CP v2

Blog

  • PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį: kaip jis padės tiksliau prognozuoti elektros kainas

    Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį ir jį pasitelkti elektros sistemos valdymo uždaviniams, pirmiausia – tiksliau prognozuoti paklausos lankstumą ir geriau išnaudoti tinklo resursus. Bendrovės atstovai apie tai kalbėjo Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, aptardami, kaip keičiasi energetikos investicijų logika ir technologijų vaidmuo.

    Pagrindinė mintis, kurią pabrėžė diskusijos dalyviai, yra energijos sistemos decentralizacija: nuo kelių didelių gamintojų modelio ji juda link situacijos, kai elektrą gali gaminti ir kaupti verslas, savivaldybės ar net namų ūkiai. Kartu daugėja duomenų, o sprendimai turi būti priimami greičiau, nes kainas vis labiau veikia trumpalaikiai svyravimai ir balansavimo poreikiai.

    Kas yra paklausos lankstumas?

    Paklausos lankstumas – tai vartotojų (ar jų agregatorių) galimybė trumpam sumažinti, perkelti ar padidinti elektros vartojimą pagal sistemos poreikius. Tokie sprendimai padeda išvengti brangių pikinių pajėgumų įjungimo, mažina avarinių režimų riziką ir leidžia efektyviau integruoti nepastovius atsinaujinančius išteklius.

    Kuo tiksliau prognozuojama, kada ir kiek vartotojai gali reaguoti į kainų signalus ar tinklo apkrovas, tuo lengviau planuoti tinklo darbą ir investicijas. Praktikoje tam reikia pažangių modelių, kurie apjungia meteorologinius duomenis, vartojimo istoriją, pramonės ciklus, baterijų ir elektromobilių įkrovimo elgseną.

    Kvantinis skaičiavimas energetikoje

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai minimi tada, kai reikia spręsti labai sudėtingus optimizavimo uždavinius, kuriuose yra milžiniškas galimų kombinacijų skaičius. Energetikoje tai gali būti tinklo režimų optimizavimas, gamybos ir vartojimo balansavimas, apkrovų valdymas, kaupiklių darbo grafikai ar sudėtingas logistikos planavimas.

    Vis dėlto kvantinis skaičiavimas daugeliu atvejų dar yra ankstyvoje stadijoje: reali nauda priklauso nuo konkretaus uždavinio, algoritmo ir to, ar sprendimas gali būti efektyviai suformuluotas kvantiniam įrenginiui. Dėl to energetikos įmonės dažnai renkasi hibridinį kelią, kai kvantiniai metodai bandomi kartu su įprastais superkompiuteriniais ir DI modeliais.

    „Priėmėme sprendimą pasitelkti kvantinį kompiuterį, kad galėtume prognozuoti paklausos lankstumą“, – sakė PGE Dystrybucja strategijos viceprezidentas Tomasz Małecki.

    Transformacijos kaina ir praktiniai iššūkiai

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos energetikos pertvarka reikalauja milžiniškų investicijų per artimiausią dešimtmetį – nuo tinklų modernizavimo iki naujų generacijos šaltinių, kaupimo ir skaitmenizavimo. Kuo labiau sistema remiasi atsinaujinančiais ištekliais, tuo svarbesni tampa lankstumo sprendimai: baterijos, balansavimo paslaugos, išmanieji skaitikliai ir vartojimo valdymas.

    Kalbėta ir apie tai, kad projektų įgyvendinimo modeliai keičiasi: dalis didelių projektų skaidomi į mažesnes dalis, kad atsirastų daugiau konkurencijos ir būtų lengviau įsitraukti specializuotoms įmonėms. Tuo pat metu statybų ir energetikos sektorius susiduria su inžinerinių kompetencijų trūkumu, o tai gali tapti vienu didžiausių „butelio kaklelių“ didelio masto modernizacijoje.

    Atskirai paminėta, kad dujos dažnai įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau technologijų tiekimo terminai ir ribota tiekėjų pasiūla apsunkina greitą naujų projektų startą. Todėl energetikos įmonės vis dažniau ieško alternatyvų – nuo kaupimo iki paklausos valdymo – kurios gali duoti efektą greičiau nei stambūs generacijos projektai.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į vartotojų edukaciją: kai kainos rinkoje smarkiai svyruoja, finansinė nauda atsiranda ne tik gamyboje, bet ir vartojimo elgsenoje. Vartotojui tai reiškia paprastą dalyką – daugiau informacijos realiu laiku ir galimybę automatizuotai perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas.

    Jei PGE kvantinio kompiuterio projektas pasiteisins, jis galėtų tapti vienu iš įrankių, padedančių tiksliau „nuspėti“ sistemos elgesį ir sumažinti brangiausius balansavimo kaštus. Galutinis poveikis kainoms priklausys nuo to, kiek plačiai lankstumo paslaugos bus įdiegtos ir kaip greitai modernizuosis tinklai bei rinkos taisyklės.

  • Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Didžiasalio bibliotekos pripažinimas Vilniuje: „Bibliotekų blyksniuose“ pelnė bendruomeniškiausios titulą

    Gegužės 6 dieną, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos apdovanojimų ceremonija „Bibliotekų blyksniai“ 2025.

    Renginyje įvertintos bibliotekų iniciatyvos, kurios stiprina skaitymo kultūrą, plečia paslaugas ir telkia vietos žmones. Tarp laureatų šiemet išsiskyrė Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Didžiasalio filialas.

    Jis laimėjo kaimo padalinių kategorijoje „Bendruomeniškiausia biblioteka“. Iš 12 nominuotų bibliotekų Didžiasalio filialas pastebėtas dėl aktyvios bendruomeninės veiklos, kūrybinių iniciatyvų ir gebėjimo suburti skirtingas grupes bendram tikslui.

    Apdovanojimo organizatoriai akcentavo ir bibliotekos bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, socialinės atskirties mažinimą bei vietos tapatybės stiprinimą. Tokios kryptys pastaraisiais metais tampa vis svarbesnės viešosioms bibliotekoms, kurios vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės erdvės.

    Didžiasalyje biblioteka įsitvirtino ne tik kaip knygų skolinimo vieta, bet ir kaip susitikimų bei dialogo centras. Čia gimė veiklos, kuriose gyventojai dalijosi asmeninėmis istorijomis ir kartu kūrė „Molio salą“, įprasminančią krašto atmintį.

    Bibliotekos iniciatyvos taip pat padėjo atgaivinti Senosios Katinautiškės istoriją, subūrusią gausų būrį vietos žmonių. Mažiesiems skaitytojams kurtos veiklos su „Mįsliuku“ tapo priemone atrasti skaitymo ir kūrybos džiaugsmą, o skaitytojų klubas išaugo į nuolatinę, jaukią bendravimo erdvę.

    Filialo bendradarbiavimas su mokykla per bendras pamokas ir projektus sustiprino ryšį tarp ugdymo ir kultūros. Tokie sprendimai ypač reikšmingi mažesnėse gyvenvietėse, kur biblioteka neretai tampa viena pagrindinių vietų neformaliam mokymuisi ir bendruomenės veikloms.

    „Bendruomeniškiausios bibliotekos apdovanojimas mums reiškia patvirtinimą, kad biblioteka gali būti gyva vietos susitikimų erdvė, kurioje kuriami ryšiai ir stiprinama bendruomenė“, – sakė Didžiasalio filialo atstovės.

    Įvertinimas taip pat išryškina bibliotekininkių Audronės Filipavičienės ir Gintarės Jurgelėnienės indėlį. Jų darbas apima ne tik bibliotekines paslaugas, bet ir partnerių telkimą, kultūrinių iniciatyvų koordinavimą bei dėmesį žmonėms, kuriems bendruomenės palaikymas svarbiausias.

  • Pigi ryšiai gali baigtis: operatoriai ragina keisti taisykles ir kainodarą, kad užtektų investicijoms

    Telekomunikacijų rinkoje vis garsiau skamba perspėjimas: ilgai tikėtis ir aukštos ryšio kokybės, ir nuolat žemų sąskaitų gali nebepavykti. Europos ekonomikos kongrese operatorių, reguliuotojų ir rinkos ekspertų diskusijoje sutarta, kad dabartinis modelis vis sunkiau suderina kainų spaudimą ir būtinybę investuoti į tinklus.

    Operatoriai siekia daugiau lankstumo formuojant kainodarą ir mažiau iš anksto nustatytų ribojimų, kurie, jų teigimu, nebeatitinka dabartinės itin konkurencingos rinkos realybės. Kartu keliama ir vadinamųjų didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybės tema, nes jų platformos generuoja didelę srauto dalį, tačiau tinklų plėtrą daugiausia finansuoja ryšio paslaugų teikėjai.

    Rinka auga, bet maržos spaudžiamos

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE nurodė, kad telekomunikacijų rinkos vertė 2025 metais augo iki 46 mlrd. zlotų, tai yra apie 10,7 mlrd. eurų. Palyginimui, 2024 metais ji siekė 44 mlrd. zlotų, arba apie 10,2 mlrd. eurų.

    Reguliuotojo vertinimu, infrastruktūra ir toliau plečiama, o aprėptis miestuose artėja prie 80 proc., priemiesčiuose ir kaimiškose teritorijose – prie 70 proc. Vis dėlto operatorių atstovai pabrėžė, kad organiško augimo etapas silpsta, o investicijų poreikiai didėja dėl technologinės pažangos ir didėjančių vartotojų lūkesčių.

    Didžiųjų operatorių atstovai akcentavo, kad sektorius yra griežtai reguliuojamas ne tik ryšių priežiūros institucijų, bet ir kitų priežiūros organų, kurie vertina kainų pokyčius bei vartotojų apsaugą. Pasak jų, tokia reguliacinė aplinka riboja greitą prisitaikymą prie sąnaudų ir investicinių ciklų.

    „Kartais turime jausmą, kad esame tarsi replėse: vienas reguliuotojas nurodo, kaip vykdyti pagrindinę veiklą, kitas vertina kainų pokyčius, o erdvės sprendimams lieka vis mažiau“, – sakė vieno iš didžiųjų operatorių atstovas.

    Kainų dilema: kokybė kainuoja

    Diskusijoje ryškiausiai išsiskyrė klausimas, ar vartotojai yra pasirengę mokėti daugiau už ryšį, kad būtų užtikrintas tinklų modernizavimas ir atsparumas. Investicinės bankininkystės atstovas teigė, kad Lenkijos mobiliojo ryšio vidutinės pajamos iš vieno vartotojo yra vienos mažiausių Europoje: apie 7 eurus per mėnesį, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 14 eurų.

    Jo argumentas paprastas: jei kainos net ir pastebimai pakiltų, šalis vis tiek išliktų pigesniame regione, tačiau operatoriai turėtų daugiau galimybių finansuoti 5G plėtrą, optikos diegimą, tinklų tankinimą ir energetinį efektyvumą. Kita vertus, reguliuotojas priminė socialinę pusę: daliai visuomenės, ypač vyresnio amžiaus gyventojams, kaina išlieka barjeru, todėl pokyčiai turi būti derinami su prieinamumo priemonėmis.

    „Tikėtis, kad ryšys bus ir geriausios kokybės, ir pigiausias Europoje, nėra tvarus modelis ilgesniam laikui“, – sakė diskusijoje dalyvavęs rinkos ekspertas.

    Buvusi reguliuotojos ir skaitmeninimo ministerijos vadovė atkreipė dėmesį, kad dalis šiandien taikomų taisyklių atsirado laikais, kai fiksuoto ryšio rinkoje dominavo monopolis, o mobiliajame segmente – oligopolis. Jos vertinimu, dabartinė konkurencinė aplinka reikalauja daugiau pasitikėti rinkos mechanizmais, kartu aiškiai apibrėžiant vartotojų apsaugą.

    Ryšys – ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijoje pabrėžta, kad telekomunikacijų tinklai seniai peržengė vien tik komercinės paslaugos ribas. Jie laikomi kritine infrastruktūra, nuo kurios priklauso valstybės institucijų darbas, visuomenės informavimas, ekstremalių situacijų valdymas ir ekonomikos tęstinumas.

    Atskiras dėmesys skirtas antžeminei radijo ir televizijos transliavimo infrastruktūrai, kuri krizėse gali tapti patikimesniu informavimo kanalu, kai mobilieji tinklai perkraunami arba jų veikimas sutrinka. Rinkos dalyviai akcentavo, kad atsparumui reikia ne tik technologijų, bet ir ilgalaikio finansavimo bei aiškios reguliacinės krypties.

    Didžiosios platformos ir nevienodos taisyklės

    Operatoriai taip pat kėlė klausimą dėl didžiųjų technologijų bendrovių vaidmens. Pasak jų, tokios platformos kaip „Google“, „Apple“, „Meta“ ar „Amazon“ Europoje naudojasi ryšio tinklais, tačiau sektorius jaučiasi turintis disproporciškai didelę investicinę naštą, kai tuo tarpu platformoms taikomas kitoks reguliacinis režimas.

    Ši tema Europos mastu aptariama jau ne vienerius metus, o diskusijos centre – ar ir kaip turėtų būti dalijamasi infrastruktūros kaštais, kai duomenų srautus vis labiau lemia vaizdo transliacijos, debesijos paslaugos ir DI sprendimai. Telekomunikacijų sektorius tikisi, kad taisyklės taps labiau subalansuotos, o konkurencijos sąlygos – panašesnės visiems rinkos dalyviams.

    Ekspertai sutaria, kad artimiausiais metais ryšio paslaugų kainų tema neišnyks, nes tinklų modernizavimas reikalauja nuolatinių investicijų, o vartotojų poreikiai auga. Klausimas lieka atviras: kaip suderinti investicijų tempą, socialinį prieinamumą ir sąžiningas konkurencijos sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje.

  • Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos: numatytas 2 000 belaisvių mainai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina sutaria dėl trijų dienų paliaubų gegužės 9–11 dienomis. Jo teigimu, iniciatyva siejama su Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimu ir turėtų apimti visų kovos veiksmų pristabdymą.

    Kartu, pasak D. Trumpo, planuojami plataus masto belaisvių mainai pagal formulę 1 000 už 1 000. Iš viso tai reikštų 2 000 žmonių apsikeitimą, o humanitarinis aspektas įvardijamas kaip vienas svarbiausių šio laikotarpio tikslų.

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvyn patvirtino, kad informacija apie paliaubas ir belaisvių mainus yra suderinta. Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad tokio masto apsikeitimai paprastai reikalauja iš anksto parengtų sąrašų, patikros ir logistikos sprendimų.

    Kremlių atstovaujantis Rusijos vadovo Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vėliau pareiškė, kad Rusija sutinka su trijų dienų ugnies nutraukimu. Jis akcentavo, kad esminis susitarimo punktas yra belaisvių mainai po 1 000 iš kiekvienos pusės.

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad pats siūlė tokį sprendimą ir išreiškė viltį, jog tai gali tapti platesnių derybų pradžia. Pasak jo, pokalbiai dėl karo užbaigimo tęsiasi, o paliaubos galėtų tapti praktiniu žingsniu į priekį.

    Šiame kontekste minimi ir ankstesni aukšto lygio kontaktai: Rusijos pareigūnai nurodė, kad sprendimas yra susijęs su neseniai vykusiu V. Putino ir D. Trumpo pokalbiu telefonu. Tokie pareiškimai paprastai skirti parodyti diplomatinį tęstinumą, nors realus įgyvendinimas priklauso nuo situacijos fronte ir kariuomenių įsakymų grandinės.

    Pranešimai apie paliaubas pasirodė po Ukrainos derybininkų susitikimų su D. Trumpo aplinkos atstovais JAV. Ukrainos pusė viešai pabrėžė, kad daugiausia dėmesio šiuose kontaktuose buvo skiriama humanitariniams klausimams, įskaitant belaisvių ir civilių sugrąžinimą.

    Tarptautinėje praktikoje trumpalaikės paliaubos dažnai vertinamos kaip rizikingos, bet kartais būtinos humanitarinėms operacijoms, ypač kai derinami belaisvių mainai. Tolesnė raida priklausys nuo to, ar abi pusės laikysis ugnies nutraukimo ir ar pavyks sklandžiai įgyvendinti mainų mechanizmą.

  • Lenkija artėja prie F-35 „Husarz“: 12-asis naikintuvas baigė bandymus, prasideda pristatymai

    Lenkija praneša žengusi dar vieną žingsnį link penktosios kartos naikintuvų F-35 įvedimo į rikiuotę. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas informavo, kad 12-asis Lenkijai skirtas F-35 jau baigė bandymus ant žemės ir ore.

    Pasak ministro, dar keturi orlaiviai yra baigiamojoje gamybos stadijoje, o vėliau jų lauks testų procedūros. Po jų naikintuvai turėtų būti parengti atskristi į Lenkiją ir papildyti 32-ąją taktinės aviacijos bazę Łaske.

    Kas žinoma apie pristatymų grafiką?

    Lenkija yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, kurie šalies kariuomenėje turi pavadinimą „Husarz“. Pirmoji eskadrilė, sudaryta iš 16 orlaivių, planuojama dislokuoti Łaske, kur aerodromas jau atliko sertifikavimo procedūras, reikalingas F-35 eksploatavimui.

    Kita 16 naikintuvų dalis numatyta 21-ajai taktinės aviacijos bazei Świdwine. Ši bazė siejama su anksčiau naudotais sovietinės kilmės Su-22, kurie pastaraisiais metais buvo nuosekliai išimami iš tarnybos.

    Mokymai JAV ir pasirengimas eksploatacijai

    Dar iki pirmųjų pristatymų Lenkijos pilotai ir technikai JAV dalyvauja F-35 mokymų programose. Skelbiama, kad dalis pilotų jau pasiekė instruktorių kvalifikacijos etapą, o mokymai apima ne tik skrydžius, bet ir modernių eksploatacijos bei logistinės paramos sistemų valdymą.

    Kartu rengiami ir techniniai specialistai bei inžinieriai, atsakingi už skirtingas orlaivio priežiūros sritis. Tai laikoma kritiniu elementu, nes F-35 eksploatacija remiasi griežtais aptarnavimo standartais, programinės įrangos atnaujinimais ir duomenų sauga.

    Vienas didžiausių Lenkijos gynybos sandorių

    Sutartis dėl F-35 įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais. Skelbiama, kad sandorio vertė siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal apytikrį to laikotarpio valiutų kursą.

    Lenkijos kariuomenės institucijos šį pirkimą yra įvardijusios kaip antrą didžiausią ginkluotės sandorį šalies istorijoje. Pirmojo orlaivio gamyba buvo užbaigta 2024 metų rugpjūtį, o visų 32 naikintuvų pristatymus numatyta užbaigti iki 2029 metų.

    Kuo F-35 keičia oro pajėgumus?

    F-35 laikomi vienu svarbiausių NATO standartų naikintuvų Europoje, nes juos renkasi vis daugiau Aljanso šalių. Penktosios kartos platforma išsiskiria mažesniu pastebimumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, kuris apjungia informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną situacijos vaizdą.

    Tokio tipo orlaiviai skirti ne vien oro kovai, bet ir žvalgybai, taikinių nustatymui bei smūgiams, kai svarbi greita duomenų sklaida tarp pajėgų ore, jūroje ir sausumoje. Lenkijos atveju tai reikšminga ir dėl integracijos su turimomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis bei jau eksploatuojamais F-16.

    32-oji bazė Łaske yra viena moderniausių Lenkijos oro pajėgų infrastruktūros vietų ir nuo 2008 metų naudoja F-16. F-35 atėjimas į šią bazę reiškia ne tik naujus orlaivius, bet ir papildomus infrastruktūros, ryšių bei saugumo reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni šiuolaikinėje karo aviacijoje.

  • „Intel“ ir „Apple“ susitarimas dėl lustų gamybos: ką tai keičia tiekimo grandinėje ir kainose

    „Intel“ ir „Apple“ pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį dalį „Apple“ įrenginiuose naudojamų lustų ateityje galėtų gaminti „Intel“, remdamasi „Reuters“ ir „The Wall Street Journal“ informacija skelbia tarptautinė žiniasklaida. Tai būtų reikšmingas postūmis „Intel“ siekiui atgaivinti sutartinės gamybos (foundry) verslą.

    Rinka į žinią sureagavo iškart: „Intel“ akcijos šoktelėjo maždaug 15 proc., o „Apple“ popieriai kilo apie 1,7 proc. Tokia dinamika atspindi investuotojų lūkestį, kad didelis ilgalaikis užsakymų srautas gali stabilizuoti „Intel“ gamybos planus.

    Kas svarbiausia „Intel“?

    Kontraktas su „Apple“ „Intel“ būtų ne tik pajamų, bet ir reputacijos klausimas, nes tai vienas reikliausių klientų vartotojų elektronikos rinkoje. Pastaraisiais metais „Intel“ gamybinė kryptis atsiliko nuo „TSMC“, o foundry strategijai reikėjo didelio, patikimo užsakovo.

    Jei bendradarbiavimas išsiplėstų, „Intel“ tai reikštų geresnį gamyklų apkrovimą, lengvesnį investicijų planavimą ir aiškesnį kelią į konkurenciją pažangiausių procesų segmente. Vis dėlto, technologinių procesų, našumo ir išeigos rodiklių detalės kol kas neskelbiamos.

    Ką laimi „Apple“?

    „Apple“ tokia partnerystė pirmiausia reikštų tiekimo diversifikavimą. Pastaraisiais metais lustų pramonėje matyti, kad net didžiausios bendrovės ieško papildomų pajėgumų ir alternatyvų, ypač kai paklausa ir gamybos grafikai tampa sunkiai prognozuojami.

    „Apple“ vadovas Timas Cookas anksčiau yra pripažinęs, kad „iPhone“ pardavimus ribojo tiekimo apribojimai pas sutartinius gamintojus. Papildomas gamintojas teoriškai galėtų sumažinti riziką, kad vieno partnerio pajėgumų trūkumas ar trikdžiai pristabdytų įrenginių tiekimą.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas neatskleidžiama, kuriems konkretiems „Apple“ produktams „Intel“ galėtų gaminti lustus ir kokios apimtys būtų numatytos. Neaišku ir tai, ar kalbama apie pažangiausius procesus, ar apie mažiau rizikingas, brandesnes technologijas, kurios taip pat sudaro didelę elektronikos tiekimo dalį.

    „The Wall Street Journal“ taip pat nurodo, kad reikšmingą vaidmenį skatinant derybas galėjo turėti JAV valdžios institucijų interesas stiprinti vietinę puslaidininkių gamybą. Tokios krypties kontekste „Intel“ užsakymų portfelio didinimas būtų vertinamas kaip strateginis JAV pramonės politikos tikslas.

    Pramonės požiūriu, bet koks didelės apimties susitarimas tarp „Apple“ ir „Intel“ gali turėti platesnį efektą: jis signalizuotų, kad JAV gamintojas tampa patrauklesne alternatyva daliai užsakymų, o tai ilgainiui gali paveikti konkurenciją, tiekimo grandinės balansą ir investicijų srautus į naujas gamyklas.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A-: kokias rizikas mato dėl energijos kainų ir geopolitikos

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P Global Ratings paliko Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą užsienio valiuta ties A- lygiu ir išlaikė stabilią perspektyvą. Agentūra pabrėžė, kad vertinime susiduria palankesnės artimiausių metų augimo prielaidos ir didėjantys fiskaliniai bei išoriniai rizikos veiksniai.

    S&P sprendime atkreipė dėmesį, kad rizika ekonominėms perspektyvoms padidėjo dėl brangstančios energijos ir įtampos Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vertinimu, tokie veiksniai gali didinti infliacijos ir sąnaudų spaudimą, o tai jautriai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    „Stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp žadančių augimo perspektyvų ir didėjančio pažeidžiamumo dėl sparčiai augančios viešosios skolos“, – nurodė S&P Global Ratings.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinio laikotarpio augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų arba atsinaujintų didesni makroekonominiai disbalansai. Papildomu neigiamu scenarijumi įvardyta galimų išorinių šokų grėsmė, susijusi su užsitęsusiais geopolitiniais konfliktais.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas ir tuo atveju, jei eskaluotų Rusijos karas prieš Ukrainą, tai labiau paveiktų viešuosius finansus ir ekonomikos augimą bei didintų saugumo rizikas“, – teigiama agentūros vertinime.

    Kada reitingas galėtų kilti?

    S&P nurodė, kad reitingo didinimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi aiškių veiksmų mažinti aukštą biudžeto deficitą ir stabilizuoti skolos trajektoriją. Agentūrų praktikoje tai paprastai reiškia ne vien trumpalaikes priemones, o nuoseklų fiskalinį planą, paremtą patikimomis pajamų ir išlaidų prielaidomis.

    Teigiama įtaka, pasak S&P, galėtų būti siejama ir su institucijų valdymo stiprinimu, atsargesne biudžeto politika bei stabiliu ES lėšų srautu. Reitingų agentūros taip pat vertina, ar šalis išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir geba pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios didina potencialų augimą.

    Augimo prognozės ir skolos rizika

    S&P vertinimu, Lenkijos ekonomika ir toliau turėtų augti tvirtu tempu, o reikšmingą vaidmenį čia vaidina investicijos, finansuojamos ES lėšomis. Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 proc.

    Kartu agentūra pabrėžė, kad politinės darbotvarkės poliarizacija gali apsunkinti sprendimų priėmimą dėl fiskalinės drausmės ir institucinių reformų. Tokia aplinka dažnai didina neapibrėžtumą dėl to, kaip greitai valstybė galėtų grįžti prie mažesnio deficito.

    Pagal S&P scenarijų, viešoji skola Lenkijoje artimiausiais metais gali didėti sparčiai, o grynoji skola iki 2029 metų priartėti prie 70 proc. bendrojo vidaus produkto. Agentūra taip pat prognozuoja, kad reikšmingesnės fiskalinės konsolidacijos prieš 2027 metų parlamento rinkimus gali nebūti, o deficitas 2026 metais gali siekti 6,9 proc., 2027 metais – 6,4 proc.

    Finansų ministro komentaras

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis sprendimą įvertino kaip signalą apie ekonomikos atsparumą. Jo teigimu, net ir esant geopolitinei įtampai bei brangstant energijos ištekliams, augimą palaiko investicijos ir vidaus paklausa.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą. Nepaisant geopolitinės įtampos, augančių naftos kainų ir silpnesnės Europos aplinkos, Lenkija išlaiko aukštą augimo tempą, kurį remia investicijos ir stipri vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys didžiosios reitingų agentūros Lenkiją vertina panašiai, tačiau skirtingais laipteliais. Pagal viešai skelbiamus vertinimus, „Moody’s“ Lenkijai yra suteikusi A2, o „Fitch“ ir S&P – A- reitingą.

  • Be investicijų į elektros tinklus transformacija neįvyks: kodėl svarbūs kaupikliai ir lankstumas

    Energetikos transformacija dažniausiai siejama su naujomis vėjo ir saulės elektrinėmis, tačiau vis dažniau akcentuojama kita grandis – perdavimo ir skirstomieji elektros tinklai. Be jų modernizacijos auganti atsinaujinančios energijos gamyba susiduria su ribojimais, o sistemos valdymas tampa brangesnis ir sudėtingesnis.

    Šią problemą aptarė energetikos sektoriaus atstovai Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Pagrindinė mintis – į sistemą ateina vis daugiau nepastovių šaltinių, todėl vien papildomų generacijos pajėgumų nepakanka: reikia lankstumo, išmanių tinklų ir energijos kaupimo sprendimų.

    Augant OI, auga ir atsakomybė

    Perdavimo sistemos operatoriai pabrėžia, kad didėjant atsinaujinančių išteklių gamybai daugėja rinkos dalyvių, kurie anksčiau su energetikos sistema tiesiogiai nedirbo. Dėl to išauga reikalavimas, kad gamyba būtų derinama su vartojimu, o energija būtų patiekiama tada, kai jos realiai reikia.

    Didžiausiu lūžiu laikomi energijos kaupikliai, kurie leidžia sugerti perteklinę gamybą ir ją atiduoti piko metu. Atskirai akcentuojami šilumos kaupikliai, nes jie gali būti pigesnis būdas didinti sistemos lankstumą, ypač ten, kur veikia centralizuotas šilumos tiekimas.

    Tinklų skaitmenizacija ir dinaminės kainos

    Skirstomųjų tinklų operatoriai akcentuoja, kad didžioji dalis atsinaujinančių išteklių pajėgumų prijungiama būtent prie skirstomųjų tinklų, todėl tikrasis transformacijos „mūšio laukas“ yra arčiau vartotojo. Tam reikia automatizacijos, duomenų ir realaus laiko valdymo sprendimų, ypač vidutinės įtampos tinkle.

    Viena iš priemonių mažinti sistemos sąnaudas yra vartojimo elgsenos pokyčiai, kuriuos gali skatinti dinaminiai tarifai. Tačiau praktikoje tokiomis kainodaromis dar nesinaudoja masiškai, todėl potencialas išlieka didelis, ypač pramonėje ir energijai imliuose sektoriuose.

    Kodėl atsiranda OI gamybos ribojimai?

    Augant vėjo ir saulės generacijai dažnėja situacijos, kai dalį pagamintos elektros tenka riboti. Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad ribojimus ne visada lemia „siauri“ tinklai – neretai problema yra balansavimas: tuo metu pagaminama daugiau, nei sistema gali suvartoti ar sukaupti.

    Todėl energijos kaupikliai tampa ne tik investicija į vartotojo savarankiškumą, bet ir į visos sistemos stabilumą. Kartu keliami klausimai, kaip turėtų būti reglamentuotas kaupiklių darbas, kad jis padėtų tinklui, o ne kurtų papildomų kaštų, kurie vėliau atsispindėtų tarifuose.

    Diskusijose pabrėžta ir viešųjų lėšų tema: jei kaupikliai įsigyjami su parama, operatoriams turėtų būti sudarytos sąlygos tam tikrais atvejais koordinuoti jų naudojimą sistemos poreikiams. Tai siejama su tikslu, kad visuomenės investicijos grįžtų per mažesnes sistemos sąnaudas ir patikimesnį tiekimą.

    Galiausiai akcentuojamas finansavimo klausimas: didelio masto tinklų ir kaupimo plėtra reikalauja ilgalaikio prognozuojamumo. Bankams ir investuotojams svarbu aiškūs pajamų modeliai, o rinkos taisyklių kaita ar neapibrėžtumas apsunkina projektų planavimą ilgesniam laikotarpiui.

    Be techninių sprendimų aptarta ir pramonės nauda: tinklų modernizacija gali tapti reikšmingu impulsu vietos gamintojams, inžinerinėms kompetencijoms ir tiekimo grandinėms. Sektorius siekia, kad investicijų banga būtų tolygi, o ne trumpalaikė, nes tik taip galima stabiliai auginti pajėgumus ir darbuotojų kvalifikaciją.

  • DI bankuose, medicinoje ir pramonėje pagaliau duoda naudą: kodėl vien pilotų nebeužtenka

    Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas bankuose, sveikatos apsaugoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje, tačiau didžiausią grąžą organizacijos pamato tik tada, kai sprendimai pradedami naudoti kasdienėje veikloje. Ekspertai pabrėžia, kad vien bandymai ir pilotiniai projektai dažnai tampa patogia stotele, kuri nepakeičia nei procesų, nei rezultatų.

    Diskusijose, vykusiose Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, akcentuota, kad technologijų brandą šiandien dažniau riboja ne įstatymai ar infrastruktūra. Lemiamu veiksniu tampa žmonių ir vadovų pasirengimas keisti darbo įpročius, persitvarkyti procesus ir prisiimti atsakomybę už diegimą.

    Nuo pilotų prie masto

    „Accenture“ atstovas Dawidas Osiecki teigė, kad reali verslo nauda atsiranda tik tuomet, kai DI sprendimai įdiegiami produkcinėje aplinkoje ir ima veikti dideliu mastu. Jo vertinimu, daugelis įmonių apsiriboja bandomaisiais etapais, kurie padeda suprasti galimybes, bet savaime nepakeičia veiklos modelio.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažna klaida yra pradėti nuo įrankio pirkimo, o ne nuo procesų analizės. Jei organizacija neįsivardija, kuriuos pasikartojančius veiksmus verta automatizuoti ir kaip bus matuojamas efektas, DI tampa dar vienu eksperimentu, o ne produktyvumo šaltiniu.

    Bankai ir medicina rodo kryptį

    Finansų sektoriuje DI jau perėjo nuo pavienių eksperimentų prie valdomų, pakartojamų diegimų. ING Banko Šląsko atstovė Alicja Żyła pasakojo, kad bankuose DI seniai taikomas rizikos vertinime, sukčiavimo prevencijoje ir pinigų plovimo prevencijos procesuose, o dabar vis dažniau naudojamas ir klientų aptarnavime.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali padėti apdoroti klientų užklausas ar skundus ir parengti atsakymų juodraščius, kuriuos vėliau patikrina darbuotojai. Bankams ypač svarbus reguliacinis atitikimas, todėl modeliai turi būti tikrinami, periodiškai peržiūrimi ir diegiami taip, kad būtų užtikrintas duomenų saugumas.

    Sveikatos apsaugos srityje DI nauda siejama ne tik su greitesnėmis užduotimis, bet ir su galimybe efektyvinti klinikinius tyrimus. „GSK“ atstovas Bartłomiej Kopacz akcentavo, kad medicinoje klaidos kaina yra itin didelė, todėl DI sprendimai turi būti įkomponuoti į procesą taip, kad galimos modelių klaidos nedarytų įtakos galutiniam rezultatui.

    Jo teigimu, įmonės kuria uždarose aplinkose veikiančius vidinius DI įrankius darbui su procedūromis, literatūra ir ataskaitomis, o tolesnės kryptys apima efektyvių tyrimų centrų identifikavimą bei pažangesnius modeliavimus. Tokie sprendimai gali padėti mažinti augančius kaštus ir trumpinti kai kurių etapų trukmę, tačiau galutinė atsakomybė išlieka žmogui.

    Pramonei DI tampa būtinybe

    AGH universiteto atstovė Joanna Jaworek-Korjakowska pabrėžė, kad pramonė vis aktyviau jungia DI su robotika ir jutikliais, nes tai leidžia automatizuoti užduotis, kuriose trūksta žmonių arba kuriose darbas yra pavojingas. Tarp dažniausių pritaikymų minimos vaizdo analizės sistemos, defektų paieška, anomalijų aptikimas ir kokybės kontrolė.

    Pasak jos, rinkoje vis ryškesnė kryptis į lankstesnę robotizaciją, kai sprendimai veikia ne vienoje izoliuotoje stotyje, o kaip tarpusavyje susietos sistemos. Humanoidų panaudojimas gamyboje jau nebėra vien futuristinė idėja, tačiau realus proveržis priklausys nuo saugos standartų, patikimumo ir ekonominio pagrįstumo.

    Diskusijose taip pat pabrėžta, kad DI galima išmokti ir prie jo prisitaikyti, tačiau jis neįsidiegs pats. Svarbiausia yra nuosekliai pasirinkti konkretų procesą, turėti aiškų tikslą, užtikrinti duomenų kokybę ir įtraukti darbuotojus, kurie kasdien dirbs su sprendimu.

    Valstybės pusėje dėmesys vis dažniau kreipiamas į perėjimą nuo tyrimų ir prototipų prie realių diegimų. Ministerijos atstovai akcentuoja, kad šalia technologijos reikia kantrybės, aiškių prioritetų ir specializuotų sprendimų, kurie spręstų konkrečias problemas, o ne konkuruotų su universaliais modeliais visose srityse vienu metu.

  • „Destinus“ ateina į Lenkiją: Europoje gaminami dronai ir sparnuotosios raketos jau išbandytos Ukrainoje

    Nyderlanduose įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Destinus“ pradeda veiklą Lenkijoje ir ieško partnerių vietos pramonėje. Įmonė siekia sudominti Lenkijos gynybos ministeriją sprendimais, skirtais oro gynybai ir smūgiams į tolimus taikinius.

    Bendrovė viešai pabrėžia, kad jos tiekimo grandinė ir gamyba yra sutelkta Europoje, o padaliniai veikia keliose šalyse. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje mažinti priklausomybę nuo neeuropinių komponentų, ypač gynybos sektoriuje.

    Fokusas į dronus ir oro gynybą

    „Destinus“ portfelyje minimi du pagrindiniai segmentai: smūginės sistemos ir artimojo nuotolio oro gynyba. Pastarajai priskiriami sprendimai, skirti kovai su mažais bepiločiais orlaiviais, kurie Ukrainos kare tapo kasdieniu grėsmių šaltiniu.

    Lenkijoje įmonė teigia pradedanti nuo pokalbių su vietos gynybos pramonės atstovais dėl bendradarbiavimo. Praktinis tikslas yra įsitraukti į projektus, kuriuose ieškoma efektyvių priemonių prieš dronus ir kitas žemai skrendančias grėsmes.

    „Visa tiekimo grandinė, visi komponentai ir technologinė mintis yra Europoje, todėl esame nepriklausomi nuo bet kurio pasaulinio tiekėjo“, – sakė „Destinus“ veiklą Lenkijoje koordinuojantis Michałas D. Kalinowskis.

    Smūginės sistemos ir nuotolio klausimas

    Kalbėdama apie smūgines galimybes, bendrovė nurodo kurianti sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia kelis šimtus kilometrų. Interviu metu taip pat buvo minimi tikslai virš 500 kilometrų, o ambicijos apima ir didesnius atstumus.

    Tokios deklaracijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame daugėja bendrų iniciatyvų didinti ginklų gamybą ir kurti naujas platformas, ypač atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas. Dronų, valdymo sistemų ir autonominių sprendimų plėtra yra viena sparčiausiai augančių krypčių, o integracija su oro gynybos tinklais tampa esmine.

    Ukrainos patirtis ir įmonės kilmė

    Įmonės atstovas teigia, kad „Destinus“ sistemos yra naudojamos Ukrainoje, o viešojoje erdvėje minimos „Ruta“ šeimos sparnuotosios raketos. Pasak pašnekovo, tai yra vienas iš signalų potencialiems klientams, kad produktai jau yra išbandyti realiomis sąlygomis.

    „Tai, kas viešai žinoma, yra faktas, kad mūsų sistemos yra Ukrainoje“, – teigė M. D. Kalinowskis, kalbėdamas apie naudojimą kare.

    „Destinus“ buvo įkurta 2021 metais, o bendrovės vadovybė pastaraisiais metais įsitvirtino Nyderlanduose. Įkūrėjas Michailas Kokoričius yra gimęs Sibire, tačiau, pasak bendrovės atstovo, šiuo metu jis siejamas su Ispanija, o ne su Rusija, o įmonė akcentuoja tarptautinę komandą, kurioje yra įvairių Europos šalių inžinierių.

    Įėjimas į Lenkijos rinką gali tapti dar vienu žingsniu stiprinant gynybos pramonės bendradarbiavimą regione. Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina išlaidas gynybai ir ieško sprendimų, galinčių greitai sustiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais.