Blog

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • Muziejų dieną Rojuje minės 65-metį: festivalis tarp žydinčių obelų ir „Baltų varnų“ koncertas

    Muziejų dieną Rojuje minės 65-metį: festivalis tarp žydinčių obelų ir „Baltų varnų“ koncertas

    Gegužės 16 dieną prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus Rojuje kviečia į Muziejų dienai skirtą šventę, kurioje bus minimas muziejaus 65 metų jubiliejus. Renginio ašis – dainuojamosios poezijos festivalis „Tarp žydinčių Rojaus obelų“, sujungiantis muziejaus istoriją, vietos tradicijas ir gyvą muziką.

    Organizatoriai žada programą po atviru dangumi senųjų obelų sode: lankytojų lauks edukacijos, degustacijos, parodos ir literatų kūrybos pristatymai. Vakaro akcentu taps grupės „Baltos varnos“ koncertas, kuris, pasak muziejaus, turėtų vainikuoti pavasarišką susitikimą Rojuje.

    Programa ir praktinė informacija

    Renginys skirtas ne tik Muziejų dienai, bet ir paties memorialinio muziejaus sukakčiai, todėl numatytos veiklos orientuotos į patyriminį pažinimą. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų muziejų tendencijas Lietuvoje: vis daugiau institucijų kviečia ne vien apžiūrėti ekspozicijas, bet ir dalyvauti edukacijose, ragavimuose, susitikimuose su kūrėjais.

    Norintiems atvykti patogiau, organizuojamas specialus autobusas į Rojų. Išvykimas planuojamas nuo Ignalinos krašto muziejaus (Ateities g. 43) 11.00 ir 15.00 valandomis, o grįžimas iš prof. Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus numatytas 14.00 ir 19.30 valandomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vietų skaičius autobuse ribotas, todėl būtina išankstinė registracija telefonu +370 682 13 864 arba el. paštu muziejus@ignalina.lt. Projektas „Tarp žydinčių Rojaus obelų: profesoriaus Adomo Hrebnickio atminimui“ finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • EU apyvartinių taršos leidimų reforma: Šiaurės Europos gigantai ragina Briuselį nesilpninti ETS

    Ar ETS laukia esminiai pokyčiai?

    Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl EU ETS – apyvartinių taršos leidimų sistemos, kuri nustato kainą už išmetamą anglies dioksidą ir taip skatina mažinti emisijas. Artėjant planuojamoms politinėms deryboms dėl sistemos peržiūros, dalis valstybių ir pramonės atstovų siekia švelnesnių taisyklių, argumentuodami konkurencingumu ir energijos kainomis.

    Tačiau ryškėja priešinga stovykla. Daugiau nei 80 įmonių iš Šiaurės Europos, tarp jų „Volvo“, „Scania“, „Vattenfall“, „Ørsted“, „Fortum“, „Neste“ ir „Outokumpu“, kreipėsi į Europos Komisiją ir valstybių narių sprendimų priėmėjus ragindamos negriauti sistemos logikos ir apsiriboti tik tiksliniais patobulinimais.

    Šiaurės įmonių žinutė Briuseliui

    Šiaurės šalių verslas pabrėžia, kad EU ETS yra vienas svarbiausių instrumentų, suteikiantis rinkai aiškų investicinį signalą: taršai brangstant, apsimoka investuoti į elektrifikaciją, energijos efektyvumą ir mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Jų teigimu, staigūs ar politiniais sumetimais paremti sistemos pakeitimai sumažintų prognozuojamumą ir didintų riziką investuotojams.

    „Raginame valstybes apsaugoti ir sustiprinti EU ETS integralumą kaip Europos klimato strategijos ir konkurencingumo kertinį akmenį“, – sakoma bendrame įmonių kreipimesi.

    Pasirašiusieji akcentuoja ir tai, kad aukštų sąnaudų problema, apie kurią kalba dalis Europos pramonės, neapsiriboja vien taršos leidimų kaina. Šiaurės įmonių pozicija – didžiausias ilgalaikis kaštų šaltinis yra priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o ne pati anglies dioksido kainodara.

    Kodėl Šiaurės šalys mato kitaip?

    Šiaurės Europos energetikos modelis dažnai remiasi ankstesnėmis investicijomis į mažai anglies dioksido išmetančius šaltinius ir regioninę elektros rinkų integraciją. Dėl to, įmonių teigimu, jų regionas gali turėti palyginti mažesnes energijos kainas ir žemesnes emisijas, o tai keičia požiūrį į ETS vaidmenį ekonomikoje.

    „Šiaurės šalių energetikos sistema užtikrina vienas mažiausių energijos sąnaudų Europoje ir mažiausias emisijas, o tai yra dešimtmečius trukusių investicijų į švarią energiją ir tarpvalstybinės rinkos integracijos rezultatas“, – teigiama kreipimesi.

    Šiame kontekste atsiranda ir politinė įtampa: valstybės, kurių pramonė labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir kurioms ETS kaštai juntamesni, dažniau reikalauja palengvinimų. Tuo metu Šiaurės šalys baiminasi, kad sušvelninus taisykles būtų suduotas smūgis tiems, kurie investavo anksčiau ir prisiėmė didesnę transformacijos kainą.

    Įmonės: problema – iškastinio kuro kaina

    Diskusijose su žiniasklaida įmonių atstovai pabrėžė, kad ES konkurencingumo dilema neturėtų būti sprendžiama silpninant klimato politiką. Jų argumentas paprastas: mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro mažina ir ekonominį pažeidžiamumą, ir energijos kainų šokų riziką.

    „Sprendimas nėra silpninti mūsų klimato politiką. Sprendimas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spartinti elektrifikaciją“, – sakė „Outokumpu“ atstovas Matthieu Jehl.

    „Problema nėra kaina EU ETS sistemoje. Problema iš tiesų yra iškastinio kuro kaina“, – sakė „Vattenfall“ atstovas Oskar Ahnfelt.

    Šiaurės įmonės taip pat įspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai silpnina pasitikėjimą rinka. Jų teigimu, 2022 metais energetikos krizės metu ES lygmens laikinos priemonės parodė, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti investicinius skaičiavimus, o tai ypač jautru kapitalui imliuose projektuose.

    Ko tikisi pasirašiusieji?

    Pasirašiusios bendrovės nesiekia visiško status quo, tačiau ragina apsiriboti „drobnomis korekcijomis“, kurios gerintų sistemos veikimą, bet nekeistų jos pagrindinės krypties. Vienas svarbiausių akcentų – kad pajamos iš ETS leidimų aukcionų būtų nukreipiamos į realią transformaciją: energetikos modernizavimą, pramonės dekarbonizaciją ir inovacijas.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos nuoseklumą platesniame ES reguliavimo kontekste, įskaitant anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje. Įmonių vertinimu, tokie instrumentai yra svarbūs siekiant, kad ES gamintojai nebūtų išstumiami rinkoje tų konkurentų, kurių produkcija pagaminta mažesnių aplinkosauginių reikalavimų sąlygomis.

    Artėjant sprendimams dėl ETS ateities, aiškėja, kad ES viduje formuojasi skirtingų interesų blokai. Šiaurės šalys, tikėtina, išliks tarp griežtesnį ir labiau prognozuojamą ETS palaikančių balsų, o derybos vasarą gali tapti vienu svarbiausių etapų nulemiant, ar Europa rinksis stabilumą, ar reikšmingesnį kurso koregavimą.

  • Krokuvos Balicės oro uostas plečia terminalą: apie 125 mln. eurų investicija ir 11 naujų vartų iki 2029-ųjų

    Sutartis pirmajam etapui

    Krokuvos Balicės oro uostas pradeda didžiausią infrastruktūrinę plėtrą savo istorijoje: pasirašyta sutartis dėl pirmojo keleivių terminalo plėtros etapo. Darbus vykdys bendrovė „Mostostal Warszawa“, o investicijos vertė siekia apie 125 mln. eurų.

    Projekto tikslas – išplėsti keleivių aptarnavimo erdves ir padidinti pralaidumą, kad oro uostas galėtų patogiau aptarnauti augantį srautą. Naująsias erdves keleiviams planuojama atverti iki 2029 metų vidurio.

    Kas keisis terminale?

    Pirmojo etapo metu numatoma įrengti naujas išvykimo laukimo zonas, suformuoti 11 papildomų įlaipinimo vartų ir sukurti išėjimus į teleskopinius trapus. Taip pat suplanuoti trys nauji bokštai su laiptinėmis, kurie padės geriau paskirstyti keleivių srautus.

    Terminale turėtų atsirasti 54 pasų kontrolės kabinos ir 20 automatinių ABC vartų, o komercinė dalis bus plečiama nauju prekybos ir maitinimo pasažu. Oro uostas skelbia, kad atnaujinimai orientuoti ir į keleivius su negalia – numatomi sprendimai, gerinantys judėjimo ir aptarnavimo patogumą.

    „Ši sutartis yra dar vienas žingsnis, kad infrastruktūra spėtų paskui įspūdingą keleivių srauto augimą“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Pralaidumas ir ilgalaikiai planai

    Po pirmojo etapo įgyvendinimo oro uosto pralaidumas turėtų siekti apie 4 400 keleivių per valandą. Oro uosto vadovybė teigia, kad tai leis patogiau aptarnauti iki 16 mln. keliautojų per metus, o užbaigus visus etapus iki 2032 metų – iki 20 mln. keleivių per metus.

    Plėtra planuojama taip, kad darbai būtų įgyvendinami etapais, o oro uostas galėtų veikti ir investicijų metu. Tokia praktika dažnai taikoma sparčiai augančiuose regioniniuose oro uostuose, kur svarbu ne tik išplėsti erdves, bet ir išlaikyti paslaugų tęstinumą.

    Tvarumo sprendimai pastate

    Ant pastato stogo numatyta įrengti saulės elektrinių modulius, o viduje – pilkojo vandens sistemą, leidžiančią pakartotinai panaudoti vandenį ūkio reikmėms. Tokie sprendimai tampa vis dažnesni Europos oro uostuose, siekiančiuose mažinti energijos ir vandens sąnaudas.

    Uosto teigimu, modernizacija apims ir technologinius sprendimus, kurie turėtų pagreitinti keleivių kelionę nuo registracijos iki įlaipinimo. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį automatizuotų patikrų vaidmenį ir geriau suprojektuotus srautų koridorius.

    „Žinome, kad terminalo plėtra oro uostui yra kritiškai svarbi. Esame pasirengę darbams ir sieksime aukščiausių kokybės standartų“, – sakė „Mostostal Warszawa“ vadovas Jorge Calabuig Ferre.

  • Putinas apie branduolinį arsenalą ir raketas: Maskva žada spartinti modernizaciją po Naujojo START pabaigos

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva toliau modernizuos strategines branduolines pajėgas ir plėtos naujas raketų sistemas. Šiuos jo teiginius, remdamasi Rusijos valstybine žiniasklaida, perdavė naujienų agentūra „Reuters“.

    Putinas kalbėjo apie didesnės kovinės galios ginkluotę ir pabrėžė, jog kuriami sprendimai esą turėtų įveikti dabartines ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas. Tokie pareiškimai pastaraisiais metais kartojami reguliariai, o juos paprastai lydi žinutė apie ilgalaikį ginkluotės tobulinimą.

    „Žinoma, tęsime mūsų strateginių branduolinių pajėgų modernizavimą ir kursime didesnės kovinės galios raketų sistemas“, – sakė Vladimiras Putinas.

    Kaip nurodo „Reuters“, šis pareiškimas nuskambėjo Putino vizito Maskvos šiluminės technikos institute metu. Tai viena pagrindinių institucijų, siejamų su Rusijos strateginių raketų kūrimu ir bandymais.

    „Sarmat“ bandymas ir signalai vidaus auditorijai

    Kontekste minimas ir tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymas, apie kurį pranešta Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, o informaciją citavo agentūra AFP. Pasak viešų pranešimų, raketa yra pritaikyta nešti branduolinius užtaisus, o Kremliaus retorikoje ji pristatoma kaip viena svarbiausių modernizacijos programos ašių.

    Rusijos pusė taip pat tvirtino, kad apie bandymą buvo iš anksto informuotos Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šalys. Tokia procedūra paprastai siejama su rizikos mažinimu ir bandymų skaidrumu, kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų ar netyčinės eskalacijos.

    Ką keičia Naujojo START pabaiga?

    Papildomą svorį šiems pareiškimams suteikia tai, kad 2026 metų vasario 5 dieną baigė galioti Naujojo START sutartis, ribojusi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos strateginių branduolinių ginklų apimtis. Sutartis buvo pasirašyta 2010 metais, įsigaliojo 2011 metais, vėliau pratęsta dar penkeriems metams, tačiau naujo susitarimo pasiekti nepavyko.

    Pasibaigus sutarčiai, abiejų šalių santykiai branduolinės ginkluotės kontrolės srityje lieka be pagrindinio abipusių patikrų ir apribojimų mechanizmo. Tai didina neapibrėžtumą ir suteikia daugiau erdvės politiniams pareiškimams apie modernizaciją, kurie tampa ir signalų siuntimo priemone tarptautinei bendruomenei.

    Analitikai pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad ginklų kontrolės režimų silpnėjimas didina riziką dėl skaidrumo stokos ir klaidingų vertinimų krizės metu. Tokiame fone viešos žinutės apie branduolinį arsenalą ir raketų plėtrą tampa svarbia geopolitinės įtampos dalimi, net jei konkrečių techninių detalių dažniausiai nepateikiama.

  • JSW stebėtojų tarybos pirmininkas atsistatydino: nesutarimai dėl restruktūrizavimo tempo ir priemonių

    Lenkijos kasybos grupėje JSW įvyko svarbus pokytis valdysenoje: stebėtojų tarybos pirmininkas Andrzej Karbownik pateikė atsistatydinimą. Bendrovė nurodė, kad sprendimą lėmė išsiskyrusios nuomonės dėl to, kaip, kokiais instrumentais ir kokiu tempu turėtų būti vykdomas įmonės restruktūrizavimas.

    JSW pastaruoju metu restruktūrizuojama dėl anksčiau vadovybės įvardytos rizikos prarasti finansinį likvidumą. Viena iš svarbiausių numatomų priemonių – planuojama paskola iš Lenkijos Pramonės plėtros agentūros, kurios dydis siekia apie 200 mln. eurų.

    „Kaip atsistatydinimo priežastį A. Karbownik nurodė nuomonių skirtumus dėl restruktūrizavimo būdo, priemonių ir tempo“, – pranešė JSW.

    A. Karbownik stebėtojų taryboje dirbo nuo 2025 metų gruodžio vidurio, o į šį organą buvo deleguotas Lenkijos valstybės turto ministro teikimu. Jo pasitraukimas signalizuoja apie vidinę įtampą, kai įmonė vienu metu turi mažinti sąnaudas ir užsitikrinti finansavimo šaltinius.

    Restruktūrizavimo priemonės ir fonas

    Be planuojamos paskolos, JSW jau anksčiau su profesinėmis sąjungomis sudarė susitarimą dėl darbo sąnaudų ribojimo. Taip pat minimi ir kiti restruktūrizavimo veiksmai, tarp jų – dalies turto pardavimas, siekiant sustiprinti pinigų srautus.

    Finansiniai rezultatai išryškina spaudimą, su kuriuo susiduria bendrovė. JSW grupė 2025 metais fiksavo apie 1,47 mlrd. eurų konsoliduotą grynąjį nuostolį ir apie 1,17 mlrd. eurų neigiamą EBITDA, nors gamybos apimtys išliko didelės.

    Pagal viešai skelbtus duomenis, 2025 metais JSW kasyklose buvo išgauta daugiau nei 13 mln. tonų anglies, o kokso gamyba siekė apie 3,2 mln. tonų. Tokie kiekiai rodo, kad iššūkiai pirmiausia susiję ne su apimtimi, o su rinkos sąlygomis, sąnaudų struktūra ir finansiniu tvarumu.

    Kas yra JSW ir kodėl tai svarbu?

    JSW yra didžiausia aukštos kokybės koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš reikšmingų kokso, naudojamo plieno gamyboje, tiekėjų. Bendrovė kasybą vykdo keturiose kasyklose: Borynia-Zofiówka, Budryk, Knurów-Szczygłowice ir Pniówek.

    Įmonė kotiruojama Varšuvos vertybinių popierių biržoje, todėl jos restruktūrizavimo sprendimai ir valdymo pokyčiai turi reikšmę ne tik darbuotojams bei tiekimo grandinėms, bet ir investuotojams. Atsistatydinimas stebėtojų tarybos viršuje šioje stadijoje gali reikšti, kad dėl pasirinkto gelbėjimo plano dar vyksta intensyvios diskusijos.

  • KGHM rezultatai nustebino: pirmo ketvirčio pelnas pašoko kelis kartus, augo ir vario gavyba

    Lenkijos kasybos ir metalų grupė KGHM pirmąjį 2026 metų ketvirtį baigė itin sėkmingai: grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo kelis kartus. Bendrovė skelbia, kad geresnius rezultatus lėmė palankesnės pagrindinių metalų kainos, didesnės premijos už produkciją ir efektyvesnė sąnaudų kontrolė.

    Pasak įmonės, finansiniai rodikliai gerėjo visuose svarbiausiuose veiklos segmentuose. Tai ypač svarbu KGHM atveju, nes grupė yra viena didžiausių vario gamintojų pasaulyje ir reikšmingas sidabro tiekėjas, todėl jos ketvirčio rezultatai dažnai vertinami kaip platesnių žaliavų rinkos tendencijų indikatorius.

    Pelno šuolį stiprino kainos ir disciplina

    Per sausį–kovą konsoliduotas KGHM grynasis pelnas siekė apie 823 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė maždaug 194 mln. eurų, todėl metinis šuolis buvo ypač ryškus.

    Reikšmingai augo ir EBITDA: bendrovė nurodo, kad rodiklis viršijo 1,27 mlrd. eurų ir buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš metus. Įmonė akcentuoja, kad papildomos naudos davė pardavimų diversifikavimas, kainų fiksavimo sprendimai bei valiutų rizikos valdymas, padėję sušvelninti nepalankius kursų pokyčius.

    „Šio ketvirčio rezultatas patvirtina KGHM gerą būklę ir gebėjimą aktyviai valdyti verslo procesus rinkos neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė KGHM vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Vario savikaina mažėjo dviženkliu tempu

    Vienas svarbiausių kasybos sektoriaus efektyvumo matų yra C1 savikaina, rodanti vienetinę grynųjų pinigų sąnaudų dalį vario gamyboje. KGHM skelbia, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį C1 siekė apie 3,43 euro už svarą vario ir buvo maždaug 35 proc. mažesnė nei prieš metus.

    Bendrovė nurodo, kad savikainą žemyn stūmė ne tik sąnaudų disciplina, bet ir palankesnis vadinamųjų šalutinių produktų, tokių kaip sidabras bei kiti taurieji metalai, įkainojimas. Praktikoje tai reiškia, kad dalis bendrų kasybos sąnaudų „atsimuša“ per papildomas pajamas, taip mažindama vario gamybos kaštų naštą.

    Gamyba augo, kai rinkoje dažni trikdžiai

    KGHM praneša, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį vario parduodamo metalo gamyba siekė 176 000 tonų ir buvo apie 4 proc. didesnė nei prieš metus. Sidabro metalinio pagaminta 329 tonos, taip pat fiksuota tauriųjų metalų ir molibdeno gamyba.

    Įmonė išskiria, kad gamybos augimas vyksta aplinkoje, kurioje nemaža dalis konkurentų susiduria su tiekimo grandinės, rūdos kokybės, leidimų ar infrastruktūros ribojimais. KGHM atveju stabilūs gamybos srautai kartu su mažėjančia savikaina didina atsparumą svyruojančioms žaliavų kainoms ir suteikia daugiau erdvės investicijoms.

    Rinkos dalyviai atidžiai stebės, ar tendencija išsilaikys ir antrąjį ketvirtį, ypač jei vario kainos ir toliau išliks aukštos. KGHM rezultatams toliau svarbios ir energijos kainos bei jų fiksavimo strategija, nes energetika išlieka viena reikšmingiausių metalo gamybos sąnaudų dedamųjų Europoje.

  • Rusijos Dūma pritarė įstatymui: Putinas galėtų siųsti kariuomenę ginti rusų užsienyje

    Rusijos Valstybės Dūma galutiniu balsavimu pritarė teisės akto pataisoms, kurios išplečia Kremliaus galimybes panaudoti ginkluotąsias pajėgas už Rusijos ribų. Pagal naują formuluotę toks sprendimas galėtų būti grindžiamas siekiu „ginti“ Rusijos piliečius užsienyje.

    Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi dokumento turiniu ir jo svarstymo eiga parlamente. Įstatymo kritikai atkreipia dėmesį, kad miglota „apsaugos“ sąvoka palieka plačią erdvę politiniam interpretavimui.

    Ką numato naujos nuostatos?

    Skelbiama, kad teisės aktas leistų Rusijos vadovybei priimti sprendimą panaudoti kariuomenę užsienyje situacijose, kai Rusijos piliečiai yra sulaikyti, suimti, laikomi suvaržytomis sąlygomis arba jų atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Taip pat minimos bylos, susijusios su užsienio teismų sprendimais.

    Formuluotė sukonstruota taip, kad pagrindas veiksmams galėtų būti ne tik tiesioginė grėsmė gyvybei, bet ir teisiniai procesai kitose valstybėse, kuriuos Maskva galėtų įvardyti kaip „persekiojimą“. Tokia logika jau ne kartą buvo naudojama Rusijos oficialioje retorikoje, aiškinant veiksmus kaimyninių šalių atžvilgiu.

    Kodėl tai kelia nerimą NATO šalims?

    Įstatymo priėmimas sutapo su viešais NATO valstybių pareiškimais ir Europos žvalgybos institucijų vertinimais, kad Rusija gali ieškoti naujų spaudimo formų prieš Aljanso nares ir partneres. Vakaruose dažnai pabrėžiama, kad „tautiečių gynimo“ argumentas gali tapti patogia priedanga provokacijoms ar riboto masto kariniams veiksmams.

    Ukrainos šaltiniai primena, kad pastaraisiais metais buvo viešai kalbama apie galimų provokacijų riziką Baltijos šalyse, o kai kurios Europos kariuomenių vadovybės ragino ruoštis ilgesnio laikotarpio konfrontacijai su Rusija. Tokie signalai stiprina nuostatą, kad teisiniai instrumentai Maskvoje gali būti derinami su politiniu ir kariniu spaudimu už Rusijos ribų.

    Tuo pat metu Kremlius tradiciškai aiškina, kad tokios nuostatos reikalingos valstybės piliečių interesams ginti ir reaguoti į išorines grėsmes. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teisinių apibrėžimų platumas didina riziką, jog sprendimai bus grindžiami ne tarptautine teise, o politiniu tikslingumu.

  • Romoje aptiktas IX amžiaus rankraštis: jame slypi ankstyviausias žinomas senosios anglų kalbos eilėraštis

    Romoje aptiktas IX amžiaus rankraštis: jame slypi ankstyviausias žinomas senosios anglų kalbos eilėraštis

    Netikėtas radinys Romos bibliotekoje

    Romoje saugomuose archyvuose tyrėjai aptiko IX amžiaus rankraštį, kuriame užfiksuotas ankstyviausiu žinomu laikomas senosios anglų kalbos eilėraštis – Cædmono giesmė. Tekstas buvo paslėptas lotyniškame veikale ir ilgą laiką nebuvo identifikuotas.

    Rankraštis rastas Romos Nacionalinės centrinės bibliotekos fonduose. Atrastas egzempliorius išskirtinis tuo, kad senoji anglų kalba čia įkomponuota į pagrindinį lotyniško teksto pasakojimą, o ne palikta paraštėse ar prirašyta gale.

    Kas yra Cædmono giesmė?

    Cædmono giesmė – devynių eilučių kūrinys, šlovinantis Dievą ir pasaulio sukūrimą. Tradiciškai jis siejamas su Cædmonu, apie kurį rašoma kaip apie galvijų prižiūrėtoją iš Vitbio, Šiaurės Jorkšyro, esą įkvėptą po dvasinio regėjimo.

    Manoma, kad pats eilėraštis sukurtas VII amžiuje, o iki mūsų dienų išliko todėl, kad buvo perrašinėjamas į kai kuriuos Bedos Garbingojo veikalo Anglų tautos bažnytinė istorija egzempliorius. Šis VIII amžiuje lotynų kalba parašytas istorinis darbas viduramžiais buvo vienas plačiausiai kopijuotų tekstų Europoje.

    Kaip tekstas atsidūrė Italijoje

    Tyrėjų vertinimu, aptiktas įrašas į Bedos veikalo tomą pateko IX amžiuje, kai vienuolis jį perrašė Nonantolos benediktinų abatijoje Šiaurės Italijoje. Viduramžiais tai buvo svarbus mokslininkų ir raštininkų centras, o tekstų keliavimas tarp vienuolynų buvo įprasta praktika.

    Vėliau rankraščio kelias archyvuose nutrūko, o apie šį konkrečiai egzempliorių mokslininkų bendruomenė ilgą laiką neturėjo patikimos informacijos. Situacija pasikeitė, kai Romos biblioteka dokumentą suskaitmenino ir padarė prieinamą nuotoliniu būdu.

    Trinity College Dublin specialistai dr. Elisabetta Magnanti ir dr. Markas Faulkneris iš pradžių dirbo su skaitmenine kopija, o vėliau nuvyko į Romą apžiūrėti originalo. Tyrėjai pabrėžia, kad šis radinys reikšmingas ir Bedos teksto sklaidos tyrimams, nes tai viena iš nedaugelio išlikusių vėlesnių, bet vis dar ankstyvų Anglų tautos bažnytinės istorijos kopijų.

    „Anglų tautos bažnytinė istorija viduramžiais buvo perrašoma itin plačiai, žinome beveik 200 rankraščių. Tačiau vėlesnių ankstyvųjų kopijų yra vos kelios, todėl šis atpažinimas svarbus norint suprasti, kaip Beda buvo skaitomas ir perrašomas“, – sakė dr. Markas Faulkneris.

    Kuo šis egzempliorius svarbus mokslui

    Iki šiol žinomuose seniausiuose egzemplioriuose, saugomuose Kembridže ir Sankt Peterburge, eilėraštis dažniausiai pateikiamas kaip prierašas paraštėse arba teksto pabaigoje. Romoje aptikta versija laikoma išskirtine, nes senoji anglų kalba įtraukta į pačią lotyniško pasakojimo struktūrą.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į neįprastą skyrybą: kai kur matomi taškai, primenantys sakinių atskyrimą, nors kitose versijose tokie ženklai pasitaiko rečiau. Tokios detalės gali padėti geriau suprasti, kaip skirtinguose raštininkų centruose buvo suvokiamas teksto ritmas ir skaitomumas.

    Pasak mokslininkų, tai pirmasis tokio ankstyvumo Cædmono giesmės egzempliorius, identifikuotas nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio, ir vienas seniausių iki šiol išlikusių šio teksto liudijimų. Platesniame kontekste radinys primena, kad skaitmeninimo projektai vis dažniau tampa atradimų katalizatoriumi, kai retų fondų turinį gali analizuoti tarptautinės tyrėjų komandos.

    „Trinity College ekspertų atradimas – tik pradžia: vienas rankraštis gali atverti kelią daugeliui kitų atradimų, kai skirtingų šalių specialistai bendradarbiauja“, – sakė dr. Andrea Cappa.

    Romos Nacionalinės centrinės bibliotekos atstovai pabrėžia, kad skaitmeninimas leidžia ne tik apsaugoti originalus nuo perteklinio vartymo, bet ir suteikia galimybę iš naujo peržiūrėti jau seniai aprašytus fondus. Tokie atvejai rodo, jog viduramžių tekstų istorija dar nėra iki galo parašyta, o svarbūs liudijimai kartais slypi ne tose vietose, kur jų tikimasi.