Blog

  • Marijampolėje Vaiko ir šeimos dieną žygyje susitiko kartos: bendrystės kelias iki stadiono

    Marijampolėje Vaiko ir šeimos dieną žygyje susitiko kartos: bendrystės kelias iki stadiono

    Vaiko ir Tarptautinę šeimos dieną Marijampolėje miesto centras trumpam tapo bendruomenės susitikimo vieta. J. Basanavičiaus aikštėje susirinkę dalyviai žygiavo per Poezijos parką iki stadiono, pabrėždami saugios vaikystės ir šeimos svarbą.

    Žygį surengė „Gelbėkit vaikus“ Marijampolės padalinys, pakvietęs prisijungti įvairaus amžiaus marijampoliečius. Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia ne tik kartu prasmingai praleisti laiką, bet ir primena, kad vaikų gerovė prasideda nuo kasdienio dėmesio šeimoje ir bendruomenėje.

    Žygyje ėjo kelios kartos

    Prie iniciatyvos prisijungė šeimos, darželio bendruomenė, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai ir kiti miesto gyventojai. Skirtingų kartų dalyvavimas tapo vienu ryškiausių renginio akcentų, sustiprinusiu bendrystės idėją.

    Susirinkusiuosius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis. Jis pabrėžė, kad bendruomeniškos iniciatyvos padeda kurti aplinką, kurioje vaikams saugiau augti, o šeimoms lengviau rasti palaikymą.

    Finiše laukė staigmenos

    Pasiekus stadioną dalyvių laukė atokvėpis po žygio ir mažos dovanėlės. Tokios simbolinės staigmenos, anot organizatorių, skatina vaikus įsitraukti, o šeimoms suteikia progą šventinę dieną paminėti aktyviai.

    Renginio organizatoriai primena, kad Vaiko ir šeimos dienai skirti susitikimai yra proga ne tik švęsti, bet ir atkreipti dėmesį į realius šeimų poreikius. Bendruomenės palaikymas, savanorystė ir įsitraukimas į vaikų gerovės iniciatyvas išlieka vieni svarbiausių ilgalaikių pokyčių veiksnių.

  • Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Dešimtmetis, paremtas antra galimybe

    Marijampolėje veiklą dešimtmetį skaičiuojantys Pusiaukelės namai mini sukaktį, kuri jų bendruomenei reiškia daugiau nei datą kalendoriuje. Per 10 metų čia suformuota praktika, kai bausmės pabaiga tampa ne formaliu išėjimu pro vartus, o kryptingu pasirengimu gyvenimui laisvėje.

    Pusiaukelės namai Lietuvoje veikia kaip tarpinė grandis tarp įkalinimo įstaigos ir savarankiško gyvenimo. Pagrindinis tikslas – mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinant kasdienius įgūdžius, atsakomybę ir ryšius su bendruomene.

    Kas yra pusiaukelės namai ir kaip jie veikia?

    Pusiaukelės namuose gyvena bausmę baigiantys atlikti žmonės, kurie yra motyvuoti keistis ir sutinka su aiškiomis taisyklėmis. Kasdienybė čia struktūruota: siekiama, kad gyventojai dirbtų arba mokytųsi, laikytųsi nustatyto režimo ir nuosekliai ruoštųsi grįžimui į visuomenę.

    Šis modelis paremtas principu, kad resocializacija yra procesas, o ne vienkartinis sprendimas. Nuo elementarių finansų, dokumentų ir darbo paieškos įgūdžių iki konfliktų valdymo ar priklausomybių rizikos atpažinimo – realūs kasdieniai iššūkiai čia sprendžiami dar prieš grįžtant į įprastą aplinką.

    Renginyje – vadovai, partneriai ir asmeninės istorijos

    Jubiliejaus proga Pusiaukelės namų bendruomenę pasveikino įstaigų vadovai, partneriai ir bičiuliai. Taip pat renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Seimo narys Karolis Podolskis.

    Renginio metu pristatytas per dešimtmetį nueitas kelias, aptarta Pusiaukelės namų veikla ir kasdieniai praktiniai sprendimai, kuriais remiamasi dirbant su gyventojais. Akcentuota, kad sėkmingas žmogaus sugrįžimas į visuomenę paprastai priklauso nuo nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo ir aiškios atsakomybės sistemos.

    „Pusiaukelės namai yra apie antrą galimybę. Apie žmogų, kuris po klaidų mokosi iš naujo gyventi atsakingai, dirbti, kurti santykį su aplinka ir pačiu savimi. Labai svarbu, kad šiame kelyje jis nebūtų paliktas vienas“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Ypatingą renginio dalį sudarė asmeniniai liudijimai. Buvęs Pusiaukelės namų gyventojas Pavelas pasidalijo patirtimi, kaip gyvenimas tarpinėje sistemoje padėjo ramiau pereiti į savarankišką etapą ir grįžti į įprastą ritmą be staigaus lūžio.

    Vėliau svečiai apžiūrėjo Pusiaukelės namus, susipažino su gyvenimo sąlygomis, tvarka ir kasdieniais reikalavimais. Bendruomenei pristatyta ir dabartinių gyventojų patirtis – vienas jų, Tomas, papasakojo, kaip struktūruota rutina ir aiškūs lūkesčiai padeda susidėlioti planus po išėjimo į laisvę.

    Per 10 metų Marijampolės Pusiaukelės namai įtvirtino kryptį, kurioje kontrolė derinama su pagalba, o reikalavimai – su realiomis priemonėmis keistis. Bendras siekis išlieka tas pats: kad pusiaukelė vestų į priekį ir žmogus turėtų realią galimybę pradėti iš naujo.

  • Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Marijampolės savivaldybė pripažinta šeimai draugiška: Seime įvertintos ilgalaikės investicijos

    Seime surengtuose nacionaliniuose apdovanojimuose Šeimai draugiškiausia savivaldybė pirmą kartą pagerbtos savivaldybės, kurios kryptingai stiprina šeimoms palankią aplinką. Renginys subūrė savivaldos, ministerijų ir bendruomenių atstovus, akcentuotas realių sprendimų vaidmuo kasdienėje šeimų gerovėje.

    Tarp apdovanotųjų atsidūrė Marijampolės savivaldybė, pelniusi įvertinimą nominacijoje Už ilgalaikes investicijas į šeimai palankų švietimą. Komisija išskyrė nuoseklų dėmesį kokybiškam ir prieinamam ugdymui, mokymuisi visą gyvenimą ir kompleksinei pagalbai vaikams bei šeimoms.

    Marijampolės savivaldybės vardu apdovanojimą atsiėmė vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Pasak savivaldybės atstovų, įvertinimas siejamas su ilgalaikiais sprendimais, kurie padeda šeimoms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą bei užtikrina stabilesnę paslaugų kokybę skirtingoms amžiaus grupėms.

    Nacionaliniai apdovanojimai surengti bendradarbiaujant kelioms ministerijoms, o pačią iniciatyvą organizatoriai pristato kaip paskatą savivaldybėms dalintis praktika, kuri veikia. Tokie įvertinimai dažniausiai atkreipia dėmesį į ankstyvosios pagalbos šeimai svarbą, įtraukaus ugdymo plėtrą ir paslaugų prieinamumą ne tik didmiesčiuose.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimas yra švietimo bendruomenės ir su šeimomis dirbančių specialistų bendro darbo rezultatas. Savivaldybė tikisi, kad įvertinimas taps papildomu impulsu tęsti pradėtas priemones ir dar labiau stiprinti šeimoms palankias paslaugas visame regione.

  • Filosofija komiksuose Šiauliuose: geriausi plakatai keliauja po miestą ir autobusus

    Filosofija komiksuose Šiauliuose: geriausi plakatai keliauja po miestą ir autobusus

    Šiauliuose paskelbti komiksų plakatų kūrimo konkurso laureatai, o geriausi darbai jau tapo miesto kasdienybės dalimi. Jaunieji autoriai apdovanoti diplomais ir prizais, o jų plakatai pristatomi ne tik parodose, bet ir viešajame transporte.

    Konkurse dalyvavo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Stasio Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių technologijų mokymo centro Menų ir grožio paslaugų skyriaus bei „Ringuvos“ mokyklos mokiniai. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas buvo sudėtingas idėjas paversti aiškia, vizualia ir jaunimui artima kalba.

    „Gyvenimas nėra tobulas, kai jame trūksta tiesos, gėrio ir grožio“, – sakė bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė.

    Filosofija per komikso kalbą

    Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, prieš vienuolika metų įkūrusi Komiksų centrą, šiemet pasirinko temą, kuri dažnai laikoma akademine ir nelengvai prisijaukinama. Idėja filosofiją pasakoti komiksais leido suderinti tekstą, simbolius ir vaizdą taip, kad prasmė būtų suprantama iš pirmo žvilgsnio.

    Konkurso sumanymas susietas ir su miesto progomis: Šiaulių 790 metų jubiliejumi bei filosofo Stasio Šalkauskio 140-osiomis gimimo metinėmis. Pasak organizatorių, tai tapo proga apie vietos istoriją ir idėjas kalbėtis ne paskaitos forma, o kūrybiniu dialogu.

    Paroda išeina į gatves

    Renginio metu pristatyta dešimties geriausių komiksų plakatų paroda, kuri pasirinkta kaip keliaujanti ekspozicija. Laureatų darbai puošia maršrutinius mikroautobusus, rodomi miesto autobusų ekranuose, o dalis plakatų perkelta į įvairias viešas erdves.

    Nuo gegužės 18 dieną ekspozicijas galima pamatyti bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje Aido gatvėje bei Povilo Višinskio bibliotekos Vaikų abonemente Aušros aikštėje. Nuo birželio pradžios komiksų plakatai turėtų atsirasti ir Vilniaus gatvės bulvaro vitrinoje.

    Jaunimui svarbu, kad mato miestas

    Renginyje dalyvavusi Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė akcentavo jaunimo iniciatyvą ir kūrybinę drąsą. Patys laureatai sakė, kad jiems itin reikšminga ne vien pergalė, bet ir tai, jog jų darbai matomi plačiai, o ne lieka tik mokyklos bendruomenėje.

    Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Adrija ir Aleksas, akordeonais atlikę muzikinį kūrinį. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai rodo bibliotekų pokytį: jos vis dažniau tampa vieta, kur gimsta šiuolaikinės idėjos, o miestas į kūrybą įtraukiamas kaip gyva galerija.

    Projektas įgyvendintas vykdant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą kultūrinę priemonę miesto įvaizdžiui gerinti „Stasys Šalkauskis ir Šiauliai: filosofinis dialogas komikse“.

  • Šiaulių regiono vizitas Zadare: kaip ES fondai ir investicijos keičia miestą ir ką perimti Lietuvai

    Šiaulių regiono savivaldos atstovų delegacija, kurioje dalyvavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, lankėsi Zadaro mieste bei Zadaro apskrityje Kroatijoje. Vizito metu daugiausia dėmesio skirta ES fondų finansuojamiems projektams, investicijų pritraukimui ir praktiniam regioninės plėtros planavimui.

    Susitikimuose Kroatijos partneriai pristatė pagrindines Zadaro plėtros kryptis ir tai, kaip savivalda derina infrastruktūros atnaujinimą su turizmo, transporto ir viešųjų paslaugų plėtra. Šiaulių regiono atstovams aktualiausia buvo, kokie sprendimai leidžia projektus įgyvendinti greičiau ir su mažesnėmis rizikomis.

    ES fondai ir regionų plėtra

    Delegacija domėjosi, kaip ES finansavimas panaudojamas didesniems infrastruktūros projektams ir kokie valdymo modeliai padeda užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams. Tokie vizitai paprastai tampa proga palyginti, kaip skirtingos savivaldybės planuoja prioritetus, vertina projektų atsiperkamumą ir matuoja poveikį gyvenimo kokybei.

    Praktinis aspektas ypač svarbus, nes ES lėšomis finansuojami projektai dažnai reikalauja aiškių rodiklių, griežtų terminų ir nuoseklaus pirkimų organizavimo. Regionams tai reiškia ne tik naują infrastruktūrą, bet ir stipresnius administracinius gebėjimus, kurie vėliau praverčia pritraukiant papildomas investicijas.

    Ryšiai, sportas ir bendri interesai

    Zadaro meras Šime Erlić susitikimuose akcentavo Lietuvos ir Kroatijos ryšius bei panašius abiejų šalių raidos etapus po nepriklausomybės atkūrimo XX amžiaus pabaigoje. Pasak jo, bendrumo jausmą stiprina ir sportas, ypač krepšinis, kuris abiejose šalyse išlieka viena ryškiausių tapatybės dalių.

    Vizito metu Šiaulių regiono delegacija apsilankė Zadaro sporto centre „Višnjik“, kuriame aptarta sporto infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Šis klausimas savivaldybėms aktualus ne tik dėl renginių ar sporto paslaugų, bet ir dėl finansinio tvarumo, partnerystės modelių bei pastatų eksploatacijos kaštų.

    Augantis bendradarbiavimas ir naujos nišos

    Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas pažymėjo, kad Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas kasmet stiprėja tiek ekonomikos, tiek kultūros srityse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dvišalė prekyba per pastaruosius metus augo apie 30 proc., o papildomų galimybių ieškoma farmacijos, medicinos, informacinių technologijų ir inovacijų sektoriuose.

    Vizito pabaigoje aptartos tolesnės regionų partnerystės kryptys ir formos, kurios leistų sistemingiau dalytis patirtimi. Tikimasi, kad tokie kontaktai gali virsti bendrais projektais, kurie apimtų tiek investicijų pritraukimą, tiek savivaldybių kompetencijų stiprinimą.

  • Mažeikiuose su RRT aptarta ryšio infrastruktūros plėtra: kokių sprendimų reikia rajonui?

    Mažeikių rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Ryšių reguliavimo tarnybos atstovais, kuriame dėmesys skirtas elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai ir svarbiausiems rajono prioritetams. Savivaldybė su reguliuotoju aptarė esamą ryšio kokybę bei kliūtis, kurios lėtina spartesnio interneto ir patikimesnio mobiliojo ryšio plėtrą.

    Susitikime dalyvavo RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Marijus Balnis ir Spektro bei įrenginių priežiūros departamento direktorius Artūras Kaminskas. Iš savivaldybės pusės susitikime buvo merė Rūta Matulaitienė, administracijos ir skyrių vadovai, taip pat Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos direktorė Alina Bernotienė.

    Kas buvo aptarta?

    Pokalbyje apžvelgti elektroninių ryšių paslaugų kokybės rodikliai ir infrastruktūros būklė skirtingose rajono vietovėse, įvardijant teritorijas, kur ryšys gyventojams ir verslui vis dar kelia praktinių problemų. Taip pat aptartos bendradarbiavimo galimybės, kurios leistų greičiau suderinti techninius sprendimus ir užtikrinti investicijų kryptingumą.

    Susitikimo dalyviai akcentavo, kad spartus ir stabilus ryšys tiesiogiai susijęs su viešųjų paslaugų prieinamumu, švietimo ir bibliotekų paslaugų skaitmeninimu bei nuotolinio darbo galimybėmis. Savivaldybėms tai tampa ir konkurencingumo klausimu, nes patikima infrastruktūra dažnai lemia, kur kuriasi nauji verslai ir ar regionas patrauklus investuotojams.

    Kodėl tai svarbu gyventojams ir verslui?

    Elektroninių ryšių tinklų plėtra Lietuvoje paprastai remiasi dviem kryptimis: šviesolaidžio infrastruktūros stiprinimu ir naujesnės kartos mobiliojo ryšio diegimu. Praktikoje tai reiškia, kad mažesnėse gyvenvietėse svarbiausi tampa leidimų derinimo greitis, tinklų statybos kaštai, prieiga prie savivaldybės valdomos infrastruktūros ir aiškus planavimas.

    Susitikime taip pat kalbėta apie tvarius sprendimus, kurie leistų plėtrą vykdyti efektyviau, neapkraunant miestų ir gyvenviečių perteklinėmis statybomis. Tokiais atvejais paprastai ieškoma būdų, kaip derinti skirtingų tinklų plėtrą, racionaliau naudoti esamus bokštus, trasas ar inžinerinius koridorius.

    Kokie gali būti kiti žingsniai?

    Po tokio pobūdžio susitikimų dažniausiai formuojami konkretūs darbų prioritetai: probleminių vietovių identifikavimas, reikalingų leidimų ir derinimų proceso peržiūra, duomenų apsikeitimas dėl ryšio aprėpties ir planuojamų investicijų. Savivaldybės vaidmuo čia svarbus, nes ji gali padėti suderinti viešąjį interesą, teritorijų planavimą ir praktinius plėtros klausimus.

    Mažeikių rajono savivaldybė nurodo sieksianti, kad pažangūs ryšio sprendimai būtų prieinami visoje teritorijoje, o ne tik didžiausiuose centruose. Toks tikslas ypač aktualus augant skaitmeninių paslaugų poreikiui ir plečiantis nuotolinėms paslaugoms švietime, sveikatos srityje bei kasdienėje gyventojų komunikacijoje.

  • Mažeikių valdžia Sedoje pristatė 2025 metų planus: ką gyventojai kėlė į pirmą vietą?

    Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda Sedos kultūros centre susitiko su seniūnijos gyventojais ir pristatė savivaldybės 2025 metų veiklos kryptis. Susitikime aptarti tiek jau vykdomi darbai, tiek artimiausiems metams planuojami projektai, o gyventojai galėjo tiesiogiai užduoti klausimus ir teikti pasiūlymus.

    Kartu su mere dalyvavo vicemerė Kristina Juškevičienė, Savivaldybės administracijos direktorius Arvydas Pocius, skyrių vadovai, Sedos seniūnė Vita Domarkienė, savivaldybės įmonių atstovai bei policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Toks formatas leidžia vietoje atsakyti į praktinius klausimus ir aiškiau įvardyti, kas už ką atsakingas.

    Kas aktualiausia Sedos seniūnijai?

    Pristatant planus ir aptariant situaciją seniūnijoje daugiausia dėmesio skirta kelių ir gatvių būklei bei eismo saugumui. Gyventojai klausė apie gatvių asfaltavimą, remontuotinų atkarpų prioritetų sudarymą, žvyrkelių priežiūrą, apšvietimo plėtrą, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą.

    Ne mažiau klausimų sulaukė vandentvarkos temos: prisijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, tinklų plėtra, vandens kokybė. Taip pat aptartos atliekų tvarkymo paslaugos ir praktiniai kasdieniai klausimai, kurie gyventojams dažniausiai tampa svarbūs ne tik planuojant, bet ir vertinant savivaldybės darbą.

    Įmonių ir tarnybų atsakymai vietoje

    Susitikime dalyvavusių savivaldybės valdomų įmonių vadovai trumpai apžvelgė teikiamas paslaugas ir planuojamus darbus. Kalbėta apie keleivių vežimą vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, stambiagabaričių atliekų išvežimą, vandentiekio ir kanalizacijos infrastruktūros plėtrą bei sąlygas, susijusias su vandens paėmimu ugniagesių automobiliams.

    Mažeikių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas pristatė viešosios tvarkos ir eismo saugumo situaciją seniūnijoje, ragino gyventojus aktyviau pranešti apie problemas ir kreiptis į atsakingus pareigūnus. Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas apžvelgė gaisrų prevencijos klausimus ir priminė, kad rizikas dažnai lemia ne tik infrastruktūra, bet ir gyventojų įpročiai.

    Kada vyks paskutiniai susitikimai?

    Savivaldybė nurodo, kad kitą savaitę numatyti trys paskutiniai susitikimai su seniūnijų gyventojais. Jie vyks gegužės 18 dieną Židikų seniūnijoje, gegužės 19 dieną Mažeikių apylinkės seniūnijoje ir gegužės 20 dieną Mažeikių seniūnijoje, visais atvejais pradžia numatyta 17.30 valandą.

    Gyventojai kviečiami ne tik išklausyti planų pristatymą, bet ir įvardyti konkrečias problemas, aptarti sprendimo būdus bei pateikti pasiūlymus. Tokie susitikimai dažnai tampa vieta, kur aiškiau susidėlioja lūkesčiai, o savivaldybė gauna signalus, kurioms sritims bendruomenė prašo skirti didžiausią dėmesį.

  • Mažeikių savivaldybė primena: iki rytdienio pietų – paraiškos SVV paramai iš 100 000 eurų fondo

    Mažeikių rajono savivaldybė skelbia, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai dar gali kreiptis dėl dalinės finansinės paramos iš SVV rėmimo fondo. Savivaldybės biudžete šiam tikslui 2026 metais numatyta 100 000 eurų, o paraiškų teikimo terminas artėja prie pabaigos.

    Paraiškos ir visi reikalingi dokumentai priimami iki gegužės 15 dienos 12.00 valandos. Savivaldybė ragina neatidėlioti paskutinei minutei, nes kartu su paraiška dažniausiai reikia pateikti ir papildomus dokumentus, be kurių vertinimas gali užtrukti.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraišką galima pristatyti atvykus į Savivaldybės administracijos priimamąjį pagal vieno langelio principą, adresu Laižuvos g. 3, Mažeikiai. Taip pat dokumentus galima atsiųsti paštu arba perduoti per pasiuntinį tuo pačiu adresu.

    Dar vienas būdas pateikti dokumentus – elektroniniu paštu, jei jie pasirašyti elektroniniu parašu ir yra galimybė aiškiai identifikuoti pareiškėją. Savivaldybė pabrėžia, kad elektroninis pateikimas patogus, tačiau svarbu užtikrinti, jog visi priedai būtų pridėti ir pateikti tinkamu formatu.

    Ką svarbu pasitikrinti prieš teikiant?

    Prieš siunčiant paraišką verta įsitikinti, kad naudojama aktuali paraiškos forma ir galiojanti SVV rėmimo fondo nuostatų redakcija. Šie dokumentai ir kita aktuali informacija skelbiami Savivaldybės interneto svetainės skiltyje, skirtoje verslui ir investuotojams.

    Jei kyla neaiškumų dėl reikalavimų, dokumentų komplektavimo ar pateikimo būdo, Savivaldybė kviečia pasikonsultuoti telefonu. Tai ypač aktualu teikiant paraišką paskutinėmis dienomis, kai bet koks netikslumas gali reikšti, kad paraiška bus laikoma nepilna.

  • Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena: kodėl ji minima ir kokius sveikinimus verta rinktis šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena, kurią Jungtinės Tautos paskelbė siekdamos atkreipti dėmesį į šeimos svarbą ir su ja susijusius socialinius, ekonominius bei demografinius pokyčius. Lietuvoje ši diena dažnai siejama ir su Vaiko dienos minėjimu, todėl viešojoje erdvėje ji neretai pristatoma kaip proga pasveikinti ir šeimas, ir vaikus.

    Tarptautinės šeimos dienos esmė nėra vien simboliniai linkėjimai ar atvirukai. Ši proga primena apie kasdienius dalykus, kurie šeimai daro didžiausią įtaką: tėvų ir vaikų laiko trūkumą, emocinę sveikatą, finansinį stabilumą, ugdymo paslaugų prieinamumą, taip pat valstybės teikiamą paramą šeimoms.

    Kuo svarbi Tarptautinė šeimos diena?

    Jungtinės Tautos šią dieną sieja su diskusijomis apie šeimos gerovę ir politikos sprendimus, kurie gali padėti mažinti skurdą, socialinę atskirtį ir stiprinti vaikų apsaugą. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie tai, kaip nuotolinis darbas, migracija bei DI įrankiai keičia kasdienę tėvų ir vaikų rutiną, bendravimą ir net mokymosi įpročius.

    Lietuvoje ši data tampa patogia proga institucijoms ir organizacijoms priminti apie pagalbos priemones šeimoms, o bendruomenėms organizuoti iniciatyvas mokyklose, darželiuose ar miestuose. Daug kur tai įgauna praktišką formą: nuo šeimų renginių iki diskusijų apie vaikų emocinę sveikatą ir saugumą internete.

    Kokius sveikinimus rinktis?

    Jei norisi pasveikinti artimuosius, verta rinktis trumpą, aiškų palinkėjimą, kuris skamba asmeniškai ir šiltai. Dažniausiai tinka akcentai apie laiką kartu, tarpusavio palaikymą ir dėkingumą, o vaikams skirti sveikinimai gali būti paprastesni, labiau orientuoti į džiaugsmą, smalsumą ir saugumo jausmą.

    Praktinis patarimas paprastas: vietoj bendrų frazių verta įrašyti vieną konkretų dalyką, už kurį esate dėkingi šeimai ar vaikui. Toks sveikinimas skamba natūraliau, o žinutė tampa ne formali, bet tikrai reikšminga.

    Proga sustoti ir susitarti

    Ši diena daugeliui tampa priminimu, kad šeimos stiprybę kuria ne didelės dovanos, o nuoseklus dėmesys ir kasdieniai susitarimai. Kartais geriausias minėjimas yra paprastas: pasivaikščiojimas, bendri pietūs ar pokalbis be ekranų.

    Nors Tarptautinė šeimos ir Vaiko diena dažnai minima sveikinimais, jos tikslas platesnis: paskatinti bendruomenes ir sprendimų priėmėjus kurti aplinką, kurioje šeimoms lengviau auginti vaikus, derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei jaustis saugiai.

  • Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Pagerbimas tiems, kurie suneša biudžetą

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės, kurias organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Renginyje apdovanoti žmonės ir įmonės, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad mokesčių mokėtojų indėlis yra tiesiogiai susijęs su svarbiausiomis viešosiomis paslaugomis, pradedant švietimu ir sveikatos apsauga, baigiant šalies saugumu bei gynyba. Anot jų, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne tik padėką, bet ir aiškias, stabilias žaidimo taisykles.

    „Valdžia neturi kitų pinigų, kaip tik tuos, kuriuos savo darbu ir investicijomis sukuria mokesčių mokėtojai“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

    Ji akcentavo, kad prognozuojama ir nuosekli mokesčių sistema yra viena esminių sąlygų, leidžiančių žmonėms ir verslui planuoti ateitį. Pasak jos, valstybės interesas yra saugoti ne tik biudžeto pajamas, bet ir tuos, kurie jas sukuria, ypač kai verslas veikia neapibrėžtumo ir didėjančio reguliavimo sąlygomis.

    Verslas prašo aiškumo ir stabilumo

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad pagarba mokesčių mokėtojams praktikoje turi virsti stabilesne teisine ir mokestine aplinka. Jo vertinimu, įmonėms svarbiausia ne vien dabartinės taisyklės, o galimybė suprasti, kokios jos bus po metų ar kelerių.

    „Verslui reikia aiškumo. Reikia žinoti, kokios taisyklės galios ne tik šiandien, bet ir po metų, po kelių metų“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Tokį lūkestį stiprina ir platesnės tendencijos Europoje, kur daugėja reikalavimų dėl atskaitomybės, tvarumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo. Įmonėms tai reiškia papildomas administracines sąnaudas, todėl nuspėjama mokesčių politika ir efektyvus reguliavimas tampa konkurencingumo klausimu.

    Kas šiemet įvertinti?

    Renginyje apdovanotos įmonės ir lyderiai, kurių veikla siejama su investicijomis regionuose, didesniu darbo vietų skaičiumi bei reikšmingu indėliu į mokesčių surinkimą. Tarp įvertintų regionų ekonomikos kategorijoje paminėtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“.

    Investicijų kategorijoje apdovanojimai skirti „Homanit Lietuva“, „Pentasweet“ ir VMG įmonių grupei, akcentuojant gamybos plėtrą ir ilgalaikius projektus Lietuvoje. Nacionalinio ekonominio indėlio kategorijoje išskirti „Swedbank“, SEB bankas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, o už reikšmingą darbo vietų kūrimą įvertintos „Maxima LT“, „IKI Lietuva“, „Danske Bank Lietuvoje“, „Norfos mažmena“ ir „InMedica“.

    Ateities lyderystės kategorijoje įvertinti Thomas Platenga, Tomas Okmanas, Tadas Burgaila ir Rytis Laurinavičius už iniciatyvas, susijusias su verslumu, švietimu ir pilietiškumu. Renginyje dalyvavo ir valstybės institucijų, asociacijų bei politikos atstovai, o iškilmes moderavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais ši diena LLRI iniciatyva įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.