CP v2

Blog

  • Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Valstybės parama būstui įsigyti: prašymai tik gegužės 19 dieną, lėšos gali baigtis anksčiau

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Gyventojai, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją, prašymus galės teikti 2026 metais gegužės 19 dieną. Laikas ribotas: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki tol, kol bus panaudotos kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui numatyta apie 5 600 000 eurų. Tai reiškia, kad svarbus ne tik atitikimas reikalavimams, bet ir tai, kaip greitai prašymas bus užregistruotas sistemoje.

    Prašymus patogiausia pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Institucijos pabrėžia, kad tai supaprastina procesą, nes tapatybė patvirtinama prisijungimo metu, o prašymas iš karto patenka į bendrą registraciją.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į paramą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus. Pagrindinis principas yra toks: vertinamos deklaruotos pajamos ir turtas, kurie negali viršyti nustatytų ribų, o pajamos skaičiuojamos įvertinus mokesčius ir kitas teisės aktuose numatytas išimtis.

    Paramos dažniausiai siekia tie, kurie perka pirmą būstą Lietuvoje, arba per pastaruosius 5 metus neturėjo būsto ir anksčiau nebuvo pasinaudoję valstybės parama būstui įsigyti. Taip pat gali būti vertinamos situacijos, kai turimo būsto plotas vienam asmeniui yra per mažas arba būstas yra stipriai nusidėvėjęs.

    Atskira grupė yra negalią turintys asmenys ar šeimos, kuriose yra neįgalusis, kai turimas būstas nepritaikytas specialiesiems poreikiams. Tokiais atvejais parama gali būti skiriama būsto rekonstrukcijai ir pritaikymui, jei tai pagrindžiama reikalingais dokumentais.

    Kodėl svarbiausia registracija SPIS?

    Prašymą galima pateikti ne tik SPIS, bet ir atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, pateikiant per kurjerį ar atstovą, taip pat elektroniniu paštu, jei dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Vis dėlto visi ne per SPIS pateikti prašymai vis tiek turi būti užregistruoti SPIS.

    Esminis niuansas tas, kad eiliškumui nustatyti svarbi ne faktinė pateikimo savivaldybei akimirka, o registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net atnešus dokumentus į savivaldybę ryte, jie į eilę pateks tik tada, kai bus įkelti ir užregistruoti sistemoje.

    Jeigu kvietimui skirtos lėšos baigsis anksčiau, ministerija paskelbs kvietimo pabaigą, o SPIS galimybė teikti prašymus gali būti panaikinta dar nepasibaigus numatytam laikui. Tokiu atveju pavėluotai pateikti prašymai sistemoje nebebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Savivaldybė, gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus, sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei trūksta dalies dokumentų, juos paprastai reikia pateikti per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

    Gavus pažymą, ją per 15 kalendorinių dienų reikia aktyvuoti pasirinktoje kredito įstaigoje, kuri dalyvauja valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų sistemoje. Sprendimas dėl paskolos suteikimo priimamas per nustatytą laiką, o subsidija, kai ji skiriama, pervedama kredito įstaigai pagal galiojančią tvarką.

  • Gatvės muzikos diena Pakruojyje: kur ir kada gegužės 16 dieną skambės jubiliejinė šventė

    Gatvės muzikos diena Pakruojyje: kur ir kada gegužės 16 dieną skambės jubiliejinė šventė

    Gegužės 16 dieną Pakruojo miesto erdvėse vyks Gatvės muzikos diena – tradicinė pavasario šventė, suburianti įvairaus amžiaus ir patirties atlikėjus. Šiemet minimas 20-asis renginio sezonas, o pagrindinė tema – Gimtadienis.

    Gatvės muzikos diena Lietuvoje rengiama nuo 2007 metais ir kasmet kviečia muzikantus išeiti iš salių į viešąsias erdves. Šventės idėja paprasta: muzika turi būti prieinama visiems, o groti gali tiek profesionalai, tiek mėgėjai ar tik pradedantys.

    Programa Pakruojyje

    Renginys prasidės 9.30 valandą Nepriklausomybės skverelyje, kur pasirodys Pakruojo neįgaliųjų draugijos liaudiškos muzikos kapela „Šaltinėlis“. Kolektyvui vadovauja Z. Andrejevienė.

    10.00 valandą prie parduotuvės „Kanrugė“ Vytauto Didžiojo gatvėje 32 koncertuos atlikėja Loreta. Toje pačioje vietoje 11.00 valandą pasirodys Pakruojo kultūros centro jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras „Viestartas“, vadovaujamas A. Jezdausko.

    12.30 valandą programa persikels prie Pakruojo kultūros centro Vienybės aikštėje 3. Čia gros armonikierių kolektyvas „Sodžiaus armonikieriai“, kuriam vadovauja N. Žiaunienė.

    Ką verta žinoti atvykstantiems

    Organizatoriai primena, kad Gatvės muzikos dienos pasirodymai vyksta atvirose miesto vietose, todėl verta įvertinti oro sąlygas ir pasirinkti patogią aprangą. Kadangi pasirodymai išsidėstę keliose lokacijose, planuojantiems aplankyti daugiau koncertų pravartu numatyti laiką persikėlimui tarp taškų.

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius kviečia prisijungti ne tik klausytojus, bet ir muziką kuriančius bendruomenės narius. Gatvės muzikos dienos formatas būtent ir paremtas gyvu, spontanišku miesto pulsu, kai muzika tampa bendru šventės vardikliu.

  • Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Kaip paskirstytas finansavimas

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šią savaitę patvirtintas sporto projektų finansavimas. Iš 17 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 16, o bendra paskirstyta suma siekia 15 450 eurų.

    Savivaldybė nurodo, kad projektus vertino sporto projektų vertinimo ir atrankos komisija, kuriai vadovauja Vytautas Kanišauskas. Komisija jau antrus metus dirba pagal atnaujintas atrankos ir vertinimo konkurso nuostatas.

    Formulės, balai ir 100 proc. taisyklė

    Pagal galiojančią tvarką siūlomos skirti sumos apskaičiuojamos taikant formules, todėl sprendimai turi būti labiau paremti kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Nuostatuose taip pat numatyta, kad projektas, surinkęs 90–100 balų vidurkį, gali būti finansuojamas 100 proc. prašomos sumos, jei ji neviršija nustatytos maksimalios ribos.

    Jeigu visų finansuotinų projektų poreikiams savivaldybės biudžete numatytų lėšų nepakanka, finansavimas mažinamas proporcingai pagal formulę. Išimtis taikoma projektams, surinkusiems 90–100 balų, nes jie apsaugomi nuo proporcinio mažinimo.

    Kas šiemet surinko daugiausia

    Šiais metais 90–100 balų intervalą pasiekė keturi projektai, todėl jiems skirta po 1 500 eurų. Tarp jų yra Pakruojo BMX sporto klubo projektas Pamėk BMX dviračių kroso sportą 2026, Pakruojo sporto klubo „Robusta“ iniciatyva Lietuvos motokroso jaunimo ir suaugusiųjų taurė bei sporto klubo „Dolomitas“ projektas, orientuotas į pasirengimą ir dalyvavimą 2026 metų sezono tarptautinėse varžybose.

    Į aukščiausiai įvertintų projektų ketvertuką taip pat pateko Pakruojo bėgimo mėgėjų klubo „Vėjas“ projektas, skirtas aukšto meistriškumo sportininkų ugdymui ir dalyvavimui varžybose. Savivaldybės vertinimu, būtent šie projektai geriausiai atitiko nustatytus kriterijus ir surinko aukščiausius balus.

    Tarp kitų finansuotų iniciatyvų numatyta parama įvairioms sporto šakoms ir veikloms: krepšiniui, futbolui, autokrosui, diskgolfui, karatė, vaikų vasaros stovykloms ir mėgėjų varžyboms. Skirtos sumos kitiems projektams svyruoja maždaug nuo 630 iki 960 eurų, priklausomai nuo surinktų balų ir taikomų skaičiavimo principų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokia balais ir formulėmis paremta sistema leidžia aiškiau pagrįsti sprendimus ir palyginti skirtingų sporto organizacijų paraiškas. Kartu tai sudaro prielaidas klubams tiksliau planuoti projektus, nes finansavimo logika tampa lengviau prognozuojama.

  • Naktinis kultūros žygis Pakruojyje: 5,5 km maršrutas ir orientacinės užduotys iki 22 val.

    Naktinis kultūros žygis Pakruojyje: 5,5 km maršrutas ir orientacinės užduotys iki 22 val.

    Kultūrinis orientacinis žygis Pakruojyje

    Birželio 5 dieną Pakruojyje vyks naktinis kultūros žygis, kviečiantis miestą pažinti kitu kampu. Organizatoriai žada orientacinį formatą, kuriame derės kultūrinis pažinimas, komandinės užduotys ir smagi bendrystė.

    Žygio metu dalyviai keliaus po skirtingas Pakruojo miesto vietas, kur jų lauks kūrybinės, loginės ir kultūrinės užduotys. Tokie renginiai pastaraisiais metais populiarėja dėl paprastos idėjos: aktyvus vakaras mieste tampa ir pramoga, ir pažintine patirtimi.

    Maršrutas ir reikalingos priemonės

    Numatytas maršrutas yra apie 5,5 kilometro Pakruojo mieste. Organizatoriai nurodo, kad orientacinei daliai reikės mobiliojo įrenginio su interneto prieiga, todėl verta iš anksto pasirūpinti įkrauta baterija.

    Registracija vyks nuo 19.00 valandos šalia Pakruojo kultūros centro (Vienybės aikštė 3, Pakruojis), vieta bus pažymėta vėliavomis. Startas planuojamas 19.30 valandos, o orientacinis žygis vyks iki 22.00 valandos.

    Kas kviečiami dalyvauti ir kaip registruotis

    Dalyvauti kviečiami tiek pavieniai asmenys, tiek komandos. Pasak organizatorių, renginys skirtas visiems, kurie nori aktyviai praleisti vakarą ir kartu atrasti Pakruojo kraštą per užduotis bei maršruto taškus.

    Renginio pabaigoje, 22.00 valandą, dalyviai kviečiami sugrįžti į starto vietą, kur bus išduodami žygio dalyvio sertifikatai. Šis žygis taip pat yra Žygių maratono dalis, todėl dalyviai gali siekti įvykdyti maratono sąlygas ir pretenduoti į prizus.

    Dalyvių registracija vyksta iki birželio 1 dienos imtinai. Dėl papildomos informacijos organizatoriai nurodo kontaktą telefonu +370 672 285 26.

  • Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Pakruojo rajone startuoja 77 659 eurų sveikatos projektas: nemokamos veiklos onkologijai, šeimoms ir 65+

    Kas numatyta projekte?

    Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama didinti mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą ir sustiprinti gyventojų sveikatos raštingumą. Projektas orientuotas į kelias tikslines grupes ir apims tiek prevenciją, tiek praktinius įgūdžius kasdienybei.

    Numatyti trys pagrindiniai veiklos modeliai: onkologinių ligų prevencija, motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimas bei 65+ amžiaus gyventojų sveikatos stiprinimas. Kiekvienas modelis pritaikytas konkretiems poreikiams, todėl dalyviai galės rinktis veiklas pagal savo situaciją.

    Kam skirtos veiklos?

    Onkologinių ligų prevencijos modelis skirtas suaugusiesiems, patenkantiems į prevencinių programų grupes, taip pat asmenims, kuriems buvo ar yra diagnozuota onkologinė liga, bei jų artimiesiems. Ši kryptis numato ne tik žinias apie prevenciją, bet ir emocinės savijautos palaikymą, kuris svarbus tiek sergantiesiems, tiek jų aplinkai.

    Motinos, vaiko ir šeimos sveikatos stiprinimo modelis orientuotas į nėščiąsias, besilaukiančias šeimas ir šeimas, auginančias 0–3 metų vaikus. Tokio pobūdžio veiklose daug dėmesio skiriama ankstyvajai sveikatos prevencijai, tėvystės įgūdžiams ir kasdieniams sprendimams, kurie ilgainiui daro įtaką vaikų ir tėvų sveikatai.

    65+ asmenų sveikatos stiprinimo modelis skirtas 65 metų ir vyresniems gyventojams bei jų artimuosius prižiūrintiems šeimos nariams ar globėjams. Šioje grupėje dažnai aktualūs judėjimo, lėtinių būklių rizikos mažinimo ir socialinio aktyvumo klausimai, todėl veiklos orientuotos į saugų fizinį aktyvumą ir geresnę savijautą.

    Kokios veiklos vyks ir kiek tai kainuos?

    Gyventojams numatytos aktyvios ir praktiškai pritaikomos veiklos: fizinio aktyvumo užsiėmimai, paskaitos su specialistais, emocinės sveikatos stiprinimo ir streso valdymo užsiėmimai, sveikos mitybos edukacijos, žalingų įpročių prevencijos veiklos. Taip pat planuojamos individualios konsultacijos bei teoriniai ir praktiniai užsiėmimai.

    Senjorams bus organizuojami užsiėmimai baseine, o užsiėmimus ves kvalifikuoti specialistai. Visos projekto veiklos dalyviams bus nemokamos, o finansavimas skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

    Bendra projekto finansavimo suma siekia 77 659,28 euro. Projektas įgyvendinamas kaip Higienos instituto koordinuojamos iniciatyvos dalis, kurios tikslas yra užtikrinti kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų teikimą bazinėms tikslinėms grupėms.

    Veiklos vyks Pakruojo mieste ir rajone, o įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2026 metų gegužės iki 2026 metų lapkričio. Informacija apie registraciją, užsiėmimų laikus ir konkrečias vietas bus skelbiama Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

  • Nemokami nuotoliniai mokymai tėvams: kaip auginti vaikus be kaltės jausmo ir išvengti perdegimo

    Nemokami nuotoliniai mokymai tėvams: kaip auginti vaikus be kaltės jausmo ir išvengti perdegimo

    Pakruojo bendruomeniniai šeimos namai kviečia rajono gyventojus registruotis į nemokamus nuotolinius mokymus Tėvystė be kaltės jausmo. Mokymai prasidės gegužės 19 dieną 14 valandą, juos ves lektorius Gediminas Šemeta.

    Organizatoriai pažymi, kad mokymų turinys orientuotas į kasdienius tėvų iššūkius: vidinį spaudimą būti tobulais, nuolatinį lyginimąsi su kitais ir kaltės jausmą, kuris dažnai kyla dėl darbo, laiko stokos ar vaikų elgesio sunkumų.

    Kas slypi už kaltės jausmo?

    Psichologų vertinimu, kaltės jausmas tėvystėje dažnai stiprėja tada, kai lūkesčiai sau prasilenkia su realiomis galimybėmis. Tam įtakos turi informacijos gausa, socialinių tinklų suformuotas idealizuotas šeimos vaizdas ir nuolatinis skubėjimas.

    Ilgainiui tai gali virsti emociniu nuovargiu ir perdegimu, o tai atsiliepia ne tik tėvų savijautai, bet ir santykiams su vaikais. Mokymuose žadama aptarti, kaip atpažinti šias būsenas ir kokių praktinių žingsnių imtis, kad kasdienybė būtų lengviau valdoma.

    Pažymėjimas ir registracija

    Mokymus baigę dalyviai gaus baigimo pažymėjimus. Registracija vykdoma organizatorių nurodytais kontaktais arba užpildant registracijos formą.

    Projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis, įskaitant Europos socialinio fondo+ priemones.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų dėl DI investicijų: grynasis pelnas per metus išaugo daugiau nei 300 proc.

    DI investicijos tampo rezultatų varikliu

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė SoftBank paskelbė apie ryškų šuolį pasibaigus fiskaliniams metams, kurie baigėsi kovo 31 dieną. Konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki maždaug 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad grynasis pelnas buvo daugiau nei 300 proc. didesnis nei prieš metus. Esminiu veiksniu tapo investicijų portfelio rezultatai, ypač bendrovėse, kurios kuria sprendimus dirbtinio intelekto srityje.

    Stiprus ketvirtis ir „Vision Fund“ kryptys

    Paskutinį fiskalinių metų ketvirtį SoftBank grynasis pelnas sudarė apie 9,9 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jis buvo apie 2,8 mlrd. eurų, tad metinė dinamika išliko itin ryški.

    Grupės investicinę veiklą didžiąja dalimi vykdo du fondai: „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“. Pirmasis orientuojasi į platesnio profilio investicijas, įskaitant akcijų įsigijimus ir įmonių ar jų padalinių perėmimą, kai tai atitinka strateginius tikslus.

    Antrasis fondas labiau koncentruojasi į DI ekosistemą ir įmones, kurių vertė kyla dėl spartėjančios paklausos skaičiavimo infrastruktūrai, duomenų centrams ir programiniams sprendimams. Tokia specializacija pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų pasaulio technologijų rinkoje.

    Žvilgsnis į „OpenAI“ ir Europos planus

    SoftBank taip pat sieja didelius lūkesčius su „OpenAI“ vertės augimu ir galimu viešu akcijų platinimu. Bendrovė rinkoje laukia momento, kai dalies turimo paketo realizavimas galėtų atlaisvinti kapitalo kitiems projektams ir sustiprinti finansinį lankstumą.

    Viešojoje erdvėje SoftBank vadovas Masayoshi Sonas pastaruoju metu kalba ir apie ambicijas Europoje. Tarp aptariamų krypčių minimi mokslinių tyrimų pajėgumai ir duomenų centrų infrastruktūra, kuri būtų orientuota į Europos verslo poreikius.

    Analitikų vertinimu, SoftBank rezultatai atspindi platesnę rinkos realybę: DI bangos laimėtojais tampa ne tik produktus kuriantys startuoliai, bet ir investuotojai, kurie laiku suformavo portfelį. Kartu išlieka rizika, kad vertinimai gali svyruoti priklausomai nuo reguliavimo, kapitalo kainos ir realaus DI produktų monetizavimo tempo.

  • JAV perspėja Lenkiją dėl skaitmeninio mokesčio: ką reikštų 3 proc. įnašas „big tech“ įmonėms

    Skaitmeninis mokestis grįžta į darbotvarkę

    Lenkijos Vyriausybė ruošiasi pradėti darbą dėl vadinamojo skaitmeninio mokesčio, kuris būtų taikomas didžiausioms pasaulinėms technologijų bendrovėms, veikiančioms Lenkijos rinkoje. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad projektas bus svarstomas, o jo priėmimas numatomas 2026 metų trečiąjį ketvirtį.

    Pagal viešai aptartą kryptį, mokestis siektų 3 proc. ir būtų orientuotas į didžiausius rinkos dalyvius, dažnai vadinamus „big tech“. Tokie sprendimai Europoje paprastai argumentuojami tuo, kad skaitmeninės paslaugos leidžia uždirbti vietos rinkose, tačiau pelnas ir apmokestinimas dažnai nukreipiami į palankesnes jurisdikcijas.

    JAV signalas: ginčas gali virsti prekybinėmis priemonėmis

    Vašingtonas į Lenkijos planus reagavo kritiškai. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras, kalbėdamas apie galimus padarinius, priminė ankstesnį JAV ir Prancūzijos ginčą dėl panašaus skaitmeninių paslaugų mokesčio.

    Tuomet JAV buvo pradėjusios tyrimus ir svarstė atsakomąsias prekybines priemones, o pats konfliktas tapo įspėjamuoju pavyzdžiu kitoms šalims, planuojančioms nacionalinius mokesčius technologijų milžinams. JAV pozicija dažnai remiasi argumentu, kad tokie mokesčiai gali neproporcingai paveikti JAV įmones ir iškreipti konkurenciją.

    „Nenorėčiau atsidurti situacijoje, kai tektų skelbti ataskaitą, kurioje vietoj Prancūzijos būtų minima Lenkija“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Lenkijos finansų ministras, pabrėžęs valstybės teisę savarankiškai spręsti dėl mokesčių sistemos. Jis taip pat akcentavo principą, kad naujųjų technologijų sektoriaus įmonės turėtų mokėti mokesčius kaip ir kiti rinkos dalyviai, o apmokestinimas turi atitikti ekonominės veiklos realybę šalyje.

    „Lenkija pati nustato, kokie mokesčiai galioja Lenkijoje. Technologijų įmonės turi mokėti mokesčius kaip visi“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl skaitmeninis mokestis kelia tiek įtampos?

    Skaitmeninių paslaugų apmokestinimas Europoje tapo viena jautriausių temų, nes ji atsiduria tarp dviejų tikslų: didesnio mokesčių teisingumo ir stabilios tarptautinės prekybos. Dalis valstybių renkasi nacionalinius sprendimus, kai tarptautinės reformos juda lėčiau, nei tikimasi.

    Tokio tipo mokesčiai jau taikomi arba buvo taikyti keliose Europos ir kaimyninėse šalyse, o jų dizainas dažniausiai orientuotas į dideles pajamas iš skaitmeninės reklamos, platformų tarpininkavimo ar vartotojų duomenų panaudojimo. Verslui tai reiškia papildomą naštą, o politikams tai tampa instrumentu parodyti, kad skaitmeninė ekonomika nėra „už mokesčių ribų“.

    Lenkijos atveju papildoma intriga yra vidaus politinė. Net jei parlamentas pritartų skaitmeninio mokesčio įstatymui, jo įsigaliojimą gali sustabdyti prezidento veto, kuris jau dabar minimas kaip viena realiausių kliūčių šiam planui.

    Dėl to tikėtina, kad diskusija 2026 metais vyks dviem kryptimis: kaip suformuoti mokestį taip, kad jis atlaikytų vidaus politinius barjerus, ir kaip išvengti konflikto su JAV, jei Vašingtonas nuspręstų, kad priemonė nukreipta prieš JAV technologijų bendroves.

  • Kalnakasių gelbėjimo tarnybos Lenkijoje: kiek stočių veikia ir kiek gelbėtojų budėjo 2025 metais

    Kalnakasių sauga po žeme didele dalimi priklauso nuo gelbėjimo tarnybų pasirengimo, budėjimo ir realių pratybų. Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metų pabaigoje Lenkijos požeminiuose kasybos objektuose veikė dešimtys specializuotų gelbėjimo padalinių, skirtų greitai reaguoti į avarijas ir nelaimes.

    Pagal Aukščiausiosios kasybos tarnybos pateikiamą informaciją, 2025 metų gruodžio 31 dieną požeminiuose kasybos objektuose buvo išlaikomos 33 kasyklų kalnakasių gelbėjimo stotys ir 3 kasyklų kalnakasių gelbėjimo punktai. Šie pajėgumai apėmė ir daugiafunkces kasyklas, taip pat įmones, vykdančias veiklą pagal geologinės ir kasybos teisės nuostatas.

    Atskirai nurodoma, kad naftą, gamtines dujas ir sierą (požeminio išlydymo metodu) išgaunančiuose kasybos objektuose buvo palaikomos 5 įmonių gelbėjimo stotys arba komandos. Tokiuose objektuose rizikų profilis skiriasi, todėl skiriasi ir gelbėtojų specializacija bei įrangos parengtis.

    4 313 gelbėtojų ir skirtingi sektoriai

    Bendras kalnakasių gelbėjimo tarnybose dirbusių ar budėjusių gelbėtojų skaičius 2025 metų pabaigoje siekė 4 313. Didžiausia dalis jų dirbo akmens anglies kasyklose, taip pat reikšmingos pajėgos buvo sutelktos vario rūdos gavyboje ir kituose kasybos segmentuose.

    Akmens anglies kasyklose buvo 3 499 gelbėtojai, iš kurių 20,9 proc. sudarė priežiūros grandies darbuotojai. Vario rūdos kasybos įmonėse dirbo 504 gelbėtojai, o priežiūros grandies dalis čia siekė 56,5 proc., kas rodo didelį techninio vadovavimo ir kontrolės vaidmenį tokiose operacijose.

    Likusiame kasybos sektoriuje buvo 310 gelbėtojų, o priežiūros grandies dalis sudarė 51,9 proc. Tai rodo, kad mažesniuose ar labiau specializuotuose objektuose dažnai remiamasi santykinai didesne patyrusių vadovaujančių specialistų dalimi.

    Trys profesionalios gelbėjimo struktūros

    Lenkijos kasybos sektoriuje veikia trys subjektai, profesionaliai užsiimantys kalnakasių gelbėjimu. Jie aptarnauja skirtingas pramonės šakas ir geografijas, o jų užduotis apima tiek parengtį, tiek operatyvų reagavimą į incidentus.

    Tarp jų yra Bytome veikianti Centrinė kalnakasių gelbėjimo stotis, kuri iki 2025 metų pabaigos prižiūrėjo tris apygardos gelbėjimo stotis. Ši organizacija veikia kaip komercinės teisės subjektas ir teikia paslaugas akmens anglies bei kitų mineralinių žaliavų gavybos įmonėms.

    Taip pat veikia KGHM Lenkijos vario bendrovės gelbėjimo ir metalurgijos padalinys Liubine, kuris saugo vario rūdos kasyklas ir kai kuriuos kitus objektus. Trečias subjektas yra „Orlen“ gelbėjimo stotis Krokuvoje, sukurta kaip įmonės tarnyba ir orientuota į gręžinių kasybą, ypač angliavandenilių paiešką ir gavybą.

    2025 metais – 26 gelbėjimo akcijos

    Per 2025 metus kalnakasių gelbėjimo tarnybos dalyvavo 26 gelbėjimo akcijose kasybos objektuose. Akcijų pobūdis apėmė įvairias situacijas, kuriose svarbiausia yra greitis, ryšys, specialioji kvėpavimo įranga ir gebėjimas dirbti riboto matomumo bei aukštos temperatūros aplinkoje.

    Centrinė kalnakasių gelbėjimo stotis ir jai pavaldžios apygardos stotys dalyvavo 13 akcijų, įskaitant 7 gaisrų gesinimo, 2 griūčių, 2 darbų, susijusių su šachtų atkarpų patikra ir skverbimusi į iškasas, 1 po dujų ir uolienų išmetimo ir 1, susijusią su statinio avarija. Tokia struktūra rodo, kad didžiausią dalį sudaro gaisrinės ir griūčių rizikos.

    KGHM gelbėjimo padalinys Liubine dalyvavo 11 akcijų, iš kurių 5 buvo susijusios su gaisrais, o 6 – su griūtimis. Tuo metu „Orlen“ gelbėjimo stotis Krokuvoje dalyvavo 2 planinėse operacijose, susijusiose su gręžinių įrangos darbais ir galvučių keitimu.

    Aukščiausiosios kasybos tarnybos vertinimu, 2025 metais gelbėjimo operacijų metu neužfiksuota nei nelaimingų atsitikimų, nei pavojingų incidentų. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta procedūrų disciplina, reguliariomis pratybomis ir modernizuojama įranga, ypač kvėpavimo apsaugos, ryšio ir lokacijos nustatymo priemonėmis.

  • Skaitmeninė transformacija Lenkijoje iš naujo: Sebastianas Kulczykas įvardijo, ko labiausiai trūksta

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija skaitmeninę transformaciją iš esmės pradeda iš naujo. Jo mintis paprasta: technologijos šiandien pasiekiamos visur, todėl konkurencinį pranašumą lemia ne įrankiai, o gebėjimas juos paversti pelningu verslu.

    Kulczykas pabrėžė, kad vadinamasis „nulinis taškas“ nėra apie išradimų stoką ar talentų trūkumą. Pasak jo, lūžis vyksta todėl, kad debesija, duomenų infrastruktūra ir DI įrankiai tapo globalia norma, o skirtumą kuria kapitalas, sprendimų greitis ir organizacijų kultūra.

    Technologija tapo infrastruktūra

    Anot investuotojo, šiandien „tas pats“ technologijų rinkinys yra prieinamas Varšuvoje, Katovicuose ar San Fransiske. Tai reiškia, kad vien prieiga prie modernių sprendimų nebėra strateginis pranašumas, o svarbiausiu veiksniu tampa diegimas, produktizacija ir rinkos mastelio pasiekimas.

    Ši tendencija ypač ryški DI srityje, kur bendros paskirties modeliai ir platformos leidžia greitai kurti prototipus, automatizuoti procesus ar gerinti klientų aptarnavimą. Tačiau norint uždirbti, reikia ne tik technologų, bet ir aiškaus verslo modelio, duomenų disciplinos, saugumo bei gebėjimo greitai priimti sprendimus.

    Pagrindinė spraga – drąsaus vietinio kapitalo stoka

    Didžiausią problemą Kulczykas įvardijo kaip vietinio, drąsaus ir didesnę riziką prisiimančio kapitalo trūkumą. Jo teigimu, idėjų ir kompetencijų netrūksta, tačiau per dažnai pritrūkstama finansavimo, leidžiančio įmonei augti neprarandant kontrolės ir svarbiausios vertės kūrimo grandies šalyje.

    Ši problema aktuali daugeliui Vidurio ir Rytų Europos rinkų: ankstyvoje stadijoje startuoliai randa finansavimą, bet vėlesniam augimui reikalingos didesnės investicijos neretai ateina kartu su sprendimų centru persikėlimu į užsienį. Dėl to dalis pelno, intelektinės nuosavybės ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų galiausiai kuriama ne vietoje.

    „Idėjų yra, tačiau dar nesame sukūrę pakankamai stipraus vietinio kapitalo“, – sakė Sebastianas Kulczykas.

    Talentų netrūksta, bet sistema juos išstumia

    Kalbėdamas apie žmones, Kulczykas akcentavo, kad talentų bazė egzistuoja, tačiau jai reikia sąlygų kurti įmones ir išlaikyti augimą vietoje. Pasak jo, problema dažnai slypi ne specialistų skaičiuje, o ryšiuose tarp mokslo, verslo ir investuotojų bei gebėjime greitai pereiti nuo prototipo prie produkto.

    Investuotojo vertinimu, inovacijos procesas nėra tiesus, todėl reikia tolerancijos nesėkmėms ir gebėjimo mokytis iš bandymų. Jei kapitalas ir organizacijos kultūra vengia rizikos, įmonės įstringa demonstracijų ir pilotų etape, o proveržis taip ir neįvyksta.

    Kulczykas reziumavo, kad „nulinis taškas“ yra ir galimybė, ir atsakomybė: skaitmeninėje ekonomikoje laimi tie, kurie sugeba greitai komercinti, išlaikyti talentus ir užtikrinti, kad vertės grandinė, pelnas bei kompetencijos liktų šalyje.