CP v2

Blog

  • Japoninė gluosnė Hakuro Nishiki: spalvingi lapai užkariavo sodus, bet yra kelios svarbios taisyklės

    Japoninė gluosnė Hakuro Nishiki pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių mažų sodų ir kiemų augalų: ji kompaktiška, greitai sukuria tvarkingą formą ir išsiskiria margais lapais. Dažniausiai tai gluosnis, kuris natūraliai augtų kaip krūmas, tačiau skiepytas ant stiebo dažnai atrodo kaip mažas medelis.

    Ši veislė paprastai užauga iki maždaug 1,5 metro, todėl tinka ir riboto ploto sklypams. Pavasarį, dar prieš pilnai išsiskleidžiant lapams, gluosnį puošia katkinai, o vėliau svarbiausiu akcentu tampa lapija, kuri sezono metu keičia atspalvius.

    Kas labiausiai traukia akį?

    Hakuro Nishiki vertinama pirmiausia dėl šviesių lapų viršūnėlių: jos gali būti balkšvos, šviesiai žalsvos, neretai pasirodo ir švelnus rausvas tonas. Lapai paprastai yra lancetiški, smailėjantys, o margumas ryškiausias ant jaunų ūglių.

    Rudenį lapai nukrenta, tačiau šiltuoju sezonu augalas ilgai išlieka dekoratyvus. Būtent todėl jis dažnai pasirenkamas kaip vienas pagrindinių akcentų prie įėjimo, terasoje ar mažame priekiniame gėlyne, kur reikia tvarkingos, bet išraiškingos žalumos.

    Vieta, dirva ir drėgmė

    Nors gluosniai apskritai laikomi pakankamai prisitaikančiais, Hakuro Nishiki gražiausiai auga derlingesnėje, sunkesnėje ir nuolat lengvai drėgnoje dirvoje. Didžiausia klaida yra leisti žemei visiškai perdžiūti, ypač vasaros karščių metu.

    Šviesa yra kitas svarbus veiksnys: saulėtoje vietoje lapų spalvos būna ryškesnės, o pats augalas auga aktyviau. Pusšešėlyje margumas dažnai priblėsta, o lapų galiukai gali pradėti džiūti, ypač jei trūksta vandens.

    Auginant vazone, drėgmės kontrolė tampa dar svarbesnė, nes žemė inde išdžiūsta greičiau nei grunte. Dėl to karštomis dienomis gali reikėti laistyti labai reguliariai, o dirvos paviršių verta mulčiuoti, kad vanduo garuotų lėčiau.

    Genėjimas ir žiemojimas

    Genėjimas yra vienas pagrindinių priežiūros darbų, nes būtent jis skatina naujų ūglių augimą, o kartu ir ryškesnį lapų margumą. Dažniausiai formavimas pradedamas anksti pavasarį, o sezono metu prireikus galima koreguoti ūglių ilgį, kad laja išliktų tanki ir taisyklinga.

    Svarbu nepalikti genėjimo vėlyvam rudeniui, nes švieži ūgliai gali nespėti sumedėti ir tampa jautresni šalčiui. Nors ši gluosnė dažnai laikoma pakankamai atsparia, jaunus ar vazone auginamus augalus verta pridengti nuo žvarbaus vėjo, o patį vazoną apšiltinti.

    Silpnesnė vieta yra ne šalčiai, o netinkamos sąlygos: perdžiūvęs, nusilpęs augalas dažniau nukenčia nuo kenkėjų ir grybelinių ligų. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad laistymas, tinkama vieta ir reguliarus stebėjimas yra patikimesnė prevencija nei bandymas problemas spręsti joms įsisenėjus.

    Jei ieškote augalo, kuris iškart suteiktų sodui modernumo ir šviesos įspūdį, Hakuro Nishiki tam tinka puikiai. Tačiau gražiausią rezultatą ji rodo tuomet, kai gauna saulės, nuolatinės drėgmės ir bent minimalų, bet reguliarų formuojamąjį genėjimą.

  • ROD skundų kronika: nuo šiukšlių maišų iki dviejų centimetrų altanos – kur dingsta logika?

    Kas slypi už ROD konfliktų

    Sodininkų bendrijose ir ROD kasdienybė dažnai virsta skundų ir aiškinimųsi maratonu, kai kaimynų ginčai persikelia į valdybos posėdžius. Iš pažiūros smulkmenos čia tampa principo reikalu, o sprendimų paieška neretai baigiasi rekomendacijomis, kurios tik dar labiau kaitina emocijas.

    Tokiuose bendruomeniniuose soduose susiduria skirtingi lūkesčiai: vieni ieško ramybės, kiti sodą mato kaip vietą eksperimentams, triukšmingiems darbams ar intensyviam poilsiui. Dėl to ROD tvarkos taisyklės, sklypų ribos ir bendro naudojimo erdvės tampa dažniausiais konfliktų taškais.

    Kai valdyba prašo įrodymų

    Viena dažniausių situacijų – šiukšlių išmetimas ne vietoje, kai atliekų maišai paliekami prie kaimyno sklypo ar takelio. Skundas valdybai paprastai prasideda prašymu įsikišti, tačiau realybėje gyventojams neretai pasiūloma patiems rinkti įrodymus ir fiksuoti pažeidėją.

    „Prašome įrengti kamerą ir užfiksuoti, kas tai daro“, – atsakė valdyba į skundą dėl reguliariai paliekamų šiukšlių.

    Tokia praktika suprantama, nes be faktų sudėtinga taikyti drausmines priemones, tačiau ji iškelia ir privatumo klausimų. Vaizdo stebėjimas bendrose erdvėse turi būti organizuojamas atsakingai, aiškiai nurodant tikslą ir vengiant filmuoti tai, kas nesusiję su pažeidimais.

    Keisčiausi paaiškinimai ir „kūrybiškos“ kaimynystės

    Konfliktai ROD dažnai gimsta ne iš piktavališkumo, o iš skirtingo situacijų interpretavimo. Pavyzdžiui, nuolat į statinę tekantis vanduo gali atrodyti kaip avarija, bet savininkas tai paaiškina kaip savadarbę, saulės energija veikiančią girdyklą paukščiams.

    Ne mažiau emocijų kelia ir triukšmo klausimas, ypač savaitgaliais. Vienam kaimynui tai paprastas pjovimas ar vejos priežiūra, kitam – ramybės trikdymas, o ginčai kartais pasiekia absurdišką lygį, kai triukšmas aiškinamas tariama „vibracine terapija“ augalams.

    Dar viena kibirkštis – ribos ir atstumai, kai ginčijamasi dėl kelių centimetrų. Varteliai, atsiveriantys „per plačiai“, ar medžio šakos, įsikišusios į takelį, virsta komisijų matavimais, fotografavimu ir rekomendacijomis, kurios retai patenkina abi puses.

    Kai keli centimetrai tampa principu

    ROD bendruomenėse ypač jautriai vertinami statiniai ir jų atitiktis taisyklėms. Kartais ginčas kyla dėl altanos, kuri, valdybos vertinimu, peržengia leistiną ribą vos keliais centimetrais, o savininkui tenka įrodinėti, kad tai tik apdaila, o ne konstrukcinė dalis.

    Toks formalumas daliai žmonių atrodo kaip pernelyg griežtas tvarkos palaikymas, tačiau valdybos dažnai remiasi logika, kad taisyklės turi galioti visiems vienodai. Būtent čia ir gimsta įtampa: vieni tikisi lankstumo, kiti – griežtos kontrolės, kad kaimynystė nevirstų chaotiška statybų aikštele.

    Galiausiai ROD konfliktai atskleidžia paprastą dalyką: bendruomenėse svarbiausia ne tik taisyklės, bet ir tarpusavio susitarimai, aiški komunikacija bei pagarba. Kai to pritrūksta, net šiukšlių maišas, varteliai ar du centimetrai gali tapti ilgalaikės kaimynų „šaltosios karo“ būsenos pradžia.

  • Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškyje vėl skambės tremtinių vardai: kaip prisijungti prie iniciatyvos „Atminties neištremsi“

    Joniškio rajono savivaldybė kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi trečius metus iš eilės prisijungia prie istorinės atminties iniciatyvos „Atminties neištremsi“ ir kviečia bendruomenę prisiminti tremtinių bei politinių kalinių likimus. Renginio esmė paprasta, bet stipri: viešai skaitomi žmonių vardai, pavardės ir trumpi likimų įrašai, kurie primena, kad už statistikos slepiasi konkrečios šeimos ir gyvenimai.

    Skaitant bus minimi likimų žymėjimai, kurie dažnai tampa skaudžiausiu akcentu: grįžo, negrįžo arba likimas nežinomas. Organizatoriai pabrėžia, kad toks atminimo būdas padeda išlaikyti ryšį su istorija ne abstrakčiai, o per asmenines istorijas, kurios formavo Lietuvos visuomenės patirtį ir tapatybę.

    Prisijungti kviečiami visi norintys, o skaitymai vyks birželio 15 dieną nuo 10.00 valandos prie Lietuvos Nepriklausomybės paminklo. Atvykti galima patogiu metu, tačiau dalyvavimui numatyta išankstinė registracija, kad skaitymai vyktų sklandžiai ir kiekvienam dalyviui būtų paskirtas laikas.

    Registracija vykdoma iki birželio 10 dienos 9.00 valandos, ją reikia atlikti užpildant organizatorių pateiktą registracijos formą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus viešųjų ryšių specialistę Mariją Kaminskaitę telefonu +370 672 25 299.

    Iniciatyvą Joniškyje koordinuoja savivaldybės administracija ir Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Organizatoriai kviečia ateiti ne tik skaityti, bet ir išgirsti kitų skaitomus vardus, nes tai tampa bendru, tyliai vienijančiu bendruomenės veiksmu.

  • Šeimos kortelė Lietuvoje: kas gali gauti, kokias nuolaidas siūlo ir kodėl ja naudojasi ne visi

    Šeimos kortelė Lietuvoje: kas gali gauti, kokias nuolaidas siūlo ir kodėl ja naudojasi ne visi

    Šeimos kortelė Lietuvoje veikia jau šešerius metus ir yra skirta gausioms šeimoms bei šeimoms, auginančioms vaiką su negalia. Kortelė suteikia nuolaidų ir kitų privilegijų sveikatos paslaugoms, kultūrai, laisvalaikiui ir kasdieniams poreikiams, o naudotis ja gali kiekvienas šeimos narys.

    Teisę į Šeimos kortelę turi beveik 44 000 šeimų, tačiau ja aktyviai naudojasi apie 19 000, tai yra 43 proc. visų teisę turinčių šeimų. Programoje dalyvauja beveik 350 partnerių, o paslaugas ir prekes su nuolaidomis šeimos gali įsigyti maždaug 3 000 vietų visoje Lietuvoje, įskaitant vis daugiau pasiūlymų internetu.

    Kam priklauso Šeimos kortelė?

    Šeimos kortelė priklauso gausiai šeimai, kurioje auga 3 ar daugiau vaikų iki 18 metų. Į šeimos sudėtį įskaičiuojami ir pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jeigu jie neturi savo vaikų ir mokosi arba studijuoja nuolatinėje studijų formoje.

    Teisę į kortelę taip pat turi šeimos, kuriose auga vaikas, kuriam nustatytas negalios lygis, arba kartu gyvena darbingo amžiaus nesusituokęs asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

    Gausios šeimos statusas gali išlikti ir pasikeitus šeimos situacijai, pavyzdžiui, po skyrybų, kai vaikai gyvena su teismo sprendimu nustatytu vienu iš tėvų. Kortelė gali būti išduodama ir šeimai, kurioje yra vaikų iš ankstesnių santuokų, jeigu bendras vaikų skaičius atitinka reikalavimą.

    Kokias naudas ji suteikia?

    Dažniausiai šeimos kortelė siejama su galimybe pigiau ir paprasčiau planuoti bendrą laisvalaikį. Dalis muziejų, renginių, edukacijų ir pramogų erdvių paslaugų siūlomos nemokamai arba su nuolaida, todėl šeimoms lengviau dažniau leisti laiką kartu ir rinktis kokybiškas veiklas.

    Kita svarbi kryptis yra sveikata ir su ja susijusios išlaidos. Kortelės turėtojams partneriai neretai taiko nuolaidas odontologijos paslaugoms, regos korekcijos priemonėms, privačioms konsultacijoms, sanatoriniam gydymui ar kitoms paslaugoms, kurios didesnėms šeimoms gali tapti reikšminga biudžeto dalimi.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, aktualios ir specialiosios išlaidos, susijusios su slauga, priežiūra ar pavėžėjimu. Programos logika paprasta: kortelė padeda mažinti kai kurias nuolat pasikartojančias išlaidas ir kartu didina paslaugų prieinamumą.

    Kaip gauti ir kiek kainuoja?

    Šeimos kortelė šeimai išduodama nemokamai, o privilegijos taikomos visai šeimai, todėl pakanka pateikti vieną prašymą. Kortelė galioja visoje Lietuvoje, tad nuolaidomis galima naudotis nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Patogumą didina ir mobilios kortelės galimybė, kai kortelė gali būti naudojama telefone. Tai ypač svarbu, kai dalis šeimos narių gyvena atskirai, pavyzdžiui, studijuojantys vaikai iki 24 metų, kurie vis dar atitinka kortelės gavimo sąlygas.

    Jeigu šeimai reikalingos kelios fizinės kortelės, kiekviena papildoma kortelė kainuoja 3,2 euro. Prašymus administruoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, o pateikimo būdai apima elektroninį ir rašytinį kreipimąsi.

    Programos duomenys rodo, kad dalis šeimų, nors ir turi teisę į kortelę, jos dar nenaudoja. Dažniausios priežastys paprastai susijusios su informacijos stoka, įpročių nebuvimu ar nepakankamai aiškiu žinojimu, kur ir kaip konkrečiai pritaikyti nuolaidas, todėl institucijos ir partneriai akcentuoja patogesnį pasiūlymų pateikimą ir skaitmeninių sprendimų plėtrą.

  • Pakruojo rajono renginiai gegužės 11–17 dienomis: teatras, parodos, Gatvės muzikos diena

    Pakruojo rajono renginiai gegužės 11–17 dienomis: teatras, parodos, Gatvės muzikos diena

    Pakruojo rajone gegužės 11–17 dienomis laukia intensyvi kultūros savaitė: nuo lėlių teatro spektaklių mokyklose iki parodų bibliotekose ir muziejuje. Programoje numatyti ir šeimoms skirti renginiai, edukacijos, poezijos vakaras bei kinas po atviru dangumi.

    Didelė savaitės dalis skiriama scenos menams. Į rajono erdves atvyksta Alytaus lėlių teatras „Aitvaras“, Vilniaus teatras „Lėlė“, Kauno lėlių teatras „Nykštukas“ ir Panevėžio lėlių vežimo teatras, o renginiai vyks tiek Pakruojyje, tiek Linkuvoje, Lygumuose, Klovainiuose ir kitose vietovėse.

    Spektakliai ir šventės

    Gegužės 11 dieną Lygumų pagrindinėje mokykloje ir Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių skyriuje rodoma Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ „Raudonkepuraitė ir vilkas“. Gegužės 12 dieną Pakruojo kultūros centre atidaroma Vilniaus teatro „Lėlė“ paroda „Lietuvos teatro legendos“.

    Gegužės 13 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje planuojamas Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Apie pasaulį“, o vakare Pakruojo kultūros centre – „Mergaitė su šautuvu“. Tą pačią dieną Linkuvos bibliotekoje vyks poezijos šventė „Meilės laiškai deivei Mildai“.

    Gegužės 14 dieną Linkuvos kultūros centre ir Rozalimo pradinėje mokykloje bus rodomas Kauno lėlių teatro „Nykštukas“ spektaklis „Du meškinai“. Stačiūnų daugiafunkciame centre numatytos kūrybinės dirbtuvės keramikos studijoje.

    Gegužės 15 dieną Nepriklausomybės skverelyje ir Pakruojo parko estradoje vyks lėlių paradas „Silvestro Dūdelės gimtadienio šventė“, o vėliau – Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis „Trys lokiai“. Tą pačią dieną planuojamos šeimos dienai skirtos edukacijos Linkuvos kultūros centro Ūdekų skyriuje, knygos pristatymas, keramikos užsiėmimas Medikoniuose ir vakarinė „Šeimos diena“.

    Muzika, transliacijos ir bendruomenės renginiai

    Gegužės 16 dieną Pakruojyje numatyta Gatvės muzikos diena, o vakare Pakruojo kultūros centre – Eurovizijos 2026 finalo transliacija. Gegužės 17 dieną Klovainių skyriuje vyks mėgėjų teatrų pasirodymai „Teatrų pavasaris“.

    Gegužės 17 dienos vakarą Stačiūnų daugiafunkcio centro kieme suplanuotas kinas po atviru dangumi, skirtas Vaiko ir šeimos dienai paminėti. Organizatoriai kviečia sekti tikslius laikus ir vietas, nes dalis renginių vyksta skirtingose rajono erdvėse.

    Parodos visą savaitę

    Šalia renginių scenose visą mėnesį ir ilgiau veiks parodos bibliotekų padaliniuose bei Žeimelio muziejuje. Gačionių padalinyje rodoma vaikų piešinių paroda „Žiedai mamai“, Linkuvos kultūros centre – Simonos Trinkaitės tapybos paroda „Svajinga ir spalvinga“.

    Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos salėje eksponuojami Irenos Kairienės tapybos darbai, o Pašvitinio padalinyje – dokumentų paroda „Pašvitinio šnektos pėdsakai“, skirta kalbininko Juozo Bilevičiaus 105 metų gimimo metinėms.

    Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ lankytojai kviečiami į parodą „100 metų radijui“, taip pat numatytos kelios laikinos ekspozicijos, tarp jų – Ugnės Vaineikienės paroda „Mamos nosinaitė“. Stačiūnų padalinyje pristatomi Algirdo Kontrimo fotodrobės „Vaikystės vandenų šalyje“, o Rimkūnų padalinyje – Janinos Pašakinskienės siūtų lėlių paroda „Lėlių pasaka“.

    Renginių programa parengta pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją. Gyventojai ir svečiai kviečiami planuotis savaitę iš anksto, nes renginiai apima skirtingas seniūnijas ir įvairias auditorijas – nuo vaikų iki teatro bei parodų mėgėjų.

  • Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Šią vasarą į šalies regionus vėl išrieda keliaujančių dirbtuvių autobusiukas KAD:MIESTELIAI, o vienas iš penkių jo sustojimų suplanuotas Pakruojo rajone, Bardiškiuose. Organizatoriai pabrėžia, kad dirbtuvės keliauja ten, kur vaikai ir jaunimas geriausiai jaučia, ko trūksta jų kasdienėms erdvėms.

    Bardiškiuose numatyta penkių dienų programa, per kurią dalyviai kartu su savanorių komanda išgrynins idėjas ir savo rankomis įgyvendins konkretų sprendimą viešojoje erdvėje. Dažniausiai tokių dirbtuvių rezultatas būna mažosios architektūros objektas ar bendruomenės susibūrimams pritaikytas akcentas, atsirandantis iš pačių jaunųjų gyventojų pasiūlymų.

    Šių metų pavasario kvietimas, pasak organizatorių, sulaukė didelio susidomėjimo: gauta daugiau nei 50 anketų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Atrinktos tik penkios vietos, todėl Bardiškių pasirinkimas reiškia, kad čia matomas aiškus bendruomenės potencialas ir poreikis įtraukti jaunimą į sprendimų kūrimą.

    Dirbtuvėse akcentuojamas ne tik fizinis rezultatas, bet ir procesas: vaikai mokosi planuoti, tartis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už bendrą aplinką. Tokios praktikos atliepia vis dažniau savivaldybėse taikomą kryptį, kai viešosios erdvės kuriamos ne vien „iš viršaus“, o įtraukiant vietos žmones ir ypač jaunimą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad apie tikslias dirbtuvių datas ir registracijos detales Bardiškiuose bus informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Pakruojyje gegužės 15 dieną – akcija Būk saugus ir pasirengęs: ką parodys civilinės saugos pajėgos

    Pakruojyje gegužės 15 dieną – akcija Būk saugus ir pasirengęs: ką parodys civilinės saugos pajėgos

    Gegužės 15 dieną Pakruojyje vyks akcija Būk saugus ir pasirengęs, skirta supažindinti gyventojus su civilinės saugos pajėgų darbu ir realiomis pasirengimo situacijoms priemonėmis. Renginys numatytas Vienybės aikštėje, nuo 10 valandos iki 14 valandos.

    Organizatoriai skelbia, kad renginio metu civilinės saugos pajėgos pristatys vykdomą veiklą, turimą techniką ir kitą įrangą, kuri naudojama reaguojant į incidentus bei ekstremaliąsias situacijas. Gyventojai galės iš arčiau pamatyti, kaip atrodo praktinis darbas, apie kurį dažniausiai girdime tik pranešimuose po įvykių.

    Tokios atviros demonstracijos pastaraisiais metais tampa vis aktualesnės, nes Lietuvoje daug dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui krizėms, įskaitant stichines nelaimes, dideles avarijas, gaisrus ar sutrikimus infrastruktūroje. Specialistai nuolat pabrėžia, kad pirmosios minutės ir žmonių žinios, kaip elgtis, gali lemti tiek asmeninį saugumą, tiek pagalbos tarnybų darbo efektyvumą.

    Renginiai, kuriuose pristatoma technika ir aiškinami reagavimo principai, paprastai skirti ne tik parodyti pajėgumus, bet ir paskatinti gyventojus pasirūpinti elementariais pasirengimo veiksmais kasdienybėje. Tai gali būti šeimos komunikacijos planas, aiškūs susitarimai, kur susitikti nutrūkus ryšiui, bei būtinos atsargos, kurios padėtų išbūti pirmąsias valandas ar parą be įprastų paslaugų.

    Akcijos organizatoriai kviečia užsukti visus, kuriems svarbu suprasti, kaip veikia civilinės saugos sistema ir kokie sprendimai priimami įvykus nelaimei. Renginys atviras visuomenei ir vyks centrinėje Pakruojo erdvėje.

  • „Polpharma“ taikosi į Rumuniją: už daugiau nei 200 mln. eurų perima Biofarm kontrolę

    Lenkijos farmacijos grupė „Polpharma“ žengia į vieną didžiausių pastarųjų metų sandorių regione ir siekia perimti kontrolinį Rumunijos vaistų gamintojos Biofarm paketą. Pagal paskelbtas sąlygas planuojama įsigyti 88,43 proc. akcijų, sandorį įgyvendinant per viešą siūlymą supirkti likusias akcijas.

    Skelbiama, kad bendra operacijos vertė gali siekti apie 1,1 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 250 mln. eurų. Biofarm pranešė, kad ketinimą parduoti savo turimus paketus yra patvirtinę pagrindiniai akcininkai Longshield Investment Group ir Lion Capital, kartu kontroliuojantys daugiau nei 88 proc. bendrovės kapitalo.

    Kas yra Biofarm?

    Biofarm yra vienas didesnių Rumunijos farmacijos gamintojų, vertinant pardavimus vienetais, o nuo 2005 metais įmonė kotiruojama Bukarešto biržoje. Bendrovė turi dvi gamyklas sostinėje ir tyrimų bei plėtros padalinį, kas Biofarm leidžia gaminti tiek vaistus, tiek platesnio vartojimo sveikatos produktus.

    Įmonės portfelį sudaro daugiau nei 100 produktų, tarp jų preparatai virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos sutrikimams, taip pat vitaminai ir maisto papildai. Biofarm istorija siekia 1921 metus, o vietos rinkoje ji laikoma ilgalaikiu ir atpažįstamu žaidėju.

    Ką reiškia šis žingsnis „Polpharma“?

    „Polpharma“ yra didžiausias Lenkijos vaistų ir farmacinių medžiagų gamintojas, daugiausia dirbantis generinių vaistų ir veikliųjų medžiagų segmente. Bendrovė savo veiklą sieja su kardiologijos, neurologijos ir gastroenterologijos sritimis, o plėtra į užsienio rinkas jau kurį laiką įvardijama kaip strateginė kryptis.

    Ši investicija gali sustiprinti „Polpharma“ pozicijas Vidurio ir Rytų Europoje, ypač vartotojų sveikatos ir vietinės gamybos grandinės segmente. Tokie sandoriai regione dažnai vertinami ir per tiekimo saugumo prizmę, nes po pandemijos Europos šalys aktyviau ieško būdų trumpinti tiekimo grandines ir didinti vietinę farmacijos gamybą.

    Pagal paskelbtą informaciją susitarimas buvo pasirašytas 2026 metų gegužės 6 dieną, o pagrindiniai akcininkai įsipareigojo parduoti savo turimus paketus per viešą akcijų supirkimo pasiūlymą. Biofarm įstatinį kapitalą sudaro 985,4 mln. akcijų, todėl sandorio įgyvendinimui svarbus bus ir techninis viešo siūlymo procesas bei reguliaciniai derinimai.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.

  • PGG finansinė duobė gilėja: profsąjungos prašo viceministro skubių derybų dėl 2027 metų paramos

    Lenkijos didžiausia anglies kasybos bendrovė Polska Grupa Górnicza (PGG) susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais, o darbuotojų atstovai ragina valdžią nedelsti. Profsąjungos kreipėsi į energetikos viceministrą Marianą Zmarzly prašydamos kuo greičiau pradėti derybas dėl bendrovės rėmimo kitais metais.

    Pasak profsąjungų, įmonėje didėja neapibrėžtumas, nes darbuotojai ir vadovybė iki šiol neturi aiškių taisyklių, kaip PGG veiks ateinančiu laikotarpiu. Pabrėžiama, kad delsimas priimti sprendimus apsunkina ne tik kasdienį planavimą, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus.

    Kas kelia įtampą PGG viduje

    Darbuotojų atstovų teigimu, dabartinę sumaištį didina išoriniai veiksniai: vėluojantys sprendimai dėl sektoriaus veikimą apibrėžiančių taisyklių ir nepakankamai aiškus finansavimo modelis. Profsąjungos nurodo, kad be konkrečių sprendimų dėl lėšų kiti procesai įmonėje tampa sunkiai įgyvendinami.

    Po balandžio 20 dieną vykusio socialinių partnerių ir valdžios atstovų susitikimo profsąjungos tikisi, kad derybos bus pradėtos be vilkinimo. Dokumentą pasirašė dešimties skirtingų profsąjunginių organizacijų lyderiai, taip demonstruodami vieningą poziciją.

    Finansavimas siejamas ir su atlyginimų taisyklėmis

    Profsąjungos akcentuoja, kad sprendimas dėl finansavimo reikalingas ne vien dėl bendrovės likvidumo. Jis tiesiogiai veikia ir derybas dėl vieningo atlygio bei darbo apmokėjimo reguliavimo.

    „Nenorime visko palikti paskutinei minutei, todėl jau dabar inicijavome pokalbį apie PGG finansavimą 2027 metais“, – sakė kasybos profsąjungos „Solidarumas“ vadovas Bogusławas Hutekas.

    „Kol nėra sprendimo dėl lėšų PGG, kyla daug kitų komplikacijų, įskaitant sunkumus tęsiant pokalbius dėl vieningo atlyginimų reglamento. Sunku derėtis dėl atlygio taisyklių, jei nežinome, kokį biudžetą turės bendrovė“, – pridūrė jis.

    Platesnis kontekstas: anglies vaidmuo ir politiniai sprendimai

    PGG yra pagrindinis anglies tiekėjas Lenkijos vidaus rinkai, ypač energetikos sektoriui, todėl jos stabilumas svarbus ne tik darbuotojams, bet ir visai tiekimo grandinei. Energetikos politikoje anglis tebėra jautrus klausimas, o paramos modeliai kasybai tiesiogiai priklauso nuo valdžios sprendimų, teisinių mechanizmų ir planuojamos sektoriaus transformacijos tempo.

    Profsąjungų žinutė aiški: kuo ilgiau bus delsiama apsibrėžti finansavimo taisykles, tuo daugiau rizikų atsiras tiek įmonės veiklai, tiek socialiniam dialogui. Artimiausi mėnesiai, profsąjungų vertinimu, turėtų parodyti, ar valdžia pasirengusi pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių susitarimų.