CP v2

Blog

  • Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    JAV ir Europos politikai perspėjo „Paramount Skydance“ vadovą Davidą Ellisoną, kad planuojamas „Warner Bros. Discovery“ įsigijimas bus atidžiai tikrinamas Europos Sąjungoje. Parlamentarai pabrėžė, jog net ir akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris automatiškai įveiks reguliuotojų barjerus.

    Laiške, kurį pasirašė trys Europos Parlamento nariai ir du JAV Atstovų Rūmų demokratai, akcentuojama, kad Europos Komisija vertins rinkos apibrėžimą, rinkos dalis, vertikalios integracijos poveikį ir galimas pasekmes vidaus rinkai. Politikai taip pat ragino nekurti įspūdžio, esą sandoris sulauks greito ir lengvo pritarimo.

    Kas kelia didžiausias rizikas?

    Parlamentarų teigimu, sujungus didelius kino ir televizijos turinio gamybos bei platinimo pajėgumus, gali išaugti kliūtys konkurentams. Tokia koncentracija, jų vertinimu, galėtų mažinti vartotojų pasirinkimą ir didinti kainas, ypač turinio licencijavimo ir transliavimo paslaugų grandinėje.

    Susijungimas apimtų ne tik studijų turtą ir turinio bibliotekas, bet ir reikšmingą transliavimo bei kabelinių kanalų portfelį, taip pat populiarias srautines paslaugas. ES konkurencijos teisėje tokiais atvejais dažnai nagrinėjamas ne vien tiesioginis konkuravimas, bet ir tai, kaip vieno savininko rankose atsidūrusi tiekimo grandinė gali paveikti partnerius ir mažesnius rinkos dalyvius.

    Redakcinės nepriklausomybės klausimas

    Atskirai keliamos ir žiniasklaidos pliuralizmo bei redakcinės nepriklausomybės rizikos. Politikai ragino užtikrinti vidines apsaugas, kad redakciniai sprendimai liktų nepriklausomi nuo akcininkų interesų, ypač jei finansavimo struktūroje dalyvauja trečiųjų šalių investuotojai.

    „Visuomenės pasitikėjimas reikalauja griežto ir skaidraus peržiūros proceso“, – rašoma parlamentarų laiške.

    Finansavimas ir reguliuotojų kelias

    Pagal viešai skelbtas sandorio sąlygas „Paramount Skydance“ sutiko mokėti 31 eurą už akciją ir numatė apie 6 000 000 000 eurų sandorio nutraukimo mokestį, jei nepavyktų gauti reguliuotojų pritarimo. Finansavime minimos apie 21 000 000 000 eurų apimties lėšos iš Persijos įlankos valstybių suverenių fondų, taip pat kredito linija ir papildomas užnugaris iš Ellisonų šeimos.

    Toks modelis politikams kelia klausimų dėl galimos užsienio valstybių įtakos, nacionalinio saugumo ir jautrių duomenų koncentracijos vieno savininko ekosistemoje. ES lygiu tai gali būti vertinama ne tik per konkurencijos prizmę, bet ir per užsienio subsidijų reguliavimo mechanizmus, jei įtariama, kad valstybės remiami fondai galėtų iškreipti konkurenciją.

    D. Ellisonas anksčiau teigė, kad siekiama sandorį užbaigti iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos, tačiau politikų signalas rodo, kad procesas gali užsitęsti. Sprendimas priklausys nuo to, kaip reguliuotojai įvertins konkurencijos, žiniasklaidos pliuralizmo ir finansavimo struktūros rizikas abiejose Atlanto pusėse.

  • Poetcore stilius grįžta į madą: kaip susikurti romantišką spintą be didelių išlaidų

    Poetcore – tai pastaraisiais sezonais sparčiai socialiniuose tinkluose plintanti mados kryptis, įkvėpta romantizmo, literatūros ir bohemiško intelektualų įvaizdžio. Ji dažnai lyginama su dark academia, tačiau vietoje griežtumo ir tamsos renkasi švelnesnes nuotaikas, lėtesnį gyvenimo ritmą ir daugiau nostalgijos.

    Šio stiliaus esmė – ne vien konkretūs drabužiai, o atmosfera: natūralūs audiniai, sluoksniavimas, subtilios detalės ir daiktai, kurie atrodo tarsi turintys istoriją. Dėl to poetcore neretai siejamas su dėvėtų drabužių kultūra, kai ieškoma išskirtinių radinių, o ne vieno sezono naujienų.

    Kas apibrėžia poetcore?

    Poetcore atpažinsite iš romantiškų marškinių, pūstų rankovių, liemenių, megztinių su stambiu pynimu ir klasikinių švarkų, kurie primena seną intelektualų garderobą. Siluetai paprastai nėra aptempti – svarbiau patogumas ir lengvas, kiek teatrališkas judesys.

    Spalvų paletė taip pat labai aiški: dominuoja žemės tonai ir prigesintos spalvos, todėl ryškūs neoniniai akcentai čia dažniausiai netinka. Vietoje jų renkamos smėlio, rusvos, alyvuogių, prislopintos rožinės ar gili rašalo juodos variacijos.

    Ką verta turėti spintoje?

    Norint pradėti, nereikia iš karto keisti viso garderobo – poetcore gerai „susiklijuoja“ iš kelių bazinių dalių. Viršuje dažnai pasiteisina medvilniniai ar lininiai marškiniai, taip pat nėriniuoti apykaklių akcentai ir minkšti megztiniai, kuriuos lengva sluoksniuoti.

    Apačioje populiarūs klostuoti sijonai, klasikinės kelnės, tvido ar vilnos faktūros, taip pat laisvesnio kritimo lininiai variantai. Bendras įspūdis turi būti jaukus, kiek senoviškas ir nesistengiantis atrodyti pernelyg tvarkingai.

    Kur rasti išskirtinių detalių?

    Poetcore ypač patogus tiems, kurie nori stilingo rezultato be didelių išlaidų, nes didelę dalį įvaizdžio kuria aksesuarai ir tekstūros. Dėvėtų drabužių parduotuvėse dažnai randami tinkami vilnoniai švarkai, trencai, šilkinės skarelės, sagės ar kiti maži akcentai, kurie „uždeda“ nuotaiką.

    Jei trūksta idėjų, verta įkvėpimo ieškoti vizualinėse platformose, kur poetcore dažnai pateikiamas kaip rinkinys su sluoksniais, klasikiniais siluetais ir natūraliais audiniais. Ši kryptis iš esmės leidžia derinti skirtingų laikotarpių drabužius taip, kad jie atrodytų apgalvotai, bet ne per daug surežisuotai.

  • Strawberry milk nails: pieno rožinio atspalvio manikiūras, kuris atrodo gaiviai ir tinka beveik viskam

    Kas yra strawberry milk nails?

    Strawberry milk nails – tai manikiūras, įkvėptas braškinio pieno spalvos, tačiau be ryškaus ar neoninio rožinio efekto. Esmė čia yra prigesintas, pieniškas, pusiau permatomas rožinis atspalvis, kuris atrodo švelniai ir tvarkingai.

    Vizualiai jis primena lengvą rausvą miglą ant nago plokštelės: spalva ne „užkloja“, o subtiliai išlygina ir suteikia gaivos įspūdį. Dėl šios priežasties strawberry milk nails dažnai siejamas su clean girl estetika, kur svarbiausia yra švara, natūralumas ir apgalvotos detalės.

    Kodėl šis manikiūras tapo toks populiarus?

    Vienas didžiausių šio stiliaus privalumų – universalumas: jis tinka darbui, mokslams, atostogoms ir šventėms. Pieno rožinė spalva lengvai dera prie neutralių tonų, džinso, juodos, taip pat ir prie auksinių aksesuarų.

    Dar viena priežastis – vizualiai „brangus“ įspūdis be pastangų: rankos atrodo prižiūrėtos, o manikiūras neperkrauna įvaizdžio. Be to, pusiau permatoma danga dažnai atrodo natūraliau ataugant, todėl tinka ir toms, kurios manikiūrą atnaujina rečiau.

    Koks atspalvis laikomas „teisingu“?

    Idealus strawberry milk nails atspalvis yra pieniškas, švelniai rožinis ir ne visiškai dengiantis. Tai nėra įprastas baby pink ar klasikinis pudrinis rožinis – spalva turėtų atrodyti tarsi į rožinį toną būtų įmaišyta lašas pieno baltumo.

    Geriausią rezultatą paprastai duoda plonos, keliais sluoksniais dengtos pusiau permatomos priemonės ir itin blizgus viršutinis sluoksnis. Šiame trende svarbus ne perlamutras ar blizgučiai, o švarus, „stiklinis“ spindesys.

    Kam ir kokio ilgio nagams tinka?

    Šis manikiūras ypač gražiai atrodo ant trumpų, švelniai apvalintų nagų – tvarkingai, moderniai ir labai natūraliai. Jis taip pat tinka migdolui ar švelniai suapvalintam kvadratui, kai norisi kiek „saloniškesnio“ įspūdžio, bet išlaikyti subtilumą.

    Atspalvį verta derinti prie odos tono: šviesesnei odai dažnai tinka vėsesni, labiau „pieniški“ rožiniai, o alyvuoginei ar įdegusiai – šiltesni tonai su persikiniu ar kremišku niuansu. Dėl to strawberry milk nails laikomas stiliumi, kurį galima pritaikyti beveik kiekvienam.

    Kaip paprašyti salone ir ar įmanoma pasidaryti namuose?

    Salone galima tiesiog įvardyti, kad norite strawberry milk nails – pusiau permatomo pieniškai rožinio manikiūro su stipriu blizgesiu. Pravartu akcentuoti, kad tikslas yra natūralus, „prigesintas“ efektas, o ne ryški rožinė spalva.

    Namuose tokį vaizdą taip pat įmanoma išgauti: svarbiausia pasirinkti šviesų pieniškai rožinį laką ir kokybišką blizgų viršutinį sluoksnį, o spalvą tepti plonai. Kadangi atspalvis subtilus, ypač matosi nago formos ir odelių tvarkingumas, todėl prieš dengiant verta skirti laiko paruošimui.

  • Kalateja Orbifolia namuose: kur pastatyti, kaip laistyti ir ko vengti, kad lapai nežūtų

    Kalateja Orbifolia (Goeppertia orbifolia) – viena įspūdingiausių kambarinių lapinių gėlių, greitai tampanti interjero akcentu dėl didelių, apvalių, žaliai sidabrinių lapų. Tačiau šis augalas jautriai reaguoja į netinkamą drėgmę, vandenį ir temperatūros svyravimus, todėl sėkmę dažniausiai lemia keli nuoseklūs įpročiai.

    Natūralioje aplinkoje kalateja auga tropikų miškuose, kur vyrauja išsklaidyta šviesa ir nuolat drėgnas oras. Dėl to namuose ji geriausiai jaučiasi stabiliose sąlygose, be skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių ir tiesioginės saulės, kuri greitai pažeidžia lapų audinius.

    Šviesa ir vieta namuose

    Kalatejai tinkamiausia ryški, bet išsklaidyta šviesa, pavyzdžiui, prie rytinės ar šiaurinės krypties lango arba kelis metrus nuo pietinio lango. Tiesioginiai saulės spinduliai gali išblukinti raštą, o lapų pakraščiuose palikti sausas, rusvas dėmes.

    Praktinis orientyras paprastas: jei vidurdienį ant lapų krenta ryškus saulės „lopas“, vieta per saulėta. Tuo pačiu ir per tamsi vieta dažnai sulėtina augimą, lapai gali smulkėti, o augalas tampa jautresnis stresui.

    Laistymas ir oro drėgmė

    Kalateja nemėgsta nei perdžiūvimo, nei užmirkimo, todėl saugiausia palaikyti tolygiai lengvai drėgną substratą. Laistykite tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradeda nežymiai džiūti, o vazono dugne niekada neturi likti stovinčio vandens.

    Didelę reikšmę turi ir vandens kokybė: kietas vanduo bei druskų perteklius dažnai siejami su lapų pakraščių rudavimu. Geriausiai tinka minkštesnis, filtruotas ar bent jau pastovėjęs kambario temperatūros vanduo, o žiemą laistymą verta sumažinti, jei augimas sulėtėja.

    Oro drėgmė – pagrindinė priežastis, kodėl kalateja vienuose namuose „klesti“, o kituose greitai praranda dekoratyvumą. Dažniausiai rekomenduojama palaikyti daugiau nei 60 proc. drėgmę, ypač šildymo sezono metu, kai patalpų oras stipriai išsausėja.

    Drėgmę praktiškai padeda stabilizuoti oro drėkintuvas, vazono laikymas ant padėklo su drėgnais akmenukais ar kalatejos „sugrupavimas“ su kitais augalais. Jei purškiate lapus, svarbiausia nepersistengti vėsesnėse patalpose, nes nuolat šlapiuojantys lapai gali tapti jautresni dėmėtumui.

    Substratas, persodinimas ir tręšimas

    Kalatejai tinka lengvas, orui pralaidus, šiek tiek rūgštesnis substratas, kuris greitai nenusėda į „kietą gumulą“. Geras sprendimas – kambarinių lapinių augalų žemė, papildyta perlitu ar smulkesne žieve, kad šaknys gautų daugiau oro ir sumažėtų puvinio rizika.

    Persodinimas dažniausiai reikalingas kas 1–2 metus, geriausia pavasarį, kai matyti, kad šaknys užpildė vazoną. Rinkitės vazoną su drenažo skylėmis, o persodinant stenkitės kuo mažiau laužyti šaknis, nes jos gana trapios.

    Tręšimas reikalingas saikingai: aktyvaus augimo laikotarpiu, dažniausiai nuo pavasario iki ankstyvo rudens, pakanka tręšti kas kelias savaites silpnesnės koncentracijos trąšomis lapiniams augalams. Žiemą tręšimą geriau pristabdyti, nes perteklius gali skatinti šaknų pažeidimus ir lapų „degimą“.

    Dažniausi signalai, kad sąlygos netinka, yra ruduojantys lapų galiukai, gelstantys lapai ar susisukantys lapai. Ruduojantys galiukai dažniausiai rodo per sausą orą ar netinkamą vandenį, geltonavimas dažnai susijęs su užmirkimu, o lapų susisukimas – su drėgmės trūkumu dirvoje arba ore.

    Kenkėjai, tokie kaip voratinklinės erkės ar miltuotieji skydamariai, dažniau atsiranda, kai oras per sausas ir augalas patiria stresą. Pastebėjus pirmuosius požymius, padeda lapų nuvalymas drėgna šluoste, izoliavimas nuo kitų augalų ir tinkamai parinktos priemonės kambariniams augalams.

    Gera žinia augintiniams: kalateja dažnai minima kaip augalas, laikomas saugesniu katėms ir šunims, tačiau bet kokių augalų graužimas gali baigtis virškinimo dirginimu. Jei gyvūnas domisi lapais, augalą verta pastatyti nepasiekiamoje vietoje.

    Norint, kad kalateja ilgai išliktų vešli, svarbiausia vengti „šokinėjimo“ tarp skirtingų režimų: neperstatinėti be reikalo, saugoti nuo skersvėjų ir laikyti toliau nuo radiatorių. Nuoseklumas, tolygi drėgmė ir išsklaidyta šviesa dažniausiai yra greičiausias kelias į sveikus, ryškius lapus.

  • Mirė dailininkas Andrius Miežis: kur ir kada vyks atsisveikinimas su Kretingos premijos laureatu

    Mirė dailininkas, Lietuvos meno kūrėjas, Kretingos rajono kultūros ir meno premijos laureatas Andrius Miežis (1970–2026). Žinia apie netektį sukrėtė artimuosius ir Kretingos kultūros bendruomenę, kurioje menininkas daugelį metų buvo ryškiai matomas.

    Atsisveikinimas su A. Miežiu vyks Kretingoje. Jis bus šarvojamas laidojimo namuose „Rimtis“ penktadienį, gegužės 15 dieną, nuo 17 valandos, o karstas išnešamas šeštadienį 14 valandą.

    Amžinojo poilsio dailininkas atguls Kretingos civilinėse kapinėse, Darbėnų plente. Artimieji ir bičiuliai kviečiami palydėti kūrėją, kurio darbai ilgus metus liudijo asmeninę ir kartu atpažįstamą meninę kalbą.

    Kelias nuo Vilniaus iki Kretingos

    Andrius Miežis gimė 1970 metais gruodžio 1 dieną Vilniuje. Nuo jaunystės domėjosi menu, studijavo architektūrą, dirbo Nacionaliniame dramos teatre apipavidalintoju, o vėliau pasirinko savarankišką kūrybos kelią.

    Po vestuvių su žmona menininkas persikėlė gyventi į senelio gimtinę Kretingoje. Čia gimė jo vaikai Fausta ir Gabrielius, o pats dailininkas ėmė aktyviai kurti ir rengti parodas, įsitvirtindamas kaip laisvas menininkas.

    Parodos, įvertinimai ir palikimas

    Nuo 1992 metų A. Miežis surengė daugiau kaip 40 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Suomijoje, JAV ir Rusijoje. Jo darbai buvo eksponuoti ir Kretingos muziejuje, dalis kūrinių papildė šio muziejaus kolekciją.

    Dailininkas buvo įvertintas tarptautinėmis stipendijomis Vokietijoje, dalyvavo tarptautiniuose meno projektuose ir festivaliuose. 2012 metais jam suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas, o 2016 metais jis apdovanotas Kretingos rajono kultūros ir meno premija.

    A. Miežio kūryboje dažnai susipynė mitologijos, folkloro, šiuolaikinio pasaulio ir žmogaus vidinių būsenų temos. Pasak jį pažinojusiųjų, menininkas išsiskyrė savitu braižu, ryškia simbolika ir jautriu žvilgsniu į šiandienos žmogų.

    Dailininko atminimas išliks artimųjų, bičiulių ir meno bendruomenės širdyse, o jo darbai toliau liudys kūrėjo paliktą pėdsaką Lietuvos kultūroje. Kretingos kraštui tai netektis, paliečianti ne tik žmones, bet ir miesto meninę tapatybę.

  • Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajono savivaldybėje 2026 metų gegužės 19 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės perduoti dalį pavojingų atliekų, kurios buityje ar veikloje susidaro gana dažnai.

    Nemokamai planuojama surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą, nes jose gali būti aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų.

    Organizatoriai nurodo, kad dalis atliekų bus surenkama tik sumokant atliekų turėtojui. Tai automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (taikant tam tikras išimtis), automobilių ir pramoninių baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis, sumokant atliekų tvarkytojui, galės priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Tokios atliekos laikomos pavojingomis, nes net ir nedideli alyvos ar techninių skysčių kiekiai gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Registracija numatyta iki 2026 metų gegužės 18 dienos el. paštu arba telefonu, kaip nurodo akcijos organizatoriai. Užsiregistravus iš anksto, atliekų surinkimo procesas paprastai vyksta sklandžiau, nes planuojami maršrutai ir atliekų paėmimo apimtys.

    Kodėl šių atliekų negalima mesti į bendrą konteinerį?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose yra metalų, rūgščių ir kitų cheminių medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali kelti riziką sveikatai. Netinkamai laikomos ar išmestos baterijos taip pat didina gaisro riziką, ypač kai jos pažeidžiamos atliekų tvarkymo grandinėje.

    Alyvų ir filtrų atliekose esantys teršalai, patekę į gruntą ar paviršinius vandenis, gali ilgai išlikti ir daryti žalą ekosistemoms. Dėl to tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir perduodamos atliekų tvarkytojams, kad būtų sutvarkytos saugiai ir, kai įmanoma, perdirbtos.

    Nevažiuojantis automobilis kieme: kuo tai pavojinga?

    Eksploatuoti netinkama transporto priemonė yra potencialus taršos šaltinis: iš jos gali ištekėti kuro, alyvos ar kitų skysčių likučiai. Ilgainiui teršalai patenka į dirvožemį, o nuo ten gali pasiekti ir gruntinius vandenis.

    Palikti automobiliai kelia ir fizines grėsmes, ypač jei yra išdaužyti stiklai ar atviros aštrios detalės. Plastiko, gumos, alyvų, padangų ir kitų medžiagų irimas aplinkoje trunka ilgai, o netinkamas deginimas papildomai teršia orą.

    Projektas įstaigoms ir įmonėms

    Organizatoriai primena, kad įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taip pat vykdomas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio galima prisijungti rūšiuojant atliekas ir dalyvaujant motyvacinėje sistemoje. Tokios iniciatyvos dažniausiai skirtos didinti rūšiavimo apimtis ir mažinti pavojingų atliekų patekimą į netinkamus srautus.

    Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad rūšiavimas ir perdavimas teisėtai veikiančioms įmonėms padeda ne tik sumažinti taršą, bet ir taupyti žaliavas, kai medžiagos grąžinamos į apyvartą perdirbimo būdu. Todėl gyventojams patariama pavojingas atliekas kaupti atskirai ir pristatyti per akcijas arba į tam skirtas surinkimo vietas.

  • „Apple“ apie DMA: Europos Komisijos reikalavimai atverti „iPhone“ ekosistemą kelia saugumo rizikų

    „Apple“ kritikuoja Europos Komisijos požiūrį į Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir sako, kad privalomas didesnis „iPhone“ ekosistemos atvėrimas trečiosioms šalims gali silpninti įrenginių saugumą. Bendrovės teigimu, kai kurios technologijos ir funkcijos iki šiol buvo ribojamos dėl privatumo ir apsaugos argumentų.

    DMA taikomas vadinamiesiems vartų sargams, didžiausioms skaitmeninėms platformoms, kurios kontroliuoja svarbius vartotojų ir verslo prieigos kanalus. Pagrindinis šio reguliavimo tikslas – mažinti priklausomybę nuo uždarų ekosistemų, skatinti konkurenciją ir užtikrinti sąžiningesnes taisykles programėlių kūrėjams bei paslaugų teikėjams.

    Kas yra DMA ir ko siekia Komisija

    Europos Komisija, vertindama pirmuosius DMA taikymo metus, pabrėžia, kad pasirinkta kryptis iš esmės atitinka tikslus. Komisijos vertinimu, dalis rinkos dalyvių vis dar ieško būdų formaliai įvykdyti reikalavimus, bet išlaikyti ankstesnę kontrolę, todėl akcentas vis labiau krypsta į vykdymo užtikrinimą.

    DMA numato pareigas, susijusias su sąžiningu programėlių platinimu, mokėjimų pasirinkimu, prieiga prie tam tikrų sistemos funkcijų ir sąveikumu. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Apple“ leisti alternatyvius platinimo ar integracijos scenarijus, kurie anksčiau buvo ribojami arba neįmanomi.

    „Apple“ argumentas: daugiau prieigos, daugiau atakos taškų

    „Apple“ viceprezidentas produktų ir reguliavimo klausimais Kyle Andeer interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ teigė, kad bendrovė „iš esmės nerimauja“ dėl to, kaip Europos Komisija aiškina sąveikumo mandatą. Pasak jo, ypač daug klausimų kelia konkurencijos politiką prižiūrinčios Komisijos struktūros pozicija.

    „Yra technologijų ir funkcijų, prie kurių arba nesuteikiame prieigos dėl esminių privatumo ir apsaugos nuogąstavimų, arba prieigą ribojame, nes nerimaujame, kas nutiktų, jei jos būtų atvertos visiems“, – sakė Kyle Andeer.

    Bendrovės logika paprasta: kuo daugiau išorinių integracijų ir kuo platesnis priėjimas prie sistemos komponentų, tuo daugiau potencialių silpnų vietų, kurias gali išnaudoti kenkėjiškos programos ar duomenų rinkimo schemos. „Apple“ taip pat nuosekliai teigia, kad uždaras modelis leidžia griežčiau kontroliuoti programėlių patikrą ir sumažinti sukčiavimo riziką.

    Komisijos pozicija: vartotojų teisės ir konkurencija

    Europos Komisija viešai kartoja, kad vartotojų privatumas ir saugumas neturi būti pretekstas nepagrįstiems konkurencijos ribojimams. ES institucijos akcentuoja, kad reguliavimas skirtas ne silpninti apsaugą, o užtikrinti, kad dominuojančios platformos nesudarytų dirbtinių barjerų konkurentams ir kūrėjams.

    Todėl ginčo esmė persikelia į praktinį klausimą: kokiu mastu galima didinti sąveikumą ir pasirinkimo laisvę, kartu išlaikant realiai patikimą saugumo architektūrą. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kaip Komisija interpretuos konkrečias pareigas ir kokių techninių sprendimų pareikalaus iš „Apple“.

    Vartotojams šis konfliktas gali turėti apčiuopiamų pasekmių: nuo didesnio paslaugų pasirinkimo ir alternatyvų iki naujų saugumo rekomendacijų bei papildomų nustatymų, kuriuos teks suprasti ir valdyti patiems. Kova tarp reguliuotojų ir didžiųjų technologijų bendrovių dėl DMA įgyvendinimo, tikėtina, bus vienas svarbiausių ES skaitmeninės politikos testų artimiausiais metais.

  • Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose prasideda naujas Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio (PPM Nr. 1) ir Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio (PPM Nr. 2) mokymų sezonas. Į 8 valandų trukmės mokymus kviečiami Šiaulių miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, norintys sustiprinti asmeninį ir bendruomenės pasirengimą.

    Mokymai suplanuoti 2026 metų gegužės 24 dieną, rugsėjo 13 dieną, spalio 11 dieną ir lapkričio 8 dieną. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalyvių skaičius ribotas, o susiformavus grupei registracija bus stabdoma.

    Ką apima PPM1 mokymai?

    Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) vyks 2026 metų gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną. Jo tikslas – suteikti bazinių žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, užkirsti joms kelią ir tinkamai reaguoti.

    Mokymuose daug dėmesio skiriama dezinformacijos ir propagandos atpažinimui, taip pat aptariamos kibernetinės grėsmės ir kasdieniai saugaus elgesio internete principai. Nagrinėjami ir platesni klausimai – nuo energetinio saugumo iki tarptautinės teisės bei žvalgybos temų, kurios svarbios suvokiant šiuolaikinių krizių pobūdį.

    PPM1 grupėje gali dalyvauti iki 50 žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo mokymai aktualūs ne tik krizės atveju – įgytos žinios padeda kasdien kritiškiau vertinti informaciją ir išvengti manipuliacijų.

    Ko mokoma PPM2 modulyje?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) vyks 2026 metų rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Jis skirtas gyventojams, kurie nori praktiškai pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms, remiantis Ukrainos patirtimi ir šiuolaikinėmis civilinės saugos rekomendacijomis.

    Dalyviams pristatomas asmeninis ir šeimos pasirengimas, aptariamas elgesys prasidėjus karui ar kitai didelei krizei, mokoma susidėti išvykimo krepšį. Taip pat numatytos praktinės temos, susijusios su pirmąja pagalba ir išgyvenimo pagrindais.

    PPM2 grupę gali sudaryti iki 30 dalyvių, todėl norintiems dalyvauti rekomenduojama registruotis iš anksto. Mokymų turinys orientuotas į realius veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti savarankiškai, nelaukdamas institucijų nurodymų.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir tinkamą datą.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes grupėms užsipildžius registracija bus sustabdyta. Papildomais klausimais gyventojai gali kreiptis el. paštu zaneta.sabockiene@kam.lt arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55 971.

  • Kur 2026 metais verta pirkti prabangų atostogų namą: Ibiza pirmauja, nuoma gali padengti išlaidas

    Prabangaus atostogų būsto rinka vėl įsibėgėja, o kai kurios kryptys investuotojams tampa patrauklios ne tik dėl gyvenimo kokybės, bet ir dėl galimo turto prieaugio. Nauja analizė, kurią pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertinimais besiremianti Maui Elite Property, išskyrė vietas, kuriose prabangūs namai per ilgesnį laiką gali reikšmingai brangti.

    Pirmoje vietoje įvardyta Ibiza, kur kainų kilimą, pasak analitikų, labiausiai skatina ribota žemės pasiūla naujai statybai ir nuolat augantis salos populiarumas. Papildomą impulsą suteikia viešbučių sektoriaus plėtra ir nauji aukštesnės klasės projektai, kurie kelia viso regiono prestižą.

    Ibiza: ribota pasiūla ir didelė paklausa

    Analizėje pateikiamas scenarijus, kad šiandien apie 2 800 000 eurų vertės prabangus turtas per 50 metų teoriškai galėtų pasiekti iki maždaug 225 000 000 eurų vertę. Tokios projekcijos nėra garantija, tačiau jos parodo, kaip stipriai kainas ilgainiui gali veikti pasiūlos trūkumas ir nuoseklus paklausos augimas.

    „Geriausias metas pirkti nekilnojamąjį turtą tokiose vietose kaip Ibiza ar Maui buvo prieš 20 metų. Antras geriausias metas yra dabar“, – sakė nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.

    Nuoma kaip būdas padengti išlaidas

    Vertinime akcentuojama ne tik kapitalo prieaugio galimybė, bet ir trumpalaikės nuomos potencialas. Ibizoje vidutinė prabangios vilos nakvynės kaina nurodoma apie 400 eurų už naktį, o užimtumas gali siekti apie 70 proc.

    „Būstas, kuris pats padengia išlaidas iš nuomos ir kartu ilgainiui nuosekliai brangsta, šeimai gali būti viena geriausių finansinių krypčių“, – pridūrė ekspertas.

    Kur dar dairosi pirkėjai

    Antrą vietą reitinge užėmė Maui, kuriame prabangus būstas, pagal analitikų modelį, per 50 metų galėtų pasiekti iki maždaug 105 000 000 eurų vertę. Į trejetuką įtrauktas Majamis, išliekantis vienu paklausiausių premium segmentų taškų dėl klimato, infrastruktūros ir tarptautinių pirkėjų srauto.

    Tarp labiausiai išskirtų Europos krypčių minimi Cascais, Maljorka, Lisabona ir Marbelja, kurios tradiciškai siejamos su stabilesne paklausa ir aukšta gyvenimo kokybe. Vertindami kryptis, analitikai daugiausia dėmesio skyrė prabangių namų kainų lygiui, jų augimo tempui per pastarąjį dešimtmetį, saugumui ir klimatui.

    Specialistai primena, kad perkant atostogų būstą svarbu atskirai įsivertinti vietos nuomos reguliavimą, sezoniškumą, išlaikymo kaštus ir finansavimo sąlygas. Net ir patraukliausiose rinkose reali grąža dažniausiai priklauso nuo konkrečios lokacijos, objekto kokybės ir pasirinktos nuomos strategijos.

  • Europoje vis dažniau išjungiami saulės moduliai: tinklai nespėja, o elektros kainos krenta žemiau nulio

    Saulės energijos perteklius tampa problema

    Europoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo saulės elektrinių skaičius, o vasaros mėnesiais fotovoltika daugelyje rinkų tapo vienu svarbiausių elektros šaltinių. Tačiau elektros tinklų plėtra ir modernizavimas nespėja paskui gamybos augimą, todėl vis dažniau susiduriama su pertekline generacija.

    Šis disbalansas ypač išryškėja saulėtomis dienomis, kai gamyba piko valandomis viršija paklausą. Tada sistemos operatoriai, siekdami išlaikyti tinklo stabilumą, riboja gamybą, o dalis pagamintos žalios energijos taip ir nepatenka į rinką.

    Kodėl gamintojai priversti stabdyti elektrines?

    Esminė priežastis yra ribotas tinklų pralaidumas ir vietiniai „butelio kakliukai“, kai elektros perteklius susidaro konkrečiuose regionuose, bet negali būti patikimai perduotas ten, kur energijos reikia. Prie to prisideda ir lėtesnės investicijos į transformatorių pastotes, linijas bei tinklo skaitmenizavimą.

    Didelę įtaką daro ir rinkos kainodara: kai saulės generacija staigiai padidina pasiūlą, didmeninė elektros kaina kai kuriose biržose laikinai nukrenta žemiau nulio. Tai reiškia, kad gamintojams gali tekti primokėti už elektros patekimą į sistemą, todėl dalis jų renkasi laikinai išjungti įrenginius.

    „Naujų pajėgumų augimas lėtėja, investicijų grąža spaudžiama žemyn, o rekordiniu mastu energija švaistoma, nes perdavimo tinklai nepajėgia suvaldyti gamybos šuolio“, – sakė situaciją apibendrinęs energetikos rinkos stebėtojas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir energetikos politikai?

    Paradoksalu, tačiau situacija kelia klausimų ir vartotojams: vienu metu jie tikisi pigesnės elektros, tačiau kartu sistemoje atsiranda papildomų kaštų. Jie susiję su tinklų balansavimu, kompensacijomis už priverstinį gamybos ribojimą ir būtinybe sparčiau investuoti į infrastruktūrą.

    Sprendimų kryptys aiškios, bet reikalauja laiko: greitesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo pajėgumai, lankstesnis vartojimas ir pramonės elektrifikacija. Europos Komisija yra skelbusi, kad iki 2040 metų elektros tinklams Europoje reikės maždaug 1,2 trilijono eurų investicijų, nes be jų didėjanti atsinaujinančios energijos dalis bus vis sunkiau integruojama.

    Kol šios priemonės nebus įgyvendintos pakankamu mastu, saulės elektrinių „išjungimai“ ir neigiamos kainos išliks vis dažnesnis reiškinys. Tai signalas, kad energetikos transformacijoje vien naujų generacijos pajėgumų nebeužtenka, reikia lygiagrečiai stiprinti tinklus ir kaupimą.