CP v2

Blog

  • Pirmas JAV ambasadorės Kara C. McDonald vizitas Panevėžyje: aptarė investicijas ir saugumą

    Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje J. E. p. Kara C. McDonald. Tai buvo pirmasis diplomatės vizitas Aukštaitijos sostinėje. Susitikimas su Panevėžio miesto mere Loreta Masiliūniene ir vicemere Žibute Gaiveniene tapo proga pristatyti miesto stiprybes, plėtros kryptis ir aptarti galimas bendradarbiavimo iniciatyvas.

    „Džiaugiamės, kad Panevėžys sulaukia tarptautinio dėmesio. Panevėžys nuosekliai stiprina savo ekonominį potencialą, kuria patrauklią aplinką verslui ir gyventojams. Tokie vizitai – tai ne tik svarbus įvertinimas, bet ir galimybė užmegzti naujus ryšius bei atverti duris bendriems projektams“, – sakė miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Savivaldybėje vykusio susitikimo metu daug dėmesio skirta Panevėžio ekonominei raidai ir investicinei aplinkai. Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus ambasadorei pristatė miesto ekonominį potencialą, įgyvendinamus bei planuojamus projektus.

    Susitikimo metu ambasadorė akcentavo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos dažniausiai orientuojasi į aukštąsias technologijas, ir pasidžiaugė, jog Panevėžys yra pasirinkęs pramonės vystymo kryptį. Taip pat aptarti saugumo ir pilietinio pasipriešinimo klausimai, domėtasi žydų paveldo tema.

    Viešnagės Panevėžyje metu JAV ambasadorė lankėsi „Stasys Museum“ ir teigė, kad tai yra aukščiausio lygio kultūros įstaiga. Ji taip pat pažymėjo, kad Panevėžys yra gražus ir žalias miestas, kuriuo jo gyventojai gali pagrįstai didžiuotis.

    Šis vizitas žymi dar vieną žingsnį stiprinant tarptautinį dialogą ir atveriant miestui platesnes bendradarbiavimo galimybes.

    Komunikacijos skyrius

  • Panevėžyje – teatrų eisena ir merės žinutė: štai kodėl miestas vadinamas teatrų sostine

    Kovo 27-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė teatro diena – proga prisiminti teatro reikšmę visuomenei, kūrėjų vaidmenį ir scenos galią kalbėti apie žmogų, laiką bei vertybes. Panevėžyje ši diena paminėta šventine teatrų eisena, sujungusia skirtingas kūrybines erdves ir bendruomenes.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė sveikindama teatro bendruomenę pabrėžė, kad teatras miestui suteikia kur kas daugiau, nei galima išmatuoti.

    „Teatras miestui duoda daugiau nei galima pamatuoti. Jis ugdo jautrumą. Jis plečia žmogaus vidų. Jis primena, kad net skubėdami turime sustoti ir išgirsti vieni kitus. Panevėžys pagrįstai vadinamas teatrų miestu. Šį vardą miestui suteikia ne pastatai ir ne afišos. Jį kasdien kuriate jūs – savo talentu, darbu, ištverme ir ištikimybe scenai. Kiekvienas spektaklis – tai susitikimas su žmogumi. Su jo klausimais, jo viltimi, jo tiesa. Todėl teatras visada išlieka svarbus. Kol jis kalba žmogui, tol jis turi galią. Šiandien nuoširdžiai dėkoju visai teatro bendruomenei. Už kūrybą, kuri augina miestą. Už kultūrą, kuri Panevėžiui suteikia veidą ir balsą. Už tai, kad per jus šis miestas skamba giliau, jautriau ir prasmingiau. Linkiu, kad niekada nepritrūktų vidinės jėgos kurti“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šventinė eisena prasidėjo nuo Panevėžio muzikinio teatro. Menininkai, lydimi Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestro, žygiavo per miesto centrą ir Laisvės aikštę, kur prie savivaldybės juos pasveikino merė. Eiseną lydėjo panevėžiečių palaikymas – miestiečiai sveikino dalyvius ir linkėjo kūrybinio įkvėpimo. Vėliau eisena aplankė ir kitas miesto teatrų erdves.

    Eisenoje dalyvavo Panevėžio muzikinio teatro, teatro „Menas“ ir Lėlių vežimo teatro kolektyvai.

    Panevėžys Lietuvoje išsiskiria stipria teatro tradicija – mieste veikia keturi profesionalūs teatrai, formuojantys savitą kultūrinį identitetą. Skirtingos scenos čia kuria įvairias patirtis: nuo klasikinės dramos ir muzikinių pastatymų iki šiuolaikinių interpretacijų ir lėlių spektaklių.

    Tarptautinė teatro diena Panevėžyje kasmet tampa proga miestui susitikti su teatru atviroje erdvėje – arčiau žmogaus, kasdienybės ir bendrystės.

    Komunikacijos skyrius

  • Panevėžys išsirinko favoritą: „Marių X zone“ sutriuškino konkurentus tūkstančiais balsų

    Panevėžyje pasibaigus balsavimui už bendruomenės iniciatyvų projektus, paaiškėjo šių metų konkurso nugalėtojas – daugiausia gyventojų palaikymo sulaukė idėja „Marių X zone“. Ši iniciatyva bus įgyvendinta miesto biudžeto lėšomis.

    Už „Marių X zone“ balsavo 4 525 panevėžiečiai. Antroje vietoje liko projektas „Kultūros ir poilsio parko velotrasa“, surinkęs 1 494 balsus. Iš viso už pateiktas iniciatyvas atiduota 6 019 galiojančių panevėžiečių balsų.

    „Bendruomenės iniciatyvos parodo, kad žmonės nori ir gali dalyvauti kuriant savo miestą. Kuo daugiau įsitraukimo, tuo aiškesni sprendimai – tokie, kurie atliepia realius poreikius. Tai yra apie pasitikėjimą ir bendrą atsakomybę už miesto erdves“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Projekte „Marių X zone“ numatyta marių pakrantėje, vienoje aktyviausiai lankomų miesto erdvių, įrengti modernią ir saugią lauko krepšinio aikštelę. Planuojama įrengti kokybišką dangą, apšvietimą bei saugias zonas aplink aikštelę. Iniciatyva orientuota į aktyvų laisvalaikį, bendruomeniškumą ir įvairaus amžiaus gyventojų įsitraukimą.

    Šiemet bendruomenės iniciatyvoms Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 100 tūkst. eurų. Taip pat buvo surengtos dirbtuvės projektų rengėjams – jų metu dalyviams padėta išgryninti idėjas ir tinkamai parengti projektus.

    Artimiausiu metu bus rengiama techninė specifikacija įrengimo darbams. Į šį procesą planuojama įtraukti ir laimėjusios idėjos autorius, kad projektas kuo tiksliau atlieptų bendruomenės lūkesčius.

    Savivaldybė dėkoja visiems panevėžiečiams, kurie teikė idėjas, dalyvavo dirbtuvėse ir balsavo – būtent gyventojų įsitraukimas kuria miestą.

    Panevėžys. Kaip mes.

    Komunikacijos skyrius

  • Netikėtas Turkijos ambasadorės vizitas Panevėžyje: aptartos investicijos ir verslo ryšiai

    Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje lankėsi Turkijos Respublikos ambasadorė Lietuvos Respublikoje J. E. p. Esra Toplu. Kartu atvyko Turkijos-Lietuvos prekybos rūmų delegacija. Ambasadorę priėmė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė ir vicemeras Rytis Račkauskas.

    Susitikimo metu pagrindinis dėmesys skirtas ekonominių ryšių plėtrai, investicijų pritraukimui ir verslo partnerystėms tarp Panevėžio bei Turkijos.

    „Džiaugiamės galėdami Panevėžyje pasveikinti Jus ir lydinčią delegaciją bei dėkojame Turkijos ambasadai už rodomą dėmesį mūsų miestui. Tikimės, kad viešnagė Panevėžyje bus turininga ir prasminga, o užmegztas dialogas prisidės prie tolesnio dvišalių ryšių stiprinimo. Esame įsitikinę, kad tokie susitikimai ne tik skatina institucijų ir verslo bendradarbiavimą, bet ir padeda geriau pažinti skirtingas kultūras, kurti tvirtus tarptautinius ryšius“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Susitikime Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė miesto pramonės vystymo kryptis ir investicinės aplinkos stiprinimo iniciatyvas. Ji apžvelgė Panevėžio ekonominį potencialą, pramonės sektoriaus stiprybes, strateginius infrastruktūros projektus bei investuotojams palankią aplinką.

    Taip pat aptartos galimybės plėtoti bendrus projektus inovacijų, logistikos, gamybos ir švietimo srityse.

    Kartu su ambasadore Panevėžyje viešėję Turkijos verslo atstovai domėjosi miesto investicine aplinka, bendradarbiavimo galimybėmis ir potencialiomis partnerystėmis su vietos įmonėmis. Vizito metu pabrėžta regioninio bendradarbiavimo svarba, siekiant stiprinti ekonominius ryšius ir skatinti abipusiai naudingas iniciatyvas tarp Lietuvos ir Turkijos.

    Šis vizitas vertinamas kaip reikšmingas žingsnis plečiant Panevėžio miesto tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinant dialogą su Turkijos institucijomis ir kuriant prielaidas ilgalaikiams ekonominiams bei kultūriniams ryšiams.

    Komunikacijos skyrius

  • Garliavoje parketas degė: paaiškėjo, kas iškovojo Kauno rajono mero taurę 2026

    Garliavoje parketas degė: paaiškėjo, kas iškovojo Kauno rajono mero taurę 2026

    Šeštadienį Garliavos sporto centre surengtos kvalifikacinės sportinių šokių varžybos „Kauno rajono mero taurė – Liepsnojantis šokis 2026“. Renginys subūrė įvairaus amžiaus ir meistriškumo šokėjus iš visos Lietuvos.

    Nuo pat ryto ant parketo sukosi skirtingų amžiaus grupių dalyviai, o žiūrovai mėgavosi spalvinga, energinga ir įspūdinga sportinių šokių švente.

    Jaunimo ir suaugusiųjų grupėje pagrindinį apdovanojimą – mero taurę – iškovojo Elvita Remeikaitė ir Adrian Donskich iš „Flamenko – MJ sportinių šokių akademija“ (Kaunas–Vilnius). Antrąją vietą užėmė „MJ sportinių šokių akademija“ atstovai Augustinas Patockas ir Erika Mikulska iš Vilniaus, o trečioji vieta atiteko šeimininkams – Kauno rajono sporto centro auklėtiniams Viliui Gerikui ir Gabijai Stravinskaitei.

    Renginio dalyvius pasveikino Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė, palinkėjusi siekti aukščiausių rezultatų ir neprarasti aistros šokiui.

    Varžybas globojo Kauno rajono savivaldybė ir Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas.

    „Liepsnojantis šokis 2026“ organizavo „LSŠF“, Kauno rajono sporto mokykla ir sportinių šokių klubai „Flamenko“ bei „Duetas“.

  • Ministras atvyko į Karmėlavą: pirmoji Lietuvoje skydinė renovacija gali pakeisti mokyklas

    Ministras atvyko į Karmėlavą: pirmoji Lietuvoje skydinė renovacija gali pakeisti mokyklas

    Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje jau kurį laiką įgyvendinamas pirmasis Lietuvoje skydinės renovacijos projektas, žymintis naują viešųjų pastatų modernizavimo etapą. Objektą apžiūrėjo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas su komanda, Kauno rajono savivaldybės vadovai ir „Aplinkos projektų valdymo agentūros“ (APVA) atstovai. Susitikimo metu aptarti projekto sprendimai, skydinės renovacijos technologijos privalumai bei šio metodo taikymo perspektyvos.

    Balio Buračo gimnazijos atnaujinimas yra vienas iš šešių Lietuvoje vykdomų skydinės renovacijos pilotinių projektų. Šios technologijos esmė – didelė dalis konstrukcijų pagaminama uždarose gamyklos patalpose, todėl jų kokybei neturi įtakos oro sąlygos, o montavimo darbai objekte gali vykti sparčiau nei taikant įprastus renovacijos sprendimus.

    „Norėčiau padėkoti ministerijai ir APVA už kvietimą savivaldybei prisijungti prie šios iniciatyvos. Šis projektas unikalus tuo, kad didžioji dalis sprendinių pagaminama gamykloje, todėl užtikrinamas darbų greitis ir efektyvumas. Svarbu ir tai, kad gimnazija modernizuojama kompleksiškai – atnaujinamos ne tik išorinės konstrukcijos, bet ir vidaus erdvės, kuriamos šiuolaikiškos sąlygos mokyklos bendruomenei“, – teigė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    Pastatas pilotiniam projektui pasirinktas neatsitiktinai – jis atitiko keliamus techninius ir energetinius reikalavimus. Įgyvendinus modernizavimą siekiama sukurti modernesnę, energetiškai efektyvesnę ir patogesnę mokymosi aplinką, užtikrinti geresnį mikroklimatą bei sumažinti energijos sąnaudas.

    „Tai pirmasis toks pilotinis projektas Lietuvoje, kuris leis realiomis sąlygomis įvertinti skydinės renovacijos technologiją. Ypač svarbu, kad renovacijos procesas suderintas su ugdymo procesu – mokykla veikia, vyksta pamokos, bendruomenė gali gyventi įprastu ritmu. Tai rodo, kad modernizavimą galima įgyvendinti netrikdant kasdienės veiklos“, – sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

    Karmėlava yra viena sparčiausiai augančių Kauno rajono seniūnijų, todėl didėja ir kokybiškos švietimo infrastruktūros poreikis. Balio Buračo gimnazijoje šiuo metu mokosi daugiau kaip 650 mokinių, todėl investicijos į įstaigos atnaujinimą laikomos nuoseklia savivaldybės švietimo infrastruktūros stiprinimo dalimi.

    Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinus šį pilotinį projektą, skydinės renovacijos technologija ateityje bus taikoma plačiau modernizuojant ir kitus viešuosius pastatus.

  • Klaipėdos rajonas paleido naują stipendiją kūrėjams: iki 1000 eurų per mėnesį

    Klaipėdos rajonas paleido naują stipendiją kūrėjams: iki 1000 eurų per mėnesį

    Klaipėdos rajonas imasi dar vienos priemonės stiprinti vietos kultūros lauką – savivaldybės taryba patvirtino naujos Kultūros ir meno stipendijos skyrimo nuostatus. Ši iniciatyva suteiks kūrėjams finansinį palaikymą ir galimybę daugiau dėmesio skirti idėjų įgyvendinimui.

    „Naujoji stipendijų sistema – ne tik finansinė priemonė. Tai ir aiškus signalas, kad kultūra Klaipėdos rajone yra svarbi, o kūrėjai labai laukiami ir reikalingi. Tikimės, kad ši iniciatyva paskatins naujus kūrybinius projektus, stiprins vietos menininkus ir padės dar labiau auginti rajono kultūrinį gyvybingumą“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Stipendijos idėja buvo brandinama ne vienus metus. Pasak savivaldybės, menininkai ne kartą kreipėsi ieškodami galimybių įgyvendinti kūrybinius sumanymus, kuriems trūko finansavimo, todėl atsirado poreikis sukurti aiškų ir konkretų paramos mechanizmą.

    Nustatyta tvarka numato, kad stipendijos bus skiriamos ne įstaigoms ar organizacijoms, o patiems kūrėjams – jų kūrybiniams projektams įgyvendinti.

    Į stipendiją galės pretenduoti pilnamečiai kultūros ir meno kūrėjai, kurių veikla susijusi su Klaipėdos rajonu – jo kultūra, menu arba jų sklaida. Taip pat pabrėžiama, kad stipendiją gavę kūrėjai turės pristatyti savo veiklos rezultatus visuomenei.

    Stipendijos dydis galės siekti iki 1000 eurų per mėnesį, o mokėjimo trukmė – nuo 1 iki 6 mėnesių.

    Paraiškos stipendijoms bus priimamos kartą per metus, savivaldybei paskelbus kvietimą savo interneto svetainėje.

    Pateiktus projektus vertins komisija. Vertinant bus atsižvelgiama į meninę ir kultūrinę vertę, aktualumą Klaipėdos rajonui, planuojamus rezultatus ir jų sklaidą bei ankstesnę pareiškėjo kūrybinę veiklą. Taip siekiama, kad finansavimas pasiektų stipriausias, bendruomenei vertę kuriančias iniciatyvas.

  • Klaipėda paskirstė per 1,3 mln. eurų kultūrai: aišku, kam atiteks didžiausi pinigai

    Klaipėda paskirstė per 1,3 mln. eurų kultūrai: aišku, kam atiteks didžiausi pinigai

    Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet kultūrinėms iniciatyvoms skyrė daugiau nei 1,3 mln. eurų. Pasak savivaldybės, tai investicija į gyvą, įtraukią ir socialiai atsakingą miesto kultūrą.

    Kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo konkurse buvo išskirti prioritetai, atspindintys Klaipėdos kultūrinės politikos kryptį: socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą stiprinantys projektai, kūrybinių industrijų plėtra (ši kryptis šiemet įtvirtinta kaip naujas prioritetas), miesto istorinės atminties puoselėjimas ir aktualizavimas, Klaipėdos jūrinio identiteto stiprinimas bei atvirų ir įtraukių kultūrinių erdvių kūrimas.

    Kadangi 2026-ieji Klaipėdoje paskelbti Socialinės atsakomybės metais, atrinkti projektai orientuoti ne tik į meninę kokybę, bet ir į visuomeninį poveikį: bendruomenių telkimą, socialinę įtrauktį ir aktyvesnį nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą.

    Lyginant su praėjusiais metais, šiemet optimizuota finansavimo struktūra: sumažintas sričių skaičius, jų liko trys. Savivaldybė teigia, kad tai leido sutelkti išteklius ir atrinkti didesnės apimties bei stipresnio turinio projektus, kuriančius ilgalaikę vertę miestui.

    Profesionalaus meno produktų kūrimo ir kultūros paslaugų teikimo srityje finansuoti 26 projektai, jiems skirta daugiau nei 400 000 eurų. Bendruomeniškumą ir socialinę įtrauktį skatinančių projektų srityje finansuota 15 projektų, jiems paskirstyta beveik 150 000 eurų. Jūrinės kultūros srityje finansuoti 7 projektai, skirta beveik 100 000 eurų.

    Iš viso finansuoti 48 projektai, kurie bus įgyvendinami Socialinės atsakomybės metais ir, anot savivaldybės, prisidės prie Klaipėdos, kaip kuriančio ir žmones jungiančio miesto, kultūrinės dvasios stiprinimo.

    Taip pat tęsiamas kultūros ir meno projektų programų antrų metų dalinis finansavimas, skirtas užtikrinti veiklų stabilumą ir tęstinumą. Strateginio kultūros ir meno kūrėjų organizacijų veiklos finansavimo programos 8 projektams skirta apie 400 000 eurų, o Klaipėdoje rengiamiems tradiciniams kultūros ir meno festivaliams paskirstyta daugiau nei 260 000 eurų. Iš viso finansuota 16 tęstinių programų projektų.

    Savivaldybė taip pat nurodo, kad šiemet pavyko paspartinti paraiškų vertinimą – procesas baigtas maždaug mėnesiu anksčiau nei pernai. Projektų vykdytojai jau pakviesti pasirašyti sutartis, o po jų finansavimą gavusias organizacijas pasieks skirtos lėšos.

    Tikimasi, kad finansuoti projektai reikšmingai prisidės prie miesto kultūrinio gyvenimo stiprinimo, kūrybinių iniciatyvų plėtros ir bendruomenių įtraukties, o Klaipėdos kultūra ir toliau ne tik kurs, bet ir jungs žmones, stiprins miesto tapatybę bei atvers erdves visiems.

  • Klaipėda kirto per „Neto terminalas“ planus: Strėvos gatvės gyventojams – lemtinga žinia

    Klaipėda kirto per „Neto terminalas“ planus: Strėvos gatvės gyventojams – lemtinga žinia

    Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą nepritarti UAB „Neto terminalas“ planams Strėvos gatvės teritorijoje vykdyti krovinių tvarkymo ir sandėliavimo veiklą. Pasak savivaldybės, sprendimas priimtas siekiant nepabloginti gyvenamosios aplinkos kokybės ir apsaugoti gyventojų sveikatą.

    Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad prioritetas turi būti žmonių gerovė ir saugi gyvenamoji aplinka.

    „Nuo pat pradžių aiškiai sakiau – gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė yra svarbiau už bet kokius planus, kurie galėtų pabloginti gyvenimo sąlygas. Prieštaravome Vyriausybės nutarimui dėl uosto ribų plėtros, prašėme teritoriją perduoti miestui, nepritarėme įmonės prašymui kirsti daugiau nei du šimtus medžių ir kreipėmės į Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinę jūrų uosto direkciją, prašydami sustabdyti tokią veiklą, tačiau į mūsų prašymus ir raštus buvo reaguojama formaliai. Mes palaikome uosto veiklą, bet ji negali gadinti miesto gyvenimo kokybės, todėl privaloma ieškoti alternatyvų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Taryba sprendimui nepritarė, nes planuota veikla turėjo vykti Strėvos g. 4, 5 ir 9 sklypuose, šalia tankiai apgyvendintos teritorijos. Savivaldybė nurodo, kad kai kurie daugiabučiai nuo planuojamos vietos yra nutolę vos 10–50 metrų, o dalis jų ribojasi su numatyta teritorija.

    Taip pat pažymima, kad pagal galiojančius miesto planavimo dokumentus ši vietovė numatyta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų aptarnavimui, o ne sandėliavimui ar krovos veiklai. Savivaldybės vertinimu, atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį, mastą ir artumą gyvenamiesiems namams, ji galėtų prieštarauti bendrojo plano nuostatoms, numatančioms, kad ūkinė veikla neturi daryti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

    Prie projekto, kaip nurodoma, nepritarimą reiškė ir gyventojai, teigdami, kad tokia veikla pablogintų jų gyvenimo kokybę. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad įgyvendinus planą beveik visi teritorijoje augantys medžiai – 223 vnt. – būtų iškirsti, didelė teritorijos dalis galimai būtų padengta kieta danga, o paviršinės nuotekos galėtų pasiekti Kuršių marias ir „Natura 2000“ saugomas zonas, todėl, anot savivaldybės, išlieka rizika pakenkti aplinkai.

    Klaipėdos miesto taryba teigia, kad sprendimą priėmė vadovaudamasi Konstitucija ir vietos savivaldos principais, siekdama užtikrinti gyventojų teisę į saugią, sveiką ir kokybišką gyvenamąją aplinką.

  • NMA įspėja: už sertifikuotas daugiametes žoles išmoka gali nebepriklausyti – kada?

    NMA įspėja: už sertifikuotas daugiametes žoles išmoka gali nebepriklausyti – kada?

    „Nacionalinė mokėjimo agentūra“ (NMA) primena, kad pareiškėjams, įgyvendinantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ reikalavimus ir siekiantiems gauti išmokas už sertifikuotų daugiamečių žolių auginimą, taikoma svarbi nuostata.

    Išmoka už sertifikuotas daugiametes žoles nemokama tais atvejais, kai šių plotų užskaitai pasirinkti ūkiniai gyvūnai tuo pačiu metu dalyvauja ir priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose.

    Norėdami gauti paramą už sertifikuotas daugiametes žoles, pareiškėjai įsipareigoja įsipareigotuose sertifikuotų daugiamečių žolių plotuose laikyti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG) hektarui. Taip pat ūkiniai gyvūnai turi būti sertifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/848 ir Ekologinės gamybos taisyklių reikalavimus.

    Ūkinių gyvūnų laikyti neprivaloma tik tiems, kurie deklaruoja laukus, dalyvaujančius sėjomainoje, kai azotą kaupiančios žolės auginamos ne ilgiau kaip 2 metus.

    NMA atkreipia dėmesį, kad išmoka už daugiametes žoles nemokama už tuos plotus, kurių užskaitai pasirinkti ūkiniai gyvūnai kartu dalyvauja priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose:

    „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.

    Pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ remiamos dvi veiklos:

    • „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“;
    • „Ekologinis ūkininkavimas“.

    Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus. Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei savo vardu yra įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje, taiko ekologinės gamybos metodus ir turi kontrolės institucijos išduotą ekologinės gamybos sertifikatą.

    Pažymima, kad bendras sertifikuotas pagal ekologinės gamybos reikalavimus paramai tinkamas naudmenų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš atskirų laukų, kurių kiekvienas ne mažesnis kaip 0,1 ha.

    Inf. „Nacionalinė mokėjimo agentūra“