Blog

  • Kelionės vienam Europoje: 4 kryptys nuotykiams nuo Dolomitų iki Azorų ir Norvegijos fiordų

    Kelionės vienam Europoje: 4 kryptys nuotykiams nuo Dolomitų iki Azorų ir Norvegijos fiordų

    Kelionės vienam vėl populiarėja

    Kelionės vienam Europoje tampa vis dažnesniu pasirinkimu: žmonės ieško lankstumo, asmeninių iššūkių ir kelionių, kurias lengva susiplanuoti pagal savo tempą. Tam įtakos turi ir auganti pasiūla, kai vis daugiau organizatorių pritaiko maršrutus vienam keliautojui.

    Kryptys, kurios patrauklios solo nuotykių kelionėms, dažniausiai vertinamos pagal saugumo rodiklius, kainų lygį, gamtos įvairovę ir infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia aiškiai sužymėtus takus, patogų susisiekimą ir galimybę prisijungti prie žygių su gidu.

    Italija: nuo Dolomitų iki Apeninų

    Italija daugeliui siejasi su pajūriu ir miestais, tačiau aktyviam poilsiui labiausiai vilioja kalnai. Dolomitai išsiskiria tankiu maršrutų tinklu ir kalnų namelių kultūra, todėl kelių dienų žygiai čia įmanomi net ir keliaujant vienam.

    Vienas žinomiausių tikslų yra apie 125 kilometrų Alta Via 1 trasa, kurioje įprasta keliauti nuo namelio iki namelio. Ieškant didesnės adrenalino dozės, regione populiarios via ferrata trasos, tačiau joms būtina tinkama įranga ir pasirengimas.

    Tiems, kurių nuotykis labiau susijęs su gyvūnija, alternatyva yra Apeninai. Abrucų, Lacijaus ir Molizės nacionalinio parko teritorijose gyvena lokiai, vilkai ir kitos rūšys, o įspūdžių suteikia ir mažiau turistų srautų turintys kalnų maršrutai.

    Portugalija: Azorai ir Madeira

    Portugalijos žemyninė dalis garsėja paplūdimiais, tačiau solo nuotykių keliautojus dažnai labiausiai traukia salynai. Azoruose žygiai yra vienas pagrindinių pasirinkimų, nes čia netrūksta skirtingo sudėtingumo takų ir ryškių kraštovaizdžių.

    Jei labiau vilioja vanduo, Azorai siūlo nardymą ir banginių stebėjimą, o tai tampa alternatyva tiems, kurie nori aktyvumo be ilgų kalnų etapų. Madeira taip pat žinoma dėl gausybės pėsčiųjų maršrutų, o ieškantiems stipresnių įspūdžių siūlomos tokios veiklos kaip kanjoningas.

    Planuojant kelionę vienam į salynus, verta iš anksto įvertinti sezoniškumą ir orų permainingumą. Dalis maršrutų ar veiklų gali būti ribojami dėl vėjo ar stipraus lietaus, todėl pravartu turėti atsarginį planą.

    Ispanija: mažiau žinomi maršrutai

    Ispanija pastaraisiais metais susiduria su perteklinio turizmo problema, kuri ypač matoma populiariausiuose regionuose. Šalies statistika rodo, kad turistų srautai pasiskirsto netolygiai, todėl keliaujant vienam verta dairytis alternatyvų už labiausiai apkrautų vietovių ribų.

    Tarp aktyvių maršrutų minimi ir tokie, kurie garsėja įspūdinga topografija. Pavyzdžiui, Caminito del Rey po rekonstrukcijos tapo saugesnis, tačiau vis dar išlaiko dramatišką pasivaikščiojimo virš tarpeklių patirtį.

    Be plačiai žinomo Camino de Santiago, solo keliautojams patrauklūs ir pakrančių takai, tokie kaip Camí de Ronda Kosta Bravos regione. Tokiose vietose paprasčiau derinti žygius su miestelių infrastruktūra ir patogiu grįžimu viešuoju transportu.

    Norvegija: fiordai ir vidurnakčio saulė

    Norvegija dažnai vadinama svajonių kryptimi tiems, kurie ieško gamtos mastelio ir tikrų nuotykių. Žiemą čia populiarūs šunų kinkiniai, sniego batai, slidinėjimas ir kitos veiklos, kurios pritaikytos ir pavieniams keliautojams su organizatorių pagalba.

    Vasarą nuotykių spektras keičiasi: atsiveria ilgi žygiai, dviračių maršrutai ir plaukimas baidarėmis fiorduose. Kelionę sustiprina vidurnakčio saulės fenomenas, kai kai kuriuose regionuose vakarai tampa itin ilgi ir palankūs ilgesniems maršrutams.

    Norintiems labiau pasitraukti nuo populiarių takų, Norvegijoje paplitę išgyvenimo gamtoje mokymai su gidu. Tokios patirtys tinka tik rimtai pasiruošusiems, nes saugumas ir oro sąlygų valdymas čia yra esminiai.

    Nors kelionė vienam dažnai prilyginama drąsai, praktiškai tai pirmiausia yra planavimo disciplina. Aiškus maršrutas, ryšio sprendimai, tinkama įranga ir realistiški lūkesčiai leidžia solo nuotykių keliones Europoje paversti ne rizika, o kokybišku poilsiu.

    Renkantis kryptį verta įvertinti ne tik įspūdingas nuotraukas, bet ir logistiką: sezoniškumą, viešojo transporto galimybes bei tai, ar vietoje lengva prisijungti prie organizuotų veiklų. Tuomet ir Dolomitai, ir Azorai, ir fiordai gali tapti kelione, kurioje nieko nereikia įrodinėti, tik patirti.

  • Skrydžių bilietai šią vasarą gali pigti: dalis oro linijų mažina kainas, bet rizikų dar netrūksta

    Skrydžių bilietai šią vasarą gali pigti: dalis oro linijų mažina kainas, bet rizikų dar netrūksta

    Bilietų kainos kai kur traukiasi

    Artėjant vasaros atostogoms dalis keliautojų Europoje pastebi kainų pokyčius: kai kuriuose maršrutuose skrydžių bilietai atpigo, nors aviacijos sektorių spaudžia brangstantys kaštai. Tai siejama su oro linijų pastangomis išlaikyti paklausą ir užpildyti lėktuvus intensyviausiu sezono metu.

    Remiantis „Financial Times“ analize, atlikta pagal „Google Flights“ platformoje skelbiamas pigiausias kainas, bilietai į populiarias Pietų Europos kryptis nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios kai kur atpigo. Skelbiama, kad dalyje krypčių kainos krito 10 proc. ar daugiau.

    Kainų mažėjimas fiksuotas, pavyzdžiui, skrydžiuose iš Londono Hitrou į Nicą, iš Mančesterio į Palmą ir iš Londono Getviko į Barseloną. Kai kur nuosmukis buvo dar ryškesnis: skrydžių tarp Milano ir Madrido kainos, vertinant pigiausius pasiūlymus, sumažėjo iki 44 proc.

    Kuro kaštai ir taisyklės dėl priemokų

    Šį sezoną aviacijos rinkoje įtampa nemažėja dėl reaktyvinių degalų tiekimo rizikų Europoje ir išaugusių kainų. Tokie veiksniai paprastai kelia spaudimą bilietų kainoms, tačiau oro linijos ne visada gali ar nori visą augimą perkelti keleiviams.

    Europos Komisija pastaruoju metu atkreipė dėmesį į praktiką, kai po bilieto įsigijimo bandoma pridėti papildomas degalų priemokas. Komisijos pozicija primena, kad keleiviui turi būti pateikiama galutinė mokėtina kaina, apimanti neišvengiamus ir numatomus mokesčius bei rinkliavas.

    „Visi, kurie parduoda lėktuvų bilietus, privalo aiškiai rodyti galutinę kainą, kurią mokės keleivis“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Į ją turi įeiti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei papildomi kaštai, o degalų priemokos pridėjimas po pirkimo negali būti pagrįstas“, – teigė jis.

    Paklausa auga, bet skrydžiai karpomi

    Nepaisant antraščių apie trikdžius, europiečių noras keliauti išlieka didelis. Europos kelionių komisijos tyrimas rodo rekordinį susidomėjimą kelionėmis regione: šį sezoną keliauti planuoja 82 proc. europiečių.

    Vis dėlto planuojant atostogas išlieka svarbi rizika dėl tvarkaraščių pokyčių. Skelbiama, kad vien šį mėnesį pasaulio vežėjai atšaukė apie 13 000 suplanuotų skrydžių, o tai reiškia mažiau pasiūlos ir didesnę tikimybę, kad kelionės planus teks koreguoti.

    Europoje vienas didžiausių pavyzdžių – „Lufthansa Group“, kuri, siekdama mažinti reaktyvinių degalų kaštų poveikį, atšaukė 20 000 skrydžių. Apie maršrutų optimizavimą ar pajėgumų mažinimą pranešė ir kiti vežėjai, tarp jų Turkish Airlines, British Airways ir KLM.

    Tuo pat metu tolimesnėms kryptims kainų dinamika gali būti priešinga: konsultacijų bendrovės „Teneo“ apžvalgoje nurodoma, kad kai kuriuose maršrutuose, ypač tarp Europos ir Azijos, ekonominės klasės bilietų kainos vidutiniškai išaugo apie 24 proc., o tai – didžiausias šuolis per penkerius metus.

  • Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Mėnulis nuolat patiria kosminių kūnų smūgius, tačiau šįkart objektas bus žemiškos kilmės. Nepriklausomas astronomas Billas Gray’us skelbia, kad panaudota „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ antroji pakopa 2026 metų rugpjūčio 5 dieną turėtų atsitrenkti į Mėnulio paviršių.

    Jo vertinimu, smūgis įvyks apie 06:44 pasauliniu koordinuotu laiku ir greitis gali siekti maždaug septynis kartus didesnį už garso greitį. Prognozuojama vieta siejama su Einšteino kraterio apylinkėmis, netoli ribos tarp matomosios ir nematomosios Mėnulio pusių.

    Kas tai per objektas?

    Kalbama apie „Falcon 9“ viršutinę pakopą, kuri po naudingosios apkrovos atskyrimo neliko kontroliuojamai sugrąžinta į atmosferą. „Falcon 9“ yra iš dalies pakartotinai naudojama raketa: pirmoji pakopa dažnai grįžta ir nutupia, o antroji paprastai lieka orbitoje.

    Anot B. Gray’aus, ši konkreti pakopa po 2025 metų sausį įvykdyto paleidimo liko pailgoje orbitoje aplink Žemę. Per vieną apsisukimą ji užtrunka apie 26 dienas, o trajektorija periodiškai priartėja prie Mėnulio orbitos srities, todėl laikui bėgant susidaro reali susidūrimo tikimybė.

    Kodėl prognozuoti sudėtinga?

    Nors pagrindines orbitos tendencijas lemia Žemės, Mėnulio, Saulės ir kitų planetų gravitacija, papildomą įtaką daro Saulės spinduliuotės slėgis. Ši jėga nedidelė, bet ilgainiui gali pastebimai pakeisti trajektoriją, ypač kai objektas sukasi ir nevienodai atspindi šviesą.

    „Kosminių šiukšlių judėjimas dažniausiai yra prognozuojamas, tačiau Saulės spinduliuotės slėgis per laiką gali pridėti netikėtumo“, – sakė Billas Gray’us.

    Ar tai pavojinga ir ką tai sako apie problemą?

    Tiesioginės grėsmės žmonėms šis smūgis nekels, nes Mėnulyje nėra gyventojų, o kritimas vyks toli nuo bet kokios vykdomos veiklos. Vis dėlto incidentas išryškina augančią kosminių šiukšlių problemą ir tai, kad viršutinių pakopų „palikimas likimo valiai“ ilgainiui sukuria neplanuotų susidūrimų riziką.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Mėnulyje būta ir tyčinių smūgių, vykdytų moksliniais tikslais, pavyzdžiui, kai NASA misija LCROSS 2009 metais sukėlė dulkių debesį ir padėjo patvirtinti vandens ledo pėdsakus šešėliuotuose krateriuose. 2022 metais taip pat fiksuotas nevaldomas raketos pakopos smūgis, po kurio Mėnulio orbitoje esantys aparatai užfiksavo naują kraterį.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad didėjant paleidimų skaičiui vis svarbesni tampa aiškūs tarptautiniai principai, kaip valdyti raketų pakopų „gyvenimo pabaigą“. Vienas praktiškų sprendimų, apie kurį kalba ir B. Gray’us, yra viršutines pakopas nukreipti į tokias trajektorijas, kad jos paliktų Žemės ir Mėnulio aplinką ir nebekeltų susidūrimo rizikos artimiausiu laikotarpiu.

  • Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Mokslininkai perspėja: populiarus saldiklis gali silpninti smegenų barjerą ir didinti insulto riziką

    Eritritolis – plačiai naudojamas saldiklis, randamas baltyminiuose batonėliuose, gėrimuose be cukraus ir keto produktuose – ilgą laiką buvo laikomas saugesne cukraus alternatyva. Tačiau nauji tyrimai kelia klausimų, ar dažnas jo vartojimas negali turėti nepageidaujamų pasekmių širdžiai ir smegenims.

    Kolorado universiteto mokslininkai publikacijoje aprašė laboratorinius bandymus, kuriuose eritritolio poveikis buvo tirtas kraujo–smegenų barjero ląstelėse. Šis barjeras veikia kaip apsauginis filtras: į smegenis praleidžia reikalingas medžiagas, o potencialiai žalingas sulaiko.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai

    Tyrėjai kraujo–smegenų barjero ląsteles veikiant eritritoliu naudojo koncentracijas, kurios gali būti pasiekiamos po saldikliu pasaldinto gaiviojo gėrimo. Stebėta, kad didėjo oksidacinis stresas: daugėjo reaktyvių molekulių, galinčių žaloti ląsteles, o natūralūs antioksidaciniai mechanizmai silpnėjo.

    Taip pat fiksuotas kraujagyslių funkcijai svarbių signalų disbalansas: mažėjo azoto oksido gamyba ir didėjo endotelino-1 aktyvumas. Tokia kryptis siejama su didesniu kraujagyslių susitraukimu, o tai teoriškai gali pabloginti kraujotakos prisitaikymą, ypač kai audiniams reikia daugiau deguonies.

    Dar vienas tyrime aptartas aspektas – galimas poveikis organizmo gebėjimui natūraliai tirpdyti krešulius. Mokslininkai analizavo signalus, susijusius su audinių plazminogeno aktyvatoriumi – baltymu, kuris dalyvauja krešulių skaidyme ir yra svarbus, kai kraujagyslėje susiformuoja užsikimšimas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais duomenimis

    Šie laboratoriniai rezultatai papildo ankstesnius stebėjimo tyrimus, kuriuose didesnės eritritolio koncentracijos kraujyje buvo siejamos su dažnesniais didžiaisiais širdies ir kraujagyslių įvykiais, įskaitant infarktą ir insultą. Vis dėlto stebėjimo tyrimai savaime neįrodo priežastinio ryšio, nes juose gali veikti ir kiti rizikos veiksniai.

    Patys autoriai pabrėžia ribotumus: bandymai atlikti su izoliuotomis ląstelėmis laboratorijoje, o ne su visu žmogaus organizmu. Dėl to realiomis sąlygomis poveikis gali būti kitoks, todėl reikalingi išsamesni tyrimai su sudėtingesniais modeliais ir klinikiniais duomenimis.

    Kodėl eritritolis taip paplitęs

    Eritritolis priskiriamas cukraus alkoholiams ir natūraliai nedideliais kiekiais gali būti aptinkamas maiste bei susidaryti organizme. Pramonėje jis vertinamas dėl to, kad savo savybėmis panašesnis į cukrų nei kai kurie kiti saldikliai: suteikia saldumą, dalyvauja tekstūros formavime ir dažnai naudojamas produktuose, pažymėtuose kaip be pridėtinio cukraus.

    Europos maisto saugos institucijos ir JAV reguliuotojai eritritolį yra įvertinę kaip tinkamą vartoti maisto produktuose. Tačiau pastaraisiais metais daugėja diskusijų, kad net ir plačiai naudojami priedai turėtų būti nuolat peržiūrimi, atsirandant naujiems moksliniams duomenims.

    „Tai dar nėra galutinis atsakymas, tačiau signalas, kad dažnai vartojamus saldiklius verta vertinti ne vien pagal kalorijas“, – sako tyrimą aptarę mokslininkai.

    Praktiniu požiūriu specialistai pataria atkreipti dėmesį į etiketes ir nepamiršti, kad dažnas itin perdirbtų, saldikliais praturtintų produktų vartojimas nebūtinai reiškia sveikesnę mitybą. Jei žmogus turi padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar jau yra patyręs kraujotakos sutrikimų, dėl saldiklių vartojimo apimčių tikslinga pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Pasaulyje su osteoartritu, viena dažniausių lėtinio skausmo ir negalios priežasčių, gyvena apie 595 milijonai žmonių. Tai degeneracinė sąnarių liga, kai laikui bėgant ima irti sąnario audiniai, o simptomai dažniausiai pasireiškia keliuose, klubuose, plaštakose ir stubure.

    Osteoartrito poveikis dažnai neapsiriboja vien pačiu sąnariu. Ilgainiui dėl skausmo ir sustingimo mažėja judrumas, žmonėms sunkiau išlikti darbo rinkoje, o kartu didėja gretutinių problemų, tokių kaip nutukimas, 2 tipo diabetas ar prastesnė emocinė savijauta, rizika.

    Kodėl judėjimas toks svarbus?

    Tarptautinės gairės osteoartrito valdyme nuosekliai akcentuoja fizinį aktyvumą, ypač aerobinius ir raumenis stiprinančius pratimus. Jie padeda mažinti skausmą, gerina funkciją, o kontroluojant kūno masę sumažėja ir mechaninė apkrova sąnariams.

    Raumenų stiprinimas ypač aktualus kelių ir klubų osteoartrito atveju, nes stipresni aplinkiniai raumenys geriau stabilizuoja sąnarį. Tai gali sumažinti sąnariui tenkantį stresą ir padėti nutraukti užburtą ratą, kai skausmas skatina nejudrumą, o nejudrumas dar labiau didina skausmą ir silpnumą.

    Vis dėlto daliai žmonių pradėti sportuoti ar laikytis programos trukdo ryškus skausmas, patinimas, ribota judesių amplitudė ar ankstesnės neigiamos patirtys. Tyrimai rodo, kad turintys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų dažniau būna fiziškai neaktyvūs, o tai ilgainiui lemia raumenų masės ir jėgos mažėjimą.

    Alternatyva, kai mankšta per skausminga

    Tokiais atvejais vis dažniau aptariama elektrinė raumenų stimuliacija, kai ant odos uždedami elektrodai perduoda silpnus impulsus ir sukelia raumenų susitraukimus. Principas panašus į nervų sistemos siunčiamus signalus, tik raumuo aktyvinamas be būtinybės intensyviai judinti skausmingą sąnarį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad kelių ar klubų osteoartritu sergantiems žmonėms kelių savaičių kursas, kai stimuliuojami, pavyzdžiui, šlaunies keturgalviai raumenys kelis kartus per savaitę, gali didinti raumenų jėgą ir gerinti funkciją. Kai kuriais atvejais ši priemonė taikoma ir kartu su pratimais, siekiant įjungti daugiau raumenų skaidulų.

    Elektrinė raumenų stimuliacija tiriama ir kaip pagalbinė priemonė ruošiantis sąnario keitimo operacijai, ypač tada, kai įprasta priešoperacinė mankšta žmogui sunkiai toleruojama. Dalis tyrimų rodo, kad prieš operaciją taikant reguliarias trumpas stimuliacijos sesijas galima pasiekti geresnių raumenų jėgos ir funkcijos rodiklių po operacijos, tačiau rezultatai skirtinguose tyrimuose nevienodi.

    Kodėl tai nėra stebuklingas sprendimas?

    Specialistai pabrėžia, kad elektrinė raumenų stimuliacija neturėtų būti laikoma judėjimo pakaitalu visiems. Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami tada, kai ji taikoma kaip pagalbinė priemonė greta reabilitacijos, o ne vietoje aktyvaus darbo su fiziniu krūviu, kai tai įmanoma.

    Įrodymų bazė osteoartrito srityje dar auga: dalis tyrimų yra nedidelės apimties, skiriasi protokolai, todėl išvados ne visada sutampa. Be to, kai kuriems žmonėms pati stimuliacijos pojūčio patirtis būna nemaloni, o daliai pacientų ši priemonė netinka dėl medicininių kontraindikacijų, pavyzdžiui, turint tam tikrus implantuotus širdies ritmo prietaisus.

    Praktikoje svarbiausia individualus sprendimas: simptomų stiprumas, gretutinės ligos, tikslai ir tolerancija. Dėl osteoartrito valdymo, tinkamiausių pratimų ir pagalbinių priemonių verta tartis su šeimos gydytoju, kineziterapeutu ar reabilitacijos specialistu, nes ankstyvas ir nuoseklus planas dažnai lemia geresnę kasdienę savijautą.

  • Mitas apie 10 000 žingsnių griūva: tyrimas rodo, kiek jų iš tiesų reikia, kad svoris negrįžtų

    Mitas apie 10 000 žingsnių griūva: tyrimas rodo, kiek jų iš tiesų reikia, kad svoris negrįžtų

    Ilgalaikis svorio išlaikymas daugeliui tampa sunkesniu etapu nei pats lieknėjimas. Nauja mokslininkų atlikta sisteminė apžvalga ir metaanalizė rodo, kad svarbiu orientyru gali tapti maždaug 8 500 žingsnių per dieną tikslas.

    Tyrėjai apibendrino 18 atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų duomenis, o į metaanalizę įtraukė 14 jų. Iš viso analizuoti 3 758 suaugusiųjų rezultatai, dalyvių vidutinis amžius siekė 53 metus, o stebėjimo trukmė vidutiniškai sudarė 18 mėnesių.

    Kas buvo lyginama?

    Įtrauktuose tyrimuose dalyviai paprastai buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni dalyvavo specialistų prižiūrimose gyvenimo būdo keitimo programose, kiti tęsė įprastą rutiną. Programos dažniausiai apėmė mitybos korekcijas ir fizinio aktyvumo didinimą.

    Analizėje išskirtos dvi fazės: aktyvus svorio mažinimas ir vėlesnė svorio palaikymo fazė, kai mitybos ribojimų paprastai būna mažiau. Būtent šiame etape dažnai ir įvyksta svorio sugrįžimas.

    8 500 žingsnių riba ir ką ji reiškia

    Gyvenimo būdo keitimo grupė per lieknėjimo fazę vidutiniškai sumažino kūno masę 4,4 proc., o palaikymo fazėje išlaikė apie 3,3 proc. mažesnį svorį, palyginti su pradiniu. Kontrolinėje grupėje reikšmingo svorio pokyčio per visą laikotarpį nebuvo.

    Įdomiausia dalis buvo žingsnių skaičius: pradžioje abiejų grupių kasdienis aktyvumas buvo panašus, apie 7 200 žingsnių per dieną. Lieknėjimo programoje dalyvavę žmonės iki fazės pabaigos pasiekė apie 8 454 žingsnius, o palaikymo fazės pabaigoje išlaikė apie 8 241 žingsnį, kai kontrolinė grupė reikšmingai nepadidino aktyvumo.

    „Didžiausias iššūkis gydant nutukimą yra neleisti svoriui sugrįžti, todėl paprastos ir įgyvendinamos strategijos turi didelę klinikinę vertę“, – sakė Modenos ir Redžo Emilijos universiteto mokslininkas Marwanas El Ghochas.

    Autoriai pabrėžia, kad 8 500 žingsnių per dieną turėtų būti vertinama kaip hipotezę keliantis orientyras, o ne universali taisyklė visiems. Vis dėlto duomenys leidžia manyti, kad nuoseklus kasdienis ėjimas ypač svarbus po svorio sumažinimo, kai motyvacija dažnai slopsta.

    Kodėl 10 000 žingsnių nebūtinai būtini?

    10 000 žingsnių tikslas ilgą laiką buvo pristatomas kaip sveikatos etalonas, tačiau jis nėra vienintelė moksliškai pagrįsta riba. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad sveikatai palankus poveikis didėja kylant aktyvumui, bet nauda gali ryškėti ir nepasiekus 10 000, ypač jei judėjimas yra pastovus.

    Ekspertai primena, kad svorio palaikymui svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir bendra energijos pusiausvyra, miego kokybė, streso valdymas bei mitybos įpročiai. Tačiau ėjimas išlieka viena prieinamiausių priemonių, nereikalaujančių specialios įrangos ar didelių išlaidų.

  • Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Mokslininkai rado aiškų ryšį: kanapių vartojimo sutrikimas ir didžioji depresija – kas vyksta?

    Nauja apžvalga rodo, kad kanapių vartojimo sutrikimas yra glaudžiai susijęs su didžiąja depresija. Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys yra stiprus, tačiau jis dar neįrodo priežasties ir pasekmės.

    Apžvalgoje įvertinti 55 ankstesni tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 3,2 milijono žmonių. Iš jų beveik 500 000 buvo nustatytas kanapių vartojimo sutrikimas, o daugiau nei 100 000 – didžioji depresija.

    Duomenys parodė, kad beveik 32 proc. žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, taip pat buvo diagnozuota didžioji depresija. Tuo metu tarp didžiąja depresija sergančių žmonių kanapių vartojimo sutrikimas fiksuotas kiek daugiau nei 10 proc. atvejų.

    Kodėl ryšys toks stiprus?

    Tyrėjai svarsto kelis paaiškinimus. Viena vertus, depresijos simptomai gali didinti polinkį vartoti kanapes kaip savarankišką bandymą malšinti prastą savijautą, įtampą ar miego problemas.

    Kita vertus, ilgalaikis ar intensyvus vartojimas gali prisidėti prie nuotaikos sutrikimų, ypač jautresniems žmonėms. Taip pat galimi bendri rizikos veiksniai, pavyzdžiui, genetinis pažeidžiamumas, ankstyvos gyvenimo patirtys ar kiti psichikos sveikatos sunkumai.

    „Šie rezultatai rodo, kad didžioji depresija dažna tarp žmonių, turinčių kanapių vartojimo sutrikimą, ypač psichiatrijos gydymo įstaigose“, – teigė apžvalgos autoriai.

    Kodėl svarbu atskirti simptomus?

    Apžvalgoje pabrėžiama, kad kanapių vartojimo nutraukimas gali sukelti požymius, panašius į depresijos simptomus, įskaitant nerimą, dirglumą ir miego sutrikimus. Dėl to praktikoje kartais sudėtinga tiksliai įvertinti, kas yra pirminė problema, o kas – vartojimo pasekmė.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad apžvalginiai duomenys negali galutinai atsakyti, ar viena būklė sukelia kitą. Kadangi dauguma įtrauktų darbų rėmėsi ankstesniais stebėjimais, reikalingi ilgesni, vienodus kriterijus taikantys tyrimai.

    Ką tai reiškia gydymui?

    Specialistai pabrėžia, kad žmonėms, kuriems pasireiškia abi būklės, viena jų gali likti nepastebėta, jei visas dėmesys skiriamas tik depresijai arba tik priklausomybės gydymui. Todėl rekomenduojama sistemingiau tikrinti abi rizikas skirtingose gydymo grandyse.

    Apžvalgoje pažymima, kad vaistinio gydymo kryptys gretutiniam kanapių vartojimo sutrikimui ir didžiajai depresijai kol kas išlieka nepakankamai aiškios. Tuo metu psichologinės intervencijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija ir motyvacinis interviu, laikomos perspektyviomis ir vertomis tolesnių tyrimų.

    Kanapių vartojimo sutrikimas paprastai apibrėžiamas kaip probleminis vartojimo modelis, susijęs su potraukiu, tolerancijos didėjimu, abstinencijos požymiais ir sunkumais mažinti vartojimą nepaisant neigiamų pasekmių. Didžioji depresija siejama su ilgai trunkančia prislėgta nuotaika ar interesų praradimu bei miego, energijos ir dėmesio sutrikimais.

  • Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Rinka auga, bet nauda ne visada

    Maisto papildų vartojimas pastaraisiais metais sparčiai išaugo, o reklamos dažnai žada daugiau energijos, stipresnį imunitetą ar geresnę smegenų veiklą. Tačiau žmonėms, kurie su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, dalis papildų nesuteikia apčiuopiamos naudos ir tampa tik papildoma išlaida.

    Medikai pabrėžia, kad papildai nėra savaime nekalti: didelės kai kurių vitaminų ir mineralų dozės gali sukelti toksinį poveikį, trikdyti vaistų veikimą ar sukelti nepageidaujamų reakcijų. Vyresniame amžiuje situacija sudėtingesnė, nes trūkumų rizika iš tiesų didėja, bet sprendimai turėtų būti tiksliniai.

    Kodėl su amžiumi daugėja trūkumų

    Senstant dažnai mažėja apetitas, prastėja burnos sveikata, daugėja lėtinių ligų, o kai kurie vaistai keičia maistinių medžiagų pasisavinimą ar jų apykaitą. Dėl to racionas gali tapti vienodesnis, o pasirinkimai persikelia į lengviau sukramtomus, bet ne visada visaverčius produktus.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: mažos porcijos, sriubos, skrebučiai ar arbata gali suteikti sotumo, tačiau neaprūpinti baltymais, vitaminais ir mineralais. Todėl svarbiausias klausimas dažnai nėra ar papildai geri, o ar žmogus turi patvirtintą trūkumą ir kokia saugiausia išeitis.

    Dažniausiai minimi papildai vyresniame amžiuje

    Vitaminas B12 yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kai trūkumo tikimybė su amžiumi didėja. Skrandis gali gaminti mažiau rūgšties, o ji reikalinga B12 išlaisvinimui iš maisto, todėl trūkumas gali pasireikšti mažakraujyste, nuovargiu, nervų sistemos simptomais, tirpimu ar net atminties sutrikimais.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, metforminas ar skrandžio rūgštingumą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja stebėseną ir, patvirtinus trūkumą, skiria didesnių dozių geriamą B12 arba injekcijas.

    Foliatai svarbūs kraujodarai ir DNR sintezei, o jų stoka siejama su padidėjusiu homocisteino kiekiu. Vis dėlto vien foliatų vartojimas be B12 įvertinimo gali būti pavojingas, nes kai kuriais atvejais pagerėja kraujo rodikliai, bet nervų pažeidimai dėl B12 stokos gali progresuoti nepastebėti.

    Vitaminas D dažnai aptariamas dėl kaulų sveikatos, ypač kai mažai būnama saulėje, sumažėjęs mobilumas, gyvenama slaugos įstaigoje ar mityboje trūksta vitamino D šaltinių. Papildai gali būti tikslingi esant mažam kiekiui kraujyje ar didelei osteoporozės, griuvimų ir lūžių rizikai, tačiau didesnės dozės savaime negarantuoja geresnio rezultato.

    Kalcis ir magnis svarbūs kaulams, raumenims ir nervų sistemai, bet, kai įmanoma, jų pirmiausia siekiama gauti su maistu. Magnis dažnai reklamuojamas kaip priemonė miegui, tačiau moksliniai duomenys apie rutinį jo veiksmingumą nemigai išlieka riboti, todėl vartojimas turėtų turėti aiškų pagrindą.

    Multivitaminai ir svarbiausias, bet pamirštamas veiksnys

    Multivitaminai gali būti naudingi vyresniems žmonėms, kurie valgo labai mažai arba jų mityba yra menkai įvairi. Vis dėlto dideli populiaciniai tyrimai rodo, kad kasdienis multivitaminų vartojimas nebūtinai susijęs su mažesne bendro mirtingumo rizika, todėl tai neturėtų būti automatinis pasirinkimas visiems.

    Vienas dažniausiai nuvertinamų „papildų“ vyresniame amžiuje yra baltymai, nors tai ne vitaminas ir ne mineralas. Per mažas baltymų kiekis didina su amžiumi susijusio raumenų nykimo riziką, o kartu ir griuvimų, silpnumo bei savarankiškumo praradimo tikimybę, todėl mitybos korekcijos neretai duoda daugiau naudos nei naujas buteliukas spintelėje.

    Kada papildai gali pakenkti

    Neprižiūrimas vartojimas gali būti žalingas: didelės vitamino D ar vitamino A dozės gali sukelti toksinį poveikį. Geležis neturėtų būti vartojama be patvirtinto trūkumo, nebent taip nurodė sveikatos priežiūros specialistas.

    Taip pat svarbios sąveikos su vaistais, o aukštų dozių antioksidantų vartojimas kai kuriose grupėse siejamas su nepageidaujamais rezultatais. Dėl to saugiausias kelias vyresniame amžiuje dažniausiai prasideda nuo mitybos įvertinimo ir kraujo tyrimų, ypač B12, foliatų, geležies ir vitamino D.

    Specialistai pabrėžia, kad visuotinė papildų schema visiems senjorams nėra pagrįsta. Daugeliu atvejų veiksmingiausia yra tikslinė taktika, kai papildai parenkami pagal patvirtintą trūkumą, aiškius rizikos veiksnius, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.

  • Ukmergės darbdaviams – kvietimas į jaunimo užimtumo vasarą programą: registracija iki liepos 15 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė penktus metus tęsia jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, kuria siekiama padėti moksleiviams prasmingai įsidarbinti vasaros metu. Kartu skatinami ir darbdaviai, nes numatyta darbo vietos išlaikymo kompensacija už įdarbintą jauną žmogų.

    Programa skirta 14–19 metų jaunimui, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą Ukmergės rajono savivaldybėje ir mokosi rajono bendrojo ugdymo įstaigose. Į ją įtraukiami ir abiturientai, baigę mokyklą iki rugpjūčio 31 dienos, kad vasaros darbas taptų pirmu žingsniu į darbo rinką.

    Dalyvauti kviečiami visų teisinių formų darbdaviai, registruoti Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje arba joje veikiantys. Vienas darbdavys kompensaciją gali gauti daugiausia už 3 jaunus darbuotojus, todėl programa aktuali ir smulkesniems verslams, ir didesnėms įstaigoms, ieškančioms sezoninės pagalbos.

    Praėjusių metų rezultatai rodo, kad priemonė veikia praktiškai: 2025 metais programa pasinaudojo 16 Ukmergės rajono darbdavių, o kompensacijos buvo suteiktos už 29 jaunus darbuotojus. Savivaldybė tikisi, kad šiemet įsitrauks dar daugiau įmonių, nes jaunimui ši patirtis dažnai tampa pirmuoju oficialiu darbu ir galimybe įgyti realių įgūdžių.

    Registracija į programą vyks nuo 2025 metų birželio 1 dienos iki liepos 15 dienos, registracijos formą reikia pateikti elektroniniu paštu. Programos nuostatos ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje, o dėl įgyvendinimo konsultuoja jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Sandra Mackevičienė.

  • ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    ES planuoja nuo rugsėjo stabdyti mėsos importą iš Brazilijos: kas nutiko po Mercosur sutarties?

    Kas nuspręsta ir kada

    Europos Sąjungos valstybių narių ekspertų komitetas pritarė sprendimui nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti importuoti mėsą ir dalį kitų gyvūninės kilmės produktų iš Brazilijos. Pagrindinė priežastis – neatitikimai ES taisyklėms, susijusioms su antimikrobinių medžiagų naudojimu gyvūnų auginime.

    Sprendimas reiškia, kad Brazilija bus išbraukta iš trečiųjų šalių sąrašo, kurioms leidžiama eksportuoti į ES produktus, jei jos laikosi Bendrijos sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų. Formalus teisės akto priėmimas artimiausiomis dienomis turėtų įtvirtinti šią datą ir taikymo apimtį.

    Kokiems produktams tai galiotų

    Pagal Europos Komisijos pateiktą informaciją, nuo nurodytos dienos Brazilija nebegalės eksportuoti į ES galvijienos, paukštienos ir kitų maistinių gyvūnų produkcijos, taip pat kiaušinių. Apribojimai apimtų ir akvakultūros produkciją, medų bei natūralius žarnų apvalkalus.

    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojama „mėsa“, praktikoje tai yra platesnė priemonė, nukreipta į visą sistemą, kaip užtikrinama, kad į ES patenkantys gyvūninės kilmės produktai atitinka Bendrijos maisto saugos standartus. Tokie sprendimai paprastai daro įtaką ir tiekimo grandinėms, ir kainodarai, ypač jei rinkoje atsiranda poreikis greitai perskirstyti importo srautus.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Laiko sutapimas yra politiškai jautrus, nes sprendimas priimtas netrukus po to, kai 2026 metų gegužės 1 dieną laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimas. Šis susitarimas turėjo liberalizuoti dalį žemės ūkio prekybos tarp ES ir Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus bei Urugvajaus.

    Daugelyje ES valstybių ūkininkų organizacijos kritikuoja prekybos su Pietų Amerika plėtrą, argumentuodamos, kad skirtingi auginimo ir kontrolės standartai gali lemti nelygią konkurenciją. Dėl to ES institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad prekybos lengvatos negali reikšti nuolaidų maisto saugai ir gyvūnų auginimo reikalavimams.

    „Tai, kad Sąjunga gali užtikrinti taisyklių laikymąsi, yra būtina pasitikėjimui, sąžiningai konkurencijai ir santykiams su prekybos partneriais“, – sakė ES diplomatas.

    Ką sako Europos Komisija

    Europos Komisija pabrėžia, kad prekybos susitarimai nekeičia ES privalomų sanitarinių ir fitosanitarinių standartų. Komisijos atstovė Eva Hrncirova patvirtino, kad nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos Brazilijai būtų taikomas eksporto į ES sustabdymas atitinkamoms prekių grupėms.

    Komisijos pozicija iš esmės remiasi principu, jog tiek ES ūkininkai, tiek trečiųjų šalių eksportuotojai turi laikytis tų pačių privalomų saugos taisyklių. Tai svarbu ir reputaciniu požiūriu, nes ES maisto saugos sistema yra vienas iš griežčiausių reguliavimo modelių pasaulyje, ypač kai kalbama apie antimikrobinių medžiagų naudojimą ir antimikrobinio atsparumo rizikas.

    „Prekybos susitarimai nekeičia mūsų taisyklių“, – sakė Eva Hrncirova.

    Ar draudimas gali būti atšauktas

    Sprendimas nėra negrįžtamas: jei Brazilija pateiks įrodymus, kad laikosi ES reikalavimų, importas galėtų būti atnaujintas. Tokiu atveju šalis galėtų vėl pasinaudoti tomis pačiomis tarifų lengvatomis, kurios taikomos kitoms Mercosur valstybėms.

    ES taip pat yra numačiusi apsaugos priemones, skirtas reaguoti į galimus rinkos sukrėtimus, jei importas staiga išaugtų. Be to, jautrioms prekėms, įskaitant paukštieną ir mėsą, paprastai taikomos kvotos, kurios riboja liberalizavimo mastą net ir esant galiojančiam susitarimui.