CP v2

Blog

  • Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja apie įsigaliojusį sprendimą, kuriuo leidžiama pašalinti saugotiną želdinį – gluosnį (sprendimas Nr. SL-3). Nurodoma, kad medis yra patenkinamos būklės, o kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Šis gluosnis auga valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Kėdainių rajono savivaldybė, Gegučių parke (Gegučių g. 16, Kėdainiai). Medį planuojama pašalinti dėl infrastruktūros darbų, nes jis patenka į projektuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako trasą.

    Kodėl medis šalinamas?

    Savivaldybės teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgiant į planuojamą Gegučių parko susisiekimo komunikacijų rekonstrukciją. Projektas numato gatvių infrastruktūros pertvarkymą ir pėsčiųjų bei dviračių tako įrengimą atkarpoje nuo Gegučių gatvės iki Pavasario gatvės.

    Tokiais atvejais, kai želdiniai patenka į statybos ar rekonstrukcijos zoną, savivaldybės privalo suderinti sprendinius ir laikytis želdinių apsaugos bei tvarkymo reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad prieš šalinant saugotinus medžius turi būti įvertinamos alternatyvos, o leidimas fiksuojamas oficialiu sprendimu.

    Atkuriamoji vertė ir darbų pradžia

    Nurodoma, kad šio želdinio atkuriamoji vertė yra 412 eurų 50 centų. Atkuriamoji vertė paprastai siejama su želdinių atkūrimu ar kompensacinėmis priemonėmis, kai dėl viešųjų interesų medžiai šalinami iš augimo vietos.

    Taip pat pažymima, kad saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradedami ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo įsigaliojusio sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas skirtas užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę suinteresuotoms pusėms susipažinti su informacija.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl sprendimo ir planuojamų darbų gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių. Nurodytas kontaktinis asmuo – vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė, telefono numeris +370 347 69545.

    Savivaldybė primena, kad apie želdinių tvarkymo sprendimus dažniausiai skelbiama viešai, o parkų ir viešųjų erdvių rekonstrukcijų metu siekiama suderinti infrastruktūros plėtrą su želdynų išsaugojimu. Tokie projektai miestams padeda gerinti susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau kartu reikalauja atidaus sprendimų dėl želdinių pagrindimo.

  • Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Nuo gegužės 12 dienos įmonėms – iki 1,5 mln. eurų APVA parama energijos taupymui: kas svarbu

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo gegužės 12 dienos priims įmonių paraiškas dotacijoms, skirtoms energijos vartojimo efektyvumui didinti. Vienai įmonei, vertinant ir susijusias įmones, galima parama siekia iki 1,5 mln. eurų, o visam kvietimui numatyta 5 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

    Ši priemonė skirta įmonėms, kurios yra galutiniai energijos vartotojai ir energiją perka savo reikmėms, o ne pardavimui. Parama orientuota į konkrečias investicijas, kurios mažina sąnaudas ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų, todėl svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus ir atsakingai susiplanuoti projektą.

    Kas gali teikti paraiškas

    Į paramą gali pretenduoti privatūs juridiniai asmenys, nedalyvaujantys ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Taip pat kvietime negali dalyvauti pareiškėjai, kurie teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.

    Esminė sąlyga pareiškėjams – atliktas privalomas energijos vartojimo auditas. Audito ataskaita turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo dienos, nes finansavimas siejamas su aktualiais ir pamatuojamais efektyvumo sprendimais.

    Kiek finansuojama ir kokie tikslai

    Dotacijos intensyvumas priklauso nuo įmonės dydžio: didelėms įmonėms gali būti finansuojama 30 proc. tinkamų išlaidų, vidutinėms – 40 proc., o mažoms ir labai mažoms – 50 proc. Praktikoje tai reiškia, kad kuo mažesnė įmonė, tuo didesnę projekto dalį galima padengti parama, tačiau galutinis biudžetas vis tiek turi būti pagrįstas ir realistiškas.

    Parama skiriama energijos taupymo priemonėms, numatytoms audito ataskaitoje, pavyzdžiui, apšvietimo modernizavimui, šildymo sistemų efektyvinimui ar technologinių procesų įrangos atnaujinimui. Agentūra pabrėžia, kad projektas turi duoti apčiuopiamą rezultatą: minimalus energijos sutaupymas turi siekti bent 10 MWh per metus.

    Dotacija skiriama vieną kartą įgyvendintoms priemonėms, o investicijos vertinamos per įrangos gyvavimo laikotarpį. Tai svarbu planuojant pirkimus ir techninius sprendimus, nes prioritetas teikiamas ilgalaikiam efektyvumui, o ne trumpalaikiam sutaupymui.

    Kokios išlaidos nelaikomos tinkamomis

    Rengiant paraišką išskirtinai svarbu įvertinti patikslintą netinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. APVA nurodo, kad finansavimas neskiriamas transporto priemonėms, įskaitant ratinius ar vikšrinius mechanizmus, mašinas, agregatus ir priekabas, net jei jos naudojamos veikloje.

    Taip pat parama neteikiama įrangai ar įrenginiams, įskaitant hibridinius sprendimus, jei jie naudoja iškastinį kurą ar jo produktus, pavyzdžiui, benziną, dyzeliną ar gamtines dujas. Ši nuostata tiesiogiai siejasi su valstybės kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą ir finansuoti sprendimus, kurie realiai mažina emisijas.

    Įmonėms rekomenduojama pasitikrinti ir dvigubo finansavimo riziką. Parama nebus skiriama pareiškėjams, kurie jau dalyvauja ankstesniais metais skelbtame analogiškame kvietime privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui.

    Paraiškos nuo gegužės 12 dienos 8 valandos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Prieš teikiant dokumentus verta iš anksto įsivertinti, ar audito rekomendacijos tiksliai sutampa su planuojamomis investicijomis ir ar pasirinkti sprendimai užtikrins reikalaujamą energijos sutaupymą.

    „Kviečiame įmones kruopščiai susipažinti su sąlygomis ir netinkamų išlaidų sąrašu, kad paraiškų teikimas vyktų sklandžiai“, – nurodo APVA.

  • Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių vardų kūrėjai: kas laimėjo ir kodėl?

    Kėdainiuose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną pagerbti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Šiemet konkursas surengtas aštuntą kartą, o apdovanojimai įteikti Daugiakultūriame centre.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pavadinimas dažnai yra pirmasis įmonės prisistatymas klientui, todėl skambesys ir aiški prasmė tampa svarbiu pasitikėjimo signalu. Kėdainiuose ši iniciatyva kasmet skatina rinktis lietuvišką žodį vietoje dirbtinių darinių ar sunkiai ištariamų skolinių.

    Registruotų pavadinimų tendencijos

    Konkurso rengėjų duomenimis, per 2025 metus Kėdainių rajone Registrų centre įregistruotos 126 įmonės ir įstaigos. Tarp pavadinimų ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius, taip pat nemažai pavadinimų sudaryti anglų kalba.

    Tačiau pagal konkurso nuostatus vertinimui tiko tik 20 pavadinimų, kurie aiškiai atitiko lietuviškumo, taisyklingumo ir prasmingumo kriterijus. Iš jų komisija atrinko 10 gražiausių ir paskirstė prizines vietas.

    Kas tapo laureatais?

    Pirmą vietą pelnė VšĮ „Pojūčių sodelis“, dirbanti vaikų su negalia lavinimo srityje, vadovaujama Jurgitos Gasiūnienės. Antra vieta atiteko MB „Gėlėtos mintys“, teikiančiai želdynų projektavimo ir priežiūros paslaugas, vadovei Austėjai Jackienei.

    Trečia vieta skirta MB „Žiedupys“, vykdančiai žemės ūkio veiklą, vadovei Laimai Satkauskienei. Į dešimtuką taip pat pateko MB „Karšta krosnis“, UAB „Rūpestingas glėbys“, UAB „Gėlių kraitė“, VšĮ „Jaukuma“, MB „Erdvės meistrai“ ir MB „Vaizdas ir skonis“.

    Gyventojų balsavimas išrinko atskirą favoritą: gražiausiu bendruomenės akimis pripažintas MB „Radvilų erdvė“ pavadinimas. Šį įvertinimą pelniusios įmonės vadove įvardyta Audronė Aleknienė.

    Renginio akcentai ir žinutė verslui

    Renginio partnerė Kėdainių dailės mokykla prisidėjo kūrybine iniciatyva: mokiniai piešė pavadinimus, o atrinkti darbai tapo simbolinėmis dovanomis laureatams. Organizatorių teigimu, taip pavadinimai įgauna ne tik juridinę, bet ir kultūrinę, emocinę vertę.

    „Pavadinimas yra pirmasis žodis, kuriuo įmonė pasisveikina su pasauliu. Tai pirmas įspūdis ir pirmas signalas žmonėms, kas jūs esate“, – sakė konkurso organizatorė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė.

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis renginyje dėkojo verslams, kurie sąmoningai renkasi lietuviškus pavadinimus. Pasak jo, toks sprendimas stiprina vietos tapatybę ir kuria artimesnį ryšį su bendruomene.

    Valstybinės kalbos inspekcijos atstovas Donatas Smalinskas pabrėžė, kad įmonių pavadinimuose matyti ne vien paslaugos ar prekės aprašymas, bet ir vertybinis pasirinkimas. Jo teigimu, prasmingas lietuviškas pavadinimas padeda būti aiškiau atpažįstamiems ir kuria pasitikėjimą nuo pirmo kontakto.

  • Trumpo sprendimas dėl viskio muitų sujudino rinką: investuotojai vėl žvalgosi į statines

    Trumpo sprendimas dėl viskio muitų sujudino rinką: investuotojai vėl žvalgosi į statines

    JAV sprendimas keičia žaidimą

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas panaikinti 10 proc. muitą škotiško viskio importui į Jungtines Valstijas įnešė palengvėjimo visam sektoriui. Kartu atgijo ir siauresnė, bet sparčiai augusi alternatyvi investavimo kryptis: škotiško viskio statinių pirkimas.

    Šis sprendimas priimtas po Karolio III valstybinio vizito JAV, o Jungtinės Karalystės Vyriausybė patvirtino, kad tai taikoma visiems viskio muitams, įskaitant airišką viskį. Rinkos dalyviai tikisi, kad sumažėjus prekybos trukdžiams atsigaus tiekimas ir paklausa.

    Kas yra investavimas į statines?

    Investavimas į statines reiškia ąžuolinės statinės, užpildytos ką tik distiliuotu arba jau brandinamu škotišku viskiu, įsigijimą. Dažniausiai tokia investicija laikoma 10–20 metų, kol gėrimas subręsta ir statinę galima parduoti arba išpilstyti.

    Įprastai statinėmis tarpusavyje prekiauja distiliuotojai ir maišytojai, sudarydami individualias sutartis, tačiau galimybę prisijungti siūlo ir specializuoti brokeriai. Vis dėlto tai išlieka nelikvidi ir iš esmės nereguliuojama rinka, kurioje kainą lemia antrinė paklausa.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Platformos „Decant Index“ vadovas Johnas Kennedy teigė, kad muitų panaikinimas gali pagerinti statinių investuotojų pasitraukimo kainas. Jo vertinimu, mažesni kaštai importuotojams, platintojams ir nepriklausomiems išpilstytojams didina pasitikėjimą sektoriumi ilgesniam laikui.

    „Didžiausias poveikis greičiausiai bus jaučiamas aukščiausioje rinkos dalyje. JAV vartotojai istoriškai turi stiprų apetitą brandintam, kolekcionuojamam ir prabangiam škotiškam viskiui“, – sakė J. Kennedy.

    Scotch Whisky Association duomenimis, Jungtinės Valstijos yra didžiausia škotiško viskio eksporto rinka, kurios vertė 2025 metais siekė apie 1,1 mlrd. eurų. Investuotojai tikisi, kad gerėjant prieigai prie šios rinkos gali didėti brandintų atsargų paklausa ir statinių likvidumas.

    Rinka smuko, bet atsiranda atsigavimo ženklų

    Nors statinių investicijų statistikos trūksta, bendros tendencijos rodo sudėtingą laikotarpį: „Whiskystats“ skaičiuojamas 500 aktyviausiai prekiaujamų škotiškų viskių indeksas per trejus metus buvo kritęs beveik trečdaliu. Vien balandį indeksas fiksavo dar apie 5,2 proc. smukimą.

    Vis dėlto po žinios apie muitų panaikinimą ūgtelėjo ir su sektoriumi siejamų įmonių akcijos, įskaitant „Diageo“, valdančią tokius prekės ženklus kaip „Johnnie Walker“ ir „Talisker“. Rinka tai interpretavo kaip signalą, kad JAV paklausa gali tapti stabilesnė, ypač brangesnių gėrimų segmente.

    J. Kennedy nurodė, kad įėjimas į šią rinką gali prasidėti nuo maždaug 2 300 eurų už jaunesnių distiliatų statines iš mažiau žinomų distilerijų. Tuo metu prestižinių vardų statinės, priklausomai nuo metų, amžiaus ir statinės tipo, gali kainuoti ir gerokai daugiau nei 100 000 eurų.

    Rizikos: nuo „angelų dalies“ iki sukčiavimo

    Ekspertai pabrėžia, kad statinių rinka nėra birža, o sandoriai vyksta privačiai, todėl kainodaros skaidrumas skiriasi pagal distileriją, brandinimo laiką ir kilmės dokumentus. Be to, ši sritis Jungtinėje Karalystėje nėra prižiūrima Finansinio elgesio institucijos.

    Prie rizikų prisideda ir gamtiniai procesai: kasmet apie 2 proc. alkoholio natūraliai išgaruoja per ąžuolo poras, vadinamoji angelų dalis. Per ilgą laiką tai gali sumažinti stiprumą žemiau 40 laipsnių ir tuomet produktas nebeatitiktų teisinių reikalavimų vadintis škotišku viskiu.

    Scotch Whisky Association savo rekomendacijose vartotojams įspėja, kad nėra reguliuojamos rinkos brandinamoms ar brandintoms statinėms, nėra oficialaus kainų sąrašo ir nėra nusistovėjusio pardavimo mechanizmo. Organizacija taip pat ragina saugotis sukčiavimo ir ypač kruopščiai tikrinti kilmę, nuosavybės struktūrą, sandėliavimą ir draudimą.

    Vertinant bendrai, muitų sumažinimas gali tapti postūmiu, tačiau statinių investicijos išlieka nišinės ir tinkančios tik tiems, kurie supranta ilgą laikotarpį, ribotą likvidumą ir didelius dokumentacijos reikalavimus. Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: šioje srityje svarbiausia ne pažadai apie greitą grąžą, o patikima kilmė ir kantrybė.

  • Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija šiemet vėl įgyvendina jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad moksleiviai vasaros atostogų metu galėtų legaliai įsidarbinti, įgyti pirmosios darbo patirties ir praktinių įgūdžių.

    Programa skirta Pakruojo rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 metų, besimokančiam rajono ugdymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, įskaitant socialinių įgūdžių programas. Dirbti pagal programą galima ne ugdymo proceso metu, birželio–rugpjūčio mėnesiais.

    Numatyta, kad jaunuoliai pagal programą gali dirbti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Savivaldybė pabrėžia, kad tai dažnai tampa patogia galimybe suderinti darbą su poilsiu ir pasiruošimu naujiems mokslo metams.

    Registracija ir dokumentai

    Vieša registracija į programą skelbiama nuo gegužės 18 dienos iki birželio 1 dienos. Paskutinė registracijos ir dokumentų pateikimo diena – birželio 1 dieną iki 17.00 valandos.

    Registruojantis būtina pateikti užpildytą registracijos anketą, kuri turi būti pasirašyta kartu su darbdaviu, bei sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Dokumentus galima atsiųsti el. paštu arba pristatyti į Pakruojo rajono savivaldybę.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pavėluotai pateiktos paraiškos nebus vertinamos. Su atrinktais dalyviais vėliau pasirašoma trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės administracijos, darbdavio ir įdarbinamo jaunuolio.

    Kiek kompensuojama darbdaviams?

    Darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 577 eurai. Ši priemonė skirta paskatinti įmones ir įstaigas sudaryti daugiau galimybių jaunuoliams įgyti pirmosios darbo patirties.

    Praktikoje tokia schema darbdaviams sumažina dalį darbo užmokesčio kaštų, o jaunimui padeda greičiau suprasti darbo rinkos taisykles, atsakomybes ir kasdienę darbo kultūrą. Savivaldybės paprastai akcentuoja, kad pirmasis darbas vasarą dažnai tampa ir lengvesniu startu renkantis profesinį kelią.

    Kam teikiama pirmenybė?

    Jeigu norinčių dalyvauti jaunuolių bus daugiau, nei programai numatyta lėšų, pirmenybė bus teikiama kelioms grupėms. Tarp jų – jaunimas iš šeimų, auginančių ar globojančių 3 ir daugiau vaikų, taip pat jaunuoliai iš socialinę riziką patiriančių šeimų.

    Taip pat svarbus kriterijus – registracijos laikas: pirmieji užsiregistravę ir pateikę visus dokumentus turi didesnes galimybes patekti į programą. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir iš anksto susisiekti su pasirinktu darbdaviu.

    Jaunuoliai gali kreiptis į programoje dalyvaujančius darbdavius, o taip pat susitarti ir su kitu darbdaviu, kuris dar nėra užsiregistravęs programoje. Tokiu atveju darbdavys gali būti įtrauktas į programą, jei atitinka numatytas sąlygas.

    Dėl registracijos ir programos sąlygų konsultuoja Pakruojo rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Dijana Samuitytė. Savivaldybė primena, kad svarbiausia – laiku pateikti visus dokumentus ir aiškiai suderinti įdarbinimo sąlygas su pasirinktu darbdaviu.

  • JAV kariai iš Vokietijos į Lenkiją? Trumpas pripažino galimybę, bet sprendimų dar nėra

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neatmeta galimybės dalį iš Vokietijos išvedamų amerikiečių karių perkelti į Lenkiją. Jis patvirtino žinantis apie Varšuvos prašymą ir atsakė, kad toks scenarijus yra įmanomas.

    Kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykimą į Virdžiniją Trumpas pabrėžė gerus ryšius su Lenkija ir jos prezidentu Karolu Nawrockiu. Į klausimą, ar tikrai priims tokį sprendimą, prezidentas atsakė trumpai, kad „gali“.

    „Turime puikius santykius su Lenkija, o su prezidentu Nawrockiu palaikau labai gerus ryšius. Todėl tai įmanoma“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ką reiškia kalbos apie rotaciją

    Diskusijos dėl JAV pajėgų perskirstymo Europoje atsinaujino po signalų, kad Vašingtonas svarsto sumažinti karių skaičių Vokietijoje. Tokie pokyčiai paprastai apima ne tik konkrečių dalinių perkėlimą, bet ir infrastruktūros, logistikos bei sąjungininkų priimančiosios šalies pasirengimo klausimus.

    Lenkija jau kurį laiką siekia didesnio JAV karinio buvimo savo teritorijoje, argumentuodama tuo, kad Rytų flangas yra arčiau Rusijos keliamos grėsmės. Kartu bet koks sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo ar didesnių rotacijų paprastai derinamas NATO rėmuose ir priklauso nuo Pentagono planavimo.

    Karių išvedimas iš Vokietijos dar nepatvirtintas

    Trumpas anksčiau užsiminė, kad iš Vokietijos galėtų būti išvesta daugiau karių nei iki šiol viešai minėtas 5 000 skaičius. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra nurodęs, kad formalių sprendimų šiuo klausimu kol kas nėra.

    Tai reiškia, kad kol kas kalbama apie politinius signalus, o ne patvirtintą dislokavimo planą su aiškiais terminais ir skaičiais. Jei būtų pasirinktas perkėlimas į Lenkiją, jis galėtų vykti etapais, priklausomai nuo karinių pratybų grafiko, bazėms reikalingų pajėgumų ir sąjungininkų susitarimų.

    Trumpas taip pat komentavo ir Rusijos bei Ukrainos paskelbtas laikinas paliaubas Rusijos Pergalės dienos minėjimo laikotarpiu. Jis tvirtino, kad tai buvo jo iniciatyva, ir išreiškė viltį, kad trumpas sustabdymas galėtų virsti ilgesniu sprendimu.

    Paklaustas, ar siųstų savo komandą į Maskvą tęsti derybų, Trumpas teigė, kad tai svarstytų, jeigu manytų, kad toks žingsnis padėtų pasiekti rezultatą.

  • Lenkijos ir Taivano ryšiai stiprėja: technologijos, DI ir saugumas tampa nauju bendradarbiavimo varikliu

    Naujas etapas Varšuvos ir Taipėjaus santykiuose

    Lenkijos ir Taivano ekonominiai ryšiai pastaraisiais metais pastebimai suintensyvėjo ir vis dažniau peržengia tradicinės prekybos ribas. Diskusijose apie bendradarbiavimą vis daugiau vietos užima aukštosios technologijos, DI, kibernetinis saugumas ir atsparių tiekimo grandinių kūrimas.

    Toks posūkis siejamas su besikeičiančia geopolitine aplinka ir augančiu verslo poreikiu mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo maršrutų. Taivanas, laikomas vienu svarbiausių pasaulinių technologijų centrų, ieško patikimų partnerių Europoje, o Lenkija regione vis dažniau minima kaip viena aktyviausių.

    Kodėl saugumo tema suartina?

    Taivano atstovai pabrėžia, kad nors šalys geografiškai nutolusios, jų saugumo aplinka turi panašumų: abi susiduria su įtampomis kaimynystėje ir hibridinėmis grėsmėmis. Dėl to ekonominė partnerystė vis dažniau vertinama ne tik kaip verslo galimybė, bet ir kaip strateginio atsparumo dalis.

    Finansų sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad Europos ir Azijos saugumas tampa vis labiau tarpusavyje susijęs, o tai keičia ir investicijų logiką. Kibernetinės atakos, kritinės infrastruktūros pažeidžiamumas ir technologijų kontrolė šiandien tiesiogiai veikia tiek pramonę, tiek bankus, tiek viešąjį sektorių.

    „Nuo karo Ukrainoje pradžios saugumo situacija Europoje ir Azijoje tapo glaudžiai susijusi, o tai atveria erdvę gilesniam Taivano ir Lenkijos bendradarbiavimui“, – sakė Taivano atstovas Lenkijoje Jeff Y. J. Liu.

    Inžinieriai, DI ir bendri produktai

    Partnerystės ašimi vis dažniau įvardijamas žmogiškasis kapitalas. Taivano verslas Lenkijoje mato stiprią inžinerijos mokyklą, didelį jaunų specialistų skaičių ir augančią IT ekosistemą, o Taivanas vertinamas dėl gilių kompetencijų puslaidininkių, elektronikos ir pramoninių technologijų srityse.

    DI praktinis pritaikymas taip pat tampa viena labiausiai apčiuopiamų bendradarbiavimo krypčių. Verslo atstovai kalba apie DI naudojimą vaizdo analitikoje, išmaniųjų miestų sprendimuose ir žemės ūkyje, tačiau pabrėžia, kad prioritetas turi būti ne demonstracijos, o aiškiai pamatuojama nauda įmonėms.

    „DI pirmiausia turi kurti realią verslo vertę ir padėti įmonėms augti, o ne būti tik technologiniu eksperimentu“, – sakė „MicroIP“ vadovas James Yang.

    Lenkijos ir Taivano įmonės svarsto ir konkrečius bendrų produktų kūrimo scenarijus, kai vienoje pusėje būtų Taivano technologinė patirtis, o kitoje – Lenkijos inžineriniai pajėgumai ir regiono rinkos išmanymas. Toks modelis leidžia ne tik dalintis kompetencijomis, bet ir greičiau komercializuoti sprendimus Europoje.

    Skirtinga verslo kultūra, bet aiškus interesas

    Greta technologijų diskusijose išryškėja ir verslo kultūros skirtumai. Lenkijos įmonės dažnai orientuojasi į greitą rezultatą ir spartų sprendimų priėmimą, o Taivano partneriai, pasak pačių verslininkų, daugiau dėmesio skiria procedūroms, nuoseklumui ir ilgalaikiam pasitikėjimui.

    Tai gali būti ir rizika, ir privalumas: per didelis skubėjimas didina klaidų tikimybę, o pernelyg lėtas procesas mažina konkurencingumą. Tačiau abi pusės sutaria, kad sėkmingiausi projektai gimsta tada, kai suderinamas tempas ir atsakingas rizikų valdymas.

    „Svarbiausia rasti pusiausvyrą tarp greičio ir tinkamų procedūrų, kad galimybės būtų išnaudotos, o rizika valdoma“, – sakė Jennifer Lee iš „Formosa Smart Energy“ ir „Formosa SKB Solutions“.

    Artimiausiu metu Lenkijos ir Taivano darbotvarkėje, tikėtina, dominuos temos, susijusios su technologijų perdavimu, kibernetiniu atsparumu ir investicijomis į aukštos pridėtinės vertės pramonę. Tai kryptys, kurios vienu metu stiprina ir ekonomiką, ir strateginį saugumą.

  • Anglies dujinimas grįžta į darbotvarkę: Indija skatina projektus, o Lietuvoje tema gali atgimti kitaip

    Indija artėja prie sprendimo pradėti didelės apimties paskatų programą, kuri turėtų paspartinti anglies dujinimo projektus ir naujas investicijas į kurą bei chemijos pramonę. Šalis siekia, kad vietinės žaliavos būtų plačiau naudojamos gaminant sintezės dujas, degalus ir chemikalus, taip mažinant priklausomybę nuo importo.

    Viešai svarstomos programos vertė siekia apie 3,95 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,6 mlrd. eurų. Indijos ambicija – iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies dujinimo pajėgumų, todėl kalbama ne apie pavienius bandymus, o apie visos pramonės krypties stiprinimą.

    Kodėl Indija renkasi dujinimą

    Anglies dujinimas Indijoje pristatomas kaip strateginis instrumentas energetiniam saugumui ir pramonės savarankiškumui didinti. Pastaraisiais metais Azijoje išryškėję tiekimo ir kainų svyravimų rizikos veiksniai paskatino šalis ieškoti alternatyvų importuojamiems angliavandeniliams, ypač suskystintoms gamtinėms dujoms.

    Indija turi vienas didžiausių anglies atsargų pasaulyje, o anglis išlieka jos energetikos sistemos pagrindas. Dėl augančio elektros poreikio ir pramonės plėtros šalyje prognozuojamas didesnis energijos suvartojimas, todėl vietinės žaliavos panaudojimas pristatomas kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir kainą.

    Europa: CO2 kainos keičia logiką

    Europos kontekste anglies dujinimo ekonomika daug sudėtingesnė, nes emisijų kaštai daro tokius projektus sunkiai konkurencingus. Dėl to tradicinis kelias, kai dujinama anglis ir gaminamos pramoninės dujos ar degalai, daugeliu atvejų pralaimi alternatyvoms, paremtoms atsinaujinančia energija, energijos efektyvumu ar elektrifikacija.

    Vis dėlto pati dujinimo technologinė kompetencija nepraranda reikšmės: ji gali būti pritaikoma kitoms žaliavoms, ypač biomasės ir atliekų srautams, kai tikslas yra pagaminti sintezės dujas, vėliau panaudojamas chemijos produktams ar degalams. Tokios kryptys dažniau siejamos su dekarbonizacijos tikslais, jei užtikrinama tvari žaliava ir skaidri emisijų apskaita.

    Ar tema gali atgimti Lietuvoje?

    Lietuvoje anglies dujinimo tema istoriškai buvo aptarinėjama regiono energetikos ir pramonės diskusijose, tačiau praktinių prielaidų dideliam anglies projektui nėra. Ribota vietinių tinkamų išteklių bazė ir CO2 kaštai reikštų, kad klasikinis anglies dujinimas vargiai galėtų tapti ekonomiškai pagrįstu sprendimu.

    Vis dėlto pati idėja gali grįžti kitu pavidalu – per biomasės ar atliekų dujinimo technologijas, kurios teoriškai galėtų padėti tiekti žaliavą pramonei ir prisidėti prie tvaresnių degalų gamybos. Tai ypač aktualu aviacijos sektoriui, kuriam ES reguliavimas numato didėjančią tvarių aviacinių degalų dalį.

    „Tokia anglies dujinimo apimtis, kuri atsipirktų ir patenkintų bent chemijos pramonės poreikius, reikalautų kelių milijonų tonų tinkamų savybių žaliavos, o esant CO2 kaštams tai būtų neapsimoka. Tačiau tuomet sukaupta žinios bazė gali būti panaudota, tik jau su biomasės žaliava“, – sakė prof. Marek Ściążko.

    Ekspertų vertinimu, būtent perėjimas nuo anglies prie biomasės ar kitų alternatyvių srautų yra realistiškiausias kelias, jei dujinimo sprendimai regione ir vėl atsidurs darbotvarkėje. Praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo žaliavos tiekimo grandinės, ekonomikos, emisijų reikalavimų bei investicijų į pramoninę infrastruktūrą.

  • Nauji „LOT“ A220 vis arčiau: „Airbus“ žada pirmuosius lėktuvus jau kitais metais

    „Airbus“ teigia, kad Lenkijos oro linijų LOT užsakytų A220 lėktuvų gamyba vyksta pagal planą, o pirmieji orlaiviai į vežėjo parką turėtų būti perduoti kitais metais. Apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo „Airbus“ prezidentas Europai Johanas Pelissier.

    Pasak jo, svarbiausias darbas dabar vyksta ne tik gamyklose. Kartu su vežėju rengiama visa infrastruktūra ir procesai, kad nauji lėktuvai nuo pirmos dienos galėtų skraidyti reguliariais reisais be ilgų prastovų.

    Kas daroma iki pirmo skrydžio?

    „Airbus“ akcentuoja, kad sėkmingam A220 įvedimui į LOT eksploataciją būtinos kelios lygiagrečios kryptys: atsarginių dalių prieinamumas, techninė priežiūra ir personalo parengimas. Į tai įeina ne tik pilotų ir keleivių įgulos, bet ir technikų mokymai.

    „Turime pasirūpinti, kad nuo pirmos dienos būtų užtikrintos atsarginės dalys, servisas ir apmokymai pilotams, įguloms bei technikams“, – sakė Johanas Pelissier.

    Anot „Airbus“, A220 salono konfigūracija jau suderinta, o galutiniai sprendimai užbaigiami glaudžiai bendradarbiaujant su LOT. Tai svarbi proceso dalis, nes nuo pasirinktos komplektacijos priklauso ir orlaivių pristatymo grafikas, ir vėlesnė eksploatacijos ekonomika.

    Ką reiškia 40 A220 užsakymas?

    LOT užsakymas apima 40 A220 orlaivių ir „Airbus“ jį įvardija kaip vieną reikšmingiausių pastarųjų metų sandorių regione. Tokie kontraktai paprastai vertinami ne vien kaip vienkartinis pirkimas, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas dėl aptarnavimo, atsarginių dalių, modernizacijų ir mokymų.

    „Airbus“ taip pat pabrėžia tiekimo grandinės svarbą Lenkijoje: bendrovė skaičiuoja dirbanti su daugiau nei 50 tiekėjų, kurie tiekia įvairius komponentus skirtingoms orlaivių šeimoms. Tai padeda mažinti rizikas, kai rinką veikia tiekimo vėlavimai ar gamybos pajėgumų trūkumai.

    Gamybos tempai ir geopolitinės rizikos

    Kalbėdamas apie platesnį kontekstą, „Airbus“ atstovas tikino, kad pristatymai klientams vyksta pagal planą, o šiemet bendrovė siekia pristatyti apie 870 lėktuvų. Palyginimui, praėjusiais metais „Airbus“ pristatė 793 komercinius orlaivius.

    Vertindamas įtampą Artimuosiuose Rytuose, Johanas Pelissier akcentavo darbuotojų saugumą regiono šalyse, tačiau kol kas nemato ženklų, kad tai tiesiogiai trikdytų pristatymų grafiką. Vis dėlto jis pripažino, kad geopolitika ir aviacinių degalų kainų svyravimai daro spaudimą oro linijoms, o tai gali atsiliepti skrydžių planavimui.

    „Airbus“ atveju dalis komponentų keliauja tarp skirtingų Europos gamybos vietų, todėl logistikos kaštams reikšmę turi ir degalų brangimas, ir transporto pajėgumai. Bendrovė tikina situaciją stebinti, tačiau didesnių korekcijų gamybos planuose šiuo metu neskelbia.

    Kol kas pagrindinė žinutė LOT klientams ir rinkai išlieka aiški: A220 pristatymai artėja, o didžiausias tikslas yra užtikrinti sklandų jų startą maršrutų tinkle nuo pat pirmųjų dienų.

  • Po pavasarinio šuolio – atoslūgis: balandį naujų butų pardavimai didmiesčiuose krito iki trečdalio

    Po gana stipraus pirmojo metų ketvirčio balandį naujų butų rinka didžiuosiuose Lenkijos miestuose pastebimai atvėso. „RynekPierwotny“ duomenys rodo, kad daugumoje metropolijų pardavimai per mėnesį smuko, o ryškiausias kritimas fiksuotas Varšuvoje ir Lodzėje.

    Varšuvoje balandį parduota 1 442 nauji butai, kai kovą jų buvo 1 797, tad mėnesio pokytis siekė minus 20 proc. Krokuvoje pardavimai sumažėjo nuo 714 iki 670 (minus 6 proc.), Vroclave – nuo 683 iki 574 (minus 16 proc.), Trimiestyje – nuo 692 iki 544 (minus 21 proc.).

    Didžiausias nuosmukis per mėnesį užfiksuotas Lodzėje, kur pardavimai krito nuo 548 iki 402, arba 27 proc. Išsiskyrė tik Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijos miestai, kur pardavimai nežymiai ūgtelėjo nuo 451 iki 462.

    Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad balandžio rezultatai daugelyje miestų dar išliko geresni nei 2025 metų vidutinis mėnesio lygis. Varšuvoje jie buvo maždaug 15 proc. aukštesni, Krokuvoje – apie 18 proc., Poznanėje – apie 14 proc., o Trimiestyje – maždaug 7 proc. žemesni nei pernai.

    Kredito rinka atvėso

    Paklausos svyravimai aiškiai matomi ir būsto kreditų statistikoje. Biuro Informacji Kredytowej duomenimis, dėl būsto paskolos kovą kreipėsi 63 300 žmonių, o balandį – 42 300, tai yra maždaug trečdaliu mažiau.

    Ekonomistai tokį atoslūgį sieja su kovo mėnesio suaktyvėjimu, kai dalis pirkėjų skubėjo rezervuoti būstą, baimindamiesi didesnių skolinimosi kaštų ir prastesnių kredito sąlygų. „Balandį pardavimai buvo 15 proc. mažesni nei kovą, kuris buvo išskirtinis mėnuo“, – sakė „RynekPierwotny“ vyriausiasis ekonomistas Janas Dziekońskis.

    Pasiūlos pokyčiai miestuose

    Ataskaita taip pat fiksuoja, kad dalis plėtotojų pristabdė naujų projektų pasiūlą, tačiau tendencijos miestuose skyrėsi. Varšuvoje į pardavimą balandį pateko 919 naujų butų, kai kovą jų buvo 1 019, tad kritimas siekė 10 proc.

    Poznanėje naujos pasiūlos kritimas buvo itin ryškus: nuo 480 iki 141, arba 71 proc. Krokuvoje pasiūla susitraukė nuo 1 019 iki 195, tai yra 81 proc., o tai rodo atsargesnį plėtotojų elgesį po aktyvesnių metų pradžios mėnesių.

    Kitose metropolijose fiksuotos priešingos krypties tendencijos. Vroclave naujų butų pasiūla šoktelėjo nuo 494 iki 935 (plius 89 proc.), Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje – nuo 124 iki 495 (plius 299 proc.), o Trimiestyje – nuo 468 iki 549 (plius 17 proc.).

    Bendras pasiūlos „sandėlis“ kai kuriose rinkose taip pat mažėjo. Varšuvoje siūlomų butų skaičius smuktelėjo nuo 16 800 iki 16 600, Krokuvoje – nuo 12 300 iki 11 900, Poznanėje – nuo 8 100 iki 7 800.

    Kur dingsta pigiausi butai?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kryptį geriausiai išduoda pigiausio segmento pokyčiai, apimantys ketvirtadalį mažiausiai kainuojančių būstų pagal kvadratinio metro kainą. Varšuvoje šio segmento pasiūla nuo praėjusių metų pabaigos iki balandžio sumenko nuo maždaug 4 200 iki 3 400 butų, tai yra 20 proc.

    Trimiestyje pigiausių butų pasiūla per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 2 100 iki 1 900 (minus 10 proc.), Poznanėje – nuo maždaug 2 000 iki 1 600 (minus 19 proc.), Vroclave – nuo 2 400 iki 2 200 (minus 7 proc.).

    Tuo metu Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje pigiausių butų skaičius padidėjo nuo 3 000 iki 3 200 (plius 7 proc.), o Krokuvoje – nuo 2 700 iki 2 800 (plius 3 proc.). Ekspertai teigia, kad šie skirtumai dera su kainų dinamika: Varšuvoje vidutinės kainos kyla sparčiausiai, Poznanėje taip pat matomas ryškesnis augimas, o Lodzėje ir Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje jos išlieka artimos ankstesniam lygiui.