CP v2

Blog

  • Šeimų šventė 2026 Marijampolėje persikėlė į vidų: tradicijas keitė oras, bet šurmulys tik augo

    Šeimų šventė 2026 Marijampolėje persikėlė į vidų: tradicijas keitė oras, bet šurmulys tik augo

    Marijampolėje surengta tradicinė Šeimų šventė šiemet įgavo kitą formą: dėl permainingų orų visa programa iš lauko persikėlė į Marijampolės kultūros centrą. Organizatoriai sako, kad sprendimas leido išlaikyti saugumą ir patogumą, o dalyvių nuotaika nuo to nė kiek nenukentėjo.

    Įprastai šventę pradėdavusi dvynukų ir trynukų eisena šį kartą neįvyko, tačiau tradicijos buvo išsaugotos kitu būdu. Dvynukų, trynukų ir gausios šeimos buvo pakviestos į sceną, pristatytos žiūrovams, pasveikintos ir apdovanotos simbolinėmis dovanėlėmis.

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, sveikindamas susirinkusiuosius, akcentavo kasdienės bendrystės svarbą ir laiko šeimai vertę. Pasak organizatorių, būtent tokios šventės padeda stiprinti bendruomeniškumą ir primena, kad šeimai skirtos paslaugos bei veiklos aktualios ne tik švenčių metu.

    „Šeima prasideda ne nuo didelių progų ar ypatingų datų. Ji prasideda nuo kasdienio buvimo kartu – nuo pokalbio, apkabinimo, kantrybės ir laiko vienas kitam“, – sakė meras Povilas Isoda.

    Didžiojoje salėje vyko meniniai pasirodymai, kuriuose pasirodė įvairūs kolektyvai ir jaunieji atlikėjai. Žiūrovai stebėjo tautinių šokių programą, klausėsi muzikinių numerių, o vaikai, kaip įprasta tokiose šventėse, įsitraukė spontaniškai ir šoko net tada, kai muzika trumpam nutildavo.

    Kultūros centro vestibiulyje ir koridoriuose veiklas pristatė Marijampolėje veikiančios įstaigos ir organizacijos. Lankytojai galėjo susipažinti su šeimoms skirtomis iniciatyvomis, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, išbandyti įvairius užsiėmimus ir pasikalbėti su specialistais.

    Dalis pramogų persikėlė ir į lauką, kai tik tam atsirado tinkamesnės sąlygos. Vaikų dėmesį traukė muilo burbulai, lipdymo ir minkymo žaislai, personažai, taip pat veidukų piešėjai, prie kurių nusidriekė eilės.

    Šventės programoje šiemet išryškėjo ir dar viena kryptis, vis dažniau matoma šeimoms skirtuose renginiuose: daugiau vietos skirta pokalbiui apie tėvystę ir kasdienius iššūkius. Diskusijoje buvo dalijamasi patirtimis ir ieškoma atsakymų į praktinius klausimus, pabrėžiant, kad tėvystė yra nuolatinis mokymasis.

    Renginį vainikavo dovana šeimoms: nemokama filmo „Spygliukė“ peržiūra kino teatre Spindulys. Organizatoriai tikisi, kad šventė ir toliau išliks viena ryškiausių miesto bendruomeninių tradicijų, net jei kasmet tenka prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.

  • Mažeikių Senamiesčio parke Vaiko dieną šokiu pažymėjo per 450 pradinukų: kas vyko „Sušoktinyje“

    Vaiko dienai skirta šokių šventė

    Mažeikių Senamiesčio parke gegužės 15 dieną surengta antroji rajoninė šokių šventė „Sušoktinis“, skirta Vaiko dienai paminėti. Į bendrą ratą susibūrė per 450 pradinukų, kurie atliko tradicinius lietuvių liaudies šokius.

    Renginį inicijavo Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos bendruomenė, pakvietusi prisijungti ir kitas miesto mokyklas. Organizatoriai pabrėžė, kad šventės tikslas buvo ne varžytis, o drauge patirti bendrystę, judesiu ir muzika pažymint vaikams svarbią dieną.

    Sveikinimai ir padėkos dalyviams

    Šventę atidarė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, renginyje dalyvavo ir Seimo narė Ingrida Braziulienė. Susirinkusiuosius pasveikino ir Mažeikių švietimo centro direktorė Laima Petrulevičienė.

    Padėkas mokiniams, mokytojams ir tėvams išsakė Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos laikinai einantis direktoriaus pareigas Sigitas Petrikas. Akcentuota, kad tokie renginiai stiprina mokyklų partnerystę ir skatina vaikus domėtis lietuvių etnine kultūra.

    Kokie šokiai ir kas kūrė nuotaiką

    Šventėje sušokta 10 lietuvių liaudies šokių, tarp jų „Graži mūsų šeimynėlė“, „Šiaudų batai“, „Kiaulė grikiuos“, „Kiškelį“, „Pliauškutį“, „Malūnėlį“, „Oira“, „Linksmas šokis“, „Grandskveras“ ir „Suktinis“.

    Prie bendro šokio prisijungė Pavasario ir Kalnėnų progimnazijų, „Ventos“ progimnazijos, Sodų pagrindinės mokyklos, „Žiburėlio“ ir „Vyturio“ pradinių mokyklų mokiniai. Renginio ritmą kūrė atlikėjas ir etninės kultūros puoselėtojas Adrijus Alminas su komanda, o pertraukos metu pasirodė mokyklos vokalinis ansamblis „Šypsenėlė“.

    Vaiko dienos minėjimai vis dažniau įgauna bendruomeninį formatą, kai parkai ir miesto erdvės tampa scena vaikų kūrybiškumui ir aktyviam laisvalaikiui. Organizatoriai tikisi, kad „Sušoktinis“ taps tęstine tradicija, kasmet į Mažeikius sutraukiančia vis daugiau jaunųjų šokėjų.

  • Mažeikiuose surengta Vaiko ir Šeimos dienų šventė: nuo kūrybinių užduočių iki roboto astronauto

    Mažeikiuose gegužės 15 dieną, penktadienį, senamiestyje prie fontano, šalia Senamiesčio stoties, vyko Vaiko dienos ir Tarptautinės šeimos dienos šventė. Renginyje lankytojų laukė žaidimai, kūrybinės užduotys, susitikimai ir įvairios pramogos visai šeimai.

    Šventės organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai skirti ne tik pramogai, bet ir bendrystei stiprinti. Viešose miesto erdvėse vykstančios iniciatyvos vis dažniau orientuojamos į skirtingo amžiaus dalyvius, kad veiklų rastų ir vaikai, ir tėvai.

    Susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė ir Šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Daiva Meškienė. Renginio metu jos linkėjo bendruomenei šiltų akimirkų ir prasmingo laiko kartu.

    Veiklos vaikams ir tėvams

    Šventėje dalyviai turėjo progą susitikti su roboto astronauto personažu, vaišinosi cukraus vata, rinkosi piešinius ant veido ir laikinas tatuiruotes. Tokios veiklos dažnai tampa traukos centru mažiesiems, o tėvams suteikia progą dalyvauti kartu.

    Vienu iš akcentų tapo bendras kūrybinis sumanymas fiksuoti ilgiausią šeimos piešinį. Organizuoti ir kiti žaidimai bei užduotys, skatinusios bendradarbiavimą ir kūrybiškumą.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Tarptautinė šeimos diena kasmet minima gegužės 15 dieną, o Vaiko dienos renginiai Lietuvoje dažnai organizuojami pavasarį, pasibaigus mokslo metų įtampai. Savivaldybės ir bendruomenės centrai šiuo laikotarpiu vis dažniau renkasi atviras erdves mieste, kad šventė būtų prieinama platesniam ratui gyventojų.

    Renginiai, kuriuose derinamos pramogos ir kūrybinės veiklos, prisideda prie bendruomenės ryšių stiprinimo, vaikų užimtumo ir pozityvaus laisvalaikio kultūros. Organizatoriai tikisi, kad tokios iniciatyvos taps tradicija ir ateityje pritrauks dar daugiau šeimų.

  • Po 50-ies ryte daro šią klaidą: endokrinologai įspėja, kad ji lėtina medžiagų apykaitą

    Po 50-ies ryte daro šią klaidą: endokrinologai įspėja, kad ji lėtina medžiagų apykaitą

    Po 50 metų organizme natūraliai mažėja raumenų masė ir keičiasi hormonų pusiausvyra, todėl energija dažniau kaupiama riebalų pavidalu. Dėl to tas pats mitybos režimas, kuris anksčiau „veikė“, vėliau gali lemti augantį svorį ir didesnį nuovargį.

    Specialistai pabrėžia, kad raumenys yra aktyvus audinys, kuris net ramybės būsenoje padeda sudeginti daugiau kalorijų. Kai jų mažėja, lėtėja bazinė medžiagų apykaita, o pilvo srityje riebalai linkę kauptis greičiau.

    Didžiausia ryto klaida

    Viena dažniausių klaidų po 50-ies yra pusryčiai, sudaryti beveik vien iš greitųjų angliavandenių: saldūs dribsniai, bandelė, skrudinta duona su uogiene ar greita košė su daug saldiklių. Toks pasirinkimas dažnai sukelia staigų gliukozės šuolį, po kurio seka ryškus kritimas ir ankstyvas alkis.

    Tuomet kasa išskiria daugiau insulino, o energijos „duobė“ po 1–3 valandų skatina užkandžiauti ir vėl rinktis greitą energiją. Ilgainiui šis ritmas didina atsparumo insulinui riziką, o riebalai ypač noriai kaupiami pilvo srityje.

    „Pusryčiai vien iš angliavandenių daugeliui žmonių reiškia cukraus karuselę visai dienai: šuolis, kritimas ir nuolatinis alkis“, – sako endokrinologai, pabrėždami stabilaus ryto svarbą.

    Kodėl svarbus baltymas

    Ryte organizmas ypač jautriai reaguoja į maistinių medžiagų sudėtį, todėl baltymų stoka gali apsunkinti sotumą ir ilgainiui prisidėti prie raumenų nykimo. Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai raumenų išlaikymas tampa vienu svarbiausių veiksnių, padedančių kontroliuoti svorį.

    Praktikoje dažnai rekomenduojama siekti, kad kiekviename pagrindiniame valgyme būtų maždaug 20–30 gramų baltymų. Toks kiekis paprastai padeda ilgiau išlikti sotiems, stabilizuoja gliukozės svyravimus ir palaiko raumenų baltymų sintezę.

    Vietoje saldžių pusryčių dažniau pasirenkami kiaušiniai, varškė, natūralus jogurtas ar „skyr“, taip pat ankštiniai ar liesa mėsa, jei tai dera su mitybos įpročiais. Net nedidelis pokytis, pavyzdžiui, prie įprasto sumuštinio pridėti kiaušinį ar saldžius dribsnius keisti į baltymingesnį variantą, gali sumažinti užkandžiavimo poreikį dieną.

    Ne vien pusryčiai lemia rezultatą

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžiagų apykaitai svarbi ne tik ryto lėkštė, bet ir bendras dienos režimas. Dažna schema, kai ryte valgoma mažai, per pietus kukliai, o vakare suvalgoma didžiausia porcija, gali apsunkinti svorio kontrolę ir miego kokybę.

    Taip pat pabrėžiama judėjimo ir jėgos pratimų reikšmė: raumenų išlaikymas ar jų auginimas yra vienas efektyviausių būdų palaikyti energijos sąnaudas. Kartu svarbūs miegas ir streso valdymas, nes jie gali veikti apetitą bei hormoninę reguliaciją.

    Jei svoris didėja nepaisant pastangų, o vargina nuolatinis nuovargis, troškulys ar ryškūs alkio priepuoliai, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Tokie simptomai kartais susiję su gliukozės apykaitos sutrikimais, skydliaukės problemomis ar kitais sveikatos pokyčiais, kuriuos svarbu įvertinti laiku.

  • Po karo Artimuosiuose Rytuose pauzės kelionių pardavimai vėl šoktelėjo: ką renkasi turistai

    Po trumpalaikio sąstingio, kilus karo veiksmams Artimuosiuose Rytuose, organizuotų poilsinių kelionių pardavimai vėl įgavo pagreitį. Lenkijos turizmo sektoriaus atstovai pabrėžia, kad dabartinės turbulencijos neprilygsta pandemijos laikų sukrėtimui, o kelionių organizatoriai šiandien turi gerokai įvairesnę krypčių pasiūlą.

    Lenkijos turizmo rūmų vadovas Pawełas Niewiadomskis teigia, kad pirmosiomis konflikto savaitėmis klientai rinkosi palaukti ir sprendimus atidėdavo iki paskutinės minutės. Vėliau, nuslūgus pirmajam neapibrėžtumui, rezervacijų tempas vėl pastebimai padidėjo.

    „Gali būti, kad metų pabaigoje, vertinant vasaros sezoną ir žiemos sezono pradžią, matysime pardavimų augimą, kaip ir ankstesniais metais“, – sakė Pawełas Niewiadomskis.

    Jo vertinimu, pastaraisiais metais kelionių rinka auga išskirtinai sparčiai, ypač po pandemijos ribojimų. Ši tendencija siejama su atidėto vartojimo efektu, išaugusiu kelionių poreikiu ir tuo, kad dalis keliautojų nori iš anksto „užsitikrinti“ atostogas, kol kainos nepakilo.

    Kur smuko paklausa labiausiai?

    Labiausiai konfliktas atsiliepė Persijos įlankos regiono kryptims: kelionių pardavimai į šias šalis ryškiai sumažėjo, o pavienės rezervacijos dažniau daromos vėlesniems laikotarpiams. Kartu trumpam buvo sumažėjęs susidomėjimas kai kuriomis Azijos kryptimis, kai kelionėms reikalingi persėdimai Dubajuje, Abu Dabyje ar Dohoje.

    Situacija ėmė stabilizuotis, kai keleiviams buvo pasiūlyti alternatyvūs persėdimų maršrutai, pavyzdžiui, per Stambulą. Tai leido daliai keliautojų grįžti prie planų atostogauti Azijoje, nepaisant išaugusio jautrumo maršrutams ir regioninei rizikai.

    Kas laimi išaugusį susidomėjimą?

    Tarp populiariausių pasirinkimų išsiskiria klasikinės Pietų Europos kryptys, kurias keliautojai vertina kaip labiau prognozuojamas. Didžiausią pardavimų dinamiką, pasak sektoriaus atstovų, šiuo metu fiksuoja Ispanija, Graikija ir Portugalija.

    Po pradinio kritimo palaipsniui atsigavo ir kelionių į Turkiją bei Egiptą paklausa. Pradžioje dalis klientų šias kryptis taip pat laikė galimai rizikingomis, tačiau situaciją stabilizavo aiškesnė informacija apie saugumo vertinimus ir kelionių rekomendacijas.

    Turizmo sektorius taip pat neatmeta, kad dalis žmonių dažniau rinksis poilsį savo šalyje, ypač jei tarptautinė aplinka išliks permaininga. Be to, pastebimas ir augantis užsienio turistų susidomėjimas atostogomis Lenkijoje, o tai gali padėti vidaus turizmo paslaugų teikėjams.

    Kainas amortizuoja valiuta ir kaštai

    Nors augant įtampai regione rinkose svyruoja energijos kainos, turizmo atstovai teigia, kad aviacinio kuro brangimas kol kas nesukėlė reikšmingo organizuotų kelionių kainų šuolio. Įtaką tam daro ir palankesnis valiutos kursas, kuris amortizuoja dalį sąnaudų kelionėms į užsienį.

    Pasak P. Niewiadomskio, kelionių kainos paaugo keliais proc., tačiau tai kol kas nepaveikė paklausos taip stipriai, kaip būtų galima tikėtis didesnio neapibrėžtumo laikotarpiu. Tuo pačiu jis akcentuoja, kad rizikos veiksnys dažniau susijęs ne su fiziniu kuro trūkumu, o su avialinijų sprendimais mažinti dalį maršrutų dėl augančių operacinių sąnaudų.

    Turistinio garantijų fondo duomenimis, praėjusiais metais kelionių organizatorių paslaugomis pasinaudojo beveik 10 000 000 žmonių, tai yra apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau. Konfliktui paveikus dalį krypčių, pavasarį buvo aktyvuoti mechanizmai, leidžiantys keliautojams susigrąžinti pinigus už atšauktas keliones, o grąžinimai buvo finansuojami per Turistinį pagalbos fondą.

  • Švinoujščės SGD terminale netrukus matysis Kataro dujų spraga: po Ormūzo įtampos lieka JAV kroviniai

    Švinoujščės SGD terminalas priėmė dar vieną suskystintų gamtinių dujų krovinį, atgabentą tanklaiviu Flex Endeavour. Tai buvo 31 šių metų pristatymas, o krovinys, kaip ir pastarieji, atkeliavo iš Jungtinių Valstijų.

    Terminalo statistikoje ryškėja tendencija: į Švinoujščę kurį laiką plaukia tik JAV kilmės SGD. Lenkijos rinkai tai reiškia didesnę priklausomybę nuo vieno krypties srauto, o tiekimo geografija tampa mažiau įvairi.

    Tiekimo pertrauka ir „langas“ grafike

    Pagal dabartinį pristatymų grafiką kito krovinio laukiama tik mėnesio pabaigoje, todėl susidaro daugiau nei dešimties dienų pauzė tarp atvykimų. Tokie „langai“ paprastai atsiranda, kai planuoti kroviniai nepasiekia Europos dėl logistikos, saugumo ar komercinių priežasčių.

    Šiuo atveju pauzė siejama su tuo, kad į terminalą neatvyksta kroviniai iš Kataro. Teoriškai trūkstamą kiekį būtų galima kompensuoti spot rinkoje, tačiau aukštesnės kainos ir pakankamas atsargų lygis mažina paskatas pirkti papildomai.

    Ormūzo sąsiaurio veiksnys ir Kataro srautai

    Kataras yra vienas didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje, o reikšminga jo eksporto dalis į tarptautines rinkas keliauja per Ormūzo sąsiaurį. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, pirmiausia brangsta transportavimo rizika ir draudimas, o dalis krovinių gali būti nukreipiami į kitus regionus.

    Dėl tokių sukrėtimų Europoje dažniau matoma, kad JAV SGD tampa „balansuojančiu“ šaltiniu: jos tiekimas lankstesnis, o krovinių kryptys gali būti greičiau perplanuotos pagal kainų signalus ir paklausą.

    Ką reiškia JAV SGD dominavimas

    Terminalo priimtas krovinys buvo regazifikuotas į daugiau nei 100 mln. kubinių metrų dujų, o dujos pakrautos JAV Sabine Pass terminale Luizianos valstijoje. Šis objektas kartu su kitais JAV eksporto terminalais per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos tiekimo atramos taškų.

    Švinoujščės terminalas veikia daugiau nei dešimtmetį ir yra viena pagrindinių Lenkijos dujų tiekimo grandžių. Jo metinis pajėgumas siekia apie 8,3 mlrd. kubinių metrų, todėl kartu su dujotiekiu Baltic Pipe ir vietine gavyba sudaro svarbiausią šalies energetinio saugumo pagrindą.

    Vis dėlto rinkai svarbu ne tik bendras įvežamas kiekis, bet ir tiekimo šaltinių įvairovė. Jei Kataro kroviniai ilgesniam laikui iškrenta iš grafiko, Lenkijai ir regionui didėja priklausomybė nuo JAV srautų bei spot rinkos kainų, o tai gali lemti didesnį kainų svyravimą vasaros pabaigoje ir prieš šildymo sezoną.

  • Sklype eina elektros linija ar dujotiekis? Teismai signalizuoja: gali priklausyti iki 40 000 eurų

    Vis daugiau žemės sklypų savininkų, kurių teritorijoje yra elektros linijos, dujotiekiai ar kiti perdavimo tinklai, iš naujo kelia klausimą dėl atlygio už naudojimąsi jų nuosavybe. Pastaraisiais metais teismuose daugėja bylų, kuriose ginčijamasi, ar infrastruktūros valdytojai turėjo teisę neatlygintinai naudotis privačiais sklypais.

    Šių ginčų esmė paprasta: kai per sklypą nutiesta infrastruktūra, ji riboja savininko teises, mažina sklypo naudojimo galimybes ir dažnai turi įtakos turto vertei. Tokiais atvejais paprastai sprendžiama dėl servituto nustatymo ir vienkartinio arba periodinio atlygio.

    Kada savininkai gali tikėtis atlygio?

    Teismų praktikoje ypatingas dėmesys skiriamas situacijoms, kai tinklai sklype atsirado seniai, o savininkas už tai negavo jokios kompensacijos. Ginčai dažnai kyla dėl argumentų apie senaties terminus ar tariamai įgytas teises naudotis sklypu be atlygio.

    Vienoje iš neseniai nagrinėtų bylų teismas atmetė infrastruktūros valdytojo argumentus, kad teisė naudotis sklypu buvo įgyta be papildomų mokėjimų, ir priteisė savininkei daugiau kaip 40 000 eurų vienkartinį atlyginimą. Tokie sprendimai siunčia signalą, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, o formalumai ir dokumentai tampa lemiami.

    Kas svarbiausia, jei sklype yra tinklai?

    Paprastai reikšmingiausia yra tai, ar servitutas buvo tinkamai įformintas, ar buvo sudarytos sutartys su savininku, ar atliktas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir ar numatyta kompensacija. Jei dokumentų nėra arba jie neaiškūs, savininkai dažniau ryžtasi kreiptis į teismą dėl atlygio ir teisių sureguliavimo.

    Praktikoje sklypų savininkams svarbu surinkti faktus: kada ir kokiu pagrindu įrengti tinklai, kas yra jų operatorius, kokie apribojimai taikomi sklypui ir ar registruose įrašytas servitutas. Nuo šių aplinkybių priklauso ir reali galimybė derėtis dėl taikaus susitarimo arba siekti atlygio teisiniu keliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik infrastruktūros buvimas sklype dar nereiškia automatinės išmokos, tačiau tai yra aiški priežastis pasitikrinti dokumentus ir savo teises. Didėjantis teismų dėmesys tokioms byloms rodo, kad savininkų reikalavimai vis dažniau tampa pagrįsti, jei įrodoma neapmokėta ir tinkamai nesureguliuota naudojimosi privačia žeme praktika.

  • Elektrinis transportas – ateitis, bet miestai nori ir dyzelio atsargos: kas stabdo pokyčius?

    Infrastruktūra tampa lemiamu veiksniu

    Miestų mobilumo politika vis dažniau remiasi paprasta taisykle: be infrastruktūros neįmanoma nei patikima viešojo transporto plėtra, nei elektromobilių proveržis. Diskusijose apie transporto ateitį vis dažniau akcentuojama, kad sprendimus reikia derinti su energetikos pajėgumais, teisine aplinka ir realiais įgyvendinimo terminais.

    Ekspertai pabrėžia, jog didžiausią poveikį keleivių pasirinkimams daro kelionės trukmė ir patogumas, todėl investicijos į geležinkelius ir mazgų rekonstrukcijas tampa kritiškai svarbios. Jei dideli projektai stringa, mažėja pasitikėjimas sistema, o dalis keleivių grįžta prie automobilių.

    Miestai laukia proveržio, bet atsiremia į terminus

    Vienas dažniausiai minimų „butelio kaklelių“ yra trukmė nuo idėjos iki realaus rezultato: projektavimo procedūros, leidimai, viešieji pirkimai ir statybos neretai užtrunka metus. Prie to prisideda ir finansavimo klausimas, nes ambicingoms transporto schemoms dažnai neužtenka vien savivaldybių biudžetų.

    Viešojo transporto pertvarkos, metropolinių traukinių ar metro projektai paprastai reikalauja valstybės įsitraukimo, nes kitaip investicijų našta tampa per didelė net ir turtingesniems miestams. Kartu keliami ir teisiniai klausimai: nuo projektavimo standartų iki procedūrų, kurios kai kuriose srityse vis dar nepritaikytos naujoms technologijoms.

    Įkrovimo tinklas auga, bet vėluoja prijungimai

    Elektromobilių infrastruktūros plėtra susiduria su praktinėmis kliūtimis, kurias ypač jaučia miestai ir privatūs investuotojai. E. mobilumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad laukimas dėl elektros galios prijungimo įkrovimo stotelėms gali trukti apie 12–16 mėnesių, todėl verslo planai dažnai „neišlaiko“ laiko ir rizikos.

    Tokiose sąlygose patogiausiai elektromobilį išnaudoja tie, kurie gali krautis namuose, o daugiabučių rajonuose sprendimų tempas priklauso nuo tinklų plėtros ir savivaldybių prioritetų. Dėl to miestuose vis dažniau keliama mintis, kad įkrovimo infrastruktūra turi tapti ne pavienė iniciatyva, o nuosekli, su energetika suderinta politika.

    Elektriniai autobusai – kryptis aiški, bet „atsarga“ lieka

    Viešajame transporte kryptis į elektrifikaciją išlieka stipri: elektriniai autobusai daug kur vertinami dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir lokaliai mažesnės taršos. Tačiau kartu auga ir diskusija apie atsparumą krizinėms situacijoms, kai sutrinka elektros tiekimas ar alternatyvaus kuro grandinės.

    „Neturėtume visiškai atsisakyti autobusų su tradiciniu varikliu. Gerai turėti dyzelinių autobusų savo parke, nes jei staiga pritrūktų elektros ar vandenilio, miestas vis tiek turi funkcionuoti“, – sakė Płocko meras Andrzej Nowakowski.

    Jam antrina dalis ekspertų, teigdami, kad pereinamuoju laikotarpiu reikalinga diversifikuota struktūra, kuri sumažina priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio. Kiti pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek dominuos elektra, o dyzelinas ar vandenilis labiau taps nišiniais, situaciniais sprendimais.

    Švaraus transporto zonos: be alternatyvų kyla konfliktai

    Diskusijose dėl švaraus transporto zonų vis dažniau kartojama mintis, kad pati priemonė nėra problema, tačiau jos įgyvendinimas privalo būti paremtas realiomis alternatyvomis. Jei ribojimai įvedami greičiau nei sukuriama įkrovimo infrastruktūra ir patikimos viešojo transporto jungtys, gyventojams tai virsta ne paskata keisti įpročius, o papildoma našta.

    Todėl savivaldybės raginamos planuoti sprendinius kompleksiškai: suderinti įkrovimo tinklo plėtrą, viešojo transporto dažnius, parkavimo politiką ir aiškias, gyventojams suprantamas taisykles. Ekspertai taip pat įspėja, kad skirtingos taisyklės kiekviename mieste gali kelti painiavą ir įtampą, todėl svarstoma apie didesnį normų suvienodinimą.

    Galutinis vaizdas aiškėja: elektrinis transportas laikomas pagrindine kryptimi, tačiau miestų praktika rodo, kad greitam pokyčiui vien technologijų nepakanka. Reikės spartesnių tinklų prijungimų, aiškesnio reguliavimo ir finansavimo modelių, o pereinamuoju laikotarpiu dalis savivaldybių sieks išlaikyti ir dyzelio rezervą.

  • Chinų robotizacija lenkia Europą: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija pralaimi ir ką daryti

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo lyderiai ir ekonomistai diskutavo, kaip Lenkijos įmonėms augti demografinio spaudimo ir aštrėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Pokalbio ašimi tapo klausimas, kodėl dalis pramonės šakų praranda tempą, kai Kinija sparčiai didina gamybos automatizaciją ir mastą.

    Diskusiją lydėjo pristatytas tyrimas apie Lenkijos įmonių augimo potencialą, kuriame remtasi interviu su 30 vadovų ir verslo organizacijų atstovų. Dalyviai akcentavo tris susijusius veiksnius: darbuotojų trūkumą, santykinai atsargias investicijas į našumą ir lėtą technologijų diegimą.

    Kinijos pranašumas robotizacijoje

    Robotikos sektoriaus atstovas Jakubas Bartoszekas teigė, kad Kinija robotizacijos srityje lenkia ne tik Lenkiją, bet ir visą Europą. Jo vertinimu, skirtumą lemia ne vien technologijų lygis, o viso modelio veikimas: kryptinga pramonės politika, greitesni sprendimai ir didesnis mastas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad Kinijos gamintojai dėl didelių apimčių lengviau pasiekia žemesnius kainų slenksčius, o automatizacija ir skaitmeninimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Europoje, anot pašnekovų, procesus apsunkina brangesnė reguliacinė aplinka, suskaidytos rinkos ir lėtesnis sprendimų priėmimas.

    „Kinija laimi ne vien technologijomis, o visu sisteminiu požiūriu: valstybė dideliu mastu remia pramonę, o robotizacija jau daugiau kaip dešimtmetį yra prioritetas“, – sakė Jakubas Bartoszekas.

    Kodėl įmonėms sunku augti?

    Verslo atstovai kaip vieną svarbiausių problemų įvardijo darbo rinką: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir augant darbo kaštams, senas konkuravimo „pigiomis rankomis“ modelis tampa vis mažiau veiksmingas. Tai verčia ieškoti produktyvumo šuolio per automatizaciją, procesų tvarkymą ir duomenų panaudojimą.

    Kartu akcentuota investicijų dilema: daugelis įmonių, ypač gamyboje, linkusios augti organiškai ir finansuotis iš nuosavų lėšų, todėl investicijos į modernizaciją gali būti atidedamos. Dėl to technologijos diegiamos lėčiau, o atotrūkis nuo agresyviai investuojančių konkurentų didėja.

    Trečias dažnai minėtas barjeras yra kompetencijų trūkumas. Vien nusipirkti robotus ar programinę įrangą neužtenka: reikia standartizuotų procesų, kokybiškų duomenų ir specialistų, galinčių sistemas integruoti bei prižiūrėti.

    Plėtra į užsienį ir vietinės stiprybės

    Kalbant apie tarptautinę plėtrą, diskusijos dalyviai akcentavo, kad daugeliui įmonių sėkmė užsienyje prasideda namų rinkoje. Didelė vidaus rinka leidžia išbandyti produktus, sukaupti kapitalą, sustiprinti vadybą ir tik tuomet mažesne rizika žengti į kitas šalis.

    Finansų sektoriaus atstovai taip pat priminė, kad veikla užsienyje beveik visada kainuoja daugiau, nei planuojama: didėja komunikacijos klaidų, kultūrinių skirtumų, logistikos ir valdymo rizikos. Todėl įmonėms rekomenduota turėti finansinę „pagalvę“ ir realistiškai vertinti, kada vidaus rinka jau išnaudota.

    Konkurencijoje su Kinijos gamintojais Vakarų Europoje kaip galimas kelias įvardytas vietinių prekių ženklų stiprinimas. Tokia strategija, anot diskusijos dalyvių, padeda kurti emocinį ryšį su vartotojais ir didinti lojalumą ten, kur vien kaina tampa lemiamu faktoriumi.

    „Jei nori konkuruoti su globaliais žaidėjais, reikia turėti tai, ko jie neturi: regioninį, emocinį ryšį su prekės ženklu“, – sakė Robertas Stobińskis.

    Diskusijoje nuskambėjo ir kritiškas požiūris į paprastus sprendimus, paremtus vien ribojimais ar barjerais importui. Pašnekovai pabrėžė, kad ilgalaikė išeitis yra našumo augimas, investicijos į modernizaciją ir rinkos paklausą stiprinančios priemonės, o ne vien gynybinė politika.

    Statybų sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į ryškėjantį darbuotojų trūkumą ir mažėjantį jaunų specialistų srautą. Kaip realios kryptys įvardytos skaitmeninimas, procesų modernizavimas ir, kai kuriuose segmentuose, darbuotojų pritraukimas iš užsienio, ypač didelės apimties projektuose.

    Galiausiai dalis vadovų akcentavo ir dirbtinio intelekto svarbą procesų automatizavimui, klientų aptarnavimui bei sprendimų priėmimui. Tačiau pabrėžta, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškias atsakomybes ir geba keisti veiklos modelį, o ne vien įsidiegti pavienes priemones.

  • Irakas smarkiai sumažino naftos eksportą per Hormuzo sąsiaurį: ieško alternatyvių maršrutų

    Irakas balandį per Hormuzo sąsiaurį eksportavo apie 10 mln. barelių naftos, pranešė Irako naftos ministerija, kurią citavo regiono žiniasklaida. Palyginimui, prieš karinę eskalaciją Artimuosiuose Rytuose šiuo maršrutu mėnesio srautai siekdavo maždaug 93 mln. barelių.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes juo tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos prekybos. Dėl saugumo rizikų ir sutrikusių tranzito sąlygų Irakas buvo priverstas sumažinti gabenimą iki minimumo.

    Alternatyva – maršrutas per Turkiją

    Siekdamas bent iš dalies kompensuoti apribojimus Hormuzo kryptimi, Irakas atnaujino naftotiekio iš Kirkuko į Džeihaną Turkijoje veiklą. Pasak Irako naftos ministro Basimo Mohammedo Khudairo, šiuo metu per Džeihaną eksportuojama apie 200 tūkst. barelių per dieną.

    „Šiuo metu eksportuojame apie 200 tūkst. barelių per Džeihaną ir planuojame didinti apimtis iki 500 tūkst. barelių“, – sakė Basimas Mohammedas Khudairas.

    Tačiau net ir išplėtus šį maršrutą, jis negali pilnai pakeisti Hormuzo sąsiaurio pajėgumų, todėl Irako eksportas išlieka pažeidžiamas regiono geopolitiniams sukrėtimams. Be to, tiekimo grandinę riboja infrastruktūros būklė, saugumo situacija ir politiniai susitarimai su tranzito šalimis.

    Planai didinti gavybą, bet kliūtys išlieka

    Irakas taip pat ketina tartis su OPEC dėl didesnių gavybos kvotų ir tikisi pasiekti maždaug 5 mln. barelių per dieną gamybos pajėgumą. Visgi pareigūnai pripažįsta, kad parduoti tokį kiekį būtų realu tik stabilizavus padėtį regione ir atstačius patikimus eksporto kanalus.

    Pastarųjų savaičių įtampa siejama su Izraelio ir JAV veiksmais prieš Iraną, po kurių regiono jūrų keliuose išaugo rizikos. Hormuzo sąsiaurio sutrikimai pasaulio rinkoms yra ypač jautrūs, nes jis istoriškai aptarnauja apie penktadalį pasaulinių naftos tiekimų.