Blog

  • Popiežius Leonas XIV ir „Anthropic“ bendraįkūrėjas susivienijo: ruošia laišką apie DI etiką

    Popiežius Leonas XIV ir „Anthropic“ bendraįkūrėjas susivienijo: ruošia laišką apie DI etiką

    Vatikanas skelbia, kad popiežius Leonas XIV rengia pirmąjį svarbų savo pontifikato dokumentą, kuriame dėmesio centre atsidurs dirbtinis intelektas. Encyklika turėtų būti pristatyta Vatikane gegužės 25 dieną, o renginyje planuoja dalyvauti ir DI bendrovės „Anthropic“ bendraįkūrėjas Christopheris Olah.

    Šventasis Sostas nurodo, kad dokumentas bus skirtas žmogaus apsaugai dirbtinio intelekto amžiuje. Tokie akcentai atspindi augantį nerimą dėl DI poveikio visuomenei, nuo kibernetinių grėsmių ir dezinformacijos iki galimo poveikio psichikos sveikatai bei energijos sąnaudų.

    DI klausimas tampa prioritetu

    Popiežius Leonas XIV DI temą iškėlė tarp ankstyvų pontifikato prioritetų, ypač kalbėdamas apie technologijų naudojimą karo kontekste ir būtinybę užtikrinti aiškią priežiūrą. Vatikanas taip pat patvirtino naujos komisijos dirbtinio intelekto klausimams steigimą gegužės 16 dieną.

    Komisijos užduotis bus koordinuoti DI iniciatyvas Vatikano institucijose, dalintis informacija, derinti projektus ir nustatyti vidines taisykles, kaip technologijos gali būti naudojamos Šventajame Soste. Į jos veiklą įtrauktos kelios Vatikano struktūros, tarp jų ir tikėjimo doktrinos bei bioetikos kryptimis dirbančios institucijos.

    Ką žada būsimoji enciklika?

    Pagal skelbiamą informaciją, enciklika DI vertins per katalikiško socialinio mokymo prizmę, todėl joje gali atsirasti temos apie darbo teises, teisingumą ir žmogaus orumą. Taip pat tikimasi, kad dokumente bus kalbama apie tai, kaip DI keičia darbo rinką, sprendimų priėmimą ir atsakomybės ribas.

    Vatikanas DI etikos klausimus kelia ne pirmą kartą: ankstesnis popiežius Pranciškus 2024 metais apie DI etiką kalbėjo G7 formate, o Šventasis Sostas ne vienus metus palaikė dialogą su technologijų bendrovėmis, tokiomis kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Cisco“.

    „Anthropic“ vaidmuo ir įtampa JAV

    „Anthropic“ save pristato kaip DI kūrėją, didelį dėmesį skiriantį saugai ir rizikų mažinimui. Vis dėlto bendrovė pastaraisiais mėnesiais atsidūrė JAV administracijos ir politikos kryžkelėje: viešai skelbta apie sprendimus riboti „Anthropic“ technologijų naudojimą federalinėse agentūrose bei kilusį ginčą dėl DI taikymo kariniams poreikiams.

    Bendrovė taip pat inicijavo teisinį procesą, teigdama, kad spaudimas esą susijęs su jos pastangomis nustatyti ribas, kaip DI gali būti diegiamas jautriuose sektoriuose. Ši situacija papildo platesnį kontekstą, kuriame vis daugiau organizacijų ieško pusiausvyros tarp inovacijų ir atsakomybės.

    DI reguliavimas pasaulyje sparčiai griežtėja: Europos Sąjungoje įtvirtinamas rizika grįstas požiūris, o daugelyje šalių auga reikalavimai skaidrumui, atsakomybei ir turinio kilmės atsekamumui. Vatikanas, pristatydamas naują dokumentą, siekia į šią diskusiją įnešti moralinės lyderystės ir žmogaus orumo apsaugos argumentą.

  • Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas pastaraisiais metais iš esmės keičia savo eksporto modelį: nuo žaliavų pardavimo pereina prie didesnės pridėtinės vertės gaminių ir paslaugų. Šalies institucijų pateikiami duomenys rodo, kad eksporto struktūroje vis didesnę dalį sudaro apdirbta produkcija, o verslas aktyviai ieško naujų rinkų Europoje ir kituose regionuose.

    Uzbekistano centrinis bankas skelbia, kad pernai bendras eksportas pasiekė apie 28,37 mlrd. eurų. Tiekimas į Europą, pagal tuos pačius duomenis, augo 23 proc. ir sudarė apie 1,93 mlrd. eurų, o tai signalizuoja apie nuoseklesnį šalies įsitvirtinimą aukštesnių standartų rinkose.

    Pokytį skatina ne vien pramonės plėtra, bet ir valdžios taikomos priemonės: nuo dalyvavimo tarptautinėse parodose finansavimo iki eksporto skatinimo ir užsienio rinkodaros. Tikslas aiškus: padėti įmonėms modernizuoti gamybą, sustiprinti tiekimo grandines ir konkuruoti ne kaina, o kokybe bei technologiniu turiniu.

    Pridėtinės vertės šuolis

    Uzbekistano centrinio banko vertinimu, eksportuojamų produktų kategorijų skaičius nuo 2017 iki 2024 metų beveik padvigubėjo ir pasiekė 4 359. Toks augimas dažniausiai siejamas su platesne gamybine baze ir sugebėjimu pasiūlyti rinkai ne vien žaliavas, bet ir galutinį produktą.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, pagaminti ir pusiau pagaminti gaminiai sudaro apie 11,28 mlrd. eurų, arba 52 proc. viso eksporto. Tuo metu žaliavos, anot ministerijos, siekia apie 1,62 mlrd. eurų, arba 7 proc., kas rodo reikšmingą priklausomybės nuo žaliavų mažėjimą.

    Tekstilės sektoriuje akcentuojama, kad šalyje apdirbama visa vietoje užauginama medvilnė, o gaminamas asortimentas išsiplėtė iki kelių šimtų galutinių prekių. Kartu plečiama maisto, chemijos, metalo gaminių ir buitinės technikos gamyba, leidžianti į eksportą nukreipti vis įvairesnius gaminius.

    Įmonės taikosi į regioną

    Vartojimo prekių ir pramonės gaminiai tampa viena svarbiausių eksporto transformacijos atramų. Šią kryptį iliustruoja buitinės technikos gamintoja „Sam-Ferre“, kuri plečia pardavimus kaimyninėse rinkose ir planuoja didinti eksporto apimtis.

    „Eksportuojame į septynias kaimynines šalis, tarp jų Kazachstaną, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Azerbaidžaną, Kirgiziją, Sakartvelą ir Afganistaną“, – sakė gamybos direktorius Atajanas Nažmetdinovas.

    Įmonės skelbiamais skaičiais, 2025 metais ji į užsienį išsiuntė 42 000 vienetų produkcijos už maždaug 6,98 mln. eurų. 2026 metais tikslas didinamas iki 60 000 vienetų, o planuojamos pajamos siektų apie 11,16 mln. eurų.

    „60–80 proc. lokalizacijos lygis kuria darbo vietas, stiprina tiekimo grandines ir skatina tvaresnę, energiją taupančią gamybą“, – teigė A. Nažmetdinovas.

    DI ir paslaugos keičia eksportą

    Eksporto geografija plečiasi kartu su reguliacinių barjerų mažinimu ir valiutos liberalizavimu, o registruotų eksportuotojų skaičius, kaip nurodoma, viršija 9 000. Uzbekistano įmonės reguliariai prekiauja su 165 šalimis ir pasiekia iki 190 rinkų, taip mažindamos priklausomybę nuo kelių pagrindinių partnerių.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos atstovas Junusbekas Jusupovas pabrėžė, kad kinta pati eksporto logika: tekstilė vis dažniau reiškia siūtus drabužius, o elektronikos eksporte atsiranda kabeliai, transformatoriai ir kiti gaminiai vietoje vien tik metalų žaliavos.

    „Paslaugos, tokios kaip turizmas, IT ir transportas, 2025 metais sudarė daugiau nei 41 proc. viso eksporto“, – sakė J. Jusupovas.

    Jis taip pat nurodė, kad IT sektorius sparčiai plečiasi, o įmonės vis aktyviau naudoja dirbtinis intelektas ir skaitmeninę rinkodarą, siekdamos augti Europoje, Amerikoje ir Azijoje. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai didesnė eksporto dalis kuriama ne vien gamyklose, bet ir technologijų bei paslaugų sektoriuose.

  • Niujorke nuteisti girti vairuotojai metų metus apeina alkoblokus: įstatymo pataisa užvertų spragą

    Niujorke nuteisti girti vairuotojai metų metus apeina alkoblokus: įstatymo pataisa užvertų spragą

    Niujorko valstijoje vairavimas išgėrus 2024 metais nusinešė 300 gyvybių – tai sudarė kiek daugiau nei ketvirtadalį visų mirtinų eismo įvykių. Nors įstatymai numato, kad už vairavimą apsvaigus nuteisti asmenys turi naudoti užvedimo blokavimo įrenginius, praktikoje dalis jų šio reikalavimo išvengia.

    Valstijos Senate svarstomas projektas siekia uždaryti spragą, kuri leidžia alkoblokų neįsidiegti net ir kelerius metus. Problema išryškino, kad vien teisinės nuostatos ne visada virsta veiksminga kontrole, jei jos susietos su netinkamu vykdymo mechanizmu.

    Kaip veikia spraga

    Dabartinė tvarka alkoblokų reikalavimą dažnai sieja ne su vairuotojo pažymėjimu, o su probacijos ar lygtinio atleidimo sąlygomis. Tai reiškia, kad pasibaigus probacijai, praktinė prievolė gali „išnykti“, jei teismas ar atsakingos institucijos realiai nepatikrino, ar įrenginys buvo įdiegtas ir naudotas.

    Kita schema remiasi vadinamąja pagrįsta išimtimi, kai nuteistas asmuo tvirtina neturintis automobilio. Kai kuriais atvejais transporto priemonė iki nuosprendžio perleidžiama kitam asmeniui, o vėliau teigiama, kad nėra ką aprūpinti alkobloku, nors realus naudojimasis automobiliu gali tęstis.

    Ką keistų naujas siūlymas

    Siūloma pataisa numatytų aiškesnį principą: alkobloko naudojimas taptų sąlyga vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, o ne tik probacijai „užsidaryti“. Tokiu atveju vien laiko „išlaukimas“ nepadėtų, nes vairavimo teisė būtų grąžinama tik įvykdžius reikalavimą.

    Įstatymo pakeitimu taip pat siekiama sugriežtinti išimtis, kad transporto priemonės perrašymas ar formalus nuosavybės atsisakymas negalėtų būti naudojamas kaip patogus kelias išvengti prievolės. Praktinis tikslas – kad nuteisto asmens valdomos ar naudojamos transporto priemonės realiai būtų aprūpintos įrenginiu.

    Kodėl alkoblokai laikomi veiksminga priemone

    Užvedimo blokavimo įrenginiai sukurti tam, kad fiziškai neleistų užvesti automobilio, jei nustatomas alkoholis iškvepiamame ore. Kelių saugos organizacijos ir dalis tyrimų juos vertina kaip priemonę, mažinančią pakartotinių pažeidimų riziką, ypač pirmaisiais mėnesiais po nuosprendžio.

    Apklausų duomenys Jungtinėse Valstijose rodo didelį palaikymą reikalavimui taikyti alkoblokus nuteistiems vairuotojams, o dalis pažeidėjų pripažįsta, kad įrenginiai realiai sustabdo nuo sprendimo sėsti prie vairo išgėrus. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad efektyvumas priklauso nuo kontrolės: svarbu ne tik įdiegti, bet ir užtikrinti naudojimą, priežiūrą bei sankcijas už apeidinėjimą.

    Kas laukia toliau

    Projektas svarstomas Senato Transporto komitete, o jo perspektyvos priklausys nuo politinio sutarimo, ar spraga laikoma technine klaida, ar platesnės politikos problema. Jei pataisa bus priimta, didžiausias pokytis būtų perėjimas nuo formalaus reikalavimo prie realios sąlygos, susietos su vairavimo teisės atkūrimu.

    Stebėtojai atkreipia dėmesį, kad vien įstatymo tekstas ne visada garantuoja rezultatą, jei nėra aiškaus vykdymo ir duomenų apsikeitimo tarp teismų, probacijos tarnybų ir transporto institucijų. Todėl pagrindinis klausimas – ar uždarius spragą popieriuje bus sukurta ir praktinė sistema, kuri neleis jos atverti iš naujo.

  • Tour of Lithuania 2026 II etapas Kėdainiuose: kur ir kada stebėti lenktynes bei trasą mieste

    Tour of Lithuania 2026 II etapas Kėdainiuose: kur ir kada stebėti lenktynes bei trasą mieste

    Gegužės 28 dieną Kėdainiuose vyks antrasis tarptautinių daugiadienių plento dviračių lenktynių „Tour of Lithuania 2026“ etapas. Organizatoriai žada, kad mieste bus galima iš arti pamatyti profesionalų pelotoną ir lenktynių dinamiką.

    Pagrindinis žiūrovų taškas numatytas Didžiosios rinkos aikštėje, kur bus įrengta starto zona. Programos pradžia planuojama 11.00 valandą, o renginys bus pritaikytas ir šeimoms, ir aktyviems sporto gerbėjams.

    Kas laukia žiūrovų Kėdainiuose

    Starto vietoje bus įrengtas LED ekranas, leidžiantis sekti lenktynių eigą ir komandų kovą realiu laiku. Tai ypač aktualu miestų etapams, kai sportininkai greitai praskrieja pro žiūrovus, o visą vaizdą suprasti padeda transliacija ekrane.

    Į Kėdainius atvyks komandos iš įvairių šalių, todėl etapas tampa proga pamatyti tarptautinį UCI lygio plento dviračių sportą Lietuvoje. Tokie renginiai paprastai sutraukia ir jaunus sportininkus, ir patyrusius lenktynininkus, kuriems svarbūs reitingo taškai.

    „Tour of Lithuania 2026“ kontekstas

    „Tour of Lithuania“ yra UCI Europe Tour 2.2 kategorijos daugiadienės lenktynės, kurios 2026 metais vyks gegužės 27–31 dienomis. Per penkias dienas etapas po etapo persikels per Tauragę, Kėdainius, Uteną, Kauną ir Vilnių.

    Organizatoriai kviečia žiūrovus atvykti į starto zoną ir gyvai palaikyti sportininkus. Miestui tai ir sporto šventė, ir galimybė pristatyti Kėdainius svečiams, atvykstantiems su komandomis bei lenktynes lydinčiu personalu.

  • Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Baigėsi biudžeto lėšos: SADM sustabdė prašymų paramai būstui įsigyti teikimą per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus paramai būstui įsigyti. Kvietimas buvo paskelbtas 2026 metų gegužės 19 dieną, tačiau jo teikimas nutrauktas dar tą pačią dieną.

    Ministerijos teigimu, 2026 metų gegužės 19 dieną 9 valandą 10 minučių SPIS portale tapo neaktyvi prašymo forma BP-1. Dėl to pareiškėjai nebegali pateikti prašymų dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    SADM nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus turimų lėšų likutį ir pagal SPIS jau užregistruotų prašymų poreikį. Šios lėšos naudojamos pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti ir išduoti.

    Ministerija taip pat informavo, kad dėl tolesnio prašymų nagrinėjimo ir pažymų išdavimo savivaldybių administracijos bus informuotos atskiru raštu. Kol kas pareiškėjams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir savivaldybių teikiamą informaciją dėl tolimesnių veiksmų.

  • Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajone kultūros paveldui – 50 tūkst. eurų: kam atiteks didžiausia dalis ir kodėl

    Kėdainių rajono savivaldybė paskirstė 50 tūkst. eurų Kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbų finansavimo programos lėšų. Jos bus skiriamos tiek konkretiems tvarkybos darbams, tiek projektavimo paslaugoms objektams savivaldybės teritorijoje ir Kėdainių senamiesčio dalyje.

    Pasak savivaldybės, programos tikslas – prisidėti prie rajono kultūros paveldo išsaugojimo, tvarkybos ir istorinės aplinkos puoselėjimo. Tokios savivaldybių paramos priemonės dažnai tampa būtinu pradiniu finansavimo šaltiniu, leidžiančiu parengti projektus ar pradėti neatidėliotinus darbus.

    Didžiausia suma – stogui senamiestyje

    Didžiausia skirta suma – 15 549,67 euro – numatyta kultūros paveldo statinio Didžioji g. 8-1 ir Didžioji g. 8-2 Kėdainiuose stogo keitimo darbams. Savivaldybės teigimu, stogo tvarkymas dažnai laikomas kritiniu, nes nuo jo būklės tiesiogiai priklauso pastato apsauga nuo drėgmės ir tolesnio nykimo.

    Finansavimas taip pat nukreiptas į kelis dvarų paveldo objektus, kur numatomi tiek realūs tvarkybos darbai, tiek projektavimo etapas. Pastarasis svarbus dėl paveldo objektams taikomų reikalavimų, kai darbai turi būti pagrįsti parengtais sprendiniais ir suderinti nustatyta tvarka.

    Dvarų objektams – tvarkybos ir projektavimo darbai

    Programos lėšomis bus prisidedama prie Lipliūnų, Kalnaberžės ir Dotnuvos dvarų objektų išsaugojimo. Numatyta 3 450,33 euro Lipliūnų dvaro sodybos fragmentų rūmų paveldo tvarkybos darbams.

    Kalnaberžės dvaro sodybai skiriamos kelios atskiros sumos projektavimui: 8 500 eurų kluono paveldo tvarkybos projekto parengimui, 10 000 eurų arklidės vietos paveldo tvarkybos projekto parengimui ir 8 000 eurų tvarto paveldo tvarkybos projekto parengimui. Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių komplekso pirmosios bandymų stoties paveldo tvarkybos projekto parengimui skiriama 4 500 eurų.

    Kaip vertintos paraiškos

    Visas paraiškas vertino speciali komisija, sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tokia tvarka savivaldybėse paprastai taikoma siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos pagal nustatytus kriterijus, įvertinus darbų būtinumą ir objektų būklę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad parama skirta ne tik paveldo statinių atnaujinimui, bet ir projektavimo etapui, be kurio dalis darbų negalėtų startuoti. Tikimasi, kad suplanuotos investicijos prisidės prie paveldo išsaugojimo ir Kėdainių senamiesčio istorinės aplinkos kokybės gerinimo.

  • Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Kėdainiai ruošiasi 2026-iesiems: Seime pristatyta Lietuvos kultūros sostinės programa ir renginiai

    Seime pristatytas projektas Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026, kuriuo miestas siekia pritraukti daugiau lankytojų ir sustiprinti savo kultūrinį identitetą. Pristatymas akcentavo, kad programa orientuota ne tik į šventinius renginius, bet ir į ilgalaikę miesto kultūros plėtrą.

    Projektą pristatė Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Seimo narys Viktoras Fiodorovas, projekto komunikacijos vadovas Benas Cechanavičius ir Kėdainių kultūros centro direktorė Daiva Urbonienė. Pasak organizatorių, tikslas – pakviesti atvykti ne formaliai, o smalsiai pažinti miesto istoriją, kultūrą ir žmones.

    Programoje numatyta įvairių formatų renginių, kurie turėtų apimti skirtingas auditorijas: nuo klasikinės muzikos ir chorinės kultūros iki miestietiškų tradicijų bei šiuolaikinių iniciatyvų. Kėdainiai pabrėžia, kad 2026 metais lankytojams bus siūloma ne vien pavieniai koncertai, o ištisas ciklas, padedantis mieste užsibūti ilgiau.

    Tarp suplanuotų akcentų įvardijami Tarptautinis chorų festivalis, Česlovo Milošo renginiai, „Radviliada“, Agurkų festivalis, tarptautinis vargonų ir šviesų festivalis bei renginių ciklas Skambančios turgaus aikštės. Taip pat numatoma iniciatyva Prakalbinkime Mikalojų Daukšą ir išplėsta Kėdainių miesto šventės programa.

    „Kėdainiai yra atviri visiems, norintiems dar labiau pažinti mūsų nuostabų miestą. Laukiame tų, kuriems įdomi praeitis, rūpi šiandiena ir vilioja ateitis“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Kultūros sostinės metai Lietuvoje dažnai tampa proga miestams investuoti į kultūrinę infrastruktūrą, partnerystes su kūrėjais ir turizmo kryptingumą, todėl Kėdainiai tikisi, kad 2026 metų programa duos apčiuopiamą naudą ir pasibaigus tituliniams metams. Organizatoriai žada artimiausiu metu detaliau pristatyti renginių kalendorių, partnerius ir pagrindines programos kryptis.

  • Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajone birželio 11 dieną nemokamai rinks pavojingas atliekas: kur ir kada atvykti

    Kelmės rajono savivaldybė praneša, kad birželio 11 dieną rajono gyventojams bus sudaryta galimybė nemokamai atiduoti susikaupusias aplinkai pavojingas atliekas. Surinkimas vyks seniūnijose pagal nustatytą grafiką, atliekas priimant tik nurodytu laiku.

    Bus renkamos panaudotos transporto ir buities atliekos: automobilių akumuliatoriai, amortizatoriai, kuro, tepalo ir oro filtrai, panaudota alyva, baterijos (galvaniniai elementai) bei lengvųjų automobilių padangos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai atliekos, kurias netinkamai laikant ar išmetus į mišrias šiukšles galima padaryti žalą aplinkai.

    Atliekos priimamos tik iš fizinių asmenų ir tik perduodant jas surinkimo vietoje UAB „Žalvaris“ vairuotojui. Palikti atliekas surinkimo vietose iš anksto ar po grafike nurodyto laiko griežtai draudžiama.

    Padangoms taikomas ribojimas: vienas gyventojas arba transporto priemonės valdytojas galės atiduoti ne daugiau kaip 4 naudotas padangas. Atvykstant būtina turėti transporto priemonės registracijos pažymėjimą, kad būtų galima patikrinti, ar laikomasi nustatytos tvarkos.

    Kur bus priimamos atliekos?

    Birželio 11 dieną atliekos bus priimamos Šaukėnų seniūnijoje prie seniūnijos nuo 9.00 iki 9.20. Užventyje prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 9.45 iki 10.05, Vaiguvoje prie seniūnijos nuo 10.20 iki 10.40.

    Kražiuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 11.05 iki 11.25, Pakražantyje prie seniūnijos nuo 11.45 iki 12.05. Kukečiuose prie seniūnijos atliekos bus priimamos nuo 12.30 iki 12.50.

    Kelmėje atliekas bus galima perduoti prie gaisrinės nuo 13.05 iki 13.25. Lioliuose prie seniūnijos surinkimas vyks nuo 13.45 iki 14.05, Tytuvėnuose prie seniūnijos nuo 14.35 iki 14.55.

    Ką svarbu žinoti verslui?

    Priminta, kad transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiantys asmenys ir įmonės tokių atliekų negali perduoti kaip gyventojai. Jiems atliekų susidarymo apskaita ir perdavimas turi būti vykdomi per GPAIS.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 650 20493 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina atliekas pristatyti tik grafike nurodytu laiku, kad surinkimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Kėdainių savivaldybė plečia socialinį būstą: per derybas ieško 3 butų Kėdainių mieste

    Kėdainių savivaldybė plečia socialinį būstą: per derybas ieško 3 butų Kėdainių mieste

    Kėdainių rajono savivaldybė pradėjo socialinio būsto fondo plėtrą ir skelbiamų derybų būdu planuoja įsigyti tris butus Kėdainių mieste. Numatyta, kad būstai bus pritaikyti skirtingoms socialinėms grupėms pagal jų poreikius.

    Du iš planuojamų pirkti butų turėtų būti dviejų kambarių ir skirti asmenims su negalia. Savivaldybė nurodo, kad šie būstai bus įtraukti į socialinio būsto fondą, siekiant didinti tinkamų ir prieinamų būstų pasiūlą.

    Trečiasis numatomas pirkinys – keturių kambarių butas, kuris būtų skirtas gausioms šeimoms. Tokios apimties būsto poreikis socialiniame fonde paprastai siejamas su tuo, kad didesnėms šeimoms rinkoje rasti prieinamą nuomai būstą yra sudėtingiau.

    Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė derasi su pardavėjais pagal iš anksto nustatytas pirkimo sąlygas. Šis būdas dažnai pasirenkamas, kai siekiama per protingą laiką įsigyti konkrečius reikalavimus atitinkantį būstą ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamas socialinei paskirčiai.

    Detalesnės pirkimo sąlygos, reikalavimai būstams ir kita aktuali informacija skelbiama Kėdainių rajono savivaldybės svetainės skiltyje „Aktualijos“.