CP v2

Blog

  • Kodėl JAV karinis jūrų laivynas atsisakė F-15N Sea Eagle: per didelis svoris ir kitos kliūtys

    F-15 „Eagle“ daugiau nei penkis dešimtmečius išlieka vienu svarbiausių JAV karinių oro pajėgų naikintuvų, o modernizuotos versijos planuojamos eksploatuoti ir 2040-aisiais. Vis dėlto JAV karinis jūrų laivynas šio orlaivio niekada neįtraukė į savo aviaciją, nors 1970-aisiais buvo rimtai svarstoma deninė versija.

    Tuo metu „McDonnell Douglas“ siūlė projektą F-15N Sea Eagle kaip potencialų pakaitalą F-4 „Phantom“. Popieriuje sprendimas atrodė viliojantis: labai gera traukos ir svorio santykio bazė, didelis greitis, perspektyvi manevringumo atsarga ir, kaip tikėtasi, mažesnė kaina nei kai kurių alternatyvų.

    Kas sustabdė deninį F-15?

    Pagrindinė problema buvo ne varikliai ar aerodinamika, o būtini konstrukciniai pakeitimai, kad lėktuvas atlaikytų aviacinio laivyno režimą. Nusileidimai ant lėktuvnešio, stabdymas aerofinišeriu ir nuolatinė korozijos rizika jūrinėje aplinkoje kelia daug didesnes apkrovas nei skrydžiai iš sausumos bazių.

    Deninei eksploatacijai F-15 būtų reikėję iš esmės stiprinti važiuoklę ir fiuzeliažą, įrengti kablį nusileidimui ant denio, taip pat spręsti sparnų ir aptarnavimo denio infrastruktūros suderinamumą. Šie pakeitimai didino masę maždaug 1,36 tonos, o papildomas svoris tiesiogiai mažino naudingą apkrovą, nuotolį ir dalį dinamikos pranašumų.

    Dar vienas praktinis aspektas buvo tai, kad kiekvienas kilogramas deniniame naikintuve kainuoja daugiau nei sausumos platformoje. Didesnė masė reiškia didesnį nusidėvėjimą, sudėtingesnę priežiūrą ir aukštesnius reikalavimus lėktuvnešio operacijoms, kur atsargų, vietos ir laiko visada mažiau.

    Laivynui reikėjo kitokio naikintuvo

    Skyrėsi ir užduočių logika. JAV karinės oro pajėgos tradiciškai orientavosi į oro pranašumo naikintuvą, o JAV karinis jūrų laivynas prioritetą teikė ilgesnio nuotolio perėmimui, kad būtų galima laiku sustabdyti grėsmes dar iki jų priartėjimo prie lėktuvnešio grupės.

    Dėl to laivynui buvo svarbi galimybė integruoti labai didelio nuotolio ginkluotę, pirmiausia AIM-54 „Phoenix“. Tačiau tokio tipo ginkluotės ir susijusių sistemų integracija, kaip buvo skaičiuota, galėjo pridėti apie 4,5 tonos, o tai F-15N koncepciją dar labiau stūmė į kompromisų zoną.

    Galiausiai laivynas pasirinko F-14 „Tomcat“, kuris buvo kuriamas būtent deninėms sąlygoms ir perėmimo užduotims. Šis naikintuvas tapo JAV jūrų aviacijos simboliu ir tarnavo iki 2006 metų, kol jo vaidmenis perėmė modernesnės platformos.

    Kas liko po projekto?

    Nors F-15N Sea Eagle taip ir netapo realia programa, diskusijos ir inžinerinės įžvalgos dėl deninių reikalavimų buvo vertingos. Vėlesni sprendimai, įskaitant JAV laivyno perėjimą prie universalesnių naikintuvų koncepcijos, ilgainiui prisidėjo prie F/A-18 šeimos sėkmės.

    Ši istorija yra klasikinis pavyzdys, kaip vien tik puikios skrydžio charakteristikos negarantuoja sėkmės: deninė aviacija reikalauja konstrukcinio atsparumo, logistikos paprastumo ir misijos profiliui pritaikytos ginkluotės. Todėl F-15, būdamas išskirtinai stiprus sausumos bazėms, laivyne liko tik ambicingu, bet per brangiai kompromisiniu sumanymu.

  • 175 000 metų senumo pėdsakas Prancūzijos olos gelmėje: ar tai galėjo būti neandertaliečio kelias?

    Giliai Prancūzijos pietvakariuose esančios Briunikelio olos dalyje mokslininkai aptiko molyje išlikusį paslaptingą įspaudą, kurį dengia plonas kalcito sluoksnis. Tyrėjai svarsto, kad tai galėjo būti ne pėda, o neandertaliečio kelio atspaudas, paliktas prieš maždaug 175 000 metų.

    Radavietė išskirtinė tuo, kad įspaudas aptiktas šalia vadinamųjų Briunikelio struktūrų, sukrautų iš sulaužytų stalagmitų fragmentų. Šie ratai ir linijos yra daugiau nei 300 metrų nuo olos įėjimo, vietoje, kur nėra natūralios šviesos.

    Pasak tyrėjų, didžioji dalis senovinių žymių urvuose ilgainiui sunyksta dėl drėgmės, nuosėdų ir vėlesnių gyvūnų veiklos. Šiuo atveju įspaudą tarsi „užkonservavo“ kalcitas, tas pats mineralas, iš kurio formuojasi stalagmitai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žmonių pėdsakai archeologijoje tiriami dažniau, o kelio įspaudai aptinkami itin retai. Dėl to identifikacija atsargi: kol kas tai laikoma hipoteze, kuriai reikia daugiau palyginamųjų pavyzdžių.

    Briunikelio olos struktūros mokslo pasaulyje plačiau aptartos po 2016 metais publikuotų tyrimų, kai buvo parodyta, kad stalagmitų fragmentai sudėti tyčia. Datavimas rodo, kad veikla oloje vyko gerokai anksčiau nei Europoje paplito Homo sapiens, todėl labiausiai tikėtini autoriai yra neandertaliečiai.

    Tyrimuose pabrėžiama ir logistika: norint nusigauti taip toli į olos gelmę, reikėjo patikimų šviesos šaltinių ir planavimo. Netoli struktūrų rasti degimo pėdsakai leidžia manyti, kad ugnis buvo naudojama apšvietimui ir veiklai palaikyti.

    Vienas intriguojančių klausimų yra galimybė aptikti biologinių likučių, kurie galėjo patekti į kalcitą, kai šis dengė įspaudą. Kai kurie tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tam tikromis sąlygomis mineralinės nuosėdos gali „užrakinti“ mikroskopinius pėdsakus, tačiau tai nereiškia, kad DNR būtinai išliko.

    Šiuolaikinė archeologija vis dažniau remiasi kompleksiniais metodais, kai geologija, chemija ir mikroskopiniai tyrimai padeda atsakyti į klausimus, kurių neįmanoma spręsti vien pagal formą. Briunikelio olos atvejis rodo, kad net vienas įspaudas gali tapti svarbia užuomina apie žmonių elgseną gilioje praeityje.

    Tyrėjų komanda siekia tiksliau atsekti, iš kurių olos vietų buvo paimti stalagmitų fragmentai ir ar medžiagos rinktos kryptingai. Tokia analizė gali padėti suprasti, ar struktūros turėjo praktinę paskirtį, ar buvo susijusios su simboline veikla.

    Kol kas vienareikšmio atsakymo, kodėl neandertaliečiai statė ratus visiškoje tamsoje, nėra. Tačiau naujai aprašytas įspaudas sustiprina mintį, kad į olos gelmes jie leidosi ne atsitiktinai, o turėdami aiškų tikslą ir gebėjimus tai įgyvendinti.

    „Tai yra tik hipotezė. Kad būtume tikri, mums reikia daugiau kelio įspaudų palyginimui“, – sakė Sophie Verheyden.

    „Leidžiantis 300 metrų gilyn, būtina būti užtikrintam dėl šviesos“, – sakė Sophie Verheyden.

  • 5 populiariausios Azijos kryptys paplūdimio atostogoms šią vasarą: kur keliautojai ieško saulės

    Ieškant ramesnių ir patikimesnių maršrutų šią vasarą, vis daugiau keliautojų dėmesį kreipia į Azijos pakrančių kryptis. Turizmo platformos „Agoda“ duomenimis, ankstyvos vasaros laikotarpiu kai kurių kurortų paieškos gegužę pastebimai augo, palyginti su praėjusiais metais.

    Platforma išskyrė penkias vietas, kurios išsiskiria paklausos šuoliais ir tuo, kad greta paplūdimio siūlo daugiau nei vien poilsį prie jūros. Keliautojams svarbi galimybė vienoje vietoje suderinti maudynes, vietinę virtuvę, turgus, kultūrą ir trumpas išvykas į gamtą.

    Da Nangas, Vietnamas

    „Agoda“ skaičiuoja, kad susidomėjimas Da Nangu, vertinant apgyvendinimo paieškas gegužę, per metus šoktelėjo 72 proc. Šį miestą keliautojai renkasi dėl ilgos, maudynėms tinkamos My Khe paplūdimio pakrantės ir patogaus susisiekimo su aplinkinėmis vietomis.

    Da Nange poilsį prie jūros dažnai papildo išvykos į Marmuro kalnus, o taip pat kelionės į netoliese esantį Hoi Aną, garsėjantį senamiesčiu. Prie miesto patrauklumo prisideda ir auganti kavinių bei jūrų gėrybių restoranų scena.

    Nha Trangas, Vietnamas

    Nha Trangas išlaiko klasikinio pajūrio kurorto reputaciją, o šiemet susidomėjimas juo, „Agoda“ vertinimu, augo 36 proc. Keliautojus čia vilioja plati įlanka ir salomis nusėta pakrantė, tinkama ramesniam poilsiui.

    Dažnas atostogų planas apima pagrindinį miesto paplūdimį ir dienos išvykas laivu į salas nardymui su kauke. Norintys daugiau kultūros paprastai aplanko Po Nagar Cham bokštus, taip subalansuodami paplūdimį ir istoriją.

    Balis, Indonezija

    Balio sala išlieka viena labiausiai atpažįstamų atostogų krypčių regione, o susidomėjimas ja, pagal „Agoda“, paaugo 13 proc. Pakrantės zonos vilioja skirtingus keliautojus: nuo banglentininkų iki tų, kurie ieško kavinių, vakarinių pramogų ir trumpų išvykų.

    Changu dažniau renkasi aktyvesnio ritmo ieškantys turistai, o Uluwatu traukia pakrantės vaizdais ir šventyklomis. Tuo metu Ubudas salos viduryje siūlo kitokią patirtį: ryžių terasas, sveikatingumo paslaugas ir meno renginius.

    Goa, Indija

    Goa ilgą laiką laikoma viena populiariausių Indijos paplūdimio krypčių, o per metus jos paklausa, „Agoda“ duomenimis, ūgtelėjo 13 proc. Keliautojus vilioja tai, kad šiame regione lengva rasti ir ramesnių, ir gyvesnių vietų.

    Pietinėje Goa dalyje dažniau ieškoma ramesnių paplūdimių, o šiaurėje daugiau šurmulio ir naktinio gyvenimo. Papildomu traukos tašku tampa kolonijinės architektūros pėdsakai, jūrų gėrybių kultūra ir vietos turgūs.

    Pataja, Tailandas

    Pataja išsiskiria patogiu pasiekiamumu iš Bankoko, todėl dažnai pasirenkama trumpesnėms atostogoms ar savaitgalio išvykoms. „Agoda“ skaičiuoja, kad per metus susidomėjimas šia kryptimi augo 11 proc.

    Nors pagrindinė paplūdimio zona išlieka judri, keliautojai vis dažniau derina poilsį su dienos išvykomis į Ko Larn salą, kur vanduo švaresnis, o atmosfera ramesnė. Kurorte taip pat gausu trumpalaikio apgyvendinimo pasiūlymų, restoranų ir pramogų.

    „Pakrančių kryptys ir toliau populiarios, nes suteikia paprastumo ir lankstumo. Žmonės ieško vietų, kur galima greitai atsijungti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir kartu turėti pakankamai pasirinkimų šalia“, – sakė „Agoda“ vyresnysis tiekimo viceprezidentas Endrew Smith.

    Turizmo ekspertai pastebi, kad tokiose kelionėse vis svarbesnis tampa „kompaktiškos įvairovės“ principas: kai per trumpą laiką lengva gauti ir paplūdimį, ir vietinę gastronomiją, ir kultūrą. Tai ypač aktualu keliautojams, kurie nenori pernelyg detalaus planavimo ir sprendimus priima jau būdami vietoje.

  • TACAN audroje: kaip JAV naikintuvai net ir be matomumo randa lėktuvnešį USS Abraham Lincoln

    Stiprių audrų metu, kai debesų pagrindas nusileidžia labai žemai, o matomumas tampa ribotas, net modernūs naikintuvai gali prarasti vizualius orientyrus virš atviros jūros. Tokiose situacijose JAV karinio jūrų laivyno pilotai pereina prie skrydžio pagal prietaisus ir remiasi specialiomis navigacijos sistemomis.

    Viena svarbiausių yra TACAN, taktinis oro navigacijos kompleksas, leidžiantis orlaiviui gauti krypties ir atstumo iki laivo ar sausumos stoties duomenis. Būtent TACAN padeda rasti lėktuvnešį USS Abraham Lincoln, kai dėl lietaus, rūko ar audros jis tampa praktiškai nematomas.

    Praktikoje riba paprasta: kai vizualinis skrydis tampa nesaugus, įgulos vadovaujasi instrumentinio skrydžio procedūromis. Dažnai minimos ribos yra apie 8 kilometrus matomumo ir maždaug 300 metrų debesų bazės aukščio, kai vizualiai sekti aplinką darosi per sudėtinga.

    Tuomet svarbiausia tampa tikslus situacijos suvokimas pagal prietaisus ir patikimas ryšys su laivu. Lėktuvnešio paieška atviroje jūroje skiriasi nuo skrydžio virš sausumos, nes čia nėra stabilių orientyrų, o pats taikinys nuolat juda.

    TACAN perduoda koduotą radijo signalą, pagal kurį orlaivis gali nustatyti kryptį iki stoties ir atstumą iki jos. Tokia informacija leidžia pilotams nuolat atnaujinti savo padėtį ir susiplanuoti saugų priartėjimą, net jei matomumas artėja prie nulio.

    Dažnai minimas sistemos veikimo nuotolis siekia iki maždaug 200 jūrmylių, tai yra apie 370 kilometrų, priklausomai nuo sąlygų ir įrangos. Šis nuotolis suteikia laiko suformuoti tvarkingą grįžimo srautą ir išvengti chaoso, kai keli orlaiviai vienu metu ieško to paties laivo.

    Priartėjus prie lėktuvnešio, pilotai pereina į laukimo zoną, dažnai vadinamą Marshalo zona, kurioje orlaiviai cirkuliuoja skirtingais aukščiais ir laukia leidimo leistis. Tai būtina, nes lėktuvnešis vienu metu priima daug orlaivių, o tvarka čia kritiškai svarbi saugumui.

    Situaciją apsunkina tai, kad lėktuvnešis juda ir gali išlaikyti maždaug 30 mazgų greitį, tai yra apie 56 kilometrus per valandą. Vadinasi, nusileidžiama ne į „stovinčią“ aikštelę, o į nuolat kintančią poziciją jūroje.

    Paskutiniame etape, kai iki laivo lieka nedidelis atstumas, naudojamos tikslesnės nusileidimo ir privedimo sistemos. Tokiose operacijose gali būti taikomos ICLS ar kiti sprendimai, padedantys išlaikyti reikiamą trajektoriją ir aukštį iki pat prisilietimo prie denio.

    Naujesni orlaiviai, pavyzdžiui, F-35C, gali naudoti JPALS, kuri sujungia palydovinę navigaciją ir apsaugotą duomenų perdavimą, kad privedimas būtų itin tikslus ir atsparus prastoms oro sąlygoms. Vis dėlto TACAN išlieka svarbi grandis, kai reikia greitai ir patikimai „užkabinti“ laivą didesniu atstumu ir stabiliai grįžti į denio operacijų ritmą.

  • Tarptautinė slaugytojų diena: Švenčionių meras dėkoja už tylų darbą, kuris kasdien gelbsti gyvybes

    Gegužės 12 dieną minima Tarptautinė slaugytojų diena – proga atkreipti dėmesį į slaugytojų darbą, kuris dažnai lieka už kadro, tačiau lemia pacientų saugumą ir gydymo kokybę.

    Švenčionių rajono savivaldybės meras šia diena pasveikino slaugytojus ir padėkojo už kasdienį rūpestį, kantrybę bei profesionalumą, su kuriuo jie dirba ligoninėse, poliklinikose, slaugos ir globos įstaigose.

    „Jūsų darbas – tai kasdienė atsakomybė ir žmogui labai reikalingas dėmesys, kuris suteikia vilties net sunkiausiomis akimirkomis“, – sakė Švenčionių rajono savivaldybės meras.

    Tarptautinė slaugytojų diena siejama su slaugos pradininke laikoma Florence Nightingale, kurios gimimo dieną ir pasirinkta minėjimo data. Daugelyje šalių ši diena naudojama ne tik padėkoti, bet ir kalbėti apie slaugos sistemos iššūkius.

    Pastaraisiais metais slaugytojų bendruomenė vis dažniau akcentuoja darbuotojų trūkumą, didelį darbo krūvį ir emocinį nuovargį. Sveikatos apsaugos sektoriuje tai tampa vienu svarbiausių klausimų, nes slaugos paslaugų poreikis auga kartu su visuomenės senėjimu.

    Švenčionių savivaldybė primena, kad padėka slaugytojams svarbi ne tik per minėjimus: pacientų ir artimųjų pagarba, bendruomenės palaikymas bei dėmesys sveikatos priežiūros darbuotojų sąlygoms prisideda prie stipresnės sveikatos sistemos kasdienybėje.

  • Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone – 4 nauji elektriniai autobusai: kuriais maršrutais veš UAB „Transporto centras“

    Švenčionių rajone į viešojo transporto parką atvyko nauji elektriniai autobusai, kurie, kaip tikimasi, pagerins susisiekimą priemiestiniuose maršrutuose ir sumažins taršą. Vienas autobusų pristatytas Švenčionių rajono savivaldybės vadovams ir administracijos atstovams, kurie po pristatymo išbandė maršrutą Švenčionys–Švenčionėliai.

    Autobusus įsigijo vežėjas UAB „Transporto centras“ – iš viso nupirkti keturi tokio tipo elektra varomi autobusai. Savivaldybė organizuoja keleivių vežimo paslaugas rajone, o vežėjas užtikrina reisų vykdymą ir transporto priemonių eksploatavimą.

    Nauji autobusai ir jų pritaikymas

    Visi keturi autobusai skirti priemiestiniams maršrutams, todėl akcentuojamas patogumas kasdienėms kelionėms. Autobusai yra žemagrindžiai, taip palengvinamas įlipimas senjorams, tėvams su vaikų vežimėliais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Transporto priemonėse įrengtos specialios vietos neįgaliesiems, o pats važiavimas elektriniu autobusu įprastai yra tylesnis nei dyzeliniu. Tai svarbu maršrutuose, kur autobusai stoja tankiau, o gyventojai gyvena arčiau pagrindinių kelių.

    Kuriais maršrutais kursuos?

    Skelbiama, kad naujieji elektriniai autobusai planuojami priemiestiniuose maršrutuose į Švenčionėlius, Adutiškį ir Vilnių. Savivaldybės atstovai, bendraudami su gyventojais po bandomosios kelionės, rinko pastabas ir vertinimus apie naujų transporto priemonių patogumą.

    Elektrinio transporto plėtra savivaldybėse siejama ne tik su komfortu, bet ir su ilgalaikiais tikslais mažinti vietinę oro taršą bei triukšmą. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes vis daugiau miestų ir rajonų ieško būdų atnaujinti parką, kartu išlaikant viešąjį transportą patrauklų kasdieniam naudojimui.

    Nemokamas važiavimas rajone

    Švenčionių rajone nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos vietinio, tai yra priemiestinio, reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutuose keleiviai vežami nemokamai. Toks modelis dažniausiai vertinamas kaip priemonė skatinti gyventojus dažniau rinktis autobusą vietoje nuosavo automobilio.

    Praktiškai tai gali reikšti mažesnes kasdienes transporto išlaidas daliai šeimų ir didesnį viešojo transporto prieinamumą tiems, kurie neturi automobilio. Kartu savivaldybei svarbu užtikrinti, kad reisai būtų patikimi, o atnaujintas parkas padėtų išlaikyti paslaugos kokybę.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Švenčionių rajono kapinių skaitmeninimas baigtas: vienoje sistemoje – visos 123 kapinės ir paieška

    Švenčionių rajone užbaigtas kapinių skaitmeninimo etapas: į vieningą informacinę sistemą perkelti visų 123 kapinių duomenys. Savivaldybė skelbia, kad tai turėtų palengvinti tiek gyventojams artimųjų kapų paiešką, tiek seniūnijoms kasdienį kapinių administravimą.

    Skaitmeninis sprendimas leidžia ieškoti kapaviečių pagal velionio vardą, pavardę ar jų dalį, o rezultatus filtruoti pagal konkrečias kapines ar teritoriją. Sistemoje pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje, gali būti matomos nuotraukos ir nurodoma, kaip patogiausiai rasti kapą vietoje.

    Projekto metu buvo ne tik sukelti duomenys, bet ir sutvarkyti kapinių apskaitos procesai: atlikta infrastruktūros inventorizacija, identifikuotos kapavietės, skaitmeninti palaidojimų įrašai ir laidojimo žurnalų duomenys. Savivaldybė akcentuoja, kad tai mažina klaidų tikimybę ir leidžia greičiau atnaujinti informaciją.

    Kartu įdiegtos elektroninės paslaugos, kad dalį prašymų gyventojai galėtų pateikti nuotoliniu būdu, nebevykdami į seniūniją. Per Elektroninių valdžios vartų portalą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, duomenų apie atsakingą kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenį keitimo, taip pat dėl leidimo pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Prieiga prie skaitmeninių kapinių duomenų užtikrinama per platformą „Cemety“. Ji gali būti ypač aktuali išvykusiems gyventojams, kurie nori greitai rasti artimųjų kapavietes, pasitikrinti informaciją ar nuotoliniu būdu peržiūrėti kapavietės vietą.

    „Skaitmeniniai sprendimai papildo, bet nepakeičia įprastų paslaugų – gyventojai ir toliau gali kreiptis į seniūnijas įprasta tvarka“, – teigiama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

    Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie duomenų tikslinimo: pastebėjus netikslumų ar norint atnaujinti kapavietės nuotrauką, galima kreiptis į seniūniją arba naudotis sistemoje numatytomis priemonėmis. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios korekcijos svarbios, kad duomenų bazė išliktų patikima ir aktuali.

    Projektas įgyvendintas pagal iniciatyvą, skirtą viešųjų paslaugų skaitmeninimui ir jų brandos didinimui. Nurodoma, kad projekto vertė siekia apie 157 168 eurus, o darbai vykdyti nuo 2023 metų spalio 16 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

  • Metro ne tik Varšuvoje ir Krokuvoje: ministerija vertina požeminio transporto plėtrą 10 miestų

    Lenkijos Infrastruktūros ministerija tęsia analizes, ar metro projektai galėtų būti vystomi ne tik Varšuvoje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė ministras Dariuszas Klimczakas, pabrėžęs, kad sprendimai turi atsakyti į augančias transporto spūstis ir gyventojų mobilumo poreikius.

    Pasak ministro, vertinama maždaug 10 didžiausių Lenkijos miestų, kuriuose metro ar panašaus tipo požeminės sistemos galėtų tapti ilgalaikiu sprendimu. Projektas darbiniu pavadinimu vadinamas Metro Polska ir, ministro teigimu, galėtų būti įgyvendinamas kaip nacionalinės valdžios ir savivaldybių susitarimas.

    Metro ir civilinė sauga

    Analizėse akcentuojamas ir vadinamasis dvejopos paskirties principas, kai infrastruktūra planuojama taip, kad prireikus tarnautų ne tik transportui, bet ir gyventojų apsaugai. Ministerija šį aspektą sieja su naujais reikalavimais, atsirandančiais po priimtų sprendimų dėl civilinės saugos stiprinimo.

    „Norime spręsti didžiausias susisiekimo problemas ten, kur jos jau egzistuoja, bet taip pat ir užbėgti joms už akių“, – sakė Dariuszas Klimczakas.

    Ką jau turi ir planuoja miestai

    Šiuo metu Lenkijoje metro veikia tik Varšuvoje, kur keleiviai naudojasi dviem linijomis. Tuo metu Krokuvoje sprendimas dėl metro statybos jau priimtas, o miestas yra paskelbęs planus pirmąją liniją atidaryti maždaug po 10 metų.

    Pagal viešintą Krokuvos viziją, ateityje mieste galėtų atsirasti dvi linijos, kurių bendras ilgis siektų apie 29 kilometrus. Ministerija pabrėžia, kad vykdomi vertinimai nėra pradėti neseniai, o rezultatus tikimasi pristatyti artimiausiu metu.

  • „Orlen“ apie degalų eksportą į Ukrainą: kodėl lyginamos kainos klaidina ir ką rodo skaičiai

    „Orlen“ sureagavo į viešojoje erdvėje platinamus teiginius, esą bendrovė neva patiria nuostolių eksportuodama degalus iš Lenkijos į Ukrainą. Koncernas tvirtina, kad tokie naratyvai remiasi dezinformacijai būdinga taktika, kai pateikiamas tik dalinis dokumento vaizdas ir iš jo padaromos klaidinančios išvados.

    Bendrovė nurodo, kad manipulacija atsiranda lyginant skirtingai apskaičiuotas kainas. Pasak „Orlen“, iš Lenkijos institucijų dokumentuose pateikiama eksporto kaina už litrą yra be akcizo ir kitų mokesčių, todėl jos negalima tiesiogiai gretinti su Lenkijos vidaus didmenine kaina, kurioje mokesčių komponentai dažnai įskaičiuojami arba taikomi kiti apskaitos principai.

    Viešai cituojamuose duomenyse minima, kad 2025 metais vidutinė į Ukrainą eksportuotų degalų kaina siekė 2,94 zloto už litrą. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą, artimą 0,23 euro, tai sudaro apie 0,68 euro už litrą, tačiau esminis akcentas, pasak koncerno, yra ne pati suma, o tai, kas joje neįtraukta.

    „Orlen“ tvirtina, kad kai Lenkijos vidaus didmeninė kaina perskaičiuojama tokiu pačiu principu, tai yra be daninų ir papildomų mokesčių, ji esą buvo mažesnė ir siekė 2,84 zloto už litrą, arba apie 0,65 euro. Tokiu atveju, koncerno teigimu, eksportas į Ukrainą nėra pardavimas „žemiau savikainos“, o veikiau sandoris, generuojantis teigiamą maržą.

    „Tai yra objektyvi tiesa, kylanti iš duomenų ir dokumentų. Pardavimuose Ukrainai „Orlen“ nepraranda, „Orlen“ iš to uždirba“, – sakė „Orlen“.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacija, jos vertinimu, gali būti skirta kelti emocijas ir mažinti pasitikėjimą valstybe bei nacionalinėmis įmonėmis. „Orlen“ pranešė ketinanti kreiptis į atsakingas institucijas dėl, jos manymu, klaidinančių teiginių platinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų palyginimuose dažniausiai daugiausia painiavos kelia mokesčių struktūra ir skirtingi kainos „sluoksniai“: bazinė produkto kaina, logistika, sandėliavimas, privalomos atsargos, akcizai bei pridėtinės vertės mokestis. Todėl vertinant, ar įmonė uždirba, ar patiria nuostolių, paprastai lyginamos kainos be mokesčių, o galutinės kainos vartotojams labiau atspindi fiskalinę politiką nei vien žaliavos ar perdirbimo savikainą.