CP v2

Blog

  • Anykščių moksleiviai keliauja į 2026 metų Dainų šventę: atrankas įveikė 7 kolektyvai

    Anykščių moksleiviai keliauja į 2026 metų Dainų šventę: atrankas įveikė 7 kolektyvai

    Vilnius 2026 metais taps šventės scena

    2026 metų liepos 3–6 dienomis Vilnius taps Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku. Ratu. Kartu“ centru. Į sostinę susirinks tūkstančiai vaikų ir jaunimo kolektyvų iš Lietuvos bei užsienio lietuvių bendruomenių.

    Moksleivių dainų šventė laikoma viena svarbiausių jaunimo kultūros tradicijų, sutelkiančių skirtingas kartas ir regionus. Organizatoriai pabrėžia, kad šis renginys ugdo ne tik meninius gebėjimus, bet ir bendruomeniškumą bei tapatybės jausmą.

    Kas atstovaus Anykščiams?

    Anykščių kraštui šventėje atstovaus septyni moksleivių kolektyvai, atrankose įrodę pasirengimą ir meninį lygį. Tai reikšmingas įvertinimas tiek jauniems atlikėjams, tiek jų vadovams ir mokyklų bendruomenėms.

    Pranešama, kad atrankų rezultatus patvirtino ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. Pasak jo, Anykščių jaunųjų atlikėjų pasirengimas rodo nuoseklų darbą ir stiprią tradicijų puoselėjimo kryptį.

    Anykščiams šventėje atstovaus Anykščių Jono Biliūno gimnazijos skudutininkų ansamblis, Anykščių meno mokyklos tradicinių kanklių ansamblis ir jaunučių choras. Taip pat dalyvaus Anykščių kultūros centro kolektyvai, tarp jų tradicinių kanklių ansamblis „Laumakėlės“ ir jaunuolių liaudiškų šokių grupė „Vijurkas“.

    Į programą pateko ir liaudiškų šokių kolektyvo „Gojus“ 1-oji bei 2-oji grupės, o jauniausiųjų gretose pasirodys Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos 1–3 klasių jaunučių choras. Tokia sudėtis rodo, kad Anykščiuose aktyviai dirbama ir su pradedančiais, ir su pažengusiais jaunaisiais atlikėjais.

    Svarbiausi renginiai ir kulminacija

    Šventės dienomis numatoma dalyvių eisena Gedimino prospektu, koncertai Katedros aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje ir Kalnų parko estradoje. Atskirą vietą programoje užims Šokių diena „Arena Vilnius“ ir Dainų diena Vingio parke.

    Kulminacija planuojama liepos 6 dieną, kai renginių finalą tradiciškai sustiprina visoje šalyje ir už jos ribų vienu metu giedama „Tautiška giesmė“. Šis momentas šventėje dažnai tampa emociniu akcentu, simboliškai sujungiančiu miestus, regionus ir pasaulio lietuvius.

    Kelias į Dainų šventę kolektyvams paprastai reiškia ilgas repeticijas, repertuaro derinimą ir bendrą komandinį darbą. Anykščių atstovams dalyvavimas 2026 metų programoje taps proga pristatyti krašto muzikinę ir šokio tradiciją nacionaliniu mastu.

  • Gatvės kultūros diena Dembavoje 2026: šeimos pramogos, sportas, mugė ir koncertas gegužės 23 dieną

    Gegužės 23 dieną Dembavoje vyks antrus metus organizuojamas renginys Gatvės kultūros diena Dembavoje 2026. Organizatoriai kviečia atvykti visą dieną trunkančioms veikloms, kurios pritaikytos skirtingo amžiaus lankytojams.

    Šventės programoje numatytos sporto varžybos, gatvės prekeivių mugė, bagažinių turgus, įvairios edukacijos ir gatvės muzikos koncertas. Renginio formatas orientuotas į bendruomeniškumą ir aktyvų laisvalaikį, todėl dalyvių prašoma pasiruošti laiką praleisti lauke.

    Organizatoriai akcentuoja tvaraus atvykimo idėją ir ragina į renginį rinktis dviratį. Renginio metu planuojama dviračių saugojimo erdvė, kad atvykusieji galėtų patogiai palikti transporto priemonę ir laisvai dalyvauti veiklose.

    Gatvės kultūros diena Dembavoje pernai sulaukė didelio vietos gyventojų susidomėjimo, o šiemet siekiama išlaikyti šeimai draugišką, saugią ir aiškiai suplanuotą programą. Renginio organizatoriai primena, kad atvykstant verta įsivertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

    Renginį organizuoja Panevėžio rajono savivaldybės administracija kartu su vietos bendruomene. Atnaujinta informacija apie programos laikus ir praktinius klausimus paprastai skelbiama savivaldybės oficialiuose komunikacijos kanaluose.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Merkinės Vilniaus g. sujungtos vandens sistemos: „Varėnos vandenys“ baigė vandentiekio darbus

    2026 metais balandžio mėnesį UAB „Varėnos vandenys“ Merkinės miestelyje, Vilniaus gatvėje, baigė vandentiekio tinklų rangos darbus. Įgyvendinant projektą įrengta 0,676 kilometro ilgio 110 milimetrų skersmens polietileno vandentiekio trasa, sujungusi tris iki šiol atskirai veikusias vandens tiekimo sistemos dalis.

    Įmonės teigimu, sujungus tinklus į vieną sistemą sustiprintas tiekimo patikimumas ir sudarytos prielaidos stabilesniam slėgiui bei operatyvesniam gedimų valdymui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad atskiros gatvės ar kvartalai liks be vandens dėl lokalios avarijos ar techninių darbų.

    Po atliktų darbų kokybiškas geriamasis vanduo, atitinkantis higienos normos HN 24:2023 reikalavimus, užtikrinamas Vilniaus gatvės 48–54, Jagmino gatvės 35 ir Gilšės gatvės 9–11 gyventojams bei abonentams. Vandens kokybės reikalavimai apima mikrobiologinius ir cheminius rodiklius, taip pat tiekimo saugą bei kontrolę.

    Taip pat numatyta galimybė ateityje prie naujos trasos prisijungti papildomiems adresams Vilniaus gatvėje: 51, 53, 55, 61, 63, 65, 67B ir 71A. Tai aktualu gyventojams, kurie svarsto prisijungimą prie centralizuoto vandentiekio kaip alternatyvą individualiems gręžiniams ar šuliniams.

    Darbų vertė siekė 63 600 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. UAB „Varėnos vandenys“ pažymi, kad sujungti tinklai yra svarbi dalis ilgalaikės infrastruktūros priežiūros ir modernizavimo, ypač mažesniuose miesteliuose, kur tinklų vientisumas tiesiogiai susijęs su tiekimo patikimumu ir vandens kokybės stabilumu.

  • Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Startuoja naujo plano rengimas

    Slovėnija pradėjo rengti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEPN) 2030–2040 laikotarpiui. Šalis kviečia visuomenę ir ekspertus įsitraukti į konsultacijas dėl ilgalaikių scenarijų, kurie taps būsimos politikos pagrindu.

    NEPN yra pagrindinis valstybės strateginis dokumentas, apibrėžiantis energetikos ir klimato politikos kryptis dešimtmečiui. Jis derinamas su ilgalaikiais klimato tikslais ir Europos Sąjungos teisine sistema, kuri reikalauja reguliariai atnaujinti planus.

    Kokie terminai ir ko tikisi Europos Komisija

    Pagal ES procesą valstybės narės atnaujinto NEPN projekto versiją Europos Komisijai turi pateikti iki 2028 metų sausio 1 dienos. Galutinis dokumentas turi būti patvirtintas iki 2029 metų sausio 1 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais bus rengiami skaičiavimai ir modeliavimas, o vėliau vyks politiniai sprendimai dėl konkrečių priemonių. Pirmasis etapas yra analitinis pagrindas, įskaitant kelis skirtingus kelius į klimato neutralumą.

    Du įsipareigojimai, kurie formuoja scenarijus

    Slovėnijos rengiami scenarijai remiasi dviem kryptimis, kurios iš anksto užduoda ambicijos lygį. Pirmoji yra ES siekis iki 2040 metų pasiekti 90 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą, palyginti su 1990 metų lygiu.

    Antroji kryptis yra nacionalinis Slovėnijos įsipareigojimas klimato neutralumą pasiekti iki 2045 metų. Dėl to 2030–2040 laikotarpis laikomas kritiniu, nes būtent tada dažniausiai priimami sprendimai dėl ilgalaikių investicijų, kurios „užrakina“ emisijų trajektoriją dešimtmečiams.

    Kodėl 2030–2040 laikotarpis laikomas lemiamu

    Per šį dešimtmetį sprendžiama, kokie pajėgumai bus statomi energetikoje, kaip bus modernizuojami elektros tinklai ir kokiu tempu vyks pastatų renovacija. Taip pat tai apima pramonės technologinę kaitą ir transporto elektrifikaciją, kurioms reikia iš anksto suderintų infrastruktūros planų.

    Konsultacijose svarbiausia dalis yra scenarijų pasirinkimas ir prielaidų tikrinimas: energijos vartojimo augimas, elektros paklausos šuolis dėl elektrifikacijos, atsinaujinančių išteklių plėtros tempai ir lankstumo priemonės. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką tiek energijos kainoms, tiek tiekimo saugumui, tiek klimato tikslų pasiekimui.

    Įtraukdama ekspertus ir visuomenę Slovėnija siekia iš anksto identifikuoti jautriausias sritis ir kompromisus. Būtent nuo to, kaip realistiškai bus įvertinti scenarijai ir investicijų poreikis, priklausys, ar NEPN taps vykdomu planu, o ne vien tik deklaracija.

  • „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    „PGE“ ir „Ørsted“ pradėjo „Baltica 2“ pamatų montavimą: 111 monopolių Lenkijos jūroje

    Lenkijos valstybinė energetikos grupė „PGE“ kartu su Danijos bendrove „Ørsted“ pradėjo jūrinio vėjo parko „Baltica 2“ pamatų įrengimo etapą Baltijos jūroje. Įmonės pranešė, kad pirmieji konstrukciniai elementai jau tvirtinami jūros dugne.

    „Baltica 2“ laikomas didžiausiu Lenkijos jūrinio vėjo projektu, o dabartinis etapas yra vienas svarbiausių visame statybų grafike. Pamatų įrengimas atveria kelią vėjo turbinų montavimui ir elektros perdavimo infrastruktūros darbams jūroje.

    Pamatų kampanija ir laivai

    Įrengimo kampaniją vykdo Nyderlandų rangovas „Van Oord“. Planuojama į jūros dugną įkalti ir sumontuoti 111 monopolių, iš jų 107 skirti vėjo turbinoms, o dar 4 numatyti jūrinėms pastotėms.

    Komponentai į projekto vietą gabenami specializuotais įrengimo laivais, tarp jų minimi „Svanen“ ir „Aeolus“. Logistikos grandinėje naudojamas Rionės uostas, iš kurio konstrukcijos gabenamos tiksliam pozicionavimui jūroje.

    Kada planuojama pabaiga?

    Pasak projekto vystytojų, pamatų įrengimas yra kritinis etapas, nuo kurio priklauso tolesni darbai ir viso projekto terminai. Numatyta, kad statybos jūroje tęsis per 2026 metus.

    Skelbiama, kad visus pamatų darbus ketinama užbaigti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tuomet projektas galės pereiti į intensyvesnę turbinų montavimo ir kabelių bei pastočių infrastruktūros diegimo fazę.

    Energetinio saugumo argumentas

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska pabrėžė, kad „Baltica 2“ yra svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetikos transformaciją. Jos teigimu, jūrinė vėjo energetika vertinama kaip viena iš atramų siekiant didesnio energetinio saugumo ir mažesnės priklausomybės nuo importuojamo kuro.

    „Pamatų montavimo pradžia jūrinio vėjo parke „Baltica 2“ yra dar vienas reikšmingas žingsnis įgyvendinant vieną svarbiausių Lenkijos energetikos transformacijos projektų“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Ministrė taip pat akcentavo platesnį poveikį ekonomikai: Baltijos jūra, jos žodžiais, tampa strateginiu ištekliumi, o tokios investicijos gali skatinti pramonę, uostų plėtrą ir darbo rinką. Projektas pristatomas kaip vietinių kompetencijų ir tarptautinės patirties derinimo pavyzdys.

  • „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    Kas sutarta Ustiurto plokščiakalnyje

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovė „bp“ prisijungė prie Azerbaidžano valstybinės energetikos grupės SOCAR vadovaujamo projekto Uzbekistane. Sutartis apima dujų telkinių žvalgybą, vystymą ir gavybą Ustiurto plokščiakalnyje.

    Gamybos pasidalijimo sutartis apima kelis licencinius blokus: Boyterak, Terengquduq, Birqori, Kharoy, Qoraqalpoq ir Qulboy. Tai reiškia, kad šalys dalinsis tiek investicijų našta, tiek būsima produkcija pagal sutartas sąlygas.

    Kaip pasiskirstė dalys

    „bp“ projekte įsigijo 40 proc. dalyvavimo dalį. Ji buvo suformuota perleidžiant po 20 proc. iš SOCAR ir iš Uzbekistano valstybinės bendrovės Uzbekneftegaz.

    Po sandorio struktūra tapo tokia: SOCAR, likdama projekto operatore, valdo 30 proc., Uzbekneftegaz taip pat turi 30 proc., o „bp“ – 40 proc. Tokia proporcija suteikia „bp“ reikšmingą vaidmenį priimant techninius ir investicinius sprendimus, nors kasdienę veiklą koordinuos operatorius.

    Kokia projekto stadija ir ko tikėtis toliau

    SOCAR ir Uzbekneftegaz konsorciumas bei Uzbekistano Vyriausybė gamybos pasidalijimo sutartį dėl šių blokų pasirašė 2025 metų liepos 24 dieną. Šiuo metu projektas yra ankstyvoje stadijoje.

    Skelbiama, kad SOCAR jau vykdo seisminių tyrimų darbus, kurie paprastai yra pirmasis žingsnis vertinant struktūras, galimus išteklius ir planuojant gręžinius. Tolimesnė eiga priklausys nuo tyrimų rezultatų, leidimų, techninių sprendimų ir rinkos sąlygų, įskaitant regioninę dujų paklausą bei eksporto maršrutų galimybes.

    Energetikos rinkoje tokio pobūdžio partnerystės dažnai laikomos signalu, kad projektui siekiama pritraukti papildomų kompetencijų ir kapitalo. „bp“ dalyvavimas gali sustiprinti technologinę ir finansinę bazę, o Uzbekistano pusei tai yra dar vienas žingsnis plečiant tarptautinių investuotojų dalyvavimą šalies angliavandenilių sektoriuje.

  • Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais rekordiniu tempu perka rusiškas SGD: priklausomybė nuo JAV tik auga

    Europa 2026 metais dar labiau atsiremia į suskystintų gamtinių dujų importą, o didžiausia importo dalis tenka JAV. Institute for Energy Economics and Financial Analysis (IEEFA) analizė prognozuoja, kad 2026 metais JAV gali patiekti apie du trečdalius viso Europos SGD importo.

    IEEFA Europos SGD ir ES dujų srautų stebėsenos duomenys rodo, kad 2021–2025 metais JAV SGD importas į Europą išaugo daugiau nei tris kartus. Tai siejama su pastangomis mažinti priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų po Rusijos karo prieš Ukrainą.

    Brangios SGD ir nauji pažeidžiamumai

    IEEFA vertinimu, dėl tiekimo trikdžių ir geopolitinių rizikų Artimuosiuose Rytuose Europa trumpuoju laikotarpiu gali būti priversta dar labiau remtis SGD. Institutas prognozuoja, kad JAV 2026 metais gali aplenkti Norvegiją ir tapti didžiausiu Europos bei ES dujų tiekėju.

    Kartu pabrėžiama, kad JAV SGD Europos pirkėjams vidutiniškai yra brangiausias pasirinkimas, nes galutinę kainą lemia ne tik dujų kaina, bet ir suskystinimo, transportavimo bei išdujinimo kaštai. Dėl to, net diversifikavus tiekėjus, kainų svyravimų rizika ir spaudimas vartotojams bei pramonei išlieka.

    „Europos perėjimas nuo vamzdynais tiekiamų dujų prie SGD turėjo suteikti tiekimo saugumą ir diversifikaciją. Tačiau tiekimo sutrikimai dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir per didelė priklausomybė nuo JAV SGD rodo, kad planas nepasiteisino abiem aspektais“, – sakė IEEFA vyriausioji Europos energetikos analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    „SGD tapo Europos energetinio saugumo strategijos Achilo kulnu, palikdama žemyną pažeidžiamą dėl aukštų dujų kainų ir naujų tiekimo sutrikimų formų“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Paklausos mažinimas ir terminalų dilema

    Energetikos krizė paskatino ES stiprinti paklausos mažinimo kryptį, daugiau dėmesio skiriant energijos efektyvumui, atsinaujinančiai energetikai ir šilumos siurblių diegimui. IEEFA prognozuoja, kad Europos dujų vartojimas gali ir toliau mažėti, o 2025–2030 metais susitraukti apie 14 proc.

    Pagal šią projekciją SGD paklausa per tą patį laikotarpį galėtų mažėti apie 23 proc. Tačiau tuo pat metu dalis šalių vis dar planuoja naujus SGD terminalus, todėl kyla rizika, kad infrastruktūra bus naudojama nepakankamai ir taps finansiškai neefektyvi.

    IEEFA vertinimu, iki 2030 metų Europos SGD importo pajėgumai gali viršyti bendrą dujų paklausą ir būti maždaug tris kartus didesni už prognozuojamą SGD paklausą. Tai sustiprina diskusijas, ar investicijos į naujus terminalus dera su ilgalaike dekarbonizacijos kryptimi ir vartojimo mažėjimo scenarijais.

    Rusiškų SGD importas muša rekordus

    Nors ES yra deklaravusi tikslą palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų, Rusija išlieka viena didžiausių SGD tiekėjų bendrijai. IEEFA skaičiavimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį rusiškų SGD importas į ES, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 16 proc. ir pasiekė ketvirtinį rekordą.

    Augimą labiausiai skatino pristatymai į Prancūziją, Ispaniją ir Belgiją. Tai rodo, kad vamzdyninių dujų sumažėjimas nebūtinai reiškia greitą rusiškų energijos išteklių išstūmimą iš rinkos, nes SGD srautai gali prisitaikyti prie naujų maršrutų ir paklausos.

    2025 metais ES šalys už rusiškas vamzdynais tiekiamas dujas sumokėjo 5,9 milijardo eurų, o už rusiškas SGD – 6,7 milijardo eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kad finansiniai ryšiai per energijos importą išlieka reikšmingi net ir griežtėjant politinei retorikai.

    „Karas Artimuosiuose Rytuose padidino Europos priklausomybę nuo dviejų didžiausių SGD tiekėjų – JAV ir Rusijos. 2026 metų energetikos krizė parodo, kad kol Europos šalys renkasi remtis dujomis, jos privalo priimti ir su tuo susijusias geopolitines rizikas“, – sakė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    IEEFA akcentuoja, kad Europa negali pilnai kontroliuoti išorinių SGD tiekimo sutrikimų, tačiau gali mažinti pažeidžiamumą vidaus priemonėmis. Tarp jų išskiriamas spartesnis atsinaujinančių išteklių diegimas, energijos taupymo programos ir šildymo elektrifikacija, mažinanti dujų poreikį.

  • TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujausioje 2026 metų gegužės naftos rinkos apžvalgoje skelbia, kad dėl precedento neturinčio tiekimo sutrikimo Artimuosiuose Rytuose pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu. Agentūra pažymi, kad šis šokas persvėrė ankstesnes prognozes ir išryškino rinkos pažeidžiamumą net ir esant didesniam gavybos lankstumui kituose regionuose.

    TEA vertinimu, 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti maždaug 420 000 barelių per parą ir sudaryti apie 104 mln. barelių per parą. Tai yra apie 1,3 mln. barelių per parą mažiau nei buvo prognozuota iki karo eskalacijos, o ryškiausias nuosmukis numatomas antrąjį metų ketvirtį.

    Agentūra akcentuoja, kad paklausą spaudžia išaugusios kainos ir silpnėjanti ekonominė aplinka, todėl antrąjį ketvirtį kritimas gali siekti apie 2,45 mln. barelių per parą. Tokia dinamika, pasak TEA, rodo, jog trumpuoju laikotarpiu kainų šuoliai veikia ne tik vartotojų elgseną, bet ir pramonės bei logistikos grandines.

    Didžiausias dabartinės krizės veiksnys – reikšmingai sumažėjusi pasiūla dėl sutrikusių srautų per Hormūzo sąsiaurį. TEA skaičiuoja, kad dėl konflikto buvo sustabdyta daugiau kaip 14 mln. barelių per parą gavybos ir eksporto pajėgumų, nors daliai tiekėjų pavyko dalį krovinių perorientuoti į terminalus už sąsiaurio ribų.

    Nuo vasario bendri praradimai, TEA vertinimu, siekia apie 12,8 mln. barelių per parą, o atsargų mažėjimas per kovą ir balandį buvo itin spartus. Agentūra daro prielaidą, kad srautai per Hormūzo sąsiaurį gali palaipsniui atsinaujinti birželį, tačiau perspėja, jog pasiūla atsistatys lėčiau nei paklausa.

    Susidariusį trūkumą rinkoje padėjo amortizuoti Atlanto baseino gamintojai, tarp jų Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kanada, padidinę eksportą iki rekordinių lygių. Kartu į rinką buvo nukreiptos ir valstybinės bei komercinės strateginės atsargos, o pasaulinės atsargos per kovą ir balandį, TEA vertinimu, sumažėjo maždaug 250 mln. barelių.

    Kainos išlieka nepastovios: TEA duomenimis, balandį Šiaurės jūros etaloninė nafta vidutiniškai kainavo apie 107 eurus už barelį, perskaičiavus iš JAV dolerių. Nors didesnė pasiūla už Artimųjų Rytų ribų trumpam suteikė palengvėjimą, agentūra prognozuoja, kad rinka išliks deficitinė iki ketvirtojo metų ketvirčio.

    Tokia perspektyva, TEA teigimu, gali palaikyti naujus kainų svyravimus, ypač artėjant vasaros paklausos pikui. Analitikai rinkoje šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem rizikoms: realiam tiekimo atsigavimo tempui ir tam, ar aukštos kainos bei lėtesnė ekonomika nepaskatins ryškesnio paklausos smukimo nei iki šiol numatyta.

  • Aplankiusi per 120 miestų keliautoja išrinko 6 Europos vietas vasaros solo poilsiui mieste

    Autorė pabrėžia, kad vasarą daugelis automatiškai renkasi paplūdimius, tačiau miesto atostogos vienam žmogui gali būti ne mažiau vertingos. Ypač tada, kai miestas kompaktiškas, patogus vaikščioti pėsčiomis ir siūlo gerą kainos bei kokybės santykį nakvynei.

    Pasak keliautojos, solo kelionėms svarbūs keli praktiški dalykai: aiški viešojo transporto sistema, saugūs rajonai, galimybė lengvai rasti apgyvendinimą ir vietas, kur patogu valgyti vienam. Ji taip pat išskiria miestus, kuriuose yra parkų, žaliųjų erdvių, pėsčiųjų maršrutų ar paplūdimių netoliese.

    „Iš daugiau nei 120 miestų, kuriuos aplankiau per 21 metų kelionių patirtį, daugiau nei pusę aplankiau viena. Mano mėgstami solo kelionių miestai dažniausiai būna nedideli, patogūs tyrinėti pėsčiomis ir turi nebrangių, gerai suplanuotų apgyvendinimo variantų“, – teigia keliautoja.

    Keliautoja šį miestą vadina vienu mėgstamiausių dėl kūrybinės atmosferos: gausu ryškių grafičių, o buvusios tekstilės gamyklos virtusios kultūros ir pramogų erdvėmis. Lodzė, jos vertinimu, ypač patogi vaikščiojimui ir ramiai kelionei be skubos.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mieste lengviau rasti nebrangių apartamentų, o muziejų ir galerijų pasirinkimas leidžia turiningai praleisti laiką net ir keliaujant vienam. Tarp minimų krypčių dažniausiai akcentuojami meno ir tekstilės istorijos muziejai.

    Lioną keliautoja siūlo rinktis tiems, kuriems svarbi gastronomija. Miestas dažnai vadinamas vienu svarbiausių Prancūzijos kulinarijos centrų, o tai solo keliautojui reiškia paprastą dalyką: čia natūralu užsukti į mažą kavinę ar bistro ir vakarieniauti vienam.

    Ji pabrėžia, kad Lionas neretai atrodo mažiau chaotiškas nei Paryžius, bet išlaiko didmiesčio privalumus. Be restoranų, verta skirti laiko maisto turgums ir regioniniams patiekalams, kurie čia yra svarbi kasdienybės dalis.

    Valensiją autorė rekomenduoja dėl žalumos ir galimybės derinti miestą su gamta. Ji pasakoja, kad čia patogu gyventi miesto centre, o kasdienius maršrutus planuoti taip, kad į programą tilptų ir parkai, ir vietiniai turgūs.

    Kartu ji įspėja, kad populiariausiuose turistiniuose paplūdimiuose vasarą pasitaiko vagysčių, todėl solo keliautojams verta labiau pasidomėti ramesnėmis alternatyvomis. Viena tokių – gamtos parkas Albufera, kur paplūdimiai dažnai atrodo mažiau perpildyti ir natūralesni.

    Nors Atėnai dažnai lieka Graikijos salų šešėlyje, keliautoja sako, kad būtent sostinė gali būti puikus pasirinkimas solo kelionei. Jai svarbu tai, kad svarbiausios lankytinos vietos neretai pasiekiamos pėsčiomis, o miestas tinka tiek istorijai, tiek šiuolaikinei kultūrai.

    Pirmą kartą atvykstantiems ji siūlo rinktis centrinius rajonus, kad būtų lengviau orientuotis. Taip pat rekomenduoja užkilti į Likavito kalną, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama.

    Neapolį autorė vadina miestu, kuris dažnai nepelnytai praleidžiamas, kai keliautojai renkasi Romą ar Florenciją. Jos akimis, solo kelionei Neapolis patrauklus dėl ryškios virtuvės, gyvos kasdienybės ir galimybės patogiai suplanuoti dienos išvykas.

    Miestas patogus ir kaip bazė trumpoms kelionėms į netoliese esančias vietas, o istorijos bei architektūros sluoksniai suteikia daug temų lėtam, savarankiškam tyrinėjimui. Kalbant apie maistą, ji pataria nepraleisti vietinių klasikų, įskaitant picą.

    Sofiją keliautoja išskiria kaip biudžetui draugišką pasirinkimą vasarai. Ji sako, kad net ir būdama sostinė, Sofija gali pasirodyti mažiau perpildyta, o tai leidžia lengviau spontaniškai planuoti maršrutus ir paskutinę minutę ieškoti apgyvendinimo.

    Jos patirtyse minimos vyno degustacijos, jaukios vakarienės ir pasivaikščiojimai, padedantys geriau suprasti miesto istoriją. Keliaujantiems vieniems Sofija gali būti patraukli ir dėl to, kad daug įdomių vietų pasiekiama pėsčiomis arba trumpais viešojo transporto maršrutais.