CP v2

Blog

  • Tyrimas sukrėtė: niekada nesusituokę vėžiu serga gerokai dažniau – paaiškino kodėl

    Tyrimas sukrėtė: niekada nesusituokę vėžiu serga gerokai dažniau – paaiškino kodėl

    Niekada nesusituokę suaugusieji gali turėti gerokai didesnę riziką susirgti vėžiu nei tie, kurie yra susituokę ar buvo susituokę anksčiau, rodo naujas tyrimas.

    Majamio universiteto tyrėjų komanda nustatė, kad vėžio atvejų dažnis tarp niekada nesusituokusių vyrų buvo 68 proc. didesnis, o tarp niekada nesusituokusių moterų – 85 proc. didesnis.

    Skirtumai dideli, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šių rezultatų nereikėtų interpretuoti taip, tarsi santuoka „apsaugotų“ nuo vėžio ar kad dėl sveikatos verta skubėti tuoktis.

    Tyrėjų teigimu, už antraščių slypi kur kas sudėtingesnė realybė. Vėžiniai navikai „nežino“ žmogaus šeiminės padėties, tačiau nemažai vėžio rizikos veiksnių yra susiję su tuo, ar žmogus gyvena santuokoje. Tarp tokių veiksnių minimi rūkymas, patiriamas stresas, taip pat ir tai, ar moteris yra gimdžiusi.

    Mokslininkai taip pat kelia prielaidą, kad sveikesni žmonės apskritai gali būti labiau linkę sudaryti santuoką. Be to, šiame tyrime romantiškus santykius palaikantys, bet nesusituokę ir kartu gyvenantys asmenys buvo priskirti nesusituokusiųjų grupei.

    Klinikinis psichologas Frankas Penedo akcentavo prevencijos svarbą:

    „Tai reiškia, kad jei nesate susituokę, turėtumėte skirti daugiau dėmesio vėžio rizikos veiksniams, atlikti reikiamas patikras ir rūpintis, kad sveikatos priežiūra būtų nuolat prieinama. Prevencijos pastangos, remiantis mūsų išvadomis, turėtų apimti vėžio rizikos suvokimo didinimą ir prevencijos strategijas, atsižvelgiant į šeiminę padėtį“, – teigė jis.

    Šios išvados gautos išanalizavus daugiau nei 4 mln. vėžio atvejų 12 JAV valstijų. Duomenys apėmė 2015–2022 metų laikotarpį ir buvo vertinami 30 metų ir vyresni žmonės. Tyrimas buvo vieno laikotarpio „pjūvis“, todėl santuokos poveikis vėžio rodikliams nebuvo stebimas ilgą laiką.

    Didžiausi skirtumai pastebėti kai kurių konkrečių ligų atvejais. Pavyzdžiui, išangės vėžio dažnis vyrams buvo maždaug penkis kartus didesnis tarp niekada nesusituokusių, palyginti su susituokusiais ar anksčiau susituokusiais. Tuo tarpu gimdos kaklelio vėžio dažnis moterims buvo beveik tris kartus didesnis tarp niekada nesusituokusių, lyginant su susituokusiomis ar anksčiau susituokusiomis.

    Šios ligos glaudžiai siejamos su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Tyrėjai pažymi, kad partneris gali paskatinti laiku pasitikrinti, o tai gali turėti reikšmės ankstyvai diagnostikai. Tuo tarpu tų vėžio rūšių, kurioms taikomos plačiai organizuotos patikros programos (pavyzdžiui, krūties ar prostatos vėžys), atveju skirtumai buvo mažesni.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad tyrimo grupavimas nebuvo itin detalus: vienoje kategorijoje galėjo atsidurti tiek dešimtmečius laimingai gyvenę sutuoktiniai, tiek žmonės, kurie buvo trumpai susituokę ir didžiąją gyvenimo dalį praleido po skyrybų. Vis dėlto ryšys tarp šeiminės padėties ir vėžio rizikos, tyrėjų vertinimu, yra įdomus ir iki šiol palyginti mažai nagrinėtas.

    F. Penedo pabrėžė, kad rezultatai siunčia aiškų signalą:

    „Tai aiškus ir stiprus signalas, kad kai kuriems žmonėms rizika yra didesnė“, – teigė jis.

    Kartu mokslininkai primena, kad vienatvė ir nesusituokimas kai kuriuose tyrimuose siejami ir su tam tikrais privalumais, pavyzdžiui, glaudesniais socialiniais ryšiais ar didesnėmis asmeninio augimo galimybėmis. Todėl, kaip pabrėžiama, šiuos duomenis būtina vertinti platesniame kontekste.

    Taip pat esama įrodymų, kad santuoka gali turėti ir neigiamų aspektų – kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, yra sieję ją su didesne demencijos rizika. Tad vien šeiminės padėties nepakanka laikyti vienareikšmiu sveikatos rodikliu.

    Epidemiologas Paulo Pinheiro teigė, kad gauti rezultatai rodo socialinių veiksnių svarbą visuomenės mastu:

    „Šie rezultatai leidžia manyti, kad tokie socialiniai veiksniai kaip šeiminė padėtis gali būti svarbūs vėžio rizikos žymenys populiacijos lygmeniu“, – sakė jis.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Cancer Research Communications“.

  • Nerimas ar OKS? Psichologai paaiškina, kur riba ir kada metas kreiptis pagalbos

    Nerimas ar OKS? Psichologai paaiškina, kur riba ir kada metas kreiptis pagalbos

    Nerimas savaime nėra psichikos liga. Tai normali, prisitaikanti emocija, padedanti reaguoti į galimas grėsmes.

    Nerimas yra automatinė reakcija, kai eidami mišku staiga krūptelite, nes pasirodo, jog pamatėte gyvatę, o po akimirkos suprantate, kad tai buvo tik šakelė.

    Taip pat tai (deja, dažnai nepatogūs) prakaituojantys delnai ir drebulys balse prieš pristatymą ar pirmą pasimatymą, taip pat įkyriai besisukančios mintys, neleidžiančios užmigti trečią valandą nakties.

    Daugelis turime būdų, kaip tvarkytis su nerimą keliančiomis mintimis ir jausmais, kad jaustumėmės labiau kontroliuojantys situaciją. Pavyzdžiui, prieš pristatymą galime tikrinti ir dar kartą tikrinti, ar viskas paruošta, arba ieškoti artimo žmogaus patikinimo, kad viskas bus gerai.

    Tačiau kada tokie elgesio modeliai jau gali atitikti nerimo sutrikimo diagnozę? O kada jie gali rodyti obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS)?

    Klinikiniams psichologams šie klausimai kyla dažnai. Pastaruoju metu juos dar labiau paskatino išaugęs susidomėjimas OKS socialiniuose tinkluose. Tad kuo skiriasi nerimas ir OKS, ir kaip jie gydomi?

    „Įprastas“ nerimas gali tapti nerimo sutrikimu, kai baimės ar nerimas yra nuolatiniai, labai intensyvūs ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

    Skaičiuojama, kad maždaug vienas iš trijų žmonių per gyvenimą patirs nerimo sutrikimą.

    Vieni dažniausių – socialinio nerimo sutrikimas (baimė socialinėse situacijose), panikos sutrikimas (pasikartojantys panikos priepuoliai ir baimė, kad jie vėl pasikartos) bei generalizuotas nerimo sutrikimas (nuolatinis ir per didelis nerimavimas).

    Nors šių sutrikimų simptomai šiek tiek skiriasi, visiems būdingas perdėtas ir užsitęsęs nerimas ar baimė, sukeliantys didelį diskomfortą arba verčiantys vengti svarbių gyvenimo sričių, įskaitant darbą, mokslus ar socialinę veiklą.

    Nors OKS susijęs su nerimu, psichikos sveikatos specialistų naudojamuose diagnostikos vadovuose jis laikomas atskiru sutrikimu.

    Taip pat įmanoma turėti abu sutrikimus: maždaug pusei ar net trims ketvirtadaliams žmonių, sergančių OKS, nustatomas ir vienas ar keli nerimo sutrikimai.

    OKS pasireiškia obsesijomis, kompulsijomis arba abiem. Šie simptomai sukelia reikšmingą kančią arba trukdo kasdieniam funkcionavimui.

    Obsesijos – tai įkyrios, nepageidaujamos mintys, vaizdiniai ar impulsai. Tai gali būti intensyvi baimė, kad maistas užterštas, staigūs vaizdiniai apie galimą žalos padarymą kitam žmogui, arba nuolat grįžtanti mintis, jog padarėte rimtą klaidą.

    Kompulsijos – tai pasikartojantys veiksmai arba mintiniai ritualai, kuriuos žmogus jaučia privalantis atlikti, kad sumažintų kylantį nerimą. Pavyzdžiui, tai nuolatinis tikrinimas, frazių kartojimas, pernelyg dažnas rankų plovimas ar nuolatinis patikinimo ieškojimas.

    Daugeliui žmonių kartais pasitaiko nepageidaujamų minčių arba noras grįžti ir patikrinti, ar tikrai išjungta viryklė. Tvarkos palaikymas ar polinkis laikytis rutinos gali būti tiesiog įpročiai, kurie nesukelia didelio diskomforto.

    Tačiau OKS išsiskiria sunkumu ir poveikiu kasdienybei.

    Jei obsesijos ar kompulsijos užima daug laiko, sukelia didelę kančią arba trukdo kasdieniam gyvenimui, tai gali būti OKS požymis.

    Svarbu žinoti, kad OKS neįmanoma „atpažinti“ vien iš elgesio. Sutrikimas gali būti nematomas, nes dalis kompulsijų vyksta mintyse, pavyzdžiui, žmogus nuolat skaičiuoja ar kartoja tam tikras frazes. Be to, dėl gėdos žmonės neretai stengiasi slėpti simptomus.

    Nors nerimo sutrikimai ir OKS turi panašumų, įskaitant pasikartojančias, varginančias mintis, jų mechanizmai ir įsitikinimai, kurie šiuos simptomus palaiko, skiriasi. Dėl to skiriasi ir gydymo principai.

    Viena efektyviausių gydymo krypčių tiek nerimo sutrikimams, tiek OKS yra kognityvinė elgesio terapija (KET).

    OKS atveju gydymui dažnai taikoma specializuota KET forma – ekspozicija ir reakcijos prevencija (ERP). Jos esmė – palaipsniui susidurti su situacijomis, kurios sukelia įkyrias mintis ir nerimą, kartu atsispiriant norui atlikti kompulsijas.

    Pavyzdžiui, žmogus, turintis užterštumo baimę, gali pamažu mažinti kartų skaičių, kiek plauna rankas prieš valgį. Ilgainiui mokomasi, kad bijomas scenarijus neįvyksta, kad diskomfortą įmanoma ištverti be ritualo, o nerimas savaime sumažėja.

    Nerimo sutrikimų gydymas dažniausiai orientuojamas į konkretų baimės ar nerimavimo turinį. Pavyzdžiui, generalizuoto nerimo atveju svarbu atpažinti nerimavimo modelius, kvestionuoti įsitikinimus, palaikančius nerimą, ir mokytis naudingesnių problemų sprendimo būdų – nuo idėjų generavimo iki mažų, realių veiksmų.

    Antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti veiksminga gydymo dalis tiek nerimo sutrikimų, tiek OKS atvejais. Dažnai geriausių rezultatų pasiekiama derinant medikamentinį gydymą (SSRI) su psichoterapija (KET), ypač kai OKS yra sunkios eigos.

    Nors gerai, kad apie psichikos sveikatą internete kalbama atviriau ir mažėja stigma, socialiniai tinklai kartais ištrina ribą tarp asmeninės patirties ir mokslo įrodymais pagrįstos informacijos.

    Jei internete matyta informacija paskatino susimąstyti apie savo savijautą, geriausias kitas žingsnis – pasikalbėti su kvalifikuotu specialistu. Jis gali padėti suprasti, ką iš tiesų patiriate, ir kokia pagalba būtų tinkamiausia.

  • Mėsa mažina demencijos riziką? Švedų tyrimas parodė netikėtą išimtį vienai genų grupei

    Mėsa mažina demencijos riziką? Švedų tyrimas parodė netikėtą išimtį vienai genų grupei

    Naujas stebimasis tyrimas atskleidė netikėtą sąsają: didesnis mėsos vartojimas gali būti susijęs su mažesne demencijos išsivystymo rizika. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad toks ryšys pastebėtas tik žmonėms, turintiems specifinį APOE4 geno variantą, kuris yra glaudžiai siejamas su didesne Alzheimerio ligos rizika.

    Tyrimą atlikę Švedijos Karolinska Institutet ir Stokholmo universiteto mokslininkai iki 15 metų stebėjo 2 157 vyresnius nei 60 metų asmenis. Jie lygino dalyvių pačių nurodytą mitybą su kognityvinių testų rezultatais ir demencijos diagnozėmis.

    Nors nemažai ankstesnių tyrimų yra įspėję apie neigiamą perdirbtų produktų poveikį sveikatai, šis darbas taip pat parodė panašią tendenciją. Mokslininkai nustatė, kad mažesnė perdirbtos mėsos dalis bendrame mėsos suvartojime buvo susijusi su mažesne demencijos rizika, nepriklausomai nuo APOE genotipo.

    „Mažesnė perdirbtos mėsos dalis bendrame suvartojamos mėsos kiekyje buvo siejama su mažesne demencijos rizika, nepriklausomai nuo APOE genotipo“, – teigė Karolinska Institutet neurologė Sara Garcia-Ptacek.

    Tyrėjai APOE4 apibūdina kaip „protėvių žmogaus formą“ APOE geno. Tai paskatino hipotezę, kad žmonių, turinčių vieną ar dvi šio varianto kopijas, smegenys į mitybą, kurioje daugiau mėsos, gali reaguoti kitaip.

    Vis dėlto patys autoriai atkreipia dėmesį, kad prielaidos apie tai, jog mūsų protėviai gausiai maitinosi mėsa, pastaruoju metu yra ginčijamos. Be to, daug metų kaupti duomenys, ypač apie perdirbtą raudoną mėsą, neretai siejo didesnį jos vartojimą su didesne demencijos rizika. Dėl to mokslininkai ragina vertinti rezultatus atsargiai ir laukti daugiau tyrimų.

    Šis darbas įneša daugiau niuansų ir primena, kad žmonės skiriasi tiek genetika, tiek aplinkos veiksniais.

    „Šis tyrimas tikrino hipotezę, kad žmonėms, turintiems APOE4, didesnis mėsos vartojimas būtų susijęs su mažesne kognityvinio silpnėjimo ir demencijos rizika“, – aiškino Karolinska Institutet gerontologas Jakob Norgren.

    Stebimieji duomenys šią hipotezę palaikė: dalyviai, turintys APOE4 ir valgę daugiausiai mėsos, statistiškai reikšmingai rečiau susirgdavo demencija, o atminties prastėjimas, kaip rodo tyrimo rezultatai, vyko lėčiau.

    Šioje tiriamųjų grupėje perdirbta mėsa sudarė apie trečdalį visos suvartotos mėsos. Rezultatai leidžia manyti, kad kai kuriais atvejais mėsos vartojimas, įskaitant raudoną mėsą, gali būti palankus smegenų sveikatai.

    Kol kas nėra aišku, kodėl stebimas toks ryšys, tačiau jis rodo, kad mitybos ir demencijos rizikos sąveika gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Tyrėjai svarsto, jog APOE4 turintys asmenys tam tikras maistines medžiagas iš mėsos gali įsisavinti kitaip.

    Tuo metu dalyviams, kurie neturėjo APOE4, bendras mėsos vartojimas nebuvo susijęs nei su kognityvinių testų rezultatais, nei su tikimybe susirgti demencija.

    Vis dėlto reikšmės turėjo mėsos rūšis: didesnis neperdirbtos mėsos santykis bendrame mėsos kiekyje, pavyzdžiui, valgant daugiau raudonos mėsos ar paukštienos, buvo siejamas su mažesne demencijos rizika, nepriklausomai nuo APOE statuso, palyginti su didesniu perdirbtos mėsos vartojimu.

    APOE genas koduoja apolipoproteiną E – baltymą, kuris padeda organizme, įskaitant smegenis, pernešti cholesterolį ir riebalus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl APOE4 siejamas su Alzheimerio ligos rizika, tačiau ši sąsaja dar nėra iki galo paaiškinta.

    Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas: mokslininkai fiksavo, ką žmonės ir taip valgė, ir kaip laikui bėgant kito jų kognityvinė būklė, tačiau specialiai nepriskyrė dalyviams konkrečių dietų. Todėl rezultatai rodo sąsają, bet neįrodo, kad didesnis mėsos vartojimas apsaugo nuo demencijos.

    Tyrėjai pažymi, kad maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų turi APOE4 variantą, todėl ateityje gali būti svarstoma, ar demencijos riziką šiai grupei galima mažinti individualizuotomis mitybos rekomendacijomis.

    „Dabar reikalingi klinikiniai tyrimai, kad būtų galima parengti mitybos rekomendacijas, pritaikytas pagal APOE genotipą“, – teigė J. Norgren.

    Tyrimas publikuotas žurnale JAMA Network Open.

  • Mokslininkai 70 metų stebėjo 10 tūkst. žmonių: fluoridas vandenyje IQ nemažina

    Mokslininkai 70 metų stebėjo 10 tūkst. žmonių: fluoridas vandenyje IQ nemažina

    Naujas ilgalaikis tyrimas nerado įrodymų, kad nedidelės fluorido koncentracijos, naudojamos geriamajame vandenyje, turėtų neigiamą poveikį vaikų intelektui ar smegenų funkcijoms vėlesniame amžiuje. Mokslininkai daugiau kaip 10 tūkst. žmonių stebėjo nuo paauglystės iki senatvės.

    Daugelyje pasaulio regionų į geriamąjį vandenį pridedama fluorido siekiant gerinti dantų sveikatą – jis stiprina dantų emalį ir mažina ėduonies riziką.

    Tyrimas, paremtas 10 317 moksleivių duomenimis, apima laikotarpį nuo 1957 iki 2021 metų, kai daliai dalyvių buvo apie 80 metų. Tyrėjai nenustatė ryšio tarp gyvenimo vietoje taikytos vandens fluoridacijos ir IQ ar kitų kognityvinių funkcijų rodiklių vėlesniame gyvenime.

    Daugelis sveikatos institucijų sutaria, kad fluoridacija yra saugi tokiais kiekiais, kokie dažniausiai aptinkami bendruomenių vandens sistemose JAV. Vis dėlto viešose diskusijose pastaraisiais metais kilo ginčų po 2025 metais pasirodžiusio plačiai, bet, pasak mokslininkų, dažnai klaidingai interpretuoto darbo. Jame buvo teigiama, kad didelės fluorido dozės, gerokai viršijančios JAV visuomenės sveikatos tarnybos rekomenduojamą 0,7 mg/l lygį, gali būti siejamos su žemesniu vaikų IQ.

    Skeptikai atkreipė dėmesį, kad minėtoje analizėje naudotų tyrimų kokybė nevienoda, o išvados nebūtinai pritaikomos JAV, kur fluorido lygiai vandenyje yra mažesni. Nepaisant to, kai kurios JAV valstijos, įskaitant Jutą ir Floridą, jau yra uždraudusios bendruomeninę vandens fluoridaciją.

    2025 metų darbe daugiausia buvo apžvelgti tyrimai iš Kinijos ir Indijos, o JAV duomenų nebuvo. Taip pat nurodoma, kad dalyje tyrimų nebuvo pakankamai suvaldyti galimi vandens teršalų veiksniai.

    „Juta, Florida ir daugelis savivaldybių pasirinko pašalinti fluoridą iš geriamojo vandens, remdamosi ydingu pagrindu – tyrimais, kuriuose vertintas IQ poveikis patiriant milžiniškas fluorido dozes“, – teigė pagrindinis naujojo darbo autorius, sociologas ir demografas John Robert Warren iš „Minesotos universiteto“.

    „Kadangi į savivaldybių geriamąjį vandenį JAV pridedamo fluorido lygis yra gerokai mažesnis, beveik visi ankstesni tarptautinių tyrimų duomenys nėra aktualūs JAV viešosios politikos diskusijoms“, – pridūrė jis.

    Net ir 2025 metų tyrime buvo pripažinta, kad vertinant žemesnius fluorido lygius, būdingus JAV bendruomenių vandeniui, išvadų patikimumas ribotas. Būtent šią spragą siekė užpildyti naujasis darbas.

    J. R. Warren ir įvairių JAV institucijų mokslininkų komanda analizavo „Wisconsin Longitudinal Study“ duomenis. Tyrime buvo panaudoti 1957 metais mokyklą baigusių 10 317 mokinių IQ įverčiai ir jų gyvenamieji adresai, kuriuos buvo galima susieti su istoriniais duomenimis apie fluorido kiekį vandens tiekimo sistemose.

    Mokslininkai pažymi, kad vien iš vandens tiekimo duomenų apskaičiuota fluorido suvartojimo apimtis nėra tokia tiksli kaip tiesioginiai biologiniai matavimai, pavyzdžiui, šlapimo tyrimai. Be to, fluoridas į organizmą patenka ne tik iš vandens – jo yra maiste, dantų pastoje ir kituose kasdien vartojamuose produktuose. Vis dėlto, kol nėra dar daugiau panašaus masto tyrimų, šis darbas laikomas vienu tvirčiausių JAV kontekste.

    Dalis vaikų augo vartodami šulinio vandenį, kiti – bendruomenių vandentiekio vandenį. Istoriniai įrašai apie vandens šaltinius ir fluoridacijos programų pradžią leido palyginti grupes, kurios fluorido poveikį patyrė skirtingu metu.

    53, 64, 72 ir 80 metų amžiaus dalyviams buvo atliekami kognityviniai testai, todėl mokslininkai turėjo beveik 70 metų trukmės duomenų seką. Šių patikrinimų metu buvo atnaujinami ir gyvenamosios vietos duomenys, kas leido tikslinti fluorido poveikio įverčius.

    „Rezultatai nesuteikia pagrindo teiginiui, kad bendruomeninė vandens fluoridacija turėtų žalingą poveikį vaikų IQ ar suaugusiųjų kognityviniams gebėjimams“, – sakė viena iš darbo autorių Gina Rumore iš „Minesotos universiteto“.

    Įvertinus visus turimus galimus iškraipančius veiksnius, nebuvo požymių, kad fluoridą iš bendruomeninio vandens gavę mokiniai būtų pasirodę blogiau (ar geriau) nei jų bendraamžiai. Ši tendencija išliko ir sulaukus senatvės.

    Autoriai pažymi, kad išvados atkartoja ir jų ankstesnio tyrimo rezultatus, kuriame buvo analizuoti kitos JAV moksleivių kohortos kognityvinių testų duomenys – ir taip pat nenustatyta reikšmingo ryšio su vandens fluoridacija.

    Tuo tarpu kai kurie darbai rodo, kad prasta dantų sveikata, nuo kurios gali apsaugoti vandens fluoridacija, siejama su kognityvinių funkcijų prastėjimu. Kiti stebėjimai taip pat leidžia manyti, jog nutraukus fluoridacijos programas dantų sveikatos rodikliai kai kuriose vietovėse gali pablogėti gana greitai.

    Ar naujasis tyrimas pakeis visuomenėje įsisenėjusias interpretacijas apie fluoridaciją, dar neaišku. Vaikų odontologė Meg Lochary iš Union apygardos Šiaurės Karolinoje (ši apygarda fluoridacijos atsisakė 2024 metais) žiniasklaidai yra sakiusi: „Niekada nemačiau tokio didelio pasipriešinimo fluoridui, kaip per pastaruosius kelerius metus.“

    Vis dėlto bendruomeninę vandens fluoridaciją ir toliau remia pagrindinės visuomenės sveikatos organizacijos, įskaitant CDC, „American Dental Association“ ir „American Academy of Pediatrics“.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

  • Europa vėl ties katastrofos riba: „Hormuzo“ blokada gali smogti degalams, maistui ir pramonei

    Europa vėl ties katastrofos riba: „Hormuzo“ blokada gali smogti degalams, maistui ir pramonei

    Europa dar nebuvo iki galo atsigavusi po ankstesnės energetikos ir pragyvenimo brangimo bangos, kai į ją smogė nauja krizė – ir šįkart ji gali būti dar skaudesnė.

    Londone vis dažniau skamba pyktis, o ne vien nuovargis. Britams pasakymas, kad jie yra „fed up“, reiškia ne šiaip susierzinimą – tai rimtas įniršis. Ir taip jaučiasi ne tik Jungtinės Karalystės gyventojai.

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keir Starmer praėjusią savaitę kalbėjo taip, kaip, regis, mąsto daugelis europiečių: jis teigė esantis pavargęs nuo situacijos, kai rinkėjai ir verslas patiria finansinį smūgį „dėl Putino ar Trumpo veiksmų visame pasaulyje“.

    Europa vos pradėjo atsigauti po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos energetikos kainų šoko ir infliacijos šuolio, kai situaciją paaštrino Donald Trump, Benjamin Netanyahu ir karinė eskalacija prieš Iraną.

    Analitikai perspėja, kad jei Hormuzo sąsiauris – viena svarbiausių pasaulio prekybos arterijų – laivybai liks faktiškai uždarytas dar savaitę ar dvi, energijos kainų šokas gali peraugti į realius degalų, trąšų ir pramonės žaliavų trūkumus. Pirmieji smūgį pajustų Azijos importuotojai, tačiau pasekmės greitai persimestų į Europą. Kartu kiltų ir maisto kainos.

    JAV, blokuodamos Iraną ir jo eksportą, prisideda prie pasiūlos spaudimo, kuris Europos vyriausybėms gali sukelti apčiuopiamą ekonominį, socialinį ir politinį skausmą. Tai vyksta tuo metu, kai rinkėjai jau dabar ypač nepatenkinti pragyvenimo kaina.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį nurodė, kad Europos Sąjungos išlaidos iškastinio kuro importui per 44 konflikto dienas išaugo daugiau kaip 22 mlrd. eurų.

    „Hormuzo sąsiauris iš esmės yra uždarytas ir žmonės iš karto pajunta poveikį. Degalinėje, parduotuvėje ir namų ūkių sąskaitose. Tai, ką matome Artimuosiuose Rytuose, nėra tolima krizė. Pasaulyje, kuriame viskas susiję, poveikis yra tiesioginis ir momentinis“, – sakė U. von der Leyen.

    Nors kainos jau kilo daugiau nei mėnesį, ekonominis karo poveikis, pasak apžvalgininkų, dar tik stiprės. Naftos kroviniai, išplaukę iš Persijos įlankos iki konflikto pradžios, daugiausia jau pasiekė paskirties vietas, o tai reiškia, kad rinka pereina į pavojingesnę fazę.

    Jungtinių Arabų Emyratų pramonės ministras Sultan al Jaber ketvirtadienį įspėjo, kad rinka atsidūrė „kritinėje kryžkelėje“, o greitas ir besąlygiškas Hormuzo sąsiaurio atidarymas būtinas „pasaulio ekonomikos stabilumui“. Tačiau taip neįvyko.

    JAV ir Irano deryboms žlugus, D. Trumpas paskelbė Irano blokadą, kuri persidengia su paties Irano vykdomu sąsiaurio blokavimu. Aiškios išeities kol kas nematyti.

    Europoje tai reiškia dar ilgiau trunkančias aukštesnes kainas degalinėse, kai naftos kaina vėl perkopė 100 JAV dolerių už barelį. Daugelis Europos valstybių taip pat smarkiai priklauso nuo dujų – tiek namų ūkiams, tiek pramonei – todėl prognozuojama, kad žiemos šildymo sezonas gali atnešti dar didesnes išlaidas.

    Jungtinėje Karalystėje vienas svarbiausių analitinių centrų „Resolution Foundation“ skaičiuoja, kad vidutinis namų ūkis šiemet bus 480 svarų sterlingų skurdesnis, nei būtų buvęs, jei karo nebūtų. Organizacijos vyriausiasis ekonomistas James Smith pabrėžė, kad žala namų ūkių finansams šiais metais „didžiąja dalimi jau padaryta“.

    Tačiau netrukus skausmingas kainų augimas gali virsti ir realiais trūkumais. Oro uostai praėjusią savaitę perspėjo, kad jei sąsiauris liks uždarytas dar tris savaites, Europos Sąjungoje „sisteminis reaktyvinių degalų trūkumas gali tapti realybe“.

    Čikagos universiteto politologijos profesorius Robert Pape prognozavo, kad Azijos importuotojai, kurie yra labiausiai paveikti ir iš Artimųjų Rytų importuoja daugiausia naftos bei dujų, „agresyviai konkuruos dėl alternatyvių tiekimo šaltinių“. Tokiu atveju, pasak jo, Europos importuotojai susidurs ir su aukštesnėmis kainomis, ir su mažesniu prieinamumu.

    Jo vertinimu, energijai imlios šakos – chemijos pramonė, metalurgija ir gamyba – gali pradėti mažinti apimtis.

    Augančios energijos kainos gali smogti ir maisto krepšeliui. Maisto kainoms įtaką daro brangstančios trąšos bei jų pasiūlos ribojimai – tai taip pat vienas iš sąsiaurio uždarymo padarinių.

    Jungtinėje Karalystėje maisto ir gėrimų gamintojus vienijanti organizacija skelbia tikinti, kad iki 2026 m. pabaigos maisto infliacija gali siekti iki 10 proc., nors iki karo buvo prognozuota 3,2 proc. Net ir ši nauja prognozė buvo parengta prieš dvi savaites, remiantis prielaida, kad sąsiauris bus atvertas per dvi–tris savaites. Kol kas tokio scenarijaus nematyti.

    Kai kurie naftos rinkos stebėtojai jau ruošiasi blogiausiam. Tyrimų paslaugos „Commodity Context“ analitikas Rory Johnston praėjusį mėnesį teigė, kad užsitęsęs sąsiaurio uždarymas Vakarams ir dideles pajamas turinčioms Azijos šalims reikštų „kankinančiai aukštas kainas“, o skurdesnėms valstybėms – „ūmų fizinį degalų trūkumą“.

    Tokios krizės neretai sukelia nenuspėjamą politinę reakciją. Airijoje, kuri yra viena turtingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal BVP vienam gyventojui, vyriausybė savaitgalį buvo priversta paskelbti 500 mln. eurų vertės degalų mokesčių mažinimą. Taip siekta numalšinti protestuotojus, blokavusius pagrindinius uostus ir kelius dėl augančių kainų – protestai tuo pačiu dar labiau pakurstė baimes dėl degalų trūkumo.

    „Nesuprantama, kad atsidūrėme ant slenksčio prarasti naftos perdirbimo pajėgumus šalyje būtent per precedento neturintį pasaulinį energijos tiekimo trūkumą. Tai visiškai nelogiška“, – sakė Airijos ministras pirmininkas Micheál Martin.

    Keir Starmer teigė, kad jo vyriausybė „kol kas“ laikysis esamų priemonių. Tuo pat metu Jungtinės Karalystės iždo vadovė kritikavo buvusios ministrės pirmininkės Liz Truss plataus masto pagalbą dėl išaugusių sąskaitų už energiją, pavadindama ją klaida. Energetikos sektoriaus atstovai tikisi, kad naujas planas gali būti pristatytas kitą antradienį.

    Jungtinė Karalystė finansiškai gali nebeišgalėti dar kartą kompensuoti visų sąskaitų. Tačiau politiškai Keir Starmer gali nebeišgalėti to nedaryti.

  • Trumpo blokada Iranui kelia sumaištį sąjungininkams: ar JAV ryšis stabdyti Kinijos laivus?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia dar labiau padidinti spaudimą Teheranui, tačiau sąjungininkai ir pareigūnai skuba išsiaiškinti, kaip jūrų blokada turėtų veikti ir kokią realią naudą ji duos.

    Pirmadienį JAV pajėgos pradėjo Irano uostų blokadą. Vis dėlto išlieka neaišku, kaip ji bus įgyvendinama praktikoje ir kaip D. Trumpo administracija ketina išvengti naujų pavojingų susidūrimų, kuriuos tokia operacija galėtų išprovokuoti.

    Vieno JAV pareigūno teigimu, regione yra daugiau nei tuzinas JAV karo laivų, galinčių dalyvauti operacijoje. Tarp jų – „USS Tripoli“, kuriame dislokuotas jūrų pėstininkų dalinys, apmokytas vykdyti laivų sulaikymo ir patikrinimo operacijas.

    Detalių vis dar trūksta: neaišku, kiek laiko blokada truks ir kokie tikslūs jos strateginiai tikslai. Tačiau D. Trumpas pareiškė, kad ji turėtų užkirsti kelią laivams, kurie yra išplaukę iš Irano uostų arba planuoja į juos įplaukti, taip pat laivams, kurie, kaip teigiama, sumokėjo Iranui rinkliavas už saugų perplaukimą.

    Toks manevras gali pradėti pavojingą naują karo etapą: JAV kariams tektų vykdyti didelės rizikos įlaipinimo operacijas intensyviai naudojamame Persijos įlankos regione. Be to, didėja platesnio tarptautinio konflikto rizika, jei JAV bandytų stabdyti užsienio vėliavomis plaukiojančius laivus, pavyzdžiui, iš Kinijos ar Rusijos.

    Pasak vieno užsienio diplomato iš valstybės, turinčios ekonominių interesų Artimuosiuose Rytuose, kai kurie pareigūnai abejoja, kaip JAV kariuomenės vadai realiai įgyvendins blokadą.

    „Ypač jei Iranas nuspręstų praleisti daugiau laivų – ir nebūtinai tų, kurie sumokėjo rinkliavas – kad tiesiog „užtvindytų“ blokadą“, – sakė diplomatas.

    „Ar JAV karinis laivynas sulaikys kiekvieną jų, ir ar tam užteks pajėgumų? Ir kaip jie patikrins, kas esą sumokėjo rinkliavas?“ – pridūrė jis. Kaip ir kiti šaltiniai, diplomatas sutiko kalbėti anonimiškai dėl jautrios informacijos.

    Esminis klausimas – Hormūzo sąsiauris, itin svarbus energetikos sektoriui. Teigiama, kad Iranas iš esmės perėmė kontrolę šiame ruože, dėl ko šoktelėjo naftos kainos ir išaugo sąnaudos pasaulio ekonomikai. Baltieji rūmai, regis, tikisi, kad Teheranas nusileis ir atvers sąsiaurį, jei JAV pavyks apriboti Irano galimybes eksportuoti naftą tanklaiviais.

    Tačiau šis kelias yra gyvybiškai svarbus ir daugeliui kitų valstybių, tarp jų – Kinijai ir Japonijai, kurios importuoja naftą laivais, plaukiančiais per sąsiaurį. Be to, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Rusija, naudojasi vadinamosios „šešėlinės flotilės“ laivais, kuriuos kontroliuoja Maskva ar Teheranas, nors jie gali būti registruoti trečiųjų šalių vardu.

    Nors JAV galėtų mėginti sulaikyti „šešėlinės flotilės“ laivus, analogiški veiksmai prieš komercinį laivą, pavyzdžiui, plaukiantį su Kinijos vėliava, galėtų sukelti tarptautinį incidentą.

    Į atsargos admirolą Johną Millerį, anksčiau vadovavusį JAV laivams JAV Centrinėje vadovybėje, remiantis, tokia situacija galėtų greitai peraugti į kitokio masto konfliktą.

    „Jei tai laivas su Indijos vėliava ar laivas su Kinijos vėliava, kuris pasirenka pralaužti blokadą, arba jei jie atsiveda karo laivą kaip eskortą, kad juos apsaugotų, tuomet jau atsiduriame visai kitame scenarijuje“, – sakė J. Milleris. „Ir dar pamatysime, ar išvis norėtume priverstinai taikyti blokadą, pavyzdžiui, prieš laivą su Kinijos vėliava.“

    Pekinas JAV blokadą atmetė ir pabrėžė savo teisę prekiauti su bet kuria valstybe be JAV įsikišimo. Kinijos gynybos ministras admirolas Dong Jun pirmadienį pareiškė, kad Kinijos laivai juda į Hormūzo sąsiaurio vandenis ir iš jų, o Kinija esą laikysis prekybos ir energetikos susitarimų su Iranu bei tikisi, kad kiti nesikiš į jos reikalus. Jis taip pat teigė, kad Iranas kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį ir Kinijai jis yra atviras.

    Blokada taip pat gali padidinti riziką JAV pajėgoms patirti naujas Irano dronų atakas ar susidurti su greitaeigiais puolamaisiais kateriais. Dėl to JAV jūrų pajėgos, tikėtina, veiktų už siauro sąsiaurio ribų.

    „Mums nereikia įplaukti į patį sąsiaurį, kad tai padarytume, – sakė J. Milleris. – Nes jis natūraliai suformuoja „piltuvą“, kuriame galime juos pasiekti dar prieš jiems patenkant toli į šiaurines Omano įlankos dalis ar į patį Hormūzo sąsiaurį.“

    Pasak J. Millerio, JAV laivai greičiausiai liks pietinėje sąsiaurio dalyje, Šiaurės Arabijos jūroje, kur galės stebėti jūrų eismą ir, esant poreikiui, pasitelkti jūrų pėstininkus laivų patikrinimams. Kuo toliau nuo Irano pakrantės veiktų šie laivai, tuo mažiau pažeidžiami jie būtų galimų Irano atakų.

    JAV kariuomenė taip pat turi pakrančių apsaugos komandas, apmokytas įlaipinimo operacijoms, tačiau neaišku, ar tokie vienetai jau yra regione ar bus ten dislokuoti.

    Teigiama, kad JAV laivynas laivams, išplaukusiems iš Irano uostų arba planuojantiems į juos įplaukti, gali nurodyti švartuotis draugiškame uoste – greičiausiai Dūqme Omane, kuris tapo svarbiu JAV laivyno logistiniu centru, pasakojo su JAV karinėmis operacijomis regione susipažinęs asmuo.

    Tokiu atveju JAV taip pat turėtų pasirūpinti sulaikytų laivų įgulomis uoste, tačiau pareigūnai kol kas nepaaiškino, kaip konkrečiai tai būtų organizuojama.

    Be to, blokada gali kelti ir logistikos iššūkių Pentagonui, o ypač JAV laivynui, kuris jau patiria didelę įtampą dėl karo su Iranu ir atskiros kelis mėnesius trunkančios operacijos Karibų regione, skirtos stabdyti įtariamus narkotikų kontrabandininkus.

    Kol kas JAV sąjungininkai nerodo didelio noro prisidėti prie Irano blokados.

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad jo šalis misijos „nepalaiko“, ir pabrėžė, jog jam svarbiau „suburti valstybes tam, kad sąsiauriai būtų atviri, o ne uždaryti“.

    Kiti pasisakymai buvo dar griežtesni. Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles pirmadienį Ispanijos televizijai teigė:

    „Nuo pat karo pradžios viskas buvo beprasmiška. Niekas nežino, kodėl šis karas prasidėjo – karas, kuris, kaip buvo teigiama, turėjo būti greitas. Tai tik dar vienas epizodas nuosmukio spiralei, į kurią buvome įtraukti ir į kurią mėginta įtraukti visą pasaulį.“

  • Macronas ir Starmeris rengia planą dėl Hormūzo sąsiaurio: ką tai reiškia pasauliui?

    Macronas ir Starmeris rengia planą dėl Hormūzo sąsiaurio: ką tai reiškia pasauliui?

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį kartu rengs vaizdo konferenciją, kurioje bus tariamasi, kaip užtikrinti laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje, pranešė abiejų šalių lyderių biurai.

    Pasak Eliziejaus rūmų, derybose planuojama aptarti „daugiašalės ir grynai gynybinės misijos“ formavimą. Ji turėtų padėti „atkurti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, kai saugumo sąlygos tai leis“.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad prie iniciatyvos prisijungtų „nekariaujančios“ valstybės, pasirengusios prisidėti prie misijos. Vis dėlto nei Londonas, nei Paryžius kol kas neįvardijo, kurios konkrečiai šalys būtų kviečiamos dalyvauti pokalbyje.

    E. Macronas antradienį socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad pirmadienį kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu.

    Po savaitgalį vykusių Teherano ir Vašingtono taikos derybų, kurios nesibaigė susitarimu, D. Trumpas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos blokuotų laivus, įplaukiančius į sąsiaurį arba iš jo išplaukiančius, siekdamos padidinti spaudimą Iranui sudaryti susitarimą dėl branduolinės programos ribojimo ir atverti šį strategiškai svarbų vandens kelią jūrų transportui.

    Vis dėlto Prancūzija ir Jungtinė Karalystė signalizavo nepritarimą tokiam D. Trumpo žingsniui.

    Penktadienio susitikimo tikslas – „paskatinti tarptautines pastangas, kurias pastarosiomis savaitėmis kūrėme siekdami užtikrinti laivybos laisvę“, teigė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko atstovas. Tačiau kol kas neaišku, kaip prancūzų ir britų pasiūlymas galėtų prisidėti prie įtampos mažinimo regione.

    JAV ir Izraelio smūgiai Iranui vasarį paskatino regioninį konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir praktiškai sustabdė laivybą Hormūzo sąsiauryje, o tai visame pasaulyje pakėlė naftos ir dujų kainas. Vėliau abi pusės sutarė dėl dviejų savaičių paliaubų, tačiau savaitgalį vykusios derybos dėl platesnio susitarimo žlugo.

  • TVF įspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali smogti ekonomikai – scenarijai iki ypač bjauraus

    TVF įspėja: karas Artimuosiuose Rytuose gali smogti ekonomikai – scenarijai iki ypač bjauraus

    Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti didelių sukrėtimų pasaulio ekonomikai, jei artimiausiu metu nebus išspręstas, antradienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

    TVF teigimu, labiausiai nukentėtų skurdžiausios valstybės, o JAV ekonomika, palyginti su kitais regionais, išliktų santykinai atsparesnė. Apie tai fondas rašo savo pagrindinėje pasaulio ekonomikos apžvalgoje.

    Vašingtone įsikūręs TVF įspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas šiemet, nesibaigiant šešias savaites trunkančiam konfliktui Irane, galėtų sulėtėti iki vos 2 proc. Tokį scenarijų, pasak TVF, lemtų staigus energijos ir maisto kainų šuolis bei reikšmingas rinkos palūkanų normų kilimas, galintis užgniaužti kapitalo srautus į didelę dalį pasaulio valstybių.

    TVF taip pat pažymėjo, kad tie patys veiksniai kitais metais galėtų pakelti pasaulinę infliaciją virš 6 proc.

    Tikėtina, kad apie šiuos rizikos veiksnius daugiausia bus kalbama šią savaitę Vašingtone vyksiančiuose TVF ir Pasaulio banko pavasario susitikimuose, kuriuose dalyvaus finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai iš viso pasaulio. TVF skaičiai, kaip ir daugelio privačių prognozuotojų vertinimai, parodo, kokios rimtos gali būti užsitęsusio plataus masto konflikto pasekmės.

    Vis dėlto TVF bazinė prognozė vis dar remiasi prielaida, kad iki metų vidurio padėtis stabilizuosis. Tokiu atveju pasaulio ekonomikai būtų padaryta tik palyginti nedidelė žala, juolab kad per pastaruosius metus ekonomika laikėsi tvirčiau, nei daug kas baiminosi tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo prekybos karą su likusiu pasauliu.

    Pagal pagrindinį TVF scenarijų, pasaulio ekonomika šiemet augtų 3,1 proc. – tai tik 0,2 proc. punkto mažiau, nei fondas prognozavo sausį. 2027 m. augimas siektų 3,2 proc., t. y. prognozė, palyginti su sausio vertinimu, nesikeistų.

    Tačiau pagal griežtesnį scenarijų, jei užsitęstų laivybos sutrikimai į Persijos įlanką ir iš jos, o energetikos gavybos bei eksporto infrastruktūra patirtų platesnių pažeidimų, TVF perspėja, kad naftos kaina iki kitų metų vidutiniškai galėtų šoktelėti iki 125 JAV dolerių už barelį, o gamtinių dujų kainos Europoje ir Azijoje galėtų išaugti tris kartus. Tokia situacija, pasak TVF, priverstų centrinius bankus visame pasaulyje smarkiai kelti palūkanų normas, siekiant suvaldyti naują pasaulinę infliacijos bangą.

    TVF pabrėžė, kad tokio sukrėtimo poveikis pasiskirstytų netolygiai: „Tiek nepalankiame, tiek griežtame scenarijuose poveikis besivystančioms rinkoms vėl būtų didesnis nei išsivysčiusioms ekonomikoms.“

    JAV ekonomika, TVF vertinimu, nuo šoko būtų apsaugota geriau – dėl to, kad šalis yra grynoji energijos eksportuotoja, o investicijas ir vartojimą bent kol kas palaiko švelnesnė fiskalinė politika bei optimizmas dėl dirbtinio intelekto diegimo.

    Visai kitaip, anot TVF, atrodytų energiją importuojančių valstybių padėtis. Fondas sumažino bazinę Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozę šiems metams 0,5 proc. punkto iki 0,8 proc., o euro zonos augimo prognozę šiems ir kitų metų laikotarpiui pakoregavo iki kiek daugiau nei 1 proc., abiem atvejais sumažindamas vertinimą po 0,2 proc. punkto.

    Kalbėdamas apie besivystančias rinkas (neįskaitant Kinijos), TVF įspėjo, kad griežto scenarijaus atveju jų augimas iš viso galėtų sumažėti beveik 2 proc. punktais. Didėjančios maisto ir energijos importo sąskaitos, pasak fondo, galėtų „kelti riziką toms šalims, kurios turi ribotas atsargas, patirti mokėjimų balanso įtampą ir socialinius neramumus“. TVF išskyrė į pietus nuo Sacharos esančią Afriką kaip ypač pažeidžiamą regioną.

    TVF pripažino, kad visas prognozes lydi itin didelis neapibrėžtumas dėl išskirtinai aukšto geopolitinio nestabilumo lygio.

    Vis dėlto praėjusią savaitę kalboje TVF vadovė Kristalina Georgieva įspėjo, kad konfliktas ir jo poveikis maisto bei trąšų rinkoms galėtų lemti, jog iki 360 mln. žmonių atsidurtų bado situacijoje arba rizikos zonoje. Ji taip pat teigė, kad šalims gali prireikti iki 50 mlrd. JAV dolerių papildomos TVF paramos mokėjimų balanso problemoms spręsti.

    Analitikų vertinimu, jau padarytą žalą – tiek fizinę, tiek psichologinę – gali prireikti mėnesių atitaisyti. Tuo metu Europos Centrinio Banko pareigūnai ir ES lyderiai svarstys, kaip reaguoti į naujus duomenis, rodančius kainų augimą.

    Rinkų dalyviai taip pat vertina, kad palūkanų didinimas galėtų prasidėti jau balandį. Užsitęsusios energetikos krizės grėsmė gali sužlugdyti vartotojų, verslo ir investuotojų viltis, kad palūkanų normos šiemet bus mažinamos.

  • Zelenskis žada iki balandžio pabaigos atkurti „Družba“: mainais tikisi Vengrijos posūkio

    Zelenskis žada iki balandžio pabaigos atkurti „Družba“: mainais tikisi Vengrijos posūkio

    BERLINAS — Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad po žalos „Družba“ naftotiekis iki balandžio pabaigos vėl turėtų veikti, tačiau už tai tikimasi ir politinių sprendimų.

    Pasak V. Zelenskio, naftotiekis nebus sutvarkytas pilnai, tačiau tiek, kad juo būtų galima atnaujinti naftos srautą. Tuo pat metu Ukrainos vadovas tikisi, kad Vengrija atsisakys veto dėl 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskolos, skirtos finansuoti Kyjivo pastangas kare su Rusija.

    „Pažadėjome, kad iki balandžio pabaigos [„Družba“ naftotiekis] bus sutvarkytas. Ne visiškai, bet tiek, kad jis galėtų veikti“, – per bendrą spaudos konferenciją Berlyne su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu sakė V. Zelenskis.

    „Manome, kad tai sutampa su kitais Europos Sąjungos valstybių narių įsipareigojimais, ypač Vengrijos, kuri blokuoja tam tikrus sprendimus, mums itin svarbius“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas paskolą.

    „Družba“ naftotiekis, kuriuo rusiška nafta per Ukrainą tiekiama į Vengriją ir Slovakiją, pastaraisiais mėnesiais tapo vienu iš ES ir Vengrijos ginčo epicentrų. Po to, kai sausį per dronų ataką infrastruktūra buvo apgadinta, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas atšaukė savo paramą 90 mlrd. eurų paskolai, kurios Ukrainai reikia tęsiant gynybą, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją jau penktus metus.

    Vis dėlto, po praėjusį savaitgalį vykusių rinkimų Vengrijoje, kuriuos triuškinamai laimėjo ministru pirmininku išrinktas Péteris Magyaras, Europos lyderiai ėmė reikšti daugiau optimizmo dėl galimo greitesnio politinio posūkio Budapešte. P. Magyaras pirmadienį taip pat leido suprasti, kad yra pasirengęs nutraukti Vengrijos blokadą.

    Vokietijos kancleris F. Merzas pabrėžė, kad paskolos mechanizmas turi būti įgyvendintas kuo greičiau, o karinei paramai skirti pinigai – nedelsiant išmokėti.

    „Mes taip pat norime greitai paleisti ES paskolą Ukrainai, dėl kurios susitarta gruodį“, – sakė F. Merzas. „Lėšos karinei pagalbai dabar turi būti išmokėtos greitai. Ukrainai jų skubiai reikia.“

    F. Merzas ir V. Zelenskis Berlyne susitiko su svarbiausiais abiejų vyriausybių ministrais per pirmąsias tarpvyriausybines konsultacijas per daugiau nei 20 metų. Susitikimo metu buvo sutarta dėl kelių susitarimų, įskaitant bendrą naujų ginklų sistemų kūrimą ir siekį mažinti priklausomybę nuo JAV tiekimų.

  • Pigi ir be ašakų, bet sudėtis gąsdina: ši žuvis JAV griežtai kontroliuojama

    Panga (pangasius), dar vadinama rykliniu šamu, kilusi iš Mekongo deltos Vietname – vieno labiausiai industrializuotų ir labiausiai užterštų Pietryčių Azijos regionų. Į upę patenka miestų nuotekos, pesticidų likučiai iš ryžių laukų ir atliekos iš daugybės žuvininkystės ūkių. Mokslininkai yra fiksavę, kad šioje teritorijoje paviršiniuose vandenyse gali būti viršijamos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos sunkiųjų metalų, tokių kaip arsenas ar kadmis, normos, o kai kuriuose intakuose nustatytos padidėjusios arseno koncentracijos, viršijančios geriamojo vandens saugos ribą.

    Panga yra viena iš nedaugelio žuvų, galinčių išgyventi vandenyje, kuriame mažai deguonies. Tai lemia gerai išvystyta kraujotakos sistema ir gebėjimas prie vandens paviršiaus pasisavinti atmosferos deguonį. Ši savybė palengvina intensyvią žuvų auginimo praktiką, kai vanduo keičiamas ribotai, tačiau kartu didina riziką, kad žuvies audiniuose gali kauptis sunkieji metalai ir kiti organiniai teršalai. Ilgalaikis tokių medžiagų poveikis, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, siejamas su didesne odos, plaučių ir šlapimo pūslės vėžio rizika, taip pat nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemos pažeidimais. Be to, galimi inkstų veiklos sutrikimai, kaulų silpnėjimas ir padidėjęs kraujospūdis.

    Kita problema – antibiotikų naudojimas intensyviuose ūkiuose. Tvenkiniuose neretai laikoma itin didelė žuvų koncentracija, todėl bakterinės infekcijos plinta greitai. Siekiant jas suvaldyti, ūkiuose taikomi antimikrobiniai vaistai. Tyrimuose, kuriuos atliko Wageningeno universitetas ir Can Tho universitetas Vietname, buvo nustatyta antibiotikų pėdsakų iš ūkių išleidžiamame vandenyje ir dugno nuosėdose. Net ir mažos tokių medžiagų liekanos maiste gali paveikti žarnyno mikrobiotą – gerųjų bakterijų pusiausvyrą virškinamajame trakte.

    Kontroversijų kelia ir pangos paruošimas transportavimui. Maisto pramonėje kartais naudojami natrio polifosfatai, kurie padeda sulaikyti vandenį žuvies raumenyse. Taip pagerinama filė išvaizda ir padidinama jos masė, tačiau per didelis fosfatų kiekis mityboje gali neigiamai veikti mineralų apykaitą ir papildomai apkrauti inkstus.

    Svarbu ir tai, kuo žuvis šeriama. Natūralioje aplinkoje panga minta planktonu, smulkiais vandens organizmais ir organinėmis dalelėmis, nusėdančiomis į dugną. Ūkiuose ji dažniausiai šeriama augaliniais pašarais, pavyzdžiui, sojų, ryžių ar kukurūzų pagrindu, papildant riebalais, skatinančiais greitesnį augimą. Dėl to keičiasi mėsos sudėtis: joje paprastai būna mažiau omega-3 riebalų rūgščių, naudingų širdžiai ir smegenims, ir daugiau omega-6, kurių perteklius siejamas su uždegiminių procesų stiprėjimu. Tai reiškia, kad maistinė vertė gali būti mažesnė nei riebesnių jūrinių žuvų, tokių kaip lašiša ar skumbrė.

    Prie žuvų, kurios ypač linkusios kaupti sunkiuosius metalus, priskiriamas ir kardžuvė bei didesnės tunų rūšys. Tai plėšrūnai, esantys aukštai mitybos grandinėje, todėl su kiekvienu grobiu kaupia nedidelius gyvsidabrio kiekius. Pavojingiausia forma – metilgyvsidabris, pasižymintis stipriu neurotoksiniu poveikiu. Europos maisto saugos tarnyba yra nurodžiusi, kad didžiausios šios medžiagos koncentracijos aptinkamos būtent stambiose plėšriosiose žuvyse, o nėščiosios priskiriamos prie ypač jautrių grupių dėl galimos įtakos vaisiaus nervų sistemos vystymuisi.

    Metilgyvsidabris lengvai patenka į organizmą ir gali kauptis smegenyse bei nerviniuose audiniuose. Reguliarus jo vartojimas siejamas su vaikų nervų sistemos raidos sutrikimų rizika ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe suaugusiesiems. Vokietijos Federalinis rizikos vertinimo institutas yra pateikęs vertinimų, kad net viena ar dvi kardžuvės porcijos gali priartinti prie leistinos metilgyvsidabrio ribos, ypač vaisingo amžiaus moterims. Tuno atveju dažnai nurodoma, kad saikingas vartojimas gali būti laikomas saugesniu, tačiau didesnio užterštumo atvejais net viena porcija gali reikšmingai padidinti suvartojamą kiekį.

    Į rizikingų žuvų sąrašą dažnai įtraukiama ir vadinamoji sviestžuvė (escolar). Šios žuvies mėsoje natūraliai būna daug vaškinių esterių, kurių žmogaus virškinimo sistema neskaido. Dėl to kai kuriems žmonėms po vartojimo gali pasireikšti staigūs virškinamojo trakto simptomai: viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas ar vėmimas.

    Antibiotikų likučiai žuvų mėsoje laikomi ilgalaike rizika: jie nebūtinai sukelia staigius apsinuodijimo požymius, tačiau nuolatinė ekspozicija gali trikdyti žarnyno mikrobiomą ir prisidėti prie antimikrobinio atsparumo augimo – situacijos, kai įprasti antibiotikai ima veikti prasčiau.

    Dėl šių priežasčių Jungtinėse Valstijose panga yra prižiūrima griežčiau nei daugelyje Europos šalių. Importo kontrolė yra sugriežtinta, o į rinką patenkančios siuntos tikrinamos dėl galimų antibiotikų, pesticidų ir sunkiųjų metalų likučių.