CP v2

Blog

  • Birštonas nuomos vietas įkrovimo stotelėms Lelijų gatvėje: 4 parkavimo vietos ir 10 metų terminas

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba paskelbė viešą nuomos konkursą savivaldybės turtui, skirtam viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti Lelijų gatvėje. Nuomojamos keturios atskiros automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 69,26 kv. m.

    Konkurse išnuomojamos Birštono miesto Lelijų gatvės automobilių stovėjimo aikštelių dalys yra nuomojamos kaip vienas objektas ir dalimis nedalinamos. Nuomos paskirtis aiškiai apibrėžta – įrengti ir eksploatuoti viešąsias įkrovimo stoteles laikantis galiojančių projektavimo, įrengimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimų.

    Numatyta, kad įkrovimo stotelių galia gali siekti iki 22 kW, o iš viso planuojamos 4 stotelės, atitinkančios 4 stovėjimo vietas. Toks sprendimas išlaiko balansą tarp infrastruktūros plėtros ir elektros tinklų apkrovos, kartu sudarydamas galimybes įkrovimui miesto erdvėje.

    Nuomos terminas – 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pradinė nuomos kaina nustatyta 280 eurų per mėnesį, o kitos sąlygos skelbiamos konkurso organizatoriaus ir Birštono savivaldybės pateiktuose dokumentuose.

    Konkurso dalyvių registracija vyks Birštone, Jaunimo gatvėje, Birštono miesto tvarkymo tarnybos administraciniame pastate, nuo 2026 metų gegužės 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos darbo dienomis. Konkurso komisijos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 25 dieną 10.30 valandos tuo pačiu adresu.

    Viešųjų įkrovimo taškų plėtra savivaldybėse pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių sąlygų elektromobilių naudojimui kasdienėse kelionėse ir turizmo kryptims. Birštono sprendimas nuomoti konkrečias parkavimo vietas su aiškia paskirtimi rodo, kad miestas siekia pritraukti operatorius, galinčius užtikrinti tiek įrengimą, tiek ilgalaikę priežiūrą ir paslaugos tęstinumą.

  • Biržų rajone startuoja melioracijos griovių remontas: sutvarkys 10,9 km, tiltą ir 9 pralaidas

    Biržų rajone startuoja melioracijos griovių remontas: sutvarkys 10,9 km, tiltą ir 9 pralaidas

    Biržų rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti projektą „Biržų rajono Pabiržės ir Pačeriaukštės seniūnijų dalies melioracijos griovių ir juose esančių hidrotechnikos statinių remontas“. Savivaldybė skelbia, kad darbai apims tiek pačius griovius, tiek su jais susijusius statinius, svarbius vandens nuvedimui.

    Numatyta suremontuoti 10,9 kilometro melioracijos griovių, taip pat atnaujinti 1 tiltą, sutvarkyti 9 vandens pralaidas ir 96 drenažo žiotis. Darbai planuojami Pačeriaukštės, Pasvaliečių, Suosto, Juostaviečių ir kituose kaimuose, kur melioracijos tinklas tiesiogiai lemia laukų bei kelių būklę po liūčių ar atlydžių.

    Darbų apimtis ir gamtosauga

    Projekte numatyta taikyti gamtosaugines priemones, kad tvarkymo metu būtų kuo mažiau pažeidžiami pakrančių šlaitai ir vietos želdiniai. Savivaldybė nurodo, kad šalinant krūmus nuo griovių šlaitų bus taikomas atrankinis kirtimas, paliekant pavienius medžius.

    Taip pat planuojama atkurti griovių dugną iki buvusio projektinio nuolydžio, kad vanduo būtų nukreipiamas tolygiai ir nesikauptų sąnašos. Iškastos sąnašos bus skleidžiamos už griovių apsauginės juostos ribų, kad nebūtų užnešami šlaitai ir išlaikomos nustatytos apsaugos zonos.

    Kodėl tai svarbu ūkiams ir infrastruktūrai

    Melioracijos tinklų būklė tiesiogiai veikia dirbamų laukų užmirkimą, pavasarinių darbų terminus ir derliaus rizikas, o taip pat gali turėti įtakos vietos keliams, pralaidoms bei tiltams. Sutrikus vandens pralaidumui, didėja išplovų, šlaitų erozijos ir vietinių patvinimų tikimybė.

    Savivaldybė pažymi, kad projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis melioracijos funkcijai vykdyti. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra sumažins užmirkimo problemas ir pagerins vandens nuvedimą jautresnėse teritorijose.

  • Birštonas nuomos aikštelės dalį Pušyno g.: čia planuojamos 150 kW elektromobilių įkrovimo stotelės

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba skelbia viešą nuomos konkursą dėl Birštonui priklausančio turto Pušyno gatvėje, kur planuojama įrengti ir eksploatuoti viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles. Konkursas vykdomas tiesioginiu būdu, o dalyviai kviečiami teikti paraiškas nustatytu registracijos laikotarpiu.

    Konkurso objektas – Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio, esančio Pušyno gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelės dalys. Išnuomojamos septynios automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 87,23 kvadratinio metro, o turtas nuomojamas kaip vienas vienetas ir dalimis nedalinamas.

    Nuomos paskirtis aiški ir konkreti: teritorija skiriama viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms suprojektuoti, įrengti ir eksploatuoti pagal galiojančius teisės aktus. Skelbime numatyta, kad planuojama įkrovimo infrastruktūra turėtų būti ne mažesnės kaip 150 kilovatų galios, numatant tris stoteles ir aptarnaujant septynias stovėjimo vietas.

    Nuomos terminas numatytas 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pradinė nuomos kaina – 490 eurų per mėnesį, o galutinis pasiūlymas priklausys nuo konkurso dalyvių pateiktų sąlygų ir kainos.

    Dalyvių registracija vykdoma Birštono miesto tvarkymo tarnybos administraciniame pastate Birštone, Jaunimo g. 3, II aukšte. Registracija numatyta nuo 2026 metų gegužės 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos darbo dienomis nuo 9.00 iki 15.00 valandos, su pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 valandos.

    Skelbime nurodoma, kad informaciją apie konkurso dokumentų priėmimą ir procedūras teikia nuomos komisijos sekretorė Ona Packevičienė. Konkurso komisijos posėdis planuojamas 2026 metų gegužės 25 dieną 10.45 valandos Birštone, Jaunimo g. 3, II aukšte.

    Toks konkursas Birštone atspindi platesnę tendenciją, kai savivaldybės viešąsias erdves vis dažniau pritaiko greito įkrovimo infrastruktūrai, siekdamos didinti elektromobilių patogumą ir regionų patrauklumą. Didelės galios, 150 kilovatų ir didesnės įkrovimo stotelės ypač aktualios turistinėse vietovėse ir prie judrių srautų, nes leidžia reikšmingai sutrumpinti įkrovimo laiką ir geriau aptarnauti sezoniškai padidėjančius lankytojų srautus.

  • Biržų rajone gegužės 27–31 dienomis vyks KASP pratybos: bus ginklai ir karinė technika

    Biržų rajone gegužės 27–31 dienomis vyks KASP pratybos: bus ginklai ir karinė technika

    Biržų rajone 2026 metų gegužės 27–31 dienomis vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos. Pratybų metu bus naudojami ginklai ir karinė technika.

    Organizatoriai pabrėžia, kad imitaciniai šaudmenys pratybose nebus naudojami. Tai reiškia, kad numatomi veiksmai vyks be garsinių ar pirotechninių imitacijos priemonių, kurios dažnai taikomos mokymuose.

    Pratybos vyks nekarinėje teritorijoje, todėl gyventojams gali būti pastebimas padidėjęs karių ir karinės technikos judėjimas vietos keliuose bei prieigose. Tokiais atvejais svarbiausia laikytis įprastų saugumo taisyklių ir netrukdyti pratybų veiksmams.

    Rinktinė nurodo, kad pratybų metu bus laikomasi karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių. Šie reikalavimai nustatyti krašto apsaugos ministro 2008 metų birželio 16 dieną įsakymu Nr. V-555 Dėl karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių patvirtinimo.

    Tokio pobūdžio pratybos yra reguliari kariuomenės pasirengimo dalis, skirta treniruoti veiksmus realistiškomis sąlygomis ir užtikrinti savanorių parengtį. Gyventojams rekomenduojama planuojant keliones įvertinti galimus laikinuosius judėjimo pokyčius pratybų rajone.

  • Birštono savivaldybė ieško vyriausiojo specialisto: koeficientas 1,5 ir atsakomybė už projektus

    Skelbiamas konkursas Birštone

    Birštono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms eiti. Pareigybė yra dirbanti pagal darbo sutartį, o pareiginės algos koeficientas nurodytas 1,5.

    Ieškomas specialistas būtų atsakingas už savivaldybei svarbių statybos, rekonstravimo ir remonto darbų planavimą bei įgyvendinimą. Praktikoje tai reiškia darbą su investiciniais projektais, objektais ir procesais, kurie tiesiogiai veikia infrastruktūros būklę ir viešųjų paslaugų kokybę.

    Ką apimtų darbas

    Pagal skelbimą, darbuotojas dalyvautų rengiant statybos, rekonstravimo ir remonto planus, finansuojamus iš savivaldybės biudžeto ar kitų teisėtų šaltinių. Taip pat jam būtų pavedama vykdyti užsakovo funkcijas, organizuoti darbus, kontroliuoti atliktų darbų aktus ir finansavimo procesą.

    Reikšminga darbo dalis susijusi su viešaisiais pirkimais: konkursų sąlygų rengimu, procedūrų organizavimu, sutarčių su rangovais projektų parengimu ir jų vykdymo kontrole. Kartu numatyta organizuoti užbaigtų objektų priėmimą eksploatuoti ir dokumentų sutvarkymą.

    Skelbime pabrėžiamos ir funkcijos, aktualios daugiabučių namų atnaujinimui bei energinio efektyvumo programoms: dalyvavimas modernizavimo procesuose, konsultacijos, duomenų teikimas projektams. Taip pat numatyta spręsti bendrojo naudojimo objektų administratorių parinkimo ir priežiūros klausimus.

    Reikalavimai kandidatui ir atranka

    Į pareigas pretenduojantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą technologijos mokslų srityje: statybos inžinerijos, transporto inžinerijos arba statybų technologijos krypties. Taip pat nurodyta, kad reikalinga ne mažesnė kaip 3 metų darbo patirtis ir projektų vadybos pagrindų išmanymas.

    Kandidatas turi būti susipažinęs su teisės aktais, susijusiais su vietos savivalda, viešuoju administravimu, daugiabučių administravimu, statybos ir projektavimo darbais bei darbo sauga. Papildomai nurodoma, kad reikia gebėti taikyti teisės aktus rengiant savivaldybės lygmens dokumentus ir sklandžiai dirbti su „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“.

    Pretendentų atranka numatyta testo žodžiu forma, tai yra pokalbis. Kandidatai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, tapatybės ir išsilavinimo dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą, profesinę patirtį pagrindžiantį dokumentą, užpildytą anketą ir nepriekaištingos reputacijos deklaraciją.

    Dokumentai priimami elektroniniu būdu per VATIS prašymų teikimo modulį. Skelbime nurodyta, kad dokumentai teikiami iki 2026 metais gegužės 22 dieną imtinai.

    Dėl papildomos informacijos apie pareigybę siūloma kreiptis į Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėją Lauryną Laukevičių, o dėl atrankos procedūrų – į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyresniąją specialistę Vilmą Pugačiauskaitę. Savivaldybė pažymi, kad dokumentų priėmimo terminas tam tikrais atvejais gali būti pratęstas pagal galiojančią konkursų organizavimo tvarką.

  • Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Sprendimas dėl nacionalinio reikšmingumo

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba balandžio 27 dieną pripažino Ančiškių kaimo kapinėse esančius partizanų kapus saugomomis kultūros vertybėmis. Sprendimas priimtas dėl kelių atskirų kapaviečių Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone.

    KPD nurodė, kad šiems objektams nustatytos vertingosios savybės ir suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos kultūros vertybių teritorijų ribos, kurios ateityje tampa svarbios tiek kapinių tvarkybai, tiek bet kokiems darbams šalia kapaviečių.

    Kokie kapai įtraukti į apsaugą

    Apsauga suteikta penkioms kapavietėms, kuriose palaidoti Lietuvos partizanai. Tarp jų yra Felikso Budriūno ir Stasio Tarvydo kapai, taip pat Broniaus ir Povilo Račinskų kapai, Vinco Ruplio kapas, Juozo Tarvydo kapas ir Juozo Aukštikalnio-Sukilėlio bei Valentino Navako kapai.

    KPD sprendime pabrėžti du vertingųjų savybių pobūdžiai: istorinis ir memorialinis. Praktikoje tai reiškia, kad saugoma ne tik pati kapavietės vieta, bet ir jos istorinė reikšmė, susijusi su pasipriešinimo okupacijai istorija.

    Istorinis kontekstas ir kapaviečių ypatumai

    Dalies partizanų laidojimo aplinkybės siejamos su 1944–1946 metų laikotarpiu, kai šiaurės Lietuvoje vyko intensyvios NKVD ir vietinių ginkluotų struktūrų operacijos prieš partizanus. Keliuose sprendime minimose epizoduose nurodoma, kad po kautynių žuvusieji buvo palaidoti slapta, dalyvaujant bendražygiams ar giminaičiams.

    Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriose kapavietėse partizanų vardai paminkluose nebuvo pažymėti arba pažymėtas tik vienas asmuo, nors palaidoti keli. Tokie atvejai laikomi būdingu pokario bruožu, kai dėl represijų grėsmės viešas įamžinimas buvo ribojamas, o informacija perduodama šeimų atmintimi.

    Suteikta teisinė apsauga paprastai padeda užtikrinti, kad kapavietės nebūtų netyčia sunaikintos ar pakeistos atliekant tvarkymo, perlaidojimo ar infrastruktūros darbus. Kartu tai sudaro prielaidas tiksliau fiksuoti duomenis, vertinti autentiškus elementus ir, prireikus, planuoti įamžinimo sprendimus, suderintus su paveldo apsaugos reikalavimais.

  • Kariuomenės pratybos 8 rajonuose gegužės 27–31 dienomis: kur bus technika ir ginklai

    Kariuomenės pratybos 8 rajonuose gegužės 27–31 dienomis: kur bus technika ir ginklai

    Lietuvos kariuomenė praneša, kad 2026 metų gegužės 27–31 dienomis Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Anykščių, Rokiškio, Utenos ir Zarasų rajonuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pratybos.

    Pratybų metu bus naudojami ginklai ir karinė technika, tačiau imitaciniai šaudmenys nebus naudojami. Gyventojai gali matyti padidėjusį karių judėjimą keliuose, laukuose ir prie miškų masyvų, taip pat technikos kolonas ar laikinai vykdomus taktinius veiksmus.

    Tokio pobūdžio mokymai yra reguliari kariuomenės parengtis, skirta treniruoti savanorių pajėgų veiksmus realistiškoje aplinkoje. Pratybos nekarinėje teritorijoje leidžia geriau įvertinti vietovės ypatumus, susisiekimą ir sąveiką su civiline infrastruktūra, o tai svarbu planuojant mobilizaciją ir greitą reagavimą.

    Rinktinė nurodo įsipareigojanti laikytis karinių pratybų aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtintų krašto apsaugos ministro įsakymu. Tai apima reikalavimus dėl judėjimo maršrutų, gamtos apsaugos, taršos prevencijos ir atsakomybės už galimą žalą aplinkai.

    Gyventojams, turintiems klausimų dėl pratybų organizavimo ar pastebėjusiems situacijas, kurios gali kelti nepatogumų, nurodytas kontaktinis asmuo yra majoras Kęstutis Šlepikas, Vyčio apygardos 5-osios rinktinės štabo viršininkas.

    Pratybų laikotarpiu kariuomenė paprastai ragina gyventojus išlikti budrius, nefotografuoti ir neplatinti jautrios informacijos apie karių judėjimą realiuoju laiku, o radus įtartinus daiktus ar šaudmenis jų neliesti ir apie tai nedelsiant pranešti skubios pagalbos tarnyboms.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Pagalba arčiau žmonių

    Vienas didžiausių Lietuvoje vykdomų socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Jo tikslas – užtikrinti, kad prevencinė psichosocialinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims būtų prieinama visose savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, todėl paslaugų apimtis ir pasiekiamumas artimiausiais metais dar turėtų augti.

    Kokios paslaugos teikiamos

    Pagal projekto modelį kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir skirtos įvairioms situacijoms, kai prireikia emocinės, socialinės ar praktinės pagalbos. Pagrindinė idėja – padėti anksčiau, kol sunkumai netapo gilia krize.

    Teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės įgūdžių ugdymo programos, šeimos mediacija, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimai. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Projekte akcentuojama, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną paslaugą, o kelių priemonių derinį. Tokia praktika leidžia spręsti ne tik vieną simptomą, bet ir platesnį situacijos kontekstą, pavyzdžiui, kai emociniai sunkumai susiję su konfliktais šeimoje ar socialine izoliacija.

    Rezultatai ir vertinimas

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigia, kad suteikta pagalba realiai prisidėjo prie jų problemų sprendimo. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgūdžius, kuriuos pavyko pritaikyti kasdienybėje.

    Per projekto laikotarpio dalį skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų, o bendra suteiktų paslaugų apimtis jau siekia beveik 900 tūkst. valandų. Tai rodo ne tik didelį poreikį, bet ir tai, kad daliai gyventojų pagalba tampa prieinama pirmą kartą.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sako Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas sulaukė ir tarptautinio dėmesio: į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos delegacija domėjosi, kaip veikia nacionaliniu mastu organizuota kompleksinių paslaugų sistema. Tokie vizitai paprastai siejami su gerųjų praktikų paieška, kai vertinama, ar modelį būtų galima pritaikyti kitose šalyse.

    Svarbi dalis – pasiekiamumas regionuose, kur paslaugos neretai būna mažiau prieinamos dėl atstumo ar specialistų trūkumo. Projekto veiklose prireikus organizuojamas pavėžėjimas, o paslaugų teikimo metu gali būti užtikrinama vaikų priežiūra, kad pagalba būtų realiai įmanoma ir auginantiems vaikus.

    KOPA įgyvendinama kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Vietoje paslaugas dažniausiai koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai, į kuriuos gyventojai kreipiasi dėl konkrečių paslaugų ir registracijos.

  • Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokama pagalba Anykščiuose: psichologo konsultacijos, tėvystės mokymai ir neuroedukacija šeimoms

    Nemokamos paslaugos šeimoms Anykščiuose

    Anykščių Moterų užimtumo ir informacijos centras pradėjo teikti nemokamas kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimų nariams, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Pagalba skirta tiek tiesiogiai nukentėjusiems, tiek netiesioginį smurtą patyrusiems vaikams, kurie smurtą matė ar girdėjo.

    Iniciatyva įgyvendinama projekte „Saugus vaikas šeimoje-brandi visuomenė“. Jo tikslas – sumažinti smurto pasekmes, stiprinti emocinį saugumą ir padėti šeimai atkurti kasdienį stabilumą.

    Kokią pagalbą galima gauti?

    Projekto metu teikiamos psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos, orientuotos į patirtų išgyvenimų įveiką ir emocinės savijautos gerinimą. Taip pat vyksta užsiėmimai vaikams su dailės terapijos elementais, padedantys saugiai išreikšti jausmus ir stiprinti atsparumą stresui.

    Šeimoms numatyta ir socialinė pagalba, kai reikia spręsti konkrečias situacijas, atkurti kasdienę rutiną, sustiprinti motyvaciją keisti aplinką ar elgesio modelius. Prireikus teikiamas tarpininkavimas, kad žmogus greičiau pasiektų jam reikalingas paslaugas.

    Be to, organizuojami grupiniai neuroedukacijos užsiėmimai šeimoms, skirti geriau suprasti emocijų, įtampos ir streso mechanizmus bei jų valdymą. Tėvams taip pat siūlomi efektyvios tėvystės mokymai, padedantys kurti aiškesnes ribas, saugesnį ryšį ir palaikančią namų atmosferą.

    Konfidencialu: kaip kreiptis?

    Organizatoriai pabrėžia, kad pagalba teikiama konfidencialiai, todėl kreiptis kviečiami visi, kurie šeimoje patiria smurtą arba mato, kad su tuo susiduria artimieji. Paslaugos skirtos tam, kad vaikai galėtų augti saugioje aplinkoje, o suaugusieji gautų aiškią, praktišką pagalbą.

    Norintys pasinaudoti paslaugomis gali skambinti telefonu +370 668 21166. Atvykti kviečiama į Biliūno g. 7, Anykščiuose.

    Projekto veiklos planuojamos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

  • Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Anykščių savivaldybės atstovės sąjungininkų pratybose Molėtų vadavietėje: kas keičiasi parengtyje?

    Svečių diena karinėje vadavietėje

    Gegužės 12 dieną Molėtų rajone veikiančioje karinėje vadavietėje surengta tarptautinių pratybų svečių diena. Į renginį pakviesti savivaldybių atstovai iš arčiau susipažino su sąjungininkų ir Lietuvos pajėgų veikimu bei sprendimų priėmimo grandine.

    Anykščių rajono savivaldybei renginyje atstovavo administracijos vyriausioji specialistė (mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai) Aurėja Žiaugrytė ir patarėja, parengties pareigūnė Reda Kruopė. Jų darbas savivaldybėje tiesiogiai susijęs su pasirengimu krizinėms situacijoms ir institucijų sąveika.

    Kodėl akcentuojama priimančiosios šalies parama

    Renginį organizavo Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, o pristatymuose daug dėmesio skirta priimančiosios šalies paramai. Tai praktinių sprendimų visuma, apimanti sąjungininkų pajėgų priėmimą, judėjimo koordinavimą, logistiką, ryšį su civilinėmis institucijomis ir vietos infrastruktūros panaudojimą.

    Tokiose pratybose savivaldybių vaidmuo yra ne tik formalus dalyvavimas, bet ir realių procedūrų pasitikrinimas. Nuo to, kaip greitai ir tiksliai veikia vietos institucijos, priklauso, ar sąjungininkai gali sklandžiai vykdyti užduotis Lietuvos teritorijoje.

    „Tokio masto pratybos leidžia praktiškai įvertinti, kaip veikia civilinių ir karinių institucijų sąveika. Sklandus sąjungininkų pajėgų veikimas Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo mūsų pasirengimo bendradarbiauti“, – po renginio teigė Anykščių rajono savivaldybės atstovės.

    Ką savivaldybių atstovai pamato vadavietėje

    Svečių dienos metu dalyviai supažindinti su pratybų eiga, strateginiais tikslais ir užduočių vykdymu. Vadavietėje akcentuota, kaip planuojamos operacijos, kaip derinami veiksmai tarp skirtingų šalių padalinių ir kokie informacijos srautai lemia sprendimų greitį.

    Taip pat aptartas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo valstybės gynybos architektūroje. Tokie susitikimai leidžia aiškiau suderinti, kuriose grandyse šauliai, kariuomenė ir civilinės institucijos papildo vieni kitus, o kur būtina iš anksto susitarti dėl procedūrų.

    Anykščių rajono savivaldybei tokia patirtis svarbi dėl praktinio pasirengimo: ryšių su partneriais stiprinimo, informacijos apsikeitimo kanalų patikrinimo ir vietos išteklių planavimo. Savivaldybės parengties specialistams tai suteikia aiškesnį vaizdą, kaip krizės atveju turėtų veikti priėmimo, koordinavimo ir paramos mechanizmai.

    Nuoseklus įsitraukimas į pratybų pristatymus ir bendras darbas su Lietuvos šaulių sąjunga bei sąjungininkais padeda palaikyti pasirengimą ir mažina neapibrėžtumą, kai sprendimus reikia priimti greitai. Savivaldybė teigia, kad tokios patirtys stiprina bendrą šalies saugumą ir vietos institucijų atsparumą.