CP v2

Blog

  • Europos privatumo reguliuotojai griežtina taisykles išmaniesiems akiniams: šviesos, garsai ir atsakomybė

    Europos privatumo reguliuotojai griežtina taisykles išmaniesiems akiniams: šviesos, garsai ir atsakomybė

    Europos duomenų apsaugos institucijos siunčia aiškią žinią išmaniųjų akinių rinkai: filmuojant viešumoje turi būti lengva ir iš karto suprasti, kad žmogus yra įrašinėjamas. Europos duomenų apsaugos valdyba, vienijanti nacionalinius priežiūros organus, pateikė rekomendacijas, kurios gali pakeisti tai, kaip tokie įrenginiai kuriami ir parduodami Europoje.

    Reguliuotojų vertinimu, vienas svarbiausių principų yra skaidrumas, todėl išmaniuosiuose akiniuose turėtų veikti aiškūs signalai apie įrašymą. Siūloma derinti kelias priemones, pavyzdžiui, mirksinčias lemputes, garsinius perspėjimus ar kitas dizaino užuominas, kad aplinkiniai galėtų atpažinti įrenginį ir suprasti, kada jis renka vaizdo ar garso duomenis.

    Taip pat aptariamos ir modernesnės priemonės, kurios perkeltų perspėjimą į skaitmeninę erdvę, pavyzdžiui, pranešimai netoliese esantiems žmonėms į telefonus. Nors tokia idėja techniškai sudėtinga, ji atspindi kryptį, kuria juda privatumo priežiūra: vien vartotojo geros valios neužtenka, o skaidrumas turi būti įdiegtas pačiame produkte.

    Svarbi žinia rinkai yra ir atsakomybės klausimas. Reguliuotojai pabrėžia, kad privatumo reikalavimų laikymasis gali būti vertinamas ne tik per vartotojo elgesį, bet ir per gamintojų bei susijusių programėlių ar paslaugų teikėjų veiksmus, ypač jei jie nulemia, kaip lengvai ir nepastebimai galima filmuoti.

    Europos bendrasis duomenų apsaugos reglamentas daugiausia taikomas organizacijoms, tačiau yra išimtis asmeniniam, namų ūkio naudojimui. Vis dėlto išmaniųjų akinių atveju siūloma šią išimtį aiškinti siaurai, nes turinys dažnai greitai patenka į socialinius tinklus ir gali būti prieinamas neribotam žmonių skaičiui, o tai jau priartėja prie viešo duomenų tvarkymo.

    Kontekstas rinkoje rodo, kodėl šios rekomendacijos atsiranda dabar. Tokie gamintojai kaip „Meta“ išmaniuosius akinius pristato kaip stilingus ir diskretiškus įrenginius, o tai vartotojams patogu, bet aplinkiniams kelia daugiau rizikų. Kartu didieji žaidėjai, tarp jų „Samsung“ ir „Google“, yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant naują išmaniųjų akinių kryptį, o „Apple“ planai šioje srityje viešojoje erdvėje taip pat aptarinėjami vis dažniau.

    Nors Europos duomenų apsaugos valdybos pozicija pati savaime nėra tiesiogiai privaloma, ji paprastai tampa orientyru, kaip nacionalinės institucijos vėliau vertins realius skundus ir tyrimus. Dėl to gamintojams tai yra signalas iš anksto peržiūrėti techninius sprendimus, vartotojų informavimą ir numatytą įrenginių naudojimo scenarijų, kad atitiktų privatumo reikalavimus dar prieš pasirodant naujiems produktams.

    Reguliuotojai taip pat kalba apie poreikį kurti bendrus, visai rinkai taikomus standartus, kurie padėtų žmonėms atpažinti išmaniuosius akinius ir suprasti, kaip tvarkomi duomenys. Praktikoje tai gali reikšti, kad Europoje įsitvirtins aiškesnės, vienodesnės taisyklės, o įrenginių dizainas taps mažiau nematomas, bet labiau prognozuojamas aplinkiniams.

    Privatumo tema išmaniųjų akinių kontekste vis labiau susikerta ir su dirbtinis intelektas pažanga, nes įrenginiai gali ne tik filmuoti, bet ir realiu laiku atpažinti objektus, versti tekstą ar apibendrinti aplinką. Tokios funkcijos didina patogumą, tačiau kartu kelia klausimų, kaip užtikrinti, kad viešumoje renkami duomenys būtų minimalūs, aiškiai paaiškinti ir tvarkomi teisėtai.

  • Bitcoin krito žemiau 82 000 JAV dolerių: likvidacijų banga per parą perkopė 770 mln.

    Bitcoin krito žemiau 82 000 JAV dolerių: likvidacijų banga per parą perkopė 770 mln.

    Bitcoin kaina pirmadienio vakarą nusileido žemiau 82 000 JAV dolerių ribos, o kartu smuko ir kitos didžiosios kriptovaliutos. Rinkoje suaktyvėjo priverstinis pozicijų uždarymas, vadinamosios likvidacijos, kurios per 24 valandas viršijo 770 mln. JAV dolerių.

    Remiantis viešai skelbiamais „CoinGlass“ duomenimis, didžioji dalis likvidacijų teko ilgosios krypties sandoriams, kai prekiautojai statė už kainos augimą. Tokia statistika paprastai rodo staigų rinkos judesį ir per didelį svertinių pozicijų kiekį, todėl kritimas įgauna pagreitį.

    Per tą patį laikotarpį „Ethereum“ taip pat smuko, o dalis kitų populiarių kriptovaliutų patyrė dar ryškesnius nuosmukius. Tokiais atvejais investuotojų nuotaikas dažnai lemia ne vien konkrečios kripto rinkos naujienos, bet ir platesnė rizikos apetito dinamika finansų rinkose.

    Kas skatina kritimą?

    Analitikai kritimą sieja su makroekonominiais veiksniais ir atsargesniu investuotojų elgesiu prieš svarbius infliacijos rodiklių pranešimus JAV. Kai rinkos laukia duomenų, galinčių pakeisti palūkanų normų lūkesčius, rizikingesni aktyvai, įskaitant kriptovaliutas, neretai patiria pardavimo spaudimą.

    Prie nuotaikų prisidėjo ir silpnesnis institucinis srautas: JAV biržose prekiaujami spot bitcoin ETF pastaruoju metu fiksavo reikšmingus grynuosius išėjimus. Tai signalas, kad trumpuoju laikotarpiu dalis didesnių investuotojų mažina pozicijas arba fiksuoja pelną.

    Kodėl likvidacijos taip greitai išauga?

    Likvidacijos įvyksta tuomet, kai prekiautojo svertinė pozicija biržoje automatiškai uždaroma dėl per didelių nuostolių arba nepakankamo užstato. Kuo daugiau rinkoje sverto, tuo didesnė tikimybė, kad kainai pajudėjus žemyn suveiks grandininė reakcija.

    Svarbu įvertinti, kad likvidacijų suvestinės remiasi viešais duomenimis ir gali neparodyti viso vaizdo. Vis dėlto net ir tokie skaičiai padeda suprasti, kada korekcija yra ne vien „ramus“ kainos kritimas, o staigus, sverto paskatintas išsipardavimas.

    Ką stebi rinka toliau?

    Artimiausiu metu dėmesys krypsta į JAV makroekonominius rodiklius, obligacijų pajamingumų ir JAV dolerio kryptį, taip pat į ETF srautus. Jei išėjimai tęsis, spaudimas kainai gali išlikti, o techniniu požiūriu rinka gali ieškoti naujos palaikymo zonos.

    Tuo pat metu dalis rinkos dalyvių pabrėžia, kad trumpalaikė korekcija nebūtinai paneigia ilgesnio laikotarpio augimo scenarijų. Tačiau po staigių likvidacijų bangų dažnai seka atsargesnis prekybos etapas, kai investuotojai iš naujo perskaičiuoja riziką.

  • Po 6 metų tylos pajudėjo bitkoinų banginis: pervedė 4 582 BTC, vertus apie 347 mln. eurų

    Po 6 metų tylos pajudėjo bitkoinų banginis: pervedė 4 582 BTC, vertus apie 347 mln. eurų

    Kriptovaliutų rinkoje užfiksuotas didelis judesys: po ilgo neveiklumo suaktyvėjo vadinamasis bitkoinų banginis ir pervedė 4 582 BTC į kelis naujus adresus. Pagal viešai stebimus blokų grandinės duomenis, šio pervedimo vertė tuo metu siekė apie 347 mln. eurų.

    Analitikai nurodo, kad lėšos buvo išskaidytos į penkis gavėjo adresus, o iš jų kol kas nebuvo akivaizdžių ženklų, kad bitkoinai būtų skubiai keliavę į biržas. Tokia struktūra dažnai siejama su piniginių pertvarkymu, saugumo didinimu arba pasiruošimu vėlesniems veiksmams.

    Ką rodo blokų grandinės duomenys?

    Minėta piniginė šiuos 4 582 BTC buvo gavusi 2020 metais, kai jų vertė rinkoje buvo gerokai mažesnė. Per šešerius metus bitkoino kaina išgyveno kelis ciklus, o ankstyvųjų turėtojų piniginių suaktyvėjimas rinkoje paprastai sulaukia didelio dėmesio.

    Viešai prieinami onchain įrankiai leidžia sekti pervedimų kryptis ir vertinti, ar lėšos patenka į kriptovaliutų biržas, kur dažniau įvyksta pardavimai. Vis dėlto vien pervedimas dar nereiškia, kad savininkas ketina iškart realizuoti turto dalį.

    Kodėl banginių judėjimas svarbus rinkai?

    Didelių piniginių aktyvumas dažnai veikia rinkos nuotaikas, nes dalis investuotojų tai interpretuoja kaip galimą pasiruošimą pardavimui. Kita vertus, stambūs turėtojai neretai perkelia lėšas dėl saugumo, naujų saugojimo sprendimų ar rizikų valdymo.

    Panašūs atvejai kartojasi: pastarosiomis savaitėmis fiksuotas ir kitas didelis pervedimas, kai po ilgesnės pertraukos buvo pajudinta apie 4 500 BTC. Tokie signalai paprastai sutampa su jautresniais kainos etapais, kai rinkoje formuojasi nauji palaikymo ar pasipriešinimo lygiai.

    Bitkoino kaina ir artimiausio laikotarpio lūkesčiai

    Pervedimo fone bitkoino kaina per parą smuktelėjo ir trumpam buvo nusileidusi iki žemesnio vietinio lygio, tačiau ryškesnio lūžio neįvyko. Rinkos dalyviai šiuos svyravimus dažnai vertina kaip persigrupavimą po ankstesnių judesių.

    Dalies prekybos įmonių ir analitikų vertinimu, artimiausiomis savaitėmis bitkoinas gali judėti gana aiškiame kainų intervale, o kryptį lems tiek makroekonominės naujienos, tiek paklausos dinamika biržose. Investuotojams primenama, kad kriptovaliutų rinka išlieka itin nepastovi, o dideli pervedimai savaime nėra vienareikšmis signalas.

  • Paryžiaus „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų: taikosi mažinti ryžių auginimo metano emisijas

    Paryžiaus „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų: taikosi mažinti ryžių auginimo metano emisijas

    7 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Paryžiuje įsikūręs klimato technologijų startuolis „CarbonFarm“ pritraukė 7 mln. eurų A serijos investiciją, kuri, bendrovės teigimu, buvo viršyta pagal investuotojų paklausą. Lėšos bus nukreiptos ryžių auginimo dekarbonizacijos projektų plėtrai ir mastelio didinimui.

    Finansavimo raundui vadovavo „Colam Impact“, o prie jo prisidėjo „Proparco“, „Suma Capital“, „elea“, „Working Capital Fund“, „Albo“ ir „BPI France“. Esami investuotojai „Serena & make sense“ (per „Racine²“) ir „Technmind“ taip pat atnaujino paramą.

    „CarbonFarm“ kuria reikalingą infrastruktūrą vienai didžiausių dar neišnaudotų pasaulio dekarbonizacijos galimybių. Projekto vystymo kompetencijos, klimato finansų ir skaitmeninės MRV derinys leidžia sukurti išskirtinai lengvai plečiamą platformą ryžių sektoriuje“, – sakė „Colam Impact“ investicijų direktorė Benjamine Friderich.

    Kaip veikia „CarbonFarm“ sprendimas

    Bendrovę 2021 metais įkūrė Vassily Carantino ir James Hastwell. „CarbonFarm“ dirba su ryžių augintojais, kooperatyvais, agroverslo įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, valdžios institucijomis ir vietos projektų vystytojais, kad padėtų kurti, finansuoti ir įvertinti didelio patikimumo projektus.

    Startuolis nurodo, kad jo technologija sukurta bendradarbiaujant su akademinėmis institucijomis, tarp jų Kornelio universitetu, INRAE ir Europos kosmoso agentūra. Sprendimuose naudojama palydovinių vaizdų analizė su DI, lauko duomenų surinkimo įrankiai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų modeliavimas, leidžiantys vertinti pokyčius lauko lygiu.

    Įmonė teigia veikianti 19 šalių Azijoje, Europoje, Afrikoje ir Amerikoje. Tarp partnerių minimos maisto ir agroverslo bendrovės, taip pat vystomojo bendradarbiavimo organizacijos bei technologijų įmonės, įskaitant „Google“.

    Kodėl ryžių auginimas tapo metano taikiniu

    „CarbonFarm“ skaičiuoja, kad ryžių auginimas sudaro apie 12 proc. pasaulinių žmogaus sukeltų metano emisijų. Metanas trumpuoju laikotarpiu daro itin stiprų poveikį klimato kaitai, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų sulėtinti temperatūros kilimą.

    Anot bendrovės, viena iš efektyviausių krypčių yra vandens valdymas ryžių laukuose, kai laukai periodiškai nusausinami, o ne nuolat užliejami. Teigiama, kad taip emisijas galima mažinti iki 50 proc., o vandens sunaudojimą iki 30 proc., nepabloginant derliaus.

    „Mastelis neatsiras pakeičiant vietos grandinės dalyvius, jis atsiras juos aprūpinant įrankiais. Jie geriausiai išmano ūkininkavimo sistemas ir turi ryšius, kurie leidžia pokyčiams įvykti“, – sakė „CarbonFarm“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vassily Carantino.

    Gautas finansavimas bus skirtas didinti veiklą Azijoje, Afrikoje ir Europoje bei spartinti plėtrą Lotynų Amerikoje. Taip pat planuojama investuoti į technologijas ir kompetencijas, reikalingas projektų vystymui, finansavimui, sertifikavimui ir jų integracijai į įmonių tiekimo grandines bei reguliuojamas anglies rinkas.

  • „Binance“ VIP vadovė: rizikos fondai aktyviai ieško arbitražo galimybių kriptobiržose

    „Binance“ VIP vadovė: rizikos fondai aktyviai ieško arbitražo galimybių kriptobiržose

    Tradiciniai rizikos fondai vis dažniau domisi prekyba kriptovaliutų platformose, o pagrindinis jų taikinys – arbitražo strategijos, leidžiančios išnaudoti kainų skirtumus tarp panašių instrumentų. Apie tai konferencijos Token2049 metu kalbėjo „Binance“ VIP ir institucinių klientų padalinio vadovė Catherine Chen.

    Pasak jos, dalis fondų anksčiau kriptoturtą stebėjo labiau iš smalsumo, tačiau dabar klausimai darosi praktiški: kaip greitai įeiti į rinką, kokios yra vykdymo sąlygos ir kur realiai atsiranda kainų neatitikimų. Didžiausią dėmesį jie skiria arbitražui, susietam su tradicinių finansų instrumentais, kurie siūlomi kriptovaliutų prekybos vietose.

    Kas keičia arbitražo patrauklumą?

    Catherine Chen teigė, kad pastaruoju metu svarbiai pagerėjo rinkos gylis ir likvidumas, todėl instituciniams dalyviams lengviau vykdyti didesnius pavedimus. Kitas esminis veiksnys – prekyba vyksta visą parą, tad kainų formavimasis tęsiasi ir savaitgaliais, kai tradicinės biržos nedirba.

    Jos vertinimu, būtent savaitgalio kainų paieška ir nenutrūkstama prekyba sudaro sąlygas dažniau pastebėti trumpalaikius kainų neatitikimus, ypač kai kriptovaliutų platformose atsiranda su tradicine rinka susietų produktų. Chen atkreipė dėmesį, kad mažesnėse prekybos vietose anksčiau neretai trūkdavo likvidumo, kuris yra būtinas rizikos fondams.

    Augimas juntamas, bet proveržio per naktį nesitiki

    Nors susidomėjimas auga, „Binance“ atstovė pabrėžė, kad procesas dar ankstyvoje stadijoje. Ji prognozavo, kad reikšmingesnius institucinių srautų pokyčius labiau verta stebėti per artimiausius 12–18 mėnesių, o ne laukti staigaus šuolio.

    „Dažnai, kai pradedame matyti pirmuosius signalus, būtent tada verta atidžiau stebėti judėjimą per artimiausius 12–18 mėnesių. Manau, tai tikrai įdomu“, – sakė Catherine Chen.

    Chen taip pat teigė, kad vyksta ir priešingas judėjimas: kriptoturto rinkoje gimę klientai plečia savo priemonių spektrą tradicinių finansų kryptimi ir konstruoja hibridinius portfelius. Tokia kryptis rodo, kad riba tarp kriptoturto ir įprastų finansinių produktų instituciniams dalyviams tampa vis mažiau kategoriška.

    Kokie skaičiai rodo tendenciją?

    Interviu metu paminėti duomenys rodo sparčią su tradiciniais instrumentais susietų produktų plėtrą platformoje. Pasak Chen, su akcijomis susieto turto apimtis valdyme padidėjo nuo maždaug 730–820 mln. eurų iki maždaug 1,3 mlrd. eurų.

    Taip pat, jos teigimu, su tradiciniais instrumentais susietų neterminuotų ateities sandorių apyvarta nuo maždaug 18–27 mlrd. eurų per mėnesį pradžioje išaugo iki maždaug 365 mlrd. eurų kas 30 dienų. Vis dėlto Chen pabrėžė, kad net ir augant šiems skaičiams, jie išlieka santykinai nedideli, palyginti su didžiausiomis tradicinėmis rinkomis.

    Kur daugiausia neapibrėžtumo?

    „Binance“ atstovė išskyrė, kad tiek žetonizacija, tiek prekyba per skirtingas turto klases dar neturi vieningo, visiems priimtino standarto. Dėl to skirtingos institucijos vertina rizikas nevienodai, o technologiniai sprendimai ir taisyklės įvairiose jurisdikcijose gali skirtis.

    „Kai reguliuotojas pateikia aiškų, auksinį veiklos pagrindą, tuomet viskas stoja į vietas“, – sakė Catherine Chen.

    Jos vertinimu, būtent reguliacinis aiškumas taps svarbiausiu veiksniu, kuris nulems, kaip greitai tradicinių finansų ir kriptoturto prekyba priartės viena prie kitos. Instituciniams investuotojams svarbu ne tik produktų įvairovė, bet ir taisyklės, pagal kurias užtikrinamas atsiskaitymas, rizikų kontrolė ir rinkos priežiūra.

  • Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienos „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų: kuria DI „operacinę sistemą“ statyboms ir NT

    Vienoje įsikūręs startuolis „reebuild“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kuri bus skirta DI sprendimams statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui plėtoti. Bendrovė teigia kurianti vadinamąją DI operacinę sistemą, kuri automatizuoja daug laiko atimančius „back-office“ procesus – nuo sąskaitų tikrinimo iki medžiagų apskaitos.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fortino Ventures“, taip pat prisidėjo „Rise PropTech“ ir „CuriosityVC“, o prie finansavimo prisijungė ir ankstesnis investuotojas „Hansmann Family Office“. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos į plėtrą už jau įsitvirtinusių rinkų Austrijoje ir Vokietijoje ribų, naujų DI modulių kūrimą ir komandos augimą Vienos būstinėje.

    Kas tiksliai automatizuojama?

    „reebuild“ platforma apdoroja gaunamus dokumentus eilutė po eilutės, nesvarbu, ar tai PDF failas, nuotrauka, skenuotas dokumentas, ar elektroninė sąskaita. Šie duomenys paverčiami struktūruota informacija, kuri vėliau naudojama sąskaitų derinimui, kaštų kontrolei, užsakymų patvirtinimų ir važtaraščių sutikrinimui bei medžiagų judėjimo sekimui.

    Bendrovė akcentuoja, kad sistema mokosi iš komercijos vadovų sprendimų ir laikui bėgant mažina pasikartojančio administracinio darbo apimtį. Statybvietėje darbų vadovas gali nufotografuoti važtaraštį programėle, o dokumentas iš karto susiejamas su konkrečiu projektu ir užsakymu.

    Kodėl tai aktualu statybų rinkai?

    Statybų įmonėse administraciniai procesai dažnai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, popieriniais segtuvais ir rankiniu dokumentų sutikrinimu, o sąskaitų tvirtinimas ne visada yra skaidrus. Tokia praktika reiškia lėtesnius mokėjimus, didesnę klaidų riziką ir prarandamas galimybes pasinaudoti ankstyvo apmokėjimo nuolaidomis.

    „reebuild“ siekia šią spragą užpildyti DI agentais, kurie paruoštų darbą žmonėms: atpažintų pasikartojančias užduotis, pažymėtų neatitikimus ir pasiūlytų kitą veiksmą, tačiau galutinį sprendimą dėl patvirtinimų paliktų komandoms. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ne kaip pavienis įrankis, o kaip procesus iš esmės perstatanti infrastruktūra.

    Augimo rodikliai ir planai

    Pasak bendrovės, per platformą jau yra apdorota daugiau nei 530 mln. eurų sąskaitų apimties dokumentų, o tarp klientų – daugiau nei 120 statybų įmonių ir NT vystytojų. „reebuild“ nurodo, kad sistema automatiškai sutvarkė daugiau nei 345 000 dokumentų ir turi daugiau nei 2 350 aktyvių naudotojų.

    Bendrovė teigia, kad sąskaitų apdorojimo trukmę pavyko sutrumpinti nuo daugiau nei 20 minučių iki maždaug 3 minučių, o pirkimų kaštai kai kuriuose atvejuose esą sumažėjo iki 20 proc. Tolimesnis tikslas – kurti DI modulius, kurie uždengtų visą komercinę rangovų grandinę nuo sąmatų iki apskaitos, taip priartėjant prie „agentinio“ biuro modelio.

    „Mes šios industrijos problemas žinome iš pirmų rankų ir „reebuild“ kuriame kartu su klientais, labai arti statybviečių kasdienybės. Daug programinės įrangos, su kuria statybų įmonės dirba šiandien, per dešimtmečius beveik nepasikeitė“, – sakė „reebuild“ vadovas ir įkūrėjas Alexanderis Kornellas.

    „Manome, kad dabar pats metas statybų įmonėms skaitmeninti ir automatizuoti „back-office“ procesus naudojant SaaS ir DI. „reebuild“ turi komandą, galinčią tai įgyvendinti, o įkūrėjų šaknys siekia statybų sektorių“, – sakė „Fortino Ventures“ partneris Wouteris Goossensas.

  • JK Aukščiausiasis Teismas: dėl 61 000 konfiskuotų bitkoinų ginčo bus taikoma Kinijos teisė

    JK Aukščiausiasis Teismas: dėl 61 000 konfiskuotų bitkoinų ginčo bus taikoma Kinijos teisė

    Kas nuspręsta Londone

    Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ginče dėl daugiau kaip 61 000 bitkoinų, kuriuos Londono Metropoliteno policija konfiskavo vykdydama tyrimą, turi būti taikoma Kinijos teisė. Teismo sprendimas apibrėžia, pagal kokią teisės sistemą bus vertinama, ar sukčiavimo aukos turi nuosavybės teisių į šį kriptoturtą.

    Nutartį priėmė teisėjas Markas Turneris civilinio turto susigrąžinimo byloje, kurią inicijavo prokuratūra. Svarbu pabrėžti, kad šiuo etapu teismas dar nenustatė, kam bitkoinai priklauso, o tik pasirinko teisę, pagal kurią tai bus sprendžiama.

    Bylos esmė ir aukų reikalavimai

    Byla susijusi su Zhimin Qian, kuri, kaip nustatyta, Kinijoje 2014–2017 metais vykdė investicinio sukčiavimo schemas. Pasak bylos medžiagos, bitkoinai buvo įsigyti už sukčiavimo būdu gautas lėšas, o vėliau dalis jų buvo įsigyta ir kitais būdais, įskaitant kasimą.

    Zhimin Qian po išvykimo iš Kinijos persikėlė į Londoną, o 2018 metais policija per kratas konfiskavo įrenginius, suteikusius prieigą prie kriptovaliutos. 2025 metais ji buvo nuteista laisvės atėmimo bausme už pinigų plovimą, o konfiskuotas turtas tapo atskiro civilinio ginčo objektu.

    Į procesą Jungtinėje Karalystėje yra įsitraukę apie 16 000 asmenų, teigiančių praradę lėšas dėl minėtų schemų. Jie siekia, kad teismas pripažintų, jog konfiskuotas kriptoturtas priklauso jiems, o ne kad jie turi tik teisę reikalauti pinigų grąžinimo iš sukčių.

    Kodėl svarbu, kokia teisė taikoma

    Pagrindinis ginčas teisme kilo dėl to, ar aukų reikalavimai turėtų būti vertinami pagal Anglijos teisę, ar pagal Kinijos teisę. Aukų atstovai argumentavo, kad Anglijos teisė, arba mišrus modelis, galėtų geriau atspindėti jų interesus, tačiau prokuratūra laikėsi pozicijos, jog tinkamiausia taikyti Kinijos teisę.

    Teisėjas pabrėžė, kad pareiškėjai turi įrodyti ne vien finansinę žalą, bet būtent nuosavybinį interesą į ginčijamą turtą. Praktikoje tai reiškia, kad vien kreditorinis reikalavimas dėl prarastų pinigų paprastai nėra pakankamas, jei norima gauti teismo pripažinimą, kad konkretus turtas priklauso aukoms.

    Šis aspektas aukoms gali tapti kritiškai svarbus, nes taikant Kinijos teisę nuosavybės teisės į skaitmeninį turtą ir jų įrodinėjimo standartai gali būti vertinami kitaip nei pagal Anglijos teisę. Dėl to daliai pareiškėjų gali būti sudėtingiau pagrįsti, kad jie turi tiesiogines teises į konfiskuotus bitkoinus.

    „Šiandienos sprendimas yra svarbus daugeliui tūkstančių Kinijos investuotojų, netekusių pinigų, nes teismas pasakė, kad aukų teisės į įšaldytus bitkoinus turi būti vertinamos pagal Kinijos teisę“, – sakė aukoms atstovaujančios kontoros partneris Jacksonas Ng.

    Sprendimas taip pat didina neapibrėžtumą dėl galutinio turto paskirstymo ir gali turėti reikšmės valstybės galimybėms išlaikyti dalį konfiskuoto turto, jei aukoms nepavyktų įrodyti nuosavybės teisių. Kita vertus, dalis pareiškėjų jau signalizavo sieksiantys sprendimą apskųsti, tad procesas gali užtrukti.

  • Ispanijos „FinTech“ sandoris: „ID Finance“ pritraukė 545 mln. eurų, kad augintų „Plazo“

    545 mln. eurų augimui

    Barselonoje įsikūrusi „FinTech“ grupė „ID Finance“ paskelbė pritraukusi 545 mln. eurų skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo paketą. Lėšos bus skirtos pagrindinio bendrovės vartojimo finansų produkto „Plazo“ plėtrai ir tolimesniam kreditavimo apimčių augimui Ispanijoje.

    Į finansavimo sandorį įsitraukė keli investuotojai, tarp jų „Spice Expeditions“, „WashU“, „Kingsway Capital“, o turto pagrindu grindžiamą finansavimą suteikė „i80 Group“. Bendrovė nurodo, kad tai vienas didesnių pastarųjų metų „FinTech“ sandorių Ispanijoje, atspindintis suaktyvėjusias investicijas į vartojimo kreditą ir lanksčius atsiskaitymus Europoje.

    „Ši investicija yra aiškus pasitikėjimo balsas „Plazo“ ir mūsų kuriamu modeliu, kuris modernizuoja vartojimo kreditą Ispanijoje“, – sakė „ID Finance“ bendraįkūrėjas Alexanderis Dunaevas.

    DI vertinimas ir pelningumas

    Pasak bendrovės, „Plazo“ 2025 metais tris kartus išaugino savo portfelį ir pasiekė pelningumą. „ID Finance“ teigia, kad plėtra buvo paremta atsakingu rizikos vertinimu ir DI naudojamu skolininkų mokumo nustatymu, siekiant kartu didinti apimtis ir išlaikyti portfelio kokybę.

    „ID Finance“ skelbia, kad 2025 metais grupės pajamos siekė 243 mln. eurų, o pelnas per metus beveik padvigubėjo. Tuo metu „Plazo“ esą augino vartotojų bazę iki daugiau kaip 400 000 ir fiksavo reikšmingą metinį pajamų šuolį, o tai tapo vienu svarbiausių argumentų investuotojams.

    „Turrón“ ir BNPL kryptis

    Finansavimas siejamas ir su produkto krepšelio plėtimu. „ID Finance“ neseniai pristatė „Turrón by Plazo“ – lanksčių mokėjimų sprendimą, skirtą atsiskaitymams internete ir fizinėse parduotuvėse, apjungiantį elektroninių pinigų sąskaitą, debeto kortelę ir Buy Now, Pay Later tipo paslaugą.

    Ši kryptis atliepia platesnę Europos rinkos tendenciją, kai „FinTech“ įmonės stengiasi sujungti kasdienius mokėjimus ir kreditą vienoje programėlėje. Tokie sprendimai leidžia didinti klientų lojalumą ir dažninti naudojimą, tačiau kartu reikalauja ypač tikslaus rizikos valdymo, nes BNPL segmentas reguliuotojų ir bankų vis dažniau vertinamas per atsakingo skolinimo prizmę.

    „Džiaugiamės galėdami didinti turto pagrindu grindžiamo finansavimo apimtį, kuri padės „Plazo“ kitame augimo etape modernizuojant vartojimo kreditą Europoje“, – sakė „i80“ vadovas Peteris Frankas.

    Bendrovė pabrėžia, kad šis sandoris seka ankstesnį finansavimą, kurį „i80 Group“ suteikė 2024 metų pradžioje, ir kuris buvo panaudotas „Plazo“ kredito portfeliui auginti. „ID Finance“ prognozuoja, kad papildomas kapitalas ir DI paremta infrastruktūra turėtų sudaryti sąlygas „Plazo“ reikšmingai didinti apimtis ir 2026 metais.

  • „Binance“ uždaro kasimo paslaugas: nuo lapkričio 10 dienos stabdomas baseinas ir debesų kasimas

    „Binance“ uždaro kasimo paslaugas: nuo lapkričio 10 dienos stabdomas baseinas ir debesų kasimas

    Kriptovaliutų birža „Binance“ pranešė nutraukianti kasimo baseino ir su juo susijusių produktų veiklą. Sprendimas priimtas peržiūrint paslaugų krepšelį, o pokyčiai įsigalios lapkričio 10 dieną 7 valandą UTC.

    Nutraukimas apima „Binance Pool“, „Pool Savings“, „Cloud Mining“ ir „Transaction Accelerator“. Kartu bus išjungtos ir techninės funkcijos, įskaitant pranešimus apie maišos galią „Telegram“, el. pašto įspėjimus, kasimo baseino programavimo sąsajas ir „Stratum“ adresus bei galinius taškus.

    Nuo nurodyto laiko bet kokie vėliau pateikti maišos galios duomenys ir kasimo dalys nebebus priimami, apdorojami ar įskaitomi. Taip pat bus uždarytos produktų prieigos vietos, o nauji atlygio, pajamingumo ar kiti paslaugų privalumai nebebus skaičiuojami.

    „Binance“ ragina kasėjus iki termino perkelti įrangą į kitą baseiną, o turintiems aktyvias „Pool Savings“ pozicijas atsiimti lėšas arba atsisakyti prenumeratos. Įmonė nurodo, kad likę tinkami išmokėjimai, grąžinimai ir atsiskaitymai bus atlikti pagal konkrečių produktų taisykles, atsižvelgiant į paskyros būklę, atitikties patikras ir kitus reikalavimus.

    „Binance“ teigia, kad „Binance Pool“ puslapiai dar 14 dienų liks pasiekiami istorinių duomenų, paskyros įrašų ir išmokėjimų būsenos peržiūrai, o vėliau taps nepasiekiami visam laikui, – sakė bendrovė.

    Strateginis posūkis už kasimo ribų

    Kasimo paslaugų uždarymas sutampa su „Binance“ plėtra į platesnį produktų spektrą, artimesnį tradiciniams finansams. Bendrovė pastaruoju metu viešai akcentuoja išvestinių priemonių ir kitų su kapitalo rinkomis susietų sprendimų plėtrą.

    Be to, „Binance“ toliau investuoja į DI pagrįstus prekybos įrankius ir sąsajas, kurias pristato kaip būdą supaprastinti analizę ir vykdymą aktyviau prekiaujantiems klientams. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai didžiosios kriptovaliutų platformos siekia didesnio atsparumo cikliškumui, mažindamos priklausomybę nuo vieno segmento pajamų.

    Ką verta padaryti vartotojams?

    Vartotojams svarbiausia iki lapkričio 10 dienos pasirūpinti techniniu perėjimu: peradresuoti kasimo įrangą į alternatyvų baseiną ir pasitikrinti, ar neliko aktyvių nustatymų, susietų su „Stratum“ adresais bei pranešimų sistemomis. Taip pat verta atsisiųsti arba išsisaugoti istorinius duomenis, jei jie reikalingi apskaitai ar veiklos analizei.

    Ekspertai primena, kad paslaugų nutraukimo laikotarpiais dažniausiai išauga sukčiavimo rizika, todėl rekomenduojama naudotis tik oficialiais „Binance“ kanalais ir atidžiai tikrinti bet kokius raginimus „patvirtinti“ paskyrą ar pateikti prisijungimo duomenis.

  • „Strive“ vienu pirkimu papildė rezervą 3 311 bitkoinų: portfelyje jau 32 773 BTC

    „Strive“ vienu pirkimu papildė rezervą 3 311 bitkoinų: portfelyje jau 32 773 BTC

    JAV biržoje kotiruojama bendrovė „Strive“ pranešė per pastarąją savaitę įsigijusi 3 311 bitkoinų ir taip reikšmingai padidinusi savo kriptovaliutų rezervą. Bendrovės pateiktais duomenimis, spalio 9 dieną jos ižde iš viso buvo 32 773 BTC.

    Apie sandorį bendrovė informavo Vertybinių popierių ir biržos komisijai pateiktoje 8-K formoje. Tai didžiausias „Strive“ bitkoinų įsigijimas nuo sausio, kai įmonė savo turimas atsargas padidino po susijungimo su „Semler Scientific“.

    Įsigyta 3 311 BTC suma, vertinant pagal straipsnyje minimą sandorio vertę, siekė apie 280 milijonų eurų. Tokie pirkimai rodo toliau stiprėjančią tendenciją, kai viešai listinguojamos bendrovės bitkoiną laiko iždo turto dalimi, o ne vien spekuliaciniu instrumentu.

    „Strive“ pastaraisiais metais kryptingai didina poziciją ir siekia išlikti tarp didžiausių viešųjų bitkoinų turėtojų. Remiantis viešai skelbiamais „Bitcoin Treasuries“ duomenimis, didžiausią bitkoinų rezervą tarp įmonių turi Strategy, o į penketuką taip pat patenka „Metaplanet“, „Twenty One“ ir MARA.

    Bendrovė anksčiau yra viešai deklaravusi ambiciją iki 2026 metų pabaigos tapti antra pagal dydį vieša bitkoinų turėtoja. Vis dėlto, norint priartėti prie lyderių, „Strive“ tektų palaikyti nuoseklų papildymų tempą, ypač jei konkurentai ir toliau didintų rezervus.

    „Strive“ skelbia, kad bitkoinus kaupia ne vien tiesioginiais pirkimais, bet ir per kapitalo rinkų priemones. Tarp jų minima kapitalo pritraukimo veikla, įskaitant akcijų platinimo programas, taip pat struktūrizuoto finansavimo sprendimai, kuriuos bendrovė naudoja savo kriptovaliutų strategijai finansuoti.

    Be to, įmonė pranešė didinusi grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų likutį, nors tuo pačiu įvykdė ir didelės apimties bitkoinų pirkimą. Dokumentuose taip pat nurodomi pokyčiai akcijų bei privilegijuotųjų vertybinių popierių struktūroje, kurie atspindi aktyvų „Strive“ darbą kapitalo rinkose.

    Rinkos dalyviai tokius sprendimus vertina dvejopai: viena vertus, tai stiprina naratyvą apie bitkoiną kaip ilgalaikį rezervinį turtą, kita vertus, didina įmonių balansų jautrumą kainų svyravimams. Investuotojams tai reiškia, kad įmonių akcijų dinamika gali dar labiau priartėti prie kriptovaliutų rinkos ciklų.

    Į sandorį sureagavo ir Strategy vadovas Michaelas Sayloras, viešai pagyręs „Strive“ už didesnės apimties įsigijimą. Tokie pasisakymai dar kartą pabrėžia, kad tarp bendrovių, kurios aktyviai kaupia bitkoiną, formuojasi atskira konkurencinė niša, kurioje svarbūs ne tik rezultatai, bet ir signalai rinkai.