Blog

  • JAV Vogtlo atominės elektrinės statybose aptiktas 40 mln. metų banginio skeletas: kuo jis svarbus

    JAV Džordžijos valstijoje, statant Vogtlo atominę elektrinę, darbininkai po grunto sluoksniais aptiko išskirtinai gerai išlikusias jūrų gyvūno fosilijas. Iš pradžių manyta, kad tai kelių skirtingų gyvūnų kaulai, tačiau vėliau paaiškėjo, jog tai vienos būtybės skeletas.

    Į tyrimus įsitraukę paleontologai nustatė, kad radinys siekia maždaug 40 milijonų metų ir priklauso eoceno epochai. Tuo metu didelė dabartinės Džordžijos dalis buvo apsemta šilto, seklio jūros baseino, todėl tokiose nuogulose neretai randama jūrinių stuburinių liekanų.

    Svarbiausia detalė, patraukusi tyrėjų dėmesį, buvo gyvūno dubens sandara. Ji rodė, kad dubuo jau nebebuvo tvirtai sujungtas su stuburu, kaip būdinga sausumoje vaikštantiems žinduoliams, tačiau tuo pačiu dar išliko užpakalinių galūnių tvirtinimo požymių.

    Toks požymių derinys laikomas svarbiu „tarpiniu kadru“ banginių evoliucijoje, kai protėviai iš pusiau sausumos gyvenimo būdo perėjo prie beveik visiškai vandens aplinkai prisitaikiusios gyvensenos. Mokslininkams ypač vertinga tai, kad dalis kaulų buvo rasta išlikusi artima pirminiam palaidojimo išsidėstymui, o tai leidžia tiksliau vertinti, kaip kūnas nusėdo nuogulose.

    Vėlesnė analizė parodė, kad tai buvo priešistorinis banginis, įvardytas Georgiacetus vogtlensis. Pavadinimas siejamas su Džordžija ir Vogtlo aikštele, kurioje fosilijos ir buvo aptiktos.

    Pagal mokslininkų pateikiamus vertinimus, gyvūno ilgis galėjo siekti apie 3,3–4 metrus, o kaukolė buvo maždaug 76 centimetrų ilgio. Tokie duomenys padeda lyginti radinį su kitais ankstyvaisiais banginiais ir tikslinti, kaip sparčiai kito jų anatomija skirtinguose regionuose.

    Radinys svarbus tuo, kad papildo vaizdą apie banginių migraciją ir prisitaikymą prie jūrinio gyvenimo Šiaurės Amerikoje eoceno laikotarpiu. Ankstyvieji banginiai siejami su dar senesniais protėviais, o skirtinguose žemynuose randamos fosilijos leidžia atsekti, kaip jie plito per anuometinius vandenynus.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia platesnę tokių atradimų reikšmę: gerai išlikusios fosilijos padeda tikslinti evoliucinius modelius, o kartu primena, kad svarbūs mokslo radiniai neretai aptinkami ne planuotose ekspedicijose, o vykdant infrastruktūros ir statybų projektus.

  • Goa praranda užsienio turistus: kodėl kadaise populiarų Indijos kurortą jie keičia pigesniais

    Indijos Goa, ilgą laiką laikyta vienu garsiausių šalies pajūrio kurortų, pastaraisiais metais vis rečiau patenka į užsienio keliautojų maršrutus. Nors lankytojų srautai iš Indijos vidaus auga, vietos turizmo sektorius fiksuoja aiškų atvykstančiųjų iš užsienio sumažėjimą.

    Goa, esanti šalies pietvakariuose Konkanio regione, dešimtmečius traukė poilsiautojus iš Europos, o 1960–1970 metais buvo tapusi hipių kultūros ir ilgų kelionių simboliu. Kurorto įvaizdį formavo paplūdimiai, jūros gėrybės ir plati apgyvendinimo pasiūla nuo paprastų svečių namų iki prabangių viešbučių.

    Skaičiai rodo skirtingas kryptis

    Vietos turizmo institucijų duomenys rodo, kad užsienio turistų srautai per kelerius metus pastebimai sumenko. Pavyzdžiui, 2017 metais Goa apsilankė beveik 900 000 užsieniečių, o vėlesniu laikotarpiu šis skaičius krito maždaug iki 500 000.

    Tuo pat metu vidaus turizmas, priešingai, augo. Skaičiuojama, kad keliautojų iš kitų Indijos regionų Goa srautas padidėjo nuo 6,8 milijono 2016 metais iki daugiau nei 10 milijonų 2025 metais, taip pakeisdamas tradicinį sezoniškumą ir paklausos struktūrą.

    Kodėl užsieniečiai renkasi kitas šalis?

    Vietos verslai pabrėžia, kad užsienio turistai paprastai atvyksta ilgesniam laikui ir daugiau išleidžia smulkiesiems prekybininkams, restoranams bei pramogoms. Tuo tarpu vidaus turistai dažniau renkasi kelionių paketus su apgyvendinimu ir maitinimu, todėl dalis pinigų lieka už įprastų vietos paslaugų ribų.

    Kaip viena iš priežasčių įvardijamas bendras neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje, kuris veikia kelionių planavimą. Prie to prisideda ir pandemijos laikotarpio pasekmės, taip pat išaugusios kelionių sąnaudos, ypač susijusios su skrydžių kainomis, kurios jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus.

    Kelionių organizatoriai ir turistai taip pat akcentuoja praktinius barjerus: vizų procedūros kai kam atrodo pabrangusios ir tapusios lėtesnės. Be to, Goa viešbučių kainos kilo augant vidaus paklausai, o vietinio transporto įkainiai, ypač taksi, neretai kritikuojami dėl aukštų tarifų.

    Dar vienas svarbus veiksnys yra alternatyvų gausa regione. Pietų ir Pietryčių Azijoje keliautojai lengvai palygina kainas, skrydžių pasiūlą ir paslaugų kokybę, todėl dalis europiečių ar kitų šalių turistų dažniau pasirenka Tailandą ar Šri Lanką, kur bendras atostogų biudžetas gali būti mažesnis.

    Kaip Goa bando susigrąžinti dėmesį?

    Goa turizmo sektoriaus atstovai pripažįsta, kad užsienio rinkose reikia atnaujinti kurorto komunikaciją ir aiškiau pristatyti, kuo jis išsiskiria. Teigiama, kad rengiami reklaminiai turai Europoje, siekiant priminti apie Goa kaip pajūrio kryptį ne tik trumpoms, bet ir ilgesnėms atostogoms.

    Ekspertai pastebi, kad tolesnė sėkmė priklausys nuo kelių dalykų: konkurencingų skrydžių, skaidresnių vietinio transporto kainų, subalansuotos apgyvendinimo pasiūlos ir gebėjimo išlaikyti kokybės bei kainos santykį. Kol kas vidaus turizmas kurortą palaiko, tačiau užsienio keliautojų mažėjimas lieka jautrus signalas vietos ekonomikai.

  • Plaukų segtukas su kamera? Naujas dėvimas įrenginys gali pakeisti vlogus ir privatumą

    Plaukų segtukas su kamera? Naujas dėvimas įrenginys gali pakeisti vlogus ir privatumą

    Technologijų startuolis kuria plaukų segtuką su įmontuota kamera – idėją, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip keistenybė, tačiau rinkoje ji taikosi į labai realų poreikį: kuo mažiau pastebimai ir patogiau fiksuoti vaizdą kasdienėse situacijose.

    Projektas kol kas yra prototipo stadijoje, o įrenginys turi darbinį pavadinimą DC Mini. Jį vysto startuolis „Computer Angel“, kuriam vadovauja Jenny Zhang, o pati kūrėja viešai dokumentuoja produkto kelią nuo idėjos iki gamybos.

    Dėvimos kameros nėra naujiena – nuo ankstesnių išmaniųjų akinių iki šiuolaikinių akinių su kamera. Tačiau didelė problema išlieka ta pati: toks įrenginys dažnai yra pernelyg matomas, ne visada patogus ir neretai kelia aplinkinių įtarumą.

    Plaukų segtuko formatas bando išspręsti šią dilemą: kamera išlieka nukreipta į priekį, o pats aksesuaras labiau primena stiliaus detalę nei technologinį įrenginį. Tai gali būti patrauklu auditorijai, kuriai svarbu, kad technologija natūraliai įsilietų į kasdienį įvaizdį.

    „Svarbiausia yra tai, kad daiktas realiai taptų mano gyvenimo dalimi: jei jis gražus, jei atspindi mane, jei galiu jį prisegti ir prie rankinės, tada aš juo iš tikrųjų naudojuosi“, – sakė Jenny Zhang.

    Šio tipo įrenginys gali būti įdomus ne vien kaip plaukų aksesuaras. Segtuko mechanika leidžia kamerą tvirtinti prie įvairių daiktų, todėl ji gali virsti itin kompaktiška vlogų ar kelionių kamera, suteikiančia kitokius filmavimo kampus, nei įprastas telefonas.

    Tai pataiko į augančią trumpų vaizdo įrašų ir asmeninio turinio kūrimo paklausą, kur vertinamas greitis ir mobilumas. Maži stabilizuoti įrenginiai ir kišeninės kameros išpopuliarėjo būtent todėl, kad leidžia filmuoti greitai, neužimant rankų ir nenaudojant didesnės įrangos.

    Vis dėlto segtuko kamera neišvengiamai kelia ir privatumo klausimų. Mažiau pastebima kamera gali būti patogesnė turinio kūrėjams, tačiau tuo pat metu didėja rizika, kad aplinkiniai gali būti filmuojami to nežinodami, o tai skatina diskusijas apie etiką ir galimus reguliavimo pokyčius.

    Kol kas nėra paskelbta, kada DC Mini galėtų tapti vartotojams paruoštu produktu. Tačiau pati kryptis aiški: dėvimos kameros juda nuo akivaizdžių, visiems matomų įrenginių link subtilių aksesuarų, kurie žada patogumą, bet kartu iškelia naujų atsakomybių.

  • Nutekėjo „Google“ „Android 17“ naujieji Noto 3D jaustukai: ką tai keičia „Pixel“ naudotojams

    Nutekėjo „Google“ „Android 17“ naujieji Noto 3D jaustukai: ką tai keičia „Pixel“ naudotojams

    Internete pasirodė pirmieji „Google“ „Android 17“ planuojamų Noto 3D jaustukų vaizdai. Nutekėjimas atskleidžia, kad bendrovė ruošiasi atnaujinti daugiau nei 4 000 jaustukų biblioteką, o pokyčiai pirmiausia turėtų pasiekti „Pixel“ telefonus.

    Vaizdus paviešino kūrėjas, socialiniame tinkle „X“ paskelbęs kelias ekrano nuotraukas su naujais jaustukais. Kartu buvo išplatintas ir visos bibliotekos atsisiuntimas, kuriame matyti šimtai pavyzdžių, apimančių populiariausias šypsenėlių variacijas, taip pat gyvūnų ir augalų simbolius.

    Naujas stilius išlaiko atpažįstamas formas, tačiau keičia jų pateikimą: atsiranda daugiau gylio, šešėlių ir medžiagiškumo įspūdis. Dalis jaustukų atrodo artimesni realiems objektams, o kiti įgauna ryškesnį trimatį charakterį, primenantį senesnę, nuo plokščio dizaino nutolusią estetiką.

    „Naujieji jaustukai yra kuriami žmonių, o ne DI, todėl juose atsiranda daugiau prasmės ir charakterio“, – sakė „Google“ komandos atstovė Jennifer Daniel.

    „Google“ viduje taip pat akcentuojama, kad naujieji Noto 3D jaustukai yra rankiniu būdu modeliuoti trimatiai objektai, o ne automatiškai sugeneruotos iliustracijos. Tai atspindi platesnę dizaino kryptį, kai didžiosios platformos vis dažniau ieško būdų vizualiai išskirti savo ekosistemas, ypač ten, kur kasdienės detalės, tokios kaip jaustukai, daro tiesioginę įtaką vartotojo patirčiai.

    Pagal nutekėjusią informaciją, Noto 3D jaustukai pirmiausia turėtų pasirodyti „Pixel“ įrenginiuose vėliau šiais metais. Vėliau jie gali būti diegiami ir kitose „Google“ paslaugose bei platformose, tačiau tikslus grafikas dar nepatvirtintas.

    Vartotojams tai praktiškai reikštų, kad nauji jaustukai gali skirtingai atrodyti priklausomai nuo telefono gamintojo ir naudojamos sistemos versijos. Kaip ir anksčiau, skirtingos platformos jaustukus interpretuoja savaip, todėl tas pats simbolis skirtinguose įrenginiuose gali perteikti kiek kitokią nuotaiką ar reikšmę.

  • Šeimai draugiškiausia savivaldybė: pirmieji apdovanojimai Lietuvoje ir Švenčionių įvertinimas

    Šeimai draugiškiausia savivaldybė: pirmieji apdovanojimai Lietuvoje ir Švenčionių įvertinimas

    Gegužės 15 dieną minint Tarptautinę šeimos dieną Lietuvoje pirmą kartą surengti apdovanojimai šeimai draugiškiausioms savivaldybėms. Iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į vietos valdžios sprendimus, kurie realiai palengvina šeimų kasdienybę ir kuria patrauklesnes sąlygas gyventi regionuose.

    Apdovanojimus inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik simbolinis įvertinimas, bet ir būdas išryškinti veiksmingas praktikas, kurias galėtų perimti kitos savivaldybės.

    Ką vertino komisija?

    Savivaldybės buvo kviečiamos teikti paraiškas įvairiose nominacijose, apimančiose šeimoms svarbias sritis: būsto prieinamumą, paslaugų pasiekiamumą, švietimą, sveikatą, kultūrą ir saugią aplinką. Pasak iniciatorių, šeimai palanki savivaldybė šiandien vertinama ne vien pagal vieną projektą, o pagal nuoseklią politiką ir paslaugų kokybę.

    Toks požiūris atspindi ir pastarųjų metų tendencijas Lietuvoje: savivaldybėms tenka vis svarbesnis vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius ir skatinant žmones likti ar grįžti į regionus. Praktikoje tai reiškia ne tik darželių vietas ar užimtumo paslaugas, bet ir prieinamą būstą, sutvarkytas viešąsias erdves bei patogų susisiekimą.

    Švenčionys įvertinti už būsto proveržį

    Tarp beveik 50 paraiškas pateikusių savivaldybių buvo pastebėta Švenčionių rajono savivaldybė. Jai skirta Aplinkos ministerijos įsteigta nominacija už proveržį didinant būsto prieinamumą šeimoms.

    Savivaldybė teigia nuosekliai investuojanti į gyvenamosios aplinkos gerinimą: atnaujinamas būstas, tvarkomos viešosios erdvės, gerinama infrastruktūra. Tokie sprendimai, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose, dažnai tampa lemiami šeimoms renkantis, kur kurtis ilgesniam laikui.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimų tikslas yra skatinti savivaldybes konkuruoti idėjomis, o ne vien biudžetais, ir stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų. Tikimasi, kad iniciatyva taps kasmetine ir padės aiškiau matyti, kurios priemonės iš tiesų veikia šeimų gerovei.

  • Dalyvaujamasis biudžetas gimnazijoje: mokiniai išrinko sporto aprangą ir naują garso įrangą

    Švenčionių rajono savivaldybė tęsia mokyklų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą: šiemet kiekvienai rajono gimnazijai skiriama po 5 000 eurų mokinių pasiūlytiems ir bendruomenės išrinktiems projektams įgyvendinti. Tokia praktika vis plačiau taikoma ir Lietuvos savivaldybėse, siekiant, kad sprendimai dėl aplinkos gerinimo būtų priimami kuo arčiau pačių bendruomenių.

    Dalyvaujamasis biudžetas mokyklose grindžiamas paprastu principu: mokiniai įvardija realius poreikius, parengia idėjas, apgalvoja sąmatą ir pristato siūlymus bendruomenei. Vėliau vyksta balsavimas, o daugiausia palaikymo sulaukę projektai finansuojami iš numatyto biudžeto.

    Trys idėjos ir visuotinis balsavimas

    Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje šiam etapui mokinių grupės pasiūlė tris projektus. Jie apėmė sporto infrastruktūros ir aprangos atnaujinimą, renginių organizavimui svarbią garso techniką bei praktinį sprendimą mokyklos švarai po renginių.

    Projektai mokiniams buvo pristatyti nuotolinio susitikimo metu per „Zoom“, o vėliau surengtas visuotinis balsavimas. Gimnazija akcentuoja bendruomenės aktyvumą: iš 526 mokinių balsavo 384, tai sudaro apie 73 proc.

    Kurie projektai laimėjo?

    Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad du projektai sulaukė didžiausio palaikymo ir bus įgyvendinti. 34 biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiais, todėl galutinis rezultatas skaičiuotas pagal galiojančius balsus.

    Daugiausia palaikymo gavo projektas Reprezentacinė sportinė apranga ir įranga, surinkęs 162 balsus. Jo tikslas yra įsigyti aprangą tinklinio varžyboms ir papildyti sportinį inventorių, įskaitant šuolio į aukštį matavimo įrangą.

    Antrą vietą užėmė Garso ir muzikos įrangos atnaujinimas mokyklos renginiams, surinkęs 109 balsus. Projekte numatyta atnaujinti techninę bazę, kad mokyklos renginiuose ir ansamblio veikloje būtų užtikrinta geresnė garso kokybė ir patikimesnis įgarsinimas.

    Trečiasis pasiūlymas Inovatyvus valymo sprendimas surinko 79 balsus. Šiuo projektu buvo siūloma įsigyti valymo įrangą, kuri palengvintų tvarkymąsi po renginių ir padėtų palaikyti estetišką mokyklos aplinką.

    Ką duoda dalyvaujamasis biudžetas mokykloje?

    Tokios iniciatyvos vertė dažnai siejama ne tik su konkrečiais pirkiniais, bet ir su ugdomomis kompetencijomis. Mokiniai praktiškai susipažįsta su biudžeto planavimu, idėjų argumentavimu, viešu pristatymu ir demokratiniu sprendimų priėmimu.

    Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos atveju balsavimo rezultatai rodo aiškius mokinių prioritetus: dalis bendruomenės labiausiai tikisi geresnių sąlygų sportui ir atstovavimui varžybose, o kita dalis – kokybiškesnio įgarsinimo renginiams ir kūrybinei veiklai.

    Įgyvendinimo darbai paprastai pradedami tuomet, kai suderinami pirkimai ir parengiama galutinė sąmata pagal skirtą 5 000 eurų limitą. Gimnazijos bendruomenė tikisi, kad pasirinkti sprendimai bus matomi ir naudingi kasdienėje mokyklos veikloje jau artimiausiu metu.

    „Džiaugiamės dideliu bendruomenės aktyvumu ir aiškiai išreikšta mokinių nuomone, kokių pokyčių mokykloje jie labiausiai tikisi“, – sakė gimnazijos atstovai.

    Informaciją pateikė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija.

  • Švenčionyse pristatys Šeimos kortelę: ką ji suteikia šeimoms ir kaip prie programos gali prisidėti verslas

    Švenčionyse pristatys Šeimos kortelę: ką ji suteikia šeimoms ir kaip prie programos gali prisidėti verslas

    Gegužės 22 dieną 10 valandą Švenčionių rajono savivaldybėje vyks informacinis renginys, skirtas Šeimos kortelės pristatymui. Organizatoriai kviečia dalyvauti rajono verslo atstovus, įstaigas, organizacijas ir visus, kuriems aktuali papildoma parama šeimoms.

    Renginio tikslas – aiškiai paaiškinti, kokią naudą suteikia Šeimos kortelė, kam ji priklauso ir kaip ją patogiai gauti. Taip pat numatoma aptarti, kaip vietos verslas gali tapti programos partneriu ir kokie bendradarbiavimo modeliai veikia praktikoje.

    Kas bus pristatoma renginyje

    Susitikimo metu bus apžvelgta, kas yra Šeimos kortelė ir kokioms šeimoms ji skirta. Taip pat planuojama aptarti, kokių nuolaidų ar pasiūlymų kortelė gali suteikti, priklausomai nuo partnerių tinklo.

    Organizatoriai žada parodyti ir praktinę dalį: kaip kortelę užsisakyti per SPIS sistemą ir kaip ji atrodo. Tokia informacija ypač aktuali gyventojams, kurie nori greitai suprasti visą procesą nuo prašymo pateikimo iki kortelės naudojimo.

    Partnerystė: ko tikimasi iš verslo

    Atskira renginio dalis bus skirta partnerystės galimybėms aptarti. Savivaldybė kviečia verslus įsitraukti teikiant šeimoms nuolaidas ar specialius pasiūlymus, o mainais stiprinant lojalumą ir matomumą bendruomenėje.

    Taip pat planuojama kalbėti apie bendradarbiavimo sąlygas ir pasidalinti gerąja patirtimi. Renginio trukmė numatoma apie 1–1,5 valandos, todėl organizatoriai ragina atvykti pasiruošus konkretiems klausimams dėl įsitraukimo ir pasiūlymų formato.

    Renginys vyks Švenčionių rajono savivaldybėje, Vilniaus gatvėje 19, Švenčionyse, antrame aukšte, kuluaruose. Dalyvauti kviečiami visi, norintys daugiau sužinoti apie programos naudą ir prisidėti prie šeimų gerovės stiprinimo rajone.

    „Kviečiame verslo atstovus ir organizacijas kartu kurti didesnę naudą šeimoms, o gyventojus – sužinoti, kaip paprastai pasinaudoti Šeimos kortelės galimybėmis“, – teigiama savivaldybės kvietime.

  • „ACCESSUS“ parodoje Vilniuje – Švenčionių savivaldybės dėmesys būsto pritaikymui ir mobilumui

    Gegužės 15–16 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre LITEXPO, surengta nacionalinė prieinamumo ir asistuojančių technologijų paroda bei konferencija „ACCESSUS“. Joje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė Jolita Lazdinienė ir asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė.

    Renginyje vienoje erdvėje susitiko žmonės su negalia, jų artimieji, nevyriausybinės organizacijos, viešojo sektoriaus atstovai ir technologijų kūrėjai. Lankytojams pristatyti sprendimai, kurie gali palengvinti kasdienę buitį, padėti judėti, bendrauti ir savarankiškiau gyventi.

    Parodoje daug dėmesio skirta būsto pritaikymui ir universalaus dizaino principams, kurie aktualūs ne tik žmonėms su negalia, bet ir senjorams, laikinai traumą patyrusiems asmenims ar šeimoms su mažais vaikais. Ekspertai akcentavo, kad realią naudą dažnai kuria ne vien brangūs įrenginiai, o gerai apgalvoti, individualiai pritaikyti sprendimai.

    Ekspozicijose pristatytos techninės pagalbos priemonės ir asistuojančios technologijos, skirtos mobilumui, regai, klausai, komunikacijai ir kasdieniams veiksmams namuose. Greta praktinių demonstracijų vyko konsultacijos, kuriose aptarti finansavimo, pritaikymo galimybių ir įrangos parinkimo klausimai.

    Konferencijos programoje aptartos prieinamumo politikos kryptys ir viešųjų erdvių pritaikymo iššūkiai, kurie vis dar išlieka aktualūs daugelyje savivaldybių. Diskusijose kalbėta apie atsakomybių pasidalijimą, sprendimų įgyvendinimo terminus ir tai, kaip gerinti paslaugų pasiekiamumą kasdienėse situacijose.

    Švenčionių rajono savivaldybės atstovų teigimu, dalyvavimas „ACCESSUS“ suteikė galimybę įvertinti naujausias tendencijas ir surinkti praktinių idėjų, kurios gali būti pritaikytos būsto pritaikymo bei prieinamumo sprendimams rajone. Tokie renginiai padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų, specialistų ir organizacijų, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir tiksliau.

  • Lodzėje sustojęs PKP PLK geležinkelio tunelis: baigiama inventorizacija, ruošiamasi naujam konkursui

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė baigianti vieną svarbiausių etapų, reikalingų saugiai atnaujinti Lodzėje sustojusio skersmens tunelio kasimą. Darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo, kai po kasimo skydu TBM, jam judant po 1 Maja alėja, įvyko avarija ir sugriuvo dalis virš tunelio buvusio pastato.

    Po incidento bendrovė nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu ir ėmėsi parengiamųjų veiksmų, kurie turi užtikrinti, kad tunelio kasimas būtų atnaujintas be papildomos rizikos gyventojams ir miesto infrastruktūrai. Pasak PKP PLK atstovų, dabar pagrindinis tikslas yra kuo greičiau, bet pirmiausia saugiai sugrįžti prie darbų.

    Inventorizacija ir atsiskaitymas

    Vienas kertinių žingsnių prieš skelbiant naują konkursą yra atliktų darbų inventorizacija. Ji reikalinga tam, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kas jau padaryta, kas liko užbaigti, ir parengti pagrindą galutiniam atsiskaitymui su buvusiu rangovu.

    PKP PLK nurodo, kad didžioji inventorizacijos dalis jau įvykdyta, apimant tiek atliktus darbus, tiek likusius iki projekto pabaigos. Galutinio protokolo perdavimas, pagal dabartinius planus, turi įvykti iki gegužės pabaigos.

    Sprendimai dėl pastatų virš trasos

    Kartu vyksta formalios ir teisinės procedūros dėl pastatų, esančių virš TBM skydo ir jo maršruto zonoje. Kalbama apie keturis pastatus Lodzėje, kuriems gali būti taikomi perėmimo ir kompensacijų mechanizmai.

    PKP PLK aiškina, kad sprendimai dėl galimo pastatų griovimo bus priimami tik pasirinkus naują rangovą ir atlikus papildomas analizes. Bendrovė pabrėžia, jog kritiškiausias momentas yra TBM skydo pajudinimas po ilgos prastovos, nes grunto sąlygos gali būti pasikeitusios, o tai didina riziką antžeminiams statiniams.

    Du konkursai ir projekto mastas

    PKP PLK planuoja, kad rangovo parinkimo procedūra turėtų startuoti metų trečio ir ketvirto ketvirčių sandūroje. Iki tol taip pat numatyta atlikti techninės būklės vertinimus pastatų, esančių arčiausiai TBM ir numatomoje tunelio trasoje.

    Be rangos tunelio kasimui, numatomas ir atskiras konkursas tunelių įrangai, geležinkelio infrastruktūrai, techninėms instaliacijoms bei darbams stotelėse Lodzė Koziny ir Lodzė Polesie, taip pat antžemine infrastruktūra. PKP PLK teigia palaikanti ryšį su gyventojais ir miesto valdžia, o su subrangovais, kurie negavo apmokėjimo iš buvusio rangovo, žada atsiskaityti pagal taikomas procedūras.

    Planuojamas skersmens tunelis turi būti apie 7,5 kilometro ilgio ir sujungti stotį Fabryczna su Kaliskos ir Žabieneco kryptimis. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, realūs statybos darbai ir kasimas pradėti 2019 metų rugpjūtį, o po avarijos apie 250 gyventojų buvo priversti laikinai išsikelti ir iki šiol negali grįžti į savo būstus.

  • Via Carpatia kelyje į priekį: Lenkija iki 2026 metų žada atidaryti keturis S19 ruožus

    Lenkijoje tęsiami tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalies, greitkelio S19, darbai, nors viename Podkarpatės vaivadijos ruože Domaradz–Iskrzynia sutartis su rangovu buvo galutinai nutraukta. Kelių direkcija GDDKiA teigia, kad kituose etapuose statybos vyksta, o šiaurės rytuose planuojami konkretūs atidarymo terminai.

    Didžiausi pokyčiai artimiausiu metu numatomi Palenkės vaivadijoje, kur vairuotojams žadama atverti keturias šiuo metu statomas atkarpas. Įgyvendinus planus, S19 ilgis šiame regione turėtų priartėti prie 90 kilometrų, o tai reikšmingai sustiprintų jungtį tarp sienos ruožo ir Balstogės apylinkių.

    Atidarymai planuojami 2026 metais

    GDDKiA nurodo, kad 2026 metų gegužės ir birželio sandūroje turėtų būti baigtas dviejų važiuojamųjų dalių kelio fragmentas nuo pasienio iki Kuźnicos mazgo. Bendrai kalbama apie 15,8 kilometro ruožą iki Sokółkos Šiaurės mazgo, iš kurių 10,6 kilometro turėtų atitikti greitkelio standartą.

    2026 metų birželį planuojama užbaigti ir atkarpą nuo Boćki mazgo iki Malewicų gyvenvietės, kurios ilgis siekia 15,9 kilometro. Šiame ruože darbų pažanga įvardijama kaip 98 proc., tačiau eismą ketinama paleisti tik tada, kai bus parengta jungtis su kitu etapu Malewice–Chlebczyn.

    „Mobilizuojame rangovą, kad paspartintų darbus nuo Malewicų iki Siemiatycze Šiaurės mazgo. Tai leis atidaryti ir Boćki–Malewice, ir pusę Malewice–Chlebczyn, o visa atkarpa turėtų būti parengta 2026 metų rudenį“, – rašė GDDKiA.

    Kiek kainuos ir kas ruošiama toliau

    Boćki–Malewice–Chlebczyn statybos finansuojamos ir iš ES programos FEnIKS. Nurodoma, kad bendras šio projekto įgyvendinimo kaštas siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, o ES parama sudaro apie 788 mln. zlotų, tai yra apytikriai 350 mln. eurų.

    Dar vienas terminas susijęs su 6,5 kilometro Deniski–Haćki ruožu, kurio parengtis planuojama 2026 metų spalį. Čia numatytas Deniski mazgas, taip pat dvi keliautojų aptarnavimo aikštelės, o darbų pažanga vertinama kaip daugiau nei 65 proc.

    2026 metų rudenį planuojama užbaigti ir 10,2 kilometro Krynice–Dobrzyniewo–Balstogė Vakarai atkarpą, kuri yra Balstogės aplinkkelio dalis. Ši atkarpa turėtų sujungti S19 su planuojamu S16 ruožu ties Krynice bei su jau veikiančiu S8 per Balstogė Vakarai mazgą.

    Tuo pat metu GDDKiA ruošia naujus S19 etapus į šiaurę nuo Balstogės. Skelbiama, kad 2025 metais pateikti trys prašymai statybos leidimams gauti dėl 45,2 kilometro ruožų, kurių vertė siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, arba maždaug 350 mln. eurų.

    Dar vienas projektas – vadinamoji pietinė Balstogės aplinkkelio dalis Choroszcz–Ploski – yra teisinėje stadijoje. Aplinkosauginis sprendimas paskelbtas galutinis, tačiau neįsiteisėjęs, nes dėl jo pateiktas skundas Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui, o posėdžio data dar nepaskirta.