Blog

  • Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos mėnesio įveda naują elektros dalijimosi mechanizmą, skirtą gyventojams ir smulkesniems vartotojams, gaminantiems elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Sistema leis saulės elektrinių savininkams perduoti nepanaudotą pagamintą elektrą kitiems šalies vartotojams.

    Svarbi naujovė ta, kad dalyviai neprivalės būti kaimynai ar gyventi tame pačiame mieste. Elektrą bus galima dalintis su bet kuriuo gavėju Slovėnijos teritorijoje, jei tik dalijimasis nebus laikomas komercine veikla.

    Pagal skelbiamas taisykles, gavėjais negalės tapti didelės įmonės ir subjektai, kuriems toks elektros perdavimas prilygtų profesionaliam pardavimui. Tuo metu vartotojai, dalyvaujantys metinėje neto apskaitos savarankiško apsirūpinimo sistemoje, galės jungtis tik kaip elektros teikėjai, bet ne kaip gavėjai.

    Kaip veiks dalijimasis?

    Elektros dalijimasis bus apskaitomas 15 minučių atsiskaitymo intervalais, todėl lemiama taps ne tik bendra mėnesio ar metų gamyba, bet ir tai, kada konkrečiai susidaro perteklius. Teikėjas galės susitarti su vienu ar keliais gavėjais ir nustatyti, kokia dalis perteklinės elektros kiekvienu 15 minučių laikotarpiu jiems priskiriama.

    Susitarimų proporcijas bus galima koreguoti kartą per mėnesį per „Moj Elektro“ savitarnos portalą, kuriame registruosis tiek teikėjai, tiek gavėjai. Tai suteiks lankstumo, pavyzdžiui, keičiantis namų ūkių vartojimui sezoniškai ar pasikeitus gavėjų ratui.

    Fiziškai elektra į gavėjo namus ar verslo vietą nebus „nusiunčiama“ konkrečiu laidu. Vietoje to dalijimasis bus įforminamas administraciniu įrašu, kuris parodys, kad į tinklą patiektas kiekis priskiriamas kitam vartotojui.

    Praktiškai tai reikš, kad dalijama elektra atsispindės gavėjo sąskaitoje už elektrą, mažindama energijos tiekimo dalį tais 15 minučių intervalais, kai teikėjo saulės elektrinė pagamina perteklių. Tinklo mokesčiai ir kiti reguliuojami komponentai, kaip nurodoma, iš esmės nesikeis, išskyrus tam tikrus metinės neto apskaitos atvejus.

    Jeigu gavėjas per konkretų 15 minučių laikotarpį nepanaudos viso jam priskirto kiekio, nepanaudota dalis atiteks gavėjo elektros tiekėjui. Tai reiškia, kad gavėjui ekonomiškai naudingiausia, kai jo vartojimas sutampa su dalijamos saulės energijos gamyba.

    Kaina ir teisiniai susitarimai

    Skirtingai nei klasikinė parama ar vienpusis perdavimas, Slovėnijos modelyje numatyta galimybė sutarti dėl kainos. Teikėjas galės „parduoti“ elektrą vienam ar keliems gavėjams už iš anksto sutartą tarifą, kuris bus įtvirtintas teisiniu susitarimu.

    Kaina priklausys tik nuo šalių susitarimo, todėl galimi ir simboliniai sandoriai, pavyzdžiui, dalijantis su šeimos nariais ar draugais. Toks lankstumas turėtų sudaryti sąlygas atsirasti naujiems bendruomeniniams sprendimams, kai saulės elektrinių perteklius panaudojamas ten, kur jo labiausiai reikia.

    Įvestas 15 minučių atsiskaitymo principas atspindi platesnę Europos energetikos kryptį pereinant prie detalesnės apskaitos ir skatinant vartojimą derinti prie gamybos. Tai ypač aktualu augant saulės generacijai, kai dienos metu tinkluose dažniau susidaro perteklius, o vakare išauga poreikis balansavimui.

    Pateikiamas ir tipinis pavyzdys: jei gamintojas per atsiskaitymo laikotarpį iš tinklo sunaudoja 7 000 kilovatvalandžių, o į tinklą patiekia 9 000 kilovatvalandžių, jis gali dalį, pavyzdžiui, 1 000 kilovatvalandžių, priskirti gavėjui. Likęs nepaskirstytas perteklius būtų apskaitomas pagal tuo metu galiojančias pertekliaus taisykles.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Toks modelis gali padėti geriau išnaudoti vietinę atsinaujinančią generaciją ir sumažinti atvejų, kai saulės elektrinių perteklius suparduodamas už mažą kainą arba tampa tinklo valdymo iššūkiu. Gavėjams tai atveria galimybę pigiau apsirūpinti dalimi elektros, ypač jei jie gali perkelti vartojimą į dienos valandas.

    Kartu sistema reikalauja aiškių sutarčių ir skaidrios apskaitos, nes dalijimasis taps sąskaitų dalimi ir turės tiesioginį poveikį tiekėjų balansavimui. Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai stebės, kaip greitai prisijungs vartotojai ir ar 15 minučių logika realiai paskatins keisti vartojimo įpročius.

  • Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    Slovakija derasi dėl 10 metų dujų tiekimo su Azerbaidžanu: kaip dujos pasiektų Vidurio Europą?

    Search

    HomeOil & GasSlovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Slovakia seeks decade-long gas supply deal with Azerbaijan

    Slovakia aims to secure a long-term natural gas supply contract with Azerbaijan for a minimum of ten years, Slovakian Deputy Prime Minister Tomas Taraba announced. The initiative aligns with European Union regulations that mandate a phased termination of Russian natural gas imports. Taraba noted that Slovakai views Baku as a highly reliable partner, particularly after Azerbaijan provided vital supply assistance during a recent transit crisis in Ukraine.

    Martin Huska, CEO of Slovakian state energy firm SPP, confirmed in March that early-stage negotiations continue with the State Oil Company of the Azerbaijani Republic (SOCAR), according to Trend Azerbaijani news agency. SPP previously executed a short-term pilot contract with SOCAR, which successfully initiated gas deliveries in December 2024.

    Azerbaijan currently exports gas to 16 nations, including 13 European destinations such as: Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Azerbaijan has contracts to supply gas to 16 countries, 13 of them in Europe, namely Italy, Greece, Bulgaria, Romania, Hungary, Serbia, Slovenia, Croatia, Slovakia, North Macedonia, Germany, Ukraine and Austria. Serbia and Azerbaijan have also recently signed an agreement to construct a large gas-fired power plant near Niš.

    Azerbaijani President Ilham Aliyev previously affirmed Baku’s readiness to sustain deliveries to Central Europe. Total annual export volumes from Azerbaijan to its partners are projected to scale up to 15 terawatt-hours, which equals approximately 1.5 billion cubic metres, according to Interfax.

    “We are discussing the conclusion of a long-term contract with Azerbaijan, for at least 10 years,” said Tomas Taraba to Report.az. “Slovakia wants to diversify its energy supplies, and Azerbaijan is a very reliable partner for us. The only question is how to deliver energy resources to Central Europe. So it is not about whether we want to receive your energy resources, but how to get them delivered to Central Europe. We are currently discussing which pipelines can be used and in what volumes.”

  • „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“: balandį dujų srautai į Lenkiją pašoko beveik 8 kartus, augo ir tiekimas Baltijai

    „Amber Grid“ skelbia, kad balandžio mėnesį Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema veikė dideliu apkrovimu, o srautai į kaimynines šalis pastebimai išaugo. Didžiausias šuolis fiksuotas Lenkijos kryptimi per Santakos jungtį.

    Balandžio mėnesį į Lenkiją perduota 506 gigavatvalandės dujų – beveik aštuonis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai srautas siekė 65 gigavatvalandes. Bendrovė nurodo, kad pagrindinė priežastis buvo išaugęs dujų poreikis regione.

    Ryškūs kiekiai keliavo ir Latvijos kryptimi: per Kiemėnų jungtį perduota 1,1 teravatvalandės, tai yra 66 proc. daugiau nei prieš metus (676 gigavatvalandės). Šį augimą daugiausia lėmė Inčukalnio požeminės dujų saugyklos pildymas ir didesnė paklausa Estijoje bei Suomijoje.

    „Matome, kad srautus Baltijos regione vis labiau lemia sezoninis saugyklų pildymas ir trumpalaikiai paklausos svyravimai kaimyninėse rinkose“, – sakė „Amber Grid“ atstovas.

    Pranešime pažymima, kad Suomijos rinką papildomai veikė ir tai, jog Inkoo suskystintų gamtinių dujų terminalas neveikė visu pajėgumu. Tokiais atvejais dujų srautai regione greičiau persiskirsto per sausumos jungtis, jei kainos ir prieinamumas tampa palankesni.

    Vertinant metų pradžią, per pirmuosius keturis mėnesius į Latviją perduota 5,3 teravatvalandės dujų – tai 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu tiekimas į Lenkiją siekė 2 teravatvalandes ir buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei prieš metus.

    Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas išliko vienu svarbiausių regiono aprūpinimo kelių. Balandį per terminalą patiekta 2,7 teravatvalandės dujų – 51 proc. daugiau nei prieš metus, rodo „Amber Grid“ pateikti duomenys.

    Vidaus vartojimas Lietuvoje balandį siekė 1,2 teravatvalandės ir buvo 17 proc. mažesnis, daugiausia dėl mažesnės dujų paklausos elektros gamybai. Vis dėlto per pirmuosius keturis mėnesius bendras vartojimas sudarė 8 teravatvalandes – 12 proc. daugiau nei prieš metus.

  • „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    „OMV“ pradėjo gavybą didžiausiame Austrijos dujų telkinyje per 40 metų: kiek tai duos rinkai

    Gavyba pradėta Wittau telkinyje

    Energetikos bendrovė „OMV“ pranešė pradėjusi gamtinių dujų gavybą Wittau gręžinyje, kuris įvardijamas kaip didžiausias Austrijos atradimas per 40 metų. Projektas laikomas reikšmingu šalies vietinės gavybos postūmiu tuo metu, kai Europos rinka siekia mažinti importo rizikas ir užsitikrinti lankstesnius tiekimo šaltinius.

    Pirmasis eksploatacijos etapas numato pagaminti apie 11 teravatvalandžių dujų, tai prilyginama maždaug 1 mlrd. kubinių metrų. Bendrovė teigia, kad toks kiekis galėtų atitikti maždaug 100 000 namų ūkių šilumos poreikį per 10 metų, nors realus panaudojimas priklauso nuo vartojimo struktūros ir infrastruktūros.

    Kiek investuojama ir kada priimti sprendimai

    „OMV“ skelbia, kad pirmojo etapo investicijos siekia apie 150 mln. eurų. Iš jų apie 70 mln. eurų numatyta gręžimui, o dar apie 80 mln. eurų – infrastruktūrai ir įrangai, reikalingai komercinei gavybai užtikrinti.

    Pasak bendrovės, galutinis investicinis sprendimas priimtas 2025 metų pradžioje, o gavybos startas numatytas 2026 metų antrąjį ketvirtį. Tai sutampa su laikotarpiu, kai Europos dujų rinkoje didelis dėmesys skiriamas tiekimo patikimumui, saugyklų užpildymui ir vietinių šaltinių išlaikymui.

    Koks potencialas ir poveikis Austrijos gavybai

    Visiškai išvysčius telkinį, Wittau projektas, „OMV“ vertinimu, galėtų padvigubinti bendrovės dujų gavybą Austrijoje. Įvertinti išgaunami ištekliai siekia apie 48 teravatvalandes, tai atitinka maždaug 4,2 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl projektas gali reikšmingai prailginti vietinės gavybos perspektyvą.

    „Tai svarbus žingsnis stiprinant vietinę dujų gavybą ir tiekimo saugumą“, – sakė bendrovės atstovas, pristatydamas projekto startą.

    „OMV“ taip pat nurodo matanti papildomų investicijų potencialą regione – apie 500 mln. eurų, tačiau pabrėžia, kad tai priklausys nuo rinkos sąlygų ir būsimų sprendimų. Praktikoje tai reiškia, kad tolesnė plėtra bus vertinama pagal dujų kainas, reguliavimo kryptį ir infrastruktūros pajėgumus.

  • Kodėl per Amazonę nėra nė vieno tilto: milžiniškas mastas, gamtos rizikos ir menka paklausa

    Amazonė dažnai įvardijama kaip ilgiausia arba viena ilgiausių pasaulio upių, tekančių per Peru, Kolumbiją ir Braziliją. Nors regione yra didelių miestų, per pagrindinį Amazonės vagos ruožą nėra nutiesta nė vieno oficialaus tilto, o judėjimas čia daug kur remiasi pačia upe.

    Pirmoji priežastis yra paprasta ir praktiška: daugelyje Amazonės baseino vietovių trūksta kelių, o gyventojų tankis išlieka mažas. Ten, kur nėra intensyvių sausumos maršrutų, tiltas netaptų jungtimi, kuri generuotų pakankamą srautą ir pateisintų milžiniškas investicijas.

    Amazonijoje net ir didesni centrai dažnai yra orientuoti į vidaus laivybą, o ne į automobilių transportą. Pavyzdžiui, šiaurėje esantis Makapa yra vienas iš miestų, kurių ryšys su kitomis Brazilijos dalimis menkai priklauso nuo kelių tinklo, todėl upė išlieka svarbiausia arterija.

    Tokioje aplinkoje naujas tiltas savaime neišspręstų susisiekimo, jeigu iki jo nevestų patikimi keliai ir logistika. Dėl to prioritetai dažnai teikiami uostams, prieplaukoms, keltams ir laivybos infrastruktūrai, o ne brangiems tiltų projektams.

    Antroji priežastis susijusi su pačios upės mastu ir jos „charakteriu“. Lietinguoju sezonu vandens lygis gali smarkiai pakilti, o upės plotis skirtingose vietose kinta nuo kelių iki keliolikos kilometrų, todėl projektavimas taptų išskirtinai sudėtingas.

    Papildomą riziką kelia didžiulės plūduriuojančios augalijos sankaupos, kurios gali judėti srove ir smogti atramoms. Tokie natūralūs „plaukiojantys salynai“ verčia numatyti ypač atsparias konstrukcijas, o tai dar labiau didina kainą ir techninius reikalavimus.

    Amazonės atogrąžų miškų dirvožemis taip pat laikomas sudėtingu statyboms: jis gali būti minkštas, nevienalytis ir sunkiai prognozuojamas. Intensyvūs krituliai, drėgmė ir augalija spartina infrastruktūros dėvėjimąsi, todėl ilgalaikė priežiūra taptų nuolatiniu iššūkiu.

    Tilto statyba paprastai reiškia naujus kelius, o būtent jie Amazonijoje laikomi vienu pagrindinių miškų nykimo veiksnių. Tyrimuose apie regioną dažnai pabrėžiama, kad didelė dalis kirtimų koncentruojasi šalia kelių, nes jie atveria prieigą medienos ruošai, žemės ūkio plėtrai ir kitai veiklai.

    Dėl šios priežasties gamtosaugininkai ir dalis mokslininkų tiltų plėtrą per pagrindinę Amazonės vagą vertina kaip sprendimą, galintį netiesiogiai paskatinti miškų fragmentaciją. Tokia rizika tampa rimtu argumentu, kodėl net ir techniškai įmanomi projektai gali būti atidedami.

    Vis dėlto tiltų Amazonijoje apskritai nėra tiksliai: jų esama per kai kuriuos didžiuosius intakus, pavyzdžiui, Rio Negro. Tai rodo, kad lemiamas veiksnys dažnai yra ne vien geografinė realybė, o paklausos, saugumo, kainos ir poveikio aplinkai balansas.

  • Žarnyno sveikatai palankūs fermentuoti produktai: gydytojai išskyrė 5, kuriuos verta rinktis

    Žarnyno būklė siejama ne tik su virškinimu, bet ir su imunine sistema, medžiagų apykaita bei bendra savijauta. Vis daugiau dėmesio skiriama mikrobiotai, o vienas paprasčiausių būdų ją palaikyti mityba – reguliariai vartoti fermentuotus produktus.

    Fermentacijos metu susidaro arba išlieka gyvosios bakterijos, o kai kuriuose produktuose dar ir biologiškai aktyvios medžiagos. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai duoda nuoseklumas: mažos porcijos kasdien ar kelis kartus per savaitę dažnai veikia geriau nei retas, bet gausus vartojimas.

    Vienas dažniausiai rekomenduojamų pasirinkimų yra kefyras – fermentuotas pieno gėrimas, kuriame gali būti įvairių bakterijų ir mielių kultūrų. Jis taip pat vertinamas dėl baltymų ir kalcio, o daliai žmonių gali būti lengviau toleruojamas nei įprastas pienas.

    Kitas dažnai išskiriamas produktas – kimči, tradicinis korėjietiškas fermentuotų daržovių patiekalas. Jame paprastai būna kopūstų ir kitų daržovių, o fermentacija didina mikroorganizmų įvairovę; tyrimuose kimči siejamas ir su palankiais metaboliniais rodikliais, nors poveikis priklauso nuo bendros mitybos.

    Į sąrašą dažnai patenka ir kombuča – fermentuotas arbatos gėrimas. Gydytojai primena, kad tai nėra universalus pasirinkimas: nėščiosioms ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu prieš vartojimą verta pasitarti su gydytoju, o taip pat atkreipti dėmesį į cukraus kiekį.

    Tradicinis ir plačiai prieinamas variantas yra rauginti kopūstai. Juose paprastai gausu pieno rūgšties bakterijų, be to, tai ir skaidulų šaltinis, todėl jie gali būti naudingi kaip priedas prie kasdienių patiekalų, neapsiribojant vien įprastais deriniais.

    Penktas dažnai minimas produktas – jogurtas, ypač toks, kuriame yra gyvų ir aktyvių kultūrų. Daug baltymų turintys variantai, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas ar skyras, gali būti patogus būdas padidinti baltymų kiekį racione kartu gaunant ir fermentuotam produktui būdingų savybių.

    Renkantis fermentuotus produktus verta skaityti etiketes ir ieškoti užuominų apie gyvas kultūras ar fermentaciją, o ne vien „jogurto tipo“ ar panašius pavadinimus. Taip pat naudinga įvertinti pridėtinio cukraus kiekį, ypač saldintuose jogurtuose ar gėrimuose.

    Laikymas taip pat svarbus: daugeliui probiotinių produktų reikalinga šaldytuvo temperatūra, nes šiluma gali sumažinti gyvų mikroorganizmų kiekį. Jei atsiranda neįprastas kvapas, burbuliavimas ar pakitęs skonis, produktą geriau vertinti atsargiai.

    Fermentuoti produktai tinka ne visiems vienodai: jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms didesnės porcijos gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Tokiais atvejais patariama pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti savijautą.

    Jei vartojami imunitetą slopinantys vaistai, yra rimtų lėtinių ligų ar pasikartojančių virškinimo sutrikimų, saugiausia dėl mitybos pokyčių pasitarti su gydytoju ar dietologu. Fermentuoti produktai gali būti vertinga mitybos dalis, tačiau jie nepakeičia gydymo ir subalansuotos mitybos pagrindų.

  • Po senoviniu keliu Luksore aptiktas užantspauduotas 3 400 metų sarkofagas: ką tai gali atskleisti

    Egipto Luksore archeologai po senovine procesijų trasa aptiko užantspauduotą sarkofagą, datuojamą maždaug prieš 3 400 metų. Radinys rastas maždaug 8 metrų gylyje, netoli kelio, kuris senovėje vedė link faraono Tutmozio III šventyklos.

    Kasimus vykdė egiptologų komanda, dirbusi kartu su Strasbūro universiteto specialistais. Tyrėjai pabrėžia, kad ši vieta jau ne vieną sezoną duoda vertingų rezultatų, tačiau šį kartą aptiktas sarkofagas išsiskiria tuo, kad buvo paliktas užantspauduotas.

    Maždaug 13 x 10 metrų dydžio kasinėjimų plotas archeologams jau buvo pažįstamas: 2018 ir 2019 metais čia rasti penki sarkofagai. Kaip nurodo ekspedicijos vadovas Frederikas Kolinas, dauguma ankstesnių radinių buvo perlaidoti, nes jų pirminės kapavietės, tikėtina, atsidūrė būsimo kelio trasoje.

    Tokie perlaidojimai rodo, kad senovės statybininkai, tiesę ceremoninį maršrutą, greičiausiai keitė planus ir perkeldavo palaikus, kad netrukdytų didiesiems darbams. Tai leidžia geriau suprasti, kaip buvo derinami miesto planavimo sprendimai ir tuometinis požiūris į laidojimo tradicijas.

    „Kiekvieną kartą tai buvo perlaidoti sarkofagai. Pirminės kapavietės, atsidūrusios procesijų kelio trasoje, greičiausiai buvo rūpestingai perkeltos žmonių, atsakingų už šio maršruto statybą“, – sakė Frederikas Kolinas.

    Naujai aptiktas, šeštasis sarkofagas, pasak tyrėjų, kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Skirtingai nei ankstesniuose perlaidotuose palaidojimuose, kuriuos lydėjo gausios įkapės, šį kartą aiškių laidojimo dovanų požymių iš pirmo žvilgsnio nematyti.

    Dėl laiko stokos ekspedicija sarkofago neatvėrė ir paliko jį radimo vietoje iki kito tyrimų sezono. Vis dėlto tyrėjams pavyko per nedidelę ertmę įsitikinti, kad viduje yra žmogaus palaikai, apvynioti lininiais audiniais, tačiau asmens tapatybė ir mirties aplinkybės lieka neaiškios.

    Jei sarkofagas bus atvertas planuojamos kitos ekspedicijos metu, jis gali suteikti svarbios informacijos apie Naujosios karalystės laikotarpio laidojimo praktiką. Tokie radiniai dažnai padeda patikslinti datavimą, socialinį statusą, sveikatos būklę bei tuo metu naudotas mumifikavimo ir tekstilės technologijas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad net ir perlaidoti palaidojimai yra vertingi: jie atskleidžia, kaip keitėsi urbanistiniai sprendimai, religiniai ritualai ir praktinis požiūris į kapines intensyviai vystomose teritorijose. Užantspauduotas sarkofagas šioje vietoje gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų, jei jo turinys patvirtins išskirtinį laidojimo kontekstą.

  • 5 įkrovimo mitai, trumpinantys išmaniojo baterijos amžių: ką iš tiesų sako ekspertai

    Šiuolaikiniai išmanieji telefonai dažniausiai naudoja ličio jonų baterijas, tačiau jų priežiūrą vis dar gaubia mitai. Netinkami įpročiai dažniau ne „sugadina per naktį“, o pamažu mažina talpą ir didina perkaitimo riziką.

    Vienas dažniausių įsitikinimų, kad telefonu negalima naudotis įkrovimo metu. Iš tiesų lengvos užduotys, tokios kaip skaitymas, žinutės ar el. paštas, paprastai nekenkia, jei įrenginys neįkaista labiau nei įprastai.

    Problemos prasideda tada, kai įkrovimo metu apkrova didelė, pavyzdžiui, žaidžiant grafiškai sudėtingus žaidimus ar transliuojant 4K vaizdą. Tokiais atvejais šiluma tampa svarbiausiu baterijos senėjimo greitintoju, nes ilgai laikomas aukštas temperatūros lygis spartina vidinius cheminius pokyčius.

    Ne mažiau žalos gali pridaryti prastos kokybės įkrovikliai ir laidai, ypač neaiškios kilmės. Stabilios įtampos ir srovės reguliavimas čia dažnai būna prastesnis, todėl gali didėti perkaitimo tikimybė, greičiau dėvėtis jungtis, o kraštutiniais atvejais nukenčia ir paties telefono elektronika.

    „Dažniausiai teisinga taisyklė yra paprasta: pigūs, nežinomo gamintojo įkrovikliai neretai gaminami iš prastesnių medžiagų, o tai ir sukuria didžiausias problemas“, – teigiama ekspertų vertinimuose.

    Kitas paplitęs mitas siejamas su visišku iškrovimu iki nulio. Ličio jonų baterijoms gilus iškrovimas nėra naudingas: kritiškai žemas įkrovos lygis didina nepageidaujamų procesų riziką, o ilgainiui gali mažinti talpą, todėl praktikoje dažniau rekomenduojama vengti nuolatinio „iki galo“ išsikrovimo.

    Kasdieniam naudojimui dažnai minimas patogus intervalas yra maždaug nuo 20 iki 80 proc., ypač jei norisi ilgiau išlaikyti baterijos būklę. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama, kad apie 50 proc. baterija pasiekia palankesnę „pusiausvyrą“, tačiau tai nereiškia, kad būtina nuolat taikytis būtent į šį skaičių.

    Naktinė įkrova taip pat dažnai apipinama baimėmis, nors dauguma telefonų turi apsaugas, kurios pasiekus 100 proc. riboja įkrovimą. Vis dėlto ilgai laikyti telefoną maksimalioje įkrovoje gali būti papildoma mikroapkrova, todėl verta įjungti gamintojo siūlomas baterijos apsaugos ar optimizuoto įkrovimo funkcijas.

    Svarbi ir praktinė sauga: įkraunamo telefono nereikėtų laikyti po pagalve ar šilumą sulaikančioje aplinkoje. Storas dėklas, prastas vėdinimas ir šilta patalpa gali padidinti temperatūrą, o būtent ji dažniausiai lemia greitesnį baterijos nusidėvėjimą.

    Galiausiai, bevielis įkrovimas ne visada yra „švelnesnis“ baterijai, kaip kartais manoma. Energijos perdavimas per ritę dažniau sukuria daugiau šilumos ir nuostolių, todėl jei telefonas kraunamas bevieliu būdu, verta pasirūpinti, kad jis neperkaistų, ir vengti intensyvaus naudojimo tuo pačiu metu.

  • Onkologai ragina atsisakyti namų oro gaiviklių: kuo pavojingi kvapai ir kaip vėdinti saugiau

    Dalis žmonių vėžio riziką sieja tik su genetika ar rūkymu, tačiau specialistai vis dažniau primena ir apie kasdienius veiksnius namuose. Vienas jų – patalpų oras ir tai, ką į jį išskiria buitinės priemonės, ypač kvapikliai.

    Gydytojai onkologai pabrėžia, kad tikslas nėra gąsdinti ar teigti, jog vienas papurškimas sukelia ligą. Esmė – mažinti ilgalaikę, nuolat pasikartojančią cheminių medžiagų ekspoziciją, kuri metų metus kaupiasi kaip papildoma našta organizmui.

    Purškiami, į elektros lizdą įstatomi ar automobiliui skirti oro gaivikliai dažnai veikia ne „gaivinimo“, o kvapų maskavimo principu. Malonus aromatas neretai reiškia, kad į patalpų orą patenka lakiųjų organinių junginių mišinys.

    Medicinos ir visuomenės sveikatos institucijos yra ne kartą atkreipusios dėmesį, kad patalpų oro tarša gali būti reikšminga, ypač blogai vėdinamose erdvėse. Tokia tarša siejama su kvėpavimo takų dirginimu, astmos paūmėjimu ir kitais ilgalaikiais poveikiais, o kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip kancerogeninės.

    Didžiausia problema – ne vienas konkretus prekės ženklas, o tai, kad kvapikliuose gali būti medžiagų grupių, kurios kelia klausimų dėl saugumo. Tarp jų minimi ftalatai (kvapo „ilgaamžiškumui“) ir terpenai, kurie ore gali reaguoti su kitais junginiais.

    Taip pat aptariamos tokios medžiagos kaip formaldehidas ar benzenas, kurios siejamos su sveikatos rizika ir yra griežtai vertinamos tarptautinių agentūrų. Net kai koncentracijos būna nedidelės, svarbus tampa pasikartojimas ir bendra ekspozicija per ilgą laiką.

    Onkologai ir visuomenės sveikatos specialistai dažniausiai siūlo paprastą principą: ne užmaskuoti kvapą, o pašalinti jo šaltinį. Tam pirmiausia padeda reguliarus vėdinimas, ypač po maisto gaminimo, valymo ar naudojant chemines priemones.

    Jei namuose norisi „gaivos“, saugesnė kryptis – neutralizuoti kvapus neį orą išskiriančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda ar aktyvinta anglimi. Taip pat padeda drėgmės kontrolė, nes pelėsis ir drėgnos patalpos yra vienas dažniausių užsitęsusio kvapo šaltinių.

    Ekspertai primena, kad kvapikliai yra tik viena dėlionės dalis: patalpų oro kokybei įtakos turi baldų ir apdailos medžiagų išskiriami junginiai, dažai, tirpikliai, intensyvūs valikliai. Dėl to verta rinktis mažiau kvapius produktus, o po remonto ar dažymo – ilgiau ir dažniau vėdinti.

    Galiausiai, onkologinės rizikos mažinimas dažniausiai remiasi visuma: nerūkymas, sveika kūno masė, fizinis aktyvumas, saulės spinduliuotės kontrolė ir dalyvavimas patikrose pagal amžių. Tačiau ir kasdieniai sprendimai namuose, tokie kaip atsisakymas kvapiklių, gali būti racionalus žingsnis mažinant nereikalingą cheminių medžiagų foną.

  • Dubajuje atidarytas privatus paplūdimys tik moterims: veiks visą parą, taikomos griežtos taisyklės

    Dubajuje atidarytas privatus paplūdimys, į kurį įleidžiamos tik moterys. Skelbiama, kad jis veiks visą parą, o teritorijoje dirbs tik moterų personalas, įskaitant gelbėtojas ir apsaugos darbuotojas.

    Paplūdimys įrengtas Al Mamzaro rajone ir pristatomas kaip platesnio pakrantės infrastruktūros atnaujinimo projekto dalis. Idėja – pasiūlyti daugiau privatumo ir aiškias taisykles lankytojoms, kurios to tikisi poilsiaudamos viešose vietose.

    Skelbiama, kad teritorija bus aptverta taip, kad iš išorės nebūtų matoma, kas vyksta paplūdimyje. Taip pat numatytas griežtas fotografavimo ir filmavimo ribojimas, o tvarkos laikymąsi turėtų padėti užtikrinti išmaniosios saugumo stebėsenos sistemos.

    Dar viena išskirtinė detalė – speciali erdvė naktiniam maudymuisi, nes paplūdimys veikia visą parą. Tai reiškia, kad saugumo reikalavimai vakare ir naktį bus dar aktualesni, ypač dėl matomumo, gelbėjimo postų ir prieigos kontrolės.

    Paplūdimyje numatyta vaikų žaidimų zona. Pranešama, kad berniukams joje bus leidžiama lankytis tik iki šešerių metų ir tik su mamomis, taip siekiant išlaikyti erdvės koncepciją ir privatumo standartą.

    Kitose Jungtinių Arabų Emyratų vietose moterims skirtos paplūdimių zonos ar moterų dienos jau seniau nėra naujiena. Vis dėlto šis projektas išsiskiria tuo, kad moterims skirta erdvė numatoma kaip nuolatinė ir prieinama bet kuriuo paros metu.

    Tokio tipo erdvės paprastai kuriamos derinant turizmo, miesto infrastruktūros ir kultūrinių normų poreikius. Dubajus siekia išlaikyti patrauklumą skirtingoms keliautojų grupėms, todėl vis dažniau siūlo skirtingo privatumo lygio paslaugas: nuo šeimoms pritaikytų zonų iki griežtesnes taisykles turinčių privačių paplūdimių.

    Turizmo rinkoje tai laikoma segmentavimo sprendimu: daliai lankytojų svarbiausia bendra vieša pakrantė, kitoms – aiškiai reglamentuota aplinka, kurioje mažiau netikėtumų dėl filmavimo, elgesio ar aprangos normų. Tokie projektai dažnai tampa ir diskusijų objektu, nes kelia klausimų apie prieinamumą, privatumo ribas bei viešų erdvių politiką.