Blog

  • Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Milane įsikūręs LegalTech startuolis „Lexroom“ paskelbė užbaigęs 42,9 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Raundas įvyko praėjus aštuoniems mėnesiams po 16,2 mln. eurų A serijos, o bendra pritraukta suma viršijo 62,7 mln. eurų.

    Finansavimui vadovavo investicijų fondas Left Lane Capital, taip pat prisidėjo Base10 Partners, Eurazeo, Acurio Ventures, ankstyvasis investuotojas Entourage ir View Different. Bendrovė nurodo, kad dar 2025 metais buvo pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinį finansavimą, kuris tapo tramplinu spartesnei plėtrai.

    „Kai kūrėme „Lexroom“, greitai tapo aišku: teisininkams reikia geresnio darbo būdo, o didieji kalbos modeliai gali tai suteikti. Trūko vieno dalyko – nuolat atnaujinamų duomenų: įstatymų, aktualios praktikos ir proceso medžiagos“, – sakė „Lexroom“ vadovas ir vienas įkūrėjų Paolo Fois.

    „Lexroom“ įkurta 2023 metais, o ją vysto Paolo Fois, Martina Domenicali ir Andrea Lonza. Bendrovė pozicionuoja save kaip duomenimis grįstą platformą, kurios pagrindas – nuosava infrastruktūra su milijonais patikrintų teisinių šaltinių, leidžiančių turinį atsekti iki pirminio dokumento.

    Startuolio teigimu, platforma jau naudojasi daugiau nei 8 000 advokatų kontorų ir įmonių teisės komandų. „Lexroom“ akcentuoja, kad didelė dalis vartotojų įrankį naudoja nuolat, o tipinės teisės paieškos ar dokumentų rengimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo valandas ar dienas, sutrumpėja iki minučių ar kelių valandų.

    Ši investicijų istorija išsiskiria ne vien suma, bet ir pasirinkta kryptimi: „Lexroom“ remia idėją, kad DI teisėje turi būti kuriamas nuo duomenų sluoksnio, o ne nuo bendro pobūdžio modelio pritaikymo. Praktikuojantiems teisininkams svarbiausia galimybė patikrinti šaltinį, pacituoti normą ar precedentą ir aiškiai suprasti, iš kur gauta išvada.

    Bendrovė pabrėžia ir rizikas, su kuriomis susiduria rinka: teismuose fiksuojami atvejai, kai dokumentuose atsiranda DI sugeneruotų netikrų citatų ar neegzistuojančių precedentų. Dėl to, pasak „Lexroom“, teisiniai sprendimai turi būti grindžiami patikrintais, nuolat atnaujinamais šaltiniais ir aiškia paieškos logika, o ne vien tik tikėtinu teksto sugeneravimu.

    Kalbėdama apie saugumą ir atitiktį, bendrovė nurodo, kad dirba pagal ISO 27001 standartą, laikosi BDAR reikalavimų ir vertina Europos Sąjungos DI akto nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad įkelti dokumentai nėra naudojami modeliams mokyti, o dokumentų saugojimo politika orientuota į konfidencialumą.

    „Lexroom“ pradėjo nuo Italijos rinkos, kurioje, bendrovės vertinimu, dirba apie 250 000 registruotų teisininkų, o procesai laikomi vienais sudėtingiausių Europoje. Gavusi naują kapitalą, įmonė planuoja plėstis civilinės teisės valstybėse, pirmiausia Ispanijoje ir Vokietijoje, burdama vietines komandas ir pritaikydama produktą konkrečioms jurisdikcijoms.

    Investuotojams tai signalizuoja apie ryškėjančią tendenciją: teisinėse technologijose vis labiau vertinami sprendimai, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir užtikrina patikimumą, atsekamumą bei aiškią atitiktį reguliavimui. Tokie kriterijai tampa esminiai, kai DI įrankiai pereina iš eksperimentų fazės į kasdienę advokatų ir įmonių teisės skyrių praktiką.

  • „Mouro Capital“ surinko 343 mln. eurų trečiajam fondui: dėmesys DI ir finansų infrastruktūrai

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Mouro Capital“ pranešė uždariusi pirmąjį trečiojo fondo etapą ir pritraukusi apie 343 mln. eurų. Pagrindinis investuotojas yra Banco Santander, kuris ir toliau veikia kaip kertinis fondo rėmėjas.

    Naujasis fondas bus nukreiptas į finansinių paslaugų transformaciją per technologijas, ypač į sprendimus, kuriuose svarbūs duomenys, infrastruktūra ir dirbtinis intelektas. „Mouro Capital“ skelbia, kad bendra valdomų ir įsipareigotų investicijų suma dabar viršija 859 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad artimiausiu metu pirmą kartą planuoja į fondą pritraukti ir papildomų investuotojų šalia Banco Santander. Tai reikštų platesnę investuotojų bazę ir potencialiai didesnį kapitalo rezervą vėlesnėms investicijoms.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas, o tarp jų minimos ir tokios bendrovės kaip „ElevenLabs“ bei „Sakana AI“. „Mouro Capital“ akcentuoja, kad ieško komandų, kuriančių naujos kartos finansų infrastruktūrą ir efektyvinančių finansinių paslaugų veikimą.

    „Per pastarąjį dešimtmetį sukūrėme globalią platformą, kuri gali užtikrinti stiprią ir nuoseklią grąžą. Su šiuo fondu norime remti naują globalių įkūrėjų kartą, keičiančią finansines paslaugas per DI, duomenis ir infrastruktūrą“, – sakė „Mouro Capital“ generalinis partneris Manuelis Silva Martinezas.

    Pasak investuotojo, ypač daug potencialo matoma specializuotose srityse, tokiose kaip kapitalo rinkos ir turto valdymas, kur dar esama neišnaudotų nišų. Kartu pabrėžiama, kad DI plėtra didina ir poreikį sprendimams, susijusiems su valdysena, rizika ir atitiktimi, ypač kai įmonės DI diegia plačiai.

    „Finansinių paslaugų ir technologijų konvergencija vyksta jau daug metų, o DI dar labiau padidino pokyčių tempą. Matome DI pagrindu kuriamos finansų infrastruktūros atsiradimą: nuo realaus laiko mokėjimų iki tapatybės ir duomenų platformų“, – teigė „Mouro Capital“ generalinis partneris Christopheris Gottschalkas.

    „Mouro Capital“ yra nepriklausomai valdoma rizikos kapitalo įmonė, investuojanti į finansinių paslaugų ir technologijų sandūrą nuo 2015 metų. Ji investuoja Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje, dažniausiai nuo ankstyvos stadijos iki Series C.

    Bendrovė nurodo, kad per 26 sėkmingus pasitraukimus vidutiniškai pasiekė 4 kartus didesnę grąžą nuo investuoto kapitalo. Taip pat teigiama, kad dešimties didžiausių portfelio įmonių pajamų metinis augimo tempas per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai siekė 97 proc.

    Tarp žinomiausių portfelio investicijų minima „Ripple“, „TrueLayer“, „Upgrade“, „Creditas“ ir „Klar“. Investuotojas taip pat pabrėžia, kad rezervuoja kapitalą tolesniam finansavimui ir dažnai dalyvauja vėlesniuose etapuose, o tokia strategija leidžia išlaikyti pozicijas sėkmingiausiose įmonėse.

    „Mouro Capital“ komandos dirba Londone, Madride ir San Fransiske. Įmonė skelbia stiprinanti komandą ir planuojanti plėtrą, kad galėtų aktyviau vykdyti sandorius bei gilinti kompetencijas sparčiai kintančioje finansų technologijų rinkoje.

  • Miuncheno „Feldwerke“ gavo 12 mln. eurų kreditą: per 18 mėnesių žada pastatyti 100 MW agri-PV

    Miuncheno „Feldwerke“ gavo 12 mln. eurų kreditą: per 18 mėnesių žada pastatyti 100 MW agri-PV

    Miunchene įsikūręs AgTech startuolis „Feldwerke“, kuriantis ir diegiantis agri-PV (agrivoltaikos) sprendimus, užsitikrino pirmą didesnį skolos finansavimą. Bendrovei suteikta 12 mln. eurų atnaujinama kredito linija, skirta maždaug 100 MW statybų portfeliui įgyvendinti per artimiausius 18 mėnesių.

    Finansavimą suteikė Prancūzijos skolos fondas, besispecializuojantis atsinaujinančios energetikos projektuose Europoje. Tokios kredito linijos dažniausiai naudojamos statybų ir vystymo etapams, kai projektams reikia apyvartinių lėšų iki jų prijungimo prie tinklo arba perėjimo į ilgalaikį projektinį finansavimą.

    „Šis finansavimas yra reikšmingas lūžis „Feldwerke“ ir aiškus signalas, kad instituciniai investuotojai mato agri-PV kaip perspektyvų žemės naudojimo modelį. Atnaujinama kredito linija suteikia mums lankstumo greitai ir efektyviai įgyvendinti 100 MW portfelį“, – sakė „Feldwerke“ vadovas Nilsas Kuchenbuchas.

    „Feldwerke“ įkurta 2023 metais Miunchene, o jos veiklos kryptis – atviro lauko agri-PV projektai, derinantys elektros gamybą ir žemės ūkio veiklą. Bendrovė skelbia per maždaug dvejus su puse metų įrengusi daugiau nei 20 MW galios, įskaitant ir didžiausią agri-PV instaliaciją Pietų Vokietijoje.

    Agri-PV esmė – saulės moduliai montuojami virš žemės ūkio paskirties plotų taip, kad žemė po jais ir tarp eilių išliktų naudojama ūkininkavimui, pavyzdžiui, augalininkystei ar ganymui. „Feldwerke“ akcentuoja vienos ašies sekimo konstrukcijas, kurios seka saulę ir padeda pagaminti daugiau elektros per metus, o taip pat pagaminti santykinai daugiau energijos ryto ir vakaro valandomis, kai paklausa dažnai būna aukštesnė.

    Bendrovės teigimu, dvigubas žemės panaudojimas tampa svarbiu argumentu tiek investuotojams, tiek savivaldybėms, ieškančioms būdų plėtoti atsinaujinančią energetiką neatsisakant žemės ūkio funkcijų. Praktikoje tai gali mažinti konkurenciją dėl žemės tarp energetikos projektų ir ūkininkavimo, o kartu suteikti papildomų pajamų srautų regionuose.

    „Feldwerke“ nurodo šiuo metu vystanti apie 50 projektų, kurių bendra planuojama galia viršija 400 MW. Gauta kredito linija bus naudojama tik agri-PV elektrinių statyboms, o artimiausiu laikotarpiu įmonė turi apie 100 MW projektų įvairiose stadijose – nuo baigiamojo planavimo iki aktyvių statybų.

    Atsinaujinančios energetikos rinkoje atnaujinamos kredito linijos vertinamos dėl paprastos logikos: užbaigus projektą ir jį prijungus prie elektros tinklo, finansavimo poreikis statyboms sumažėja, o kredito limitas vėl tampa prieinamas kitam objektui. Tai leidžia vienu metu vykdyti kelis projektus ir greičiau didinti įrengtą galią, ypač kai portfelis susideda iš daugybės atskirų statybų aikštelių.

    „Feldwerke“ taip pat viešai deklaruoja ambiciją iki 2030 metų pasiekti 1 GW įrengtos galios. Jei planuojamas 100 MW etapas bus įgyvendintas laiku, tai taps svarbiu žingsniu įmonei siekiant masto, kurio dažnai reikalauja instituciniai investuotojai ir didesni infrastruktūros finansuotojai.

  • Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyne įsikūrusi fintech bendrovė „bunch“ užbaigė 30,1 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė kuria nuo pradžios iki pabaigos veikiančią infrastruktūrą Europos privačioms rinkoms ir teigia, kad naujas kapitalas leis spartinti plėtrą bei didinti automatizaciją, įskaitant DI sprendimus.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Portage, o prie jo prisidėjo Illuminate Financial, taip pat esami investuotojai Motive Partners, Cherry Ventures ir Fintech Collective. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių jos žingsnių siekiant tapti platforma, kuri privačių fondų valdymo kasdienybę perkeltų iš skaičiuoklių ir el. pašto į vieningą skaitmeninę sistemą.

    Kas sprendžiama privačiose rinkose

    „bunch“ akcentuoja problemą, su kuria susiduria privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondų valdytojai: augant investuotojų skaičiui ir reguliaciniams reikalavimams, operaciniai procesai dažnai išlieka rankiniai. Praktikoje tai reiškia daug dokumentų, skirtingas šalių taisykles, daugybę atskirų šablonų ir pasikartojančias užduotis, kurios lėtina darbą ir didina klaidų riziką.

    Įmonės teigimu, jų platforma apima visą fondo gyvavimo ciklą: skaitmeninį investuotojų įvedimą, kapitalo kvietimus, fondo administravimą, apskaitą ir mokesčių ataskaitas. „bunch“ tvirtina, kad sistema geba apdoroti nestruktūruotus dokumentus, ištraukti reikalingus duomenis, juos suklasifikuoti ir išlaikyti atsekamumą iki pirminių šaltinių.

    „Privačios rinkos pereina į naują augimo etapą, tačiau jas palaikanti operacinė infrastruktūra nebespėja. Fondų valdytojai negali augti remdamiesi skaičiuoklių laikų sistema“, – sakė „bunch“ bendraįkūrėjas ir vadovas Enrico Ohnemüller.

    Kur bus skiriami 30,1 mln. eurų

    „bunch“ nurodo, kad investicijas planuoja panaudoti komercinei plėtrai Europoje, ypač Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburge, kur susitelkę daug privačių fondų administravimo kompetencijų. Kartu numatyta plėtra į naujas geografijas, turto klases ir procesų sritis, kad platforma taptų universalesnė skirtingiems fondų modeliams.

    Produkto kryptis siejama su didesne automatizacija: kapitalo kvietimų, atitikties, išmokų ir ataskaitų ruošimo darbo eigų skaitmeninimu. Įmonė pabrėžia, kad kritiniuose procesuose išlaikoma žmogaus priežiūra, nes privačiose rinkose ypač svarbūs audituojamumas, kontrolė ir atsakomybės atsekamumas.

    Augimas ir konkurencinė aplinka

    „bunch“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė Levent Altunel ir Enrico Ohnemüller. Bendrovė dirba keliose Europos finansų ekosistemoms svarbiose vietose, tarp jų Berlyne, Londone, Amsterdame ir Liuksemburge, o klientų portfelyje mini šeimos biurus, rizikos kapitalo fondus bei ankstyvos stadijos investuotojus.

    Įmonė teigia, kad šiuo metu platforma aptarnauja daugiau nei 150 fondų valdytojų ir daugiau nei 12 000 ribotos atsakomybės partnerių skirtingose Europos jurisdikcijose. Pasak „bunch“, 2025 metais metinės pasikartojančios pajamos augo 300 proc., o grynasis pajamų išlaikymas siekė 156 proc., kas rodo, jog klientai su laiku plečia naudojimą.

    Rinkos kontekste privatūs fondai susiduria su nuolat didėjančiais atskaitomybės reikalavimais ir spaudimu efektyvinti veiklą, ypač kai investuotojai tikisi greitesnių, tikslesnių ir labiau standartizuotų ataskaitų. Todėl infrastruktūros žaidėjų, kurie automatizuoja administravimą ir sumažina rankinį darbą, reikšmė auga, o naujos investicijos gali sustiprinti konkurenciją šioje nišoje.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Baigėsi biudžeto lėšos: sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad pasibaigus valstybės biudžeto lėšoms sustabdytas kvietimas teikti prašymus dėl paramos būstui įsigyti. Kvietimas sustabdytas gegužės 19 dieną 9.10 valandą.

    Parama skirta pažymoms, patvirtinančioms teisę į paramą būstui įsigyti, formuoti. Šios pažymos yra būtinos, kad gyventojai galėtų kreiptis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito ir arba subsidijos.

    Ministerija nurodo, kad sustabdžius kvietimą išoriniame SPIS portale nebeveikia prašymo forma BP-1. Tai reiškia, kad naujų prašymų pateikti nebegalima, o gyventojams, planavusiems kreiptis artimiausiu metu, teks laukti atnaujinto finansavimo.

    Tokie kvietimų stabdymai paprastai susiję su konkrečiam laikotarpiui suplanuoto asignavimų krepšelio išnaudojimu. Praktikoje tai sukuria „langą“, kai teisę į paramą atitinkantys žmonės negali pradėti procedūrų vien dėl lėšų trūkumo, todėl didėja neapibrėžtumas planuojant būsto pirkimą ir kredito ėmimą.

    Gyventojams rekomenduojama sekti oficialią ministerijos ir SPIS informaciją dėl kvietimo atnaujinimo, nes tokiais atvejais prašymų teikimas gali būti atnaujintas tik skyrus papildomą finansavimą ar patvirtinus naują kvietimo etapą. Taip pat svarbu įsivertinti, kad subsidijų ir kompensuojamų kreditų sąlygos gali būti tikslinamos, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti aktualius reikalavimus.

  • Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis kvartetas „Neringa“ pelnė aukščiausią įvertinimą nacionalinio konkurso „Sidabriniai balsai“ finale. Kamerinių ansamblių kategorijoje kolektyvui skirta pirmoji vieta.

    Šiemet konkursas sulaukė itin didelio dėmesio: pavasarį regioniniuose turuose varžėsi daugiau nei 100 atlikėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Į finalą Vilniuje buvo pakviesti 18 stipriausių solistų ir kolektyvų, atrinktų po atrankinių etapų.

    „Sidabriniai balsai“ Lietuvoje laikomas vienu svarbiausių vokalinės muzikos konkursų, kuriame vertinamas ne tik techninis meistriškumas, bet ir interpretacija, ansamblinis susiklausymas bei sceninė kultūra. Tokie laimėjimai regionų kolektyvams dažnai tampa postūmiu naujiems koncertams ir bendriems projektams.

    Kvarteto „Neringa“ sėkmė taip pat atkreipia dėmesį į pamario krašto kultūrinį gyvenimą, kuriame ryškų vaidmenį atlieka vietos kultūros centrai ir jų suburti kolektyvai. Neringos savivaldybėje veikiančios kūrybinės iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau pristatomos ir nacionaliniu mastu.

    Su pergale sveikinamos kvarteto narės, kolektyvo vadovė Rita Rušinskienė ir koncertmeisteris Aidas Macevičius. Pasiekimas dar kartą primena, kad aukšto lygio atlikėjų Lietuvoje netrūksta ir už didžiųjų miestų ribų.

  • Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Gegužės 23 dieną Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje kviečia į ketvirtą pavasario sezono projekto Migruojantis muziejus II renginį. Čia žadama ne tik pažintis su šiuolaikiniu menu, bet ir kulinarinė kelionė, jungianti vietos atmintį bei šiandienos temas.

    Renginio centre – Pamario galerijoje reziduojanti menininkė Kotryna Ūla Kiliulytė, pristatysianti parodą Miško objektai. Joje rodomi fotogrametrijos būdu skenuoti Lietuvos, Suomijos ir Škotijos miškų vaizdai, kuriuose matomi ir skaitmeniniai trikdžiai, pabrėžiantys technologijų bei gamtos santykį.

    Menininkės kūryboje svarbi fotografinio atvaizdo logika, kuri dažnai plečiama judančiu vaizdu, tekstu ir instaliacijos elementais. Pastaraisiais metais ji nuosekliai nagrinėja ekologijos ir klimato krizės klausimus, derindama mokslo metodus su asmenine perspektyva, o darbuose pasitelkia drono filmuotą medžiagą ir mikroskopinę fotografiją.

    Po parodos pristatymo numatyta vaizdo kūrinio Arktinis pilnėjimas peržiūra ir pokalbis su žiūrovais. Kūrinyje klimato kaitos tema plėtojama per intymumo ir rūpesčio kitais motyvą, o pasakojimas jungia skirtingus mastelius – nuo mikroskopinių biologinių procesų iki plačių, technologijų fiksuojamų šiaurinių peizažų.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad vakaras kuriamas kaip dialogas tarp meno ir vietos patirčių. Šiuolaikinio meno įspūdžius siūloma aptarti ragaujant Juodkrantės gastronominę atmintį menančius patiekalus, kurie XX amžiaus pabaigoje buvo dažni šeimos šventėse ir iki šiol išlieka vietos tradicijų dalimi.

    Vakaro vaišes kurs Juodkrantėje gastrokultūrą puoselėjanti Dalia Šopienė. Lankytojams numatyta paragauti įdarytos Kuršių marių lydekos, vadinamųjų močiutės salotų ir šventinio deserto skruzdėlyno – patiekalų, kurie neretai siejami su namų tradicijomis ir regiono virtuvės pasakojimais.

    Negalintiems dalyvauti renginyje organizatoriai primena, kad parodą Miško objektai tą dieną bus galima aplankyti ir atskirai. Dalyvavimas renginyje nemokamas, o projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.

  • Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje gegužės 19 dieną 18 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ rengiamas 13-ojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas. Į sutiktuves kviečiami leidinio kūrėjai, straipsnių autoriai ir herojai.

    144 puslapių apimties almanachą kartą per metus leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Šių metų numeryje pateikiama 12 temų, o tekstus parengė 15 autorių, iš kurių 10 „Dorei“ rašo pirmą kartą.

    Rėzos metai ir europinis kontekstas

    Į jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus almanachas įžengia su reikšminga publikacija: dr. Iljos Lemeškino straipsniu apie Prahoje 1827 metais išleistą antrąjį L. Rėzos lietuviškų dainų rinkinį. Pasak leidinio sudarytojų, tuomet 800 egzempliorių tiražu išleista knyga greitai tapo bestseleriu ir peržengė vien akademinį lauką.

    Straipsnyje primenama, kad Rėzos darbai buvo svarbūs ne tik lietuvių kultūrai, bet ir platesniam Vidurio Europos intelektiniam judėjimui. Tokie leidiniai XIX amžiuje dažnai veikė kaip impulsas tautinei savivokai ir kultūriniam atgimimui, todėl Rėzos paveldas almanache pristatomas europiniame kontekste.

    Ar Nida tampa atminties vieta?

    Almanache keliami ir šiandienos klausimai: ar Nida jau gali būti laikoma literatūrine atminties vieta. Šią temą savo įžvalgose nagrinėja prof. dr. Ruth Leiserowitz.

    Kita kryptis – atminties įamžinimo praktikos: dr. Rasa Antanavičiūtė interviu aptaria, kokios įamžinimo formos labiausiai tiktų Neringai. Diskusija aktuali dėl nuolat kintančio kurortinio miesto audinio, kuriame dera saugoti paveldą ir kartu neįšaldyti gyvos aplinkos.

    Vietos istorijos, kūryba ir šių dienų Neringa

    Leidinyje žadami pasakojimai apie naująją Tomo Mano gatvę, Bitininkų taką Pervalkoje ir atminimo ženklą ant „Agilos“ sienos. Taip pat publikuojamas žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbis su kraštovaizdžio geografe dr. Giedre Godiene, kuriame dėmesys skiriamas aplinkos kaitai ir Neringos kraštovaizdžio sluoksniams.

    Almanache vietos randama ir Kuršių marių temoms: Edita Anglickaitė-Beržinskienė svarsto apie žvejybą Kuršių mariose kaip Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybę. Tokie tekstai almanachą priartina prie bendruomenės kasdienybės ir tradicijų, kurios formuoja vietos tapatybę.

    „Dorėje“ pristatomas ir žmonių portretų rinkinys: rašoma apie aistringą buriuotoją, Neringos vyriausiąjį architektą Algimantą Zavišą, kūrybines Martyno Liudviko Rėzos premijos laureato Sauliaus Kruopio ir tapytojo Romualdo Kuncos sankirtas. Taip pat publikuojami nidiškės poetės Neringos Abrutytės naujausi eilėraščiai, o tarp debiutuojančių autorių minima nidiškė Elena Tarvainienė.

    Viršelį puošia 2025 metais Neringos mero premija įvertinto fotomenininko Andriaus Repšio fotografija iš ciklo Balti medžiai, sukurto 2020–2022 metais. Almanacho dizainą parengė Aida Zybartė, o sudarytoja ir redaktorė yra Raimonda Meyer-Ravaitytė; leidinys, leidžiamas nuo 2010 metų, finansuojamas Neringos savivaldybės lėšomis.

  • Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metais: savivaldybės derina, kaip prisidės renginiais

    2027 metais pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Tai reiškia ne tik intensyvų aukšto lygio susitikimų ir derybų laikotarpį, bet ir platesnes galimybes šalies regionams įsitraukti į europinę darbotvarkę per viešus renginius ir komunikaciją.

    Apie galimus formatus ir praktinį savivaldybių įtraukimą nuotoliniu būdu diskutavo Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su Užsienio reikalų ministerijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai grupės patarėju Mindaugu Bundza. Susitikime aptarta, kaip vietos bendruomenėms aiškiau ir patraukliau pristatyti pirmininkavimo reikšmę.

    Ką planuoja savivaldybės?

    Ministerijos atstovas pristatė renginių planavimo gaires, numatomą renginių tinklelį ir komunikacijos paketus, kurie bus teikiami savivaldybėms. Tokie paketai paprastai apima vieningus vizualinius sprendimus, temines kryptis, pagrindines žinutes ir rekomendacijas, kaip pasiekti skirtingas auditorijas.

    Savivaldybė savo ruožtu pristatė metinių renginių kalendorių ir idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos pirmininkavimo pristatymui rajone. Diskusijoje dėmesys skirtas tam, kurie renginiai natūraliai sutaptų su europinėmis temomis ir kokie formatai būtų patogiausi vietos gyventojams.

    Ko tikimasi iš pirmininkavimo?

    Pirmininkavimas ES Tarybai paprastai apima įvairaus lygmens posėdžius Briuselyje ir Liuksemburge, tačiau šalys narės taip pat organizuoja ir dalį renginių savo valstybėje. Tokie renginiai gali būti skirti sektorių ekspertams, kultūrinei diplomatijai, jaunimo įtraukimui ar diskusijoms apie ES politikos poveikį kasdieniam gyvenimui.

    Susitikimo metu keistasi įžvalgomis dėl galimų pranešėjų ir ekspertų, kurie galėtų dalyvauti regioniniuose renginiuose, ir sutarta tęsti bendradarbiavimą. Tikslas – rasti aiškius, gyventojams suprantamus būdus paaiškinti, ką reiškia pirmininkavimas ir kokias temas Lietuva galėtų iškelti ES lygmeniu.

    Tolimesni žingsniai

    Pakruojo rajono savivaldybės atstovai su ministerija sutarė derinti konkretesnius formatus ir ieškoti tinkamiausių progų į renginius integruoti pirmininkavimo tematiką. Akcentuota, kad regionų įsitraukimas gali tapti svarbia komunikacijos dalimi, padedančia didinti visuomenės supratimą apie ES sprendimų priėmimą.

    Informaciją apie susitikimą pateikė Pakruojo rajono savivaldybė.