CP v2

Blog

  • Nuomos kainos ES sostinėse šokiruoja: kai kur jos viršija net minimalų atlyginimą

    Nuomos kainos ES sostinėse šokiruoja: kai kur jos viršija net minimalų atlyginimą

    Nuoma sostinėse aplenkia algas

    Būstas ir komunalinės paslaugos išlieka didžiausia Europos namų ūkių išlaidų eilutė. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 23,6 proc. visų išlaidų ES tenka būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui.

    Tačiau didmiesčiuose, ypač sostinėse, nuomos dalis paprastai būna dar didesnė. Dėl to mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams nuoma dažnai tampa nepakeliama našta.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos analizė, paremta ES duomenimis, rodo, kad daugumoje ES sostinių vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma viršija šalies minimalų mėnesinį atlyginimą prieš mokesčius. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu už minimalią algą vien nuomai pinigų gali neužtekti.

    Svarbu tai, kad lyginami dydžiai yra bruto, o realiai darbuotojui į rankas išmokama suma yra mažesnė. Todėl faktinė nuomos našta, vertinant pagal neto pajamas, daugeliu atvejų dar didesnė.

    Praga ir Lisabona – sunkiausi atvejai

    Didžiausias atotrūkis fiksuojamas Prahoje: vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma siekia 1 710 eurų, kai Čekijos minimalus atlyginimas yra 924 eurai. Vadinasi, vien nuomai reikėtų sumos, prilygstančios apie 185 proc. minimalios algos.

    Antroje vietoje – Lisabona. Portugalijoje minimalus mėnesinis atlyginimas, perskaičiuotas pagal mokėjimą per 14 mėnesių, siekia 1 073 eurus, o vidutinė nuoma sostinėje taip pat apie 1 710 eurų, arba maždaug 168 proc. minimalios algos.

    Daugiau nei 150 proc. minimalios algos nuomai prireiktų ir Budapešte, Bratislavoje, Sofijoje, Atėnuose bei Rygoje. Tokia proporcija reiškia, kad darbuotojas turėtų atiduoti visą algą nuomai ir vis tiek ieškoti papildomų pajamų kasdienėms išlaidoms.

    Daugelyje sostinių nuoma viršija 100 proc. minimalios algos, tarp jų – Paryžiuje, Taline, Madride, Bukarešte, Varšuvoje, Dubline, Liublianoje ir Vilniuje. Pavyzdžiui, Paryžiuje vidutinė nuoma siekia 2 523 eurus, o minimalus atlyginimas Prancūzijoje yra 1 823 eurai.

    Kur situacija palankiausia?

    Kai kuriose sostinėse minimalus atlyginimas vis dar leidžia realistiškiau padengti nuomos išlaidas. Palankiausia padėtis išskiriama Briuselyje, kur minimalus atlyginimas siekia 2 112 eurų, o vidutinė nuoma – 1 476 eurus, tad nuomai tektų apie 70 proc. minimalios algos.

    Antra pagal palankumą minima Berlyno situacija, kur nuomos našta sudaro apie 76 proc. minimalios algos. Santykinai geresni rodikliai taip pat fiksuojami Nikosijoje, Liuksemburge ir Hagoje, nors ir ten nuoma išlieka vienas didžiausių mėnesio kaštų.

    „Didelės būsto kainos ir mažos algos stumia žmones į skurdą ir ekonomiką artina prie recesijos“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch.

    „Ryšio tarp nuomos ir atlyginimų nebuvimas yra visiškai netvarus. Pridėjus augančias energijos ir maisto kainas, dirbantys žmonės priversti skolintis būtiniausiems dalykams ir praktiškai nebeturi laisvų pajamų“, – pridūrė ji.

    Kodėl sostinės tokios brangios?

    Analitikai pabrėžia, kad sostinėse nuomos kainas kelia keli veiksniai: didesnė darbo vietų koncentracija, ribota būsto pasiūla, aktyvesnės trumpalaikės nuomos rinkos ir lėtesnė naujų būstų statyba. Prie spaudimo prisideda ir ilgą laiką aukštesnės palūkanų normos, ribojusios būsto įperkamumą ir dalį paklausos nukreipusios į nuomą.

    Šalies vidurkiai dažnai atrodo geriau nei sostinių skaičiai, nes regionuose nuomos kainos žemesnės. Vis dėlto net ir tada nuoma daugeliui mažiausiai uždirbančių namų ūkių suvalgo gerokai didesnę pajamų dalį, nei rekomenduojama finansinio tvarumo taisyklėse.

    Kokie sprendimai siūlomi?

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti ES minimaliojo atlyginimo direktyvą ir stiprinti kolektyvines derybas, kad daugiau darbuotojų gautų didesnį atlygį. Taip pat siūloma vertinant minimalų atlyginimą atsižvelgti į būsto kaštus, kurie daugelyje miestų tampa lemiamu pragyvenimo veiksniu.

    Kitas akcentuojamas kelias – didesnės viešosios investicijos į socialinį būstą ir priemonės, didinančios ilgalaikės nuomos pasiūlą. Praktikoje tai reikštų greitesnį būsto projektų vystymą, aiškesnes taisykles nuomos rinkoje ir tikslines paramos schemas pažeidžiamiausioms grupėms.

  • Maža Portugalijos šeimos įmonė sutriuškino „Louis Vuitton“: teismas leido naudoti LV

    Maža Portugalijos šeimos įmonė sutriuškino „Louis Vuitton“: teismas leido naudoti LV

    Ginčas dėl dviejų raidžių

    Portugalijoje veikiantis nedidelis šeimos liqueurų gamintojas „Licores do Vale“ laimėjo teisinį ginčą su prabangos mados namais „Louis Vuitton“ dėl teisės naudoti inicialus LV savo prekės ženkle.

    Prancūzijos bendrovė teigė, kad portugalų logotipas pernelyg panašus į visame pasaulyje atpažįstamą „Louis Vuitton“ ženklą, tačiau teismas stojo smulkaus verslo pusėn.

    Ką teismas vertino?

    Ginčas kilo po to, kai Portugalijos institucijos iš pradžių buvo pritarusios prekės ženklo „LV – Licores do Vale“ registracijai, o „Louis Vuitton“ šį sprendimą apskundė. Dėl to registracijos procesas buvo laikinai sustabdytas ir perėjo į teismo stadiją.

    „Louis Vuitton“ argumentavo, kad raidės išdėstytos taip, jog vizualiai pernelyg primena jų monogramą, be to, esą taip bandoma pasinaudoti prabangos prekės ženklo reputacija ir atpažįstamumu.

    „Pastarieji mėnesiai buvo intensyvūs“, – socialiniuose tinkluose paskelbė „Licores do Vale“.

    Įmonė taip pat pabrėžė, kad inicialai yra bendro vartojimo, o sprendimą priėmęs teismas nematė pakankamo pagrindo teigti, jog vartotojai galėtų būti klaidinami ar kad būtų neteisėtai išnaudojamas kito prekės ženklo žinomumas.

    Kodėl tai svarbu smulkiam verslui?

    „Licores do Vale“ logotipą sukūrė André Ferreira ir Tânia Afonso, kurie savo gėrimus bei kitus gaminius iki šiol dažniausiai parduodavo vietos mugėse ir regiono renginiuose. Pora pripažino nesitikėjusi, kad nedidelis, iš pomėgio išaugęs verslas atsidurs prieš vieną didžiausių prabangos prekių vardų pasaulyje.

    Sprendimas atveria kelią įmonei plačiau pristatyti produkciją ir stiprinti plėtrą, nes prekės ženklo registracija yra viena svarbiausių sąlygų nuosekliai ginti pavadinimą ir investuoti į rinkodarą bei platinimą.

    Tokio pobūdžio ginčai Europoje dažnėja, nes žinomi prekės ženklai aktyviai gina intelektinę nuosavybę, o mažesni gamintojai vis dažniau siekia registruoti aiškius, trumpus ir lengvai įsimenamus ženklus. Teismų praktikoje lemiamas veiksnys dažnai tampa reali klaidinimo rizika ir tai, ar vartotojas iš tiesų galėtų supainioti skirtingų kategorijų prekes.

  • Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos kainų šuolis vėl įkaitino diskusiją

    Europoje atsinaujino raginimai apmokestinti išaugusius energetikos bendrovių pelnus, kai dėl karo su Iranu sukelto tiekimo nerimo pakilo naftos kainos. Didesnės pajamos fiksuotos tuo metu, kai gyventojai ir verslas vis dar jautriai reaguoja į bet kokius energijos kainų svyravimus.

    Rinkose didžiausią įtampą kėlė laivyba per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų maršrutų. Neapibrėžtumas lėmė staigius kainų šuolius ir svyravimus, kurie ypač palankūs bendrovėms, turinčioms stiprias prekybos komandas.

    Kas uždirbo daugiausia?

    „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas išaugo 24 proc., o „BP“ taip pat pranešė apie didesnį uždarbį. „TotalEnergies“ nurodė, kad grynasis pelnas šoktelėjo 51 proc. iki maždaug 5,1 mlrd. eurų, perskaičiavus iš dolerių.

    Nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ vertinimu, šešios didžiausios iškastinio kuro bendrovės – tarp jų „Shell“, „BP“ ir „TotalEnergies“ – 2026 metais gali uždirbti papildomai apie 31,5 mln. eurų per dieną, palyginti su 2025 metais. Tokie skaičiai kursto politines diskusijas, ar šis pelnas nėra išskirtinai susijęs su geopolitiniais sukrėtimais.

    Analitikai pažymi, kad Europos naftos gigantai dažnai daugiau uždirba ne vien iš gavybos, bet ir iš prekybos, kai rinkoje vyrauja didelis nepastovumas. Tai skiriasi nuo dalies JAV konkurentų, kurių rezultatus labiau lemia tiesioginės gavybos apimtys ir savikaina.

    Vėl kalbama apie viršpelnių mokestį

    Diskusija dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio primena 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą priimtus sprendimus, kai dalis Europos šalių laikinai apmokestino energetikos sektorių. 2026 metais iniciatyvos vėl atgijo: Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija ir Portugalija ragino Europos Komisiją svarstyti visos ES masto priemonę.

    Šios šalys argumentuoja, kad papildomos biudžeto pajamos galėtų finansuoti vartotojų apsaugos priemones, mažinti infliacijos spaudimą ir amortizuoti viešųjų finansų įtampą. Kritikai įspėja, kad per dideli mokesčiai gali mažinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir didinti priklausomybę nuo importo.

    Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų galioja laikinas energetikos pelno mokestis, taikomas Šiaurės jūroje išgaunamų naftos ir dujų pelnams, kurio tarifas siekia 38 proc. ir taikomas papildomai prie kitų sektoriaus mokesčių. Didėjant „Shell“ ir „BP“ pelnams, viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimų šią naštą didinti.

    „Fosilinio kuro milžinai vėl kraunasi didžiulius pelnus“, – sakė organizacijos Friends of the Earth atstovas Danny Grossas.

    Prancūzijoje socialistų ir žaliųjų parlamentarai pateikė siūlymą įvesti papildomą mokestį energetikos bendrovių pelnams. Prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad Europai reikalingas atsakas į, jo vertinimu, perteklinius pelnus ir spekuliacinį elgesį energijos rinkose.

    Ką tai reiškia kainoms ir energetiniam saugumui

    Naftos brangimas paprastai didina degalų ir dalies prekių savikainą, nes transporto kaštai persiduoda visai ekonomikai. Nors elektros kainų dinamika Europoje vis dažniau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių gamybos ir tinklų pajėgumų, brangi nafta vis tiek veikia infliacijos lūkesčius.

    Ekspertai įspėja, kad net jei geopolitinė įtampa atlėgtų, rinkos negrįžta į ankstesnį lygį per vieną dieną. Dalis bendrovių tokiais laikotarpiais linkusios spartinti mažesnių, greičiau įgyvendinamų gavybos projektų plėtrą, tačiau kartu atsargiau vertina itin didelės apimties investicijas.

    Pastaraisiais metais „BP“ ir „Shell“ buvo sušvelninusios dalį klimato tikslų, daugiau dėmesio skirdamos tradicinei naftos ir dujų veiklai. Tuo pat metu įtampa Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas ir su atsinaujinančios energetikos plėtra bei energijos taupymo sprendimais.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą

    Belgijos oro bendrovė „Brussels Airlines“ tikina, kad kol kas neplanuoja atšaukti skrydžių, nors rinkoje daugėja nuogąstavimų dėl galimų reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų. Nerimą kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos, susijusios su strateginiu Hormūzo sąsiauriu.

    Bendrovės atstovas teigia, kad šiuo metu tvarkaraščiai nekeičiamai vykdomi, o situacija vertinama nuolat. Vis dėlto aviacijos sektorius pripažįsta, kad geopolitiniai sukrėtimai greitai persiduoda degalų kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Ką reiškia 80 proc. užtikrinto kuro?

    „Brussels Airlines“ skelbia, kad 2026 metų iki metų pabaigos yra padengusi apie 80 proc. savo reaktyvinių degalų poreikio. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė fiziškai sandėliuose turi tokį kiekį žibalo.

    Didelė dalis šios apsaugos pasiekiama per vadinamąsias išankstines kainos fiksavimo priemones, kai finansiniais instrumentais užrakinama degalų kaina. Tokia praktika aviacijoje paplitusi, nes padeda planuoti sąnaudas, tačiau ji neapsaugo nuo realaus fizinio tiekimo trūkių, jei jie atsirastų.

    „Svarbu suprasti, kad tai yra finansinis instrumentas: kaina nustatyta iš anksto, bet tai nėra fizinis žibalo įsigijimas čia ir dabar“, – sakė „Brussels Airlines“ atstovas.

    Degalų pirkimą ir rizikos valdymą centralizuotai koordinuoja „Lufthansa Group“, kuriai priklauso ir „Brussels Airlines“. Grupė teigia artimiausioms maždaug šešioms savaitėms nematanti ženklų, kad tiekimas galėtų sutrikti, nes tiekėjai įprastai pateikia tiekimo informaciją kelioms savaitėms į priekį.

    Keleiviams jaučiamas poveikis

    Nors skrydžiai kol kas neatšaukiami, bendrovės jau ieško būdų kompensuoti išaugusias sąnaudas. „Brussels Airlines“ yra paskelbusi pokyčius trumpųjų ir vidutinių nuotolių skrydžiuose: baziniame biliete ateityje numatomas tik vienas mažas asmeninis daiktas, pavyzdžiui, kompiuterio krepšys ar nedidelė kuprinė.

    Keleiviams, norintiems į saloną įsinešti standartinį rankinį bagažą iki 8 kilogramų, tektų primokėti papildomai. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos aviacijos tendenciją, kai dalis paslaugų perkeliama į papildomų mokesčių modelį, siekiant amortizuoti nepastovias degalų ir veiklos sąnaudas.

    Europos Komisijos pozicija ir force majeure riba

    Europos Komisija viešai laikosi pozicijos, kad ES mastu apie faktinį reaktyvinių degalų trūkumą šiuo metu nepranešama. Tuo pačiu institucijos pripažįsta, kad jei geopolitiniai sutrikimai užsitęstų, gali būti svarstomi koordinuoti sprendimai dėl strateginių atsargų panaudojimo.

    Komisija taip pat skiria brangių degalų ir degalų trūkumo situacijas. Aukštos kainos savaime paprastai nėra laikomos pagrindu atšaukti skrydžius kaip išimtines aplinkybes, tačiau realus degalų trūkumas, jei jis būtų įrodytas, galėtų būti vertinamas kitaip.

    „Jei susidarytų situacija, kai oro uostai ar oro bendrovės patiria reaktyvinių degalų trūkumą, tai gali būti laikoma išimtine aplinkybe“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Praktikoje keleiviams svarbiausias klausimas išlieka paprastas: ar skrydžiai bus vykdomi. Oro bendrovės kol kas ramina, tačiau rinkos nepastovumas reiškia, kad vasaros sezonui artėjant gali daugėti kainodaros pokyčių ir papildomų mokesčių, net jei masinių atšaukimų pavyktų išvengti.

  • Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija eskalavo ginčą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo – Varšuva pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir siekia, kad susitarimo galiojimas bei taikymas būtų sustabdyti. Apie skundo perdavimą Liuksemburgui pranešė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Bosackis.

    Lenkijos pozicija grindžiama argumentu, kad dabartinė susitarimo redakcija gali pakenkti šalies ir visos ES žemės ūkiui. Varšuva teigia, jog rinką atveriantys importo srautai esą sudarytų spaudimą ūkininkų pajamoms ir didintų konkurenciją sektoriuose, kuriuose ES taikomi griežtesni gamybos reikalavimai.

    Lenkija taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Skunde siekiama, kad būtų sustabdytas ir pats susitarimo įgyvendinimas, nes, pasak Varšuvos, žalą žemės ūkiui būtų sudėtinga atitaisyti jau po to, kai prekybos srautai įsibėgėtų.

    Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis viešai patvirtino, kad byla iškelta, ir akcentavo, jog valdžia prioritetu laiko ūkininkų ir vartotojų interesų apsaugą. Pasak jo, Lenkijos gamintojai nebijo konkurencijos, tačiau tik tuo atveju, jei ji vyksta pagal vienodus standartus ir sąžiningas taisykles.

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalys – Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus – yra sudariusios platesnį partnerystės paketą, kurio dalis apima prekybos nuostatas. Pagal anksčiau priimtus politinius sprendimus, dalis susitarimo nuostatų gali būti taikoma laikinai, o galutinis įsigaliojimas priklauso nuo ratifikavimo procedūrų ES valstybėse narėse.

    ES institucijoms šis susitarimas svarbus kaip vienas didžiausių planuojamų prekybos paketų, galintis išplėsti Europos eksportuotojų galimybes, ypač pramonės, paslaugų ir kai kuriuose žemės ūkio segmentuose. Vis dėlto būtent žemės ūkis yra jautriausia tema, nes dalis šalių baiminasi dėl mėsos, cukraus, paukštienos ir kitų produktų importo poveikio vietos gamintojams.

    Lenkijos inicijuotas procesas gali tapti reikšmingu precedentu, nes ginčas persikelia į teisinį lygmenį ir priverčia vertinti ne tik politinius, bet ir procedūrinius susitarimo priėmimo aspektus. Teismo sprendimas lems, ar bus sudarytos sąlygos stabdyti taikymą, ir kokias ribas turi ES prekybos susitarimų laikino įgyvendinimo mechanizmas.

  • Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia pranešė konfiskavusi buvusio šalies futbolo rinktinės kapitono Ali Karimi turtą Alborzo provincijoje. Pasak teisminės valdžios, tai yra dalis platesnės kampanijos prieš žinomus asmenis, kuriuos režimas vadina oponentais ar bendradarbiaujančiais su priešiškomis užsienio struktūromis.

    Teigiama, kad pareigūnai identifikavo du komercinės paskirties objektus ir keturis butus, registruotus A. Karimi sūnaus Havasho Karimi vardu. Teisėsauga nurodė, kad turtas aptiktas atlikus teisinius ir žvalgybinius patikrinimus, o teismas esą nurodė jį perleisti „visuomenės naudai“.

    Platesnė kampanija prieš kritiką

    Valstybinė žiniasklaida Irane šiuos sprendimus sieja su platesniu spaudimu kultūros, sporto ir žiniasklaidos atstovams. Pastaruoju metu panašių priemonių, anot pranešimų, sulaukė buvę redaktoriai, sporto laidų vedėjai, aktoriai, taip pat žurnalistai, dirbantys opozicinėse persų kalba veikiančiose redakcijose už Irano ribų.

    Irano pareigūnai viešai deklaruoja, kad tokios priemonės taikomos dėl tariamo bendradarbiavimo su „priešiškomis valstybėmis“ ar dalyvavimo „ardomuosiuose tinkluose“. Kartu pabrėžiama, kad turto konfiskavimo praktika gali tęstis, o viešojoje erdvėje kritikai neretai puolami ir propagandinėse laidose.

    Kodėl A. Karimi tapo taikiniu?

    A. Karimi nėra pirmą kartą atsidūręs valdžios akiratyje. Po to, kai 2022 metais viešai palaikė protestus, įsiplieskusius po Mahsos Amini mirties ir tapusius judėjimo „Moterys, gyvenimas, laisvė“ simboliu, pranešta, kad jo gyvenamoji vieta buvo laikinai užantspauduota.

    Vėliau spaudimas, kaip teigiama, didėjo dėl jo dalyvavimo opoziciniuose solidarumo formatuose, siejamuose su Irano monarchijos įpėdiniu Reza Pahlavi. Tokie ryšiai Irano institucijų retorikoje dažnai pristatomi kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

    Futbolo žvaigždė, turinti milžinišką auditoriją

    1978 metais Karadže gimęs A. Karimi laikomas vienu ryškiausių Irano futbolininkų istorijoje. Jis žaidė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vėliau persikėlė į Europą ir atstovavo Vokietijos klubams „Schalke 04“ bei „Bayern Munich“, su kuriais dalyvavo UEFA Čempionų lygos varžybose.

    Azijos futbolo konfederacija 2017 metais A. Karimi įvardijo tarp svarbiausių Azijos futbolo istorijos figūrų. FIFA 2018 metų pasaulio čempionato burtų ceremonijoje jį taip pat išskyrė kaip vieną ryškiausių Irano futbolo vardų, greta kito buvusio kapitono Ali Daei.

    Pats A. Karimi anksčiau, reaguodamas į grasinimus dėl turto, yra pabrėžęs, kad jo asmeniniai interesai jam nėra svarbiausi.

    „Mano turtas tebūnie paaukotas Irano žmonėms“, – sakė Ali Karimi.

    Viešų komentarų apie naujausią konfiskavimo bangą jis kol kas nėra pateikęs. Tuo pat metu žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra kritikavusios Irano praktiką naudoti teisinius ir ekonominius svertus kaip spaudimo priemonę prieš žinomus režimo kritikus, ypač po 2022 metų protestų.

  • Reunjono oro uostas atsisakė kondicionierių: naujas terminalas vėsina pats ir taupo energiją

    Reunjono oro uostas atsisakė kondicionierių: naujas terminalas vėsina pats ir taupo energiją

    Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje Indijos vandenyne atidarytas bioklimatinis atvykimo terminalas, kuris veikia be oro kondicionavimo. Projektą įgyvendinęs Roland Garros oro uostas skelbia, kad tai pirmasis tokio tipo terminalas tropikų zonoje, o pagrindinis komforto šaltinis čia – natūrali ventiliacija.

    Terminalo koncepcija remiasi vietos klimato ypatumais: pastatas suprojektuotas taip, kad pasatų vėjas būtų nukreipiamas per fasadus ir stogą. Konstrukcijose įrengta daugiau nei 800 automatizuotų žaliuzinių langų angų, kurios realiuoju laiku reguliuojamos pagal oro sąlygas, naudojant oro stoties duomenis.

    „Šis pastatas sunaudoja maždaug 55–60 proc. mažiau energijos nei analogiškas kondicionuojamas pastatas. Nuo 8 000 tonų anglies dioksido 2011 metais nusileidome iki mažiau nei 1 000 tonų dabar“, – sakė oro uosto tvarios plėtros vadovas Marc Delanoë.

    Architektūrinė terminalo ašis – vadinamasis bioklimatinis kanjonas, ilga vidinė erdvė, kuri padeda sukurti traukos efektą. Pasak projekto architektų, vėjas pastato viršuje pagreitėja, susidaro „siurbimo“ efektas ir oras natūraliai teka per vidų, o tai leidžia palaikyti termiškai komfortišką aplinką be mechaninio vėsinimo.

    „Svarbiausias projekto akcentas yra bioklimatinis kanjonas. Kai oro srautas prie odos siekia vieną metrą per sekundę, pojūtis būna maždaug keturiais laipsniais vėsesnis nei rodo termometras“, – sakė architektas Éric Bussolino iš „AIA Life Designers“.

    Terminale integruota ir želdynų sistema: viduje bei ant stogo pasodinti endeminiai augalai, atrinkti Reunjono botanikos konservatorijos. Oro uosto atstovai teigia, kad toks sprendimas ne tik stiprina vėsos pojūtį, bet ir prisideda prie kai kurių nykstančių rūšių išsaugojimo.

    Bioklimatinio terminalo statybos siejamos su poreikiu modernizuoti bagažo patikrą pagal Europos reikalavimus. Bendra projekto vertė – apie 65 mln. eurų, o 58 proc. finansavimo skirta iš Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemonių; didžioji dalis darbų patikėta vietos įmonėms, sukūrus maždaug 1 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.

    Aviacijos sektoriui patiriant vis didesnį spaudimą mažinti poveikį klimatui, oro uostai vis dažniau ieško būdų mažinti infrastruktūros energijos poreikį. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad aviacija sudaro reikšmingą transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį, todėl investicijos į efektyvesnius terminalus tampa viena iš realiausių priemonių mažinti emisijas, nepriklausomai nuo skrydžių apimčių.

    Roland Garros oro uostas skelbia, kad dekarbonizacijos planas tęsiamas ir toliau: artimiausiu metu numatyta pertvarkyti išvykimo terminalo erdves, o strateginis tikslas – iki 2030 metų pasiekti oro uosto energetinį savarankiškumą. Projektas jau sulaukė tarptautinio dėmesio ir apdovanojimų, o pats oro uostas minimas tarp estetiškai išskirtinių pasaulio oro uostų.

  • Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje: kodėl nuo šios pareigos priklauso viešosios paslaugos

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje: kodėl nuo šios pareigos priklauso viešosios paslaugos

    Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena – proga priminti, kad viešųjų paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo gyventojų ir verslo sumokamų mokesčių. Būtent jie sudaro pagrindą valstybės ir savivaldybių biudžetams, iš kurių finansuojamos svarbiausios sritys.

    Mokesčių mokėtojai prisideda prie švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės paramos, viešojo saugumo, kelių ir kitos infrastruktūros, taip pat gynybos finansavimo. Kuo stabilesnis biudžeto surinkimas, tuo nuosekliau valstybė gali planuoti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Ši diena kartu yra priminimas, kad mokesčiai nėra vien formalus įsipareigojimas. Tai ir pasitikėjimo valstybe klausimas: skaidrus lėšų naudojimas, aiškios taisyklės ir patogus administravimas didina žmonių motyvaciją deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius laiku.

    Praktikoje mokesčių kultūrą stiprina ne tik kontrolė, bet ir patogūs sprendimai. Elektroninės deklaravimo sistemos, skaitmeninės apskaitos priemonės bei vis plačiau taikomi duomenų analitikos ir DI sprendimai padeda greičiau pastebėti klaidas, mažinti šešėlį ir supaprastinti procesus sąžiningai dirbantiems.

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena taip pat skirta padėkoti žmonėms ir įmonėms, kurie kuria darbo vietas, investuoja ir atsakingai vykdo savo įsipareigojimus. Jų indėlis svarbus ne tik šiandienos biudžetui, bet ir ilgalaikiam šalies augimui bei paslaugų kokybei.

  • Nemokama nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostus internete: kur rasti skrydžius ir parkavimą

    Nemokama nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostus internete: kur rasti skrydžius ir parkavimą

    Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostų skaitmenines paslaugas. Renginys skirtas visiems, kurie nori paprasčiau rasti kelionėms svarbią informaciją internete.

    Paskaita vyks gegužės 14 dieną 16.00 valandą ir truks apie 1,5 valandos. Tema – Lietuvos oro uostai skaitmeninėje erdvėje, o ją pristatys Lietuvos oro uostų skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis.

    Ką sužinos paskaitos dalyviai?

    Paskaitoje bus praktiškai paaiškinta, kaip naudotis Lietuvos oro uostų interneto svetainėmis ir greitai rasti aktualią informaciją prieš kelionę. Dalyviams žadama parodyti, kur patogiausiai tikrinti skrydžių tvarkaraščius ir kaip nepasiklysti tarp skirtingų oro uostų puslapių.

    Taip pat bus aptarta, kaip internetu rezervuoti parkavimą ir kokios detalės svarbiausios, kad pasirinktas sprendimas atitiktų kelionės laiką. Pasak organizatorių, dėmesys bus skiriamas ir dažniausiems klausimams, su kuriais susiduria keleiviai planuodami išvykimą ar atvykimą.

    Kam tai aktualu ir kaip prisijungti?

    Tokios paskaitos ypač naudingos žmonėms, kurie rečiau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis arba nori susisteminti žinias prieš kelionę. Kartu tai gali būti pravartu ir artimiesiems, padedantiems vyresnio amžiaus šeimos nariams pasiruošti skrydžiui.

    Paskaita nemokama, numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą, o dalyviams pageidaujant gali būti išduodami pažymėjimai. Prisijungimas galimas nuotoliniu būdu, organizatoriai taip pat numato tiesioginę transliaciją.