CP v2

Blog

  • Naujienų archyvas: ką svarbiausio skelbė portalas 2026 metų gegužės 10 dieną

    2026 metų gegužės 10 dienos naujienų archyvas skirtas patogiai peržvelgti tą dieną publikuotą turinį vienoje vietoje. Tokie puslapiai dažniausiai naudojami, kai skaitytojai ieško konkretaus įvykio eigos, ankstesnių pranešimų arba nori greitai atsiversti dienos temų suvestinę.

    Viešai pasiekiamuose archyvuose paprastai pateikiamas publikacijų sąrašas pagal laiką ar rubrikas, tačiau šiame pradiniame įraše matomas tik techninis skaitiklio paveikslėlis. Tai reiškia, kad archyvo turinys gali būti įkeliamas dinamiškai, rodomas tik su įjungtais scenarijais arba būti apribotas dėl privatumo, slapukų nustatymų ar kitų techninių parametrų.

    Tokio tipo skaitikliai dažniausiai naudojami srauto matavimui ir statistikai, pavyzdžiui, apsilankymų skaičiui, puslapio peržiūroms ar auditorijos elgsenai vertinti. Vienas plačiai taikomų sprendimų yra „Matomo“, kurio veikimas gali remtis ir vadinamuoju sekimo pikseliu, kai į puslapį įkeliamas nematomas arba minimalus vaizdas duomenų registravimui.

    Jei ieškote konkrečių 2026 metų gegužės 10 dienos publikacijų, verta atverti patį archyvo puslapį su pilnu turiniu ir patikrinti, ar naršyklėje neblokuojamas dinaminis įkėlimas, reklamos ar privatumo filtrai. Taip pat gali padėti vidinė paieška pagal datą ir raktažodžius, nes archyvo puslapiuose įrašai neretai indeksuojami kitaip nei įprastos naujienos.

    Redakcijoms archyvai svarbūs ir dėl skaidrumo, ir dėl patikimumo: jie leidžia atsekti, kada ir kaip buvo atnaujinta informacija, o skaitytojams suteikia aiškų kontekstą. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ir duomenų apsauga, todėl dalis portalų peržiūri analitikos įrankius, sutikimų valdymą bei slapukų politiką, kad atitiktų ES privatumo reikalavimus.

  • Naujienų archyvas gegužės 11 dienai: svarbiausi pirmadienio įvykiai vienoje vietoje

    Gegužės 11 dienos naujienų archyvas apima svarbiausius pirmadienio įvykius, kurie formavo dienos darbotvarkę Lietuvoje ir užsienyje. Tokia suvestinė padeda greitai susigaudyti, kas įvyko, kas dar vystosi ir kokie sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Įprastai archyve naujienos grupuojamos pagal temas, kad skaitytojui būtų aiškiau, kur daugiausia pokyčių ir įtampos. Daugiausia dėmesio dažnai tenka sprendimams valdžios institucijose, tarptautiniams susitarimams, verslo rezultatams ir kainų pokyčiams, kurie tiesiogiai paliečia gyventojų išlaidas.

    Pastaraisiais metais naujienų archyvai vis dažniau tampa ne tik įrašų sąrašu, bet ir greitu konteksto įrankiu. Redakcijos apžvalgose vis dažniau atskiriama, kas yra patvirtinti faktai, kas tik pirminė informacija, o kas dar tik tikrinami pranešimai.

    Kaip skaityti dienos archyvą?

    Norint greitai suprasti dienos vaizdą, verta pradėti nuo temų, kuriose sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį, pavyzdžiui, saugumo, energetikos ar kainų klausimų. Kitas žingsnis yra stebėti, ar vėlesni dienos pranešimai patikslina ankstesnes žinutes, nes įvykiai dažnai kinta valandomis.

    Praktikoje naudinga atkreipti dėmesį į tai, ar naujiena remiasi oficialiais dokumentais, institucijų komentarais, teismo sprendimais ar įmonių ataskaitomis. Tokie šaltiniai paprastai suteikia daugiau tikslumo nei vien tik anoniminiais liudijimais ar socialinių tinklų įrašais paremti pranešimai.

    Kodėl archyvai svarbūs dabar?

    Informacijos srautas kasmet spartėja, o dalis turinio internete plinta be aiškios patikros. Dėl to dienos archyvas vis dažniau naudojamas kaip atskaitos taškas, leidžiantis grįžti prie pradinės publikacijos, jos atnaujinimų ir vėlesnių paaiškinimų.

    Šiame kontekste auga ir dirbtinis intelektas bei automatizuotos rekomendacijos, kurios gali iškelti vienas temas, o kitas nustumti į šalį. Todėl skaitytojams tampa svarbu turėti aiškiai sugrupuotą dienos naujienų vaizdą, kuris padeda nepamesti esminių faktų ir suprasti bendrą situaciją.

  • Ukrainos poliarininkai nufilmavo itin retą kreminės spalvos jūrų kotiką: kas yra leikizmas?

    Ukrainos poliarininkai Antarktidoje užfiksavo itin retą jūrų kotiką, kurio kailis buvo ne įprastai pilkai rusvas, o šviesus, kreminis. Apie neįprastą stebėjimą pranešė Ukrainos nacionalinis Antarkties mokslo centras, pasidalijęs nuotraukomis iš ekspedicijos darbų.

    Gyvūnas pastebėtas Gerlašo sąsiaurio regione, netoli Anverso salos, kur dažnai sutinkamos šių ruonių giminaičių kolonijos. Kadruose matyti keli įprastos spalvos jūrų kotikai ir vienas aiškiai išsiskiriantis, šviesesnio kailio individas.

    Kas yra leikizmas?

    Biologai aiškina, kad tokia spalva dažniausiai siejama su leikizmu, viena iš hipopigmentacijos formų, kai odoje ar kailyje sumažėja pigmento. Leikizmas gali pasireikšti tiek beveik visišku, tiek daliniu spalvos praradimu, tačiau svarbus požymis yra tai, kad akys dažniausiai išlieka įprastos spalvos.

    „Leikizmo nereikėtų painioti su albinizmu: albinizmo atveju pigmento trūksta ir akyse, todėl jos gali atrodyti rausvos dėl matomų kraujagyslių“, – sakė Ukrainos nacionalinio Antarkties mokslo centro atstovai, perteikdami biologų paaiškinimą.

    Mokslininkų teigimu, tokį nukrypimą gali lemti mutacijos keliuose genuose, susijusiuose su pigmento gamyba arba jo pasiskirstymu organizme. Laukinėje gamtoje hipopigmentacija registruojama įvairioms rūšims, tačiau pavieniai ryškūs atvejai daugeliu atvejų išlieka reti.

    Kodėl šviesus kailis gali būti problema?

    Antarkties jūrų kotikams fiksuojamos įvairios hipopigmentacijos formos, tačiau jos pasitaiko itin retai, paprastai mažiau nei 1 proc. populiacijos. Dėl to kiekvienas toks individas tampa svarbiu stebėjimo objektu, ypač vertinant prisitaikymo galimybes.

    Specialistai pažymi, kad šviesesnė spalva gali turėti praktinių pasekmių išgyvenimui. Kreminis kailis potencialiai daro gyvūną labiau pastebimą tiek plėšrūnams, pavyzdžiui, jūrų leopardams ar orkoms, tiek ir grobiui, kurį sudaro žuvys, krilis bei kalmarai.

    Taip pat keliama prielaida, kad sumažėjusi pigmentacija gali keisti šilumos sugėrimą per odą, nors jūrų kotikams nuo šalčio padeda storas poodinių riebalų sluoksnis. Vis dėlto ryškiau matomas individas gali dažniau patekti į rizikingas situacijas, ypač atviro vandens zonose.

    Ką tokie atvejai duoda mokslui?

    Mokslininkai pabrėžia, kad gyvūnai su leikizmu gali sulaukti suaugusio amžiaus ir dalyvauti dauginantis, todėl šis požymis nebūtinai reiškia greitą žūtį. Kartu tokie stebėjimai leidžia geriau suprasti genetinę įvairovę ir tai, kaip populiacija reaguoja į aplinkos veiksnius.

    Hipopigmentacijos atvejai svarbūs ir platesniame kontekste, nes Antarktidos ekosistemos yra jautrios pokyčiams. Nuoseklūs gyvūnų būklės stebėjimai, įskaitant retus fenotipus, padeda tiksliau vertinti ilgalaikes tendencijas ir prisitaikymo ribas.

  • DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    DI euforija baigėsi? „Qualcomm“ smuko 11 proc., krenta ir „Intel“ – kas nutiko rinkose

    Antradienį JAV puslaidininkių sektorius staigiai pasuko žemyn po įspūdingo DI bangos sukelto ralio, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo iškėlęs daugelį lustų gamintojų akcijų į rekordus. Daugiausia dėmesio sulaukė „Qualcomm“, kurios akcijos prekybos metu smuko daugiau nei 11 proc. ir fiksavo vieną prasčiausių dienų nuo 2020 metų.

    Kartu krito ir kitos rinkos žvaigždėmis tapusios bendrovės: „Intel“ neteko apie 7 proc., „Skyworks Solutions“ smuko daugiau nei 5 proc., o „Marvell Technology“ prarado apie 4 proc. Visą sektoriaus nuotaiką atspindintis „iShares Semiconductor ETF“ leidosi maždaug 3 proc., signalizuodamas platesnį rizikos mažinimą.

    Kodėl investuotojai staiga traukėsi?

    Pagrindiniu katalizatoriumi tapo didesnė nei prognozuota infliacija, kuri sustiprino rinkos lūkesčius, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau. Tokiais momentais investuotojai dažnai mažina pozicijas rizikingesniuose aktyvuose, o ypač tuose, kurių kainas neseniai kilstelėjo lūkesčiai dėl ateities augimo.

    Papildomos įtampos įnešė ir geopolitiniai veiksniai, kurie stumia aukštyn naftos kainas ir didina neapibrėžtumą dėl vartotojų bei įmonių išlaidų. Tokia aplinka paprastai nepalanki sparčiai brangusioms akcijoms, nes jų vertinimai jautresni palūkanų normų ir ekonomikos ciklo pokyčiams.

    DI ralis išsiplėtė už „Nvidia“ ribų

    Pastaruoju metu DI tema rinkoje išsiplėtė nuo „Nvidia“ į platesnį lustų ir komponentų gamintojų ratą. Investuotojai vis dažniau statė ne tik už vaizdo plokštes ir didelio našumo skaičiavimus, bet ir už platesnę infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai duomenų centruose ir įrenginiuose.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie perėjimą nuo DI modelių apmokymo prie praktinių pritaikymų, įskaitant DI agentus, kurie gali vykdyti užduotis, planuoti veiksmus ir integruotis į verslo procesus. Tai kelia lūkesčius, kad augs paklausa ne vien pažangiausiems procesoriams, bet ir atminties, ryšio, energijos valdymo bei kitoms lustų kategorijoms.

    Atminties lustai ir tiekimo įtampa

    Ryški DI plėtros kryptis yra didėjantis atminties lustų poreikis, nes dideli modeliai ir jų naudojimas reikalauja daugiau atminties bei pralaidumo. Dėl to rinkoje fiksuojamas pasiūlos ir paklausos disbalansas, o kai kurie gamintojai kelia kainas, siekdami atspindėti suaktyvėjusią paklausą ir ribotą pasiūlą.

    Tarp kritusių bendrovių buvo ir „Micron Technology“, kurios akcijos smuko apie 4 proc. Tuo metu „Sandisk“ krito apie 6 proc., nors nuo metų pradžios jos akcijų kaina buvo pašokusi daugiau nei šešis kartus, todėl daliai investuotojų tai tapo proga fiksuoti pelną.

    Analitikų vertinimu, tokie svyravimai po staigaus kilimo nėra neįprasti, ypač kai rinkos nuotaikas formuoja ir makroekonominiai rodikliai. Tolimesnę puslaidininkių sektoriaus kryptį lems ne tik DI užsakymų dinamika, bet ir palūkanų normų trajektorija, įmonių rezultatų sezonas bei signalai apie realų DI projektų atsiperkamumą.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • „eBay“ kirto „GameStop“: 52 mlrd. eurų perėmimo pasiūlymas atšautas, priežasčių – ne viena

    „eBay“ kirto „GameStop“: 52 mlrd. eurų perėmimo pasiūlymas atšautas, priežasčių – ne viena

    „eBay“ valdyba pasiūlymą atmetė

    Internetinės prekyvietės operatorė „eBay“ antradienį atmetė mažmenininko „GameStop“ pateiktą perėmimo pasiūlymą, kurio vertė siekė apie 52 mlrd. eurų. Bendrovė pasiūlymą įvardijo kaip nepagrįstą ir nepatrauklų bei pareiškė neketinanti pradėti derybų pagal pateiktas sąlygas.

    „GameStop“ vadovas Ryanas Cohenas buvo pasiūlęs „eBay“ akcininkams po 125 JAV dolerius už akciją, derinant grynuosius pinigus ir akcijas. Pagal tuo metu galiojusią proporciją tai sudarytų maždaug 116 eurų už akciją.

    „Valdyba, padedama nepriklausomų patarėjų, išsamiai įvertino jūsų pasiūlymą ir nusprendė jį atmesti“, – sakė „eBay“ valdybos pirmininkas Paulas Pressleris.

    Didžiausias klausimas – finansavimas

    „eBay“ nurodė kelias esmines rizikas, tačiau ryškiausiai išskyrė neapibrėžtumą dėl finansavimo. Bendrovė akcentavo, kad siūlomos struktūros atveju išaugtų skolos našta ir atsirastų papildomų veiklos rizikų, kurios gali paveikti ir pačią „eBay“, ir jungtinę įmonę.

    R. Cohenas teigė, kad „GameStop“ yra užsitikrinusi apie 18 mlrd. eurų finansavimo įsipareigojimą iš „TD Securities“, taip pat turi apie 8 mlrd. eurų grynųjų. Vis dėlto net ir tokie skaičiai rinkoje buvo vertinami kaip nepakankami, turint omenyje bendrą sandorio vertę ir galimą papildomo kapitalo poreikį.

    Reitingai ir analitikų skepticizmas

    „eBay“ paviešintoje finansavimo dokumentacijoje pabrėžta, kad finansuotojų pasitikėjimas siejamas su sąlyga, jog jungtinė bendrovė išlaikytų investicinio lygio kredito reitingą bent iš dviejų iš trijų pagrindinių reitingų agentūrų. Tokia sąlyga reiškia, kad sandorio parametrai turėtų būti sudėlioti taip, kad skolos lygis neperžengtų ribų, kurios paprastai laikomos priimtinomis investiciniam reitingui.

    Tuo pat metu „Moody’s“ viešai įvertino, kad tokia įsigijimo struktūra būtų nepalanki „eBay“ kreditingumui, nes reikštų reikšmingai didesnį svertą. Volstrito analitikai taip pat kėlė klausimą dėl ribotų sinergijų tarp vaizdo žaidimų mažmenininko ir plataus spektro elektroninės prekybos platformos.

    Ką žadėjo „GameStop“ ir ką atsakė „eBay“

    R. Cohenas viešai aiškino, kad „eBay“ galėtų būti valdoma efektyviau: mažinant darbuotojų skaičių ir karpant rinkodaros biudžetą. Taip pat jis siūlė „GameStop“ maždaug 1 600 fizinių parduotuvių JAV panaudoti „eBay“ siuntų įvykdymui ir prekių autentiškumo tikrinimui.

    „eBay“ savo ruožtu pabrėžė pasitikinti dabartine vadovybe ir nurodė, kad pastaraisiais metais bendrovė sutelkė strategiją bei gerino prekyvietės ir pardavėjų patirtį. Bendrovė taip pat akcentavo, kad grąžino kapitalą akcininkams ir kryptingai stiprino vadinamąsias fokusines kategorijas, pavyzdžiui, kolekcinius daiktus, prekybos korteles ir dėvėtus prabangos gaminius, siekdama išsiskirti iš didžiųjų konkurentų, tokių kaip „Amazon“.

    „GameStop“ iškart neatsakė į žiniasklaidos užklausas dėl „eBay“ sprendimo. R. Cohenas anksčiau buvo užsiminęs, kad, jei „eBay“ atsisakytų įsitraukti, jis galėtų bandyti kreiptis tiesiogiai į akcininkus, tačiau tokio žingsnio perspektyvos priklausytų nuo finansavimo aiškumo ir investuotojų palaikymo.

  • „Google“ skuba su „Gemini“: DI taps Android šerdimi dar prieš „Apple“ didįjį pristatymą

    „Google“ skuba su „Gemini“: DI taps Android šerdimi dar prieš „Apple“ didįjį pristatymą

    „Google“ prieš artėjančią kūrėjų konferenciją pristatė naują Android atnaujinimų kryptį: „Gemini“ iš pokalbių roboto turi virsti visos sistemos DI sluoksniu telefone, naršyklėje, automobilyje ir nešiojamuosiuose įrenginiuose. Tai vyksta likus kelioms savaitėms iki „Apple“ konferencijos WWDC, kurioje tikimasi platesnio bendrovės DI strategijos pristatymo.

    Kompanija teigia, kad naujos funkcijos leis „Gemini“ suprasti, kas rodoma ekrane, ir pereiti per kelias programėles, kad užduotys būtų atliktos nuo pradžios iki pabaigos. Tokia kryptis signalizuoja, kad Android nuo tradicinio asistento modelio juda į agentinį DI, kai sistema ne tik atsako, bet ir veikia.

    Nuo asistento iki veiksmų

    Numatoma, kad „Gemini“ galės ištraukti reikalingą informaciją iš tokių paslaugų kaip „Gmail“, padėti sudaryti pirkinių krepšelį ar prisidėti prie rezervacijų planavimo. Praktikoje tai reiškia mažiau rankinio „perjunginėjimo“ tarp programėlių ir daugiau automatizuotų veiksmų pagal vartotojo užklausą.

    Vienas iš dažniausiai įvardijamų agentinio DI rizikos taškų yra veiksmų atlikimas be aiškaus vartotojo patvirtinimo. „Google“ pabrėžia, kad jautrūs veiksmai, pavyzdžiui, apmokėjimas ar užsakymo pateikimas, turės būti patvirtinami, o žmogus išliks sprendimų grandinėje.

    Kada pasieks įrenginius

    Programėlių automatizavimo funkcijos, pasak „Google“, bus diegiamos etapais: pirmiausia jas turėtų gauti naujausi „Samsung“ „Galaxy“ ir „Google“ „Pixel“ telefonai vasarą. Vėliau, metų eigoje, funkcijos turėtų plėstis į daugiau Android įrenginių, įskaitant laikrodžius ir automobilius.

    Ryški kryptis numatoma ir automobiliuose: Android Auto, kurį „Google“ nurodo esantį daugiau nei 250 milijonų automobilių, planuojama perkurti aplink „Gemini“. Bendrovė taip pat akcentuoja didelį žemėlapių atnaujinimą ir DI pagalbą atliekant kasdienes užduotis, pavyzdžiui, planuojant sustojimus ar užsakant maistą kelionėje.

    Konkurencinis spaudimas rinkoje

    Šie pokyčiai vyksta tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės lenktyniauja, kas pirmoji pasiūlys patikimą asmeninį DI, giliai integruotą į operacinę sistemą. „Google“ siekia, kad „Gemini“ taptų ne atskira programėle, o nuolat veikiančia Android patirties dalimi, kuri padeda atlikti užduotis realiuoju laiku.

    Lygiagrečiai rinkoje auga lūkesčiai dėl „Apple“ DI krypties, ypač privatumo, įrenginių integracijos ir valdymo ribų klausimais. Todėl „Google“ bandymas aiškiai apibrėžti leidimus, matomumą ir patvirtinimus tampa svarbia konkurencijos dalimi, o ne vien technine detale.

    „Mes pereiname nuo operacinės sistemos prie intelekto sistemos“, – sakė už Android ekosistemą atsakingas „Google“ vadovas Sameer Samat.

  • „Samsung Electronics“ akcijos atšoko: valdžia įsikišo, streikas grasina milijardais

    „Samsung Electronics“ akcijos atšoko: valdžia įsikišo, streikas grasina milijardais

    Trečiadienį „Samsung Electronics“ akcijos Seule patyrė staigų smūgį, o bendrovės rinkos vertė buvo trumpam sumažėjusi maždaug 60 mlrd. eurų. Vėliau kritimas buvo atpirktas ir kaina atšoko po Pietų Korėjos valdžios pareiškimų, raginančių bet kokia kaina išvengti plataus masto streiko.

    Įtampa kilo bendrovei nepasiekus atlyginimų ir premijų susitarimo su profesine sąjunga. Ji perspėjo apie 18 dienų streiką nuo gegužės 21 dienos, jei reikalavimai nebus patenkinti, o prie veiksmų gali prisijungti daugiau kaip 41 000 darbuotojų.

    Ginčas dėl premijų sistemos

    Profesinės sąjungos reikalavimų centre atsidūrė veiklos rezultatais grindžiama premijų sistema. Darbuotojų atstovai siekia, kad premijoms būtų skiriama 15 proc. bendrovės veiklos pelno, būtų panaikintos išmokų lubos ir aiškiai įtvirtinta premijų skaičiavimo tvarka.

    Bendrovės vadovybė, remiantis viešai skelbta informacija, siūlė premijoms skirti 10 proc. veiklos pelno ir papildomą vienkartinį kompensacinį paketą. Tačiau profesinė sąjunga teigia, kad dalis prašymų liko neatsakyti, todėl grasinimai streiku išliko.

    Valdžios signalas rinkoms

    Situacijai aštrėjant, finansų ministras viešai pareiškė apgailestaujantis, kad susitarimas nepasiektas, ir pabrėžė, jog streikų neturi įvykti. Premjeras taip pat nurodė institucijoms atidžiai valdyti situaciją ir aktyviai padėti deryboms, kad gamyba nebūtų sutrikdyta.

    Po šių pareiškimų investuotojų nuotaikos pasikeitė, o akcijos nuo dienos žemumų pakilo. Rinkos tokį valdžios įsikišimą vertino kaip signalą, kad Pietų Korėja sieks greitai suvaldyti rizikas, galinčias paveikti ne tik vieną bendrovę, bet ir platesnį šalies eksportą.

    Kodėl grėsmė tokia jautri?

    „Samsung Electronics“ yra viena svarbiausių Pietų Korėjos ekonomikos varomųjų jėgų, ypač puslaidininkių ir atminties lustų grandinėje. Pastaraisiais ketvirčiais bendrovės rezultatams impulsą suteikė auganti lustų paklausa, susijusi su DI infrastruktūros plėtra ir duomenų centrų investicijomis.

    Profesinė sąjunga anksčiau skelbė, kad masinis mitingas balandžio 23 dieną esą buvo lydimas reikšmingų gamybos nuokrypių. Ji taip pat tvirtino, kad užsitęsęs streikas galėtų kainuoti iki maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau tokios sumos priklausytų nuo realaus gamybos sustabdymo apimčių ir užsakymų atidėjimų.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės derybų progresą ir tai, ar pavyks rasti kompromisą dėl premijų formulės. Bet koks ilgesnis gamybos sutrikimas galėtų atsiliepti tiek „Samsung Electronics“ pajamoms, tiek pasaulinėms lustų tiekimo grandinėms, ypač tuo metu, kai DI skatinama paklausa išlieka aukšta.

  • Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos kelionėje į Kiniją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, jog jis iš pradžių nebuvo įtrauktas į vykstančių vadovų sąrašą. Pasak su situacija susipažinusio šaltinio, sprendimą pakeitė asmeninis D. Trumpo skambutis.

    Teigiama, kad J. Huang išvyko į Aliaską, kur prisijungė prie prezidento lėktuvo. Baltieji rūmai iš karto nepateikė komentarų, tačiau pats D. Trumpas socialiniame tinkle patvirtino, kad „Nvidia“ vadovas yra delegacijoje.

    Susitikimai Pekine ir verslo darbotvarkė

    D. Trumpas šią savaitę į Pekiną atsivežė daugiau nei keliolika JAV verslo vadovų, o darbotvarkėje numatyti susitikimai su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. JAV prezidentas viešai pabrėžė, kad vienas pagrindinių jo siekių yra didesnis Kinijos atvirumas JAV įmonėms.

    „Jensen dalyvauja susitikime prezidento Trumpo kvietimu, siekdamas paremti Ameriką ir administracijos tikslus“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

    Lustų apribojimai ir DI lenktynės

    J. Huango įtraukimas į delegaciją vyksta itin jautriame kontekste: per pastaruosius ketverius metus JAV nuosekliai griežtino pažangių lustų eksporto ribojimus į Kiniją. Būtent tokie lustai yra esminiai kuriant ir treniruojant didelio masto DI modelius, o „Nvidia“ šioje rinkoje išlieka viena svarbiausių žaidėjų.

    „Nvidia“ yra nurodžiusi, kad JAV valdžios patvirtintos kai kurių lustų versijos vis dar nebuvo leistos į Kinijos rinką. Dėl to Kinija spartina pastangas kurti vietines alternatyvas tiek puslaidininkių, tiek DI modelių srityse, siekdama mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    Ką reiškia Huango dalyvavimas

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir simboliniai gestai, tokie kaip pagrindinių technologijų sektoriaus vadovų dalyvavimas aukšto lygio vizituose, gali signalizuoti apie bandymą atnaujinti dialogą dėl prekybos ir technologijų ribojimų. Vis dėlto lūkesčiai dėl greitų sprendimų išlieka riboti, nes eksporto kontrolė JAV politikoje siejama su nacionalinio saugumo argumentais.

    Viešojoje diskusijoje taip pat akcentuojama, kad puslaidininkiai tapo viena centrinių JAV ir Kinijos varžybų ašių, o DI proveržiai didina spaudimą abiem pusėms užsitikrinti tiekimo grandines ir skaičiavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad verslo delegacijų sudėtis ir jų siunčiami signalai Pekine gali turėti įtakos ne tik prekybai, bet ir technologijų politikai artimiausiais mėnesiais.

  • „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank“ paskelbė, kad jos „Vision Fund“ per metus uždirbo apie 41 mlrd. eurų, o didžiausią šio šuolio dalį lėmė sparčiai išaugusi investicijos į „OpenAI“ vertė. Bendrovės duomenimis, vien „OpenAI“ vertės pokytis per finansinius metus iki kovo pabaigos sugeneravo apie 40 mlrd. eurų investicinį prieaugį.

    Per paskutinį metų ketvirtį fondas uždirbo maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau beveik visas rezultatas siejamas su „OpenAI“, nes kitos portfelio pozicijos patyrė nuostolių. Tarp minimų silpnesnių investicijų buvo e. prekybos bendrovė „Coupang“, pavėžėjimo rinkos žaidėjai ir finansinių technologijų sektoriaus įmonės.

    „SoftBank“ pastaruoju metu siekia atsidurti DI bumo epicentre, o „OpenAI“ tapo svarbiausiu šios strategijos elementu. Vasario mėnesį bendrovė nurodė įsipareigojusi bendrai investuoti daugiau kaip 54 mlrd. eurų į „OpenAI“, o tai, pasak jos, galėtų suteikti maždaug 13 proc. įmonės akcijų paketą; daugiau nei 27 mlrd. eurų jau buvo investuota.

    Kovo mėnesį „OpenAI“ užbaigė finansavimo etapą, kuriam kartu vadovavo „SoftBank“, ir šis sandoris įvertino bendrovę maždaug 790 mlrd. eurų. Rinka išlieka itin konkurencinga, o DI laboratorija varžosi tiek su „Google“, tiek su kitais stambiais DI kūrėjais, todėl investuotojai vertina ne tik augimo perspektyvas, bet ir išlaidas infrastruktūrai bei lustams.

    Didėjantis pelnas ir auganti koncentracijos rizika

    Staigus „OpenAI“ vertės kilimas sustiprino „Vision Fund“ grąžą, tačiau kartu išryškino riziką dėl investicijų koncentracijos ir „SoftBank“ skolos naštos. Kovo mėnesį S&P Global Ratings pakeitė „SoftBank“ perspektyvą iš stabilios į neigiamą, įspėdama, kad portfelio kokybė ir likvidumas gali prastėti dėl papildomų didelių įsipareigojimų „OpenAI“.

    Reitingų agentūra pažymėjo, kad bendrovė galėtų sušvelninti spaudimą finansams, jei parduotų dalį turto ir taip sustiprintų likvidumą. „SoftBank“ jau anksčiau mažino kai kuriuos paketus, įskaitant telekomunikacijų ir lustų sektoriaus investicijas, kad finansuotų pasirinktą kryptį.

    Grupė taip pat paskelbė, kad per finansinius metus uždirbo apie 1,3 mlrd. eurų iš turto pardavimų ir kitų investicinių sandorių, tačiau, atmetus valiutų kursų svyravimus ir sąnaudas, už „Vision Fund“ ribų investicinis rezultatas buvo neigiamas. Tuo pat metu bendras grupės grynasis pelnas siekė apie 29 mlrd. eurų, o prie jo prisidėjo tiek „Vision Fund“, tiek telekomunikacijų verslas.

    Bendrovės finansų vadovas Yoshimitsu Goto investuotojams pabrėžė finansinės drausmės svarbą ir nurodė, kad „SoftBank“ turi apie 21 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervą. Pasak jo, tai leidžia padengti daugiau nei dvejų metų obligacijų išpirkimus, tačiau rinkos dėmesys ir toliau bus sutelktas į tai, kaip greitai didėjantis DI portfelis atsipirks ir kiek kainuos tolesnis plėtros finansavimas.