Blog

  • Ukmergėje startuoja „Airtech“ dronų mokymo centras: kiek mokinių apmokys kasmet ir kas finansuos?

    Ukmergėje nuo 2026 metų rugsėjo planuojama pradėti „Airtech“ metodinio centro veiklą, kuriame vaikai ir suaugusieji mokysis valdyti bei konstruoti bepiločius orlaivius. Savivaldybė skaičiuoja, kad kasmet programose galėtų dalyvauti apie 150 Ukmergės rajono mokinių.

    Gegužės 14 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje pasirašyta jungtinės partnerystės sutartis tarp Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) ir savivaldybės. Dokumentą pasirašė Ukmergės meras Darius Varnas ir LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.

    Kas bus mokoma centre?

    Centre numatyti praktiniai bepiločių orlaivių valdymo ir konstravimo užsiėmimai, orientuoti į 3–12 klasių mokinius, taip pat suaugusiuosius. Akcentuojama, kad tai bus neformaliojo švietimo programos, kurios turėtų papildyti mokyklose įgyjamas technologijų ir inžinerijos žinias.

    Planuojama, kad metodiniame centre daugiausia bus mokomi 5–12 klasių mokiniai ir suaugusieji, o 3–4 klasių mokiniai užsiėmimus lankys savo mokyklose po pamokų. Tikimasi, jog toks modelis leis įtraukti daugiau vaikų ir pritaikyti mokymus prie skirtingų amžiaus grupių poreikių.

    Kas apmokės išlaidas?

    Pagal pasirašytą sutartį LINEŠA organizuos mokymus, užtikrins neformaliojo švietimo mokytojų darbo užmokestį ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat numato vykdyti regionines bepiločių orlaivių varžybas bei informavimo veiklas. Tuo metu Ukmergės rajono savivaldybė įsipareigojo pasirūpinti infrastruktūra ir mokymo priemonėmis.

    Savivaldybė taip pat planuoja finansuoti patalpų nuomą, įsigyti baldus, o prireikus ir kompiuterinę įrangą. Atskirai numatomos lėšos dronų varžyboms Ukmergėje ir mokinių dalyvavimui nacionaliniuose renginiuose.

    „Dronų centro steigimas Ukmergės rajone yra reikšminga investicija į švietimo ateitį ir jaunų žmonių galimybes“, – sakė Ukmergės rajono meras Darius Varnas.

    „Pasirašius sutartį su Ukmergės rajono savivaldybe padedamas tvirtas pagrindas vaikams vystyti inžinerines ir technologines žinias Ukmergės mieste ir rajone“, – sakė LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.

    „Airtech“ plėtra Lietuvoje

    „Airtech“ dronų mokymo centrai jau veikia Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o rudenį planuojama atidaryti centrus ir kitose savivaldybėse. Skelbiama, kad iki 2028 metų Lietuvoje turėtų veikti mažiausiai 14 tokių centrų, kuriuose būtų apmokyta apie 7 000 vaikų ir 1 700 suaugusiųjų.

    „Airtech“ yra LINEŠA įgyvendinamas projektas, kurį remia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Krašto apsaugos ministerija, o prie įgyvendinimo prisideda savivaldybės. Projekto kryptis atliepia augantį praktinių technologinių įgūdžių poreikį, ypač stiprėjant dronų taikymui pramonėje, logistikoje, žemės ūkyje ir viešajame sektoriuje.

  • Ukmergės taryba renkasi gegužės 28 dieną: kada vyks komitetai ir kur stebėti posėdį tiesiogiai

    Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdis šaukiamas 2026 metais gegužės 28 dieną, 10.00 valandą. Jis vyks savivaldybės administracijos posėdžių salėje antrame aukšte.

    Prieš tarybos posėdį numatyti komitetų susitikimai, kuriuose tradiciškai aptariami teikiami sprendimų projektai ir suformuluojamos rekomendacijos tarybai. Tokia tvarka padeda pasirengti posėdžiui ir iš anksto išgryninti svarstytinus klausimus.

    Komitetų posėdžiai prieš tarybą

    Gegužės 19 dieną, 14.00 valandą, numatyti Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto bei Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdžiai. Abu jie vyks pirmo aukšto salėje.

    Gegužės 21 dieną, 14.00 valandą, taip pat pirmo aukšto salėje rinksis Kaimo ir aplinkosaugos komitetas ir Savivaldybės ūkio komitetas. Šiuose posėdžiuose paprastai vertinami infrastruktūros, viešųjų paslaugų, aplinkosaugos ir teritorijų tvarkymo klausimai.

    Gegužės 25 dieną, 14.00 valandą, pirmo aukšto salėje vyks Biudžeto ir ekonominės plėtros komiteto posėdis. Tai vienas svarbiausių etapų, kai sprendimų projektai vertinami finansiniu ir poveikio savivaldybės biudžetui aspektu.

    Kokia numatyta darbotvarkė?

    Skelbiama, kad darbotvarkė bus sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje numatytas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdžiui teikiamų sprendimų projektų svarstymas.

    Antroje dalyje bus aptariami kiti klausimai, kurie į darbotvarkę gali būti įtraukti pagal poreikį. Tokia praktika įprasta savivaldoje, kai dalis temų paaiškėja artėjant posėdžiui arba reaguojant į aktualius situacinius klausimus.

    Kur stebėti posėdį ir kas gali dalyvauti?

    Savivaldybė nurodo, kad posėdžius galima stebėti tiesiogiai Ukmergės rajono savivaldybės „YouTube“ kanale. Tai leidžia gyventojams sekti svarstymus nuotoliniu būdu ir greičiau susipažinti su priimamais sprendimais.

    Taip pat pažymima, kad suinteresuoti asmenys komitetų darbe gali dalyvauti patariamojo balso teise. Tam reikia iš anksto raštu arba žodžiu informuoti komiteto pirmininką, o jam nesant, pirmininko pavaduotoją, ir gauti sutikimą dalyvauti.

    Darbotvarkės projekto savivaldybė prašo ieškoti interneto svetainės skiltyje Teisės aktai ir Posėdžiai. Gyventojams tai yra patogiausias būdas prieš posėdį įsigilinti į sprendimų projektus ir jų aiškinamuosius raštus.

  • Ukmergės Kontrolės komitetas svarstys 2025 metų ataskaitas ir Makio ežero poilsiavietės ateitį

    Ukmergės rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną 14.00 valandą vyks Kontrolės komiteto posėdis. Jame numatyta aptarti savivaldybės kontrolės ir audito klausimus bei vienos svarbiausių rajono viešųjų erdvių panaudojimo perspektyvas.

    Pirmuoju darbotvarkės klausimu komitetas nagrinės Ukmergės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito išvadą dėl teikiamo tvirtinti 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio. Tokios išvados savivaldybėms yra svarbios, nes jos apibendrina, kaip laikomasi finansų valdymo, atskaitomybės ir vidaus kontrolės principų.

    Šį klausimą posėdyje pristatys savivaldybės kontrolierė Onutė Mikelienė. Audito išvadose paprastai vertinama, ar metinės ataskaitos parengtos pagal galiojančius standartus, ar finansiniai duomenys pagrįsti ir ar nėra reikšmingų rizikų, galinčių turėti įtakos sprendimams dėl biudžeto ir turto valdymo.

    Antruoju punktu numatyta aptarti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano vykdymą. Šis klausimas leidžia įvertinti, ar planuoti patikrinimai ir vertinimai vykdomi laiku, ar nustatytos rekomendacijos įgyvendinamos ir kokios sritys artimiausiu metu laikomos didžiausios rizikos.

    Trečiasis darbotvarkės klausimas susijęs su UAB „Ukmergės šiluma“ administruojama Makio ežero poilsiaviete. Komitetas svarstys administravimo ir panaudojimo galimybes, o pranešimą šia tema pateiks Kontrolės komiteto pirmininkas Kęstutis Zinkevičius.

    Makio ežero poilsiavietės klausimas aktualus dėl viešųjų erdvių prieinamumo, skaidraus administravimo ir efektyvaus savivaldybės bei jai priklausančių bendrovių turto naudojimo. Praktikoje tokios diskusijos dažnai apima infrastruktūros priežiūros kaštus, investicijų poreikį ir tai, kaip užtikrinama, kad poilsiavietė tarnautų gyventojų poreikiams.

    Posėdis vyks savivaldybės administracijos posėdžių salėje pirmame aukšte. Gyventojai posėdį galės stebėti tiesiogiai savivaldybės „Youtube“ kanale.

    Savivaldybė taip pat primena, kad komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti suinteresuoti asmenys. Apie suinteresuotumą svarstomais klausimais reikia informuoti komiteto pirmininką, o jam nesant, pirmininko pavaduotoją, ir gavus sutikimą prisijungti prie posėdžio.

  • Ataskaita perspėja: 2026 metų pasaulio futbolo čempionate karštis gali paveikti žaidėjus ir sirgalius

    Ataskaita perspėja: 2026 metų pasaulio futbolo čempionate karštis gali paveikti žaidėjus ir sirgalius

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas pirmą kartą nuo 1994 metų vyks Šiaurės Amerikoje, tačiau mokslininkai įspėja, kad šįkart rimtu iššūkiu gali tapti karštis. Nauja analizė teigia, jog dėl dažnėjančių karščio bangų didėja rizika tiek žaidėjų sveikatai, tiek rungtynių kokybei.

    Ataskaitą parengę „World Weather Attribution“ (WWA) ekspertai nurodo, kad kai kuriose čempionato vietose ekstremalaus karščio tikimybė, palyginti su 1994 metais, išaugo maždaug dvigubai. Turnyras vyks 16 miestų JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o dideli atstumai reiškia, kad komandos per trumpą laiką gali atsidurti labai skirtingomis klimato sąlygomis.

    Kaip vertinama karščio rizika?

    Ataskaitoje daug dėmesio skiriama WBGT rodikliui, kuris vertina ne tik oro temperatūrą, bet ir drėgmę, vėjo greitį bei saulės spinduliuotę. Šis matas dažnai naudojamas sporte, nes geriau atspindi, kaip karštis veikia žmogaus kūną intensyvaus fizinio krūvio metu.

    WWA skaičiavimu, maždaug ketvirtadalyje čempionato rungtynių WBGT gali viršyti 26 laipsnius, o tai siejama su vidutine ar didele šilumos streso rizika. Esant tokioms sąlygoms didėja dehidratacijos, perkaitimo ir šilumos smūgio pavojus, o taip pat gali pastebimai kristi žaidėjų darbingumas.

    FIFA priemonės ir kritika

    FIFA yra pristačiusi karščio ligų prevencijos ir valdymo darbo grupę bei numatė privalomas trijų minučių vandens pertraukėles kiekvieno kėlinio viduryje. Tai praktiškai suskaido rungtynes į ketvirčius, tačiau dalis sporto medicinos ir klimato ekspertų abejoja, ar toks laikas pakankamas realiam atvėsimui.

    „Trijų minučių pertraukėlės dažnai yra per trumpos, kad reikšmingai pagerintų rehidrataciją ir kūno atvėsinimą“, – teigiama ekspertų laiške, kuriame raginama peržiūrėti šilumos valdymo taisykles.

    Dar vienas nesutarimų taškas yra ribos, kada rungtynės turėtų būti atidedamos. Futbolininkų profesinė organizacija FIFPRO kaip nesaugią įvardija situaciją, kai sąlygos atitinka apie 28 laipsnių karštį, o FIFA atidėjimą sieja su gerokai aukštesniais WBGT rodikliais.

    Kuriuose miestuose rizika didžiausia?

    Ataskaitoje išskiriami stadionai, kuriuose rungtynės numatytos po atviru dangumi ir nėra oro kondicionavimo. Tarp minimų vietų yra MetLife stadionas Niujorko regione, kuriame planuojamas finalas, taip pat Majamio stadionas, kur, pasak analizės, 26 laipsnių WBGT viršijimas yra beveik neišvengiamas.

    Didesnė rizika įžvelgiama ir miestuose, kuriuose vasarą dažni karščio ir drėgmės deriniai. Pavyzdžiui, Dalase, Teksase, tikimybė viršyti 28 laipsnius WBGT vertinama kaip itin didelė, todėl pavojus gali kilti ne tik stadione, bet ir sirgalių zonose ar fanų festivaliuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad karštis ypač pavojingas vyresniems žmonėms ir turintiems lėtinių ligų, todėl organizatoriams teks galvoti ne tik apie sportininkų, bet ir apie šimtų tūkstančių žiūrovų saugumą. Ataskaitos autoriai taip pat akcentuoja, kad vien prisitaikymo priemonės gali būti nepakankamos, jei šiltėjimo tendencijos tęsis.

  • Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Tyrimas: daržovės nėštumo metu gali formuoti vaiko skonį iki trejų metų – ką parodė testas

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad daržovių skoniai, su kuriais vaisius susiduria dar nėštumo metu, gali būti atpažįstami ir po kelerių metų. Mokslininkai teigia, kad tai gali padėti paaiškinti, kodėl vieniems vaikams daržovės priimtinesnės nei kitiems.

    Tyrimą atlikę Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Nyderlandų universitetų mokslininkai siekė patikrinti, ar vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu susiformuoja ilgalaikė skonio ar kvapo atmintis. Jie pabrėžia, kad ankstesni darbai jau buvo parodę: vaisius gali „ragauti“ mamos mitybos niuansus per vaisiaus vandenis.

    Kaip vyko eksperimentas

    Nėščiosios buvo suskirstytos į dvi grupes: vienai duotos kapsulės su lapinių kopūstų milteliais, kitai – su morkų milteliais. Vėliau, 32 ir 36 nėštumo savaitę, ultragarsu buvo fiksuojamos vaisių veido išraiškos po šių skonių poveikio.

    Mokslininkai vėliau stebėjo vaikus ir gimus – maždaug trijų savaičių amžiaus. Naujausiame etape dalis vaikų pakartotinai vertinti sulaukus trejų metų, siekiant palyginti ankstyvas reakcijas su vėlesnėmis.

    Trejų metų vaikams po nosimi laikyti vatos tamponėliai, pamirkyti morkų arba lapinių kopūstų milteliuose. Reakcijos buvo filmuojamos ir koduojamos pagal veido išraiškas, kurias tyrėjai apibūdino kaip panašias į juoką arba verkimą.

    Ką parodė rezultatai

    Tyrėjų vertinimu, vaikai, kurie dar prieš gimimą buvo „supažindinti“ su morkomis, trejų metų amžiaus į morkų kvapą reagavo palankiau, o į lapinių kopūstų kvapą – neigiamiau. Panaši tendencija fiksuota ir kitoje grupėje: su lapiniais kopūstais nėštumo metu susidūrę vaikai palankiau reagavo į jų kvapą nei į morkas.

    Pasak mokslininkų, tokie duomenys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad maisto pasirinkimai gali pradėti formuotis dar iki gimimo. Tai nereiškia, kad vėliau vaiko mitybos įpročiai nekinta, tačiau ankstyvos patirtys gali suteikti pradinį „skonio rėmą“.

    „Iš šių duomenų galime daryti prielaidą, kad tam tikro skonio patyrimas vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukurti ilgalaikę skonio ar kvapo atmintį ir formuoti vaiko maisto pasirinkimus praėjus keleriems metams po gimimo“, – sakė tyrimo autorė, Durhamo universiteto psichologė Nadja Reissland.

    Kodėl tai svarbu ir kokie ribojimai

    Praktinė reikšmė paprasta: jei daržovės vaikui atrodo „pažįstamos“, jas gali būti lengviau įtraukti į racioną, ypač kai tėvai susiduria su įprastu ikimokyklinukų išrankumu. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vieno produkto vartojimas nėštumo metu nėra stebuklinga strategija, o vaiko mitybą lemia ir aplinka, ir įpročiai šeimoje.

    Komanda akcentuoja ir ribojimus: tyrimo imtis buvo nedidelė, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai. Taip pat dar neaišku, ar tokia ankstyva „pažintis“ su skoniu vėliau lemia realų suvalgomo daržovių kiekio padidėjimą, ir kokią dalį gali sudaryti genetiniai veiksniai.

    Tyrimas Do Human Fetuses Form Long-Lasting Chemosensory Memories? publikuotas žurnale Developmental Psychobiology. Autoriai teigia, kad ateities darbai turėtų apimti didesnes grupes ir platesnį skonių spektrą, kad būtų galima tiksliau įvertinti ilgalaikį poveikį vaikų mitybai.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: JAV gydytojas po neaiškaus testo išleidžiamas iš izoliacijos

    JAV gydytojas Stephenas Kornfeldas, kruizinėje kelionėje padėjęs slaugyti susirgusius keleivius per hantaviruso protrūkį, gali palikti griežto režimo izoliacijos palatą Nebraskoje. Jis buvo izoliuotas po to, kai laive paimto nosies tepinėlio tyrimo rezultatai buvo neaiškūs.

    Pasak JAV pareigūnų, Kornfeldas buvo vienas iš 16 amerikiečių, po evakuacijos atgabentų į Nebraskos universiteto medicinos centrą. Čia jis atsidūrė specialiame Biologinės izoliacijos skyriuje, skirtame ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų stebėsenai ir gydymui.

    Kas nutiko gydytojui?

    Kaip aiškino medikai, laive atliktas tyrimas buvo tirtas du kartus Nyderlanduose, tačiau gauti rezultatai išsiskyrė: vienas buvo neigiamas, kitas teigiamas. Dėl to nuspręsta atlikti papildomus tyrimus jau Jungtinėse Valstijose ir laikinai taikyti izoliaciją.

    Trečiadienį ligoninės atstovė spaudai Kayla Thomas pranešė, kad gydytojas bus perkeltas stebėsenai į Nacionalinį karantino skyrių, kuriame jau yra kiti 15 amerikiečių. Tai reiškia, kad griežčiausios izoliacijos jam nebereikia, tačiau sveikatos būklė ir toliau bus vertinama.

    „Jaučiuosi puikiai, šimtu procentų“, – CNN vaizdo interviu sakė Stephenas Kornfeldas.

    Jis teigė, kad izoliacijos sąlygos priminė įprastą, patogų ligoninės kambarį, nors vienatvė esą buvo keisčiausia patirties dalis. Gydytojas pasakojo, kad medikai reguliariai užeidavo, o su artimaisiais jis nuolat bendravo telefonu.

    Kiek atvejų siejama su protrūkiu?

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gegužės 13 dieną su protrūkiu kruiziniame laive siejama 11 atvejų: 8 iš jų patvirtinti, dar vienas tebelaikomas neaiškiu ir tiriamas papildomai. Organizacija taip pat nurodė, kad tarp keleivių ar įgulos užfiksuotos 3 mirtys.

    Per incidentą iš laivo evakuota daugiau kaip 120 keleivių ir įgulos narių, jie išgabenti į skirtingas šalis karantinui ir stebėsenai. Du su protrūkiu siejami amerikiečiai papildomai stebimi specializuotame infekcinių ligų skyriuje Emory universiteto ligoninėje Atlantoje.

    Ką rekomenduoja PSO?

    PSO rekomenduoja 42 dienų karantiną namuose arba specialioje įstaigoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Organizacija pabrėžia, kad dėl viruso inkubacinio laikotarpio ir plitimo sąlygų laive gali būti nustatyta daugiau atvejų.

    Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia. Keleiviai ir įgulos nariai, grįžę į savo šalis, toliau stebimi nacionalinių sveikatos institucijų.

    Tarptautinę evakuacijos ir karantino operaciją Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez ir PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas apibūdino kaip sėkmingą. Pasak PSO, įtariami ir patvirtinti atvejai buvo izoliuoti, o tai padėjo sumažinti tolesnio plitimo riziką.

  • Rafa Nadal atidarė muziejų Maljorkoje: kodėl jis atsiribojo nuo Real Madrid prezidento rinkimų

    Rafa Nadal atidarė muziejų Maljorkoje: kodėl jis atsiribojo nuo Real Madrid prezidento rinkimų

    Teniso legenda Rafa Nadal Manakore, Maljorkoje, atidarė naują muziejų, skirtą jo sportinei karjerai ir asmeninei istorijai. Atidarymo ceremonijoje sportininkas muziejų pavadino vienu ypatingiausių savo gyvenimo projektų ir pabrėžė, kad tai ne tik trofėjų ekspozicija, bet ir pasakojimas apie kelią iki viršūnės.

    Muziejus įkurtas Rafa Nadal akademijos teritorijoje ir lankytojams siūlo interaktyvią, patirtimi paremtą kelionę. Ekspozicija išdėstyta per du aukštus, o maršrutas pradedamas audiovizualiniu tuneliu, kuriame atskleidžiama Nadalo vaikystė, pirmosios treniruotės ir formavęsi tikslai.

    Kas laukia muziejuje?

    Ekspozicijoje rodomi svarbiausi titulai, asmeniniai daiktai ir karjerą žymintys suvenyrai, leidžiantys pamatyti ne tik čempioną, bet ir žmogų už rezultatų. Dalis erdvių sukurta taip, kad lankytojai galėtų praktiškai išbandyti profesionalaus sporto iššūkius ir suprasti, kokių fizinių bei psichologinių resursų reikalauja aukščiausias lygis.

    Tarp teminių zonų išskiriama erdvė, skirta Nadalo dominavimui grunte, taip pat zona, pasakojanti apie jo karjeros pradžią. Muziejuje įrengta ir sporto legendų erdvė, kurioje pristatomi kitų garsiausių atletų autentiški daiktai, suformavę Nadalo požiūrį į sportą ir konkurenciją.

    Kodėl prabilo apie Real Madrid?

    Atidarymo dieną žiniasklaida Nadalą klausė ir apie Real Madrid prezidento rinkimus, nes viešojoje erdvėje buvo pasirodę spėlionių dėl jo galimų ryšių su Enrique Riquelme kandidatūra. Nadalas aiškiai pabrėžė, kad tokiose diskusijose nedalyvauja ir nenori būti siejamas su jokiais politiniais klubų procesais.

    „Norėjau užkirsti kelią spekuliacijoms. Suprantu, kodėl tokios kalbos atsiranda, bet aš tame nedalyvauju“, – sakė Rafa Nadal.

    Tuo pačiu jis akcentavo pagarbą dabartiniam klubo prezidentui Florentino Pérezui, pažymėdamas jo indėlį per daugelį metų. Apie galimą Riquelme vaidmenį ar programą Nadalas teigė neturintis pakankamai informacijos, todėl vertinimų vengė.

    Sporto legenda po karjeros

    Nadalas profesionalų tenisą baigė prieš dvejus metus, o pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria projektams, susijusiems su sporto palikimu, ugdymu ir infrastruktūra. Tokie muziejai ir patirtinės erdvės pastaraisiais metais tampa ryškia tendencija: sporto žvaigždės vis dažniau kuria ne tik ekspozicijas, bet ir edukacinius centrus, kurie veikia kaip turizmo traukos taškai bei asmeninio prekės ženklo tęstinumas.

    Muziejaus atidarymas Maljorkoje šią kryptį tik sustiprina: tai projektas, jungiantis sporto istoriją, interaktyvią pramogą ir akademijos veiklą. Pats Nadalas pabrėžė, kad jam svarbiausia buvo sukurti vietą, kurioje lankytojai galėtų suprasti, kaip gimsta pergalės, ir ką iš tiesų reiškia ilgametė disciplina.

  • Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Erdoğanas Astanoje: Turkija ir Kazachstanas kelia tikslą prekybą auginti iki 13 mlrd. eurų

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas valstybinio vizito metu Astanoje su Kazachstano vadovu Kasymu-Žomartu Tokajevu pasirašė Deklaraciją dėl amžinos draugystės ir išplėstinės strateginės partnerystės. Dokumentas žymi platesnį bendradarbiavimą gynybos, energetikos, transporto ir skaitmeninių paslaugų srityse.

    Šalys taip pat iškėlė ambicingą dvišalės prekybos tikslą – pasiekti 13 mlrd. eurų apyvartą. Tai būtų beveik tris kartus daugiau nei dabartinis lygis, kurį Astanai ir Ankarai pavyko auginti pastaraisiais metais.

    13 mlrd. eurų tikslas

    Kazachstano ir Turkijos lyderiai pabrėžė, kad prekybos augimą turėtų užtikrinti konkretūs įsipareigojimai ir projektai, o ne vien politinės deklaracijos. Pasak Kazachstano pusės, dvišalė prekyba per metus augo beveik 9 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad Kazachstane veikia apie 4 000 Turkijos kapitalo įmonių, o Turkija yra tarp penkių svarbiausių šalies prekybos partnerių. Ankara savo ruožtu pabrėžė, kad spartesniam augimui būtinas suderintas veiksmų planas ir aktyvesnis verslo dalyvavimas.

    Investicijos, logistika ir energetika

    Turkijos investicijos Kazachstane vertinamos daugiau nei 5 mlrd. eurų, o Kazachstano investicijos Turkijoje – daugiau nei 2 mlrd. eurų. Kazachstano Vyriausybės atstovai nurodė, kad įgyvendinta 100 investicinių projektų už beveik 3,5 mlrd. eurų, dar apie 50 projektų už panašią sumą yra vykdomi.

    Transporto srityje akcentuotas Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas, jungiantis Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Kazachstanas siekia didinti krovinių srautus ir kviečia Turkijos investuotojus aktyviau įsitraukti per Aktau ir Kuryko uostus.

    Energetikoje Kazachstanas pranešė esantis atviras Turkijos naftos ir dujų bendrovėms, taip pat kvietė Turkijos įmones dalyvauti kasybos ir perdirbimo projektuose, įskaitant su ličio gamyba susijusias iniciatyvas. Šios kryptys dera su platesnėmis regiono pastangomis diversifikuoti tiekimo grandines ir žaliavų perdirbimą.

    Skaitmeninė darbotvarkė ir turkų valstybių formatas

    Skaitmeninėje srityje aptartas bendradarbiavimas tarp finansinių ir elektroninės prekybos ekosistemų, o tai Astanai svarbu siekiant pritraukti daugiau kapitalo ir modernizuoti paslaugas. Tokie projektai paprastai orientuoti į mokėjimų infrastruktūrą, logistiką ir tarpvalstybinę prekybą internetu.

    Vizitas įvyko artėjant neformaliam Turkų valstybių organizacijos lyderių susitikimui Turkistane, kurio tema – dirbtinis intelektas ir skaitmeninė plėtra. Platesniame kontekste Centrinės Azijos šalys stiprina ryšius su įvairiais partneriais, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo tradicinių maršrutų ir prisitaikyti prie pasikeitusios regioninės saugumo ir prekybos aplinkos.

    „Turkija yra auksinis tiltas, jungiantis Europą ir Aziją, o Ankaros įtaka tarptautinėje arenoje nuosekliai auga“, – sakė Kasym-Žomartas Tokajevas.

    „Kad pasiektume 13 mlrd. eurų tikslą, svarbu nuosekliai įgyvendinti sutartą veiksmų planą“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoğanas.

  • Irano karas stumia rinkas nuo naftos: Kinijos elektromobiliai, saulės energija ir baterijos šauna į viršų

    JAV ir sąjungininkų konfliktas su Iranu pastaraisiais mėnesiais sujudino pasaulinę naftos rinką ir išryškino seną riziką: kai sutrinka tiekimas, brangsta ne tik degalai, bet ir visa logistika, pramonė bei vartojimas. Energetinio nesaugumo akivaizdoje dalis šalių vis aktyviau ieško alternatyvų, o tai netikėtai tapo palankiu fonu Kinijos švarios energetikos eksportui.

    Kinijos gamintojai jau kelerius metus agresyviai didina elektromobilių, saulės modulių ir energijos kaupimo įrangos apimtis bei mažina savikainą, todėl jų produkcija daugeliui rinkų tampa greitai įgyvendinamu sprendimu. Kai naftos kainos svyruoja, argumentas dėl energetinės nepriklausomybės sustiprėja: vietinė elektra ir atsinaujinantys šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių.

    Kas iš to laimi pirmiausia?

    Didžiausią impulsą dažniausiai pajunta šalys, kurioms brangūs degalai tiesiogiai kelia socialinę ir politinę įtampą: nuo pietryčių Azijos iki dalies Europos rinkų. Elektromobiliai ir hibridai tokiu atveju tampa ne vien klimato politikos, bet ir kainos stabilumo priemone, ypač miestuose, kur viešasis transportas, taksi parkai ar kurjerių paslaugos gali greitai pereiti prie elektrifikacijos.

    Tuo pat metu saulės elektrinių plėtra ir baterijų diegimas padeda amortizuoti elektros kainų šuolius, nes daugiau vietinės generacijos mažina poreikį importuoti brangias dujas ar naftos produktus. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose tinklai patiria apkrovas, o elektros tiekimo patikimumas yra kritinis pramonei.

    Kinijos pranašumas ir Vakarų dilema

    Kinijos stiprybė šioje situacijoje yra mastas: nuo žaliavų perdirbimo ir komponentų iki galutinio surinkimo ji kontroliuoja didelę dalį tiekimo grandinės. Dėl to Kinija gali konkuruoti ne tik kaina, bet ir pristatymo greičiu, o krizės metu tai tampa svarbiu pranašumu šalims, ieškančioms sprendimų čia ir dabar.

    Vakarams tai kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėse technologijose, kita vertus, rinkos spaudžia rinktis pigesnę įrangą, ypač kai energijos kainos kelia infliaciją. Dėl to stiprėja protekcionistinės priemonės, diskusijos dėl subsidijų ir vietinės gamybos skatinimo.

    Ką tai reiškia JAV ir Kinijos deryboms?

    JAV politikoje energija dažnai pristatoma kaip konkurencinis pranašumas: šalies naftos ir dujų gavyba leidžia didinti eksportą bei amortizuoti kainų šokus partneriams. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kai vis daugiau rinkų siekia mažinti naftos vartojimą, technologijų eksportas gali tapti tokia pat svarbia geopolitine įtaka kaip ir angliavandenilių tiekimas.

    Kinijai dabartinė situacija suteikia argumentą, kad energetinis saugumas vis labiau priklauso nuo technologijų, o ne nuo naftos telkinių ar jūrinių maršrutų kontrolės. Tai sustiprina Pekino pozicijas prieš aukšto lygio derybas, kuriose greta prekybos vis dažniau atsiranda tiekimo grandinių, tarifų ir švarios energetikos klausimai.

    Vis dėlto energetinė krizė nebūtinai vienareikšmiškai paspartina žaliąją transformaciją: dalis šalių trumpuoju laikotarpiu gali grįžti prie pigesnių iškastinių alternatyvų, jei jos lengvai prieinamos. Tačiau bendra kryptis išlieka aiški: kuo didesnis naftos rinkų nepastovumas, tuo daugiau politinės ir ekonominės logikos investuoti į saulės, vėjo, elektromobilių ir baterijų sprendimus, kuriuos šiandien efektyviausiai eksportuoja Kinija.

  • Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Buvęs Europos Centrinio Banko vadovas ir buvęs Italijos premjeras Mario Draghi Vokietijos Acheno mieste pasiuntė griežtą žinią Europai: žemyne reikia sparčių pokyčių, nes Jungtinės Valstijos tampa vis labiau nenuspėjamos ir gali nebeužtikrinti Europos saugumo.

    Kalbėdamas tarptautinio Karolio Didžiojo premijos įteikimo metu, Draghi pabrėžė, kad Europa atsidūrė naujoje geopolitinėje realybėje, kurioje vien pasitikėti ilgalaikiais įpročiais nebeužtenka. Jo teigimu, būtina iš naujo įvertinti strategines priklausomybes, kurios ilgą laiką atrodė savaime suprantamos.

    Perspėjimas dėl saugumo ir priklausomybių

    Draghi akcentavo, kad atviro pasaulio ir laisvos prekybos logika Europai ilgai buvo stiprybė, tačiau vien ji nebegali būti atsakymas į visus iššūkius. Jo vertinimu, jei atvirumas tampa vienintele laikysena, Europa rizikuoja likti be aiškaus sprendimo tais atvejais, kai reikia veikti greitai.

    Ši žinia nuskambėjo tuo metu, kai Vašingtonas, grįžus į valdžią JAV prezidentui Donaldui Trumpui, griežtina toną prekybos ir saugumo klausimais. Europoje tai stiprina diskusijas apie didesnį gynybos savarankiškumą ir patikimesnius ilgalaikius planus, nepriklausomus nuo JAV vidaus politikos ciklų.

    Silpnas augimas ir našumo atotrūkis

    Draghi perspėjimas susijęs ne tik su gynyba: Europa taip pat susiduria su lėtu ekonomikos augimu ir didėjančiu našumo atotrūkiu nuo JAV. Šios problemos, anot jo, mažina gebėjimą finansuoti ambicingus sprendimus ir ilgainiui silpnina politinį svorį pasaulyje.

    2024 metais Draghi pristatė planą, kaip stabdyti Europos ekonominį smukimą, o dabar šio plano rekomendacijų įgyvendinimo kaina, skaičiuojama kasmet, sieja­ma su maždaug 1 200 000 000 000 eurų mastu. Tai atspindi, kokio dydžio investicijų, jo manymu, reikia, kad Europa susigrąžintų konkurencingumą.

    DI, gynyba ir energetika

    Kaip kritines sritis Draghi išskyrė dirbtinis intelektas ir gynybą, kur būtina greitai didinti investicijas ir pajėgumus. Jo teigimu, technologinė raida tampa geopolitinės galios dalimi, todėl delsimas reiškia ir ekonominį, ir saugumo atsilikimą.

    Taip pat pabrėžta energetikos infrastruktūros svarba: energijos kainos, tiekimo saugumas ir tinklų modernizavimas tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą bei valstybės atsparumą krizėms. Draghi vertinimu, be patikimos energetikos bazės sunku kalbėti apie tvarią gynybą ir ilgalaikį augimą.

    „Pirmą kartą per gyvą atmintį esame iš tiesų vieni kartu“, – sakė Mario Draghi.

    Jis kritikavo ir lėtą sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kai kompromisai neretai praskiedžia priemones ir atitolina jų įgyvendinimą. Draghi įspėjo, kad silpnas įgyvendinimas mažina pasitikėjimą institucijomis, o mažėjantis pasitikėjimas dar labiau apsunkina gebėjimą veikti.