CP v2

Blog

  • Sodų bendrija „Elektronika-3“ kviečia į neeilinį susirinkimą: biudžetas, priežiūra ir mokesčiai

    Sodų bendrija „Elektronika-3“ kviečia į neeilinį susirinkimą: biudžetas, priežiūra ir mokesčiai

    Sodų bendrija „Elektronika-3“ praneša 2026 metais gegužės 30 dieną (šeštadienį) 11.00 valandą šaukianti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Susirinkimas vyks Pikeliškių dvare, adresu 5255 8, 15140 Pikeliškės.

    Organizatoriai pažymi, kad dalyvauti ir balsuoti gali tik bendrijos nariai bei kiti asmenys, kuriems tai leidžia Sodininkų bendrijų įstatymas. Atvykus gali būti prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl jį rekomenduojama turėti su savimi.

    Kas bus sprendžiama susirinkime?

    Darbotvarkėje numatyti keli klausimai, tiesiogiai susiję su bendrijos valdymu ir finansais. Pirmiausia planuojama išsirinkti susirinkimo pirmininką, sekretorių ir balsų skaičiuotoją arba balsų skaičiavimo komisiją.

    Taip pat bus svarstoma dėl bendrijos veiklų ir joms reikalingų lėšų patvirtinimo, atskirai aptariant teritorijos priežiūrai numatomą finansavimą. Bendrija nurodo, kad tai yra įprasti, tačiau nariams reikšmingi sprendimai, lemiantys, kokie darbai bus atliekami ir kokia apimtimi.

    Dar vienas klausimas susijęs su ankstesnių metų nepanaudotų lėšų likučių perkėlimu į 2026 metų biudžetą ir jų panaudojimu. Praktikoje tai gali apimti tiek būtinuosius priežiūros darbus, tiek planuojamas investicijas, jei dėl jų apsisprendžia nariai.

    Galiausiai numatoma apsvarstyti mokesčių taikymą tais atvejais, kai pasikeičia sklypo dydis. Tokie pokyčiai paprastai aktualūs, kai sklypai pertvarkomi, atidalijami, sujungiami arba patikslinami kadastriniai duomenys, todėl bendrijai svarbu turėti aiškią ir vienodai taikomą tvarką.

    Įrašymas ir išankstinis balsavimas

    Bendrija informuoja, kad susirinkimo metu bus daromas garso įrašas, kuris numatytas protokolavimo tikslumui ir skaidrumui užtikrinti. Duomenų valdytojas nurodoma sodų bendrija „Elektronika-3“, o įrašas, kaip teigiama, bus naudojamas tik protokolo parengimui.

    Nariams, kurie nenori dalyvauti įrašomame susirinkime, paliekama galimybė savo valią išreikšti iš anksto užpildant balsavimo biuletenį. Bendrija taip pat nurodo, kad klausimus valdybai galima pateikti raštu elektroniniu paštu iki susirinkimo.

    Kada vyks pakartotinis susirinkimas?

    Organizatoriai atkreipia dėmesį į kvorumo svarbą: jeigu susirinks mažiau nei pusė bendrijos narių balsų, susirinkimas bus laikomas neįvykusiu. Tokiu atveju pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais birželio 14 dieną (sekmadienį) 11.00 valandą, toje pačioje vietoje ir ta pačia darbotvarke.

    Taip pat pabrėžiama, kad kadangi dalis narių balsuoja iš anksto raštu, darbotvarkė ir susirinkimo dokumentai negali būti papildomi naujais klausimais ar kitaip keičiami. Susipažinti su sprendimų projektais ir dokumentais bei pateikti klausimus kviečiama bendrijos elektroniniu paštu.

    Susirinkimą, vadovaudamasi galiojančiu reguliavimu, šaukia bendrijos valdyba. Bendrija primena, kad susirinkimo metu privalu laikytis tvarkos, gerbti kitų dalyvių teises ir nepažeisti viešosios tvarkos.

  • Pokemonų oro uostas Japonijoje: milžiniškas Pikachu, tematinis maistas ir staigmenos keliautojams

    Pokemonų oro uostas Japonijoje: milžiniškas Pikachu, tematinis maistas ir staigmenos keliautojams

    Japonijoje ruošiamasi atidaryti pirmąjį pasaulyje oro uostą, įkvėptą Pokemonų pasaulio. Projektas startuos Ishikawa prefektūroje esančiame Noto Satoyama oro uoste, kuris nuo liepos 7 dienos turėtų pasitikti keleivius atnaujintu pavadinimu ir specialiai šiai iniciatyvai sukurtais akcentais.

    Pagal organizatorių planą, oro uostas laikinai bus pervadintas į „Noto Satoyama Pokemon With You Airport“, o teminė koncepcija turėtų galioti trejus metus, iki 2029 metų rugsėjo. Tokia partnerystė siejama ne tik su pramogomis, bet ir su regiono patrauklumo didinimu po pastarųjų metų nelaimių, kai Noto pusiasalis patyrė stiprų žemės drebėjimą.

    Kas laukia oro uoste?

    Keliautojams žadamos didelio masto dekoracijos nuo įėjimo zonų iki restoranų erdvių, taip pat specialios instaliacijos terminale. Vienu ryškiausių akcentų turėtų tapti milžiniška kompozicija antrame aukšte su didžiuliu Pikachu ir lėktuvo formos balionu, aplink kurį bus vaizduojami skraidantys Pokemonai.

    Organizatoriai skelbia, kad oro uosto erdvėse bus galima rasti visus 111 skraidančio tipo Pokemonų personažus, išskyrus regionines ir Mega variacijas. Taip pat planuojamas teminis maistas, riboto leidimo suvenyrai bei specialūs turistiniai autobusai, pritaikyti šiam projektui.

    Ne tik dekoracijos, bet ir istorija

    Atvykimo salėje numatoma eksponuoti didelio formato kūrinį „Akarui Mirai“, kuris buvo sukurtas 2024 metais siekiant palaikyti Noto regiono atsigavimą po žemės drebėjimo. Projektas taip pat apims naują trumpą animacinį serialą, kurtą išskirtinai šiai iniciatyvai, o vienas epizodų turėtų vadintis „Skrisk, Bagon!“.

    Teminiai oro uostai ir laikinos popkultūros partnerystės Japonijoje nėra naujiena, tačiau Pokemonų prekės ženklas išlieka vienas stipriausių, jungiantis kelias kartas. Iniciatyva taikosi ne tik į gerbėjus, bet ir į šeimas bei keliautojus, kuriems net ir įprastos procedūros, tokios kaip bagažo registravimas, gali tapti patirtimi, primenančia pramogų parką.

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.

  • Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose gegužės 15 dieną oficialiai atidarytas naujas skveras, skirtas bendruomenės poilsiui, laisvalaikiui ir vietos renginiams. Gyventojai tikisi, kad sutvarkyta teritorija taps kasdieniu susitikimų tašku ir patrauklesne erdve šeimoms su vaikais.

    Atidarymo renginyje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad tokios viešosios erdvės prisideda prie gyvenviečių stiprėjimo ir bendruomeniškumo. Pasak jo, skveras atsirado sujungus projektavimo, rangos darbus ir pačių gyventojų išsakytus poreikius.

    „Kalveliai – vieta, kuri keičiasi ir stiprėja. Todėl tokios erdvės kaip ši tampa itin svarbios: jos telkia žmones, suteikia vietą poilsiui, pokalbiams, vaikų žaidimams ir bendriems susitikimams“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad infrastruktūros plėtra turi pasiekti ne tik didesnes, bet ir atokesnes gyvenvietes. Jo teigimu, investicijos į viešąsias erdves kuria realią kasdienę naudą, nes gerina aplinką ir sudaro sąlygas aktyvesniam bendruomenės gyvenimui.

    Vicemeras Algis Vaitkevičius atkreipė dėmesį į funkcinius sprendimus: patogius takus, saugesnę aplinką ir pritaikymą įvairaus amžiaus žmonėms. Anot jo, tokie projektai vertingi tuo, kad jie matuojami ne tik estetika, bet ir tuo, kaip patogiai erdvę gali naudoti skirtingi gyventojai.

    Naujasis skveras Sodų gatvėje 26 pavadintas „Bendrystės aidų skveru“ – šį pavadinimą pasirinko pati Kalvelių bendruomenė. Šalia esančio kultūros centro išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, kad renginių metu būtų lengviau suvaldyti transporto srautus ir apsaugoti aplinkines žaliąsias zonas.

    Skvere įrengta moderni automatinė laistymo sistema, skirta vejos ir želdinių priežiūrai šiltuoju sezonu. Per atidarymą šventinę nuotaiką kūrė vietos gimnazijų ir kultūros centro jaunieji atlikėjai, o gyventojai raginti skverą naudoti ne tik šventėms, bet ir ramiam kasdieniam poilsiui.

    Skvero atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbų biudžetas siekė daugiau nei 361 000 eurų. Savivaldybė pažymi, kad sutvarkyta erdvė turi tapti ilgalaike investicija į gyvenvietės patrauklumą ir bendruomenės ryšių stiprinimą.

  • Trečiojo amžiaus universitetas VDU: konferencijoje senjorai dalijosi idėjomis, kaip ilgiau išlikti aktyviems

    Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.

    Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.

    „Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.

    Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.

    Diskusijos, kurios įkvepia veikti

    Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.

    Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.

    Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: ką ši data primena ir kokios paramos šeimos Lietuvoje tikisi šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, o birželio 1 dieną – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šios datos kasmet tampa proga kalbėti ne tik apie sveikinimus, bet ir apie tai, kas realiai kuria saugią vaikystę: stabilias pajamas, emocinį saugumą, prieinamą švietimą ir sveikatos paslaugas.

    Šeima dažnai apibūdinama kaip vieta, kurioje gimsta pasitikėjimas, kantrybė ir tarpusavio supratimas. Vaikystė tuo metu siejama su nerūpestingomis akimirkomis, smalsumu ir augimu, tačiau šiandien vis dažniau akcentuojama, kad vaikų gerovė priklauso ir nuo suaugusiųjų gebėjimo laiku suteikti pagalbą bei užtikrinti aiškias ribas.

    „Linkime, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir laimingas, o šeimoje netrūktų tarpusavio pagarbos, meilės ir darnos“, – rašoma sveikinime Tarptautinės šeimos ir Vaiko dienų proga.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama emocinei sveikatai ir pagalbos prieinamumui, nes augantis nerimas bei patyčios mokyklose išlieka jautrios temos. Specialistai primena, kad didžiausią poveikį daro kasdieniai dalykai: nuosekli rutina, laikas kartu, atviras pokalbis ir ankstyvas reagavimas į vaiko elgesio ar savijautos pokyčius.

    Kalbant apie šeimų stiprinimą, svarbus tampa ir bendruomeniškumas, nes pagalbos tinklas dažnai prasideda ne nuo institucijų, o nuo artimųjų, mokyklos ir kaimynystės. Tarptautinės minėjimo dienos primena, kad šventinė proga gali būti gera pradžia susitarti dėl paprastų, bet veiksmingų dalykų: daugiau dėmesio vaikui, mažiau skubėjimo ir aiškaus susitarimo, kad namai yra saugi vieta visiems.

  • Kauno vasaros stovyklos vaikams: registracija startuoja gegužės 20 dieną, vietų tūkstančiai

    Kauno vasaros stovyklos vaikams: registracija startuoja gegužės 20 dieną, vietų tūkstančiai

    Kaunas skelbia vasaros užimtumo programą vaikams ir jaunimui: šiemet numatyta daugiau kaip 193 stovyklų pamainos, o dalyvauti galės per 4 700 vaikų. Dar daugiau kaip 2 000 vaikų kviečiami į nemokamus edukacinius užsiėmimus, kuriuos organizuos miesto finansuojamos įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.

    Registracija į vasaros stovyklas prasidės gegužės 20 dieną nuo 9 valandos ryto, o visas stovyklų pasirinkimas ir tvarka skelbiami specialioje savivaldybės sistemoje. Miestas pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl tėvams verta iš anksto susiplanuoti, kuri stovyklos pamaina tinkamiausia pagal vaiko amžių ir interesus.

    Kas ir kiek finansuojama

    Kauno miesto savivaldybė stovyklų programai iš biudžeto skyrė 700 000 eurų. Papildomoms veikloms numatyta dar 60 000 eurų iš savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos.

    Didelis dėmesys skiriamas socialiai jautrioms šeimoms: daugiau kaip 1 400 vaikų stovyklos veiklos ir maitinimas bus visiškai nemokami. Savivaldybė taip pat nurodo, kad dalis programų pritaikyta vaikams su negalia ir dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais.

    Kada prasidės stovyklos

    Pirmosios stovyklų veiklos startuos netrukus po mokslo metų pabaigos. Pradinių klasių mokiniams užsiėmimai planuojami nuo birželio 8 dienos, o vyresniems vaikams ir paaugliams – nuo birželio 15 dienos.

    Registruojant vaiką numatyta taisyklė: vienas vaikas gali būti užrašomas į vieną stovyklą. Siekiant skaidrumo, registracijos sistemoje prašoma nurodyti vaiko asmens kodą, kad vietos būtų paskirstomos kuo sąžiningiau.

    Nuo sporto iki robotikos

    Stovyklų turinys šiemet itin platus: nuo sporto, komandinių žaidimų ir aktyvaus laisvalaikio iki kūrybinių dirbtuvių, emocinės sveikatos stiprinimo ir savęs pažinimo veiklų. Organizuojamos ir išvykstamosios stovyklos, kuriose vaikai keliaus po Kauno apylinkes bei kitus Lietuvos regionus, skatindami gyvą bendravimą ir bendruomeniškumą.

    Technologijomis besidomintys vaikai galės rinktis robotikos, programavimo ir STEAM krypties užsiėmimus, kuriuose lavinamas loginis mąstymas ir problemų sprendimas. Vyresniems dalyviams numatytos verslumo ir finansinio raštingumo stovyklos, kuriose ugdomi komandinio darbo ir sprendimų priėmimo įgūdžiai.

    Programoje numatytos ir integruojančios, emocinę gerovę stiprinančios stovyklos, kuriose dirbama su specialistais, o veiklos orientuotos į pasitikėjimo savimi stiprinimą ir atsparumo žalingiems įpročiams ugdymą. Savivaldybė taip pat mini atskiras programas merginoms, kuriose dėmesys skiriamas savivertei, emocinei gerovei ir sveikiems santykiams.

    Jeigu per pirmąją registracijos bangą pasirinktos stovyklos vietų nebeliks, planuojama papildoma registracija birželį. Tuomet, pagal savivaldybės planus, prasmingų vasaros veiklų galėtų atsirasti dar maždaug 400 vaikų.

    „Vasara vaikams – ne tik poilsis nuo pamokų, bet ir laikas augti, atrasti, kurti draugystes bei pažinti pasaulį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

  • Olimpiniame forume Kaune – kaip Kauno rajono sporto investicijos duoda apčiuopiamų rezultatų

    Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos manieže, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinis forumas šiemet daug dėmesio skyrė klausimui, kaip valstybės ir savivaldybių sprendimai realiai keičia žmonių fizinį aktyvumą. Diskusijoje Sportas augina valstybę ar valstybė augina sportą? ryškiai išsiskyrė Kauno rajono pristatyti sporto politikos pavyzdžiai.

    Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Povilas Saulevičius, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis. Pašnekovai sutarė, kad sporto infrastruktūra ir fizinio aktyvumo programos vis dažniau tampa ne vien sporto, bet ir sveikatos, švietimo bei socialinės politikos dalimi.

    Sportas kaip gyvenimo kokybė

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad sporto salės, stadionai, baseinai ar dviračių takai nėra prabanga, o kasdienės gyvenimo kokybės elementas. Jo teigimu, infrastruktūrą svarbiausia planuoti taip, kad ji būtų kuo arčiau gyventojų: mokyklose, darželiuose, gyvenvietėse ir bendruomenių erdvėse.

    Pasak mero, toks principas padeda judėjimą paversti įpročiu, o ne epizodiniu pasirinkimu. Savivaldybės praktika rodo, kad patogiai pasiekiamos erdvės didina sportuojančių žmonių srautus ir kartu mažina atotrūkį tarp aktyviai sportuojančių bei tų, kuriems trūksta motyvacijos ar galimybių.

    Skaičiai, kurie parodo kryptį

    Kauno rajonas šiandien dažnai minimas kaip vienas gerųjų savivaldos pavyzdžių, kai sportas auginamas nuo ankstyvo amžiaus. Čia fizinis aktyvumas skatinamas darželiuose, veikia sportinės klasės, organizuojamos plaukimo pamokos, o sveikatingumo projektai planuojami kaip ilgalaikės programos, o ne vienkartinės iniciatyvos.

    Forume meras pateikė ir konkrečius rodiklius: savivaldybė sportui kasmet skiria apie 3 proc. biudžeto, rajone įrengti 32 futbolo stadionai, veikia 26 sporto salės, nuosekliai plečiamas dviračių takų tinklas. Kauno–Kačerginės–Zapyškio kryptimi per praėjusius metus fiksuota apie 110 000 dviratininkų kelionių.

    Kodėl tai svarbu valstybei?

    Diskusijoje akcentuota, kad investicijos į sportą dažnai grąžą duoda ne tik per medalius ar aukšto meistriškumo atletų rengimą. Nuosekliai kuriama infrastruktūra ir programos prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos, mažesnės lėtinių ligų rizikos bei didesnio vaikų ir jaunimo užimtumo.

    Forumo dalyviai pabrėžė, kad savivaldybių patirtys, paremtos aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais, gali tapti orientyru planuojant platesnę sporto ir fizinio aktyvumo politiką. Tokie pavyzdžiai leidžia aiškiau atsakyti į diskusijos klausimą: dažniausiai sportą augina nuoseklūs sprendimai, kuriuos palaiko ir valstybė, ir vietos bendruomenės.

  • Santakos tiltas Kaune artėja prie finišo: 80 proc. darbų baigta, eismą žada metų pabaigoje

    Santakos tiltas Kaune artėja prie finišo: 80 proc. darbų baigta, eismą žada metų pabaigoje

    Kaune į pabaigą artėja vienas didžiausių pastarųjų metų susisiekimo projektų – Santakos tiltas ir su juo susijęs prietilčio transporto mazgas tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. Miesto savivaldybės ir rangovų teigimu, šiuo metu atlikta apie 80 proc. statybos darbų, o naująją jungtį pilnai išbandyti planuojama iki metų pabaigos.

    Projektas laikomas strategiškai svarbiu ne tik kasdieniam mobilumui, bet ir miesto atsparumui: naujas maršrutas per Nemuną turėtų sumažinti apkrovas kitoms pervažoms, sutrumpinti keliones tarp tankiai apgyvendintų rajonų ir pagerinti eismo srautų pasiskirstymą. Statybų metu pavasarį tilto atramos atlaikė ledonešį, o darbai po žiemos buvo tęsiami didinant tempą.

    Ką jau pavyko atlikti

    Rangovas – bendrovė „Autokausta“ – skelbia, kad pilnai užbaigti atramų vandenyje betonavimo darbai, taip pat išbetonuotos Užnemunės gatvės viaduko konstrukcijos. Pagamintos visos tilto perdangos metalo konstrukcijos, o objekte jos jungiamos į didelius segmentus ir stumiamos ant atramų.

    Statybvietėje jau sumontuota apie 260 metrų perdangos. Planuojama, kad vasaros antroje pusėje turėtų įvykti esminiai pokyčiai ir eismas bus perorganizuotas taip, kad dalis srautų galėtų judėti naujai įrengtomis infrastruktūros dalimis.

    Kaip keisis eismas vasarą

    Pagal rangovų pateiktą grafiką, birželio antroje pusėje automobilių eismą Užnemunės gatvėje numatoma nukreipti iš laikinos apylankos į naujai įrengtą tunelį. Iš pradžių eismas turėtų vykti po vieną juostą abiem kryptimis, o iki rugpjūčio – keturiomis juostomis.

    Taip pat planuojama iki rugsėjo pradžios pilnai užbaigti Brastos gatvės rekonstrukciją. Abiejų krantų sujungimas suplanuotas vasarą, o eismo paleidimas pačiu Santakos tiltu, kaip nurodoma, numatomas metų pabaigoje.

    Tilto parametrai ir reikšmė miestui

    Bendras naujos jungties ilgis sieks 417 metrų, o plotis – 23,2 metro. Projekte numatytos keturios eismo juostos, taip pat beveik 7 metrų pločio takai pėstiesiems ir dviratininkams, todėl tiltas turėtų tarnauti ne tik automobilių, bet ir darnaus judumo srautams.

    Tilto tarpatramiai bus vieni didžiausių Kaune – nuo 72 iki 120 metrų, o statinio aukštis nuo kolonos apačios iki tilto viršaus sieks apie 35 metrus. Prieigose numatytos jungtys ir sprendimai, skirti nepertraukiamam eismui: žiedinė sankryža Brastos gatvės pusėje ir viadukas su tuneliu Užnemunės gatvėje, taip pat triukšmą slopinančios sienelės.

    Didelės apimties statybos pareikalavo reikšmingų medžiagų ir infrastruktūros perkėlimo: nurodoma, kad prireiks maždaug 100 geležinkelio vagonų plieno, apie 10 000 kubinių metrų betono ir apie 3 000 tonų armatūros. Kartu buvo rekonstruota daugiau nei 2 km vandentiekio trasų, paklota beveik tiek pat naujos kelio dangos ir nutiesta apie 16 km elektros linijų.

    Kaunas pastaraisiais metais nuosekliai plečia susisiekimo jungčių tinklą, statydamas naujus tiltus ir viadukus bei plėsdamas pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą. Savivaldybė viešai mini ir tolimesnius planus, tarp jų – dar vieną tiltą, kuris ateityje sujungtų Šilainius ir Eigulius.

  • Kauno rajonas įvertintas Seime: kuo savivaldybė išsiskyrė šeimai draugiškiausiųjų dešimtuke

    Gegužės 15 dieną, minint Tarptautinę šeimos dieną, Seime pirmą kartą surengtas šeimai draugiškiausių Lietuvos savivaldybių pagerbimas. Tarp dešimties apdovanotų savivaldybių pateko ir Kauno rajonas, kuriam skirta nominacija už bendruomeniškumo ir šeimos vertybių puoselėjimą.

    Renginyje akcentuota, kad įvertinimas skiriamas savivaldybėms, nuosekliai įgyvendinančioms šeimai palankią politiką ir kuriančioms aplinką, kurioje lengviau derinti darbą, vaikų auginimą ir kasdienius poreikius. Toks požiūris siejamas su praktiniais sprendimais: nuo paslaugų prieinamumo iki saugių viešųjų erdvių ir bendruomenės įsitraukimo.

    Kas lemia šeimai palankią savivaldybę

    Šeimai draugiškos savivaldybės dažniausiai vertinamos pagal tai, kaip sparčiai jos reaguoja į gyventojų poreikius ir ar paslaugos pasiekiamos skirtingoms amžiaus grupėms. Didžiausią svorį paprastai turi švietimo infrastruktūra, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūros pasiekiamumas, viešasis transportas bei saugi, vaikams pritaikyta aplinka.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms vis svarbesnės tampa ir demografinės tendencijos: jaunų šeimų migracija į priemiesčius, augantis darželių ir mokyklų poreikis, būsto plėtros tempai. Todėl įvertinimai dažnai signalizuoja ne tik apie simbolinį pripažinimą, bet ir apie gebėjimą planuoti ilgalaikes investicijas.

    Kauno rajono akcentai ir investicijų kryptys

    Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Mantas Rikteris atsiimdamas apdovanojimą pabrėžė, kad rajonas išlieka vienas sparčiausiai augančių ir jauniausių Lietuvoje. Dėl to, anot jo, nuosekliai investuojama į švietimą, viešąsias erdves, infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kad regione būtų patogu gyventi, dirbti ir auginti vaikus.

    Kauno rajono augimas kelia ir praktinių iššūkių: didėjant gyventojų skaičiui, svarbus tampa paslaugų tinklo tankis ir kokybė, eismo bei susisiekimo sprendimai, naujų kvartalų integracija į esamą infrastruktūrą. Savivaldybės, kurios sugeba šiuos procesus valdyti, dažniau pritraukia jaunas šeimas ir išlaiko aukštesnį pasitenkinimą gyvenamąja aplinka.

    Apdovanojimą organizavusios institucijos

    Šeimai draugiškiausių savivaldybių apdovanojimus organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Organizatoriai pabrėžė, kad savivaldybių vaidmuo čia yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu gyventojai greičiausiai pajunta pokyčius.

    Kauno rajono savivaldybė, dėkodama bendruomenei, akcentavo, kad įvertinimas yra bendrų pastangų rezultatas. Savivaldybės teigimu, kasdieniai gyventojų, įstaigų ir bendruomeninių organizacijų sprendimai prisideda prie to, kad rajonas išliktų gyvas, bendruomeniškas ir patrauklus šeimoms.

    „Bendruomeniškumas prasideda nuo rūpesčio žmogumi“, – sakė Mantas Rikteris.