Blog

  • Čekijos kalnuose rado 111 metų trobelę be elektros ir ryšio: kaip joje gyvena šeima

    Čekijos kalnuose, atokiai nuo miestų ir pagrindinių kelių, atrasta daugiau nei 111 metų skaičiuojanti trobelė, kurioje, pasak šeimininkų, iki šiol išlikusi beveik tokia pati kasdienybė kaip prieš šimtmetį. Nors čia nėra elektros, vandentiekio ir patikimo mobiliojo ryšio, šeima sako čia randanti tai, ko dažniausiai pasigendama mieste – tylą ir ramybę.

    Nedidelis namelis pastatytas iš buko rąstų, o tai viena priežasčių, kodėl statinys išsilaikė taip ilgai. Šeimininkai tikina, kad mediena ir šiandien išlieka tvirta, o trobelėje šilta net ir be šiuolaikinių patogumų – daug ką lemia krosnis bei kompaktiška erdvė.

    Trobelės plotas siekia apie 14 kvadratinių metrų, tad jos vidus pritaikytas tik būtiniausiems poreikiams. Čia nėra nei vandentiekio, nei elektros, o mobilusis ryšys vietovėje veikia prastai, todėl atvykus tenka iš anksto pasirūpinti maistu, žvakėmis, baterijomis ar kitomis smulkmenomis.

    Vis dėlto vandens problema, pasak šeimos, išsprendžiama paprastai – netoliese teka upelis. Vanduo parsinešamas, pašildomas ant krosnies, o prireikus galima ir nusiprausti, nors tai reikalauja daugiau laiko ir pasiruošimo nei įprastame būste.

    Trobelė šeimai svarbi ne tik kaip poilsio vieta, bet ir kaip giminės atminties dalis. Pasak moters vardu Nicole, kadaise čia gyveno jos proseneliai, o dabar į šią vietą sugrįžta jau kelios kartos – pabūti gamtoje, atsitraukti nuo darbų ritmo ir miesto triukšmo.

    „Kadaise čia gyveno mano proseneliai, o dabar mes atvažiuojame čia pailsėti ir truputį atsikvėpti“, – sakė Nicole.

    Pasiekti trobelę nėra paprasta: dalį kelio tenka įveikti pėsčiomis, kylant per mišką ir nešantis reikalingus daiktus. Pasak šeimos, toks žygis užtrunka apie valandą, tačiau atvykus atsiveriantys vaizdai ir atmosfera esą atperka nuovargį.

    „Kai užkopi, atsisėdi į hamaką ir žiūri į kalnus – nuovargis tiesiog dingsta“, – sakė Nicole.

    Šeima pasakoja trobelę prižiūrinti nuolat: remontuoja, tvarko aplinką, kūrena krosnį, kad statinys nedrėktų ir nenyktų. Pastaruoju metu pasitaikė ir nemalonių incidentų – anot jų, kažkas buvo išdaužęs langą, tačiau šeima teigia neketinanti šios vietos atsisakyti.

    „Mums tai ne tik sena trobelė. Tai ramybė ir stiprybė – vieta, į kurią vis norisi sugrįžti“, – sakė Nicole.

    Vietovė, kurioje stovi trobelė, vadinama Borso vardu, siejamu su pasakojimais apie kadaise šiuose miškuose gyvenusius barsukus. Šeima sako, kad pavadinimas, jų akimis, tik dar labiau pabrėžia šios vietos laukinį, nuo civilizacijos atsitraukusį charakterį.

  • Australijoje saulės elektrinei trukdė piktžolės: ūkininkas įleido kiaules ir sutaupė

    Australijoje vienoje didelėje saulės elektrinėje netikėtą problemą sukėlė sparčiai plintančios piktžolės, kurios užstodavo šviesą ir mažino modulių efektyvumą. Įprasti sprendimai, tokie kaip šienavimas technika ar chemikalai, kėlė riziką pažeisti įrangą ir didino eksploatacijos sąnaudas.

    Tuomet vietos ūkininkas pasiūlė nestandartinį, bet praktišką sprendimą: į elektrinės teritoriją įleisti kiaules. Pasirinkta ne masinė komercinė veislė, o mažesnės ir ramesnės kunekune kiaulės, kurios lengviau valdomos ir kelia mažiau chaoso aptvertoje teritorijoje.

    Kiaulės greitai suėdė piktžoles, kurios dengė saulės modulius ir trukdė jų darbui. Tačiau efektas neapsiribojo vien „natūraliu šienavimu“: ieškodamos maisto jos rausė žemės paviršių ir natūraliai pureno tankiai sužėlusius plotus.

    Toks judėjimas padėjo kontroliuoti augaliją ir sumažinti degios biomasės kiekį, o kartu ir gaisrų riziką sausringesniais periodais. Be to, purenesnė dirva geriau sugeria vandenį, todėl dalis teritorijos ilgainiui gali tapti atsparesnė staigiems oro pokyčiams.

    Elektrinės priežiūra paprastai reiškia dažnus technikos važiavimus, degalų sąnaudas ir žmogiškųjų resursų laiką, ypač kai augalija atauga greitai. Įleidus gyvūnus, dalis šių darbų sumažėjo, nes teritorijos tvarkymas tapo nuolatiniu ir beveik nenutrūkstamu procesu.

    Rezultatas buvo apčiuopiamas: sumažėjo degalų poreikis ir techninės priežiūros kaštai, o kartu ir rizika netyčia apgadinti konstrukcijas. Tokia praktika vis dažniau minima kaip viena iš agrivoltainės krypties apraiškų, kai energijos gamyba derinama su žemės naudojimu.

    Saulės parkai užima didelius plotus, todėl augalijos kontrolė tampa nuolatiniu iššūkiu, ypač regionuose, kur šiluma ir drėgmė skatina greitą augimą. Dėl to operatoriai ieško sprendimų, kurie būtų pigesni, tvaresni ir mažiau priklausomi nuo cheminių priemonių ar intensyvaus technikos darbo.

    Šis Australijos pavyzdys rodo, kad, tinkamai suplanuota ir prižiūrima, saulės elektrinė gali veikti kaip savotiška mišri ekosistema. Nors daug kur tokiems tikslams dažniau pasirenkamos avys, kai kuriose situacijose kiaulės gali suteikti papildomą naudą dėl savo elgsenos ir gebėjimo „išjudinti“ sutankėjusią augaliją.

  • Švenčionių rajono NVO taryba atnaujinama: savivaldybė iki 2026 metų birželio 2 dienos laukia kandidatų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms teikti kandidatus į Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą. Kandidatūras prašoma pateikti iki 2026 metų birželio 2 dienos.

    Kaip nurodoma savivaldybės tvarkoje, NVO tarybos tikslas yra skatinti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir plėtrą Švenčionių rajone bei stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir NVO. Taryba šiuo formatu veikia kaip nuolatinė dialogo ir pasiūlymų teikimo platforma sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius klausimus.

    Kaip sudaroma NVO taryba?

    NVO tarybos sudėtį tvirtina Savivaldybės taryba, o pačią tarybą sudaro 12 narių. Numatyta, kad 6 nariai deleguojami iš savivaldybėje veiklą vykdančių NVO ar jų filialų, 4 narius skiria Savivaldybės taryba, dar 2 nariai atstovauja Savivaldybės administracijai.

    Už dalyvavimą NVO tarybos veikloje atlygis nemokamas, todėl kandidatams svarbu įsivertinti galimybes skirti laiko posėdžiams ir darbui su pasiūlymais. Praktikoje tokios tarybos dažniausiai padeda savivaldybei tiksliau identifikuoti NVO sektoriaus poreikius ir efektyviau planuoti bendradarbiavimą.

    Kas gali siūlyti atstovą?

    Viena NVO, turinti juridinį statusą ir veikianti socialinėje, sveikatinimo, kultūros, kūno kultūros ir sporto, švietimo, ekologijos ir gamtosaugos, jaunimo reikalų ar vietos bendruomenių veiklos srityse, gali pasiūlyti vieną kandidatą. Pasiūlymas teikiamas raštu savivaldybės administracijai.

    Pateikiant kandidatūrą reikia nurodyti atstovaujamą sritį, siūlomo asmens vardą, pavardę, kontaktus, taip pat pareigas organizacijoje. Prie pasiūlymo būtina pridėti organizacijos nuostatų arba įstatų kopiją, o dokumentus turi pasirašyti organizacijos vadovas.

    Kadencija ir dokumentų pateikimas

    NVO tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Kadencijų skaičius nėra ribojamas, tačiau numatyta taisyklė, kad taryboje negalima dirbti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

    Dokumentus galima pateikti atvykus į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Dėl informacijos ir konsultacijų savivaldybė nurodo, kad galima kreiptis į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Ramunę Jakubėnienę.

  • Švenčionių tarybos posėdis gegužės 26 dieną: kur vyks ir ką numato mero potvarkio projektas

    2026 metų gegužės 26 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje šaukiamas tarybos posėdis. Jis numatytas 10.00 valandą savivaldybės tarybos posėdžių salėje, Vilniaus g. 19, Švenčionių mieste.

    Posėdžio sušaukimą ir darbotvarkės projekto sudarymą apibrėžia Švenčionių rajono savivaldybės mero 2026 metų gegužės 19 dieną pasirašytas potvarkis Nr. (2.1 E) V1-248. Tokie potvarkiai yra standartinė procedūra, kuria formaliai pradedamas tarybos posėdžio organizavimas.

    Gyventojams ši informacija aktuali dėl kelių priežasčių: tarybos posėdžiuose priimami sprendimai dėl savivaldybės biudžeto, vietos paslaugų organizavimo, turto valdymo, investicinių projektų ir kitų kasdienį rajono gyvenimą veikiančių klausimų. Darbotvarkė paprastai lemia, ar bus svarstomi gyventojams jautrūs sprendimai, pavyzdžiui, dėl infrastruktūros, švietimo ar socialinių paslaugų.

    Praktikoje savivaldybės dažniau skelbia ne tik posėdžio laiką ir vietą, bet ir darbotvarkės projektą bei susijusius aiškinamuosius dokumentus, kad bendruomenė galėtų įvertinti planuojamus sprendimus. Todėl artėjant posėdžio datai verta sekti savivaldybės skelbiamą darbotvarkę ir sprendimų projektus, jei jie bus paviešinti.

  • Švenčionių rajone startavo paraiškų priėmimas bendruomenėms: 2026 metais skiriama 30 120 eurų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas priemonei Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Finansavimas skiriamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų planą.

    Konkursas vykdomas remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas Švenčionių rajone. 2026 metais konkursui numatyta 30 120 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Vienam projektui mažiausiai gali būti skiriama 800 eurų, daugiausia – 3 000 eurų. Priemonės tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą vietos gyvenvietėse.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 20 dienos iki 2025 metų birželio 8 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias bus vertinama vėliausiai pateikta, jei ji pateikta nepasibaigus terminui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška pildoma valstybine kalba, kompiuteriu, pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiama elektroniniu paštu pdf arba adoc formatu kartu su privalomais priedais. Kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikta pasirašyta sąmata, o prireikus ir papildomi dokumentai, pavyzdžiui, įstatai, įgaliojimas ar veiklos ataskaita, jei organizacija veikia trumpiau nei metus. Paraiškos pateikimo vėliau taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus: pilietiškumo ir lyderystės ugdymui, jaunimo užimtumui, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos stiprinimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms.

    Taip pat remiamos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvos bei socialinės veiklos, skirtos pažeidžiamesnėms grupėms ir psichologinei gerovei. Įgyvendinant dalį veiklų ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Priemonė apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei tai atitinka aprašo nuostatas. Be to, numatyta galimybė finansuoti bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimo veiklas, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą.

    Pateiktos paraiškos bus registruojamos, o pareiškėjai elektroniniu paštu gaus patvirtinimą su paraiškai suteiktu unikaliu kodu. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais darbo dienomis.

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: testamento rūšys, klaidos ir praktiniai atsakymai

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektu „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą. Joje bus aptariami dažniausi paveldėjimo teisės klausimai, kurie aktualūs planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks 2026 metais gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai nurodo, kad renginio metu bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – paveldėjimo teisė: testamentai, jų skirtumai nuo kitų sandorių ir svarbiausi praktiniai klausimai. Lektorė Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus, žada aiškiai paaiškinti, kaip realiose situacijose veikia skirtingi teisiniai sprendimai.

    Dalyviams bus pristatyta, kas laikoma testamentu ir kuo skiriasi paties asmens surašytas testamentas nuo notaro patvirtinto testamento. Taip pat bus aptarta, kokie gali būti šių dokumentų teisiniai padariniai ir kokių formalių reikalavimų verta nepamiršti.

    Renginyje numatyta palyginti testamentą su kitais dažnai svarstomais sprendimais, tokiais kaip turto dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Lektorė taip pat ketina paaiškinti, kokios klaidos dažniausiai kainuoja laiką ir pinigus, kai paveldėjimo klausimai sprendžiami jau po žmogaus mirties.

    Organizatoriai praneša, kad registruojantis būtina ypač atidžiai įrašyti savo el. pašto adresą, nes kitu atveju gali nepasiekti priminimas apie paskaitą. Norintieji po renginio gali gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą, kuris, kaip nurodoma, paprastai atsiunčiamas per dvi savaites.

    Paskaitą bus galima stebėti nuotoliniu būdu per „Zoom“ arba tiesioginės transliacijos formatu per „Youtube“. Prisijungimo informacija pateikiama organizatorių registracijos ir informaciniuose kanaluose.

  • Kielcuose griaunamas už milijonus pastatytas biuras: jo vietoje numatyta greitkelio S74 trasa

    Kielcuose, Łódzkos gatvėje, jau kelias dienas vyksta naujo pastato griovimo darbai. Procesas derinamas su pasirengimu tiesti greitkelio S74 atkarpą, todėl teritorijoje dirba sunkioji technika ir vyksta medžių kirtimas.

    Pastatą vystė bendrovė „Kegel-Błażusiak“, į projektą investavusi kelis milijonus eurų, įskaitant sklypo įsigijimą ir projektavimo darbus. Įmonė čia planavo įkurti regioninę atstovybę ir sukurti naujų darbo vietų, tačiau planus pakeitė kelio trasavimo sprendiniai.

    Problema išryškėjo tada, kai paaiškėjo, jog pastatas patenka į projektuojamo greitkelio koridorių. Tokiose situacijose infrastruktūros projektai gali lemti priverstinį turto paėmimą visuomenės poreikiams, o vėliau sprendžiami kompensavimo klausimai.

    „Turėjome ambicingų planų, įmonės plėtrą, naujas darbo vietas. Jaučiamės nuskriausti, nes į šį objektą investavome kelis milijonus eurų“, – sakė bendrovės atstovas Maciej Kusiak.

    Įmonė dabar teigia, kad su atsakingomis institucijomis vyksta derybos ir skaičiavimai dėl kompensacijos dydžio. Pasak bendrovės, didelių lūkesčių dėl sumos ji neturi, o galutinis sprendimas priklausys nuo turto vertinimo ir taikomų procedūrų.

    Vietos žiniasklaida primena, kad sprendimas, leidžiantis pradėti maždaug 5 kilometrų ilgio S74 atkarpos per Kielcų centrą įgyvendinimą, buvo patvirtintas kovo 17 dieną, kai atitinkamą leidimą išdavė Šventojo Kryžiaus vaivadijos vaivada. Tai atvėrė kelią realiems darbams, įskaitant teritorijų perėmimą ir paruošimą statyboms.

  • AeroExpress traukiniai važiuos į Lenkiją: CPK atskleidė maršrutus, dažnį ir planuojamą startą

    Lenkijos Centrinio komunikacijos uosto (CPK) projektas paskelbė planą, pagal kurį specialūs AeroExpress traukiniai turėtų tapti pagrindine jungtimi tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Projekto atstovai teigia, kad šie reisai bus orientuoti ne tik į oro keleivius, bet ir į kasdienius važiuojančius į darbą ar mokslus.

    CPK įgaliotinis ir infrastruktūros viceministras Maciej Lasek nurodė, kad trumpa trasa ir greitųjų geležinkelių infrastruktūra turėtų užtikrinti patikimumą bei sumažinti apkrovas greičiausiems KDP traukiniams. AeroExpress idėja pristatoma kaip patogus „paskutinės mylios“ sprendimas didžiausiam šalies transporto projektui.

    Dažnis, stotelės ir kelionės laikai

    Pagal pristatytas prielaidas, AeroExpress traukiniai atkarpoje Varšuva Rytinė–oro uostas turėtų kursuoti kas 15 minučių. Tarp Varšuvos ir Lodzės numatomas reisas kas 30 minučių, todėl projektas iš karto taikosi į didelės paklausos priemiestinį ir tarpmiestinį srautą.

    Planuojamas tvarkaraštis numato sustojimus tokiose stotyse kaip Varšuva Centrinė, Varšuva Vakarų, oro uostas, Brzeziny, Lodzė Widzew ir Lodzė Niciarniana, taip pat visuose Lodzės vidinio skersinio tunelio sustojimuose. CPK tikisi, kad tai padidins geležinkelio pasiekiamumą pačioje Lodzėje, net jei greičiausi KDP sąstatai mieste sustotų tik Lodzė Fabryczna stotyje.

    Skelbiama, kad kelionė nuo Varšuvos Centrinės iki oro uosto turėtų trukti apie 22 minutes, iki Brzeziny apie 50 minučių, o iki Lodzė Fabryczna apie 1 valandą 8 minutes. Šie laikai pateikiami kaip argumentas, kodėl dalis keleivių galėtų rinktis traukinį vietoje automobilio.

    Koks bus traukinių greitis ir kodėl

    CPK pabrėžia, kad AeroExpress riedmenys būtų įprastiniai, pritaikyti greičiui iki 200 kilometrų per valandą, o ne iki 350 kilometrų per valandą kaip KDP traukiniai. Tokį pasirinkimą bendrovė aiškina siekiu mažinti įsigijimo ir eksploatacijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį pralaidumą.

    CPK valdybos narys Piotr Rachwalski teigė, kad konvencinis parkas iki 200 kilometrų per valandą leistų efektyviai aptarnauti ryšį tarp Varšuvos, naujojo oro uosto ir Lodzės. Tuo metu 350 kilometrų per valandą greitis būtų skirtas ilgesniems maršrutams, pavyzdžiui, Varšuva–Lodzė Fabryczna–Vroclavas ar Poznanė.

    Prognozės, finansavimas ir grafikas

    CPK prognozuoja, kad 2035 metais maršrute Varšuva–Lodzė, įskaitant AeroExpress, KDP ir greituosius traukinius, keliaus daugiau nei 6 mln. keleivių per metus. Bendras AeroExpress srautas visuose ryšiuose, CPK vertinimu, galėtų siekti 10–12 mln. keleivių per metus, o vienas sąstatas pervežtų 400–600 žmonių.

    Numatoma, kad AeroExpress veiktų kaip dotuojama viešoji paslauga (PSO), o ne komercinis produktas, todėl šiuo metu tariamasi dėl organizavimo modelio ir bendro finansavimo. Tokia schema dažnai taikoma, kai siekiama užtikrinti dažną kursavimą ir fiksuotą paslaugos lygį, net jei dalis reisų neatsiperka vien bilietų pajamomis.

    CPK investicijų programa „Port Polska“ numato centrinį oro uostą tarp Varšuvos ir Lodzės. Pagal priimtą grafiką statybos Baranów, Wiskitki ir Teresin savivaldybių teritorijose turėtų prasidėti 2026 metais, 2031 metais planuojamos sertifikacijos, o 2032 metais oro uostas turėtų būti atidarytas.

  • Kupiškyje gegužės 23 dieną – bėgimo varžybos: startų laikai, trasos ir registracija dalyviams

    Kupiškyje gegužės 23 dieną – bėgimo varžybos: startų laikai, trasos ir registracija dalyviams

    Gegužės 23 dieną Kupiškyje vyks bėgimo varžybos Pavelo Fedorenkos ir Kupiškio r. kūno kultūros ir sporto centro prizams laimėti. Organizatoriai kviečia dalyvauti tiek sportuojančius reguliariai, tiek norinčius tiesiog išbandyti jėgas trasoje.

    Renginyje laukiami įvairaus amžiaus bėgimo mėgėjai, o taip pat ir žiūrovai, galintys prisidėti prie atmosferos palaikymu. Tokios varžybos dažnai tampa proga suburti bendruomenę ir paskatinti gyventojus daugiau judėti.

    Dalyviams svarbu iš anksto pasirūpinti registracija ir susipažinti su varžybų nuostatais, kuriuose pateikiama aktuali informacija apie trasas ir tvarką. Registracija vykdoma internetu, todėl verta neatidėlioti, ypač jei dalyvių skaičius ribojamas.

    Organizatoriai primena, kad sklandžiam startui padeda atvykimas anksčiau, apšilimas ir tinkamai įvertintos oro sąlygos. Taip pat rekomenduojama pasiruošti patogią avalynę bei aprangą ir laikytis renginio taisyklių.

    Daugiau detalių apie varžybas ir registracijos tvarką pateikiama oficialiame registracijos puslapyje, kuriame skelbiami nuostatai ir kiti dalyviams svarbūs pranešimai. Jei kyla klausimų, įprastai jie sprendžiami per renginio organizatorių nurodytus kontaktus.

  • Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Kupiškio savivaldybės administracijoje – du nauji specialistai: stiprina IT ir parengties sritį

    Gegužės 19 dieną per Kupiškio rajono savivaldybės vadovų ir administracijos skyrių vedėjų rytinį pasitarimą kolektyvui pristatyti du nauji darbuotojai. Jie prisijungė prie Savivaldybės administracijos komandos, kuri kasdien sprendžia gyventojams svarbius organizacinius ir viešųjų paslaugų klausimus.

    Vidaus administravimo skyriuje vyriausiojo specialisto, atsakingo už informacines technologijas, pareigas pradėjo eiti Dalius Janulionis. Savivaldybėje IT specialistų vaidmuo pastaraisiais metais išaugo dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, paslaugų skaitmeninimo ir augančios priklausomybės nuo informacinių sistemų.

    Prie komandos taip pat prisijungė Darius Petraitis, dirbsiantis patarėju ir atliksiantis Savivaldybės parengties pareigūno funkcijas. Ši sritis apima pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos planavimą, institucijų tarpusavio koordinavimą ir veiksmų tęstinumo užtikrinimą, kai sutrinka įprasta infrastruktūros ar paslaugų veikla.

    Naujokams palinkėta sklandžios pradžios

    Naujus kolegas pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas ir Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Valintėlis. Vadovai linkėjo sėkmės, profesinių iššūkių ir greito įsiliejimo į darbo ritmą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad naujų specialistų patirtis ir kompetencijos turėtų prisidėti prie efektyvesnės administracijos veiklos bei svarbių darbų įgyvendinimo Kupiškio rajono gyventojų labui. Tikimasi, kad stiprinamos IT ir parengties funkcijos padės gerinti paslaugų kokybę ir didinti institucijos atsparumą nenumatytiems sutrikimams.