CP v2

Blog

  • Briuselis perspėja: jei šalys ims kaupti kurą, Europa gali likti be dyzelino ir aviacijos degalų

    Briuselis perspėja: jei šalys ims kaupti kurą, Europa gali likti be dyzelino ir aviacijos degalų

    Europos Komisija perspėja ES valstybių narių vyriausybes neįvesti degalų eksporto draudimų ar ribojimų Bendrijos viduje. Briuselis baiminasi, kad didėjantys degalų trūkumai gali suskaldyti bendrąją rinką, ypač kai karas su Iranu kelia grėsmę naftos tiekimui Europos perdirbimo gamykloms.

    Svarbiausias smūgis tiekimo grandinėms siejamas su Hormūzo sąsiauriu – gyvybiškai svarbiu vandens keliu tarp Irano ir Omano. Dėl jo sutrikimų paveikiama apie 20 proc. pasaulinių naftos srautų, o tai didina riziką, kad dalis Europos perdirbėjų gali susidurti su žaliavos trūkumu.

    Pasak dviejų su situacija susipažinusių asmenų, penktadienį vykusiame susitikime Europos Komisija nacionaliniams energetikos pareigūnams aiškiai rekomendavo susilaikyti nuo vidaus sienas kertančių eksporto ribojimų ES viduje. Teigiama, kad kai kurios šalys įspėjo apie galimus perdirbimo pajėgumų apribojimus jau nuo kito mėnesio, o tai galėtų sumažinti kritinių naftos produktų gamybą.

    Tarp valstybių, kurios kėlė susirūpinimą dėl tiekimo, minimos Prancūzija, Italija, Vengrija ir Slovakija. Šių šalių atstovai ir Europos Komisija į žiniasklaidos užklausas neatsakė.

    Europos Komisijos nerimas stiprėja, nes per Hormūzo sąsiaurį anksčiau keliavę naftos ir jos produktų srautai sudarė reikšmingą ES importo dalį, įskaitant apie 40 proc. reaktyvinių degalų ir dyzelino importo. Ypač jautri situacija aviacijos sektoriui. „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary yra įspėjęs, kad jei karas užsitęstų gilyn į vasarą, bendrovė galėtų atšaukti iki 10 proc. skrydžių gegužę, birželį ir liepą.

    Nors ES palyginti nedaug importuoja žaliavinės naftos būtent per šį sąsiaurį, daugiau kaip 95 proc. visos bloko importuojamos naftos atkeliauja iš užsienio. Auganti pasaulinė konkurencija dėl išteklių, ribota pasiūla ir kylanti kaina gali dar labiau apsunkinti perdirbėjų galimybes įsigyti žaliavos.

    Prekybos duomenų bendrovės „Kpler“ informacija, labiausiai nuo Persijos įlankos tiekimo priklausomos šalys yra Lenkija, Italija, Graikija, Nyderlandai, Lietuva, Bulgarija ir Prancūzija. Vienas nacionalinis pareigūnas teigė, kad kai kurios tarptautinės perdirbimo bendrovės, veikiančios šiose labiau pažeidžiamose šalyse, jau dabar „susiduria su sunkumais“.

    Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje nurodė, kad Azijos perdirbėjai nuo kovo jau sumažino perdirbimą 2,7 mln. barelių per parą. Nors Europos perdirbimo įmonės apie panašius sutrikimus viešai dar nepranešė, „Kpler“ analitikas Homayoun Falakshahi įspėjo, kad situacija gali greitai persimesti ir į Europą.

    „Jei situacija tęsis dar kelias savaites, mes prie to prieisime, nes azijiečiai ieškos fizinių barelių iš bet kur, kur tik įmanoma, o tai reiškia, kad europiečiams jų bus mažiau“, – sakė H. Falakshahi.

    „Jei karas tęsis ir jei Hormūzo sąsiauris nebus vėl atvertas, tai tikrai įvyks – klausimas, kada, o ne ar“, – pridūrė jis.

    Tarptautinė energetikos agentūra taip pat pažymėjo, kad „padidėjusi konkurencija dėl Atlanto baseino tiekimo reikšmingai sumažino greitai pristatomų krovinių prieinamumą ir suspaudė maržas“, o tai gali lemti trūkumus jau gegužę. Riziką didina ir tai, kad šią savaitę Europą pasieks paskutiniai tanklaiviai su nafta, anksčiau gabenta per Hormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto „Kpler“ analitikas Sumit Ritolia pabrėžė, kad perdirbėjai pirmiausia greičiausiai bandys optimizuoti veiklą ir tik po to imsis tiesioginių gamybos mažinimų, nes pelningumas kol kas išlieka palyginti geras.

    Kai kurios šalys į augančią įtampą reagavo gerokai anksčiau nei kitos ir per kelias dienas nuo karo pradžios ėmė riboti degalų eksportą. Kovo pradžioje Vengrija aiškiai uždraudė naftos eksportą, argumentuodama tiekimo trūkumo rizika, kurią, pasak jos, dar sustiprino gaisro padaryta žala didelėje naftos perdirbimo gamykloje prie Dunojaus ir sovietmečio naftotiekio „Družba“ uždarymas – tai buvo vienas pagrindinių rusiškos naftos šaltinių šaliai.

    Slovakija, kuri taip pat buvo priklausoma nuo „Družba“ vamzdyno, įvedė didesnes kainas vairuotojams su užsienietiškais numeriais. Europos Komisija šį sprendimą greitai pasmerkė.

    Vieno šaltinio teigimu, Briuselis ypač siekia užkirsti kelią priemonėms, galinčioms trikdyti bendrąją rinką. Praėjusį mėnesį už energetiką atsakingas ES pareigūnas Danas Jørgensenas viešai perspėjo dėl politikos, ribojančios laisvą naftos produktų judėjimą visoje Bendrijoje.

    Raginimas susilaikyti nuo ribojimų nuskambėjo po to, kai D. Jørgensenas paragino valstybes nares skatinti gyventojus mažinti energijos vartojimą, ypač transporto sektoriuje.

  • Švedija skelbia pavojaus signalą: Rusija pereina prie griaunamųjų kibernetinių atakų Europoje

    Švedija skelbia pavojaus signalą: Rusija pereina prie griaunamųjų kibernetinių atakų Europoje

    Su Rusija siejami įsilaužėliai vis dažniau taikosi į Europos kritinę infrastruktūrą, trečiadienį pranešė Švedijos gynybos ministerija.

    Pasak civilinės gynybos ministro Carl-Oskar Bohlin, per pastaruosius metus pastebimas aiškus pokytis: veikimo metodai tapo agresyvesni, o rizika – didesnė.

    „Per pastaruosius metus Rusijos metodai pasikeitė. Prorusiškos grupės, anksčiau vykdžiusios paslaugos trikdymo atakas, dabar bando griaunamąsias kibernetines atakas prieš organizacijas Europoje“, – spaudos konferencijoje Stokholme sakė C.-O. Bohlin.

    Ministras įspėjo, kad Švedijos objektai vis dažniau atsiduria taikiklyje. Jis taip pat pabrėžė, jog pernai užkirstas kelias bandymui smogti energetikos infrastruktūrai rodo vis agresyvesnį Maskvos veikimo modelį.

    Anot C.-O. Bohlin, 2025 m. pavasarį su Rusijos žvalgyba siejama grupė taikėsi į šilumos gamybos įrenginį Vakarų Švedijoje. Ministro teigimu, objekto saugumo sistemos sustabdė ataką, tačiau jis atsisakė įvardyti, kuri konkrečiai įmonė buvo taikinys, ir nepateikė daugiau detalių.

    Ministras pridūrė, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir Norvegija bei Danija. „Visa tai kartu rodo pokytį link rizikingesnio ir neatsargesnio elgesio, kuris potencialiai gali sukelti visuomenei žalingų padarinių“, – sakė jis.

    Švedijos pareigūnų teigimu, su Rusijos žvalgyba siejama grupė kaltinama ir didelio masto bandymu atakuoti Lenkijos elektros tinklą 2025 m. gruodį. Šis incidentas įvardijamas kaip vienas reikšmingiausių smūgių šalies energetikos infrastruktūrai per kelerius metus.

    Taip pat primenama, kad šį mėnesį Vakarų institucijos paviešino plataus masto kampaniją, siejamą su Rusijos karinės žvalgybos GRU įsilaužėlių grupe „Fancy Bear“. Skelbiama, kad taikiniu tapo menkai apsaugoti „Wi-Fi“ maršrutizatoriai – per juos buvo bandoma pasisavinti slaptažodžius, elektroninius laiškus ir kitus jautrius duomenis iš valdžios institucijų bei kariuomenių Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

  • Šis „Paieška“ puslapis glumina: formoje – tik vienas laukelis, bet slepia projektų skiltį

    Šis „Paieška“ puslapis glumina: formoje – tik vienas laukelis, bet slepia projektų skiltį

    Šiame puslapyje pateikiama paieškos forma, skirta įvesti ieškomą frazę ir ją pateikti paieškai.

    Viršuje rodoma paieškos eilutė su laukeliu, kuriame galima įrašyti tekstą, ir pateikimo mygtuku. Paieškos laukas pažymėtas „Paieška“, o įvesties vietoje pateikiamas raginimas įrašyti ieškomą frazę.

    Žemiau paieškos formos numatyta atskira turinio sritis, kurioje gali būti atvaizduojama projekto informacija. Čia palikta vieta projekto pavadinimui, taip pat dviem metaduomenų laukams: projekto vertei ir projekto laikotarpiui.

    Taip pat numatyta vieta projekto iliustracijai ir suformatuotam projekto aprašymui, tačiau pateiktame turinyje šie laukai neužpildyti.

  • Trakų rajonas stebina: svetingumas, kultūra ir istorija, kurią privalo pamatyti visi

    Trakų rajonas stebina: svetingumas, kultūra ir istorija, kurią privalo pamatyti visi

    Trakų rajonas – vieta, kur susipina svetingumas, turtinga kultūra ir išskirtinė istorija. Čia keliautojai atranda ne tik gerai žinomus objektus, bet ir ramesnius kampelius, leidžiančius pažinti kraštą giliau.

    Rajonas vilioja istoriniais pėdsakais, kultūriniais renginiais ir tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Vietos bendruomenės puoselėjamas paveldas atsiskleidžia architektūroje, muziejų ekspozicijose, šventėse ir kasdienėje aplinkoje.

    Trakų rajone lankytojai taip pat gali tikėtis svetingo priėmimo: čia vertinamas nuoširdus bendravimas, vietinė virtuvė ir pagarba atvykstančiųjų patirčiai. Tai kryptis, tinkanti tiek trumpai išvykai, tiek ilgesniam pažintiniam poilsiui.

  • Trakų savivaldybės svetainės medis: šimtai skiltų, paslaugų ir nuorodų vienoje vietoje

    Trakų savivaldybės svetainės medis: šimtai skiltų, paslaugų ir nuorodų vienoje vietoje

    Trakų rajono savivaldybės interneto svetainėje pateikiamas išsamus svetainės struktūros (svetainės medžio) sąrašas. Jame vienoje vietoje sugrupuotos pagrindinės gyventojams ir verslui skirtos paslaugos, administracinė informacija, savivaldybės veiklos sritys, dokumentai bei nuorodos į aktualias skiltis.

    Svetainės medis padeda greitai rasti reikiamą informaciją: nuo priėmimo tvarkų, socialinės paramos ar švietimo klausimų iki teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir viešųjų pirkimų.

    Gyventojams

    Skiltyje gyventojams pateikiama informacija apie:

    • interesantų priėmimą ir pirminę teisinę pagalbą;
    • administracinę informaciją, strateginius ir veiklos planus;
    • aplinkosaugą ir atliekų tvarkymą, želdinių priežiūrą, triukšmo ir išorinės reklamos klausimus;
    • civilinę metrikaciją (įrašų registravimą, pažymas, išrašus, vardo ar pavardės keitimą ir kt.);
    • socialinę paramą, pagalbą šeimai ir visuomenės sveikatos temas;
    • švietimo, sporto, kultūros ir jaunimo informaciją, projektus bei konkursus;
    • tarptautinį bendradarbiavimą ir miestus partnerius;
    • ūkinės plėtros sritis: nekilnojamąjį turtą, būstą, turto valdymą, infrastruktūros ir statybos darbus.

    Verslininkams

    Verslui skirtoje dalyje numatyti svarbiausi informacijos blokai, tarp jų:

    • smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programa;
    • mokesčių lengvatos įsigyjantiems verslo liudijimus;
    • darbuotojų saugos reikalavimai ir aktuali informacija verslui.

    Turizmas

    Turizmo skiltyje pateikiama informacija apie:

    • Trakų rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašą;
    • Trakų kurortinę teritoriją ir turizmo paslaugas;
    • nuorodas į turizmo informacijos ir renginių platformas.

    Nevyriausybinės organizacijos

    NVO skiltyje aprašomos finansavimo galimybės ir priemonės, taip pat pateikiama informacija apie:

    • iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektų idėjų įgyvendinimą;
    • nevyriausybinių organizacijų finansavimo programą (vienkartinės ir tęstinės atrankos būdai);
    • nevyriausybinių organizacijų tarybą, bendruomenes bei bendruomeninių organizacijų tarybą.

    Savivaldybė

    Savivaldybės skiltyje apžvelgiama valdymo struktūra ir veikla, įskaitant:

    • mero ir vicemerų veiklą, darbotvarkes, potvarkius;
    • administracijos struktūrą, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, įsakymus;
    • tarybos dokumentus, sprendimus, projektus, posėdžių protokolus ir komitetų bei komisijų veiklą;
    • kontrolės ir audito tarnybos dokumentus ir ataskaitas;
    • seniūnijų informaciją ir kontaktus.

    Administracinė ir teisinė informacija

    Atskiruose svetainės medžio blokuose taip pat pateikiami administraciniai dokumentai, kokybės politika, korupcijos prevencijos informacija, taip pat įvairios teisinės informacijos skiltys, susijusios su teisės aktų projektais, pažeidimais ir asmens duomenų apsauga.

    Savivaldybės įmonės

    Svetainės struktūroje nurodomos savivaldybės valdomos bendrovės, tarp jų:

    • UAB „Trakų vandenys“;
    • UAB „Trakų paslaugos“.

    Svetainės medis yra skirtas patogiai navigacijai: naudotojai gali matyti visų skiltų hierarchiją ir greitai pasiekti dominančius puslapius pagal temas.

  • Nei miltų, nei grietinės: štai kuo sutirštinu jaunus kopūstus – skonis nustebina

    Jauni kopūstai laikomi švelniais ir sultingais, tačiau būtent dėl to juos ruošiant dažnai kyla problema: kaitinami lapai greitai suminkštėja ir išleidžia sukauptą vandenį. Anksčiau tvirtas daržovės „kūnas“ virsta drėgna mase, o patiekalas praranda maloniai kreminę konsistenciją.

    Dažniausias sprendimas – tradicinis padažas iš miltų ir riebalų. Apkepinti miltai pradeda rišti vandenį, jų dalelės brinksta ir sukuria gelį primenančią struktūrą. Į troškinamus kopūstus įmaišytas toks tirštiklis sutirština skystį, padažas tampa vientisesnis, o patiekalas geriau laikosi lėkštėje. Šis būdas daugelį metų naudojamas namų virtuvėje, ypač tada, kai norisi sotesnės jaunų kopūstų versijos.

    Panašų efektą galima pasiekti ir be papildomo kepinimo – naudojant bulvių krakmolą arba sutrintas virtas bulves. Juose esanti krakmolo masė sugeria perteklinį skystį tarsi kempinė ir „užrakina“ jį patiekalo struktūroje. Kopūstai sutirštėja paprasčiau, konsistencija tampa švelni ir kremiška, o skonis išlieka natūralesnis, be būdingo skrudintų miltų poskonio.

    Kitas įprastas variantas – grietinė. Joje esantys riebalai susijungia su troškinant išsiskyrusiu skysčiu ir sudaro švelnų, vienalytį padažą. Patiekalas atrodo tirštesnis ir aksominis, nors realus skysčio kiekis dažniausiai reikšmingai nesumažėja. Be to, grietinė švelnina jaunų kopūstų skonį ir suteikia lengvą sviestinę natą, todėl tinka prie jaunų bulvių ar tradicinio pietų stalo patiekalų.

    Vis dėlto, nors miltų užkepėlė greitai išsprendžia perteklinio skysčio problemą, dažniau renkuosi lengvesnius priedus be kvietinių miltų. Kai jauni kopūstai išleidžia daugiau sulčių nei įprasta, kartais užtenka nedidelio pokyčio, kad patiekalo konsistencija vėl taptų ideali. Mano virtuvėje dažniausiai praverčia trys ingredientai: malti linų sėmenys, malti lazdynų riešutai ir „Mascarpone“.

    Vietoj miltų jauniems kopūstams ypač tinka malti linų sėmenys – tai mano pirmasis pasirinkimas. Įbėrus jų į karštus kopūstus, sėmenys pradeda sugerti skystį ir švelniai brinkti, suformuodami natūralų gelį. Paprastai užtenka 1–2 šaukštų pačioje troškinimo pabaigoje: suberkite, gerai išmaišykite ir leiskite trumpai „susirišti“. Kopūstai pastebimai sutirštėja, o padažas nebėra vandeningas. Konsistencija išlieka lengva, šilkinė ir natūrali.

    Kartais kopūstus tirštinu ir maltais lazdynų riešutais. Saują riešutų susmulkinus iki smulkių trupinių ir įmaišius į patiekalą, jie sugeria dalį drėgmės, todėl padažas tampa šiek tiek tirštesnis. Papildomas privalumas – švelnus riešutinis aromatas, kuris ypač dera su krapais ir jaunomis bulvėmis. Patiekalas įgauna sodresnį skonį, tačiau išlieka lengvas.

    Pasitaiko ir taip, kad kopūstus sutirštinu „Mascarpone“ – tai greitas sprendimas prieš pat patiekiant. Vienas šaukštas, įmaišytas į karštą patiekalą, beveik akimirksniu pakeičia tekstūrą: padažas tampa aksominis, lengvai tirštas, o skonis įgauna subtiliai sviestinį ir švelniai salstelėjusį atspalvį.

    Mano mėgstamas variantas – jauni kopūstai su krapais, troškinti svieste. Šiame recepte nėra nei miltų, nei grietinės, o tinkamą tirštumą padeda pasiekti malti linų sėmenys. Patiekalas paruošiamas greičiau nei per 30 minučių.

    Geriausia patiekti iš karto – su maltiniu kotletu ir jaunomis bulvėmis, apipiltomis sviestu. Kvapas primena pavasarį, skonis – namus, o po valgio nelieka sunkumo jausmo.

  • Lietuvis Anglijoje aptiko paslaptingą žiedą: runos glumina mokslininkus jau dabar

    Lietuvis Anglijoje aptiko paslaptingą žiedą: runos glumina mokslininkus jau dabar

    Anglijos Lincolnshire grafystėje, lauke, užfiksuotas atradimas patraukė dėmesį bent dėl dviejų priežasčių: radinys yra itin vertingas moksliniu požiūriu, o pagrindinis šios istorijos herojus – lietuvis. Metalo detektoriumi ieškodamas radinių, Rafałas Wesołowskis aptiko nedidelį žiedą. Ekspertams apžiūrėjus artefaktą paaiškėjo, kad jo paviršiuje iškalta paslaptinga inskripcija, kurios prasmė iki šiol nėra aiški.

    Lietuvis – runiniais simboliais išmarginto žiedo radėjas

    Jau radimo akimirką buvo akivaizdu, kad tai nėra eilinis daiktas. Žiedas pagamintas iš sidabro ir dengtas auksu, o tai leidžia manyti, jog jis buvo vertingas ir galėjo priklausyti to meto elitui. Tik atlikus detalius tyrimus nustatyta, kad radinys datuojamas VIII–X amžiumi.

    Didžiausia mįslė – įrašas žiedo paviršiuje. Runomis užrašyta ženklų seka, prasidedanti kryžiaus simboliu, nėra vienareikšmiškai perskaitoma. Tyrėjai svarsto, kad joje gali būti vardas Udnan ir nuoroda į patį žiedą. Dėl to atsirado hipotetiniai vertimai, pavyzdžiui, Udnano žiedas arba Udnan yra žiedo savininkas. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tokie aiškinimai išlieka labai nepatikimi ir negali būti laikomi galutiniais.

    Meistrystės detalės atskleidė dar vieną svarbų aspektą: užrašas atsirado jau po to, kai žiedas buvo pagamintas. Graweriuotose vietose auksavimo nėra, o įdubose aptikta niello pėdsakų – tai viduramžiais naudota medžiaga, padėjusi išryškinti įrašus. Toks sprendimas leidžia manyti, kad žiedas galėjo būti personalizuotas – kaip nuosavybės ženklas, statuso simbolis ar net turėjęs simbolinę reikšmę.

    Užrašo vertimas kelia abejonių

    Ekspertai pabrėžia, kad panašūs radiniai yra itin reti. Visoje Didžiojoje Britanijoje žinomas tik nedidelis skaičius ankstyvųjų viduramžių žiedų su runinėmis inskripcijomis. Dalis jų taip pat iki galo nesuprantami, o kai kurie net aiškinami kaip magiško ar amuletinio pobūdžio daiktai. Lincolnshire grafystėje rastas žiedas – dar vienas toks atvejis.

    Pats radėjas neslepia emocijų. Jis vietos žiniasklaidai pasakojo, kad akimirka, kai rankose laikė daiktą, kurio niekas nebuvo lietęs daugiau nei tūkstantį metų, jam buvo itin jaudinanti. Vėliau radinys pateko į britų paveldo apsaugos sistemą ir, pagal galiojančius teisės aktus, gali būti pripažintas nacionaliniu lobiu.

    Šaltinis: „BBC“

  • Mokslininkai aptiko Žemės „silpnos traukos“ zonas: kas vyksta giliai po paviršiumi?

    Mokslininkai aptiko Žemės „silpnos traukos“ zonas: kas vyksta giliai po paviršiumi?

    Gravitacija Žemėje dažnai atrodo kaip pastovi ir nekintanti jėga, tačiau iš tiesų jos stiprumas skirtingose vietose nežymiai kinta. Remdamiesi palydovinės misijos „GRACE“ duomenimis, mokslininkai nustatė regionus, kuriuose gravitacinė trauka yra pastebimai silpnesnė. Šių anomalijų priežastys slypi giliai Žemės gelmėse.

    Misija „GRACE“ – būdas aptikti Žemės gravitacijos anomalijas

    Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – vadinamoji gravitacinė „duobė“ Indijos vandenyno regione. Tai vieta, kur gravitacijos stiprumas yra vienas mažiausių visame planetos paviršiuje. Žinoma, tai nereiškia, kad ten galima pakilti į orą – skirtumai nedideli, tačiau tiksliai išmatuojami.

    Tokie pokyčiai siejami su tuo, kad Žemė nėra vienalytė. Jos vidų sudaro skirtingo tankio sluoksniai, o uolienų judėjimas mantijoje nuolat keičia masės pasiskirstymą. Mokslininkų teigimu, būtent šie procesai, vykstantys šimtus ar net tūkstančius kilometrų po paviršiumi, lemia globalius gravitacijos skirtumus.

    Indijos vandenyno atveju tyrėjai sieja anomaliją su milžiniškomis mantijos struktūromis, susiformavusiomis prieš milijonus metų dėl tektoninių plokščių judėjimo ir karštesnių, mažesnio tankio medžiagų kilimo aukštyn.

    Dar paslaptingesnis pasirodė reiškinys, kurį XXI a. pradžioje užfiksavo du itin tikslūs „GRACE“ palydovai, matuojantys gravitacijos lauko pokyčius. 2006–2008 m. virš Atlanto vandenyno ir Afrikos regiono buvo registruotas neįprastas signalas: tūkstančius kilometrų besitęsianti zona, kurioje gravitacija subtiliai, bet aiškiai pakito.

    Neįprastas signalas virš Atlanto ir Afrikos

    Ilgą laiką šis signalas liko nepaaiškintas, tačiau pakartotinė duomenų analizė leido pasiūlyti naują hipotezę. Pasak mokslininkų, signalą galėjo sukelti staigus mineralų struktūros pokytis Žemės apatinėje mantijoje, netoli ribos su branduoliu.

    Esant ekstremaliam slėgiui ir temperatūrai mineralai gali keisti kristalinę sandarą. Tokie virsmai gali lemti staigų masės persiskirstymą planetos viduje. Nors šie procesai vyksta tūkstančius kilometrų po mūsų kojomis ir plika akimi yra nepastebimi, jų padariniai aptinkami iš kosmoso.

    Masės persiskirstymai veikia ne tik gravitaciją, bet ir Žemės magnetinį lauką. Tyrėjai pažymi, kad užfiksuotas signalas sutapo su reiškiniu, kurį jie vadina geomagnetiniu „trūktelėjimu“ – staigiu magnetinio lauko elgsenos pokyčiu.

    Šie rezultatai dar kartą primena, kad Žemė nėra statiškas kūnas – tai dinamiška sistema, kurioje aktyvūs išlieka net giliausi sluoksniai, galintys turėti įtakos procesams, matomiems paviršiuje. Be to, tyrimas patvirtina, kad šiuolaikinės palydovinės technologijos leidžia netiesiogiai „pažvelgti“ į planetos gelmes būdais, kurie dar prieš kelis dešimtmečius atrodė neįmanomi.

    Šaltiniai: „GRACE“, „Geophysical Research Letters“.

  • Įspūdingas ryto dangaus svečias: kometa C/2025 R3 grįžta po 170 tūkst. metų

    Įspūdingas ryto dangaus svečias: kometa C/2025 R3 grįžta po 170 tūkst. metų

    Kometos turi vieną pranašumą prieš daugumą kosminių „atrakcijų“ – jos dėmesio neprašo dažnai. Jos nerengia kassavaitinių „premjerų“ ir neįsirašo į patogų stebėjimų tvarkaraštį. Pasirodo retai, kartais labai retai, todėl ir labiau kaitina vaizduotę nei ne viena, atrodytų, įspūdingesnė astronomijos naujiena. Taip yra ir šį kartą: ryto danguje pasirodo kometa C/2025 R3 (Pan-STARRS), kuri vidinės Saulės sistemos apylinkėse lankėsi maždaug prieš 170 tūkst. metų.

    Tai reiškia, kad ankstesnio jos pasirodymo metu žmonija gyveno be miestų, be rašto ir be teleskopų. Tokie palyginimai lengvai virsta puošmena, tačiau šiuo atveju jie tiksliai parodo mastą: tai ne dar viena kometa iš „reguliarių reisų“ sąrašo, o svečias iš labai gilaus Saulės sistemos archyvo. Jos sugrįžimas labiau primena vienkartinį durų pravėrimą, o ne cikliškus apsilankymus.

    NASA nurodo 2026 m. balandžio 17 d. kaip vieną geriausių momentų bandyti stebėti C/2025 R3. Perihelį – artimiausią tašką prie Saulės – kometa pasieks balandžio 19 d., o arčiausiai Žemės priartės balandžio 27 d. Šiaurės pusrutulyje ją palankiausia žvalgyti prieš aušrą, žemai virš rytinio horizonto, maždaug nuo balandžio vidurio iki mėnesio pabaigos; vėliau geresnės sąlygos persikels į Pietų pusrutulį.

    Ryto svečias iš itin ilgos orbitos

    C/2025 R3 atrasta „Pan-STARRS“ apžvalgos metu 2025 m. rugsėjį, ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai nėra įprastas objektas. Remiantis JPL duomenimis, tai ilgo periodo kometa, kurios apytikslis apsisukimo periodas siekia apie 170 tūkst. metų. Paprasčiau tariant, didžiąją savo „gyvenimo“ dalį ji praleidžia labai toli nuo planetų, o į vidinę Saulės sistemą užklysta taip retai, lyg svečias, kuris adresą prisimena, bet neturi įpročio užsukti be rimtos priežasties.

    Šis praskridimas stebėtojams palankus dar ir dėl to, kad kometa prie Saulės priartės maždaug iki 0,5 astronominio vieneto, o prie Žemės – iki kiek mažiau nei 0,49 astronominio vieneto, tai yra maždaug 71 mln. kilometrų. Tai, žinoma, vis dar milžiniškas atstumas, tačiau astronomijoje jis pakankamai mažas, kad objektas turėtų šansą pastebimai pašviesėti. Vis dėlto ryškumo prognozės skiriasi – nuo gana atsargių iki optimistiškesnių – todėl geriausia ją vertinti ne kaip garantuotai plika akimi matomą kometą, o kaip objektą, kuris turėtų būti dėkingas žiūronams ir fotografijai, o labai geromis sąlygomis galbūt nustebins ir labiau.

    Beje, tai viena sąžiningiausių kometų savybių: jos nemėgsta dalyti tvirtų pažadų. Kartais jos sužiba labiau, nei tikėtasi, bet kartais būna kuklesnės, nei rodė skaičiavimai. C/2025 R3 jau dabar vadinama viena įdomesnių 2026 metų kometų, tačiau galutinis „spektaklis“ priklausys nuo branduolio savybių, dulkių ir dujų kiekio bei stebėjimo geometrijos. Astronomija šiuo požiūriu primena teatrą be generalinės repeticijos.

    Kada žiūrėti ir kodėl neverta atidėlioti?

    Stebėtojams šiauriniuose platumose svarbiausi – artimiausi rytai. NASA rekomenduoja kometos ieškoti prieš aušrą rytinėje dangaus dalyje, o ypač palankus laikas minimas apie balandžio 17-ąją. Balandžio pradžioje kometa rytais pakyla tik keliolika–apie 20 laipsnių virš horizonto, todėl tai nebus objektas, kuris pats „kris į akis“ žvelgiant pro miesto daugiabučių langus. Reikės atviro rytinio horizonto, tamsesnio dangaus ir kantrybės.

    Ši kometa neateina kaip paruošta pramoga iš planetariumo – prie jos reikia atsikelti. Reikia išeiti anksčiau, kol diena dar nespėjo „nuvalyti“ žvaigždžių nuo dangaus. Tokie stebėjimai primena susitikimą su žmogumi, kuris sutinka pasikalbėti tik kelias minutes ir tik auštant. Dėl to jie dažnai įsimena labiau nei dar viena graži nuotrauka, perbraukta pirštu telefone.

    Praktiškai verta taikytis į laikotarpį nuo dabar iki maždaug balandžio 20 dienos, turėti po ranka žiūronus ir nesitikėti „žalios sferos su milžiniška uodega kaip atviruke“. Gyvai kometos retai atrodo taip įspūdingai, kaip apdorotose astrofotografijose: dažniau tai subtili šviesos dėmelė ar neryški juosta. Įspūdį sukuria ne dydis, o suvokimas, kas tai yra – ledo ir dulkių trupinys, kuris paskutinį kartą čia buvo tada, kai mūsų civilizacija dar neegzistavo net kaip užuomazga.

  • Mokslininkus pribloškė paprastas lašas: kuo stipresnis smūgis, tuo keistesnė reakcija

    Mokslininkus pribloškė paprastas lašas: kuo stipresnis smūgis, tuo keistesnė reakcija

    Iš pirmo žvilgsnio lašo smūgis į paviršių atrodo visiškai kasdieniškas reiškinys: lietus į langą, ant stalviršio išsiliejusi kava, dažai ant audinio ar rašalas ant popieriaus. Tačiau pradėjus šį momentą matuoti dideliu tikslumu paaiškėja, kad per trumpą sekundės dalį vyksta gerokai daugiau, nei mato akis. Būtent tai išsamiai tyrė mokslininkai, nagrinėję, kaip elgiasi vadinamieji šlyties poveikyje tirštėjantys skysčiai – medžiagos, kurios staiga veikiamos stiprios jėgos gali akimirksniu imti elgtis beveik kaip kietas kūnas.

    Šios medžiagos priklauso neniutoninių skysčių grupei. Skirtingai nei įprasti skysčiai, jie neturi vienos pastovios klampos – jų savybės priklauso nuo to, kaip stipriai ir kaip greitai jie deformuojami. Klasikinis pavyzdys – kukurūzų krakmolo ir vandens mišinys: lėtai judinamas jis teka, tačiau staigiai trinktelėjus gali pasirodyti beveik kietas. Būtent tokio tipo suspensijomis ir buvo remiamasi naujuose eksperimentuose.

    Tyrėjai nustatė netikėtą dalyką: esant dideliam dalelių kiekiui ir labai greitam smūgiui lašas ne iš karto ima elgtis „kietai“. Priešingai – pirmoji reakcija labiau primena įprasto skysčio elgseną, o tik vėliau, lašui išsiplečiant paviršiumi ir mažėjant šlyties greičiui, atsiranda standėjimas. Tai prieštarauja intuityviai logikai, jog kuo greitesnė ir stipresnė deformacija, tuo akimirksniu turėtų įvykti „sukietėjimas“.

    Lašas kaip miniatiūrinė smūgių laboratorija

    Minesotos universiteto komanda paruošė kukurūzų krakmolo suspensijas vandenyje, kurių koncentracija siekė nuo 30 iki 43 proc. tūrio. Šis intervalas apima tiek silpnesnį tirštėjimą, tiek ryškesnį perėjimą į būseną, artimą tėkmės „užsiblokavimui“. Tuomet milimetrinio dydžio lašai buvo metami ant metalinės plokštelės skirtingais greičiais, o procesas filmuojamas didelės spartos kamera ir kartu matuojama smūgio jėga.

    Šis aspektas svarbus todėl, kad ankstesniuose darbuose dažniausiai buvo vertinama, kaip atrodo lašo forma, o ne tai, kokias jėgas realiai patiria paviršius susidūrimo metu. Mokslininkų teigimu, greito vaizdinimo ir tiesioginio jėgos matavimo derinys leido pamatyti dinaminius procesus, kurie anksčiau tiesiog „pasislėpdavo“ matavimo triukšme.

    Rezultatai pasirodė esantys aiškesni, nei galima tikėtis iš kaprizingu elgesiu garsėjančių neniutoninių medžiagų. Tyrėjai išskyrė tris susidūrimo režimus. Esant mažesnei koncentracijai, lašai elgėsi kaip įprasti skysčiai – procesą daugiausia valdė inercija. Esant didesnei koncentracijai ir mažesniam greičiui, reakcija priminė minkšto kietojo kūno smūgį, kaip ir tikimasi esant šlyties sukeliamam „užsikirtimui“ (tėkmės blokavimui). Tačiau labiausiai intriguojantis buvo trečiasis atvejis: didelė koncentracija ir didelis greitis. Tuomet lašas pirmiausia elgėsi „skystesnis“, o tik po to pradėdavo standėti.

    Didžiausia staigmena – tada, kai viskas turėjo kietėti

    Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nedidelis neatitikimas intuicijai, iš tiesų tai keičia supratimą apie šlyties poveikyje tirštėjančius skysčius. Įprasta manyti, kad didėjant deformacijos greičiui medžiaga vis sparčiau pereina į „kietesnę“ būseną. Vis dėlto eksperimentai rodo, kad itin trumpalaikės ir itin staigios deformacijos atveju šis perėjimas gali būti vėluojantis.

    Mokslininkai tai aiškina inercijos ir dilatacijos sąveika. Dilatacija – tai tankiai supakuotų dalelių polinkis, jas šlyčiai veikiant, „išsipūsti“ ir reikalauti daugiau vietos. Kad dalelės galėtų persitvarkyti, skystis tarp jų turi tekėti. Būtent šis skysčio judėjimas per porėtą dalelių tinklą tampa lemiamu veiksniu. Komanda sujungė klasikinę lašo smūgio teoriją su Reynolds–Darcy mechanizmu, aprašančiu skysčio tėkmę, kai jis išspaudžiamas iš besiplečiančios struktūros. Taip buvo sukurtas bendras modelis, paaiškinantis visus tris stebėtus režimus.

    Šį reiškinį galima palyginti su minia prie siauro išėjimo: atrodo, kad kuo didesnis skubėjimas, tuo greičiau turėtų susidaryti spūstis. Tačiau trumpą akimirką didelis impulsas dar gali „prastumti“ judėjimą, kol sistema nespėja visiškai užsikirsti. Tik vėliau, kai vietiniai srautai ir geometrija padaro savo, ima vyrauti užsiblokavimo efektas. Panašų „pavėluotą standėjimą“ tyrėjai ir užfiksavo didelės koncentracijos, dideliu greičiu krentančiuose lašuose.

    Tai svarbu ne vien dėl krakmolo ir vandens

    Nors eksperimentas gali pasirodyti kaip įdomi minkštosios medžiagos fizikos demonstracija, jo reikšmė platesnė. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad supratimas, kaip tokios medžiagos elgiasi staigių ir greitų apkrovų metu, aktualus srityse, kur svarbi smūgių apsauga, greita deformacija arba sudėtingų skysčių tikslus dozavimas.

    Jei medžiaga vieną akimirką gali elgtis kaip skystis, o kitą – kaip gerokai standesnė terpė, tai atveria galimybių ją pritaikyti ten, kur reikia greitai persijungiančių savybių: elastingumo ir atsparumo. Tačiau be tikslaus fizikinio paaiškinimo tokios idėjos lengvai virsta spėlionėmis. Šis tyrimas pateikia aiškesnį aprašą, kada ir kodėl įvyksta perėjimas.

    Šaltinis: „Phys“