Blog

  • Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    „Time Out“ paskelbė 2026 metų miestų, geriausiai tinkančių kultūrai, reitingą, sudarytą remiantis daugiau nei 24 000 pasaulio miestų gyventojų apklausa. Vertinant buvo atsižvelgta į muziejų ir galerijų pasiūlą, scenos menų gyvybingumą bei kultūrinių renginių kalendorių.

    Tarp 20-uko net 9 miestai yra Europoje, o 6 iš jų pateko į dešimtuką. Tai rodo, kad Senasis žemynas išlaiko stiprias pozicijas ne tik dėl istorinio paveldo, bet ir dėl nuolat atsinaujinančios šiuolaikinės kultūros infrastruktūros.

    Kas lėmė Londono pirmą vietą?

    Pirmąją vietą reitinge užėmė Londonas, kurį į viršų kilstelėjo nauji ir atsinaujinantys kultūros objektai bei itin plati renginių pasiūla. „Time Out“ išskiria naujas V&A East erdves, įskaitant V&A East Storehouse, taip pat planuojamą Museum of London atidarymą naujoje Smithfield vietoje.

    Apklausos rezultatai Londone rodo labai aukštus vietinių įvertinimus: 90 proc. gyrė teatro sceną, 88 proc. teigiamai įvertino muziejus, o 81 proc. – galerijas. Prie miesto patrauklumo prisideda ir plačiai suprantama kultūra – nuo West End spektaklių iki nemokamų komedijos vakarų ir įvairių gyvos muzikos žanrų.

    Europos miestai dešimtuke

    Antrą vietą užėmė Paryžius, kuris, anot reitingo sudarytojų, išsiskyrė idealiu gyventojų vertinimu – kultūros pasiūlą teigiamai įvertino 100 proc. respondentų. Miestą stiprina didžiosios parodos ir institucijos, o lankytojų srautus tradiciškai palaiko muziejų koncentracija bei lengvai pasiekiami rajonai pėstiesiems.

    Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Berlynas, kuriame pabrėžiama alternatyvios kultūros ir „prieš srovę“ einančios meninės raiškos tradicija. Reitinge minimi dideli miesto renginiai ir festivaliai, o taip pat tarptautiniai kino, meno ir literatūros formatai, kurie Berlyną išlaiko kaip vieną ryškiausių Europos kultūros centrų.

    Į Europos dešimtuką taip pat pateko Madridas (8 vieta), Florencija (9 vieta) ir Krokuva (10 vieta). Madridas išlaiko aukštus įverčius dėl muziejų ir festivalių, Florenciją išskiria Renesanso palikimas ir didelės parodos, o Krokuva įvertinta už senamiesčio architektūrą ir aktyvų kultūrinių renginių kalendorių.

    Visas 2026 metų dvidešimtukas

    Į reitingo trejetą tarp Paryžiaus ir Berlyno įsiterpė Niujorkas, o į pirmąjį penketą pateko ir Keiptaunas. Likusiose pozicijose rikiuojasi tokie miestai kaip Melburnas, San Paulas, Taipėjus, Marakešas, taip pat Kopenhaga, Atėnai ir Lisabona, kuri Europos sąraše minima kaip 20 vietos miestas.

    Kelionių planuotojams toks sąrašas tampa greitu orientyru, kur 2026 metais tikėtis ryškiausių parodų, festivalių ir scenos menų premjerų. Kartu tai atspindi ir platesnę tendenciją: kultūros turizme vis svarbesnės tampa ne vien „klasikinės“ lankytinos vietos, bet ir nauji muziejų formatai, kvartalų atgaivinimas bei prieinamų renginių pasiūla vietiniams.

    „Nuo Londono iki Lisabonos – kiekvienas į reitingą patekęs miestas šiemet turi legendinių muziejų ir gyvą scenos menų lauką, o kultūrinis kalendorius tiesiog perpildytas parodų, festivalių ir renginių“, – sakė „Time Out“ kelionių redaktorė Grace Beard.

    „Mūsų ekspertai vietoje atrinko kultūrinius akcentus, kurių šiemet neverta praleisti, kad keliautojai turėtų aiškų gidą, kur vykti ir ką pamatyti 2026 metais“, – pridūrė ji.

  • Varšuva įregistravo pirmą tos pačios lyties santuoką: kaip ES teismo sprendimas pakeitė praktiką

    Varšuva įregistravo pirmą tos pačios lyties santuoką: kaip ES teismo sprendimas pakeitė praktiką

    Varšuvos civilinės metrikacijos įstaiga 2026 metų gegužės 14 dieną įregistravo pirmą Lenkijoje tos pačios lyties poros santuoką, sudarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tai tapo precedentu, nes Lenkijos teisė šiuo metu nenumato nei tos pačios lyties santuokų, nei civilinės partnerystės, tačiau institucijos privalo įgyvendinti teismų sprendimus dėl užsienyje sudarytų santuokų pripažinimo.

    Pokytį nulėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kuriuo Lenkija įpareigota registruoti kitose ES šalyse sudarytas tos pačios lyties santuokas nacionaliniuose registruose. Praktikoje tai reiškia, kad tokios poros gali lengviau įrodyti savo šeiminį statusą tvarkydamos paveldėjimo, sveikatos informacijos, gyvenamosios vietos ar kitus administracinius klausimus.

    Kas pasikeitė teisiškai

    2026 metų kovą Lenkijos Vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ES teismo pozicija, nurodė institucijoms pripažinti dviejų lenkų vyrų Vokietijoje sudarytą santuoką. Šis sprendimas tapo aiškiu signalu savivaldybėms ir civilinės būklės aktų registrams, kad atsisakymas perrašyti užsienio santuokos liudijimą gali būti laikomas neteisėtu.

    Vis dėlto šie sprendimai nereiškia, kad Lenkija privalo įteisinti tos pačios lyties santuokas šalies viduje. Teismų praktika siejama su pareiga užtikrinti ES teisėje įtvirtintą asmenų laisvą judėjimą ir teisinių statusų pripažinimą, kai jie įgyti kitoje ES valstybėje.

    Varšuvos žingsnis ir politinis fonas

    Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis pranešė, kad miestas išdavė pirmą santuokos liudijimo perrašą tos pačios lyties porai, vadovaudamasis teismų sprendimais. Jis taip pat deklaravo, kad sostinė ketina aktyviau pripažinti ir kitas užsienyje sudarytas tos pačios lyties lenkų santuokas, nelaukdama kiekvienu atveju atskiro teismo nurodymo.

    „Šįryt išdavėme pirmą santuokos liudijimo perrašą tos pačios lyties porai, vadovaudamiesi teismų sprendimais“, – sakė Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis.

    Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pastarosiomis dienomis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė ieškos būdų kuo greičiau įgyvendinti teismų išaiškinimus, nes tai tampa ne vien politiniu, bet ir administracinio teisėtumo klausimu. Kartu šalies valdantieji susiduria su vidine koalicijos trintimi ir prezidento institucijos skeptiška pozicija, o tai lėtina platesnius civilinių sąjungų ar partnerystės įstatymo projektus.

    „Atsiprašau visų, kurie daugelį metų jautėsi atstumti ir pažeminti“, – sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Ką tai reiškia poroms ir kas toliau

    Praktinis pripažinimas per registrų sistemą dažniausiai svarbus kasdienėse situacijose, kai reikia aiškaus dokumento: tvarkant paveldėjimą, mokesčių ir turto klausimus, atstovavimą ligoninėje ar sprendžiant su vaiko priežiūra susijusius procesus, jei teisės aktai leidžia. Tuo pačiu tai gali sumažinti atvejų, kai poroms tenka bylinėtis vien dėl dokumento, nors jų santuoka teisėtai sudaryta kitoje ES valstybėje.

    Viešosios nuomonės pokyčiai Lenkijoje jau kelis metus matomi ir apklausose: reikšminga visuomenės dalis palaiko arba tos pačios lyties santuokas, arba bent jau teisinį sąjungų pripažinimą. Tačiau politiniai sprendimai vis dar stringa, todėl artimiausiu metu didžiausią realų poveikį greičiausiai darys būtent teismų praktika ir savivaldybių pasirengimas ją taikyti nuosekliai.

  • Matthew Perry mirtina ketamino dozė: priklausomybių konsultantas nuteistas dvejiems metams kalėjimo

    Matthew Perry mirtina ketamino dozė: priklausomybių konsultantas nuteistas dvejiems metams kalėjimo

    JAV federalinis teismas Los Andžele trečiadienį skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę Erikui Flemingui, kuris, prokurorų teigimu, pristatė ketamino dozes, siejamas su aktoriaus Matthew Perry mirtimi. 56 metų vyras pripažino kaltę dėl ketamino platinimo, kurio pasekmė buvo mirtis.

    Teisėja Sherilyn Peace Garnett pabrėžė, kad kaltinamasis bendradarbiavo su tyrėjais, tačiau kartu atkreipė dėmesį į laiką po aktoriaus mirties, kai jis pats nepasisiūlė suteikti informacijos. Byla tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių, kaip net ir teisiškai medicinoje naudojamos medžiagos gali virsti mirtinų pasekmių turinčia nelegalia rinka.

    „Tai tikras košmaras, iš kurio negaliu pabusti. Mane persekioja mano padarytos klaidos“, – sakė Erikas Flemingas.

    Kaip veikė tiekimo grandinė

    Tyrimo duomenimis, E. Flemingas suvedė M. Perry su Jasveen Sangha, kurią prokurorai vadino ketamino tiekėja ir kuri, teismo sprendimu, neseniai nuteista 15 metų kalėjimo. Teigiama, kad ketaminas buvo tiekiamas iš jos namų ir parduodamas su antkainiu.

    Byloje akcentuota, kad M. Perry buvo gavęs legalius ketamino gydymo seansus dėl depresijos, tačiau vėliau ieškojo papildomo kiekio ne medicininiais kanalais. Tokiose situacijose rizika ypač išauga, nes nelegaliai įsigytos medžiagos dozavimas, kilmė ir koncentracija gali būti nepatikimi.

    25 flakonai ir lemtinga diena

    Teisme skelbta, kad likus keturioms dienoms iki aktoriaus mirties buvo pristatyti 25 ketamino flakonai, už kuriuos sumokėta 5 300 eurų. Šis skaičius išryškina ne tik prekybos mastą, bet ir tai, kaip greitai tokios medžiagos gali pasiekti vartotoją per tarpininkus.

    Prokuratūra nurodė, kad M. Perry gyveno su asmeniniu padėjėju Kennethu Iwamasa, kuriam ir buvo perduotas ketaminas. Teigiama, kad 2023 metų spalio 28 dieną padėjėjas suleido aktoriui ketamino iš minėtos siuntos, o vėliau rado jį mirusį.

    Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mirties priežastis buvo ūmus ketamino poveikis, o antrinė priežastis įvardytas nuskendimas. Toks derinys dažnai minimas atvejais, kai žmogus praranda sąmonę vandenyje ar šalia jo, nes medžiaga gali slopinti kvėpavimą ir sumažinti reakciją.

    Kodėl bausmė švelnesnė

    Gynyba aiškino, kad E. Flemingo bendradarbiavimas padėjo greičiau nustatyti tiekėją ir išplėsti tyrimą, todėl bausmė trumpesnė, nei tikėtasi pagal kaltinimo pobūdį. Prokuratūra sutiko, kad bendradarbiavimas palengvino procesą, tačiau akcentavo, kad jis prasidėjo tik tuomet, kai vyras buvo surastas ir spaudžiamas įrodymų.

    „Ponas Flemingas bendradarbiavo ne dėl kilnių motyvų ir ne dėl teisingumo Matthew Perry atžvilgiu. Jis siekė išsigelbėti pats“, – sakė JAV prokuroro padėjėjas Ianas Yanniello.

    Ši byla atkreipė dėmesį į platesnę problemą, kai ketaminas, naudojamas medicinoje anestezijai ir kai kuriose šalyse taikomas gydymui specializuotose klinikose, patenka į nelegalią apyvartą. Ekspertai pabrėžia, kad gydymas vyksta griežtai prižiūrint medikams, o savarankiškas vartojimas ar įsigijimas nelegaliai kelia didelę perdozavimo ir mirtinų komplikacijų riziką.

    Skelbiama, kad tyrimas artėja prie pabaigos: per artimiausias savaites turėtų būti paskirtos bausmės ir kitiems byloje minimoms figūroms, įskaitant K. Iwamasą. Teisėsauga pabrėžia, kad tokiose bylose siekiama identifikuoti visą platinimo tinklą, o ne vien pavienį asmenį, perdavusį medžiagą.

  • Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latvijoje kilusi įtampa dėl į šalies oro erdvę įskridusių dronų peraugo į politinę krizę: po viešų priekaištų dėl reagavimo ir perspėjimų sistemos atsistatydino gynybos ministras Andris Sprūds, o netrukus postą paliko ir ministrė pirmininkė Evika Siliņa.

    Incidentai fiksuoti rytinėje Latgalos dalyje, netoli Balvių ir Ludzos savivaldybių, prie Rusijos sienos. Keli dronai nukrito, o vienas pataikė į naftos produktų saugyklą ir sukėlė nedidelį gaisrą, žmonės per incidentą nenukentėjo.

    Vis dėlto vietos gyventojai ir opozicija klausė, kodėl pavojaus pranešimai pasiekė telefonus gerokai pavėlavę, o pirmosios tarnybų reakcijos buvo nevienodos. Šie klausimai ypač jautrūs Baltijos valstybėms, kur saugumo darbotvarkę formuoja karas Ukrainoje ir nuolatiniai Rusijos keliami rizikos scenarijai.

    Sprūds: vieno sprendimo nėra

    Buvęs gynybos ministras Euronews teigė prisiimantis politinę atsakomybę, tačiau pabrėžė, kad nuo dronų grėsmės nėra vieno universalaus sprendimo. Pasak jo, ypač sudėtinga suvaldyti dronus, kurie praranda kryptį ar yra nukreipiami elektroninėmis priemonėmis.

    „Visada sakiau, kad su dronais, kurie prarado trajektoriją, susidoroti yra sunku“, – sakė Andris Sprūds.

    Ministras tvirtino, kad Latvijai būtina didinti atsparumą ir gerinti pasirengimą panašioms krizėms, nes jos, jo vertinimu, kartosis. Kartu jis akcentavo, kad oro gynybos stiprinimas jau vyksta, tačiau tai reikalauja laiko, investicijų ir aiškios politinės krypties.

    Kaip dronai paveikė politiką

    Latvijos vadovybė viešai kėlė versiją, kad į Baltijos šalių oro erdvę patenkantys dronai gali būti Ukrainos dronai, kuriuos Rusija nukreipia elektronine kova. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat teigė, kad tokie atvejai gali būti sąmoningų Rusijos veiksmų pasekmė, ir pasiūlė pagalbą Latvijai bei regionui.

    Politinis spaudimas Rygoje augo dėl to, kad incidentai sutapo su didesniu visuomenės jautrumu oro erdvės saugumui, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir kritinės infrastruktūros apsaugai. NATO ir nacionalinės institucijos pastaraisiais metais pabrėžia, kad mažų dronų keliamą grėsmę sunku suvaldyti vien tradicinėmis priemonėmis, todėl reikia derinti radarus, ryšio žvalgybą, elektronines priemones ir aiškias procedūras civilinei saugai.

    NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts socialiniuose tinkluose perspėjo, kad politinis nestabilumas gali didinti šalies pažeidžiamumą. Sprūds savo ruožtu įspėjo, kad priešiški veikėjai gali bandyti išnaudoti sumaištį prieš rinkimus ir didinti visuomenės įtampą.

    Pinigai oro gynybai ir praktiniai sprendimai

    Latvija derina Europos Sąjungos gynybos paskolą pagal SAFE schemą, kurios vertė siekia apie 3,49 mlrd. eurų. Pasak Latvijos gynybos ministerijos atstovų, šis paketas turėtų būti skirtas, be kita ko, oro gynybos pajėgumams didinti.

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyvi apsauga nuo dronų remiasi ne vien ginkluote, bet ir aiškia komandų grandine, greitu informacijos perdavimu bei visuomenei suprantama perspėjimo tvarka. Po Latgalos incidentų būtent šios grandys atsidūrė viešos kritikos centre, o politinės atsakomybės klausimas tapo pagrindiniu krizės katalizatoriumi.

    Artimiausiu metu Rygoje teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti politinį stabilumą ir parodyti, kad oro erdvės pažeidimai bus valdomi greičiau bei skaidriau. Kuo ilgiau bus neatsakyta į klausimus dėl reagavimo, tuo lengviau bus kelti abejones ir šalies pasirengimu, ir valstybės institucijų patikimumu.

  • Druskininkuose planuojami darbai prie kapinių: Gardino g. ir privažiavimo kelio projektas

    Druskininkuose planuojami darbai prie kapinių: Gardino g. ir privažiavimo kelio projektas

    Kas planuojama Druskininkuose?

    Druskininkų savivaldybė paskelbė informaciją apie numatomą susisiekimo ir inžinerinių tinklų statinių projektavimą Gardino gatvėje ir privažiavime prie miesto kapinių nuo Sodų gatvės. Projektas apima tiek naujos kelio atkarpos statybą, tiek esamų gatvės ir privažiavimo elementų atnaujinimą.

    Pagal pateiktą aprašą, darbai būtų vykdomi kelio žemės sklype Gardino g. 3D, Druskininkuose. Taip pat numatytas Gardino gatvės ir privažiavimo kelio prie kapinių kapitalinis remontas, kuris paprastai reiškia konstrukcijų atnaujinimą, o ne vien paviršiaus tvarkymą.

    Kelias, gatvė ir lietaus nuotekos

    Projekte numatyta kelių infrastruktūra apima privažiavimą prie miesto kapinių nuo Sodų gatvės bei Gardino gatvės atkarpas. Savivaldybė nurodo ir unikalius šių objektų numerius, kas leidžia tiksliai identifikuoti, kurioms komunikacijoms taikomi sprendiniai.

    Be susisiekimo dalies, planuojama ir paviršinių, tai yra lietaus, nuotekų šalinimo tinklų statyba. Tokie sprendiniai dažniausiai reikalingi tam, kad po liūčių vanduo būtų surenkamas ir nukreipiamas, mažėtų užtvindymo rizika, o kelio danga būtų apsaugota nuo greitesnio irimo.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Tokio tipo projektavimas paprastai yra pirmasis žingsnis prieš realius statybos darbus, todėl vėliau gyventojai gali sulaukti papildomos informacijos apie rangos terminus, laikinus eismo ribojimus ar maršrutų pakeitimus. Ypač jautri tokia infrastruktūra tampa dėl kapinių lankymo srautų, todėl sprendiniai dažnai orientuoti į pralaidumą ir saugumą.

    Druskininkuose didesnę reikšmę įgyja ir lietaus nuotekų infrastruktūra, nes intensyvesnės liūtys bei staigūs kritulių epizodai tampa vis dažnesniu iššūkiu miestų keliams. Tvarkingas paviršinių nuotekų surinkimas leidžia sumažinti balų susidarymą, slydimo riziką ir neplanuotus kelio dangos pažeidimus.

    Detalesnė projektavimo informacija savivaldybės pranešime pateikiama kaip atskiras dokumentas. Gyventojams, kurių kasdieniai maršrutai ar interesai susiję su Gardino gatve ir privažiavimu prie kapinių, aktualu sekti vėlesnius savivaldybės pranešimus dėl projekto eigos.

  • Druskininkų savivaldybė perka 8 butus būsto fondui: kokių 1–2 kambarių būstų ieško ir iki kada

    Druskininkų savivaldybės administracija pradėjo būstų pirkimą savivaldybės būsto fondui papildyti. Skelbiama, kad planuojama įsigyti iš viso 8 gyvenamosios paskirties butus Druskininkų savivaldybės teritorijoje.

    Pagal paskelbtą informaciją, savivaldybė ieško keturių vieno kambario ir keturių dviejų kambarių butų. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl potencialūs pardavėjai kviečiami teikti pasiūlymus ir derėtis dėl sąlygų.

    Tokie pirkimai dažniausiai siejami su savivaldybių pareiga užtikrinti socialinio būsto prieinamumą ir turėti būstų rezervą įvairioms socialinėms reikmėms. Praktikoje savivaldybės būsto fondas naudojamas socialiniam būstui, laikino apgyvendinimo sprendimams ar kitoms įstatymuose numatytoms savivaldybės funkcijoms.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 28 dienos 08.30 valandos. Juos galima pateikti Druskininkų savivaldybės administracijai adresu Vilniaus al. 18, Druskininkuose, taip pat elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės skelbime.

    Dėl pirkimo sąlygų ir dokumentų pildymo galima kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos Turto ir žemės valdymo skyriaus vyriausiąją specialistę Ingą Kelmelienę. Savivaldybė nurodo, kad išsamesnės pirkimo sąlygos, reikalingi dokumentai ir pasiūlymo forma pateikti pirkimo dokumentuose.

  • „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ nuo 2026 metų birželio pereina prie sąskaitų be popieriaus

    „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ nuo 2026 metų birželio pereina prie sąskaitų be popieriaus

    UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ praneša, kad nuo 2026 metų birželio nebesiųs popierinių sąskaitų. Vietoje jų klientams bus taikomos individualios kliento kortelės, o visa aktuali informacija bus teikiama skaitmeniniais kanalais.

    Įmonė nurodo, kad pranešimai apie naują sąskaitą bus siunčiami el. paštu. SMS žinute klientai gaus mokėtiną sumą ir skaitiklių rodmenis, o detalesnė informacija apie suvartojimą ir atsiskaitymus bus pasiekiama savitarnoje.

    Tokie pokyčiai atitinka viešųjų ir komunalinių paslaugų sektoriuje stiprėjančią tendenciją atsisakyti popierinių laiškų. Skaitmeniniai pranešimai paprastai leidžia greičiau informuoti klientus, sumažina pašto ir spausdinimo kaštus, o taip pat padeda mažinti popieriaus vartojimą.

    Kartu įmonė pabrėžia, kad sklandžiam perėjimui svarbiausia yra teisingi kontaktiniai duomenys. Gyventojai kviečiami atnaujinti el. pašto adresą ir telefono numerį, kad sąskaitų informacija pasiektų laiku ir būtų išvengta pranešimų nepristatymo.

    Kontaktinius duomenis galima atnaujinti „Litesko“ savitarnos sistemoje, taip pat telefonu arba el. paštu. „Biržų šiluma“ primena, kad papildoma informacija teikiama klientų aptarnavimo kanalais.

    „Kviečiame klientus atnaujinti kontaktinius duomenis, kad visa svarbi informacija pasiektų laiku“, – sakė UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ atstovai.

  • Birštone ieškoma operatoriaus įkrovimo stotelėms: Algirdo g. aikštelės nuoma 10 metų už 280 eurų

    1. Turto viešo nuomos konkurso organizatorius – Biudžetinė įstaiga Birštono miesto tvarkymo tarnyba (kodas – 152835643, adresas Jaunimo g. 3, Birštonas, tel. +370 319 65770, el. p. birstonomtt@gmail.com), toliau tekste – Įstaiga.
    2. Turto viešas nuomos konkursas vykdomas tiesioginiu būdu.
    3. Konkurso būdu išnuomojama Birštono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Įstaigos patikėjimo teise valdomo statinio – Birštono miesto Algirdo gatvės (unikalus numeris – 4400-1625-6016) automobilių stovėjimo aikštelių dalys (keturios atskiros automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas – 55,34 kv. m), toliau tekste – Turtas.
    4. Turtas nuomai dalimis nedalinamas.
    5. Turto nuomos paskirtis – viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti teisės aktų, reglamentuojančių tokių įrenginių projektavimą, įrengimą, statybą ir eksploatavimą, nustatyta tvarka.
    6. Įkrovimo stotelių galia – iki 22 kW (2 stotelės, 4 stovėjimo vietos).
    7. Nuomos terminas – 10 (dešimt) metų nuo sutarties pasirašymo dienos.
    8. Turto pradinė nuomos kaina – 280 Eur / mėn.
    9. Kitos Turto nuomos sąlygos skelbiamos Įstaigos interneto svetainėje www.birstonomtt.lt bei Birštono savivaldybės interneto svetainėje www.birstonas.lt .
    10. Konkurso dalyviai registruojami Įstaigos administraciniame pastate adresu Birštone, Jaunimo g. 3, II aukšte, nuo 2026 m. gegužės 14 d. 9.00 val. iki 2026 m. gegužės 22 d. 15.00 val. (darbo dienomis 9.00–15.00 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.). Įstaigos darbuotojas Konkurso dokumentams priimti ir informacijai teikti – nuomos komisijos sekretorė Ona Packevičienė, tel. + 370 620 97 663, el. p. birstonomtt@gmail.com.
    11. Konkurso komisijos posėdžio data ir vieta – 2026 m. gegužės 25 d. 11.00 val. Birštonas, Jaunimo g. 3, II aukštas
  • Biržų krašto muziejus „Sėla“ ieško salės budėtojo: ką reikės daryti ir iki kada teikti dokumentus

    Biržų krašto muziejus „Sėla“ ieško salės budėtojo: ką reikės daryti ir iki kada teikti dokumentus

    Biržų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Biržų krašto muziejus „Sėla“ paskelbė atranką į Lankytojų aptarnavimo, edukacijos ir komunikacijos skyriaus salės budėtojo pareigas. Darbo vieta nurodoma Biržuose, J. Radvilos gatvėje.

    Įstaiga informuoja, kad pareiginė alga siejama su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu atlygiu. Kandidatams svarbu įvertinti, kad tai yra atsakingas darbas muziejaus ekspozicijų aplinkoje, kur prioritetas teikiamas saugumui ir lankytojų aptarnavimui.

    Darbo pobūdis muziejuje

    Salės budėtojas jam paskirtose patalpose atsako už eksponatų saugumą ir ekspozicijos tvarką. Taip pat prižiūri švarą ir bendrą tvarką ekspozicijų salėse, stebi lankytojų srautą ir situacijas, kurios galėtų kelti riziką muziejaus vertybėms.

    Kasdienėse situacijose darbuotojas suteikia lankytojams būtiniausią informaciją, o pastebėjęs netinkamą elgesį mandagiai perspėja. Muziejus pabrėžia, kad lankytojams svarbus ir darbuotojo bendravimas, todėl tikimasi paslaugumo bei mandagumo.

    Kokie reikalavimai keliami kandidatui?

    Muziejus nurodo, kad pretendentas turi būti tvarkingas, pasitempęs, paslaugus ir mandagus. Nors atrankos skelbime neišskiriami formalūs išsilavinimo ar darbo patirties kriterijai, tokiose pareigose dažnai vertinamas gebėjimas bendrauti su lankytojais ir greitai reaguoti į netikėtas situacijas.

    Taip pat svarbi atsakomybė ir dėmesingumas, nes salės budėtojas yra vienas pagrindinių žmonių, padedančių užtikrinti, kad ekspozicijos būtų saugios ir prieinamos lankytojams. Atrankos būdas nurodomas pokalbis.

    Dokumentai ir terminas

    Pretendentai privalo pateikti prašymą dalyvauti atrankoje, asmens tapatybę liudijantį dokumentą ar jo kopiją, gyvenimo aprašymą ir savo privalumų sąrašą. Dokumentus galima pateikti asmeniškai, elektroniniu paštu arba registruotu laišku.

    Skelbiama, kad dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17 valandos. Jie teikiami Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Buhalterinės apskaitos ir personalo skyriui Biržuose, J. Radvilos gatvėje, o papildoma informacija teikiama nurodytais telefono numeriais.

  • Valstybės parama būstui: prašymai bus priimami gegužės 19 dieną ribotą laiką, įskaitant per SPIS

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Tai apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją, kuri skirta palengvinti būsto įsigijimo finansinę naštą.

    Prašymai tą dieną bus priimami ribotą laiką: nuo 9.00 valandos iki 16.00 valandos. Ministerija pabrėžia, kad priėmimas gali baigtis ir anksčiau, jei bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiemet daliai gyventojų atsiranda dar viena galimybė prašymą pateikti nuotoliniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Tokia tvarka paprastai leidžia greičiau pateikti dokumentus ir sumažina būtinybę vykti į savivaldybę, tačiau gyventojams svarbu iš anksto pasirūpinti prisijungimais ir reikalingais duomenimis.

    Birštono savivaldybė informuoja, kad gyventojai prašymus galės teikti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje, 114 kabinete. Taip pat nurodoma, kad dokumentus galima pateikti ir elektroniniu paštu.

    Kilus klausimų, savivaldybė konsultuoja telefonu. Atsižvelgiant į tai, kad paraiškų priėmimo langas yra trumpas, gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar turi visus reikiamus dokumentus ir ar atitinka paramai taikomus kriterijus.