privažiavimai.

    Tarp svarbių kriterijų numatytas ir racionalus teritorijos panaudojimas bei atliekų tvarkymas. Praktikoje tai reiškia, kad svarbus ne vien vizualinis vaizdas, bet ir kasdieniai sprendimai, kurie ilgainiui lemia švaresnę ir patogesnę aplinką.

    Kodėl konkursas svarbus rajonui

    Savivaldybė akcentuoja, kad konkursu siekiama puoselėti ir gražinti gyvenamąją bei darbo aplinką, ugdyti kūrybiškumą ir stiprinti gyventojų atsakomybę už savo kraštą. Tokios iniciatyvos dažnai tampa impulsu imtis darbų, kuriuos žmonės atidėliojo, o kartu padeda skleistis gerajai patirčiai tarp kaimynų ir bendruomenių.

    Kasmet konkursas tampa ir savotišku rajono pasididžiavimo ženklu, kai tvarkinga aplinka pastebima ne tik vietos gyventojų, bet ir atvykstančių svečių. Savivaldybė praneša, kad dalyvių lauks padėkos ir dovanos, todėl iniciatyva turi ir papildomą paskatinimą tiems, kurie nori parodyti savo rezultatą viešai.

    Paraiškų teikimas ir terminas

    Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos nuo gegužės 20 dienos iki birželio 22 dienos. Jas galima pateikti Alytaus rajono savivaldybėje, taip pat pateikiant elektroniniu paštu arba per seniūnijas.

    Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas ir pateiktas nuskenuotas arba nufotografuotas. Išsamesnės konkurso sąlygos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Po ilgų emigracijos metų Airijoje Diana ir Aurimas Boguslauskai sugrįžo į Alytaus rajoną ir jau trejus metus gyvena Punioje. Sutuoktiniai sako, kad sprendimą lėmė ne vien noras grįžti arčiau artimųjų, bet ir siekis vaikams išsaugoti ryšį su savo šaknimis.

    Šeima įsikūrė Dianos tėčio tėviškėje ir kartu su tėvais puoselėja senelių sodybą. Pasak jų, kaimo gyvenimas suteikė tai, ko labiausiai trūko emigracijoje: kasdienį buvimą šalia šeimos, bendruomenės palaikymą ir daugiau ramybės.

    Kas paskatino grįžti

    Aurimas emigranto duonos ragavo Škotijoje ir Airijoje, pastarojoje šalyje praleido apie 15 metų. Jis pradėjo nuo įvairių darbų, vėliau kilo karjeros laiptais ir tapo didelės medicinos reikmenis gaminančios įmonės tiekimo skyriaus vadovo pavaduotoju.

    Toje pačioje įmonėje dirbo ir Diana, kuri buvo išbandžiusi ir savarankišką veiklą. Nors profesinės galimybės Airijoje buvo stabilios, abu vis dažniau svarstė apie darbą sau ir idėją, kuri vėliau tapo šeimos verslu.

    „Anūkams reikia senelių, seneliams reikia anūkų. Dabar visa šeima čia“, – sakė Aurimas.

    Jų sūnūs Adas ir Ajus gimė Airijoje, tačiau šeima nuolat palaikė ryšį su Lietuva ir dažnai grįždavo aplankyti artimųjų. Sugrįžus viskas tapo paprasčiau ir kasdieniškiau: nebereikia planuoti kelionių vien tam, kad pamatytum šeimą.

    Punia ir nauja kasdienybė

    Įsikūrę Punioje, Boguslauskai įsiliejo į vietos gyvenimą ir sako, kad bendruomeniškumo jausmas čia itin stiprus. Vyresnysis sūnus mokosi Butrimonių gimnazijos pirmoje klasėje, o mažesnysis lanko darželį Punioje.

    Diana pasakoja, kad ją traukia kaimo ritmas, gamta ir paprastesnė kasdienybė. Rytais, nuvedusi vaiką į darželį, ji randa laiko pasivaikščioti aplink Margirio piliakalnį, o vakarus dažnai užpildo šeimos ir bendruomenės veiklos.

    Verslas, gimęs emigracijoje

    Sugrįžę į Lietuvą sutuoktiniai nusprendė neieškoti samdomo darbo ir įgyvendinti dar emigracijoje brandintą sumanymą. Buvusiame tvarte jie įkūrė medžio dirbtuves „Margirio stalystė“, kur gamina suvenyrus, dovanas, suoliukus ir įgyvendina nestandartinius klientų pageidavimus.

    Šeima kuria ir individualius užsakymus namams bei įvairioms progoms, o dalį gaminių personalizuoja lazeriniu graviravimu. Pasak sutuoktinių, didelė darbo dalis tenka ne tik gamybai, bet ir maketavimui, užsakymų administravimui, komunikacijai su klientais bei reklamai socialiniuose tinkluose.

    Užsakymų, anot jų, nestinga, tačiau sezonai skiriasi: vienais mėnesiais tenka dirbti intensyviau, kitais darbų būna mažiau. Kol kas, kaip teigia Boguslauskai, ekonomiškai naudingiausia daugumą procesų atlikti patiems, nors ateityje neatmeta ir plėtros.

    „Mūsų gyvenimo moto – imam, darom, bandom. O jeigu nepasiseka, galima galvoti kitą variantą“, – sakė Diana.

    Šiandien šeima lagaminų krautis neplanuoja: jie džiaugiasi įsitvirtinę Punioje ir jau svarsto, kaip toliau auginti medžio dirbinių veiklą. Boguslauskai užsimena turintys ir naujų idėjų, tačiau kol kas jų detaliau neatskleidžia.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje pristatyta fotografijų paroda apie Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos vizitus Lietuvoje. Ekspozicija kviečia prisiminti ne tik viešnagių akimirkas, bet ir platesnį Lietuvos ryšį su Tibeto laisvės idėja.

    Parodoje rodomi skirtingų metų vizitų kadrai, tarp jų ir Varėnos fotografo Nikolajaus Lysenkovo nuotraukos iš 2013 metais vykusio apsilankymo. Organizatoriai pabrėžia, kad tai dokumentas apie visuomenės laikyseną žmogaus teisių ir laisvės klausimais.

    2013 metais XIV Tibeto Dalai Lama į Lietuvą atvyko tuometės Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkės Dalios Kuodytės kvietimu. Prie vizito organizavimo prisidėjo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

    „Ši paroda yra priminimas, kad laisvė, žmogaus teisės ir tautų teisė išsaugoti tapatybę nėra savaime suprantami dalykai“, – sakė A. Kašėta.

    Renginyje taip pat akcentuotas Dalios Kuodytės indėlis ir jos atminimas. Ji buvo viena nuosekliausių Tibeto rėmimo iniciatyvų Lietuvoje dalyvių ir ilgą laiką dirbo Varėnos rajono savivaldybėje.

    Ryšiai nuo nepriklausomybės pradžios

    Organizatoriai primena, kad XIV Tibeto Dalai Lama Lietuvai svarbus ir istoriniu požiūriu. Po nepriklausomybės atkūrimo jis buvo tarp pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių Lietuvą, telegramą Vytautui Landsbergiui išsiuntęs 1990 metais balandžio 3 dieną.

    1991 metais Dalai Lama pirmą kartą oficialiai lankėsi Lietuvoje ir kreipėsi į žmones iš Seimo tribūnos. Šie vizitai tapo atspirties tašku visuomeninėms Tibeto rėmimo iniciatyvoms, kurios Lietuvoje aktyvėjo ir vėlesniais metais.

    Primenama ir visuomeninių lyderių įtaka, tarp jų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, kuri ilgą laiką buvo siejama su Tibeto kultūros sklaida ir solidarumo idėjomis. Pasak parodos rengėjų, šis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl paroda aktuali ne vien kaip fotografijų rinkinys.

    Aktualus kontekstas: Tibeto padėtis ir simbolinės datos

    Parodos autoriai atkreipia dėmesį, kad Tibeto situacija tarptautinėje darbotvarkėje išlieka jautri. Žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais kritikuoja priemones, kurios, jų vertinimu, silpnina tibetiečių kalbos ir kultūros tęstinumą, o diskusijos dažnai kyla dėl internatinių mokyklų sistemos.

    Gegužės 17 dieną pasaulyje minima XI Tibeto Pančen Lamos pagrobimo metinė. 1995 metais jis buvo pagrobtas būdamas šešerių, o jo likimas iki šiol nežinomas, todėl šis atvejis dažnai įvardijamas kaip vienas ilgiausiai trunkančių dingimų šiuolaikinėje žmogaus teisių darbotvarkėje.

    „Simboliška, kad paroda jubiliejinius metus užbaigs Dzūkijoje, krašte, kuris gerai supranta laisvės kainą ir atminties svarbą“, – sakė A. Kašėta.

    Parodą Varėnoje parengė Tibeto laisvės judėjimas, fondas „Už Tibetą“, VšĮ „Tibeto namai“ ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad ekspozicija Varėnoje veiks iki 2026 metais liepos 6 dienos.

  • „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    Suomijos energetikos grupė „Fortum“ Loviisoje atidarė „Kalla“ bandymų centrą, skirtą ilgalaikiams švaraus vandenilio gamybos bandymams. Bendrovė šį projektą pristato kaip praktinį žingsnį, padėsiantį įvertinti technologijų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Centro pilotinėje aikštelėje įdiegta 1 megavato galios šarminė elektrolizės sistema, kurią pristatė Europos technologijų įmonė „Stargate Hydrogen“. „Fortum“ nurodo, kad tai viena pirmųjų platformų Šiaurės šalyse, kur skirtingų tipų elektrolizerių sprendimus planuojama testuoti greta, o bendra galia ateityje turėtų siekti apie 2 megavatus.

    Investicija ir darbų grafikas

    Projektui, apimančiam tiek statybos, tiek eksploatavimo etapą, numatyta 20 milijonų eurų investicija. Aikštelės paruošimas pradėtas 2024 metų rudenį, o statybos darbai įsibėgėjo 2025 metų vasarą.

    Pirmasis vandenilis, kaip skelbiama, pagamintas paleidimo ir derinimo metu 2025 metų gruodį. Pilną veiklą centras turėtų pasiekti 2026 metų vasarą, o technologijų validavimo ir eksploatacinių pamokų kaupimo etapas planuojamas iki 2028 metų.

    Kodėl šis pilotas svarbus rinkai

    Tokios bandymų aikštelės vertinamos kaip tarpinis žingsnis tarp laboratorinių bandymų ir pramoninių projektų, nes leidžia patikrinti efektyvumą, patikimumą bei priežiūros poreikius. Vandenilio gamybai elektrolizės būdu itin svarbus stabilus ir konkurencingas elektros tiekimas, todėl Šiaurės šalių rinkose šie projektai dažnai siejami su atsinaujinančia energetika ir pramonės dekarbonizacijos tikslais.

    „Fortum“ pabrėžia, kad sukaupta patirtis bus reikalinga planuojant didesnio masto sprendimus pramonei, kuriai būtina mažinti iškastinio kuro naudojimą. Praktiniai duomenys iš pilotų paprastai tampa pagrindu sprendžiant, kokios technologijos tinkamiausios skirtingiems vartojimo scenarijams ir kokie kaštai realiai susidaro eksploatacijoje.

    „Kalla“ bandymų centro atidarymas rodo, kad „Stargate Hydrogen“ pasiekė brandos lygį, leidžiantį pelnyti didžiosios pramonės pasitikėjimą“, – sakė „Stargate Hydrogen“ vadovas Marko Virkebau.

    „Šis projektas, įgyvendintas kartu su „Fortum“, patvirtina, kad mūsų technologija ir komanda pasirengusios remti augančią vandenilio ekonomiką Šiaurės šalyse ir už jų ribų“, – pridūrė jis.

  • „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    Kroatijos ENNA Group geotermijos dukterinė bendrovė „ENNA Geo“ pasirašė susitarimą įsigyti bendrovę IGeoPen, priklausančią Jungtinės Karalystės įmonei A14 Energy Limited. Sandoriu perimamos trys geoterminės žvalgybos licencijos Ernestinovo, Sječe ir Pčelić teritorijose.

    Numatyta, kad atsiskaitymas bus mišrus: pradinė įmoka ir kintama dalis, susieta su būsima komercine elektros gamyba kiekvienoje teritorijoje. „ENNA Geo“ perimtų pilną šių vietų nuosavybę, o sandorio užbaigimas planuojamas 2026 metų antrąjį pusmetį.

    Du elektrinių projektai jau pažengę

    „ENNA Geo“ Kroatijoje jau vysto du pažengusios stadijos geoterminių elektrinių projektus. Vienas jų yra Zagocha prie Slatinos, kur numatoma 20 megavatų elektrinė prijungiamoji galia, kitas – Babina Greda su 15 megavatų galia.

    Skelbiama, kad Zagocha projektas šiuo metu laikomas labiausiai pažengusiu geoterminės elektrinės projektu Kroatijoje. Planuojama, kad elektrinė per metus pagamintų daugiau kaip 130 000 megavatvalandžių elektros, o tokio kiekio pakaktų daugiau nei 42 000 namų ūkių poreikiams.

    Giliausi gręžiniai ir aukšta temperatūra

    Slatina 2 eksploataciniame plote užbaigtas 4 582 metrų gylio gręžinys, kuris įvardijamas kaip giliausias geoterminis gręžinys Kroatijoje. Nurodoma, kad vandens temperatūra jame siekia iki 211 laipsnių Celsijaus, o tai sudaro palankias sąlygas elektros gamybai.

    Babina Greda projekte gręžinio gylis siekia 4 083 metrus, o vandens temperatūra yra apie 180 laipsnių Celsijaus, taip pat tinkama elektros gamybai. Bendrovė pabrėžia ir liekamosios šilumos panaudojimo kryptis, kurios dažnai tampa svarbia geotermijos ekonomikos dalimi, pavyzdžiui, pramonėje, šiltnamiuose, šildymui ar džiovykloms.

    Investicijos ir planuojami terminai

    Bendra investicija į Zagocha projektą vertinama 162 300 000 eurų, o veiklos pradžia siejama su 2030 metais. Babina Greda projektui nurodoma 121 800 000 eurų investicija, o komercinės veiklos startas prognozuojamas 2032 metais.

    Energetikos rinkoje geotermija vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo oro sąlygų mažiau priklausantis atsinaujinantis šaltinis, galintis stabiliai tiekti bazinę generaciją. Tokie projektai dažniausiai reikalauja didelių pradinių investicijų ir rizikos valdymo žvalgybos etape, tačiau sėkmės atveju gali užtikrinti ilgalaikę, prognozuojamą gamybą ir papildomas šilumos panaudojimo pajamas.

  • „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    „Energa“ spartina energijos kaupimo plėtrą: 467 MWh baterijų ir nauji hibridiniai parkai Lenkijoje

    Didelė baterijų ir hibridų programa

    Lenkijos energetikos grupė „Energa“ pradėjo plataus masto pirkimų procesą, kuriuo siekia įdiegti baterijų energijos kaupimo sprendimus savo žaliosios energetikos portfelyje. Kartu paskelbtas generalinio rangovo konkursas naujo tipo hibridinėms elektrinėms, kuriose derinamos saulės, vėjo ir kaupimo technologijos.

    Įmonė nurodo, kad pirkimų procedūras planuojama užbaigti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio. Tokie terminai rodo, kad projektai orientuojami ne į pilotinius bandymus, o į greitą pramoninį mastą.

    467 MWh kaupimo ir daugiau kaip 100 MW prijungimo

    Plėtros planuose numatyta bendra 467 megavatvalandžių energijos kaupimo talpa, o prijungimo prie tinklo galia turėtų viršyti 100 megavatų. Tai reikšmingas šuolis, turint omenyje, kad baterijų parkai Europoje vis dažniau projektuojami kaip priemonė stabilizuoti tinklą ir sumažinti atsinaujinančios energijos ribojimus.

    Pagal planą „Energa Green Development“ diegs penkias kaupimo sistemas šalia jau veikiančių saulės elektrinių Vąbrzeźno, Działdowo, Barczewo ir Płońsko vietovėse. Dar vienas projektas numatytas Sompolno atsinaujinančių išteklių komplekse, kur vėjo ir saulės generacija bus papildyta baterijų sprendimu.

    Kodėl hibridizacija tampa būtinybe?

    „Energa“ akcentuoja, kad hibridinės jėgainės ir baterijos padeda apsaugoti atsinaujinančią generaciją nuo ekonominių nuostolių. Kai perteklinė elektra sukaupiama didžiausios gamybos metu ir atiduodama į tinklą paklausos pike, sumažėja vietiniai tinklo pralaidumo „kamščiai“.

    Toks lankstumas leidžia rečiau taikyti priverstinį gamybos ribojimą, kuris tampa vis dažnesnis sparčiai augant saulės ir vėjo daliai. Praktikoje tai reiškia didesnį pagamintos žaliosios energijos panaudojimą, stabilesnes pajamas projektų valdytojams ir atsparesnį nacionalinės energetikos sistemos darbą.

    Be kaupimo projektų, konkurso sąlygose taip pat numatyta statyti apie 100 megavatų saulės elektrinių pajėgumų papildomose savivaldybėse be subsidijų. Tokia kryptis signalizuoja, kad rinkos sąlygomis vystomi projektai Lenkijoje tampa vis labiau įmanomi, ypač kai jie derinami su lankstumą užtikrinančiomis baterijomis.

  • ERRA 2026 konferencija: kaip keisis energetikos reguliavimas, kai elektrifikacija ardo senas taisykles

    ERRA 2026 konferencija: kaip keisis energetikos reguliavimas, kai elektrifikacija ardo senas taisykles

    Energetika vis labiau tampa geopolitikos įrankiu

    Energetikai tampant vienu svarbiausių geopolitikos veiksnių, reguliuotojų vaidmuo keičiasi iš techninių taisyklių prižiūrėtojų į stabilumo architektus. Apie tai ERRA metinėje konferencijoje Slovakijoje kalbėjo Slovakijos Tinklo industrijų reguliavimo biuro (ÚRSO) vadovas Jozef Holjenčík.

    Diskusijose dalyvavo nacionaliniai energetikos reguliuotojai, energetikos įmonių vadovai ir akademikai, daugiausia dėmesio skirdami elektros, dujų ir branduolinės energetikos rinkų transformacijai. Pagrindinė žinutė kartojosi per skirtingas sesijas: taisyklės, kurtos stabiliai paklausai, nebeveikia, kai sistemą iš esmės keičia elektrifikacija ir saugumo rizikos.

    „Energija šiandien yra galios instrumentas, todėl reguliuotojai turi kurti ilgalaikį stabilumą, o ne tik prižiūrėti infrastruktūrą“, – sakė Jozef Holjenčík.

    Elektros paklausa: nuo prognozuojamos prie sunkiai valdoma

    Elektros reguliavimo sesijoje akcentuota, kad istoriškai paklausa buvo gana pasyvi ir lengvai prognozuojama, o reguliavimo modeliai rėmėsi tuo stabilumu. Tačiau spartėjanti transporto ir šildymo elektrifikacija, augantis elektromobilių ir šilumos siurblių vaidmuo keičia vartojimo profilį ir didina apkrovų svyravimus tinkluose.

    Konferencijoje pabrėžta, kad dėl šių pokyčių tradicinis požiūris į paskirstymo tinklus turi evoliucionuoti: jie vis dažniau tampa aktyvia platforma, kurioje veikia gaminantys vartotojai, baterijų kaupikliai, išmanieji prietaisai ir vietinės energijos bendruomenės. Tokiai decentralizuotai sistemai reikia ne tik naujų tarifų ir rinkos taisyklių, bet ir aiškių duomenų bei sąveikumo reikalavimų.

    „Jei pradėsime nuo tradicinės elektros reguliavimo sistemos logikos, labai tikėtina, kad suklysime“, – sakė Jorge Vasconcelos.

    Dujų rinka: saugumas, kainų svyravimai ir investicijų dilema

    Dujų rinkai skirtose diskusijose akcentuota, kad Europa išlieka vienu jautriausių pasaulinės energetinio saugumo krizės taškų, nes per kelerius metus teko persitvarkyti dėl rusiškų vamzdyninių dujų sumažėjimo. Dėl to išaugo priklausomybė nuo suskystintų gamtinių dujų, o rinkoje sustiprėjo finansinis kainų nepastovumas.

    Ekspertai aptarė įtampą tarp politinių intervencijų ir rinkos veikimo: kriziniu laikotarpiu taikytos priemonės, tokios kaip privalomi atsargų pildymo tikslai ar koordinuotas pirkimas, gali slopinti kainų signalus ir mažinti komercinį likvidumą. Kartu pabrėžta, kad reguliuotojams tenka sudėtinga užduotis: apsaugoti vartotojus nuo staigių kainų šuolių, bet nepakenkti ilgalaikėms investicijoms į infrastruktūrą.

    Dar viena dilema siejama su elektrifikacija: mažėjant dujų vartojimui, didelė dalis fiksuotų tinklo kaštų tenka vis mažesniam vartotojų skaičiui. Tai kelia klausimą, kaip reformuoti tarifus ir finansavimo modelius, kad dujų tinklai išliktų patikimu saugumo elementu pereinamuoju laikotarpiu.

    Branduolinė energetika: nauji projektai, ilginamas eksploatavimas ir platesnės funkcijos

    Branduolinei energetikai skirtoje sesijoje daug dėmesio skirta reguliavimo ir finansavimo kliūtims, kurios lemia naujų reaktorių statybų tempą ir esamų elektrinių eksploatacijos pratęsimą. Pabrėžta, kad branduolinė energija daugelyje išsivysčiusių ekonomikų išlieka svarbi mažai anglies dioksido išskiriančios elektros dalis, o pasaulyje tęsiami naujų blokų projektai.

    Konferencijoje aptarta ir praktinė kryptis, kurią vis dažniau kelia rinkos dalyviai: modernios branduolinės elektrinės turėtų būti vertinamos ne vien kaip bazinės generacijos šaltinis. Jos gali prisidėti prie centralizuoto šilumos tiekimo, stabilaus sistemos darbo ir vandenilio gamybos, o tai keičia ir reguliavimo, ir investicijų vertinimo kriterijus.

    Taip pat akcentuota, kad naujų projektų atveju riziką dažnai tenka dalintis su valstybe, nes ilgas statybų ciklas ir kapitalo kaštai reikšmingai veikia galutinę elektros savikainą. Dėl to svarstomi modeliai, kurie mažina kapitalo kainą ir leidžia patikimiau planuoti didelės apimties energetikos infrastruktūrą.

    „Vertinant energetikos sprendimus reikia skaičiuoti visos sistemos kaštus, o ne tik trumpalaikes rinkos kainas“, – teigė diskusijos dalyviai.

    ERRA 2026 konferencijos išvada buvo aiški: energetikos reguliavimas turi greitėti ir tapti labiau orientuotas į sisteminę riziką, technologijų proveržius ir investicijų stabilumą. Kitu atveju rinkos taisyklės gali ne padėti, o trukdyti prisitaikyti prie elektrifikacijos, naujų tiekimo grandinių ir ilgalaikių saugumo prioritetų.

  • Vengrijos–Serbijos naftotiekio konkursą laimėjo MVM konsorciumas: ką tai keičia regione

    Vengrijos–Serbijos naftotiekio konkursą laimėjo MVM konsorciumas: ką tai keičia regione

    Serbijos valstybinė naftos infrastruktūros įmonė Transnafta paskelbė Vengriją ir Serbiją sujungiančio naujo naftotiekio statybos konkurso laimėtoją. Kontraktą laimėjo konsorciumas, kuriam vadovauja „MVM Juzna Backa“.

    Viešųjų pirkimų dokumentuose nurodoma, kad sutarties vertė siekia apie 123 530 000 eurų. „MVM Juzna Backa“ 60 proc. priklauso Vengrijos valstybinei energetikos grupei „MVM“, o likę 40 proc. – Serbijos bendrovei „Maneks“.

    Dar 2025 metais „MVM“ su „Maneks Group“ pasirašė akcijų pirkimo sutartį, pagal kurią „MVM“ padidino savo dalį „Energotehnika Južna Bačka“ nuo 33,4 proc. iki 60 proc. Tai sustiprino Vengrijos grupės pozicijas Serbijos energetikos infrastruktūros projektuose.

    Kas numatyta sutartyje?

    Pagal paskelbtą informaciją „MVM Juzna Backa“ atsakomybė apims apie 43 proc. viso projekto apimties. Į tai įeina medžiagų ir įrangos pirkimas, energetikos ir automatikos sistemų sprendimai, taip pat mechanikos inžinerija ir statybos darbai.

    Techninę priežiūrą vykdys tarptautinis konsorciumas, kuriam vadovauja Šveicarijos bendrovės SGS padalinys Serbijoje. Priežiūros sutarties vertė – apie 3 900 000 eurų.

    Maršrutas ir regioninė reikšmė

    Planuojama, kad naftotiekis drieksis nuo Horgošo Serbijoje, netoli Vengrijos sienos, iki Transnaftos terminalo Novi Sade. Trasa kirs Vojvodiną šiaurės–pietų kryptimi.

    Tokio tipo projektai regione paprastai vertinami per tiekimo saugumo prizmę: papildomos jungtys suteikia daugiau techninių alternatyvų, tačiau jų nauda priklauso nuo realių srautų, terminalų pajėgumų ir komercinių sutarčių. Pastaraisiais metais Europos energetikos politikoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros atsparumui ir tiekimo grandinių diversifikavimui.

  • 80-ųjų roko baladė Can’t Fight This Feeling: kaip „REO Speedwagon“ sukūrė hitą Nr. 1

    Amerikiečių grupės REO Speedwagon roko baladė Can’t Fight This Feeling, įrašyta 1984 metais, iki šiol laikoma vienu ryškiausių 80-ųjų poproko kūrinių. Daina tapo ilgiausiai grupės karjeros viršūnėje išsilaikiusiu singlu ir įtvirtino jų, kaip hitų kūrėjų, vardą.

    Kūrinys JAV iškilo į pirmąją vietą „Billboard Hot 100“ sąraše 1985 metų kovą ir lyderio poziciją išlaikė tris savaites. Tai buvo vienas sėkmingiausių grupės pasiekimų, pranokęs daugelį kitų to laikotarpio roko baladžių, kurios kovojo dėl radijo stočių dėmesio.

    Can’t Fight This Feeling išsiskyrė tuo, kad sujungė roko grupėms būdingą skambesį su popmuzikai artima, lengvai įsimenama melodija ir emociniu pasakojimu. 80-aisiais tokios baladės tapo radijo formato varikliu, o jautrus vokalas ir aiški struktūra padėjo dainai pasiekti labai plačią auditoriją.

    Ne mažiau svarbus buvo ir tekstas, paremtas asmenine patirtimi. Dainos žinutė apie jausmų slėpimą, vidinę kovą ir galiausiai ryžtą prisipažinti atitiko universalią romantinės popmuzikos formulę, kuri puikiai veikė tiek jaunai auditorijai, tiek vyresniems klausytojams.

    Grupės vokalistas Kevinas Croninas yra pasakojęs, kad prie teksto dirbo ilgai, o idėją maitino realūs įvykiai jo aplinkoje. Tai nebuvo greitai sukurtas studijinis numeris, o pamažu subrendęs pasakojimas, kurį teko šlifuoti, kol jis tapo pakankamai tikslus ir įtikinamas.

    „Mes buvome kompanija, kuri nuolat leisdavo laiką kartu, ir ji visada būdavo šalia. Ilgainiui tapome draugais, bet niekas nejudėjo į priekį. Kuo geriau ją pažinau, tuo labiau ji man patiko, bet negalėjau to pasakyti“, – sakė Kevinas Croninas.

    Tokios istorijos dažnai tampa sėkmės dalimi ne tik dėl romantikos, bet ir dėl atpažįstamumo. Kai daina turi aiškų emocinį stuburą, ji lengviau peržengia laikmečio ribas ir vėliau sugrįžta į radijo eterį, grojaraščius bei nostalgijos rinkinius.

    Can’t Fight This Feeling tapo vienu didžiausių REO Speedwagon singlų šalia Keep On Loving You, kuris anksčiau taip pat atvedė grupę į JAV topų viršūnes. Būtent šių dainų derinys ilgainiui suformavo grupės įvaizdį kaip emocingų, plačiai klausytojų masei suprantamų roko baladžių meistrų.

    Praėjus daugiau nei keturiems dešimtmečiams, kūrinys išlieka gyvas ne tik dėl nostalgijos. Jį nuolat iš naujo atranda klausytojai per grojaraščius ir klasikinių hitų radijo formatus, o dainos istorija primena, kad kartais didžiausi hitai gimsta ne iš triukšmingų triukų, o iš kantriai sukauptos asmeninės patirties.