CP v2

Blog

  • Alytaus rajone baigiasi balsavimas už bendruomenių iniciatyvas: kas pateko į galutinį sąrašą?

    Alytaus rajone baigiasi balsavimas už bendruomenių iniciatyvas: kas pateko į galutinį sąrašą?

    Alytaus rajono savivaldybėje artėja balsavimo pabaiga už bendruomenių iniciatyvas, skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti. Gyventojai kviečiami apsispręsti iki gegužės 14 dieną.

    Šiemet savivaldybė sulaukė 13 projektų idėjų pasiūlymų, kuriuos vertino sudaryta komisija. Po vertinimo viešam balsavimui patvirtinta 12 iniciatyvų: 9 mažos apimties ir 3 didelės apimties.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Balsuoti gali Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, balsavimo dieną sulaukę 16 metų. Savivaldybė nurodo, kad balsuoti galima elektroniniu būdu arba seniūnijose, užpildant balsavimo kortelę.

    Vienas gyventojas turi teisę balsuoti už iki 3 projektų kiekvienoje kategorijoje, tačiau nėra privaloma rinktis abiejų kategorijų. Jei asmuo balsuoja kelis kartus elektroniniu būdu, galioja paskutinis balsas, o pateikus kelias popierines korteles balsai neįskaitomi.

    Kokios idėjos varžosi mažos apimties kategorijoje?

    Mažos apimties kategorijoje pateiktos iniciatyvos apima poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdves įvairiose seniūnijose. Tarp jų yra poilsio infrastruktūros įrengimas Užupiuose, dviračių įgūdžių parkas bei bendruomenės kupolas Genių kaime.

    Taip pat siūloma įrengti kultūrinę erdvę Santaikoje, jaunimo gimnastikos erdvę Simne, atnaujinti viešąją erdvę Junčionyse, pakeisti suoliukus Luksnėnuose, įrengti lieptą Galinto ežere ir sukurti sporto bei laisvalaikio erdvę Eičiūnuose.

    Kokie projektai pateikti didelės apimties kategorijoje?

    Didelės apimties iniciatyvų sąraše – trys projektai, kurių vertės siekia nuo kelių dešimčių tūkstančių iki beveik 100 000 eurų. Vienas jų numato lauko padelio kortų įrengimą Kaniūkų kaime.

    Kitas projektas Krokialaukyje siūlo tvenkinyje įrengti spalvomis šviečiantį fontaną bei papildomą infrastruktūrą, o Kumečiuose planuojama kurti kultūrinio poilsio erdvę su interaktyviais sprendimais, įamžinant kraštiečio atminimą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad balsavimo metu prašoma nurodyti asmens duomenis, kurie naudojami tik balsavimo procedūroms ir finansavimo sprendimams administruoti. Galutiniai rezultatai lems, kurios idėjos bus įgyvendintos savivaldybės lėšomis pagal nustatytą bendruomenių iniciatyvų finansavimo tvarką.

  • Varėnoje – IV Jadvygos Čiurlionytės vardo folkloro festivalis: „Avilys“ šventė 10-metį

    Varėnoje – IV Jadvygos Čiurlionytės vardo folkloro festivalis: „Avilys“ šventė 10-metį

    Gegužės 8 dieną Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje surengtas IV Jadvygos Čiurlionytės vardo vaikų ir jaunimo folkloro festivalis. Renginys šiemet turėjo ir papildomą progą susitikti – menų mokyklos folkloro ansamblis „Avilys“ paminėjo 10-ąjį gimtadienį.

    Į Varėną atvyko kolektyvai iš skirtingų Lietuvos regionų: Zarasų kultūros centro folkloro ansamblis „Čiūta“, Merkinės etnokultūros klubas „Kukumbalis“, Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Žilvita“, Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žolynukai“ ir Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Griciukas“.

    Dzūkijos pažinimas ir edukacijos

    Festivalio diena pradėta edukacijomis apie Dzūkijos gamtos ir kultūros savitumą, o vėliau dalyviai leidosi į pažintinį žygį Čepkelių mokomuoju taku. Organizatoriai pabrėžė, kad toks formatas leidžia folklorą patirti ne vien scenoje, bet ir gyvoje aplinkoje, kurioje jis istoriškai formavosi.

    Pietų metu svečiai ragavo tradicines dzūkiškas bandas, kurias kepė Dargužių amatų centras. Tokie kulinarinio paveldo pristatymai festivalyje tampa neatsiejama dalimi, nes padeda jaunimui pažinti regionų tapatybę per kasdienę kultūrą.

    Koncertas ir „Avilio“ dešimtmetis

    Popietę iškilmingai atidarytame renginyje menų mokyklos mokytoja, ansamblio „Avilys“ vadovė ir festivalio organizatorė Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė pristatė Jadvygos Čiurlionytės asmenybę ir jos indėlį į lietuvių folkloro fiksavimą bei sklaidą. Taip pat apžvelgta „Avilio“ dešimtmečio veikla, koncertai ir edukaciniai darbai.

    Festivalio dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus atstovės, menų mokyklos vadovybė. Sveikinimuose akcentuota, kad tęstiniai vaikų ir jaunimo folkloro renginiai padeda ugdyti kultūrinį raštingumą ir stiprina bendruomenių ryšius.

    Mokymai, sutartinės ir vakaronė

    Vėliau vyko etnomuzikologijos mokymai, skirti skirtingoms tradicijoms pažinti: nuo sutartinių giedojimo ir šokamųjų sutartinių iki regioninių dainų, šokių, liaudies žaidimų, ratelių bei kankliavimo. Tokios dirbtuvės, pasak organizatorių, yra esminė festivalio dalis, nes suteikia galimybę jaunimui mokytis tiesiogiai iš patyrusių edukatorių.

    Vakare surengtas koncertas, kuriame kolektyvai pristatė savo krašto programas, o po jo vyko tradicinių šokių vakaronė. Renginio pabaigoje nuskambėjo padėkos festivalio rėmėjams ir partneriams, prisidėjusiems prie edukacijų, vaišių ir festivalio organizavimo.

    Organizatoriai skelbia, kad kitas, V Jadvygos Čiurlionytės vardo vaikų ir jaunimo folkloro festivalis planuojamas po dvejų metų. Iki tol „Avilys“ ir toliau kvies jaunus atlikėjus į veiklas, kuriose tradicija perduodama ne kaip teorija, o kaip praktikuojamas, bendruomenę buriantis patyrimas.

  • Alytaus rajono PSPC po atnaujinimo plečia paslaugas: naujos patalpos, įranga ir trumpesnės eilės

    Alytaus rajono PSPC po atnaujinimo plečia paslaugas: naujos patalpos, įranga ir trumpesnės eilės

    Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) įgyvendinti pokyčiai, kuriais siekiama vieno tikslo – kad pacientai daugiau paslaugų gautų arčiau namų ir greičiau. Įstaigoje atnaujinamos patalpos, modernizuojama įranga ir nuosekliai plečiamas specialistų teikiamų paslaugų spektras.

    Įgyvendintus darbus apžiūrėjo Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė ir administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į pirminę sveikatos priežiūrą yra viena priemonių mažinti eiles ir stiprinti paslaugų prieinamumą regione.

    „Mums svarbu, kad Alytaus rajono žmonės reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas gautų kuo greičiau ir kokybiškiau. Nuosekliai plečiame paslaugų spektrą, stipriname specialistų komandą, modernizuojame erdves ir įrangą, kad kiekvienas pacientas jaustųsi matomas ir išgirstas“, – sakė R. Vitkauskienė.

    Vizito metu taip pat pasveikinta šeimos gydytoja Indrė Vitkienė, kuriai įteiktas „Nusipelniusio Lietuvos gydytojo“ apdovanojimas. Savivaldybės teigimu, tokie įvertinimai svarbūs ir pacientams, ir pačiai įstaigai, siekiančiai pritraukti bei išlaikyti specialistus.

    Psichikos sveikatos paslaugoms – naujos erdvės

    Vienas ryškiausių pokyčių – Psichikos sveikatos centro perkėlimas į naujas, šiai veiklai pritaikytas patalpas. PSPC nurodo, kad centre prisirašę daugiau nei 30 000 pacientų, o psichikos sveikatos paslaugų poreikis pastaraisiais metais auga.

    Anksčiau kabinetai buvo išsidėstę tarp kitų specialistų, todėl pacientams būdavo sudėtingiau orientuotis, o patalpų planavimas ne visuomet užtikrindavo privatumą. Naujoje erdvėje įrengta atskira registratūra, patogesnė laukiamoji zona ir sprendimai, padedantys geriau užtikrinti konfidencialumą.

    PSPC praneša, kad artimiausiu metu planuojama pradėti teikti ir psichoterapeuto paslaugas. Taip pat įrengta vaikams pritaikyta konsultacijų erdvė, kurioje naudojamos priemonės, atliepiančios skirtingą amžių ir poreikius.

    Naujos priemonės ir gydymas depresijai

    Psichikos sveikatos centre įdiegta kompiuterinė kognityvinių funkcijų terapijos programa „RehaCom“, skirta pacientams, patiriantiems pažintinių funkcijų silpnėjimą ar emocinius sutrikimus. Įstaiga akcentuoja, kad tokios priemonės aktualios ne vien vyresnio amžiaus žmonėms, nes kognityviniai sunkumai gali lydėti ir depresiją, ilgalaikį stresą ar kitas būkles.

    „Programos tikslas – sulėtinti kognityvinį smukimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Matome pavyzdžių, kai po insulto žmonės, lankę terapiją, vėl pradeda kalbėti“, – sakė PSPC direktorė Giedrė Ilgūnaitė.

    Centre taip pat įrengta audiovizualinės relaksacijos įranga, skirta stresui ir nerimui mažinti bei miego kokybei gerinti. Be to, PSPC nurodo taikantys purškiamą vaistą depresijai gydyti, kurį, kaip teigiama, Alytaus regione šiuo metu naudoja tik ši įstaiga.

    Remontas, odontologija ir planuojamos chirurgijos paslaugos

    Pasikeitimų sulaukė ir kitos erdvės: atnaujintas trečiasis aukštas, kuriame įrengti šeimos gydytojų, odontologų bei akušerių ginekologų kabinetai ir pacientų laukimo zona. Įstaiga pabrėžia, kad atnaujinimai orientuoti ir į patogesnį judėjimą vyresnio amžiaus žmonėms bei pacientams su negalia.

    Odontologijos srityje įdiegta nauja galimybė – dantų rentgeno aparatas su viziografu, tad pacientams nebereikės vykti į kitas gydymo įstaigas vien dėl diagnostikos. PSPC teigimu, tai turėtų sutrumpinti paslaugos suteikimo laiką ir palengvinti gydymo planavimą.

    Įstaiga taip pat ruošiasi pradėti teikti ambulatorinės chirurgijos paslaugas – pranešama, kad gavus licenciją ir įsigijus reikalingą įrangą paslaugos bus perkeltos arčiau pacientų. Tokie sprendimai, anot PSPC, padeda mažinti logistikos naštą pacientams ir sutrumpinti kelią nuo konsultacijos iki procedūros.

    Tarp naujesnių paslaugų įvardijama ir kineziterapija, kuri, pasak įstaigos, sulaukia didelio pacientų susidomėjimo dėl kitur susidarančių laukimo eilių. Taip pat įrengtas specialus kabinetas pėdų priežiūrai cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kad reikalinga slauga būtų suteikiama operatyviau.

    PSPC vadovė pabrėžia, kad modernizacija ir paslaugų plėtra tampa įmanoma bendradarbiaujant įstaigai ir savivaldybei. „Labai svarbu žinoti, kad visuomet gali ateiti, atvirai kalbėtis ir būti išgirstas“, – sakė G. Ilgūnaitė.

    Įstaigos teigimu, pokyčiai turėtų reikšti daugiau privatumo, modernesnę diagnostiką ir platesnį paslaugų spektrą vienoje vietoje. Tai aktualu ne tik pacientams, bet ir specialistams, kuriems atnaujintos darbo vietos padeda efektyviau organizuoti darbą.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Varėnos „Žilvičio“ darželyje – nemokamos konsultacijos šeimoms: kaip užsiregistruoti ir kam jos skirtos

    Varėnos „Žilvičio“ darželyje – nemokamos konsultacijos šeimoms: kaip užsiregistruoti ir kam jos skirtos

    Varėnos „Žilvičio“ lopšelis-darželis kartu su Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA Dzūkijos filialu įgyvendina projektą „Spalvotais vaikystės žingsneliais“ Nr. 11-137-K-0002, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

    Projekto metu šeimoms sudaroma galimybė gauti nemokamas konsultacijas, kurios aktualios tėvams ir globėjams, auginantiems vaikus su klausos sunkumais ar turintiems su tuo susijusių klausimų. Tokios konsultacijos paprastai padeda aiškiau susidėlioti pagalbos planą, suprasti ugdymo galimybes ir turimas paslaugas.

    Gegužės 14 dieną nuo 12.30 iki 15.00 valandos „Žilvičio“ lopšelyje-darželyje lankysis bendrijos PAGAVA pirmininkė Rima Sitavičienė. Susitikimo metu planuojama individualiai aptarti šeimų situacijas ir atsakyti į praktinius klausimus.

    Konsultacijos skirtos ne tik darželį lankančių vaikų šeimoms, bet ir kitiems Varėnos rajono gyventojams, kuriems aktuali ankstyvoji pagalba, informacija apie ugdymo pritaikymą ar emocinė parama. Organizatoriai pabrėžia, kad kuo anksčiau šeima gauna tikslinę informaciją, tuo lengviau priimti sprendimus dėl vaiko ugdymo ir kasdienės komunikacijos.

    Norintys konsultuotis kviečiami iš anksto registruotis telefonu +370 310 52096. Registracija reikalinga tam, kad konsultacijoms būtų galima skirti pakankamai laiko ir užtikrinti sklandų konsultacijų grafiką.

  • Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas grįžta su 35-uoju sezonu: Varėna kviečia į vasaros startą Dzūkijos upėje

    Merkio maratonas šiemet skaičiuos 35-uosius metus ir pirmąjį birželio savaitgalį vėl suburs baidarių irklavimo bendruomenę Dzūkijoje. Renginys nuo 1991 metų tapo viena seniausių tęstinių vandens sporto tradicijų Lietuvoje, o pastaraisiais metais įgavo naują pagreitį, kai organizavimą perėmė entuziastų komanda „Lithuanian Kayak Marathon team“.

    Maratonas tradiciškai vyksta kartu su Varėnos vasaros turizmo atidarymu, tad į upę susirenka ne tik sportininkai, bet ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Varėnoje birželio 6–7 dienomis taip pat numatytas vandeniui dedikuotas festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu, kuriame maratonas tampa vienu pagrindinių akcentų.

    Kaip maratonas buvo išgelbėtas

    Organizatoriai pasakoja, kad prieš kelerius metus renginys buvo atsidūręs ties riba, kai dėl mažėjančio dalyvių skaičiaus ir organizacinių sunkumų jo tęstinumas tapo neaiškus. Lūžio tašku tapo žinia apie ilgamečio organizatoriaus ir Lietuvos keliautojų sąjungos prezidento Algimanto Juocevičiaus sveikatos problemas, po kurios bendruomenė nusprendė tradiciją perimti į savo rankas.

    „Arba maratoną rengiame patys, arba jo neteksime“, – sakė vienas organizatorių Arnoldas Latvėnas.

    Pasak organizatorių, pirmą kartą rengiant maratoną naujai komandai pavyko pritraukti daugiau nei 100 dalyvių, o vėliau susidomėjimas augo. Prie starto linijos atvyko irklavimo mėgėjų ir iš užsienio, o varžybos buvo įtrauktos į Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos kalendorių.

    Nauja klasė ir aiški taisyklė

    Šių metų Merkio maratone išlieka tradicinis skirstymas į sportininkų ir turistų klases, tačiau organizatoriai žada ir papildomą galimybę tiems, kurie neturi savo įrangos. Kartu su „Upių labirintu“ planuojama nuomojamų baidarių klasė, kad startuoti galėtų ir naujokai, norintys išbandyti jėgas varžybų formatu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad maratonas orientuotas į sportinį irklavimą, todėl taisyklė dėl alkoholio yra griežta: jis netoleruojamas nei prieš startą, nei trasoje. Toks požiūris atspindi platesnę tendenciją vandens turizme, kur dalis bendruomenės siekia atskirti sportines varžybas nuo triukšmingo pramoginio plaukiojimo ir grąžinti ilgesniems maršrutams būdingą nuotykio elementą.

    Rekordai ir Merkio iššūkis

    Merkys laikomas techniška upe, kurioje svarbi trajektorija, posūkių įveikimas ir jėgų paskirstymas, todėl net trumpesnės distancijos čia gali pareikalauti daugiau nei ilgi, tolygesni maratonai kitur. Dalyviai šiemet turės progą taikytis ir į legendinį trasos rekordą, pasiektą 2008 metais, kai sportininkai atkarpą įveikė per 2 valandas ir 4 minutes.

    Vienas organizatorių A. Latvėnas pats taip pat planuoja startuoti ir dalyvauti renginio programoje: po plaukimo jis ketina prisijungti prie Varėnoje vyksiančių pokalbių apie vandens pramogas. Organizatoriai sako, kad maratonas kol kas laikosi ant bendruomenės ir savanorių pečių, o pagrindinė idėja išlieka paprasta: išsaugoti renginį tiems, kam jis tapo kasmetine vasaros pradžios tradicija.

  • Juodkalnijos EPCG įjungė 55 MW Gvozd vėjo parką: didžiausias naujas objektas nuo 1982 metų

    Juodkalnijos EPCG įjungė 55 MW Gvozd vėjo parką: didžiausias naujas objektas nuo 1982 metų

    Juodkalnijos valstybinė elektros bendrovė EPCG pradėjo eksploatuoti 55 MW galios Gvozd vėjo jėgainių parką. Projektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šalies energetikos investicijų per pastaruosius dešimtmečius ir didžiausias naujas EPCG gamybos objektas nuo 1982 metų.

    Parkui reikalingas turbinas tiekė Vokietijos gamintojas „Nordex“. Finansinį pagrindą projektui suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, skyręs 82 mln. eurų paskolą, todėl tai tapo vienu didesnių tarptautinių finansuotojų remiamų atsinaujinančios energetikos projektų šalyje.

    Skelbiama, kad Gvozd parkas per metus turėtų pagaminti apie 150 GWh elektros. Toks kiekis paprastai prilyginamas maždaug 25 000 namų ūkių metiniam poreikiui, nors faktinis poveikis priklauso nuo vartojimo struktūros ir tinklo apkrovų.

    EPCG pabrėžia, kad tai pirmas didesnis naujos generacijos projektas, įgyvendintas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko finansavimu per daugiau nei 40 metų. Energetikos sektoriui tai svarbus signalas, kad Juodkalnija aktyviau pereina nuo importo ir senesnių pajėgumų prie vietinės, mažesnių emisijų gamybos.

    „Kartu su beveik 100 MW saulės elektrinių, kurias per pastaruosius trejus metus įrengėme daugiau nei 10 000 objektų, rodome, kad Juodkalnija apie energetikos transformaciją ne tik kalba, bet ją ir stato“, – sakė EPCG valdybos pirmininkas Milutinas Đukanovičius.

    Vėjo ir saulės elektrinių plėtra regione dažniausiai siejama su keliais tikslais: didesniu energetiniu saugumu, mažesnėmis priklausomybėmis nuo importuojamų išteklių ir geresniu atitikimu Europos klimato politikos krypčiai. Tačiau kartu tokie projektai didina poreikį investuoti į tinklo balansavimą, rezervinius pajėgumus ir lankstesnį vartojimo valdymą.

  • Balkan Battery Day Atėnuose: kodėl baterijų kaupimo bumas Balkanuose įgauna gigavatų mastą

    Baterijų rinkos lūžis Pietryčių Europoje

    Baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) Balkanuose iš nišinės idėjos sparčiai virsta komercine realybe, o projektų planai Graikijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje jau skaičiuojami gigavatais. Šiame kontekste 2026 metų gegužės 21 dieną Atėnuose vyks Balkan Battery Day 2026, subursiantis plėtotojus, komunalines įmones, investuotojus, politikos formuotojus ir technologijų tiekėjus.

    Renginio darbotvarkė orientuota į tai, kas dažniausiai nulemia projektų sėkmę: tinklo prijungimo galimybes, leidimų išdavimą, pajamų modelius ir kaupimo įrenginių optimizavimą. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas nėra paroda, o koncentruota konferencija su iš anksto suderintais B2B susitikimais.

    Kodėl kaupimas tapo būtina infrastruktūra

    Pietryčių Europoje augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, kaupimas vis dažniau vertinamas kaip būtina infrastruktūra elektros sistemai subalansuoti. Baterijos leidžia greičiau reaguoti į generacijos svyravimus, mažinti tinklo perkrovas ir suteikti papildomų lankstumo paslaugų, kurios tampa vis svarbesnės atsinaujinančiai energetikai plečiantis.

    Kartu tai susiję ir su regiono energetinio saugumo darbotvarke: kaupimas padeda mažinti priklausomybę nuo brangių pikinės generacijos sprendimų ir efektyviau išnaudoti vietinę gamybą. Dėl to daugėja tiek atskirų (standalone) BESS projektų, tiek hibridinių, kai baterijos diegiamos šalia saulės ar vėjo parkų.

    Graikija, Rumunija ir Bulgarija: kur juda projektai

    Graikija pastaraisiais metais išsiskiria kaip viena pažangiausių kaupimo rinkų Pietryčių Europoje, kur judėjimą skatina reformos elektros rinkoje ir valstybinės paramos mechanizmai, įskaitant aukcionus. Dėl to vis dažniau matomas portfelių formavimas, kai atsinaujinančios elektrinės planuojamos kartu su kaupimu, siekiant didesnio sistemos lankstumo ir stabilesnių pajamų.

    Rumunijoje kaupimo plėtrą stiprina ES remiami finansavimo ir modernizavimo instrumentai bei augantis investuotojų apetitas. Rinkos dalyviai spartina diegimo strategijas, siejamas su tinklo balansavimu ir atsinaujinančių išteklių integracija, o sprendimai vis dažniau vertinami kaip ilgalaikė sistemos modernizavimo dalis.

    Bulgarijoje didesnis dėmesys krypsta į hibridinius atsinaujinančios energetikos ir kaupimo modelius, ypač augant saulės generacijai ir ieškant būdų efektyviau valdyti gamybos netolygumus. Platesniame Balkanų ir Vakarų Balkanų WB6 kontekste esminiais klausimais išlieka projektų bankabilumas, leidimų procesai, prieiga prie rinkų ir realios tinklo prijungimo sąlygos.

    Ką aptars konferencijoje ir kas dalyvaus

    Tarp patvirtintų pranešėjų minimi „Rezolv Energy“ vadovas Alastairas Hammondas, „ENEVO Group“ bendraįkūrėjas ir vadovas Cristianas Pîrvulescu, „Solarpro Holding“ atstovas Gabrielis Nenovas, „Principia Energy“ investicijų ir rinkos žvalgybos vadovas George’as Chronaiosas, taip pat „Capalo AI“ vadovas Henri Taskinenas. Programoje numatyti ir diskusijų dalyviai iš Hellenic Energy Exchange (HEnEx), taip pat Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

    Organizatorių teigimu, konferencija bus skirta praktikai: tinklo prijungimo „butelio kakleliams“, leidimų sistemoms, papildomoms sisteminėms paslaugoms, hibridiniams projektams ir kaupimo turto komerciniam optimizavimui. Atskirose sesijose bus nagrinėjama, kaip BESS gali prisidėti prie regiono energetinio saugumo, tarpvalstybinių srautų ir sistemų integracijos Pietryčių Europoje.

    „Kaupimo rinka regione pereina į lemiamą etapą, kai svarbiausia tampa ne ambicijos, o įgyvendinimo greitis ir aiškūs pajamų modeliai“, – teigia renginio organizatoriai.

    Renginį organizuoja Invest In Network, o rėmėjų gretose minimi „Huawei Digital Power“, „LONGi“ ir „Capalo AI“, taip pat „Clyde & Co“, „YESS Power“ ir „ENEVO Group“. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvių vietų skaičius ribotas, todėl didelė dalis vertės kuriama per tikslinius susitikimus tarp plėtotojų, finansuotojų ir technologijų tiekėjų.

    Didėjant projektų apimtims ir konkurencijai, Balkan Battery Day 2026 siekia tapti momentine „nuotrauka“, parodančia, kur link juda Balkanų BESS rinka ir kokios kliūtys dar gali sulėtinti gigavatinių planų virtimą veikiančia infrastruktūra.

  • Graikija svarsto dar vieną FSRU: „Dioriga Gas“ žada proveržį, bet DESFA kelia naujų klausimų

    Graikijos energetikos rinkoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl dar vieno plaukiojančio SGD terminalo (FSRU). „Motor Oil“ grupės projektas „Dioriga Gas“ numatomas maždaug už 70 kilometrų nuo Atėnų, Agioi Theodori vietovėje, netoli bendrovės naftos perdirbimo gamyklos.

    Projekto tikslas – į Pietų Graikiją atvesti apie 21–24 TWh suskystintų gamtinių dujų ir papildomai sukurti 177 000 kubinių metrų SGD saugojimo pajėgumų. Vystytojai skaičiuoja, kad tai reikšmingai padidintų šalies infrastruktūros galimybes aptarnauti tiek vidaus vartojimą, tiek regioninius srautus.

    Licencijos, išimtys ir rinkos testas

    „Dioriga Gas“ komanda nurodo, kad šiuo metu prioritetas – jūrinės licencijos gavimas ir reguliaciniai sprendimai, įskaitant trečiųjų šalių prieigos išimtį iš energetikos reguliuotojo. Lygiagrečiai vyksta derybos su SGD rinkos dalyviais dėl įsitraukimo į projektą kaip suinteresuotoms šalims.

    Terminalo pajėgumų rezervavimo procesas Graikijoje nėra naujiena: pirmasis „Dioriga Gas“ rinkos testo etapas buvo pradėtas 2021 metais, o antrasis etapas paskelbtas 2023 metais. Tais pačiais 2023 metais projektas taip pat buvo įvardytas strategine investicija, o tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį procedūrų spartinimui.

    Graikijos tikslas po 2027 metų

    Graikija siekia įtvirtinti regioninio SGD centro vaidmenį, ypač artėjant planuojamam visiškam rusiškų dujų atsisakymui nuo 2027 metų. Tokia kryptis reiškia didesnį poreikį importo lankstumui ir infrastruktūrai, kuri leistų reaguoti į paklausos šuolius bei užtikrinti tiekimą kaimyninėms rinkoms.

    Vystytojai argumentuoja, kad papildomas FSRU galėtų prisidėti prie trūkstamų kiekių padengimo ir sustiprinti Pietų Graikijos tiekimo saugumą. Tačiau tokio tipo projektų sėkmė priklauso ne tik nuo komercinio susidomėjimo, bet ir nuo laiku suderintų prijungimo prie perdavimo sistemos sprendimų.

    DESFA sprendimas gali keisti grafiką

    Įtampą kelia tai, kad perdavimo sistemos operatorius DESFA, remiantis viešai aptartais vertinimais, šiemet į 2026–2035 metų plėtros planą neįtraukė dalies esminių „Dioriga Gas“ prijungimo darbų. Argumentuojama, kad nebuvo laiku įvykdyti konkretūs sutartiniai įsipareigojimai, todėl kyla klausimų dėl projekto terminų ir įgyvendinimo kelio.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad projektui teks iš naujo derinti kai kuriuos techninius ir planavimo sprendinius, o rinkos dalyviams – atidžiau vertinti, kada pajėgumai realiai galėtų tapti prieinami. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Dioriga Gas“ pavyks išlaikyti strateginės investicijos pagreitį ir įtikinti tiek reguliuotojus, tiek rinką dėl projekto būtinybės.

  • „SOCAR“ užbaigė Italiana Petroli įsigijimą: kodėl Italija tampa svarbiausiu plėtros tašku Europoje

    „SOCAR“ užbaigė Italiana Petroli įsigijimą: kodėl Italija tampa svarbiausiu plėtros tašku Europoje

    Azerbaidžano valstybinė naftos ir dujų bendrovė „SOCAR“ pranešė užbaigusi 99,82 proc. Italijos įmonės Italiana Petroli (IP) akcijų įsigijimą iš API Holding. Sandoris reiškia, kad „SOCAR“ perima beveik visą vienos iš ilgiausiai veikiančių Italijos degalų ir perdirbimo grupių kontrolę.

    Italiana Petroli istorija siekia daugiau nei 90 metų, o jos veikla apima visą grandinę nuo perdirbimo iki degalinių tinklo. Bendrovė valdo dvi naftos perdirbimo gamyklas, talpyklų ir saugyklų infrastruktūrą bei platų mažmeninės prekybos tinklą visoje Italijoje.

    „SOCAR“ šį žingsnį sieja su ilgalaike strategija stiprinti pozicijas Europoje, o Italiją įvardija kaip vieną pagrindinių rinkų. Praktikoje tai reiškia ne vien investiciją į prekės ženklą ar degalinių tinklą, bet ir galimybę kontroliuoti didesnę logistikos bei tiekimo dalį vienoje didžiausių Europos energijos vartotojų rinkų.

    Kas keičiasi Italijos rinkoje

    Italija pastaraisiais metais aktyviai diversifikavo energijos tiekimą, o naftos produktų rinka kartu su perdirbimo sektoriumi išlieka strategiškai svarbi tiek transportui, tiek pramonei. Tokiose sąlygose perdirbimo pajėgumai, saugyklos ir platinimo tinklas tampa ne tik komerciniu, bet ir infrastruktūriniu pranašumu.

    Įsigijimas leidžia „SOCAR“ įsitvirtinti kaip integruotam rinkos dalyviui, turinčiam realius aktyvus šalies viduje, o ne tik prekybinius srautus. Tai gali sustiprinti IP derybinę galią tiekimo grandinėje ir padidinti atsparumą kainų svyravimams bei logistikos sutrikimams.

    Ryšys su naftos ir dujų srautais

    „SOCAR“ pabrėžia, kad Italijai nafta tiekiama per Baku–Tbilisio–Džeichano (BTC) naftotiekį, o dujos pasiekia Europą Pietiniu dujų koridoriumi. Tokie maršrutai yra svarbūs platesniame Europos energijos saugumo kontekste, nes suteikia papildomų alternatyvų tradiciniams tiekimo keliams.

    Sandoriu „SOCAR“ taip pat signalizuoja ketinimą išlaikyti ir toliau plėtoti IP rinkos pozicijas, reputaciją bei operacinius pajėgumus. Tai reiškia, kad artimiausiu metu tikėtinas tęstinumas veikloje, tačiau ilgainiui gali atsirasti daugiau investicijų į modernizaciją, logistikos efektyvumą ir mažmeninės prekybos tinklo konkurencingumą.

  • Lenkija spartina 560 MW dujų elektrinės Gdanske statybas: kaip ji stabilizuos tinklą ir kada startuos?

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios šalies šiaurėje didelio masto kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės (CCGT) statybos Gdanske. Apie spartėjančius darbus pranešė „Energa“, priklausanti „ORLEN“ grupei, o 560 megavatų galios blokas įvardijamas kaip svarbi regiono energetikos strategijos dalis.

    Šiuo metu statybvietėje vyksta žemės darbai ir pamatų sutvirtinimas, baigti specializuoti gręžtiniai poliai variklinės ir turbinos įrangai. Toliau pereinama prie šilumos utilizavimo katilo pamatų, o pasirinkti sprendimai turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.

    Projektas kuriamas kaip lankstus elektros sistemos šaltinis, galintis greitai įsijungti, kai svyruoja atsinaujinančios energijos gamyba. Skelbiama, kad per pirmuosius 20 metų elektrinė galėtų pagaminti daugiau kaip 43 teravatvalandes elektros, o metinė jos generacija būtų pakankama daugiau nei 1 000 000 namų ūkių poreikiams padengti.

    Statybų etapą vykdo konsorciumas, kurio lyderis yra „Polimex Mostostal“, o piko metu objekte turėtų dirbti beveik 700 žmonių. Teigiama, kad apie 80 proc. projekto išlaidų nukreipiama Lenkijos rinkai, įtraukiant maždaug 150 vietos subrangovų, o vėliau elektrinėje dirbs apie 60 specialistų.

    Pagrindiniai pamatų darbai planuojami 2026 metų antrąjį pusmetį, o „Siemens Energy“ turbinų ir generatorių pristatymas numatytas 2027 metais. Gdansko blokas yra vienas iš keturių „Energa“ vystomų dujinių projektų, kurie bendrai turėtų suteikti apie 2,4 gigavato galios ir pakeisti palaipsniui iš rinkos traukiamus senesnius anglies blokus.

    „Gdanskas ir Pamario regionas išgyvena istorinį pokytį. CCGT Gdanskas bus pirmasis didelio masto sisteminis šaltinis Pamaryje“, – sakė „Energa“ valdybos pirmininkė Magdalena Kamińska.

    Anot bendrovės, kartu su kitais statomais blokais tai turėtų perkelti didesnę sistemos balansavimo ir tiekimo dalį į šalies šiaurę. Toks akcentas ypač svarbus didėjant vėjo ir saulės generacijai, kai elektros sistemai reikia greitai valdomų pajėgumų, galinčių kompensuoti gamybos svyravimus.