Blog

  • Anykščiuose neformaliam suaugusiųjų švietimui skirta 2 000 eurų: kas įgyvendins programą

    Anykščiuose neformaliam suaugusiųjų švietimui skirta 2 000 eurų: kas įgyvendins programą

    Anykščių rajono savivaldybė skyrė finansavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo programai 2026 metais. Sprendimas įformintas savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 14 dieną pasirašytu įsakymu.

    Lėšos skirtos pagal Anykščių rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginio veiklos plano priemonę, susijusią su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Ši priemonė įtraukta į programą, orientuotą į kokybiškos švietimo sistemos kūrimą, sporto skatinimą ir jaunimo užimtumą.

    Finansavimas numatytas Anykščių švietimo pagalbos tarnybai, kuri įgyvendins programą „Tobulėkime kartu“. Programai skirta 2 000 eurų suma.

    Neformalusis suaugusiųjų švietimas savivaldybėse dažniausiai apima kompetencijų stiprinimą, bendruomeniškumo skatinimą ir galimybes gyventojams atnaujinti žinias įvairiose srityse. Tokios iniciatyvos paprastai prisideda ir prie užimtumo didinimo bei gyventojų įtraukties į vietos bendruomenės veiklas.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimas priimtas laikantis strateginiame plane numatytų krypčių ir finansavimo priemonių. Daugiau informacijos apie programos turinį ir planuojamas veiklas paprastai skelbiama programos vykdytojo ir savivaldybės kanaluose.

  • „STRUCTUM“ komanda Anykščiuose: pristatytos dvarvietės vizijos, birželį laukia dar dvi idėjos

    „STRUCTUM“ komanda Anykščiuose: pristatytos dvarvietės vizijos, birželį laukia dar dvi idėjos

    Anykščių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su „STRUCTUM“ komanda, kuriame dalyvavo projekto atstovai, partneriai ir dalis iniciatyvoje dirbančių komandų. Aptarti planuojami sprendiniai ir kryptys, kurios artimiausiais mėnesiais bus pateiktos miestui.

    Šiemet vyksta 12-asis projekto sezonas, o iniciatyvą globoja Kultūros, Susisiekimo, Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos. Savivaldybės teigimu, toks institucijų įsitraukimas leidžia idėjas vertinti ne tik architektūros, bet ir paveldosaugos, mobilumo bei viešųjų erdvių kokybės aspektais.

    Pirmieji siūlymai Anykščiams

    Susitikimo metu pristatytos dvi Anykščiams skirtos idėjos, abiejose analizuota senosios dvarvietės teritorija. Tokios erdvės dažnai vertinamos kaip jautrios, nes jose susikerta istorinis sluoksnis, kraštovaizdis ir šiuolaikiniai bendruomenės poreikiai.

    Iš viso Anykščių miestui šiame projekte planuojama pateikti keturias idėjas: dvi urbanistines ir dvi architektūrines. Tikimasi, kad pasiūlymai padės aiškiau apsibrėžti teritorijų panaudojimą ir nubrėžti prioritetus, kuriuos vėliau būtų galima paversti techniniais projektais.

    Kur bus kuriamos kitos vizijos

    Visos idėjos rengiamos Anykščiuose. Viena jų apima A. Baranausko aikštę, o dar trys teritorijos parinktos savarankiškai, remiantis 2025 metais vasarą patvirtinto Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniais.

    Savivaldybė nurodo, kad galutinis idėjų pristatymas planuojamas birželio mėnesį. Tuomet gyventojai ir miesto planuotojai turės daugiau aiškumo, kokie urbanistiniai ir architektūriniai scenarijai siūlomi ir kuo jie skiriasi tarpusavyje.

    „Mūsų tikslas yra pateikti sprendimus, kurie būtų pritaikomi realioms miesto erdvėms ir atlieptų bendrojo plano kryptis“, – sakė projekto atstovai.

  • Anykščių muziejaus remontas stringa: savivaldybė spaudžia „Inovasta“ dėl kokybės ir terminų

    Anykščių muziejaus remontas stringa: savivaldybė spaudžia „Inovasta“ dėl kokybės ir terminų

    Anykščių rajono savivaldybėje surengtas skubus susitikimas dėl vykdomo kultūros paskirties pastato Muziejaus gatvėje remonto. Savivaldybė rangovui pareiškė, kad darbų kokybė ir vėluojantys terminai tampa kritiniu klausimu.

    Susitikime dalyvavo meras Kęstutis Tubis, vicemeras Dainius Žiogelis, mero patarėjas Linas Šulskus, Statybos skyriaus vedėjas Laurynas Gabrilavičius ir inžinierius Andrius Bučas. Rangovo „Inovasta“ poziciją pristatė įmonės vadovai ir statybos darbų atsakingi asmenys.

    Pasak savivaldybės, rangovui išsakyta griežta pozicija dėl darbų kokybės reikalavimų ir laiko grafiko laikymosi. Po posėdžio savivaldybės atstovai nedelsdami vyko į objektą, kad situaciją įvertintų vietoje ir fiksuotų aktualiausias problemas.

    Po apžiūros, savivaldybės teigimu, buvo sukonkretinti etapai, kuriuos rangovas privalo atlikti be išlygų, ir sutarta dėl kuo trumpesnių terminų trūkumams pašalinti. Taip pat aptartos priežastys, kurios iki šiol trukdė sklandžiai darbų eigai, siekiant pašalinti administracines ar technines kliūtis.

    „Labai tikimės, kad rangovai išgirdo mūsų aiškią žinutę. Savivaldybė netoleruos nekokybiško darbo ar nepagrįsto terminų vilkinimo. Tikimės, kad šis muziejaus pastato remontas bus užbaigtas jau artimiausiu metu“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau stebės darbų eigą ir vertins, kaip laikomasi sutartų įsipareigojimų. Jos teigimu, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad remontas būtų atliktas kokybiškai ir pastatas kuo greičiau galėtų pilnai atlikti kultūrinę funkciją.

  • Jubiliejinė „Patrepsynė 2026“ Šiauliuose: finale susitiko stipriausi jaunieji tautinių šokių šokėjai

    Gegužės 9 dieną Šiaulių kultūros centre surengtas jubiliejinis, 20-asis Lietuvos folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė 2026“ finalinis turas. Į jį susirinko geriausiai atrankose pasirodę jaunieji šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, puoselėjantys liaudies šokio tradicijas.

    „Patrepsynė“ yra vienas ryškiausių jaunųjų folklorinio šokio atlikėjų renginių, kuriame vertinama ne tik technika, bet ir tradicinio šokio braižas, sceninė kultūra bei poros tarpusavio susiderinimas. Finalinis turas tampa proga palyginti skirtingų regionų šokimo manieras ir pamatyti, kaip tradicija gyvuoja jaunojoje kartoje.

    Panevėžio rajonui finale atstovavo keturios šokėjų poros iš Panevėžio rajono kultūros centro Velžio padalinio ir viena pora iš Paįstrio padalinio. Jaunuosius šokėjus konkursui parengė jų vadovai Jonas Marcinkevičius ir Nijolė Vidžiūtė.

    Dalyvavimas tokio lygio varžytuvėse jauniesiems atlikėjams suteikia ne tik sceninės patirties, bet ir aiškią motyvaciją kryptingai tobulėti. Pasiruošimas finalui paprastai apima ilgalaikį darbą su repertuaru, šokio stiliaus gryninimą, laikysenos ir ritmo tikslumą.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad folklorinis šokis šiandien nėra vien praeities reliktas: jis keičiasi kartu su bendruomenėmis, tačiau išlaiko svarbiausią esmę, gyvą bendravimą ir tradicijos perdavimą. Jaunieji šokėjai savo energija ir nuoširdumu priminė, kad tautinis šokis išlieka aktualus ir patrauklus, kai jį kuria ir tęsia patys vaikai bei jaunimas.

    „Kiekvienas finalas parodo, kad tradicija išlieka gyva tada, kai jauni žmonės ją perima ne iš pareigos, o iš noro šokti ir būti bendruomenėje“, – sakė renginyje dalyvavęs vienas šokėjų vadovų.

  • Panevėžio rajono įstaigas pasiekė 5 nauji defibriliatoriai: kur jie įrengti ir kam skirti

    Prietaisai socialinėms įstaigoms ir mokyklai

    Panevėžio rajono savivaldybė socialinėms įstaigoms ir vienai ugdymo įstaigai perdavė penkis naujus automatinius išorinius defibriliatorius. Savivaldybės teigimu, pirkinio vertė siekė daugiau kaip 8 000 eurų, o prietaisai skirti greitesnei pagalbai staigios širdies veiklos sustojimo atvejais.

    Modernūs „Bexen Cardio Reanibex“ defibriliatoriai perduoti Ramygalos, Krekenavos ir Gustonių socialinės globos namams bei Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai. Penktasis, nešiojamasis prietaisas liks savivaldybėje ir bus naudojamas kaip budintis įvairių rajono renginių metu.

    Kodėl svarbu, kad defibriliatorius būtų netoliese

    Staigus širdies sustojimas dažniausiai ištinka netikėtai, o kritinėse situacijose lemia minutės. Dėl to defibriliatoriai diegiami ten, kur kasdien būna daugiau žmonių, o pagalba gali būti suteikta dar iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos ekipažui.

    „Nelaimė dažniausiai ištinka netikėtai, todėl labai svarbu, kad gyvybę gelbstinti įranga būtų kuo arčiau žmonių. Šie defibriliatoriai suteikia galimybę greitai reaguoti kritinėse situacijose ir gali padėti išsaugoti žmogaus gyvybę dar iki atvykstant medikams“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Kaip veikia automatiniai defibriliatoriai

    Savivaldybė pabrėžia, kad automatiniai defibriliatoriai sukurti taip, jog kritinėje situacijoje jais galėtų naudotis ir medicininio pasirengimo neturintys žmonės. Prietaisai balso komandomis lietuvių kalba nurodo veiksmų seką, įvertina širdies ritmą ir padeda saugiai atlikti gaivinimą.

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija taps antrąja ugdymo įstaiga rajone, turinčia defibriliatorių. Iki šiol tokį prietaisą savivaldybės lėšomis buvo įsigijusi Velžio gimnazija.

  • Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ mini 40-metį: kaip per laiką keitėsi įstaiga ir bendruomenė

    Velžio lopšelis-darželis „Šypsenėlė“ pažymi 40 metų veiklos sukaktį. Per keturis dešimtmečius įstaiga tapo reikšminga Velžio bendruomenės dalimi, kurioje užaugo ne viena vaikų karta.

    Jubiliejaus proga darželio bendruomenę pasveikino Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius. Jis pabrėžė, kad ikimokyklinis ugdymas daugeliui šeimų yra pirmasis tvirtas žingsnis į vaiko mokymąsi, savarankiškumą ir socialinius įgūdžius.

    „40 metų – tai graži ir prasminga sukaktis visai Velžio bendruomenei. „Šypsenėlė“ daugeliui šeimų tapo vieta, kur vaikai žengė pirmuosius pažinimo žingsnius“, – sakė Antanas Pocius.

    Šventės metu padėkomis įvertintos ilgametės darbuotojos: mokytoja Daiva Ignatavičienė ir logopedė Sigita Gedyminienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai yra ne tik formalus dėkingumas, bet ir žinutė tėvams apie nuosekliai kuriamą ugdymo kokybę.

    Švietimo, mokslo ir sporto ministro padėka skirta direktoriaus pavaduotojai Renatai Lukoševičienei. Taip pat padėkota mokytojų padėjėjoms Larisai Tošnickienei ir Danutei Kuncienei bei ūkio dalies darbuotojai Giedrei Vepštienei.

    Darželio vadovybė pabrėžia, kad per 40 metų keitėsi ne tik ugdymo metodai, bet ir tėvų lūkesčiai: vis daugiau dėmesio skiriama emocinei vaiko savijautai, individualiai pažangai, ankstyvajam kalbos ugdymui bei pagalbai vaikams, kuriems jos prireikia.

    „Šypsenėlė“ jubiliejų pasitinka atsinaujinusi: prieš metus atidarytas modernus priestatas padidino įstaigos galimybes priimti daugiau vaikų iš Velžio ir aplinkinių vietovių. Savivaldybės teigimu, infrastruktūros plėtra leidžia geriau organizuoti ugdymo erdves ir kasdienę vaikų veiklą.

    Šiuo metu darželyje veikia 10 grupių, dvi iš jų yra Liūdynės skyriuje. Įstaigą lanko 162 vaikai, o jų kasdienybe rūpinasi pedagogų ir specialistų komanda.

  • Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įsibėgėja: nemokama pagalba pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įsibėgėja: nemokama pagalba pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Vienas didžiausių šalyje prevencinės pagalbos projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Tikslas – kad psichosocialinė pagalba būtų prieinama visoje Lietuvoje, kai žmonės susiduria su krize ar užsitęsusiomis kasdienėmis problemomis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų, o įgyvendinimas numatytas iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai, kad sunkumai būtų sprendžiami anksčiau, kol netapo ilgalaikėmis socialinėmis ar sveikatos problemomis.

    Kas įeina į KOPA pagalbą?

    Nemokamos paslaugos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus ir šeimos mediaciją. Taip pat organizuojami vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių bei emocinio atsparumo ugdymo užsiėmimai.

    Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Svarbu tai, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o jų derinį, jei to reikia situacijai spręsti.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Rezultatai ir pasiekiamumas regionuose

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba realiai padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienybėje.

    Projekto mastą rodo ir veiklų apimtys: kas mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę įgyvendinimo laikotarpio suteikta beveik 900 tūkstančių paslaugų valandų. Kad paslaugos pasiektų daugiau žmonių, prireikus organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Kur kreiptis dėl paslaugų?

    Didelė dalis paslaugų orientuota į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, tačiau pagalba skirta ir kitiems su sunkumais susiduriantiems gyventojams. Projekte daug dėmesio skiriama skyrybų ir šeimos krizių situacijoms, priklausomybių įveikai, pogimdyminės depresijos rizikai ir vienišumo problemai.

    Projektas įgyvendinamas kartu su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Kiekvienoje savivaldybėje paslaugas koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai gali kreiptis dėl jiems reikalingos pagalbos.

  • Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajone – 500 tūkst. eurų melioracijai: atnaujins 17 km griovių, siurblinę ir tiltą

    Alytaus rajono savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 15 dieną pasirašė finansavimo sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl melioracijos ir hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projekto Luksnėnų, Ūdrijos ir Krokialaukio kadastrinėse vietovėse. Sutartis apima investicijų projekto ir tikslinių investicijų projekto finansavimą.

    Projektui skiriama 500 000 eurų, o finansavimas dengia 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad numatyti darbai turėtų būti įgyvendinami be papildomos finansinės naštos savivaldybės biudžetui, jei išlaidos atitiks paramos sąlygas.

    Kas bus atnaujinta?

    Luksnėnų kadastrinėje vietovėje planuojama rekonstruoti 17 kilometrų melioracijos griovių. Kartu bus tvarkomos grioviuose esančios vandens pralaidos ir drenažo žiotys, kurios yra svarbios tam, kad vanduo būtų nukreipiamas ir pasišalintų iš užmirkstančių plotų.

    Ūdrijos kadastrinėje vietovėje numatyta rekonstruoti sausinimo siurblinę, pakeičiant susidėvėjusius siurblius į naujus. Savivaldybės teigimu, tai turėtų didinti sistemos patikimumą ir mažinti gedimų riziką intensyvių kritulių laikotarpiais.

    Krokialaukio kadastrinėje vietovėje bus rekonstruojamas avarinės būklės tiltas. Tokie objektai svarbūs ne tik susisiekimui, bet ir saugiam technikos judėjimui, kai vykdomi priežiūros ar avariniai melioracijos tinklų darbai.

    Kada startuos darbai?

    Artimiausiu metu planuojama pradėti techninio darbo projekto parengimo paslaugų pirkimą ir projektavimo darbus. Šis etapas paprastai apima techninių sprendinių parinkimą, suderinimus ir parengimą rangos darbų pirkimams.

    Rangos darbų pradžia numatoma 2026 metų antroje pusėje. Tikslesni terminai paprastai paaiškėja po projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų, kurios gali priklausyti nuo derinimų apimties ir konkurso eigos.

    Melioracijos infrastruktūros atnaujinimas savivaldybėms aktualus dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didėjančių reikalavimų apsaugoti žemės ūkio naudmenas bei vietos kelius nuo užmirkimo. Tvarkingai veikiantys grioviai, pralaidos ir siurblinės padeda valdyti vandens perteklių ir mažina žalos riziką.

  • Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Gegužės 15 dieną Alytaus rajono Miroslavo ir Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus gimnazijų mokiniai dalyvavo baigiamajame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos projekto Sumanaus moksleivio akademija susitikime. Renginyje vyko I ir II lygio klasių uždarymo ceremonija bei pristatyti mokinių parengti projektiniai darbai.

    Didžiausio įvertinimo sulaukė Miroslavo gimnazijos II lygio verslumo klasės komandos darbas apie žemės ūkio šalutinių produktų ir atliekų panaudojimo galimybes energetikoje, žemės ūkyje ir pramonėje. Projektą rengė Tajus Dambrauskas, Martynas Karkauskas ir Lukas Žilinskas, o jų idėja pripažinta geriausiu verslumo klasės projektiniu darbu.

    Ko siekė mokinių projektas?

    Mokiniai analizavo, kaip ūkyje susidarančios liekanos ir atliekos gali tapti ištekliais, o ne problema, ir kokios jų pritaikymo kryptys realiausios. Tokios temos aktualios ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl augančio dėmesio žiedinei ekonomikai, kai vertė kuriama efektyviau panaudojant jau turimus resursus.

    Praktikoje tai reiškia ieškojimą sprendimų, kurie mažintų švaistymą, prisidėtų prie tvaresnės gamybos ir galėtų suteikti papildomų galimybių regionų verslui. Universitetų ir mokyklų bendri projektai dažnai tampa pirmu žingsniu, kai moksleiviai išbando tyrimų, planavimo ir viešo pristatymo kompetencijas.

    Bendras darbas ir inžinerijos idėjos

    Renginyje pristatytas ir II lygio inžinerijos klasės projektas, kurį parengė Alytaus rajono Butrimonių ir Miroslavo gimnazijų III–IV gimnazijos klasių mokinių komanda. Organizatoriai pabrėžė, kad komanda sėkmingai bendradarbiavo rengdama ir pristatydama projektinę idėją, o tokia patirtis stiprina komandinio darbo įgūdžius.

    I lygio veiklose aktyviai dalyvavo Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus ir Miroslavo gimnazijų II gimnazijos klasių mokiniai. Visus mokslo metus jie gilino žinias per edukacines veiklas, kurios orientuotos į praktinį mokymąsi ir ankstyvą susipažinimą su studijų kryptimis.

    Studijų festivalis ir pažymėjimai

    Baigiamojo vizito metu mokiniai taip pat apsilankė VDU studijų festivalyje, kur susipažino su studijų programomis, dalyvavo praktinėse veiklose ir bendravo su universiteto bendruomene. Tokie susitikimai padeda moksleiviams realiau įvertinti studijų pasirinkimus ir suprasti, kokių kompetencijų reikės ateities profesijose.

    Mokslo metų pabaiga buvo pažymėta iškilminga ceremonija, per kurią dalyviams įteikti projekto pažymėjimai. Alytaus rajono mokyklų bendruomenė džiaugėsi mokinių iniciatyvumu, kūrybiškumu ir pasiekimais, o VDU Žemės ūkio akademijai padėkota už bendradarbiavimą ir suteiktas patirtis.

  • Vengrijos dujų saugykla plečia vandenilio projektą: užsakyta 1 MW kuro elementų jėgainė

    1 MW žingsnis „Aquamarine Plus“ projekte

    Vengrijos bendrovė Hungarian Gas Storage, priklausanti valstybinei energetikos grupei MVM, plečia vandenilio iniciatyvą „Aquamarine Plus“. Įmonė užsakė 1,0 megavato kuro elementų įrenginį iš „GanzEnergy“, kurio pagrindas – „Ballard Power Systems“ technologijos.

    Apie sprendimą pranešė bendrovės vadovas Ákos Kriston. Projektu siekiama praktiškai pademonstruoti, kaip vandenilis gali tapti energijos kaupimo grandies dalimi, sujungiant gamybą, saugojimą ir elektros generaciją vienoje pramoninėje aikštelėje.

    Kaip veiks pilnas vandenilio ciklas

    Numatoma, kad naujasis įrenginys veiks kartu su jau turimu elektrolizeriu, kuris vandenilį gamina iš elektros energijos. Tokia schema leidžia perteklinę elektrą paversti vandeniliu, jį laikinai sukaupti ir vėliau, esant poreikiui, per kuro elementus vėl paversti elektra.

    Šis sprendimas laikomas vienu iš būdų spręsti atsinaujinančios energetikos nepastovumo problemą, kai vėjo ar saulės generacija svyruoja. Nors bendras tokio ciklo naudingumo koeficientas paprastai mažesnis nei baterijų, vandenilis dažniau minimas kaip pasirinkimas ilgesnės trukmės energijos kaupimui.

    Tikslas – padėti elektros tinklui

    Pagal dabartinius planus įrenginio montavimas numatomas 2027 metų pradžioje. Užbaigus etapą, sistema turėtų teikti elektros tinklui balansavimo paslaugas, įskaitant automatinio dažnio atstatymo rezervą (aFRR) ir išplėstines aFRR+ paslaugas.

    Tokios paslaugos tampa vis svarbesnės, nes didėjant atsinaujinančių šaltinių daliai tinklui reikia daugiau greitai reaguojančių pajėgumų. Kuro elementų sprendimai šioje vietoje išsiskiria tuo, kad gali užtikrinti valdomą generaciją, kai energija sukaupta vandenilio pavidalu.

    „Siekiame pramoninėmis sąlygomis parodyti pilną vandenilio energijos kaupimo ciklą ir jo naudą tinklo balansavimui“, – sakė Ákos Kriston.

    Be kuro elementų bloko, projekte numatyti ir papildomi komponentai. Tarp jų – dinaminės kompresorių valdymo sistemos darbui su vandenilio ir gamtinių dujų mišiniais, pažangesnės plieno ir plastikinių vamzdynų dangos bei atnaujintos atitikties vertinimo procedūros.

    „Aquamarine“ iniciatyva buvo pradėta 2022 metų kovą, o ankstesniuose etapuose įrengti vandenilio gamybos ir laikino saugojimo elementai. Ankstesniuose projekto vertinimuose bendra investicija buvo siejama su maždaug 8 000 000 eurų lygiu, tačiau dabartinio etapo sąnaudos viešai detalizuotos nebuvo.