Blog

  • Varėnoje startuoja dieninė verslumo stovykla „KORYS“ 12–14 m. jaunimui: vietos, kaina ir registracija

    Varėnoje startuoja dieninė verslumo stovykla „KORYS“ 12–14 m. jaunimui: vietos, kaina ir registracija

    Varėnoje birželio 29 dieną–liepos 3 dieną vyks dieninė verslumo ugdymo stovykla „KORYS“, skirta 12–14 metų jaunuoliams, gyvenantiems Varėnos rajone. Organizatoriai žada savaitę, kurioje derės praktiniai užsiėmimai, pažintis su vietos verslais ir komandinės veiklos.

    Stovyklos programa orientuota į realų verslumo patyrimą: dalyviai lankysis Varėnos rajono įmonėse ir ūkiuose, susitiks su kūrėjais bei amatininkais. Tokie vizitai padeda vaikams pamatyti, kaip gimsta produktai ir paslaugos, ir kuo skiriasi idėja nuo jos įgyvendinimo kasdienėje veikloje.

    Ko tikėtis stovyklos metu?

    Kiekvieną dieną numatytos išvykos pas vietos verslininkus ir praktinės dirbtuvės, kuriose bus mokomasi pagrindinių verslo kūrimo etapų. Dalyviai bus skatinami kūrybiškai spręsti problemas, dirbti komandoje, o taip pat aiškiai pristatyti savo sumanymus.

    Per savaitę vaikai kurs savo verslo idėją ir mokysis ją „išgryninti“ nuo pirminės minties iki aiškesnio plano. Stovyklos pabaigoje numatomas idėjų pristatymas, todėl lavinami ir viešo kalbėjimo, argumentavimo bei bendradarbiavimo įgūdžiai.

    Kaina, vieta ir dalyvių skaičius

    Stovykla vyks Varėnos „KORYS“ verslumo erdvėje (Vytauto g. 19, Varėna) ir įvairiose Varėnos rajono vietose. Tai dieninė stovykla be nakvynės, o dalyvių skaičius ribotas – planuojama priimti 12 vaikų.

    Dalyvavimo kaina – 75 eurai. Į kainą įskaičiuotas veiklų organizavimas, transportas, pietūs ir užkandžiai bei edukacinės priemonės.

    Registracija ir svarbios datos

    Registracija vyksta iki 2026 metais birželio 5 dienos, užpildžius organizatorių pateikiamą registracijos formą. Organizatoriai nurodo, kad anksčiausiai užsiregistravusiems 12 dalyvių bus atsiųsta sutartis ir mokėjimo informacija.

    Pažymima, kad dalyvavimas galutinai patvirtinamas tik gavus apmokėjimą. Detali stovyklos programa dalyviams bus atsiųsta atskirai.

  • Varėnos rajone vyks karių pratybos: kur ir kada miškuose bus girdimos imitacinės garsinės priemonės

    Varėnos rajono savivaldybė informuoja gyventojus, kad 2026 metų gegužės 15–17 dienomis Merkinės seniūnijoje planuojamos karių pratybos. Jos vyks Subartonių, Makniūnų, Veismūnų, Netiesų ir Noškūnų miškuose.

    Pratybas organizuoja Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, dalyvaus 101 pėstininkų kuopa ir žvalgybos būrys. Tokios pratybos skirtos karių parengčiai, orientavimuisi vietovėje ir veiksmų koordinavimui realiomis sąlygomis.

    Pratybų metu bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės, todėl kai kuriose vietovėse gali būti girdimi treniruočių garsai. Gyventojai raginami išlikti ramūs, o pastebėjus pratybų veiksmus miškuose suprasti, kad tai suplanuota kariuomenės veikla.

    Karių grupės judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, tačiau transporto priemonės važiuos tik keliais. Tai reiškia, kad miško keliukuose ir prieigose trumpam gali padidėti karinio transporto srautai.

    Organizatoriai nurodo, kad pratybų metu nebus žalojama augmenija ir teršiama aplinka. Gyventojams, grybautojams ar miškuose besilankantiems poilsiautojams rekomenduojama laikytis atsargumo, netrukdyti vykdomų užduočių ir prireikus pasirinkti kitą maršrutą.

  • Varėnoje – mobili paroda Regioninės plėtros fortifikacija: ką atskleidžia pasienio fortų istorija

    Varėnoje – mobili paroda Regioninės plėtros fortifikacija: ką atskleidžia pasienio fortų istorija

    Nuo gegužės 12 dienos iki gegužės 24 dienos Senojoje Varėnoje, prie Turizmo ir verslumo ugdymo centro „Korys“, veikia mobili lauko paroda Regioninės plėtros fortifikacija. Ekspozicija kviečia pažvelgti, kaip gynybiniai įtvirtinimai ir aplink juos susiformavęs kraštovaizdis gali tapti turizmo traukos taškais.

    Paroda į Varėną atvyko po pristatymų Bojeno tvirtovėje Lenkijoje ir Kauno tvirtovės parke. Vėliau ji keliaus į Karo muziejaus parką Balstogėje, taip sujungdama skirtingus pasienio regiono karinio paveldo objektus į vieną pasakojimą.

    Kaip fortai virsta traukos objektais

    Ekspozicijoje akcentuojama, kad istoriniai fortifikacijos statiniai šiandien vis dažniau vertinami ne tik kaip praeities liudijimai, bet ir kaip regionų ekonominio gyvybingumo dalis. Atkurtos erdvės pritraukia lankytojus, sudaro sąlygas edukacijoms, o vietos verslams suteikia papildomų galimybių.

    Tokia kryptis dera su pastarųjų metų Europos kultūros paveldo politika, kurioje daug dėmesio skiriama tvariam pritaikymui, vietos bendruomenių įtraukimui ir kultūrinio turizmo kokybei. Praktikoje tai reiškia investicijas į lankytojų infrastruktūrą, interpretacijas, ekspozicijas ir skaitmeninius sprendimus.

    „FORT-UNION“ projekto darbai regione

    Paroda yra viena iš tarptautinio projekto „FORT-UNION“ veiklų. Projektas siekia suvienyti svarbiausius Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono gynybinius objektus, didinti jų žinomumą ir stiprinti bendrą turistinį maršrutą.

    Varėnos krašte, kaip nurodoma projekto veiklose, parengtas specialus leidinys apie vietos gynybinių įtvirtinimų infrastruktūrą. Kaune atgaivintas Kauno tvirtovės IV fortas, įrengiant ekspoziciją ir interaktyvų edukacinį kelią.

    Lenkijoje, Lėciuje, restauruotas Bojeno tvirtovės kaponierius Nr. 1 ir parengtas 3D modelis, o Balstogėje Karo muziejuje įrengtas multimedijos kambarys ir paroda, skirta Pirmajam pasauliniam karui. Taip pat sukurta projekto strategija ir bendras turistinis takas skaitmeninėje erdvėje.

    Finansavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal „Interreg VI-A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo 2021–2027 metais programą. Taip pat prisidedama vietos lygmens finansavimu, įskaitant Balstogės miesto biudžetą.

    Varėnoje paroda pristatoma kaip atvira, lengvai pasiekiama lauko ekspozicija, skirta tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Organizatoriai kviečia apsilankyti ir susipažinti su tuo, kaip fortifikacijos paveldas šiandien gali tapti praktine regioninės plėtros priemone.

  • ES vėl patvirtino Čekijos vandenilio koridorius kaip PCI: ką tai keičia regiono energetikai?

    ES vėl patvirtino Čekijos vandenilio koridorius kaip PCI: ką tai keičia regiono energetikai?

    Europos Sąjunga į bendro intereso projektų (PCI) sąrašą iš naujo įtraukė du su Čekija susijusius vandenilio infrastruktūros koridorius. Apie tai pranešė Čekijos dujų perdavimo sistemos operatorius „NET4GAS“, pabrėždamas, kad statusas spartina leidimų išdavimą ir atveria kelią europiniam finansavimui.

    PCI statusas reiškia, kad projektams gali būti taikomos supaprastintos tarpvalstybinės derinimo procedūros, o daliai darbų gali atsirasti galimybės pretenduoti į ES paramą per Connecting Europe Facility mechanizmą. Praktikoje tai dažnai sutrumpina administracinius terminus ir didina investuotojų pasitikėjimą.

    Du koridoriai ir jų planai

    Pirmasis projektas yra Čekijos ir Vokietijos vandenilio jungtis, vadinama Czech-German Hydrogen Interconnector. Planuojama, kad infrastruktūra sujungs vandenilio pasiūlos zonas Šiaurės Vokietijoje ir Baltijos regione su didesnės paklausos pramonės centrais Pietų Vokietijoje ir Šiaurės Bohemijoje.

    Skelbiama, kad šio koridoriaus ilgis siektų 1 068 kilometrus, o tikslinis pralaidumas būtų 144 gigavatvalandės per parą. Projekte numatoma galimybė prijungti ir vietinius gamintojus bei vartotojus maršruto teritorijoje, kad tinklas veiktų ne tik kaip tranzitas.

    Antrasis projektas, Central European Hydrogen Corridor, vertina galimybes sukurti vandenilio vamzdynų koridorių, kuriuo vandenilis iš Ukrainos per Slovakiją ir Čekiją pasiektų paklausos centrus Vokietijoje. Šio koridoriaus bendras ilgis būtų apie 1 225 kilometrus.

    Be tranzito į Vokietiją, numatoma, kad koridorius padėtų jungti gamybos pajėgumus ir vartotojus Čekijoje bei Slovakijoje. Tokia architektūra ypač svarbi pramonės klasteriams, kuriems reikia stabilaus tiekimo planuojant perėjimą prie mažesnės taršos energijos.

    Kodėl PCI statusas svarbus?

    ES vandenilio infrastruktūros plėtra siejama su platesniu energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslu, ypač regionuose, kurie istoriškai rėmėsi iškastiniu kuru. PCI statusas paprastai suteikia aiškesnį politinį mandatą, kai reikia derinti sprendimus tarp kelių valstybių ir operatorių.

    Projekto rėmėjai akcentuoja ir tai, kad dujų infrastruktūros pritaikymas mažos taršos dujoms gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo anglies dioksidą intensyviai generuojančių energijos šaltinių. Vis dėlto praktinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus užtikrinti leidimai, finansavimas ir realūs vandenilio gamybos bei paklausos mastai.

    „Abiejų projektų įtraukimas į PCI sąrašą mums yra svarbus jų strateginės reikšmės patvirtinimas“, – sakė Lenka Krausová.

    „Tai taip pat aiškus signalas, kad dujų infrastruktūros transformacija į mažos taršos dujas, įskaitant vandenilį, gali reikšmingai prisidėti stiprinant energetinį saugumą ir įgyvendinant klimato tikslus“, – pridūrė ji.

  • Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio elektrinę pasiekė pirmieji baterijų kaupikliai: „Ignitis“ iki 2027 metų žada 99 MW galią

    Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę pasiekė pirmoji baterijų energijos kaupimo įrangos siunta. Apie tai pranešė energetikos grupė „Ignitis“, pabrėždama, kad projektas turėtų sustiprinti elektros sistemos balansavimą ir lankstumą.

    Planuojama, kad iki 2027 metų Kruonyje veiksiantis baterijų parkas pasieks 99 megavatų galią, o energijos talpa bus beveik 200 megavatvalandžių. Numatyta įrengti 33 baterijų konteinerius ir 11 galios keitiklių sistemų, kurios leidžia kaupti energiją, kai jos gamyba didelė, ir atiduoti į tinklą, kai pasiūla sumažėja.

    „Ignitis“ skelbia, kad į Kruonio baterijų projektą jau investuota apie 10 mln. eurų, o bendras biudžetas viršija 46 mln. eurų. Bendrovės vertinimu, darbai šiuo metu yra maždaug 70 proc. užbaigti.

    Kaip tai keičia tinklo stabilumą

    Baterijų kaupikliai tampa svarbia infrastruktūros dalimi, augant vėjo ir saulės gamybai: jie padeda greitai reaguoti į generacijos šuolius ir kritimus. Toks lankstumas ypač aktualus Baltijos šalims po sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros sistema, kai vis daugiau balansavimo uždavinių sprendžiama regiono viduje.

    „Ignitis“ projektą Kruonyje sieja su platesne kaupimo plėtra: bendrovė vysto dar tris energijos kaupimo parkus Kelmėje, Mažeikiuose ir Kruonyje. Skelbiama, kad šie objektai planuojami greta jau veikiančių energetikos aktyvų, kad būtų paprasčiau prijungti prie tinklo ir efektyviau išnaudoti infrastruktūrą.

    Plėtra Kruonyje: penktasis agregatas

    Lygiagrečiai baterijų projektui tęsiama ir pačios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra. Pastaruoju metu pasiektas reikšmingas etapas, kai į Lietuvą pristatytas iš Austrijos pagamintas naujojo agregato darbinis ratas, pritaikytas konkrečiai elektrinės hidraulikai, siekiant didesnio efektyvumo.

    Atvežus transformatorių ir sukomplektavus pagrindinius komponentus, vyksta jų integracija į sistemą. „Ignitis“ anksčiau yra nurodžiusi, kad užbaigus plėtrą bendras Kruonio elektrinės lankstumo potencialas didės, o tai turėtų prisidėti prie didesnio patikimumo visame Baltijos energijos tinkle.

    „Mūsų portfelyje jau turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę su 900 MW įrengta žaliojo lankstumo galia, tai vienas didžiausių energijos kaupimo objektų Europoje“, – sakė „Ignitis“ vadovas Jonas Rimavičius.

    „Šiuo metu ją plečiame, statydami papildomą penktąjį 110 MW agregatą, kurį tikimasi paleisti 2026 metais. Po plėtros 1 GW elektrinė galės dirbti pilna apkrova apie 10 valandų ir suteikti maždaug 10 gigavatvalandžių kaupimo talpą“, – pridūrė jis.

    Pasak bendrovės, be Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros vyksta ir trijų baterijų energijos kaupimo sistemų projektai Kruonyje, Kelmėje ir Mažeikiuose. Skelbiama, kad bendra šių baterijų projektų galia turėtų siekti 0,3 gigavato, o talpa – 0,6 gigavatvalandės.

  • Vengrijos MEKH apžvalga: kas Q1 2026 keitė energetikos rinką ir kokių naujų taisyklių tikėtis

    Vengrijos MEKH apžvalga: kas Q1 2026 keitė energetikos rinką ir kokių naujų taisyklių tikėtis

    Vengrijos Energetikos ir komunalinių paslaugų reguliuotojas MEKH pirmąjį 2026 metų ketvirtį išskyrė kelias kryptis, kurios artimiausiais metais formuos elektros ir dujų rinkas. Daugiausia dėmesio skirta inovacijų testavimui, rinkos priežiūros stiprinimui ir pasirengimui tiekimo krizėms.

    Institucija pabrėžia, kad energetikos pertvarka vyksta vienu metu su technologiniais pokyčiais, geopolitiniais sukrėtimais ir augančiais vartotojų lūkesčiais. Todėl reguliuotojai ieško sprendimų, kaip greičiau reaguoti į rizikas, bet kartu išlaikyti rinkos patikimumą ir konkurencingumą.

    Reguliacinė smėlio dėžė inovacijoms

    MEKH pradėjo konsultacijas su rinka dėl pirmųjų energetikos inovacijų, kurios būtų bandomos vadinamojoje reguliacinėje smėlio dėžėje. Tai mechanizmas, leidžiantis riboto masto bandymus vykdyti prižiūrimoje aplinkoje, kai dalis reikalavimų pritaikomi eksperimentui, tačiau išlaikoma vartotojų apsauga.

    Tokie modeliai Europoje siejami su sparčiai augančiu atsinaujinančios energetikos vaidmeniu, lankstesnio vartojimo priemonėmis ir skaitmeninėmis paslaugomis. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį naujų balansavimo, kaupimo ar vartotojų įtraukimo sprendimų kelią į rinką, jei jie įrodo naudą ir saugumą.

    Priežiūra, REMIT ir pasitikėjimas rinka

    MEKH vadovė Edit Juhász viešai akcentavo, kad energetikos sektoriuje besikeičiantis verslo modelis ir technologijos reikalauja tvirtesnės priežiūros. Jos teigimu, konkurencingumą ir vartotojų pasitikėjimą palaiko ne vien kainodara ar investicijos, bet ir gebėjimas laiku pritaikyti tinkamus reguliavimo įrankius.

    Reguliuotojas nurodo, kad priežiūra turi būti planuojama sistemiškai: per stebėsenos planus, tikslinius tyrimus ir metodinį pasirengimą. Atskirai išskiriamas REMIT reguliacinės aplinkos tobulinimas, nes didesnis skaidrumas ir rinkos vientisumas tampa kritiškai svarbūs, kai energijos srautai ir prekyba vis labiau priklauso nuo tarpvalstybinės integracijos.

    Rizikų scenarijai: nuo audrų iki kibernetinių atakų

    MEKH atnaujino elektros tiekimo rizikų parengties planą, parengtą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Dokumente numatyta 15 krizių scenarijų, apimančių ekstremalius orus, kuro trūkumą, fizines atakas ir kibernetines grėsmes.

    Tokių planų logika paprasta: kuo daugiau atsinaujinančios gamybos, elektrifikacijos ir skaitmenizacijos, tuo svarbesnis tampa sisteminis atsparumas. Reguliuotojų tikslas – užtikrinti, kad operatoriai, rinkos dalyviai ir institucijos turėtų aiškius veiksmų algoritmus, kai sutrinka tiekimas ar kyla koordinuotos grėsmės.

    Q1 2026 apžvalgoje taip pat minimos platesnės Europos tendencijos: gilesnė rinkų integracija, reguliacinio stabilumo siekis, efektyvesnė dekarbonizacija ir nauji vandenilio rinkos dizaino modeliai. Šios kryptys rodo, kad energetikos taisyklės vis dažniau kuriamos kartu su technologija, o ne atsilikdamos nuo jos.

  • „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ paskelbė pradedanti strateginę partnerystę su „Amazon Web Services“ (AWS), kurios tikslas – paspartinti bendrovės skaitmeninę ir energetikos transformaciją. Bendradarbiavimas apima debesijos sprendimų diegimą, DI ir mašininio mokymosi taikymą, siekiant efektyvinti procesus ir greičiau kurti naujas paslaugas.

    Pagal susitarimą „ORLEN“ planuoja perkelti dalį informacinių technologijų sistemų į debesijai pritaikytą architektūrą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų padidinti sistemų mastelio keitimo galimybes, pagreitinti sprendimų diegimą ir stiprinti skaitmeninį saugumą tarptautiniuose padaliniuose.

    Kur bus taikoma debesija?

    „ORLEN“ nurodo, kad pokyčiai apims skirtingas grupės veiklas – nuo energijos išteklių gavybos ir perdirbimo iki mažmeninės prekybos klientams. Praktikoje tai reiškia didesnį duomenų panaudojimą planuojant gamybą, prognozuojant paklausą, optimizuojant logistiką ir gerinant klientų aptarnavimo skaitmeninius kanalus.

    AWS šiuo atveju suteikia prieigą prie globalios infrastruktūros ir debesijos paslaugų ekosistemos, kurią papildo sprendimų rinka ir integracijų galimybės. „ORLEN“ akcentuoja, kad numatomas ir kelių debesijų modelis, kuris paprastai pasirenkamas siekiant lankstumo, atsparumo sutrikimams ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    DI – nuo analizės iki automatizavimo

    Įmonės teigimu, DI ir mašininis mokymasis bus naudojami tam, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau, o dalis procesų būtų automatizuota. Energetikos ir pramonės grupėms tai dažniausiai reiškia pažangesnę įrangos būklės diagnostiką, gedimų prevenciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir geresnį rizikų valdymą.

    Toks kursas dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai energetikos įmonės vis aktyviau investuoja į skaitmeninimą dėl tiekimo grandinių sudėtingumo, kibernetinių grėsmių augimo ir poreikio greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Debesija šiuose projektuose dažnai tampa pagrindu, ant kurio kuriami duomenų analitikos ir DI sprendimai.

    Investicijos į darbuotojų kompetencijas

    Partnerystė numato ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą: sertifikavimą bei praktinius mokymus. Tokios programos svarbios todėl, kad debesijos ir DI projektų sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo vidinių komandų gebėjimo prižiūrėti sistemas, valdyti duomenis, užtikrinti saugą ir kurti naujus naudojimo scenarijus.

    „Šis bendradarbiavimas yra dar vienas žingsnis kuriant „ORLEN“ kaip modernią, skaitmeninę organizaciją“, – sakė „ORLEN“ valdybos narys, atsakingas už operacijas, Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, skaitmeninė transformacija laikoma vienu iš konkurencingumo ir augimo pagrindų, ypač didelėse grupėse, veikiančiose skirtingose rinkose. Įgyvendinant debesijos migraciją didžiausias iššūkis paprastai būna duomenų valdymas, saugumo standartai ir etapinis perėjimas, kad kritinės veiklos sistemos veiktų be trikdžių.

  • Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Naujas „MOL“ pasiūlymas, bet abejonių liko

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović pranešė, kad vėlai vakare gautas patikslintas Vengrijos bendrovės „MOL“ pasiūlymas dėl Serbijos naftos bendrovės NIS, tačiau Belgrado siūlomi sprendimai vis dar netenkina.

    Ministrės teigimu, derybos dėl galutinio susitarimo tęsiamos ir artimiausiomis dienomis. Pasak jos, Serbija siekia kompromiso, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kurios keltų papildomų rizikų šalies energetikos stabilumui.

    Kas labiausiai stringa derybose?

    Pagrindiniu nesutarimų tašku įvardijama naftos perdirbimo gamyklos ateitis ir su ja susijęs rinkos aprėpties klausimas. Konkrečiai kalbama apie Pančevo perdirbimo gamyklos veiklos tęstinumą ir jos produkcijos realizavimą rinkoje.

    Šis aspektas Serbijai yra jautrus, nes naftos perdirbimas tiesiogiai siejamas su degalų tiekimo patikimumu ir kainodaros stabilumu. Be to, Pančevo gamykla yra reikšminga pramonės ir logistikos grandinės dalis, nuo kurios priklauso ir verslų veiklos sąnaudos.

    „Nerizikuosime tiekimo saugumu ir poveikiu, kurį gamyklos darbas daro ekonomikai bei verslams. Norime kompromiso, bet ne bet kokia kaina“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Lygiagrečiai vyksta pokalbiai su „Gazprom Neft“

    Ministrė taip pat pabrėžė, kad lygiagrečiai tęsiasi derybos tarp „MOL“ ir „Gazprom Neft“. NIS akcininkų struktūra ir su ja susiję geopolitiniai veiksniai išlieka esminiai, nes naftos sektorius regione jautriai reaguoja į sankcijų režimus ir finansinius ribojimus.

    Pasak ministrės, svarbu, kad šios derybos būtų užbaigtos, nes tada savo poziciją galėtų pateikti JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC). Būtent OFAC vertinimas gali turėti lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, kokiomis sąlygomis įmanomi susitarimai ir veiklos tęstinumas.

    NIS situacija atidžiai stebima visame regione, nes bet kokie pokyčiai dėl perdirbimo apimčių ar tiekimo grandinių gali paveikti ne tik Serbiją, bet ir kaimynines rinkas, kurios dalį produktų importuoja arba konkuruoja dėl alternatyvių tiekimo maršrutų.

  • Trzmielina Fortūno: kodėl šis visžalis krūmas ant tvoros per kelis sezonus sukuria tankią sieną

    Trzmielina Fortūno: kodėl šis visžalis krūmas ant tvoros per kelis sezonus sukuria tankią sieną

    Trzmielina Fortūno (Euonymus fortunei) – visžalis dekoratyvinis krūmas, vertinamas dėl smulkių, tankiai augančių lapų ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų vietų sode. Priklausomai nuo veislės, lapai gali būti žali, gelsvai margi, su šviesiu apvadu ar marmurinio rašto, todėl augalas dekoratyvus ištisus metus.

    Didžiausias trzmielinos Fortūno pranašumas – augimo forma. Pasodinta atviroje vietoje ji dažniausiai sudaro tankų kilimą ir gali padėti slopinti piktžoles, o šalia atramų pradeda lipti į viršų, prisitvirtindama prie paviršiaus orinėmis šaknelėmis. Dėl to tas pats augalas tinka ir šlaitams, ir po medžiais esančioms plikoms vietoms, ir tvoroms ar atraminėms sienelėms.

    Kas nutinka, kai auga ant tvoros?

    Prie tvoros ar sienelės trzmielina Fortūno dažnai auginama kaip „gyva danga“, kuri užpildo groteles ir vizualiai sutankina sklypo ribą. Palankiomis sąlygomis dalis veislių gali užaugti iki maždaug 2 metrų aukščio, o reguliariai patrumpinant ūglius augalas linkęs greitai šakotis ir tankėti.

    Skirtingai nei agresyviau augantys vijokliai, trzmielina paprastai formuoja tvarkingesnį, smulkesnių lapų masyvą. Tai patogu, kai norisi žalumos ir privatumo, bet nesinori sunkaus, labai greitai plintančio augalo, kuris užgožia kitus sodinius ar reikalauja nuolatinės kontrolės.

    Populiariausios veislės ir kuo jos skiriasi

    Soduose dažnai sutinkamos margalapės trzmielinos veislės, nes jos suteikia spalvos net tada, kai dauguma augalų dar tik bunda. Tarp mėgstamų pasirinkimų minimos veislės „Emerald Gold“ su ryškiu gelsvu lapų apvadu ir „Emerald Gaiety“, kurios lapai dažnai būna su šviesiu, beveik baltu pakraščiu.

    Mažesnėms erdvėms ar kompozicijoms vazonuose neretai pasirenkamos kompaktiškesnės veislės, pavyzdžiui, „Harlequin“, o ieškantiems ryškesnio akcento – „Sunspot“, kurios lapuose matomas gelsvas dryžis. Šaltesnėse vietose verta atkreipti dėmesį į atsparesnes veisles, tarp jų minima „Canadale Gold“.

    Kaip prižiūrėti, kad būtų tanki ir sveika

    Trzmielina Fortūno laikoma gana atlaidžiu augalu, tačiau geriausiai auga derlingoje, humusingoje ir tolygiai drėgnoje, bet neužmirkstančioje dirvoje. Po pasodinimo svarbiausia neperdžiovinti šaknų zonos, ypač karščio bangų metu, nes jauni augalai ir vazonuose auginamos trzmielinos į sausras reaguoja jautriau.

    Margalapės veislės ryškiausią spalvą paprastai išlaiko šviesesnėse vietose, o pavėsyje lapų apvadas gali būti blankesnis. Tręšiant svarbu nepersistengti su azotu, nes pernelyg „minkšti“ ūgliai gali būti jautresni šalčiui; pavasarį dažniausiai pakanka komposto arba universalių trąšų dekoratyviniams augalams.

    Norint greito sutankėjimo, pravartu trzmieliną reguliariai karpyti. Pirmąjį sezoną po pasodinimo ūglių patrumpinimas skatina šakojimąsi, o vėliau užtenka formuojamojo genėjimo, kad augalas išlaikytų tvarkingą liniją ir tankiai uždengtų tvorą ar sienelę.

    Nors trzmielina Fortūno dažnai vadinama paprastu krūmu, praktiškai ji gali atlikti ir vijoklio, ir žemę dengiančio augalo funkciją. Dėl visžalių lapų ji ypač vertinama kaip sprendimas, kai norisi, kad tvora ar šlaitas atrodytų gyvas ne tik vasarą, bet ir žiemą.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.