Blog

Europos oro linijos įspėja: vasaros kelionės gali būti sutrikdytos, jei užsitęs Irano veiksmai, faktiškai paralyžiavę Hormūzo sąsiaurį. Kol kas plataus masto chaoso Europoje nefiksuojama, tačiau aviacijos ekspertai ir rinkos analitikai vis garsiau kalba apie riziką, kad piko sezono metu gali pritrūkti reaktyvinių degalų, o tai reikštų maršrutų karpymą, skrydžių atšaukimus ir bilietų brangimą.

Duomenų platformos „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw teigė, kad artimiausias laikotarpis bus ypač įtemptas.

„Gegužė bus labai sudėtinga, nes neturėsite galimybės pakeisti prarastų reaktyvinių degalų kiekių iš Hormūzo sąsiaurio“, – sakė jis.

JAV ir Izraelio karui su Iranu perkopus į antrą mėnesį, kai kurios Azijos oro bendrovės jau pradėjo mažinti skrydžių skaičių, o panašių sprendimų artimiausiomis savaitėmis gali imtis ir Europos vežėjai.

„Jei karas tęsis, gegužę ir birželį Europoje iš tiesų kyla tiekimo sutrikimų rizika“, – „Sky News“ sakė „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary, pridurdamas, kad daliai jų tiekimo gali kilti pavojus.

„Barclays“ Europos transporto sektoriaus akcijų tyrimų vadovas Andrew Lobbenberg savo apžvalgoje pažymėjo, kad tokio masto degalų apribojimai reikštų priverstinį skrydžių pajėgumų mažinimą maršrutuose Europoje, į Europą ir iš jos.

Tarptautinė energetikos agentūra ragina žmones, jei įmanoma, rinktis alternatyvas ir vengti kelionių lėktuvu.

Karas jau smogė aviacijai: pirmasis poveikis buvo skrydžių srautų sumažėjimas per svarbius Persijos įlankos mazgus, tokius kaip Dubajus ir Kataras. Dėl to tūkstančiai keleivių buvo įstrigę, o jungtys tarp Europos ir Azijos – sutrikdytos.

Vėliau, Iranui atsakius veiksmais Hormūzo sąsiauryje, reaktyvinių degalų kaina šoko į viršų ir, palyginti su laikotarpiu iki karo, esą padvigubėjo iki maždaug 1500 eurų už toną. Dabar pagrindinis nerimas – ne vien kaina, o reali degalų pasiūla.

Didžiausias susirūpinimas juntamas Heathrow oro uoste: Jungtinė Karalystė apie 50 proc. reaktyvinių degalų importuoja iš Persijos įlankos, o paskutinis tanklaivis, pakrautas dar prieš karo pradžią, jau plaukia į Britaniją.

Kiti Europos oro uostai taip pat atidžiai stebi situaciją, tačiau kol kas ekstremalios padėties neskelbiama. „Lufthansa“ atstovė Sandra Courant teigė, kad šiuo metu jų grupės centruose, įskaitant Frankfurtą, kerosino trūkumo požymių nėra.

Vis dėlto matyti pirmieji ženklai, kad oro linijos pradeda ruoštis blogiausiam scenarijui. Pranešama, kad „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras darbuotojams pristatė atsarginius planus: priklausomai nuo situacijos, bendrovė galėtų laikinai nuleisti ant žemės 20 arba 40 lėktuvų, tai sudarytų apie 5 proc. sėdimų vietų pasiūlos.

„SAS Scandinavian Airlines“ atšaukė apie tūkstantį skrydžių dėl išaugusių degalų kainų. „Air France-KLM“ pranešė apie papildomą mokestį už tolimuosius skrydžius, o „Finnair“ teigė, kad dėl karo kainos didės.

Antverpeno universiteto oro transporto ekonomistas Wouteris Dewulfas sakė, kad keleiviai jau dabar jaučia pasekmes.

„Keleiviai mato didesnes bilietų kainas ir papildomus degalų mokesčius, o kai kurie maršrutai koreguojami, kad būtų išvengta tam tikrų oro erdvių – tai dar labiau didina sąnaudas“, – teigė jis.

Pasak eksperto, kol kas fiksuojami tik pavieniai atšaukimai ir tvarkaraščių korekcijos, tačiau jei aukštos kainos ir logistiniai suvaržymai tęsis dar vieną ar du mėnesius, spaudimas stiprės: oro bendrovės gali pradėti mažinti skrydžių dažnį, atsisakyti mažiau pelningų maršrutų ir taikyti tikslingesnius atšaukimus.

Šiuo metu keleivius tam tikra prasme saugo Europos Sąjungos keleivių teisių taisyklės, kurios mažina oro linijų norą atšaukti skrydžius paskutinę minutę. Europos vartotojų organizacijos vyresnysis teisininkas Stevenas Bergeris atkreipė dėmesį, kad jei skrydžiai atšaukiami dėl išaugusių degalų kainų, tai laikoma komerciniu sprendimu, todėl keleiviai nepraranda teisės į kompensaciją.

Tokiais atvejais kompensacijos dydis siekia nuo 250 iki 600 eurų, o avialinijos turi ne tik grąžinti pinigus už bilietą, bet ir sumokėti kompensaciją, jei skrydis atšaukiamas likus nedaug laiko iki išvykimo. Vis dėlto S. Bergeris priminė, kad jei skrydis atšaukiamas likus bent 14 dienų iki išvykimo, kompensacijos mokėti nebereikia.

Hormūzo sąsiaurio blokada kuria pasaulinį spaudimą, kurio Europos oro linijoms išvengti itin sunku. Įprastai pasauliniai energijos srautai padeda sušvelninti vietinius trūkumus, o Europa piko metu neretai papildomai apsirūpina degalais iš Azijos. Tačiau dabar, anot G. Shaw, beveik visi regionai pradėjo „kaupti“ kerosiną.

„Kinija yra įvedusi naftos produktų eksporto draudimą“, – sakė jis, pridurdamas, kad Pietų Korėja ir kitos Rytų Azijos šalys taip pat ėmėsi labiau protekcionistinės politikos.

Analitikas pabrėžė, kad Europos aviacija praktiškai neturi lengvai pasiekiamų alternatyvių šaltinių. JAV, nauja naftos perdirbimo gamykla Nigerijoje ir kiti mažesni eksportuotojai teoriškai galėtų tiekti dalį reaktyvinių degalų, tačiau, tikėtina, to nepakaktų viso žemyno poreikiui patenkinti.

Rinkoje taip pat tikimasi, kad Donaldas Trumpas nutrauks karą ir krizė savaime atslūgs, tačiau net ir sustojus konfliktui degalų tiekimo atstatymas užtruktų. Pasak G. Shaw, net jei karas baigtųsi šiandien, normalūs srautai neatsinaujintų iš karto: vien tiekimui iš Kuveito į Europą grįžti į įprastas vėžes gali prireikti maždaug šešių savaičių.

W. Dewulfo teigimu, lūžio taškas ateitų tada, kai Europos oro uostuose realiai pasimatytų fizinis degalų trūkumas. Kol kas tai – rizika, o ne realybė, tačiau jei trūkumas materializuotųsi, jis greitai virstų plačiais sutrikimais.

Oro uostai kol kas tikina, kad krizės nejaučia. Europos oro uostų asociacijos „ACI Europe“ generalinis direktorius Olivier Jankovec sakė, jog dauguma oro uostų šiuo metu praneša apie normalias degalų atsargas, o kai kurie – net apie didesnes nei įprasta. Tačiau jis perspėjo, kad situacijoje išlieka didelis neapibrėžtumas.

Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, skrydžiai jau atšaukiami, o kainos kyla. Vokietijos Friedrichas Merzas įspėjo, kad ekonominės karo Irane pasekmės gali prilygti Covid pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltam smūgiui.

Tuo metu sintetinių degalų gamintojai ragina Europą spartinti gamybą, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro tiekimo iš Persijos įlankos.

Europos oro uostai artėja prie galimo reaktyvinių degalų trūkumo, kai į žemyną atsirita Irano sprendimo uždaryti Hormūzo sąsiaurį daugumai naftos krovinių pasekmės.

Didžiausia rizika šiuo metu tenka London Heathrow ir kitiems Jungtinės Karalystės oro uostams – čia jau fiksuojami skrydžių atšaukimai dėl degalų tiekimo ir kainų šuolio. Viena regioninė oro linijų bendrovė nutraukė vieną maršrutą, nurodydama išaugusias degalų kainas kaip pagrindinę priežastį.

Energetikos analizės bendrovės „Kpler“ vertinimu, toliau eilėje gali atsidurti Prancūzija.

„Prancūzija, pagal mūsų skaičiavimus, po Jungtinės Karalystės turi antrą didžiausią pasiūlos ir paklausos atotrūkį“, – teigė „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw. Kartu jis pabrėžė, kad Prancūzija turi palankesnes galimybes papildomai apsirūpinti degalais iš šaltinių, nesusijusių su Persijos įlanka.

Karinis konfliktas, į kurį įsitraukė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, paskatino Teheraną apriboti laivybą Hormūzo sąsiauryje, o tai supurtė pasaulines energijos rinkas. Dar visai neseniai per šį vandens kelią keliaudavo apie penktadalis pasaulio žalios naftos tiekimo.

Specializuotas leidinys „Argus“ skelbia, kad Europos reaktyvinių degalų kainos ketvirtadienį pasiekė rekordą – 1900 JAV dolerių už metrinę toną.

Kol kas Europos oro uostų turimų atsargų pakanka, kad skrydžiai vyktų, tačiau „Argus“ perspėja dėl galimų trūkumų. Leidinio prognozėmis, Portugalijai reaktyvinių degalų gali pritrūkti per keturis mėnesius, Vengrijai – per penkis, Danijai – per šešis, Italijai ir Vokietijai – per septynis, o Prancūzijai ir Airijai – per aštuonis mėnesius. Lenkija, anot vertinimų, yra beveik savarankiška šioje srityje, tad krizė jai mažai tikėtina.

„Dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose ir neapibrėžtumas, kiek ji užsitęs, iš tiesų kelia nerimą dėl reaktyvinių degalų prieinamumo Europoje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – sakė oro linijų interesams atstovaujančios organizacijos „Airlines for Europe“ vadovė Ourania Georgoutsakou.

Oro linijos apie struktūrinį žibalo deficitą Europoje kalbėjo dar iki dabartinio karo eskalacijos. Priežasčių – ne viena: sankcijos rusiškai naftai, mažėjantys žemyno perdirbimo pajėgumai ir didelė priklausomybė nuo importuojamos žaliavos, daugiausia iš Artimųjų Rytų.

„Europa jau seniai yra grynoji reaktyvinių degalų importuotoja, o importas sudaro maždaug 30 proc. regiono paklausos“, – pernai perspėjo oro transporto sektoriaus asociacija „International Air Transport Association (IATA)“.

„Auganti priklausomybė nuo importo, kartu su netolygiu infrastruktūros vystymu, išryškina lokalizuoto trūkumo ir kainų svyravimų riziką, ypač jei geopolitiniai sukrėtimai ar sankcijos dar labiau apribotų pasaulinį reaktyvinių degalų prieinamumą“, – 2025 metų analizėje rašė „IATA“.

Nors „Kpler“ Prancūziją įvardija kaip antrą labiausiai pažeidžiamą šalį Europoje, G. Shaw mano, kad Paryžiui gali būti lengviau nei Londonui kompensuoti trūkstamus kiekius, net jei tiekimas iš Persijos įlankos išliktų sutrikęs.

„Ji gali gauti sausumos keliais atgabenamus kiekius iš Nyderlandų ar Belgijos“, – aiškino analitikas, šias šalis vadindamas pagrindiniais Europos naftos centrais dėl jų, kaip pagrindinio jūra gabenamos žaliavos įėjimo taško.

Vis dėlto, net artėjant galimam trūkumui, oro linijoms taupyti degalus darosi vis sunkiau. Nuo konflikto pradžios vežėjai dažniau priversti rinktis ilgesnius maršrutus, kad išvengtų Persijos įlankos zonos, o tai reiškia didesnes žibalo sąnaudas.

Europos oro eismo organizacija „Eurocontrol“ skaičiuoja, kad vasarą kasdien dėl maršrutų keitimų gali būti paveikta apie 1150 skrydžių – tiek, kiek tęsis konfliktas dabartine forma.

Greita karo pabaiga kol kas neatrodo tikėtina. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo Iraną: „Per artimiausias dvi ar tris savaites smogsime jiems itin stipriai – sugrąžinsime juos į akmens amžių, kur jiems ir vieta.“

Tokia perspektyva oro uostams ir oro linijoms reiškia augantį nerimą dėl degalų prieigos.

„Kuo ilgiau tęsis karo veiksmai, tuo didesnis bus poveikis paklausai – degalų kainos augs, kai kuriose pasaulio vietose gali didėti degalų trūkumas. Tai gali paveikti tiek skrydžių apimtis, tiek bilietų kainas“, – įspėjo „Eurocontrol“.

Vis dėlto aviacijos ekspertas Wouteris Dewulfas pažymi, kad nors nerimas auga, kol kas „nėra nieko, kas rodytų plataus masto sutrikimus visoje Europoje“.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas įspėjo, kad ekonominės karo Irane pasekmės gali priartėti prie Covid pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltų sukrėtimų masto.

Oro vežėjai jau reaguoja į reaktyvinių degalų kainų šuolį: atšaukia dalį skrydžių ir kelia kainas. Tuo pat metu sintetinį kurą gaminantys sektoriaus dalyviai ragina Europą didinti gamybą, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo iš Persijos įlankos gaunamo iškastinio kuro.

Europos lyderiai ketvirtadienį vengė tvirtų karinių įsipareigojimų spręsti krizę Hormuzo sąsiauryje, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis garsiau ragina NATO sąjungininkus imtis iniciatyvos.

Jungtinės Karalystės surengtame 41 valstybės virtualiame susitikime skambėjo kritika Iranui, esą jis „bando laikyti pasaulio ekonomiką įkaitu“. Taip pat aptartos galimos naujos sankcijos ir pažadas didinti diplomatinį spaudimą dėl tęsiamos vienos svarbiausių pasaulio prekybos arterijų blokados.

Vis dėlto susitikimas, kuriame dalyvavo Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų, Kanados ir kitų šalių atstovai, aiškiai parodė: valstybės, iš kurių D. Trumpas tikisi ryžtingesnių veiksmų regione, pirmiausia nori paliaubų. Tik tuomet būtų svarstoma, ar imtis papildomų priemonių.

Susitikimas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas paragino NATO šalis „imti vadovauti“ ir siųsti karo laivus į Hormuzo sąsiaurį. Iranui blokuojant šį maršrutą keršto tikslais, pasaulyje įsiplieskė energetikos krizė. Trečiadienio vakarą JAV prezidentas dar kartą pakartojo savo poziciją, teigdamas, kad sąjungininkai turi „turėti drąsos ir įplaukti“.

Jungtinės Karalystės pateiktoje susitikimo santraukoje nurodoma, kad dalyviai sutarė didinti tarptautinį spaudimą, „įskaitant per Jungtines Tautas, siekiant pasiųsti aiškią ir koordinuotą žinią Iranui: leisti netrukdomą tranzitą per Hormuzo sąsiaurį ir kategoriškai atmesti bet kokius mokesčius laivams, bandantiems juo plaukti“.

Taip pat žadėta svarstyti „koordinuotas ekonomines ir politines priemones, pavyzdžiui, sankcijas“, jeigu sąsiauris ir toliau liktų uždarytas. Be to, aptartos priemonės, galinčios didinti rinkos ir operacinį stabilumą, įskaitant geresnį informacijos dalijimąsi su laivybos operatoriais ir pramonės organizacijomis.

Tačiau 90 minučių trukęs pokalbis atskleidė ir aiškų nenorą dislokuoti karinę jėgą sąsiauryje, kol regione tęsiasi karas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, vadovavusi susitikimui, pažadėjo sušaukti karinius planuotojus, kad šie įvertintų, „kaip telkti bendras gynybines karines galimybes“, įskaitant išminavimo misijas. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tokie planai realiai įsijungtų tik „konfliktui aprimus“. Kol kas realus pokonfliktinis karinis planavimas dar nepradėtas, nors pirminis tokio pobūdžio susitikimas numatytas antradienį.

Vokietija laikėsi pozicijos, kad yra pasirengusi padėti užtikrinti sąsiaurio saugumą tuoj po to, kai kovos veiksmų intensyvumas sumažės ar bus nutrauktas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, viešėdamas Pietų Korėjoje, pasisakė dar griežčiau ir perspėjo, kad karinė operacija siekiant „išlaisvinti“ Hormuzo sąsiaurį būtų „nereali“.

„Yra manančių, kad Hormuzo sąsiaurį galima išlaisvinti jėga karine operacija – tokią poziciją kartais išsako Jungtinės Valstijos“, – atvykęs į Pietų Korėją dviejų dienų vizitui sakė E. Macronas.

„Tai nerealu, nes tai užtruktų neproporcingai ilgai ir keltų grėsmę kiekvienam, bandančiam kirsti sąsiaurį: pakrantėje veikia Irano Revoliucinė gvardija, turinti reikšmingų resursų, taip pat yra balistinių raketų ir daugybė kitų rizikų“, – pridūrė jis.

Susitikime taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tiekimo grandinių sutrikimo mastą. Dalyviams pranešta, kad įprastai per sąsiaurį per parą plaukdavo apie 150 tanklaivių, tačiau dabar šis skaičius smarkiai sumažėjo iki 10–20.

Virtualus pokalbis sutapo su platesnėmis diplomatinėmis pastangomis atverti Hormuzo sąsiaurį. Pranešama, kad Prancūzija patarinėja Bahreinui dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuri siektų suteikti teisinį pagrindą prireikus atverti vandens kelią jėga.

Jėgos panaudojimas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 7 skyrių yra vertinamas prieštaringai. Vienas ES diplomatas teigė, kad naujausia rezoliucijos teksto versija turi Jungtinės Karalystės palaikymą, tačiau ne Prancūzijos, nors ši iš pradžių prisidėjo prie Bahreino iniciatyvos.

Bet kokiai rezoliucijai Saugumo Taryboje reikėtų visų penkių nuolatinių narių pritarimo, įskaitant Rusiją ir Kiniją. Minėtas ES diplomatas skeptiškai vertino galimybę, kad Rusija paremtų tokį sprendimą, turint omenyje jos paramą Iranui.

Vienas aukšto rango ES valstybės pareigūnas, dalyvavęs Londono pokalbyje, teigė buvęs „sužavėtas“ Jungtinės Karalystės pastangomis telkti koaliciją.

„Tai buvo geras susitikimas, bet dar tik pradžia“, – sakė pareigūnas, pabrėždamas, kad „politinis spaudimas Iranui yra esminis“.

„Iraniečiai mano turintys stiprias kortas, nes gali uždaryti jūrų kelius, tačiau iš tiesų taip nėra“, – pridūrė jis.

Penktadienį ministrai taip pat sutarė, kad tarp galimų leistinų veiksmų galėtų būti ir priemonės, skirtos silpninti raketų infrastruktūrą, kurią Teheranas esą naudoja atakuodamas laivus sąsiauryje.