CP v2

Blog

  • Portugalija ir Ispanija MŠ 2026: virtuali simuliacija parodė dramą ir nugalėtoją

    Portugalija ir Ispanija MŠ 2026: virtuali simuliacija parodė dramą ir nugalėtoją

    Portugalijos ir Ispanijos akistata pasaulio futbolo čempionate 2026 metais būtų viena labiausiai laukiamų turnyro dvikovų. Šios kaimynės iš Pirėnų pusiasalio turi ilgą principinių rungtynių istoriją, o jų tarpusavio mačai dažnai sprendžiasi detalėmis.

    Internete didelio dėmesio sulaukė youtuberio atlikta šio mačo simuliacija žaidime „EA Sports FC 26“. Nors tai nėra realių rungtynių prognozė, tokie įrašai dažnai išpopuliarėja dėl galimybės pamatyti įsivaizduojamus scenarijus ir ryškiausių žaidėjų dvikovas.

    Simuliacijoje rungtynės klostėsi apylygiai, o pirmasis įvartis krito 25 minutę, kai Joao Cancelo perdavimą galva tiksliai užbaigė Rafaelis Leao. Ispanai greitai atsakė, o 31 minutę rezultatą išlygino „Barcelona“ saugas Pedri.

    Antroje rungtynių dalyje abi komandos daugiau dėmesio skyrė gynybai, todėl rezultatas nepakito ir po 90 minučių švieslentėje degė 1:1. Simuliacijoje pratęsimas nebuvo žaidžiamas, o nugalėtojas paaiškėjo baudinių serijoje.

    Baudiniuose pranašesni buvo portugalai, kurie pagal virtualų scenarijų žengtų į kitą etapą. Tokia baigtis dar labiau kaitina diskusijas, nes realybėje šių rinktinių dvikovos neretai tampa psichologiniu karu, kuriame daug lemia vartininkų forma ir šaltakraujiškumas lemiamais momentais.

    2026 metų pasaulio čempionatas vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o turnyro formatas bus išplėstas iki 48 komandų. Didesnis rungtynių skaičius reiškia ir daugiau galimų didžiųjų derbių atkrintamosiose, tačiau kartu padidina rotacijos ir fizinio pasirengimo svarbą net elitinėms rinktinėms.

    Papildomą intrigą tokioje akistatoje kurtų Cristiano Ronaldo faktorius, nes jis ne kartą yra užsiminęs apie artėjančią karjeros rinktinėje pabaigą po pasaulio čempionato. Portugalijai tai būtų emocinis fonas, o Ispanijai – dar viena priežastis siekti simbolinės pergalės prieš ilgametį varžovą.

  • Neymarą po pralaimėjimo pašiepti norvegai: „Steam“ užplūdo komentarai su vėliavomis

    Neymarą po pralaimėjimo pašiepti norvegai: „Steam“ užplūdo komentarai su vėliavomis

    Naktį į sekmadienį pasaulio futbolo čempionate įvyko vienas labiausiai lauktų mačų: Brazilija susitiko su gerą formą demonstravusia Norvegija. Rungtynės baigėsi Brazilijai skausmingai, o po finalinio švilpuko dėmesys netikėtai persikėlė iš stadiono į internetą.

    Mače ryškiausiu herojumi tapo Erlingas Brautas Haalandas, per lemiamas minutes pelnęs du įvarčius ir atvėręs Norvegijai kelią į kitą etapą. Brazilijos garbės įvartį nuo 11 metrų žymos įmušė Neymaras, o netrukus socialiniuose tinkluose ir žaidėjų bendruomenėse pradėjo plisti pašaipos.

    Pašaipos persikėlė į „Steam“

    Pasak straipsnyje aprašyto epizodo, norvegų sirgaliai išnaudojo tai, kad Neymaras seniai žinomas kaip vaizdo žaidimų gerbėjas. Dalis sirgalių nukreipė dėmesį į jo „Steam“ paskyrą, kur, kaip teigiama, ėmė masiškai rašyti komentarus su Norvegijos vėliavos simboliais.

    Tokia taktika dažniausiai skirta ne realiai pakenkti, o sukelti emocinę reakciją ir priminti apie pralaimėjimą. Kol kas nėra ženklų, kad šis išpuolis būtų turėjęs rimtesnių pasekmių, o pats žaidėjas viešai į tai nereagavo.

    Kodėl futbolininkai atsiduria žaidėjų taikinyje?

    Žaidimų platformos ir socialiniai tinklai vis dažniau tampa vieta, kur sirgaliai išlieja emocijas po svarbių rungtynių. Tokie komentarų „antplūdžiai“ paprastai priskiriami skaitmeniniam priekabiavimui, o jų mastą sustiprina lengvas koordinavimas bendruomenėse.

    Neymaras žaidimų pasaulyje nėra atsitiktinis svečias: jis ne kartą viešai rodė susidomėjimą įvairiais žaidimais ir transliacijomis. Dėl to jo paskyros tampa lengviau atpažįstamu taikiniu, kai sporto emocijos persikelia į interneto erdves.

    Ką tokiais atvejais daro platformos?

    Tokiose situacijose dažniausiai taikomos komentarų moderavimo, paskyros privatumo ir bendruomenės taisyklių priemonės, leidžiančios riboti šlamštą bei priekabiavimą. Praktikoje tai gali reikšti komentarų ribojimą, vartotojų blokavimą ar pranešimų filtravimą.

    Nors ši istorija atrodo labiau kaip erzinantis „trolinimas“, ji primena platesnę tendenciją: sporto žvaigždžių viešos paskyros tampa sirgalių kovų arena, o skaitmeniniai išpuoliai dažnai vyksta greičiau nei spėjama suvaldyti emocijas po rungtynių.

  • Half-Life 2 gerbėjus kaitina naujas slaptosios misijos prequelas: štai ką ruošia Blixibon

    Half-Life 2 gerbėjus kaitina naujas slaptosios misijos prequelas: štai ką ruošia Blixibon

    Kultinio „Half-Life 2“ modifikacijų kūrėjai pristatė naują ambicingą projektą, kuris turėtų praplėsti „Entropy: Zero“ visatą. Naujoji dalis vadinsis „Entropy: Zero 2 – Progenitors“ ir, anot kūrėjų, bus orientuota ne į įprastą šaudyklę, o į slaptą veikimą bei taktiką.

    „Entropy: Zero“ serija išsiskyrė tuo, kad pasakojo istoriją iš Kombinato pusės ir žaidėjui leido pažvelgti į pasaulį ne per sukilėlių, o per okupantų struktūrų prizmę. „Progenitors“ ši idėja tęsiama, tačiau pagrindinis veikėjas bus ne eilinis pėstininkas, o specialiųjų operacijų tipo žudikas, primenantis „Half-Life“ pirmosios dalies juodųjų operacijų įvaizdį.

    Veiksmas po Septynių valandų karo

    Kūrėjų aprašyme teigiama, kad istorija vyks ateityje po vadinamojo Septynių valandų karo, kai Kombinatas perėmė Žemės kontrolę. Pagrindinė užduotis bus pašalinti maištaujantį Progenitorių, kuris siužete pristatomas kaip svarbus „šablonas“ klonavimui ir pirmųjų Kombinato karių kūrimui.

    Toks pasirinkimas gali patikti „Half-Life“ gerbėjams, nes leidžia dar labiau panerti į serijos mitologiją ir užpildyti spragas, kurias oficialiuose žaidimuose kūrėjai dažnai palikdavo tik užuominomis. Be to, kūrėjai žada ir kitokį vizualinį posūkį, kuris turėtų pabrėžti šios istorijos atskirtį nuo ankstesnių serijos epizodų.

    Daugiau slaptumo ir improvizacijos

    Projektą kurianti studija „Blixibon“ yra parodžiusi trumpų vaizdo įrašų, kuriuose matyti nauji ginklai ir mechanikos. Akcentuojamas slaptas priartėjimas, dėmesio nukreipimas ir lankstesnis žaidimo stilius, labiau primenantis į situacijas orientuotą žanrą nei tradicinę linijinę šaudyklę.

    Žaidime turėtų atsirasti ir tokie sprendimai kaip kišenvagystė iš priešininkų ar daiktų mėtymas, kad sargybiniai nusisuktų nuo saugomų zonų. Tokios mechanikos pastaraisiais metais tapo itin vertinamos žaidėjų, nes leidžia tą pačią užduotį atlikti skirtingais būdais ir skatina kūrybiškumą.

    Kada pasirodys?

    Tiksli išleidimo data kol kas neskelbiama. Kūrėjai viešai užsimena, kad vystymo kelyje būta sunkumų, įskaitant kai kurių komandos narių kūrybinį perdegimą, tačiau didžiausi iššūkiai, panašu, jau įveikti.

    „Half-Life“ bendruomenėje tokie projektai dažnai tampa svarbiais įvykiais, nes leidžia sugrįžti į pamėgtą pasaulį net ir nesulaukiant naujų oficialių serijos dalių. Jei „Progenitors“ ištesės pažadą tapti slaptumo pagrindu kuriamu prequelu, jis gali tapti vienu ryškesnių pastarųjų metų gerbėjų projektų „Half-Life 2“ aplinkoje.

  • „Microsoft“ ir „Amazon“ ruošia Wolfenstein sugrįžimą: kalbama apie Wolfenstein 3 ir serialą

    „Microsoft“ ir „Amazon“ ruošia Wolfenstein sugrįžimą: kalbama apie Wolfenstein 3 ir serialą

    „Xbox“ studijų užkulisiuose pastarosiomis dienomis netrūksta kalbų apie permainas, o dėmesio centre atsidūrė „MachineGames“. Viešoje informacijoje ir žiniasklaidos pranešimuose minimi vadovų pasikeitimai „Arkane Studios“ bei platesnės „Microsoft“ žaidimų padalinio pertvarkos.

    Pranešama, kad „MachineGames“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jerkas Gustafssonas formaliai perėmė „Arkane Studios“ vairą po Leonardo Bendelio pasitraukimo. Žurnalistai, tarp jų ir „Bloomberg“ atstovas Jasonas Schreieris, yra nurodę, kad Gustafssonas studijai vadovauja jau kurį laiką, todėl tai labiau įtvirtina anksčiau aptartą situaciją, o ne staigi naujiena.

    Šios rokiruotės vyksta tuo metu, kai „Microsoft“ žaidimų verslas patiria spaudimą optimizuoti kaštus ir peržiūrėti studijų strategiją. Dėl to rinkoje nuolat aptarinėjamas galimas komandų jungimas, projektų perplanavimas ar prioritetų perskirstymas, ypač po didelių įsigijimų ir aktyvios leidybos plėtros.

    Kas žinoma apie Wolfenstein 3?

    Didžiausią susidomėjimą kelia pranešimai, kad kitas „MachineGames“ projektas gali būti Wolfenstein 3. Apie tai skelbė „Windows Central“, o žaidimų bendruomenė šią informaciją sieja su seniau „Microsoft“ rodytais signalais, kad studija išlieka viena svarbiausių leidėjo kūrybinių komandų.

    Jei Wolfenstein 3 iš tiesų kuriamas, tikėtina, kad jis turėtų užbaigti dabartinę serijos istorijos kryptį, pradėtą žaidimu „Wolfenstein: The New Order“ ir tęstą „Wolfenstein II: The New Colossus“. Pastarasis, išleistas 2017 metais, iki šiol dažnai minimas tarp stipriausių serijos dalių.

    Serialas „Amazon“ platformai

    Lygiagrečiai kalbama ir apie televizijos serialą pagal „Wolfenstein“ visatą, kuriamas „Amazon“ užsakymu. Pranešimuose akcentuojama, kad serialą gali vystyti prodiuseriai, siejami su „Fallout“ ekranizacija, o idėja būtų tokia, kad žaidimas ir serialas vienas kitą papildytų.

    Toks modelis pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių industrijos tendencijų: sėkmingos ekranizacijos didina susidomėjimą žaidimais, o nauji žaidimų leidimai savo ruožtu palaiko auditorijos įsitraukimą į serialų sezonus. Vis dėlto kol kas nėra oficialiai patvirtinta, ar „Wolfenstein“ serialas seks žaidimų siužetu, ar pasirinks naują, nuo pradžių kuriamą pasakojimą.

    Kada reali premjera?

    Apie išleidimo datą kol kas kalbama atsargiai. „MachineGames“ projektų ciklai rodo, kad didelio masto žaidimams gali prireikti kelių metų, o studijos darbų grafikas pastaruoju metu buvo siejamas ir su „Indiana Jones and the Great Circle“, pasirodžiusiu 2024 metais.

    Dėl to dalis analitikų ir komentatorių spėja, kad Wolfenstein 3 gali pasirodyti vėliau šiame dešimtmetyje. Tuo pačiu „MachineGames“ turės ir reputacinį iššūkį po „Wolfenstein: Youngblood“, kuris 2019 metais buvo sutiktas gerokai vėsiau, todėl naujas pagrindinės serijos tęsinys turėtų iš esmės sustiprinti franšizės pozicijas.

  • Kraujospūdis šokinėja? Dietologai įvardijo daržovę, kurią verta valgyti dažniau

    Kasdienė mityba gali turėti apčiuopiamą poveikį kraujospūdžiui, ypač jei jis linkęs kilti. Specialistai pabrėžia, kad vien stebuklingo produkto nėra, tačiau dalis daržovių ir vaisių dėl savo sudėties gali padėti palaikyti sveikesnius rodiklius.

    Viena dažniausiai minimų daržovių tarp mitybos rekomendacijų sergant hipertenzija yra burokėlis. Jo nauda siejama su natūraliais nitratais, kurie organizme virsta azoto oksidu ir gali padėti atpalaiduoti kraujagysles, taip prisidedant prie kraujospūdžio mažėjimo.

    „Burokėliai yra vienas praktiškiausių būdų papildyti mitybą natūraliais nitratais, kurie siejami su geresne kraujagyslių funkcija“, – sako dietologas.

    Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad burokėlių sultys ar burokėlių vartojimas gali būti susijęs su nedideliu sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimu. Poveikis dažniau fiksuojamas, kai produktas vartojamas reguliariai, o rezultatai priklauso nuo bendro gyvenimo būdo, amžiaus, vartojamų vaistų ir druskos kiekio racione.

    Vis dėlto gydytojai primena, kad burokėliai nėra vaistų pakaitalas, o sergant hipertenzija svarbiausia laikytis gydymo plano. Jei kraujospūdis dažnai viršija įprastas ribas arba jau vartojate vaistus, prieš didesnius mitybos pokyčius verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu.

    Kraujospūdžiui palankioje mityboje dažnai akcentuojami ir kiti produktai, ypač turintys kalio, skaidulų bei polifenolių. Prie jų priskiriami bananai, lapinės daržovės, ankštiniai, uogos, taip pat pilno grūdo produktai, kurie padeda mažinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Ne mažiau svarbu riboti druską, dažniau rinktis neperdirbtą maistą ir stebėti sočiųjų riebalų bei pridėtinio cukraus kiekį. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveikas kūno svoris, kokybiškas miegas ir mažesnis alkoholio vartojimas taip pat siejami su geresne kraujospūdžio kontrole.

  • „Eni“ investuoja į Čilės litį: 200 mln. eurų projektas Antofagastoje ir ką tai keičia rinkai

    Investicija į „Black Giant“ etapą

    Italijos degalų ir energetikos grupė „Eni“ skelbia investuosianti apie 200 mln. eurų į litio projektą „Black Giant“ Čilėje, Antofagastos regione. Projektas vystomas kartu su JAV bendrove Energy Exploration Technologies, dar žinoma kaip EnergyX, kuri išlaikys kontrolinį 75 proc. paketą.

    Įmonės planuoja pereiti į kitą projekto etapą, kuriame numatomas pasirengimas litio gamybai ir technologinių sprendimų diegimas. Tokios partnerystės rodo, kad tradicinės energetikos grupės vis aktyviau siekia įsitvirtinti žaliavų, reikalingų energetikos transformacijai, grandinėje.

    Kokie planuojami pajėgumai ir ištekliai

    Skelbiama, kad po parengiamojo etapo gamybiniai pajėgumai galėtų siekti apie 52 500 tonų per metus, o tai rinkos mastais jau būtų reikšmingas kiekis. Litio žaliava yra viena svarbiausių baterijų pramonei, įskaitant energijos kaupimo sistemas ir elektromobilių sektorių.

    Projekto išteklių vertinimai pateikiami kaip preliminarūs, tačiau minima, kad galimai išgaunami litio oksido ištekliai gali siekti apie 9,8 mln. tonų. Tokie skaičiai leidžia projektą vertinti kaip ilgalaikį, nors reali gavyba priklauso nuo technologijos, leidimų, vandens naudojimo ir vietos bendruomenių lūkesčių suderinimo.

    Kodėl litis išlieka strateginis

    Litis pastaraisiais metais tapo strategine žaliava, nes jis naudojamas ličio jonų baterijoms, kurios dominuoja elektromobiliuose ir energijos kaupimo sprendimuose. Nors kainos rinkoje svyruoja, didžiųjų gamintojų ir valstybių strategijos rodo siekį užsitikrinti tiekimą, o ne pasikliauti vien momentine biržos dinamika.

    Tuo pačiu stiprėja konkurencija dėl litio tiekimo grandinių, kur svarbūs ne tik telkiniai, bet ir rafinavimo pajėgumai, ilgalaikės tiekimo sutartys bei tvarumo reikalavimai. Investicijos į Čilę išryškina ir kitą tendenciją: vadinamasis Litio trikampis Pietų Amerikoje išlieka vienu pagrindinių pasaulio traukos centrų šiai žaliavai.

    Rinkai tai signalas, kad „Eni“ siekia diversifikuoti veiklą ir dalį augimo sieti su medžiagomis, kurios būtinos švarių technologijų plėtrai. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis gali prisidėti prie litio pasiūlos didinimo ir ilgainiui mažinti tiekimo rizikas, kurios svarbios Europos pramonei.

  • OSGE prašo valstybės paramos mažiesiems branduoliniams reaktoriams: Energetikos ministerija žada analizes

    Ko siekia OSGE?

    Orlen Synthos Green Energy (OSGE) pateikė Energetikos ministerijai prašymą pradėti darbus dėl valstybės pagalbos modelio mažiesiems moduliniams branduoliniams reaktoriams. Bendrovė siekia, kad būsimos elektrinės galėtų gauti finansinį stabilumą per kontraktą dėl skirtumo.

    Pagal viešai aptariamą OSGE planą, Lenkijoje būtų vystoma iki 14 BWRX-300 tipo reaktorių programa keliuose miestuose. Tokiam mastui reikalingas aiškus reguliavimas, ilgalaikė energetikos strategija ir suderintas finansavimo mechanizmas.

    Kas yra kontraktas dėl skirtumo?

    Kontraktas dėl skirtumo yra schema, kai gamintojui nustatoma orientacinė elektros kaina, o vėliau skirtumai tarp rinkos ir sutartos kainos perskirstomi. Jei rinkos kaina viršija sutartą, gamintojas grąžina skirtumą, o jei būna mažesnė, kompensuojama gamintojui.

    Tokia sistema Europoje taikoma įvairiems mažai anglies dvideginio išskiriantiems projektams, tačiau branduolinėje energetikoje ji vertinama ypač jautriai dėl didelių pradinių investicijų ir ilgo projektų ciklo. Kadangi tai laikoma valstybės pagalba, paprastai reikia Europos Komisijos pritarimo.

    Ministerija vėsina lūkesčius

    Energetikos ministerija, reaguodama į OSGE iniciatyvą, kol kas neskuba žadėti konkrečių sprendimų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas yra platus, todėl jį teks vertinti teisiniu, ekonominiu ir poveikio rinkai aspektais.

    Resortas taip pat primena, kad mažiesiems moduliniams reaktoriams dar nėra iki galo suformuotų procedūrų ir aiškaus nacionalinio rėmo, kaip tokie projektai galėtų būti remiami. Dėl to procesas, net ir pradėjus nagrinėjimą, greičiausiai užtruks.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    OSGE prašymas išryškina didesnę problemą, su kuria susiduria ne tik Lenkija: SMR projektai sparčiai reklamuojami kaip lankstesnė branduolinės energetikos forma, tačiau jų ekonominiai modeliai ir reguliavimo praktika Europoje dar tik formuojasi. Investuotojams svarbiausia yra kainų prognozuojamumas, o valstybei ir vartotojams tai reiškia klausimą, kas prisiima riziką.

    Kol kas aišku viena: be politinio sprendimo dėl SMR vietos energetikos strategijoje ir be Europos Komisijai priimtino valstybės pagalbos modelio, didelio masto mažųjų reaktorių programa gali likti planų stadijoje. Todėl artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps ne į pažadus, o į tai, ar valstybė apskritai pasirinks kurti paramos schemą.

  • Wizz Air skrydis iš Varšuvos į Oslą avariniu būdu leidosi Torp oro uoste: kabinoje pasirodė dūmai

    Pirmadienio popietę „Wizz Air“ lėktuvas, skridęs iš Varšuvos į Oslą, dėl kabinoje pasirodžiusių dūmų buvo priverstas avariniu būdu leistis Oslo-Torp oro uoste. Po nusileidimo keleiviai ir įgula buvo evakuoti, sužeistų nėra.

    Oro uosto tarnybos pranešė, kad lėktuve iš viso buvo 214 žmonių. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, policija ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, o pats oro uostas trumpam buvo uždarytas, kol vyko patikra ir saugumo procedūros.

    Po operacijos oro uosto darbas buvo atnaujintas įprastu režimu. Tarnybos patikrino orlaivį ir įsitikino, kad situacija nebekelia pavojaus nei keleiviams, nei infrastruktūrai.

    Ką rodo pirminė versija?

    Oslo-Torp oro uosto atstovė spaudai Tine Kleive-Mathisen naujienų agentūrai PAP teigė, kad pagal pirminius duomenis dūmų šaltinis galėjo būti vieno keleivio mobiliojo telefono baterijos gedimas.

    Tokie incidentai aviacijoje vertinami itin rimtai, nes ličio jonų baterijos gali perkaisti ir skleisti dūmus ar sukelti gaisro riziką. Dėl to įgulos, vadovaudamosi procedūromis, dažnai renkasi atsargiausią sprendimą – nutraukti skrydį ir leistis artimiausiame tinkamame oro uoste.

    Skrydis atgal į Varšuvą iš Oslo-Torp oro uosto vėliau buvo įvykdytas, tačiau išvyko maždaug valanda vėliau nei planuota. Galutinę incidento priežastį turėtų patvirtinti papildoma patikra ir vidinis tyrimas.

  • Lenkijos „Stohid Technology“ kuria sausumos droną Wilk: pamokos iš Ukrainos karo ir civilinės misijos

    Lenkijos bendrovė „Stohid Technology“ vysto sausumos drono Wilk (UGV) projektą, kuriame remiamasi Ukrainoje sukaupta patirtimi. Įmonė teigia, kad realios karo sąlygos parodė, jog tokios platformos iš laboratorijų ir poligonų persikėlė į purvą, apkasus ir kasdienę logistiką.

    Planuojama, kad Wilk svers apie 180 kilogramų, o naudingoji apkrova sieks iki 200 kilogramų. Modulinė architektūra turėtų leisti pritaikyti tą pačią bazę skirtingoms užduotims, keičiant įrangą pagal konkrečią misiją.

    Projektas atsirado po technologijų perdavimo iš Ukrainos partnerių, kurie, kaip skelbiama, į frontą jau tiekė daugiau nei šimtą panašių įrenginių. „Stohid Technology“ akcentuoja, kad kuriant lenkišką versiją daug dėmesio skiriama suderinamumui su NATO reikalavimais ir tiekimo grandinės patikimumui.

    Vienas iš deklaruojamų tikslų yra sumažinti rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimu, todėl Wilk projekte atsisakoma kiniškos technologijos. Vietoje jos integruojami lenkiškų ir amerikietiškų tiekėjų sprendimai, apimantys optiką, elektroniką, ryšio įrangą, akumuliatorius ir pavaras.

    „Šiuo metu, remdamiesi Ukrainos patirtimi iš mūšio lauko, turime sukurtą platformą, kuri bus komplektuojama pagal Lenkijos kariuomenės reikalavimus, o vystymo krypčių yra kelios“, – sakė „Stohid Technology“ vadovas Piotr Kisiel.

    Įmonė nurodo, kad lygiagrečiai jau ruošiamasi perėjimui prie serijinės gamybos, statant technologinę liniją. Komandoje minimas ir už plėtrą bei užsienio rinkas atsakingas generolas Jarosław Gromadziński, anksčiau vadovavęs Eurokorpusui ir 18-ajai mechanizuotajai divizijai.

    Rinka auga, o paklausa plečiasi

    Sausumos bepilotės platformos pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai besivystančių gynybos pramonės krypčių. Rinką augina ne tik geopolitinė įtampa, bet ir praktinis poreikis automatizuoti žvalgybą, transportą bei darbą pavojingose zonose.

    Pagal tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių vertinimus, pasaulinė UGV rinka jau skaičiuojama milijardais eurų ir artimiausiais metais turėtų augti dviženkliu tempu. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien kariniams pirkimams, bet ir vadinamiesiems dualios paskirties sprendimams, kai ta pati technologija pritaikoma saugumui, infrastruktūros apsaugai ar gelbėjimo darbams.

    Nuo apkasų iki gelbėjimo darbų

    „Stohid Technology“ Wilk pozicionuoja ne tik kaip karinę, bet ir kaip civilinę platformą. Pabrėžiama, kad gaisrinėse, gelbėjimo tarnybose ar pramonėje dažnai prireikia įrangos, galinčios dirbti ten, kur žmogui per pavojinga dėl temperatūros, dūmų, toksinų ar sprogimo rizikos.

    Vienas realių scenarijų yra darbas kasyklose ir požeminėse erdvėse, kur kyla metano, griūčių ar staigių dujų proveržių grėsmė. Tokiose situacijose mažesnis robotizuotas transporteris galėtų pirmas patekti į pavojingą zoną, atlikti aplinkos matavimus, atgabenti deguonies balionus ar gelbėjimo įrankius.

    Kitas kryptingai įvardijamas pritaikymas yra gaisrų židiniuose ir cheminių incidentų vietose, kai reikia žvalgybos, mėginių paėmimo ar įrangos atgabenimo. Taip pat akcentuojama pagalba savivaldybėms ekstremalių orų metu, pavyzdžiui, potvynių atveju, kai standartinė technika klimpsta, o reikia greitai pervežti atsargas ar medicinos priemones.

    Ne vienas robotas, o sistema

    Įmonės vizija neapsiriboja vienu įrenginiu: vystoma Wataha koncepcija, kurioje numatomas tarpusavyje koordinuojamų autonominių sausumos ir oro platformų veikimas. Tokia logika atitinka dabartines tendencijas, kai prioritetu tampa ne atskiras „gaminys“, o tinkliškai sujungtas sprendimas su realaus laiko duomenų apsikeitimu.

    Kariniame scenarijuje tai galėtų reikšti kelių Wilk platformų grupę, kur vienos atlieka žvalgybą, kitos gabena krovinį, o dar kitos veikia kaip ryšio retransliatoriai. Civilinėje srityje analogiškas principas gali būti pritaikomas didelių incidentų valdymui, kai svarbiausia saugiai ir tiksliai koordinuoti veiksmus ten, kur žmonių buvimas turi būti minimalus.

  • Lenkija atskleis paramos Ukrainai mastą: per dvejus metus įranga ir ginklai už apie 3,5 mlrd. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia artimiausiu metu planuojanti išslaptinti detalesnius duomenis apie karinę paramą Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Varšuva teigia, kad dalis informacijos iki šiol buvo ribojama saugumo sumetimais, tačiau dabar siekiama aiškiau parodyti bendrą pagalbos apimtį.

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad didžiausios paramos siuntos Ukrainą pasiekė 2022–2023 metais. Jo teigimu, jų vertė siekė apie 15 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,5 mlrd. eurų, o sprendimai dėl tokio masto perdavimų buvo priimti ankstesnės vyriausybės laikotarpiu.

    „Nėra tokios technikos, kuri būtų nenaudojama: net senesni T-72 ar PT-91 tebėra reikalingi mūsų karių rengimui“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, kritika, esą Ukrainai buvo perduodama tik nereikalinga ar sandėliuose stovėjusi sovietinė technika, neatitinka realybės. Jis pabrėžė, kad sprendimai dėl perdavimų esą buvo derinami su Lenkijos kariuomenės vadovybe, vertinant, kaip išlaikyti pačios Lenkijos gynybinius pajėgumus.

    Pasak jo, išslaptinimo procesas užtruks, nes reikia suderinti skaidrumo tikslą su operaciniu saugumu. Lenkijos institucijos siekia pateikti pilną vaizdą, kokios sistemos, kiek vienetų ir kokiais etapais buvo perduotos, kad informacija nebūtų interpretuojama fragmentiškai.

    Kokia ginkluotė minima viešai

    Viešai įvardijamų perdavimų sąraše minimi tankai T-72, PT-91 ir Leopard 2A4, taip pat pėstininkų kovos mašinos ir šarvuotieji transporteriai, tarp jų Rosomak, BWP-1 bei BRDM tipo technika. Taip pat nurodoma artilerija, įskaitant AHS Krab, 2S1 Goździk, BM-21 sistemas ir skirtingo kalibro minosvaidžius.

    Lenkijos pusė taip pat mini bepiločius orlaivius ir žvalgybos priemones, tarp jų Warmate ir FlyEye. Be to, kalbama apie perduotus MiG-29 orlaivius, Mi-24 sraigtasparnius bei oro gynybos sistemas ir jų komponentus, įskaitant OSA, taip pat senesnių sistemų NEVA ir kitų kompleksų elementus.

    Didelę paramos dalį sudaro amunicija ir pėstininkų ginkluotė: tankų, artilerijos ir minosvaidžių šaudmenys, taip pat lengvieji ginklai bei kario individuali ekipuotė. Tokia pagalba paprastai yra kritiškai svarbi, nes karo intensyvumas Ukrainoje reiškia nuolatinį atsargų poreikį, o tiekimo grandinės turi veikti be pertrūkių.

    Parama nuo 2024 metų

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad nuo 2024 metų iki dabar perdavimų vertė siekė apie 1,55 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 360 mln. eurų. Pasak jo, į šią sumą patenka įvairi amunicija, atsarginės dalys ir įranga, taip pat raketinė ginkluotė, įvardijant PAC-3 tipo raketas, siejamas su „Patriot“ sistema.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkija dalyvauja tarptautinėse koordinavimo struktūrose, kurios derina paramos kryptis ir prioritetus Ukrainai, o dalis perdavimų vyksta ir vykdant sąjungininkų įsipareigojimus. Varšuva akcentuoja, kad parama Ukrainai yra tiesiogiai susijusi su Lenkijos saugumu, nes Rusijos pajėgumų silpninimas fronte mažina grėsmes regionui.