CP v2

Blog

  • „Rocket Lab“ akcijos šovė 34 proc.: rekordas, milijardinis užsakymų portfelis ir nauji sandoriai

    „Rocket Lab“ akcijos šovė 34 proc.: rekordas, milijardinis užsakymų portfelis ir nauji sandoriai

    Kosmoso technologijų bendrovės „Rocket Lab“ akcijos per vieną prekybos sesiją pašoko 34 proc. – tai buvo geriausia diena įmonės istorijoje. Rinka taip sureagavo į paskelbtus geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir naują, rekordinės apimties paleidimų sutartį.

    Įmonė pranešė, kad jos kosminių sistemų segmentas sugeneravo 136,7 mln. JAV dolerių pajamų, o paleidimų segmentas – 63,7 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro atitinkamai apie 120 mln. eurų ir 56 mln. eurų, o rezultatai viršijo analitikų prognozes.

    Dar vienas investuotojams svarbus signalas – užsakymų portfelis, kuris, bendrovės teigimu, per metus daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 2,2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra apie 1,9 mlrd. eurų, rodantys, kad paklausa planuojamiems projektams išlieka stipri ne tik trumpuoju laikotarpiu.

    Prognozės pranoko lūkesčius

    „Rocket Lab“ pateikė ir optimistišką artimiausio ketvirčio gairių prognozę: tikimasi 225–240 mln. JAV dolerių pajamų. Tai būtų apie 197–210 mln. eurų ir daugiau nei dalis rinkos tikėjosi iki rezultatų paskelbimo.

    Tokio tipo prognozės investuotojams dažnai svarbesnės už praeities skaičius, nes leidžia įvertinti užsakymų vykdymo tempą ir maržų perspektyvas. Kosmoso pramonėje pajamos neretai svyruoja dėl paleidimų grafiko, gamybos grandinės ir vyriausybinių užsakymų ciklų.

    Rekordinė sutartis ir hipergarsiniai bandymai

    Bendrovė paskelbė pasirašiusi didžiausią paleidimų kontraktą savo istorijoje su neatskleidžiamu klientu. Sutartis apima raketas „Neutron“ ir „Electron“ bei numato paleidimus iki 2029 metų, taip sustiprinant ilgalaikį pajamų matomumą.

    Prieš kelias savaites įmonė buvo paviešinusi dar vieną reikšmingą sandorį – 190 mln. JAV dolerių vertės susitarimą dėl 20 hipergarsinių bandymų skrydžių. Perskaičiavus, tai apie 166 mln. eurų, o tokie projektai glaudžiai susiję su augančiomis gynybos ir pažangių bandymų programomis.

    „Paklausos signalas yra akivaizdus“, – sakė „Rocket Lab“ vadovas Peteris Beckas, kalbėdamas su analitikais po rezultatų paskelbimo.

    Rinka kelia visą sektorių

    Teigiamos naujienos pakėlė ir kitų kosmoso sektoriaus bendrovių akcijas: reikšmingai brango „Firefly Aerospace“, „Intuitive Machines“, „Redwire“ ir „Voyager Technologies“. Tokie judėjimai dažnai rodo, kad investuotojai vertina ne vienos bendrovės rezultatą, o platesnę kosmoso ekonomikos paklausos kryptį.

    „Rocket Lab“ taip pat ruošiasi pirmajam „Neutron“ raketos startui, nors anksčiau šiemet buvo pranešta apie kvalifikacinių bandymų nesklandumus. Rinkoje „Neutron“ laikoma vienu svarbiausių bendrovės projektų, galinčių išplėsti jos galimybes nuo mažų iki vidutinės klasės krovinių paleidimų.

  • „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    „Apple“ ir „Intel“ artėja prie sandorio: akcijos šovė į viršų, o lustų rinka gali apsiversti

    Kas vyksta tarp „Apple“ ir „Intel“

    „Apple“ ir „Intel“ esą priartėjo prie preliminaraus susitarimo, pagal kurį „Intel“ gamintų dalį „Apple“ įrenginiams skirtų lustų. Rinka į tai sureagavo audringai: „Intel“ akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo beveik 14 proc., o „Apple“ pabrango apie 2 proc.

    Nors abi bendrovės viešai situacijos nekomentavo, pati tokio sandorio tikimybė investuotojams signalizuoja galimą lūžį puslaidininkių gamybos žemėlapyje. „Apple“ iki šiol pažangiausių lustų gamybą daugiausia buvo sutelkusi pas „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“.

    Kodėl tai svarbu „Apple“

    Pastaraisiais metais „Apple“ nuosekliai plėtė savo vidinę lustų kūrimo programą, o jos procesoriai tapo esmine „iPhone“, „Mac“ ir kitų įrenginių strategijos dalimi. Tačiau net ir kuriant lustus pačiai, gamybos pajėgumai lieka kritinis veiksnys, ypač kai dėl DI proveržio auga visos rinkos paklausa.

    Turėti antrą pajėgų gamintoją reikštų mažesnę tiekimo grandinės riziką ir daugiau lankstumo planuojant naujų įrenginių ciklus. Šis aspektas ypač aktualus laikotarpiu, kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai visame pasaulyje yra įtempti iki ribos.

    „Intel“ posūkis į gamybą kitiems

    „Intel“ jau kurį laiką siekia sustiprinti savo gamybos paslaugų kryptį ir tapti patikima alternatyva didžiausiems rinkos žaidėjams. Bendrovė didina pajėgumus JAV, o Arizonos gamykloje Chandler mieste pradėta didelės apimties gamyba naujuoju 18A technologiniu procesu, kuris turėtų priartinti „Intel“ prie pažangiausių pasaulinių standartų.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ užsakymas būtų vienas svarbiausių pasitikėjimo signalų „Intel“ liejyklų verslui, ilgą laiką kentėjusiam dėl vėlavimų ir gamybos išeigų problemų. Tokio masto klientas taip pat būtų itin reikšmingas įrodymas, kad „Intel“ pajėgi užtikrinti reikiamą kokybę ir stabilų tiekimą.

    „Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai įvyks. Nežinau, kada“, – sakė lustų rinkos analitikas Benas Bajarin.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad „Apple“ galėtų laukti patobulintos 18A versijos, vadinamos 18A-P, kuri, tikėtina, būtų lengviau plečiama masinei gamybai. Jei taip nutiktų, „Intel“ perspektyvos pritraukti didelius užsakymus sustiprėtų dar labiau, nes technologinis stabilumas ir mastelio galimybės yra lemiami kriterijai tokio dydžio klientams.

    Ką tai reikštų „TSMC“ ir visai rinkai

    Potencialus „Apple“ užsakymų dalies perkėlimas pats savaime nebūtinai smogtų „TSMC“, nes ši įmonė ir taip gamina arti maksimalių pajėgumų, o paklausą skatina tiek DI lustai, tiek visų didžiųjų technologijų bendrovių investicijos. Vis dėlto „Apple“ kaip vienas didžiausių klientų bet kokiu atveju yra svarbus derybinis svertas ir strateginis signalas konkurencinėje kovoje.

    Platesniame kontekste tai rodo tendenciją, kai technologijų milžinės siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo, diversifikuoti gamybą ir dalį kritinės infrastruktūros perkelti arčiau pagrindinių rinkų. Puslaidininkių sektoriuje tai siejasi ir su geopolitinėmis rizikomis, ir su valstybių programomis, skatinančiomis pažangią gamybą JAV bei Europoje.

  • Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    DI banga kelia rekordus

    JAV akcijų rinka pastarosiomis dienomis toliau kilo, o „Nasdaq Composite“ ir „S&P 500“ fiksavo naujus rekordus. Pagrindiniu varikliu tapo su DI siejamos bendrovės, ypač lustų ir duomenų centrų infrastruktūros segmentas.

    Apžvalgininkas Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad investuotojų nuotaikas šiuo metu dažnai pakursto net menkiausios teigiamos žinios apie puslaidininkius. Jo vertinimu, rinka ypač jautri DI temai, todėl kainos gali judėti ir dėl lūkesčių, o ne tik dėl rezultatų.

    Įspėja dėl portfelio koncentracijos

    Nors Crameris teigė vis labiau tikintis, kad DI infrastruktūra žymi ilgalaikį pokytį, jis perspėjo nesusieti viso portfelio su vienu sektoriumi. Duomenų centrų plėtra reikalauja ne tik lustų, bet ir energijos, tinklų įrangos, aušinimo bei statybų sprendimų, todėl rizikos išsiskaido per kelias industrijas.

    Pasak jo, investuotojams, kurie laukia idealaus momento, gali tekti susitaikyti su tuo, kad dalis augimo jau įskaičiuota į kainas. Kartu jis pabrėžė, kad korekcijos šiame segmente pasitaiko, o pirkimas kritimo dienomis istoriškai padeda mažinti įėjimo kainos riziką.

    „Tai vis dar milžiniška galimybė. Pirkti dar nevėlu“, – sakė Jimas Crameris.

    Savaitės dėmesio centre: infliacija ir rezultatai

    Artimiausiomis dienomis rinkos dalyviai stebės JAV vartotojų kainų indekso duomenis, kurie gali koreguoti lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos. Minkštesni infliacijos skaičiai paprastai didina tikimybę, kad pinigų politika bus švelnesnė, o tai dažnai palanku augimo akcijoms.

    Investuotojų kalendoriuje taip pat išsiskiria bendrovių rezultatai, galintys patikrinti DI infrastruktūros istorijos tvarumą. Daug dėmesio skiriama įmonėms, kurios tiekia energiją duomenų centrams, gamina puslaidininkių pramonės medžiagas, tinklų įrangą ar lustų gamybos įrenginius.

    Crameris taip pat palygino dabartinį puslaidininkių ralį su ankstyvuoju interneto bumo laikotarpiu, kai technologiniai pokyčiai pakeitė ištisus verslo modelius. Jo teigimu, vis svarbesnė tampa vadinamoji agentinė kryptis, kai DI sistemos atlieka daugiau užduočių savarankiškai ir didina skaičiavimo pajėgumų poreikį.

  • Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Tauragėje atnaujintas Sąveikos planas: kaip savivaldybė ir kariuomenė veiks mobilizacijos ar karo atveju

    Siekiant užtikrinti sklandžią kariuomenės ir civilinės valdžios sąveiką, savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė ir Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Klaipėdos regioninės karo komendantūros Tauragės rajono savivaldybės karo komendantūros komendanto pavaduotojas Vidmantas Žilakauskas šiandien, vasario 26 d., pasirašė atnaujintą Sąveikos planą.

    Šis planas reglamentuoja visuomenės apsaugos organizavimą, viešosios tvarkos užtikrinimą bei bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis mobilizacijos ar karo atveju. Toks veikimo modelis leidžia gerokai greičiau koordinuoti veiksmus realių krizių metu ir stiprina savivaldybių pasirengimą kritinėms situacijoms.

  • Visose savivaldybėse startuoja gyvensenos tyrimas: anoniminė apklausa parodys, kaip gyvename

    Visose Lietuvos savivaldybėse pradedamas trečiasis suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas. Jį organizuoja Higienos institutas, o apklausas gyventojams vietoje vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

    Tyrimas vyks nuo kovo 2 dienos iki gegužės 31 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai įvairiose viešose vietose gali būti pakviesti užpildyti anoniminę apklausą.

    Apklausa gali vykti įstaigose, prekybos centruose, renginiuose ar darbovietėse, priklausomai nuo savivaldybės pasirinktų vietų. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai renkami anonimiškai, o duomenys apibendrinami statistiškai.

    Ką parodys apklausa?

    Tyrimu siekiama įvertinti, kaip gyvena ir jaučiasi suaugę Lietuvos gyventojai. Bus analizuojama savijauta, gyvenimo kokybės ir laimingumo vertinimas bei kasdieniai sveikatos įpročiai.

    Apklausoje numatyti klausimai apie mitybą, fizinį aktyvumą, laiką prie ekranų, keliavimo būdus ir pastangas keisti gyvenseną. Taip pat bus vertinami saugaus elgesio įpročiai, pavyzdžiui, saugos diržų segėjimas, šalmų ir atšvaitų naudojimas.

    Atskirai bus fiksuojamas rizikingo elgesio paplitimas: tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Tokie duomenys leidžia matyti ne tik bendras tendencijas, bet ir konkrečias sritis, kuriose savivaldybėms labiausiai reikia prevencijos.

    Kaip atrenkami dalyviai?

    Šiemet planuojama apklausti apie 25 000 gyventojų. Taikomas lizdinis imties formavimo būdas, kai respondentai atrenkami iš anksto numatytose viešose vietose, vadinamuosiuose tyrimo lizduose.

    Pasak organizatorių, vienas svarbiausių šios metodikos privalumų yra galimybė gauti palyginamų duomenų ne tik nacionaliniu mastu, bet ir kiekvienoje savivaldybėje. Tai reiškia, kad rezultatai gali tiksliau atskleisti vietos situaciją ir skirtumus tarp regionų.

    Kodėl tai svarbu savivaldybėms?

    Gyvensenos stebėsena Lietuvoje atliekama periodiškai kas ketverius metus. Ankstesnės apklausos vyko 2018 metais, kai apklausta 24 800 asmenų, ir 2022 metais, kai apklausta 25 500 asmenų.

    Nuosekliai renkami duomenys leidžia stebėti įpročių pokyčius ir vertinti, ar taikomos priemonės duoda rezultatų. Tyrimo rezultatai naudojami planuojant sveikatos stiprinimo veiklas savivaldybėse ir priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu.

    Gyventojų dalyvavimas tokiose apklausose dažnai laikomas vienu paprasčiausių būdų prisidėti prie tikslesnio realios situacijos įvertinimo. Kuo daugiau respondentų atsako į klausimus, tuo patikimiau galima planuoti prevencines programas ir tikslines iniciatyvas skirtingoms gyventojų grupėms.

  • Martyno Jankaus muziejus gavo 2 000 eurų: edukacija apie knygnešius sugrįš į Pagėgius

    Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus sulaukė Lietuvos kultūros tarybos dalinio finansavimo projektui, skirtam knygnešystės istorijai aktualinti. Programos Tolygi kultūrinė raida lėšomis muziejaus sumanymui skirta 2 000 eurų.

    Finansavimas numatytas įgyvendinant Tauragės apskrities prioritetą Kultūrinis tapatumas, o projektas konkurse įvertintas 77,80 balo. Teigiamą sprendimą priėmė regioninė kultūros taryba, vertinusi idėjos aktualumą ir poveikį vietos bendruomenei.

    Renginys skirtas spaudos atgavimo dienai

    Projektas Teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! planuojamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ši data Lietuvoje siejama su lietuviškos spaudos draudimo pabaiga ir primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo saugomas rizikuojant laisve.

    Muziejus renginyje ketina pasitelkti interaktyvias ir teatrines formas, kad istorija būtų suprantama ir įtraukianti skirtingo amžiaus lankytojams. Dėmesys bus skiriamas ne tik faktams, bet ir patirčiai, leidžiančiai geriau suvokti, kodėl knygnešystė laikoma vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo reiškinių.

    Akcentas – Jurgio Bielinio vaidmuo

    Renginio ašis bus Jurgio Bielinio, vieno žymiausių Lietuvos knygnešių, istorinė misija. Planuojama pristatyti, kaip veikė knygnešių tinklai, kokiais maršrutais buvo gabenama spauda ir kokią reikšmę tam turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės bei spaustuvininkai.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir jo sąsajoms su lietuviško rašto sklaida. Muziejus pabrėžia, kad tokios edukacijos padeda stiprinti istorinę atmintį ir regiono tapatumą.

    Kas bus finansuojama?

    Skirtos lėšos bus naudojamos renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir viešinimo išlaidoms padengti. Muziejus planuoja aktyviai įtraukti vietos bendruomenes, moksleivius ir jaunimą, kad renginys taptų ne vien stebėjimu, o dalyvavimu.

    Organizatoriai kviečia gyventojus sekti muziejaus ir savivaldybės informaciją dėl tikslaus laiko bei programos. Tikimasi, kad projektas paskatins platesnį domėjimąsi knygnešių istorija ir jos ryšiu su šiandienos kultūriniu savarankiškumu.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendinimą koordinuoja Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.

  • Pagėgių kraštas Vilniaus knygų mugėje: ką pristato savivaldybė ir kuo kviečia sudominti lankytojus

    Pagėgių kraštas Vilniaus knygų mugėje: ką pristato savivaldybė ir kuo kviečia sudominti lankytojus

    LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksta 26-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė – vienas didžiausių literatūros ir leidybos renginių Baltijos šalyse. Šių metų šūkis Žodis ieško savo žmogaus akcentuoja dialogo svarbą ir atsakomybę už viešai tariamą žodį.

    Vasario 26 dieną mugėje lankėsi Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Greta Bušniauskaitė ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos komanda. Vizitas skirtas ne tik dalyvavimui renginiuose, bet ir ryšių su kultūros bendruomene stiprinimui.

    Susitikimo metu taip pat bendrauta su „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ laureate ir Garbės ambasadore Jūrate Caspersen. Aptartos skaitymo skatinimo iniciatyvos, kultūrinio bendradarbiavimo kryptys ir galimybės plačiau pristatyti Pagėgių krašto tapatybę.

    Mugėje pristatomas ir pats Pagėgių kraštas: Lietuvos turizmo informacijos centrų stende lankytojai gali susipažinti su vietos maršrutais, lankytinomis vietomis ir kultūros objektais. Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvavimas tokio masto renginyje yra proga pasiekti platesnę auditoriją ir pakviesti atrasti regioną per kultūrą bei keliones.

    Pastaraisiais metais knygų mugės Lietuvoje vis dažniau tampa ne vien knygų pirkimo vieta, bet ir platforma savivaldybėms, bibliotekoms bei bendruomenėms megzti partnerystes. Tokie susitikimai padeda kurti bendrus projektus, stiprinti bibliotekų vaidmenį regionuose ir skatinti skaitymą kaip ilgalaikę investiciją į švietimą.

  • Prienų krašto šventė ieško prekybininkų: kur ir kada vyks mugės, kiek kainuos leidimai

    Gegužės 22–31 dienomis Prienuose vyks Prienų krašto šventė, o renginių organizatoriai kviečia prekybininkus ir amatininkus prisijungti prie šventės mugės ir prekybos zonų. Prekyba numatoma keliose vietose ir skirtingomis dienomis, todėl dalyviams svarbu įsivertinti logistiką bei pasiruošti iš anksto.

    Didžiausias prekybininkų srautas tradiciškai prognozuojamas šventės kulminacijos savaitgalį, kai į renginius atvyksta ne tik Prienų, bet ir aplinkinių miestų bei rajonų gyventojai. Organizatoriai pabrėžia, kad prekybos vietų skaičius ribotas, tad sprendimą dalyvauti verta priimti nelaukiant paskutinių dienų.

    Pagrindinės prekybos dienos

    Gegužės 29 dieną nuo 16.00 valandos prekybininkai laukiami Prienų Beržyno parke. Tą vakarą 20.30 valandos numatytas miuziklas „Sulaužyti sparnai“, todėl prioritetas teikiamas lengvų užkandžių ir nealkoholinių gėrimų prekybai, taip pat amatininkų gaminiams.

    Gegužės 30 dieną renginiai persikelia į Prienų vasaros estradą prie Nemuno. 17.00 valandą planuojama šventinė mugė, o 19.00 valandą vyks kulminacinis renginys Prienų kraštas jungia, kurio metu numatyti svečių sveikinimai ir koncertinė programa.

    Kaip pateikti prašymą

    Norint prekiauti ar teikti paslaugas šventės metu, reikia pateikti prašymą išduoti leidimą elektroniniu būdu per Prienų savivaldybės paslaugų sistemą. Prašymai priimami iki gegužės 20 dienos, todėl planuojantiems dalyvauti rekomenduojama dokumentus susitvarkyti iš anksto.

    Praktikoje tokiose šventėse dažniausiai vertinama, ar prekybininko veikla atitinka renginio pobūdį, ar užtikrinami higienos reikalavimai bei saugi prekybos vietos eksploatacija. Tai ypač aktualu viešojo maitinimo paslaugoms ir įrangai, kuriai gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

    Leidimų kainos ir įkainiai

    Leidimo prekiauti kaina už vieną vietą iki 6 kvadratinių metrų viešojo maitinimo paslaugoms siekia 30 eurų. Prekiaujantiems maisto ir ne maisto produktais taikomas 15 eurų mokestis už vieną vietą iki 6 kvadratinių metrų.

    Teikiantiems laisvalaikio pramogų ir kitas paslaugas nustatytas 3 eurų įkainis už 1 kvadratinį metrą užimamo ploto. Atrakcionų, įskaitant pramoginių parko įrenginių paslaugas, teikėjams taikomas 1 euro mokestis už 1 kvadratinį metrą užimamo ploto.

    Dėl papildomos informacijos organizatoriai nurodo kreiptis į Prienų seniūniją. Tai aktualu tiems, kurie planuoja didesnę prekybos ar paslaugų zoną, atsiveža specifinę įrangą arba nori suderinti vietos parinkimą pagal lankytojų srautus.

  • Prienų krašto šventė gegužės 22–31 dienomis: 10 dienų koncertų, miuziklo ir šventinių eitynių

    Prienų krašto šventė gegužės 22–31 dienomis: 10 dienų koncertų, miuziklo ir šventinių eitynių

    Gegužės 22–31 dienomis Prienų krašte vyks tradicine tapusi Prienų krašto šventė, šiemet kviečianti susitikti su šūkiu KURTI–ŠVĘSTI–BŪTI. Organizatoriai žada dešimties dienų programą, apimančią koncertus, pasirodymus ir bendruomenines veiklas įvairiose Prienų rajono erdvėse.

    Renginių ciklas suplanuotas taip, kad įsitraukti galėtų skirtingos auditorijos: nuo šeimų ir jaunimo iki vyresnių gyventojų bei kraštiečių, grįžtančių į gimtąjį kraštą. Tokios miesto ir rajono šventės Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau tampa ne vien pramoga, bet ir vietos tapatybės, turizmo bei bendruomeniškumo stiprinimo priemone.

    Koncertai ir scenos programa

    Šventės programoje numatomi keli didesni muzikiniai vakarai ir sceniniai pasirodymai. Tarp skelbiamų akcentų – koncertai, kuriuose pasirodys „G&G Sindikatas“ ir atlikėja Natalija Bunkė, taip pat planuojami „MemelBand“ ir „Aksomas“ pasirodymai bei Šampaninio Kauno choro koncertas.

    Be muzikos, žiūrovų laukia ir miuziklas „Sulaužyti sparnai“. Tokie scenos projektai regionų šventėse tampa vis populiaresni, nes leidžia į programą įtraukti daugiau profesionalios kultūros turinio ir pritraukti atvykstančius iš aplinkinių miestų.

    Šventinės eitynės ir bendruomenių įsitraukimas

    Viena svarbiausių šventės dalių – gegužės 30 dieną planuojamos šventinės eitynės, subursiančios Prienų krašto organizacijas, įstaigas, bendruomenes, kraštiečius ir miesto svečius. Numatoma, kad dalyviai apie 18.00 valandą pajudės iš Prienų Laisvės aikštės Vasaros estrados link.

    Organizatoriai kviečia norinčius dalyvauti eitynėse registruotis iki gegužės 20 dienos. Tokios eitynės paprastai tampa ir simboliniu šventės branduoliu, nes vienoje kolonoje susitinka skirtingos bendruomenės ir iniciatyvos, o miestui tai – proga pristatyti savo veiklas.

    Ką svarbu žinoti planuojantiems atvykti?

    Dešimt dienų truksianti šventė reiškia, kad didžiausi srautai dažniausiai formuosis per pagrindinius koncertų ir eitynių vakarus, todėl verta iš anksto pasitikrinti renginių laikus ir vietas. Prienuose tokiais laikotarpiais įprastai didėja automobilių ir pėsčiųjų judėjimas centrinėse miesto dalyse, tad patogiau planuoti atvykimą anksčiau.

    Šventės organizatoriai taip pat kviečia prisijungti prekybininkus, norinčius prekiauti renginių metu. Tokie kvietimai rodo, kad šventė orientuota ne tik į kultūrą, bet ir į vietos ekonomiką, kai renginiai sukuria papildomą lankytojų srautą smulkiajam verslui.

    „Prienų kraštas jungia – kviečiame kurti drauge, švęsti ir būti bendrystėje“, – skelbia šventės organizatoriai.

    Išsami šventės programa ir naujausia informacija skelbiama organizatorių kanaluose, todėl prieš vykstant verta pasitikslinti galimus programos pasikeitimus, ypač dėl lauko renginių, kuriuos gali koreguoti oro sąlygos.