CP v2

Blog

  • Veisiejuose startavo 26-asis pleneras „Veisiejų pavasaris 2026“: kūrėjai savaitę dirbs miestui

    Veisiejuose startavo 26-asis pleneras „Veisiejų pavasaris 2026“: kūrėjai savaitę dirbs miestui

    Veisiejuose iškilmingai atidarytas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris 2026“. Šiemet jis rengiamas jau 26-ąjį kartą, o atidarymo ceremonija tradiciškai vyko Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčioje.

    Renginys į miestą sukvietė įvairių sričių kūrėjus iš Lietuvos ir Latvijos. Visą savaitę tapytojai, medžio drožėjai ir kalviai kurs vietoje, dalysis patirtimi ir idėjomis, o dalis darbų bus skiriami Veisiejų bei Lazdijų kraštui.

    Atidaryme dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, tarybos nariai, plenero dalyviai ir kiti svečiai. Merė menininkams linkėjo įkvėpimo ir sėkmingos kūrybinės savaitės, pabrėždama, kad renginys tapo svarbia miesto kultūrinio gyvenimo dalimi.

    Plenero erdvė Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčioje per daugelį metų įgijo simbolinę prasmę ir tapo neatsiejama renginio tradicijos dalimi. Už Amžinybėn išėjusius buvusius plenero dalyvius Šv. Mišias aukojo ilgametis plenero dalyvis, Marijampolės dekanato vicedekanas kunigas Algirdas Žukauskas.

    Organizatoriai pristatė plenero programą ir dalyvius, kurie šiemet atstovauja kelioms kūrybos kryptims. Tarp jų yra tapytojai Rimas Zigmas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Gražina Vitartaitė, Vytautas Poška, Andrius Mosiejus, Alfredas Jurevičius, Elena Griščenko, Arvydas Brazdžiūnas ir Ieva Liepina.

    Plenere taip pat dirbs medžio drožėjai Artūras Zienka, Juozas Videika, Gintautas Akstinas, Saulius Lampickas, Audrius Goberis ir Benas Jezerskas. Kalvystės darbams atstovaus Juozas Varnelis, Ramūnas Šuminskas ir Tomas Pacaitis.

    Plenero akimirkas fiksuos fotografas Artūras Bėkšta. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad tokie kūrybiniai susitikimai ne tik praturtina vietos kultūros lauką, bet ir stiprina bendruomenės ryšį su menininkais, kai kūrybos procesas tampa atviras žiūrovams.

    Plenero darbų paroda ir uždarymo ceremonija numatyta gegužės 23 dieną 13 valandą VESK Veisiejai salėje Ryto g. 15, Kailinių kaime, Veisiejų seniūnijoje. Į renginį kviečiami visi meno mylėtojai, norintys pamatyti savaitės metu sukurtus darbus ir susitikti su jų autoriais.

  • Galvosūkis su degtukais: per 20 sekundžių pašalink 3 ir paversk 40 + 8 = 96 teisinga lygtimi

    Internete vėl populiarėja klasikiniai matematiniai galvosūkiai su degtukais, kuriuose skaičiai sudėlioti iš atskirų brūkšnelių. Šįkart užduotis paprasta tik iš pirmo žvilgsnio: reikia pataisyti neteisingą lygybę 40 + 8 = 96 pašalinant tris degtukus.

    Tokio tipo užduotys remiasi tuo, kad dauguma skaitmenų vizualiai primena septynių segmentų skaitmenis, todėl nuėmus vieną ar kelis segmentus skaičius pasikeičia. Esminė taisyklė čia viena: degtukus reikia tik pašalinti, jų neperkeliant ir nepridedant.

    Kur slypi sprendimas?

    Greito sprendimo strategija dažniausiai tokia pati: įvertinti, kuriuos skaitmenis lengviausia paversti kitais, nuimant mažiausiai brūkšnelių. Pavyzdžiui, 8 yra vienas „lankščiausių“ skaitmenų, nes jį nesunku paversti 6, 9 ar 0, priklausomai nuo to, kurį segmentą pašalinsite.

    Šioje užduotyje logiška pirmiausia žiūrėti į 8 ir į 96 dešinėje pusėje, nes būtent ten pašalinti segmentai greičiausiai duos didžiausią efektą. Tuo metu kairėje pusėje esantis 40 dažnai paliekamas nepakeistas, nes jį „permodeliuoti“ vien tik šalinant brūkšnelius yra sudėtingiau.

    Atsakymas: teisinga lygtis

    Teisingas sprendimas gaunamas taip: iš skaičiaus 8 pašalinamas vienas degtukas, kad jis virstų 6. Tuomet iš skaičiaus 96 pašalinami du degtukai, kad gautumėte 46.

    Galiausiai lygybė tampa matematiškai teisinga: 40 + 6 = 46. Jei nepavyko per 20 sekundžių, tai normalu: šios užduotys labiau tikrina pastabumą ir gebėjimą greitai matyti alternatyvias skaitmenų formas, o ne vien aritmetiką.

    Tokie galvosūkiai dažnai pasitelkiami kaip trumpa proto mankšta, nes skatina vizualinį mąstymą, dėmesio koncentraciją ir hipotezių tikrinimą. Dėl to jie ir išlieka populiarūs: taisyklės elementarios, tačiau sprendimo kelias reikalauja nestandartinio požiūrio.

  • Pavasario miško „žaliasis auksas“: kam renkami pušų ūgliai ir kaip juos rinkti nekenkiant medžiams

    Pavasarį miške žmonės ieško ne tik grybų ar uogų, bet ir vadinamojo žaliojo aukso – jaunų paprastosios pušies ūglių. Jie dažniausiai renkami balandį ir gegužę, kol ūgliai dar minkšti, sultingi ir neperaugę.

    Pušų ūgliuose natūraliai yra eterinių aliejų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, todėl liaudies praktikoje jie siejami su pagalba kvėpavimo takams. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad namų priemonės nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, ypač jei simptomai užsitęsia ar stiprėja.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad pušų audiniuose esantys eteriniai aliejai gali pasižymėti atsikosėjimą lengvinančiu ir antimikrobiniu poveikiu. Dėl to jie neretai minimi kaip pagalbinė priemonė peršalimo sezonu, kai vargina kosulys ar gerklės dirginimas.

    Praktikoje pušų eterinis aliejus dažniausiai siejamas su inhaliacijomis ar aromatinėmis procedūromis, o ūgliai – su sirupu, užpilais ar kitais namuose ruošiamais mišiniais. Svarbu įvertinti ir individualų jautrumą: daliai žmonių intensyvūs eteriniai aliejai gali dirginti kvėpavimo takus ar odą.

    Miškininkai ir gamtosaugos specialistai ragina rinkti atsakingai: neardyti jaunuolynų, nelaužyti šakų ir neimti didelių kiekių iš vieno medžio. Paprastai rekomenduojama rinktis šoninių šakų ūglius, o ne viršūninius, kad medis augtų taisyklingai ir nebūtų deformuojamas.

    Renkant svarbi ir vieta. Pušys gali kaupti teršalus, todėl geriau vengti ūglių nuo pakelių, šalia pramonės objektų ar tankiai apgyvendintų teritorijų, kur ore ir dirvožemyje gali būti daugiau sunkiųjų metalų bei kitų junginių.

    Dar vienas praktinis kriterijus – ūglio dydis: dažniausiai tinkamiausi būna iki maždaug 10 centimetrų ilgio, nes ilgesni paprastai jau būna peraugę ir mažiau sultingi. Surinktą žaliavą verta perrinkti, nuplauti po tekančiu vandeniu ir gerai nusausinti prieš tolimesnį naudojimą.

    Dažniausiai minimas būdas – sluoksniuoti nuplautus ir nusausintus ūglius stiklainyje, užpilant cukrumi arba medumi taip, kad žaliava būtų visiškai apsemta. Indą rekomenduojama laikyti šviesioje, šiltoje vietoje kelias savaites ir kartais lengvai supurtyti, kad sultys išsiskirtų tolygiau.

    Mišiniui pakeitus spalvą į šviesiai žalsvą ar gelsvą, skystis paprastai perkošiamas per marlę ir supilamas į švarų indą. Kadangi tai naminis produktas, ypač svarbi higiena ir laikymo sąlygos, o kilus abejonėms dėl kokybės geriau jo nevartoti.

    Medikai primena, kad ilgai trunkantis kosulys, karščiavimas ar dusulys yra priežastis kreiptis į specialistus. Taip pat atsargumas būtinas vaikams, nėščiosioms ir žmonėms, turintiems alergijų ar lėtinių kvėpavimo takų ligų.

  • Europoje artėja rekordinė karščio banga: meteorologai įspėja, kur temperatūra gali viršyti 40 laipsnių

    Europoje šią vasarą gali būti pasiekti arba net viršyti daugiametiai temperatūros rekordai, o kai kuriose vietovėse neatmetama ir daugiau nei 40 laipsnių kaitra. Tokias prognozes sustiprina pastarųjų metų tendencijos, kai karščio bangos žemyne darosi ilgesnės, dažnesnės ir intensyvesnės.

    Lenkijos meteorologų ir žiniasklaidos apžvalgos akcentuoja, kad karštų dienų skaičius šalyje per kelis pastaruosius sezonus išaugo kelis kartus. Jei anksčiau vasarą virš 30 laipsnių temperatūra laikydavosi tik kelias dienas, dabar tokie epizodai vis dažniau tampa įprasta vasaros dalimi.

    Lenkijoje dažniausiai minimas istorinis maksimumas siejamas su 1921 metų liepa, kai fiksuota 40,2 laipsnio temperatūra. Vis dėlto dalis specialistų šį rezultatą vertina atsargiai dėl to meto matavimo sąlygų, o patikimesniu rekordu laikomas 39,5 laipsnio rodiklis, užregistruotas 1994 metų liepos 30 dieną.

    Nors 40 laipsnių riba Lenkijoje oficialiai dar nėra patvirtinta šiuolaikiniais standartais, sinoptikai pabrėžia, kad ji tampa vis realesnė. Prie to prisideda dažnesni karšto oro masių įsiveržimai iš Šiaurės Afrikos ir pietvakarių Azijos, kurie pastaraisiais metais vis dažniau pasiekia Vidurio Europą.

    Rekordai jau perrašyti ir kai kuriose kaimyninėse šalyse: Vokietijoje fiksuota daugiau nei 41 laipsnio temperatūra, o Čekijoje ir Slovakijoje yra registruoti virš 40 laipsnių siekiantys rodikliai. Ukrainoje vienas iš minimų rekordų siejamas su Luhansku, kur kaitra buvo pasiekusi 42 laipsnius pavėsyje.

    Meteorologų vertinimu, net jei šią vasarą kai kuriose valstybėse 40 laipsnių riba dar nebus peržengta, bendras atšilimo fonas didina tikimybę, kad nauji absoliutūs rekordai bus pasiekti artimiausiais metais. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama pasirengimui karščiui miestuose, sveikatos rizikų valdymui ir energijos sistemų apkrovų planavimui.

  • Škotijoje parduodama privati sala su dvaru už 1 500 000 eurų: vienas kasdienis nepatogumas

    Škotijoje į pardavimą pateko privati Harboro sala su gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais. Skelbime nurodoma, kad 9,7 hektaro valdą siūloma įsigyti už maždaug 1 500 000 eurų.

    Sala yra netoli Krinano kaimo ir nuo kranto ją skiria apie 300 metrų, todėl pasiekti žemyną galima per kelias minutes valtimi. Iš šalies tai atrodo kaip visiška izoliacija, tačiau praktiškai artimiausios paslaugos ir infrastruktūra yra ranka pasiekiamos.

    Kas įrengta saloje?

    Pagrindinis objektas skelbime yra trijų miegamųjų namas, kurį dabartiniai savininkai po įsigijimo kapitaliai atnaujino. Namas turi vandentiekį, elektrą ir internetą, o komunikacijos atvestos kabeliais ir vamzdžiais, nutiestais jūros dugnu.

    Vienas aiškiai įvardijamas trūkumas yra dujų nebuvimas, todėl šildymui ir daliai buities sprendimų tenka ieškoti alternatyvų. Savininkai teigia naudojantys saloje augančią medieną kaip kurą.

    Ką reiškia kasdienybė privačioje saloje?

    Pasak savininkų, gyvenimas čia reikalauja disciplinos: pritrūkus kasdienių produktų ar panorėjus užsukti į artimiausią užeigą, tenka sėsti į valtį. Visgi didesnės parduotuvės, kaip nurodoma, pasiekiamos per maždaug 20 minučių kelio automobiliu, todėl tai nėra atoki vieta „be ryšio su pasauliu“.

    Didžiausias kasdienis nepatogumas, kurį jie išskiria, yra paprastas, bet skaudus: pamiršti automobilio raktus namuose. Tokiu atveju reikia grįžti atgal valtimi, o tai greitai primena, kad logistika saloje tampa gyvenimo dalimi.

    Artėjant audroms, jie iš anksto pasirūpina atsargomis, ypač šaldiklyje, kad kelias dienas būtų galima gyventi savarankiškai. Savininkų teigimu, per pastaruosius devynerius metus buvo vos dvi audros, kurios realiai sutrukdė saugiai pasiekti krantą.

    Šią vietą jie apibūdina kaip išskirtinai ramią, turtingą paukščių ir laukinės gamtos. Anot jų, kartą ruonis buvo „apsigyvenęs“ net kelioms savaitėms, o tokie epizodai esą ir kuria salos patrauklumą.

    Vis dėlto sprendimas parduoti salą siejamas ne su nusivylimu, o su gyvenimo planų pokyčiais: pora nori persikelti arčiau šeimos pietų Anglijoje. Dėl to unikalus objektas su išvystyta buitine infrastruktūra dabar ieško naujų šeimininkų, pasirengusių priimti salos logistikos taisykles.

  • Begonija nebežydi? Penkios dažniausios priežiūros klaidos ir ką pakeisti, kad sugrįžtų žiedai

    Begonijos laikomos vienomis dekoratyviausių kambario ir lauko gėlių, tačiau net ir sveikai atrodantis augalas kartais taip ir nesukrauna pumpurų. Dažniausiai priežastis būna ne liga, o keli pasikartojantys priežiūros netikslumai, kurie sustabdo žydėjimą.

    Sodininkai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia verta įsivertinti, ar pasirinkta begonija apskritai skirta žydėjimui. Kai kurios veislės auginamos dėl įspūdingų lapų, todėl jų žiedai būna menki ir trumpalaikiai, net jei sąlygos tinkamos.

    Ar tai tikrai žydinti veislė?

    Pavyzdžiui, Rex tipo begonijos ar vadinamosios „polka dot“ begonijos dažnai vertinamos dėl margų, faktūriškų lapų, o ne dėl gausių žiedų. Tokiu atveju lūkestis sulaukti gausaus žydėjimo gali būti tiesiog neatitinkantis konkrečios veislės savybių.

    Jei tikslas yra žiedai, dažniau rekomenduojamos gumbinės arba pluoštinės šaknų sistemos begonijos, taip pat ištvermingesnės veislės, pritaikytos ilgesniam sezonui. Renkantis naują augalą verta pasitikrinti, ar etiketėje akcentuojamas žydėjimas, ar lapijos dekoratyvumas.

    Laistymo klaidos, kurios sustabdo žydėjimą

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl begonija „sustoja“, yra netinkamas laistymas. Šie augalai jautriai reaguoja ir į perdžiovinimą, ir į nuolatinį perliejimą, nes šaknys pradeda stokoti oro, o pumpurų formavimas tampa antraeilis.

    Vietoj laistymo pagal grafiką patikimiau vadovautis dirvos drėgme: jei viršutinis sluoksnis dar drėgnas, laistymą geriau atidėti. Laistant patariama vandenį pilti prie vazono kraštų, stengiantis nešlapinti stiebų ir augalo centro, kad neskatintumėte puvinio.

    Šviesos reikia, bet kaitros – ne

    Nors begonijos dažnai vadinamos pavėsį mėgstančiomis, visiškoje tamsoje jos paprastai nežydės. Pumpurams formuotis reikalinga šviesa, geriausiai tinka išsklaidyta šviesa arba dalinis pavėsis, kai augalas jos gauna kelias valandas per dieną.

    Tačiau tiesioginė vidurdienio saulė ir perkaitimas gali sukelti stresą, todėl augalas laikinai atsisako žydėti. Jeigu begonija laikoma prie pietinio lango ar labai karštoje vietoje, ją verta perkelti į šviesią, bet vėsesnę erdvę.

    Netinkamos trąšos ir azoto perteklius

    Kad begonija žydėtų, jai reikia reguliaraus maitinimo, ypač aktyvaus augimo laikotarpiu. Dažnai rekomenduojamos subalansuotos trąšos, kurios naudojamos saikingai ir nuosekliai, nes maisto medžiagų trūkumas greitai atsispindi augimo tempu ir žiedų stoka.

    Vis dėlto per didelis azoto kiekis gali „išauginti“ lapiją, bet ne žiedus, todėl svarbu nepadauginti ir pasirinkti trąšas, kurios nėra orientuotos tik į žaliosios masės auginimą. Jei lapai tampa blyškūs, o augimas silpnas, tai gali būti signalas, kad tręšimas per retas arba netinkamas.

    Temperatūra ir staigūs pokyčiai

    Begonijos jautrios temperatūros svyravimams: atvėsus jos gali pereiti į ramybės režimą ir laikinai nebeformuoti pumpurų. Panašiai veikia ir didelis karštis, ypač jei kartu trūksta drėgmės.

    Stabiliausia, vidutinė temperatūra ir vėsesni vakarai dažnai padeda augalui išlaikyti ritmą, o tinkamai prižiūrima begonija gali žydėti nuo pavasario iki ankstyvo rudens. Jei sąlygos neseniai keitėsi, verta duoti augalui kelias savaites prisitaikyti ir tik tada vertinti rezultatą.

  • Chia sėklos vandenyje ar piene: dietologai paaiškino, kas geriau sotumui ir svoriui

    Chia sėklos dažnai vadinamos vienu patogiausių kasdienių pasirinkimų dėl skaidulų ir omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad sausų chia sėklų vartojimas ne visada yra gera idėja, ypač jei žmogus turi rijimo ar virškinimo sutrikimų.

    Esminis principas paprastas: chia sėklas dažniausiai verta iš anksto pamirkyti. Jos sugeria skystį kelis kartus daugiau nei pačios sveria, todėl išbrinksta ir suformuoja tirštą gelį, kurį organizmui paprasčiau suvirškinti ir kuris ilgiau suteikia sotumo.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad mirkymas padeda „atverti“ sėklų struktūrą ir palengvina kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimą. Praktikoje tai reiškia, kad išbrinkusios chia sėklos tampa minkštesnės, mažiau dirgina virškinamąjį traktą ir lengviau įsilieja į įprastą racioną.

    Kitas svarbus aspektas yra saugumas. Sausos chia sėklos, patekusios į mažai skysčių turinčią terpę, gali labai greitai brinkti, todėl retais atvejais gali sukelti diskomfortą ar net užstrigimo riziką žmonėms, turintiems rijimo problemų.

    Mirkant chia vandenyje gaunamas vadinamasis chia gelis, kurį patogu dėti į košes, kokteilius ar jogurtą. Tai dažniausiai mažiau kaloringas pasirinkimas, nes vanduo neprideda papildomos energinės vertės, o sotumo jausmą sustiprina didelis skaidulų kiekis.

    Dietologai dažnai akcentuoja, kad toks variantas gali būti naudingas tiems, kurie nori paprasto užkandžio tarp valgymų. Skaidulos padeda palaikyti regularesnę žarnyno veiklą ir gali prisidėti prie tolygesnio gliukozės lygio kraujyje, jei bendra mityba subalansuota.

    Sumaišius chia su pienu, gėrimu augaliniu pagrindu arba kefyru dažniausiai gaunamas tirštesnis pudingas, kuris labiau primena pilnavertį patiekalą. Priklausomai nuo pasirinkto pieno, toks variantas gali suteikti daugiau baltymų, kalcio ir vitamino D.

    Dėl baltymų, riebalų ir skaidulų derinio chia pudingas piene dažnai ilgiau išlaiko sotumo jausmą. Tai gali būti patogus sprendimas tiems, kurie ieško greitų pusryčių ar nori pakeisti saldesnį desertą maistingesne alternatyva.

    Vieno universalaus atsakymo nėra, nes svarbiausias yra bendras paros kalorijų balansas, baltymų kiekis ir įpročių tvarumas. Jei tikslas yra lengvesnis užkandis ir mažesnė energinė vertė, dažniau pasirenkamos chia sėklos vandenyje.

    Jei žmogui svarbu ilgiau išlikti sočiam ir gauti daugiau baltymų, praktiškesnis gali būti variantas piene ar kitoje baltymingesnėje terpėje. Specialistai pabrėžia, kad abiem atvejais chia verta vertinti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne kaip greitą sprendimą svoriui mažinti.

    „Chia sėklų pasirinkimas priklauso nuo tikslo: vanduo tinka lengvam užkandžiui, o pienas dažniau tampa pilnaverčiu patiekalu“, – sako mitybos specialistai.

  • Kinijos greitieji traukiniai 350 km/h: kodėl Pekino–Šanchajaus maršrutas laimi prieš lėktuvą

    Daugiau nei 1 300 kilometrų atstumas tarp Pekino ir Šanchajaus lėktuvu įveikiamas maždaug per 2 valandas, tačiau didžioji dalis keliautojų vis tiek renkasi traukinį. Greitojo geležinkelio linija tarp šių megamiestų laikoma viena judriausių ir pelningiausių pasaulyje.

    Priklausomai nuo reiso, kelionė traukiniu trunka apie 4 valandas 18 minučių. Važiuojant automobiliu tokia kelionė dažnai užtruktų beveik pusę paros, todėl geležinkelis čia tapo ne alternatyva, o pagrindinis pasirinkimas.

    Stotis kaip oro uostas

    Piko metu iš Pekino Pietų stoties į Šanchajų traukiniai išvyksta net kas kelias minutes. Keleiviai patenka į stotį po saugumo patikros, kur skenuojamas bagažas, o įėjimas į peronų zoną kontroliuojamas varteliais.

    Bilietų kontrolė dažniausiai vyksta dar prieš įleidžiant į peroną, todėl traukinyje papildomų patikrų gali ir nebūti. Tokia tvarka leidžia išlaikyti srautą ir sumažina vėlavimų riziką, ypač kai reisai vyksta itin tankiai.

    Klasės, patogumai ir kaina

    Bilietai Pekino–Šanchajaus maršrute kainuoja labai skirtingai, priklausomai nuo klasės: ekonominė dažniausiai yra pigiausia, aukštesnės klasės kainuoja maždaug dvigubai daugiau, o patogiausia klasė su labiau atsilenkiančiomis sėdynėmis gali kainuoti apie 250 eurų.

    Sąstatai dažniausiai turi apie aštuonis vagonus, tačiau pasitaiko ir gerokai ilgesnių. Sėdimos vietos suplanuotos taip, kad keleiviai visada sėdėtų veidu į važiavimo kryptį: galinėse stotyse darbuotojai pasuka sėdynių sekcijas 180 laipsnių.

    Aukštesnėse klasėse įprasti elektros lizdai, USB jungtys, atlenkiami staliukai, reguliuojamos kojų atramos. Kelionės metu dirba personalas, rūpinamasi švara, o aptarnavimas gali apimti vandenį ar arbatą bei užkandžius, taip pat vyksta prekyba.

    350 km/h greitis ir pamokos Europai

    Maksimalus greitis šioje linijoje siekia 350 kilometrų per valandą, o rodmenys realiu laiku pateikiami vagonų ekranuose. Sklandus greitėjimas ir stabdymas yra vienas esminių greitojo geležinkelio patrauklumo veiksnių, ypač ilgesniuose maršrutuose.

    Būtent toks 350 kilometrų per valandą greitis dažnai minimas ir planuojamoms naujoms didelio greičio geležinkelio linijoms Europoje, įskaitant projektus Lenkijoje. Planuojama, kad greitosios jungtys sutrumpins kelionių laiką tarp pagrindinių miestų, o pirmieji nauji ruožai siejami su infrastruktūros plėtra iki 2032 metų.

    Kinijos pavyzdys rodo, kad greitas geležinkelis konkuruoja su aviacija ne vien greičiu, bet ir visos kelionės patirtimi: patogiu dažnumu, aiškia keleivių srautų kontrole, stotimis, integruotomis į miestų ir oro uostų mazgus, bei nuspėjama kelionės trukme.

  • PKP PLK atnaujino 2026 metų planą: daugiau geležinkelio konkursų ir milijardiniai projektai

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė atnaujinusi 2026 metais planuojamų pirkimų ir investicijų grafiką. Į dokumentą įtraukti tiek nuo metų pradžios jau paskelbti konkursai, tiek procedūros, kurias bendrovė ketina pradėti vėlesniais 2026 metų mėnesiais.

    Atnaujintas planas suskirstytas į dvi pagrindines dalis: statybos rangos darbus ir projektavimo dokumentacijos parengimą. PKP PLK akcentuoja, kad šis žingsnis rodo pasirengimą išlaikyti didelį investicijų tempą ir nuosekliai didinti geležinkelio sistemos pajėgumą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, didžiausios vertės projektai, vertinant pagal preliminarias sąmatas, turėtų koncentruotis pirmoje metų pusėje. Finansavimas būtų derinamas iš nacionalinių šaltinių ir Europos Sąjungos paramos, todėl konkursų grafikas tampa svarbus ir rangovams, ir rinkai.

    Tarp 2026 metais planuojamų itin didelės vertės investicijų PKP PLK nurodė kelis projektus, kurių numatoma vertė viršija maždaug 230 000 000 eurų. Minimi naujų atkarpų statybos ir darbai linijoje Pilava–Lukovas, kurie turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti pralaidumą intensyviai naudojamuose maršrutuose.

    Į kitą grupę patenka projektai, kurių vertė siekia nuo maždaug 23 000 000 iki 230 000 000 eurų. Joje numatoma modernizuoti ir elektrifikuoti Piotrkuvas Trybunalskis–Belchatovas ruožą, taip pat vykdyti darbus keliuose regioniniuose koridoriuose, atnaujinti stotis ir įrengti naujas stoteles, kad būtų patogesnis vietinis susisiekimas.

    Geležinkelių ekspertas, fondo ProKolej vadovas dr. Jakubas Majewskis anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad investicijų logika keičiasi: vis daugiau dėmesio skiriama vidaus susisiekimui, o ne vien kelionės laikui tarp didmiesčių trumpinti.

    „Europos Sąjungos lėšas privalome pirmiausia skirti pagrindiniams tarptautiniams koridoriams, o biudžeto pinigus galime leisti mažesnės apimties, bet labai aiškų efektą vidaus maršrutuose duodantiems projektams“, – sakė dr. Jakubas Majewskis.

    Pasak jo, geležinkelis Lenkijoje įžengia į naują etapą: spartėjant srautams ir augant keleivių skaičiui, reikia ne tik greitesnių reisų, bet ir daugiau pralaidumo, kad infrastruktūra atlaikytų dažnesnį eismą. Tai reiškia, kad konkursų apimtys gali augti ne tik dėl naujų linijų, bet ir dėl mazgų, stočių bei signalizacijos modernizavimo.

    PKP PLK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, valdanti nacionalinę geležinkelių infrastruktūrą. Ji atsakinga už linijų priežiūrą, eismo valdymo koordinavimą ir tvarkaraščių planavimą visos šalies mastu, o valdomo tinklo ilgis siekia apie 18 800 kilometrų.

  • Pietūs su padažu ar be jo: kaip šis priedas keičia sotumą, kalorijas ir žarnyno darbą

    Kodėl padažas keičia pojūčius po valgio

    Padažas dažnai laikomas tik skoniu, tačiau realiai jis keičia viso patiekalo sudėtį: padidina riebalų ar cukraus kiekį, pakeičia tekstūrą ir valgymo tempą. Dėl to po tokio patiekalo sotumas gali trukti ilgiau, bet kai kuriems žmonėms atsiranda sunkumo jausmas ar rėmuo.

    Didžiausias skirtumas paprastai slypi ne pačiame pavadinime padažas, o jo bazėje: ar tai daržovių, pomidorų, jogurto, ar grietinėlės ir sviesto pagrindu gamintas priedas. Kuo daugiau riebalų ir kuo tirštesnė konsistencija, tuo labiau didėja energinė vertė ir lėčiau ištuštėja skrandis.

    Virškinimas ir žarnynas: kas vyksta su padažu

    Riebesni padažai sulėtina skrandžio išsituštinimą, todėl sotumas gali užsitęsti, tačiau jautresniems žmonėms tai reiškia pilnumą, apsunkimą ar net pykinimą. Tuo pačiu riebalai skatina tulžies išsiskyrimą, o tai daliai žmonių gali paskatinti greitesnį tuštinimąsi.

    Įtaką daro ir tai, kad padažas sudrėkina maistą: jį lengviau kramtyti ir nuryti, todėl dažnas suvalgo greičiau ir didesnę porciją, nei būtų suvalgęs be padažo. Kai valgoma greitai, sotumo signalas smegenis pasiekia vėliau, tad persivalgymo rizika didėja net ir tada, kai pats patiekalas atrodo įprastas.

    Sudėtis svarbi ir žarnynui: daržovių padažai gali suteikti daugiau skaidulų, o aštrūs priedai kai kam sustiprina deginimą, pilvo gurguliavimą ar laisvesnes išmatas. Pieno produktų pagrindo padažai gali netikti tiems, kurie netoleruoja laktozės ar jautriai reaguoja į pieno baltymus.

    Sotumas, kalorijos ir kada verta rinktis be padažo

    Padažas dažnai padidina patiekalo kaloringumą, nes į jį neretai įeina aliejus, sviestas, grietinėlė ar tirštikliai. Net nedidelis kiekis gali pastebimai pakelti energinę vertę, todėl norint kontroliuoti svorį ar cukraus kiekį racione verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir porcijos dydį.

    Pietūs be padažo paprastai būna sausesni, todėl valgoma lėčiau ir ilgiau kramtoma, o tai kai kuriems padeda greičiau pajusti sotumą su mažesniu kalorijų kiekiu. Kita vertus, jei žmogų vargina užkietėję viduriai, labiau sudrėkintas patiekalas ir skaidulų turintys padažai gali padėti lengviau judėti žarnyno turiniui.

    Geriausia taisyklė kasdienai paprasta: rinktis padažą, kurio pagrindą sudaro daržovės, pomidorai, jogurtas be perteklinio cukraus ir druskos, o ne riebalų ir miltų mišinys. Jei po padažo reguliariai atsiranda rėmuo, skausmas ar pilvo pūtimas, verta mažinti kiekį, keisti sudėtį ir pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios medicininės konsultacijos. Esant nuolatiniams virškinimo sutrikimams ar įtarimui dėl netoleravimo, saugiausia sprendimus priimti kartu su sveikatos priežiūros specialistu.