Blog

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Kas nutiko Tenerifėje?

    Ispanijos pareigūnas, dirbęs civilinėje gvardijoje, sekmadienį mirė Tenerifėje vykdytos operacijos metu, kai į Granadiljos de Abonos uostą atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“. Pranešama, kad 62 metų vyrą ištiko širdies smūgis, kai buvo užtikrinama tvarkinga keleivių išlaipinimo ir kontrolės procedūra.

    Operacija uoste vyko esant padidintai įtampai, nes laive buvo patvirtintas hantaviruso protrūkis. Dėl to buvo taikomi griežti sveikatos saugos protokolai, o pareigūnai ir medikai koordinavo keleivių srautus bei judėjimo ribojimus.

    „Norėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir visai civilinei gvardijai“, – sakė Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García.

    Hantavirusas: kodėl reaguojama griežtai?

    Hantavirusas yra reta, bet potencialiai mirtina virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais sukelia sunkias kvėpavimo ar inkstų pažaidas. Virusas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimas paprastai įvyksta įkvėpus užterštų dalelių.

    Visuomenės sveikatos institucijos paprastai ypač jautriai vertina bet kokius užkrečiamųjų ligų incidentus kruiziniuose laivuose, nes uždara aplinka ir didelis žmonių judėjimas tarp šalių gali paspartinti infekcijų plitimą. Dėl šios priežasties taikomos izoliavimo, testavimo, kontaktų nustatymo ir kelionių kontrolės priemonės.

    Ką skelbia pareigūnai ir tarptautinės institucijos?

    Laivo atvykimas į Tenerifę tapo tarptautinio reagavimo dalimi, siekiant suvaldyti protrūkį, saugiai išlaipinti keleivius ir organizuoti jų grąžinimą į kilmės šalis. Pranešta, kad dalis įtariamų atvejų Ispanijoje vėliau nepasitvirtino, tačiau kitose valstybėse stebimi nauji patvirtinti užsikrėtimai.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragino išlikti budriems, tačiau pabrėžė, kad situacija vertinama kaip lokalus protrūkis ir nėra prilyginama pandemijai. Medikai ir epidemiologai akcentuoja, kad svarbiausia yra tikslus atvejų patvirtinimas, greita izoliacija ir aiški komunikacija keleiviams bei visuomenei.

  • Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Ispanija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kruizinio laivo „Hondius“ keleivių evakuacija Tenerifėje, kilus hantaviruso protrūkiui, buvo sėkminga. Anot Madrido, sprendimas priimtas vadovaujantis tiek tarptautiniais įsipareigojimais, tiek humanitariniais motyvais.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai gynė vyriausybės veiksmus po to, kai laivas buvo priverstas įplaukti į Granadiljos uostą Tenerifėje. Jis pabrėžė, kad taikytas protokolas turėjo užtikrinti ir evakuojamų žmonių, ir vietos gyventojų saugumą.

    PSO: didelio protrūkio požymių nėra

    PSO duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 susijusių atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o trys žmonės mirė. Organizacija pabrėžė, kad nuo gegužės 2 dienos, kai apie situaciją buvo pranešta PSO, naujų mirčių neužfiksuota.

    „Nėra nieko, kas rodytų, jog kils didelis protrūkis“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Vis dėlto PSO akcentuoja, kad situacija gali kisti dėl ilgesnio hantaviruso inkubacinio laikotarpio, todėl artimiausiomis savaitėmis gali išryškėti daugiau įtariamų ar patvirtintų atvejų. Dėl to svarbiausia priemone išlieka aktyvi sveikatos stebėsena ir greitas galimų atvejų izoliavimas.

    42 dienų stebėsena ir izoliavimas

    PSO rekomenduoja 42 dienas griežtai stebėti asmenis, kurie galėjo turėti sąlytį su virusu, o prireikus tai daryti namuose arba karantino patalpose. Nurodoma, kad šis laikotarpis skaičiuojamas nuo gegužės 10 dienos.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė gali pritaikyti šias rekomendacijas pagal savo nacionalinį kontekstą. Tuo pat metu jis ragino bet kokius naujus įtariamus atvejus izoliuoti nedelsiant, kad būtų sumažinta tolesnio plitimo rizika.

    Vienas pacientas Ispanijoje stebimas ligoninėje

    Per spaudos konferenciją patvirtinta, kad vienas Ispanijos keleivis, kuriam testas iš pradžių rodė teigiamą rezultatą, tebėra izoliuotas Gómez Ulla centrinėje gynybos ligoninėje Madride. Sveikatos šaltinių teigimu, jam nuo gegužės 12 dienos ryto pasireiškė su liga suderinami simptomai.

    Skelbiama, kad paciento izoliacija išlieka, patalpa buvo dezinfekuota, o klinikinė būklė toliau atidžiai stebima. Ispanijos valdžia pabrėžia, kad svarbiausia išlieka nuosekli kontrolė, testavimas ir epidemiologinis sekimas, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Įtarimai dėl protrūkio ištakų

    Argentinos pietuose esantis Ušuajos miesto pakraštyje esantis atliekynas atsidūrė tyrimo centre, aiškinantis hantaviruso protrūkį kruiziniame laive MV Hondius. Nacionalinės sveikatos institucijos neatmeta, kad būtent ten galėjo užsikrėsti olandų pora, laikoma galimos užsikrėtimo grandinės pradžia.

    Pasak tyrėjų, pora įtariamo kontakto su virusu galėjo turėti paukščių stebėjimo išvykos metu. Tokiose vietovėse žmonės kartais susiduria su graužikų paliktomis išskyromis, kurios kai kurių hantavirusų atveju yra pagrindinis užsikrėtimo kelias.

    „Manau, kad susiduriame su šios krypties šmeižto kampanija“, – sakė provincijos epidemiologijos direktorius Juanas Facundo Petrina.

    Vietos valdžia tvirtina apie tokius įtarimus sužinojusi iš žiniasklaidos, o ne iš oficialių pranešimų. Ji pabrėžia, kad Ušuajos regionas pastaraisiais metais nebuvo siejamas su hantaviruso atvejais, ir nuogąstauja dėl galimo smūgio turizmui.

    Kuo pavojinga Andų atmaina?

    Tyrimą komplikuoja tai, kad nustatyta Andų atmaina yra išskirtinė: tai viena iš žinomų hantaviruso atmainų, kuri gali plisti nuo žmogaus žmogui. Dėl to, specialistų vertinimu, infekcija laive galėjo išplisti plačiau nei vien tarp pirminių kontaktų.

    Hantavirusai dažniausiai plinta įkvėpus ore pakilusių dalelių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių. Rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose vietose, taip pat tvarkant teritorijas, kur galėjo būti graužikų.

    Kelionės maršrutas ir dvi mirtys

    Skelbiama, kad turistai į Argentiną atvyko 2025 metų lapkričio 27 dieną ir kelis mėnesius keliavo automobiliu po šalį. Jie taip pat lankėsi Čilėje ir Urugvajuje, o kovo pabaigoje grįžo į Argentiną.

    Balandžio 1 dieną pora iš Ušuajos išplaukė kruiziniu laivu. Netrukus 70 metų vyrui pasireiškė simptomai, o balandžio 11 dieną jis mirė; 69 metų moteris mirė Pietų Afrikoje bandydama grįžti į Europą.

    Argentina: augantis mirtingumas ir tarptautinis tyrimas

    Argentinos institucijos skelbia, kad pastaruoju metu šalyje fiksuojamas didesnis hantaviruso mirtingumas: jei 2019–2024 metais jis siekė apie 17 proc., per pastaruosius metus, kaip nurodoma, viršijo 33 proc. Tokia dinamika didina spaudimą greičiau nustatyti židinius ir užkirsti kelią plitimui.

    Tuo pat metu pažymima, kad Ugnies Žemės provincijoje atvejai buvo itin reti: vietos pareigūnai nurodo, kad paskutinis užfiksuotas atvejis siekia 1996 metus. Hipotezei dėl atliekyno patikrinti į teritoriją vyks specialistų komandos, planuojančios gaudyti graužikus ir ieškoti viruso pėdsakų.

    Argentina taip pat įjungė tarptautinio bendradarbiavimo kanalus ir ketina perduoti nustatytos atmainos genetinę medžiagą laboratorijoms Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Tikslas – patikslinti aptikimo ir diagnostikos protokolus, ypač atsižvelgiant į galimą plitimą tarp žmonių.

    Ši situacija išryškino ir geopolitinį sveikatos politikos foną: šalyje pabrėžiama, kad tarptautinis keitimasis duomenimis gali vykti ir per regionines struktūras, tokias kaip Panamerikos sveikatos organizacija. Protrūkio valdymui svarbiausia išlieka operatyvus kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir aiškios rekomendacijos keliautojams.

  • Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos 78-osios metinės: palestiniečiai Ramaloje priminė teisę sugrįžti ir 1948 metų tragediją

    Nakbos minėjimas Ramaloje

    Okupuotame Vakarų Krante ir Gazos Ruože palestiniečiai susirinko paminėti Nakbos 78-ųjų metinių. Nakba palestiniečių istorijoje siejama su 1948 metais, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti namus, žemę ir tapo pabėgėliais.

    Ramaloje, kur įsikūrusi Palestinos savivalda, šimtai žmonių miesto centre dalyvavo minėjime, o mečetėse nuskambėjo simbolinė 78 sekundžių sirena. Šis gestas buvo skirtas pabrėžti metinių skaičių ir kolektyvinės atminties tęstinumą.

    Iš velionio palestiniečių lyderio Yassero Arafato kapo iki Manaros aikštės pajudėjo masinė eisena. Gatvėse plazdėjo Palestinos vėliavos, skambėjo būgnai, žygiuojančius lydėjo skautų orkestrų muzika ir dūdmaišiai.

    Minėjimo metu dalis dalyvių nešė didžiulį raktą, kuris simbolizuoja teisę sugrįžti į prarastus namus. Taip pat buvo keliami plakatai, raginantys nepamiršti išvarymo istorijos ir reikalaujantys politinio bei teisinio sprendimo pabėgėlių klausimu.

    Teisės sugrįžti akcentas

    Dalis susirinkusiųjų pabrėžė, kad Nakba, jų vertinimu, išlieka neužgijusi žaizda, nes pasekmės jaučiamos ir šiandien tiek okupuotose teritorijose, tiek pabėgėlių stovyklose už regiono ribų. Ši tema ypač aktuali milijonams palestiniečių diasporoje, kurių šeimų istorijos perduodamos iš kartos į kartą.

    „Ši diena primena mums nacionalinę tragediją, o teisė sugrįžti turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams“, – sakė Abdel Kareem Abu Arqoub.

    „Teisė sugrįžti yra šventa ir jai netaikomas senaties terminas“, – sakė Jihad Dar Ali.

    Teisės sugrįžti klausimas dažnai siejamas su Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 metais priimta rezoliucija 194, kurioje kalbama apie galimybę pabėgėliams grįžti „kaip įmanoma greičiau“ ir kompensacijas tiems, kurie negrįžta arba patyrė žalą. Vis dėlto rezoliucijos įgyvendinimas iki šiol išlieka ginčų objektu ir nėra pasiektas praktinis susitarimas.

    Istorinis kontekstas nuo 1917 metų

    Nakbos ištakos dažnai aiškinamos platesniame istoriniame kontekste, kuris prasideda dar 1917 metais paskelbta Balfouro deklaracija. Joje Jungtinės Karalystės vyriausybė išreiškė paramą žydų nacionalinių namų sukūrimui Palestinoje, o vėliau teritorija atsidūrė britų mandato sistemoje.

    1947 metais Jungtinės Tautos pasiūlė Palestinos padalijimo planą į dvi valstybes. Planas regione sulaukė skirtingų reakcijų, o 1948 metų gegužę, pasibaigus britų mandatui ir paskelbus Izraelio valstybės įkūrimą, prasidėjo karas, kurį lydėjo plataus masto gyventojų pasitraukimas ir priverstinis išvarymas.

    Istorikų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, per 1948 metų įvykius namus paliko arba buvo priversti palikti apie 750 000 palestiniečių. Šiandien Nakbos minėjimai kasmet rengiami ne tik Vakarų Krante ir Gazos Ruože, bet ir šalyse, kur gyvena didelės palestiniečių bendruomenės.

    Šių metų minėjimuose Ramaloje pagrindinis akcentas buvo politinė ir moralinė žinia: palestiniečiai siekia, kad jų istorinis pasakojimas būtų pripažintas, o teisės sugrįžti klausimas liktų tarptautinėje darbotvarkėje.

  • Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika prieš vėjo energetiką ima aidėti ir Europoje: socialiniuose tinkluose daugėja kampanijų, kurios skleidžia klaidinančius teiginius apie vėjo jėgainių žalą. Tyrėjai fiksuoja augantį įrašų srautą, kuriame vėjo elektrinėms priskiriami nepagrįsti kaltinimai dėl sveikatos sutrikimų ar geriamojo vandens taršos.

    Naujoje ataskaitoje, parengtoje Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tyrimų bendrovės CASM Technology ir užsakytoje Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope, teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus aktyvumas išaugo keliose platformose. Analizuota daugiau nei 500 paskyrų, kurios generavo dešimtis tūkstančių neigiamų įrašų apie vėjo energetiką.

    Tyrimo duomenimis, didžiausias anti vėjo turinio kiekis fiksuotas Švedijoje, o toliau rikiuojasi Prancūzija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Patys autoriai pabrėžia, kad šalis reitinguoti sudėtinga dėl duomenų prieigos ir atrankos ribojimų, tačiau Šiaurės šalys išryškėjo kaip vienas aktyviausių židinių.

    Kas dažniausiai teigiama?

    Ataskaitoje aprašomas pasikartojančių naratyvų rinkinys: nuo gąsdinimų dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų iki kaltinimų, kad vėjo jėgainės esą kelia onkologinių ligų riziką. Taip pat dažnai akcentuojamos laukinės gyvūnijos žūtys ar tariamas kraštovaizdžio niokojimas, nors teiginių pagrįstumas neretai neparemtas patikimais duomenimis.

    Tyrėjai pastebi, kad skirtingose šalyse išryškėja skirtingi akcentai. Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje dažniau išnaudojamos baimės dėl kainų, tinklo stabilumo ir užtemimų, o Norvegijoje bei Italijoje labiau dominuoja aplinkosauginių žalų tema.

    Kartu tai tampa ne vien internetine diskusija: tokios žinutės, pasak ataskaitos autorių, gali skatinti vietos pasipriešinimą konkretiems projektams. Tai virsta skundais, teisiniais ginčais, politiniu spaudimu ir galiausiai vėlavimais, kai leidimų išdavimas ar infrastruktūros prijungimas užsitęsia.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais siekia spartinti elektrifikaciją ir atsinaujinančių išteklių plėtrą, kad mažėtų priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir didėtų energijos saugumas. Vėjo energetika kartu su saulės elektrinėmis išlieka vienu pagrindinių šios krypties ramsčių, todėl visuomenės pasitikėjimas technologija tiesiogiai veikia investicijų tempą.

    WindEurope atstovai įspėja, kad klaidinanti informacija gali tapti rimta kliūtimi bendram tikslui užsitikrinti daugiau vietoje pagaminamos elektros. Asociacijos atstovo teigimu, problema nėra vien atskiri projektai ar viena pramonės šaka, o platesnė rizika, kai sprendimus pradeda lemti melagingi įsitikinimai.

    „Jei klaidinanti informacija ir dezinformacija stojasi skersai kelio, turime rimtą problemą“, – sakė WindEurope atstovas Christophas Zipfas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad interneto erdvėje persipina skirtingų šalių politinės kultūros, o kai kurie JAV politinėje retorikoje įsitvirtinę motyvai pernaudojami Europos energetikos diskusijose. Tyrėjai nurodo, kad dalis turinio remiasi teiginiais apie tariamus elitų ar globalių darbotvarkių planus, taip kurstant nepasitikėjimą institucijomis.

    Naujas frontas: DI atsakymai

    Tyrėjai perspėja, kad kova dėl naratyvų gali persikelti ir į DI sistemas, kurios vis dažniau naudojamos informacijai rasti ir apibendrinti. Preliminariuose bandymuose nustatyta, kad kai kurios anti vėjo svetainės gali būti cituojamos DI modelių atsakymuose į klausimus apie vėjo energetiką, todėl melagienos rizikuoja įgyti papildomo patikimumo įspūdį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šioje situacijoje ypač svarbus tampa šaltinių patikimumo vertinimas, institucijų komunikacija ir skaidrūs duomenys apie projektų poveikį aplinkai bei tinklo patikimumą. Kuo daugiau aiškių, patikrintų faktų pateikiama viešai, tuo mažiau erdvės lieka manipuliacijoms, kurios stabdo energetikos pertvarką.

  • ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    Europos Komisija paskelbė sieksianti griežtinti anglies dioksido kainodarą aviacijoje ir svarsto apmokestinti ne tik skrydžius ES viduje, bet ir tarptautines kryptis, išskrendančias iš Europos. Toks žingsnis reikštų, kad daugiau oro linijų būtų įtrauktos į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Šiuo metu ETS apima daugiausia skrydžius Europos Sąjungos viduje, o didelė dalis taršos, susijusios su skrydžiais į ne Europos kryptis, lieka už šios sistemos ribų. Komisija argumentuoja, kad toks išimtinis režimas nebeatitinka realių sektoriaus emisijų ir turi būti peržiūrėtas.

    Kas keistųsi oro linijoms

    Komisijos svarstomas modelis apimtų iš Europos išskrendančius reisus nepriklausomai nuo galutinės krypties, todėl poveikį pajustų tiek ES, tiek trečiųjų šalių vežėjai. Pasak Komisijos atstovų, principas būtų vienodas visiems operatoriams tomis pačiomis kryptimis, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.

    Diskusijose minima, kad išplėtus ETS tarptautiniams išvykstantiems skrydžiams biudžeto įplaukos iš aviacijos galėtų reikšmingai išaugti, palyginti su dabartiniu modeliu. Aplinkosaugos organizacijos teigia, kad tai sustiprintų kainos signalą rinkai ir paskatintų greičiau diegti mažesnės taršos sprendimus.

    Konflikto su JAV rizika

    Aviacijos sektoriaus atstovai perspėja, kad toks sprendimas gali atgaivinti senus tarptautinius nesutarimus. Jie primena, kad ankstesni bandymai taikyti ETS tarptautiniams skrydžiams sulaukė pasipriešinimo iš JAV, Kinijos ir Indijos, o JAV buvo priėmusi teisės aktus, numatančius priemones oro linijoms, paklususioms ES reikalavimams.

    „Raginame Europos Komisiją neplėsti ETS taikymo srities tarptautiniams skrydžiams“, – sakė aviacijos pramonės atstovas Vincentas De Vroey.

    Oro linijos taip pat akcentuoja, kad sektorius jau susiduria su padidėjusiomis sąnaudomis, o bet koks papildomas apmokestinimas gali atsispindėti bilietų kainose. Pramonės organizacijos ragina remtis pasauliniu mechanizmu, o ne kurti lygiagrečias regionines sistemas.

    Kaip tai derės su CORSIA

    Po ankstesnių ginčų tarptautiniu lygiu buvo sukurta Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos sistema CORSIA, skirta tarptautinių skrydžių emisijų kompensavimui. Ši schema turėtų tapti privaloma nuo 2027 metais, tačiau ES vertina, ar jos ambicijos ir praktinis veikimas pakankami.

    Europos Komisija nurodo, kad peržiūrėdama ETS ketina įvertinti CORSIA rezultatą ir suderinti mechanizmus taip, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo už tas pačias emisijas. Vertinimo išvadų ir galimų sprendimų krypties laukiama artimiausioje ETS peržiūroje.

    Kol kas aišku viena: aviacijos taršos apmokestinimas tampa viena jautriausių klimato politikos temų, kur susiduria klimato tikslai, bilietų kainų spaudimas ir tarptautinės prekybos rizikos. Galutinis sprendimas lems, ar ES ryšis platesniam veiksmui, kuris gali turėti pasekmių santykiams su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis.

  • Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija pareiškė diplomatinį protestą po to, kai prie turistų pamėgtos Lefkados salos aptiktas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas. Apie incidentą Atėnai informavo partnerius Europos Sąjungoje, pabrėždami, kad karas neturi persikelti į Viduržemio jūros regioną.

    Graikijos gynybos ministras Nikosas Dendiasas patvirtino, kad rasto įrenginio kilmė siejama su Ukraina, ir įvykį pavadino itin rimtu. Užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis taip pat pranešė, kad Atėnai imsis diplomatinių veiksmų, siekdami išsiaiškinti aplinkybes ir užkirsti kelią panašiems atvejams.

    Dronas, siejamas su „Magura“ tipo jūrinėmis sistemomis, buvo pastebėtas žvejo ir, kaip skelbiama, buvo įstrigęs oloje, o jo varikliai dar veikė. Graikijos ginkluotosios pajėgos prižiūri tyrimą ir rengia ataskaitą, vertindamos, kaip toks įrenginys galėjo atsidurti šalies vandenyse.

    Kas tiriama ir kodėl tai jautru

    Graikijos pareigūnai tikrina kelias versijas, įskaitant galimybę, kad dronas į teritoriją pateko iš komercinio laivo, arba buvo paleistas iš kito regiono taško. Bet kuri iš šių versijų Atėnams kelia papildomų klausimų dėl jūrų kontrolės, navigacijos saugumo ir pajėgumų laiku aptikti grėsmes pakrančių zonoje.

    Incidentas ypač jautrus dėl pastaraisiais metais išaugusios rizikos civilinei laivybai. Ukrainos pastangos mažinti Rusijos pajamas iš naftos reiškia didesnį dėmesį laivams, kurie padeda eksportuoti rusišką naftą, įskaitant vadinamąjį šešėlinį laivyną, kurio nuosavybės struktūros dažnai būna neaiškios.

    Ukrainos pozicija ir politinės pasekmės

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pareiškė, kad Kyjivas neturi informacijos apie konkretų droną ir nemato įrodymų, jog jis priklausė Ukrainos jūrinių dronų operatoriams. Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su Graikija, jei bus pateikti oficialūs prašymai.

    Atėnuose incidentas jau tapo vidaus politikos tema: opozicinės jėgos kritikuoja vyriausybę, teigdamos, kad teritorinių vandenų stebėsena nepakankama. Tuo pat metu Graikija per pastaruosius metus stiprino paramą Ukrainai, todėl bet kokie įtampos ženklai gali turėti įtakos ir platesniam dialogui ES bei NATO formatuose.

    Šis atvejis taip pat primena, kad jūriniai dronai sparčiai keičia saugumo situaciją regione: palyginti nebrangios, sunkiau aptinkamos sistemos didina riziką ne tik kariniams, bet ir civiliniams objektams. Europos valstybės vis aktyviau diskutuoja, kaip stiprinti pakrančių stebėseną, jūrų erdvės kontrolę ir reagavimo į tokius incidentus procedūras.

  • Maistas, kuris pakelia nuotaiką: mokslas paaiškina, ką valgyti, kad stresas slūgtų

    Subalansuota mityba nepakeičia miego, judėjimo ir artimų santykių, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad ji gali apčiuopiamai prisidėti prie geresnės savijautos. Kasdieniame racione užtenka kelių sąmoningų pasirinkimų, kad palaikytume ir virškinimą, ir nervų sistemą. Tai ypač svarbu, kai patiriame ilgalaikį stresą, kuris neretai atsiliepia energijai, nuotaikai ir miego kokybei.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie žarnyno ir smegenų ryšį, vadinamą žarnyno–smegenų ašimi. Tai sudėtinga komunikacijos sistema, apimanti nervinius signalus, imuninės sistemos procesus ir medžiagų apykaitos mechanizmus. Dėl šios priežasties žarnynas kartais vadinamas antruoju smegenų centru, nors tai nėra tiesioginis medicininis terminas.

    Žarnyne yra didelis nervinių ląstelių tinklas, o jame gyvenančios bakterijos dalyvauja medžiagų, susijusių su savijauta, apykaitoje. Mokslinėje literatūroje aptariama, kad reikšminga dalis serotonino sintezės procesų vyksta žarnyne, o tai paaiškina, kodėl virškinimo sistemos būklė gali būti siejama su nuotaikos svyravimais. Kai mikrobiota yra subalansuota, organizmui gali būti lengviau prisitaikyti prie streso ir palaikyti stabilesnę emocinę būseną.

    Jei mityba skurdi skaidulomis, o racione dominuoja itin perdirbti produktai, mikrobiotos įvairovė dažnai mažėja. Tokie pokyčiai gali sutapti su prastesne savijauta, dirglumu ar sunkesniu atsistatymu po įtampos. Dėl to specialistai vis dažniau pabrėžia ne vien atskirus produktus, o bendrą mitybos modelį, kuris palaiko žarnyno „gerąsias“ bakterijas.

    Vieno stebuklingo produkto, kuris akimirksniu pagerintų nuotaiką, nėra, tačiau kai kurie pasirinkimai turi daugiau mokslinio pagrindo. Pavyzdžiui, juodasis šokoladas su didesniu kakavos kiekiu siejamas su trumpalaikiu nuotaikos pagerėjimu, nes kakavoje yra biologiškai aktyvių junginių ir antioksidantų. Svarbu saikas, nes tai vis tiek kaloringas produktas, o papildomas cukrus kai kuriems žmonėms gali lemti energijos svyravimus.

    Naudingų riebalų šaltiniai taip pat siejami su nervų sistemos funkcijomis. Avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai ir sėklos padeda užtikrinti riebalų rūgščių balansą, o riebios žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė ar sardinės, yra vertinamos dėl omega-3 riebalų rūgščių. Tyrimuose omega-3 dažniau siejamos su mažesne depresijos rizika ir geresne smegenų funkcija, nors poveikis individualus ir priklauso nuo bendros mitybos bei gyvenimo būdo.

    Žarnynui palankūs yra ir fermentuoti produktai, tokie kaip natūralus jogurtas, kefyras, raugintos daržovės ar kimči. Jie gali papildyti racioną naudingomis bakterijomis ir palaikyti mikrobiotos įvairovę, ypač jei kartu netrūksta skaidulų. Vis dėlto žmonėms, turintiems jautrų virškinimą, fermentuoti produktai ne visada tinka, todėl verta stebėti individualią reakciją.

    Kasdieniame racione vienas svarbiausių elementų yra skaidulos, kurios tampa maistu žarnyno bakterijoms. Daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų dažniausiai reiškia įvairesnę mikrobiotą, o tai gali prisidėti prie stabilesnės savijautos. Prie skaidulų verta derinti ir B grupės vitaminų šaltinius, kurių gausu, pavyzdžiui, bananuose, uogose, žalialapėse daržovėse ir pilno grūdo produktuose.

    Specialistai primena, kad mitybos poveikis nuotaikai paprastai nėra momentinis. Dažniau tai kelių savaičių ar mėnesių įpročių rezultatas, ypač jei kartu gerinamas miegas, didinamas fizinis aktyvumas ir mažinamas lėtinis stresas. Jei nerimas ar prislėgta nuotaika tęsiasi ilgai ir trukdo kasdienybei, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, o mitybą vertinti kaip vieną iš pagalbinių priemonių.

  • Telšių rajone rekonstruos tilto per Rešketą atkarpą: kur ir iki kada gyventojai gali teikti pastabas

    Pristatomi projektiniai pasiūlymai

    Telšių rajone planuojamas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva 24,719 km esančio tilto per Rešketą rekonstravimas. Apie numatomą projektavimą ir parengtų projektinių pasiūlymų pristatymą informuoja statytojas AB „Via Lietuva“.

    Pagal pateiktą informaciją darbai priskiriami statinio rekonstravimui, o tilto unikalus numeris nurodomas 4400-1969-2710. Projektiniai pasiūlymai parengti susisiekimo infrastruktūros objektui, todėl gyventojų įsitraukimas šiame etape laikomas svarbia procedūros dalimi.

    Kas rengia projektą ir kur susipažinti

    Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas UAB TEC Infrastructure. Nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti Vilniuje, Ozo g. 10A-10, darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00.

    Taip pat skelbiama, kad pasiūlymai dėl projektinių sprendinių gali būti teikiami raštu projektuotojui nurodytu elektroniniu paštu. Tokia tvarka leidžia suinteresuotiems gyventojams ir bendruomenėms pateikti pastabas dėl planuojamų sprendinių dar iki statybos darbų pradžios.

    Iki kada teikti pasiūlymus ir kada vyks susirinkimas

    Pasiūlymus projektuotojui galima teikti iki 2026-05-28. Viešasis susirinkimas numatytas 2026-05-28 15:00 ir vyks nuotoliniu būdu, naudojant „Microsoft Teams“ platformą.

    Skelbime pabrėžiama, kad viešinimo etapas skirtas gyventojams susipažinti su projektu ir įvertinti, kaip rekonstrukcija gali paveikti eismo organizavimą, susisiekimą ir aplinką. Praktikoje būtent šiame etape dažniausiai išryškėja vietos bendruomenėms aktualūs klausimai, pavyzdžiui, laikini eismo ribojimai, privažiavimai ar darbų etapavimas.