CP v2

Blog

  • Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Pigių skrydžių bendrovė iš Dublino „Ryanair“ perspėja, kad nauja ES atvykimo ir išvykimo sistema EES gali sukelti papildomų spūsčių oro uostuose. Anot vežėjo, per gegužės savaitgalį daliai keleivių teko apie valandą laukti pasų kontrolėje, o vasaros piko metu rizika tik didės.

    Bendrovė teigia, kad kai kurios šalys dar nėra iki galo pasirengusios sklandžiai taikyti EES, todėl siūlo sistemos diegimą atidėti bent iki rudens. „Ryanair“ taip pat akcentuoja, kad eilės ypač matomos ten, kur keliauja daugiau ne ES šalių piliečių, kuriems taikomos papildomos patikros procedūros.

    Lenkijos VRM: stabdyti nėra pagrindo

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija (VRM) nurodo, kad ES teisės aktai nenumato galimybės ilgesniam laikui sustabdyti EES veikimo nei visoje sistemoje, nei visų konkrečios trečiosios šalies piliečių atžvilgiu. Ministerija tvirtina, kad Lenkija EES integravime yra viena lyderių.

    Nuo balandžio 10 dienos EES veikia visuose 71 Lenkijos pasienio kontrolės punktuose. VRM pabrėžia, kad sistemos darbas nuolat stebimas, o laikini nesklandumai sprendžiami operatyviai, didinant technines ir žmogiškųjų išteklių pajėgas ten, kur srautai didžiausi.

    „Lenkijos pasienio tarnybos turi pakankamą techninę bazę ir personalą, kad keliautojai būtų aptarnaujami sklandžiai pagal naujus ES reikalavimus“, – teigia VRM.

    Ką rodo skaičiai ir kam taikoma EES

    Ministerija tvirtina, kad EES veiksmingumą patvirtina operaciniai duomenys: nuo projekto pradžios 2025 metų spalį sistemoje užfiksuota beveik 6,8 mln. sienos kirtimų ir apie 2,4 mln. asmenų. VRM nurodo, kad EES padėjo tiksliai identifikuoti 9 400 atvejų, kai buvo būtina atsisakyti leisti atvykti į Lenkiją.

    EES taikoma trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Šengeno erdvę trumpam laikui, paprastai iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sistema aktuali ir britams, taip pat, pavyzdžiui, keliautojams iš Turkijos ar Ukrainos, kai taikomas trumpalaikis režimas.

    Pirmosios registracijos metu paprastai fiksuojamas veido atvaizdas, o vyresniems nei 12 metų asmenims imami ir pirštų atspaudai. VRM nurodo, kad pirminė registracija vidutiniškai užtrunka kiek daugiau nei minutę, o vėlesni patikrinimai, kai duomenys jau sistemoje, trunka maždaug perpus trumpiau.

    Kodėl oro uostuose gali ilgėti eilės

    Nors EES diegimo tikslas yra automatizuoti ir tikslinti atvykimų bei išvykimų apskaitą, pereinamuoju laikotarpiu papildomas laikas prie kontrolės kabinų gali virsti eilėmis. Didžiausia įtampa tikėtina oro uostuose, kur vienu metu susitelkia keli reisai ir nemaža dalis keleivių yra iš ne ES valstybių.

    Dėl to keliautojams dažniau rekomenduojama į oro uostą atvykti gerokai anksčiau, o kai kuriais atvejais minima ir trijų valandų atsarga. VRM pripažįsta, kad buvo fiksuota situacijų, kai dėl eilių dalis keleivių nespėjo į skrydžius, tačiau tikina, kad sistemos nauda saugumui nusveria nepatogumus.

    „EES ryškiai prisideda prie Lenkijos ir visos Šengeno erdvės saugumo, padeda valdyti sienas ir nustatyti piktnaudžiavimą legaliu atvykimu bei buvimu“, – pabrėžia VRM.

    Institucija tvirtina, kad dėl šių priežasčių nukrypimai nuo sistemos taikymo nėra pagrįsti, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas srautų valdymui ir procesų optimizavimui prieš vasaros kelionių piką.

  • ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    ES svarsto leisti importuoti JAV reaktyvinius degalus Jet A: taip būtų mažinamas trūkumas

    Trūkumo fone – naujas scenarijus

    Europos Sąjungoje populiariausias aviacijos kuras yra Jet A-1, tačiau pastaruoju metu rinkoje daugėja signalų apie tiekimo įtampą ir kainų spaudimą. Šiame kontekste Europos aviacijos saugos agentūra EASA svarsto, ar daliai skrydžių būtų galima plačiau taikyti JAV naudojamą Jet A kurą.

    Iki šiol Jet A Europoje beveik nebuvo naudojamas dėl techninių ir eksploatacinių skirtumų, taip pat dėl įprastos infrastruktūros ir procedūrų, pritaikytų Jet A-1. Vis dėlto EASA vertinimu, tinkamai valdant pokytį, saugos rizikos nebūtinai didėtų.

    Kuo skiriasi Jet A ir Jet A-1

    Jet A ir Jet A-1 yra panašūs reaktyviniai degalai, tačiau esminis skirtumas susijęs su užšalimo temperatūra. Jet A užšalimo temperatūra yra aukštesnė, todėl ilgų nuotolių skrydžiuose, ypač skrendant dideliame aukštyje ir žemoje temperatūroje, jis gali būti mažiau atsparus ekstremalioms sąlygoms.

    Dėl šios priežasties Europoje istoriškai įsitvirtino Jet A-1 standartas, geriau tinkantis įvairiems maršrutams, įskaitant tolimuosius. Tačiau EASA nurodo, kad dalyje europinių ar tam tikrų regioninių skrydžių Jet A galėtų būti reali alternatyva, jei būtų aiškiai apibrėžtos sąlygos ir ribojimai.

    „Jet A įvedimas Europoje nesukeltų saugos nuogąstavimų, jeigu jo taikymas būtų tinkamai suvaldytas“, – teigiama EASA vertinime.

    Operacinė rizika ir ką turėtų padaryti avialinijos

    Kartu agentūra pabrėžia, kad pokytis neišvengiamai sukurtų operacinę riziką, nes Europos avialinijos, oro uostai ir tiekimo grandinės dešimtmečius dirbo su Jet A-1. Praktikoje tai reikštų papildomus reikalavimus planavimui, degalų logistikai, kokybės kontrolei ir aiškiam skrydžių maršrutų bei sąlygų įvertinimui.

    Norint išvengti klaidų, ypač svarbus būtų vienodas žymėjimas, procedūrų suvienodinimas ir įgulų bei antžeminių tarnybų apmokymas. Be to, priklausomai nuo sprendimų, gali tekti atnaujinti dalį techninių ir dokumentacinių procesų, kad skirtingų degalų naudojimas nekeltų painiavos.

    Įtampą tiekimui didina ir geopolitiniai veiksniai, kurie gali paveikti naftos bei degalų srautus, o kartu ir aviacijos kuro prieinamumą. Tokiose situacijose avialinijos dažniau prašo reguliuotojų lankstumo, kad būtų galima išlaikyti skrydžių tvarkaraščius ir išvengti masinių atšaukimų.

    Jei ES realiai atvertų kelią didesniam Jet A naudojimui, tai galėtų padėti trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti pasiūlą kai kuriuose maršrutuose. Vis dėlto bet koks sprendimas priklausytų nuo to, ar bus užtikrintas suderinamumas su saugos reikalavimais ir ar rinka pajėgs greitai prisitaikyti prie naujo tiekimo modelio.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ekspertai įžvelgia politinį spektaklį

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis kreipėsi į Senatą, prašydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Siūloma balsavimo data – rugsėjo 27 dieną, o iniciatyva pristatoma kaip atsakas į augančias energijos ir pragyvenimo išlaidas.

    Prezidento kanceliarijos argumentas – aplinkos apsauga yra valstybės pareiga, tačiau, jų teigimu, sprendimai negali būti atitrūkę nuo ekonominės realybės, valstybės išsivystymo ir saugumo. Dokumente ES klimato politika apibūdinama kaip pernelyg skubota ir vienpusiška, galinti silpninti pramonės konkurencingumą.

    Referendumo klausimas kelia abejonių

    Daugiausia kritikos sulaukė pats siūlomas referendumo klausimas. Jame ES klimato politika tiesiogiai siejama su išaugusiomis energijos kainomis, didesnėmis gyvenimo sąnaudomis ir sunkumais verslui bei žemės ūkiui, todėl oponentai jį vadina šališku.

    Prezidento komanda pabrėžia, kad referendumas esą nėra apie visuomenės požiūrį į aplinkos apsaugą, o apie konkrečių priemonių kainą. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad toks suformulavimas iš anksto perša neigiamą atsakymą ir supaprastina sudėtingą energetikos bei pramonės transformacijos temą.

    Kas iš tikrųjų kelia kainas?

    Diskusijoje dažnai minima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ETS ir planuojamas ETS2, kuris turėtų apimti emisijas iš kelių transporto ir pastatų šildymo kuro. Būtent ETS2 Lenkijoje įvardijamas kaip priemonė, galinti paveikti namų ūkių išlaidas, ypač naudojančių iškastinį kurą.

    Tuo pat metu energetikos analitikai primena, kad kainas lemia ne vien klimato politika, bet ir struktūrinės nacionalinių energetikos sistemų problemos. Kuo didesnė priklausomybė nuo anglies ir dujų, tuo didesnis jautrumas tiek kuro kainų svyravimams, tiek emisijų kaštams, todėl atsilikusi modernizacija ilgainiui gali kainuoti brangiau nei pati transformacija.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad dalis ETS pajamų patenka į valstybių biudžetus ir gali būti nukreipta į paramą pramonei, efektyvesnį šildymą, tinklų modernizavimą ar socialines kompensacijas. Dėl to vien tik ETS pristatymas kaip pinigų nutekėjimo yra neišsamus, nes vertinant svarbus ir grįžtančių investicijų bei paramos mechanizmas.

    Ekspertai: daugiau politinės komunikacijos nei realaus plano

    Energetikos apžvalgininkai Lenkijoje iniciatyvą vertina kaip bandymą perimti politinę darbotvarkę ir pasiūlyti paprastą atsakymą į sudėtingą klausimą. Jų vertinimu, transformacija visada turi kainą, tačiau klausti visuomenės „už ar prieš“ iš esmės reiškia neaptarti, kaip sumažinti sąskaitas ir kartu didinti energetinį saugumą.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į parlamentinę matematiką: Senatas, kuriame daugumą turi valdančioji koalicija, gali nepritarti referendumui, todėl tikimybė jam įvykti vertinama atsargiai. Dėl to dalis apžvalgininkų referendumo idėją laiko labiau politiniu signalu rinkėjams nei realiai įgyvendinamu sprendimu.

    Diskusijoje pasigirsta ir perspėjimų, kad bandymas iš esmės nusigręžti nuo bendrų ES klimato taisyklių konfliktuotų su bendrosios rinkos logika. Vienodos konkurencijos sąlygos reiškia, kad skirtingose šalyse veikiančioms įmonėms taikomi panašūs reikalavimai, o nutolimas nuo jų galėtų komplikuoti prekybą ir tiekimo grandines.

  • Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Gegužės 13 ir 14 dieną Poznanė vėl taps vienu ryškiausių regiono taškų, kuriame susitinka verslo, technologijų ir politikos lyderiai. Konferencijos Impact’26 organizatoriai skelbia rekordinę programą: 94 valandas debatų, apie 650 pranešėjų, 9 scenas ir 25 temines kryptis.

    Renginio darbotvarkė sukonstruota aplink temas, kurios šiuo metu labiausiai veikia Europos ekonomiką ir visuomenę: nuo geopolitikos ir saugumo iki DI, sveikatos ir kultūros. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas yra ne tik fiksuoti pokyčių mastą, bet ir kalbėti apie jų poveikį žmogui, darbo rinkai bei kasdieniams sprendimams.

    Žinomi vardai ir geopolitikos ašis

    Tarp Impact’26 svečių įvardijami ekonomistas Daronas Acemoğlu, žmogaus teisių advokatė Amal Clooney, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, autorius Timothy Snyderis ir buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Programoje taip pat numatytos diskusijos su JAV diplomatijos ir transatlantinių ryšių temomis siejamais vardais, kurių įžvalgos dažnai nukreipiamos į Europos saugumo architektūrą.

    Geopolitikos tema šiemet numatoma kaip viena kertinių: nuo transatlantinių santykių ir dezinformacijos iki kritinės infrastruktūros apsaugos bei valstybių atsparumo užsitęsusios įtampos sąlygomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją, kai ekonomikos augimas ir investicijos vis dažniau vertinami per saugumo prizmę.

    Ekonomika, bankininkystė ir investicijos

    Programoje didelis dėmesys skiriamas makroekonomikai, konkurencingumui ir infliacijos poveikiui, taip pat technologijų vaidmeniui transformuojant rinkas. Diskusijose numatoma kalbėti ir apie viešųjų investicijų strategijas bei tai, kaip vietos įmonės gali didinti dalyvavimą strategiškai svarbiuose projektuose.

    Ketvirtą kartą strateginiu partneriu įvardijama „Erste Bank Polska“, anksčiau veikusi kaip „Santander Bank Polska“. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus ir banko vadovai, o pokalbių ašyse bus Europos ekonomikos persitvarkymas, investicijų pritraukimas ir finansų sektoriaus vaidmuo tvaraus augimo darbotvarkėje.

    DI, kibernetinis saugumas ir kultūra

    DI tema darbotvarkėje žymima kaip viena labiausiai „kertančių“ skirtingas sritis: nuo produktyvumo ir naujų verslo modelių iki reguliavimo ir darbo rinkos pokyčių. Diskusijose numatoma aptarti ir kibernetinį atsparumą, nes skaitmeniniai incidentai vis dažniau laikomi ne vien IT, bet ir nacionalinio bei verslo saugumo rizika.

    Impact’26 išlaiko ir kultūros bei visuomenės segmentą: programoje minimi rašytojai, menininkai ir kūrėjai, o greta debatų planuojami susitikimai su autoriais. Taip pat numatytos sveikatos, ilgaamžiškumo ir psichikos sveikatos temos, kurios pastaraisiais metais konferencijose iš verslo „priedo“ virto viena iš pagrindinių produktyvumo ir gerovės diskusijų krypčių.

    „Šių metų programa rodo pasaulį lūžio taške: politiniame, technologiniame, ekonominiame ir socialiniame. Norėjome užfiksuoti pokyčių mastą, bet neprarasti žmogaus“, – sakė renginio kūrėjas Krystian Wolak.

    Impact’26 organizatoriai pabrėžia, kad renginys kuriamas kaip skirtingų bendruomenių susitikimo vieta, kurioje vienoje scenoje susikalba politika, verslas, mokslas, technologijos ir kultūra. Dviejų dienų programa Poznanėje turėtų tapti savotišku „barometru“, parodančiu, kur juda Europa sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

  • Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija pirmoji ES pasirašė SAFE: Domańskis sako, kad finansų sutaupymai gali siekti 18 mlrd. eurų

    Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, pasirašiusia susitarimą dėl SAFE programos, skirtos gynybos pajėgumams stiprinti ir su tuo susijusioms investicijoms. Dokumentas pasirašytas premjero kanceliarijoje, dalyvaujant premjerui Donaldui Tuskui ir šalies vyriausybės nariams.

    Susitarimą pasirašė viceministras pirmininkas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, taip pat Europos Komisijos nariai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas. Lenkijos pusė pabrėžė, kad SAFE turėtų didinti valstybės saugumą ir mažinti skolinimosi kaštus modernizuojant kariuomenę.

    Kas yra SAFE ir kokios sumos minimos?

    SAFE kontekste Lenkijos ministrai kalbėjo apie daugiau kaip 44 mlrd. eurų bendrą programos apimtį, kurią Europos lygmeniu planuojama nukreipti gynybos projektams finansuoti. Esminė idėja ta, kad skolinasi Europos Komisija, todėl valstybės narės gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, nei skolindamosi atskirai rinkose.

    Andrzejus Domańskis teigė, kad dėl šio modelio Lenkijos viešiesiems finansams sutaupymai gali siekti 80 mlrd. zlotų, tai yra apie 18 mlrd. eurų. Jo vertinimu, tai svarbu ne tik biudžetui, bet ir visai ekonomikai, nes gynybos pramonė gali tapti vienu pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    Trys tikslai: saugumas, pramonė, darbo vietos

    Finansų ir ekonomikos ministras įvardijo tris SAFE tikslus: pirmiausia saugumo stiprinimą, antra, inovatyvios ir konkurencingos gynybos pramonės plėtrą, trečia, darbo vietų kūrimą regionuose. Jo teigimu, reikšminga finansavimo dalis turėtų pasiekti vietos gamyklas ir tiekimo grandines.

    Minėtos konkrečios vietovės, kuriose veikia su gynybos sektoriumi susiję pajėgumai: Stalowa Wola, Skarżysko-Kamienna, Tarnów ir Gdynė. Lenkijos vyriausybė signalizuoja, kad SAFE finansavimas galėtų paspartinti gamybos plėtrą ir užsakymų ciklus, o kartu sustiprinti technologinę bazę.

    „Nėra efektyvesnio modernizacijos finansavimo šaltinio nei SAFE, o sutaupymai viešiesiems finansams gali siekti apie 18 mlrd. eurų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl Lenkija skuba ir ką tai reiškia regionui?

    Lenkijos susitarimas buvo patvirtintas pirmasis iš 19 programoje dalyvaujančių valstybių, o kita šalis pagal pasirašymo eilę minima Lietuva. Varžymasis dėl greitesnio starto rodo, kad valstybės siekia kuo anksčiau užsitikrinti finansavimo rėmus projektams, kurie susiję su įsigijimais, gamybos plėtra ir infrastruktūra.

    Lenkijos argumentas remiasi ir kaštų logika: kai skolinasi Europos Komisija, palūkanų sąlygos paprastai būna artimesnės ES lygio skolinimosi kainai, o ne pavienių valstybių rizikos vertinimui. Domańskis viešai tikino, kad pasirašant susitarimą „ranka nesudrebės“, pabrėždamas, jog tai, jo vertinimu, Lenkijai itin palankus sprendimas.

  • TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    TVF įspėjimas: nauji DI modeliai gali spartinti kibernetines atakas ir kelti riziką bankams

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėja, kad sparčiai tobulėjantys dirbtinio intelekto (DI) modeliai keičia kibernetinio saugumo balansą finansų sektoriuje. Pasak fondo, tos pačios technologijos, kurios padeda greičiau aptikti spragas ir reaguoti į incidentus, gali dar efektyviau sustiprinti ir puolamuosius pajėgumus.

    TVF vertinimu, problema tampa ne vien atskirų incidentų skaičius, o galimas sisteminis poveikis. Jei įsilaužėliai su DI pagalba spragas aptiks ir išnaudos greičiau, nei institucijos spės jas užlopyti, tai gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui, ypač kai pažeidžiamos kritinės grandys.

    Maksimalus greitis ir mažesnė kaina

    TVF akcentuoja, kad pažangūs DI modeliai gali radikaliai sutrumpinti laiką nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo ir sumažinti tokios veiklos kaštus. Kartu didėja rizika, kad tos pačios spragos bus aptiktos ir atakuojamos vienu metu daugelyje organizacijų, o tai apsunkina koordinuotą gynybą.

    Fondo analitikai pabrėžia, kad ši dinamika ypač pavojinga bankams ir kitoms finansų institucijoms, kuriose IT sistemų patikimumas tiesiogiai siejasi su mokėjimų, atsiskaitymų ir klientų duomenų saugumu. DI įrankiai gali padaryti sudėtingas atakas lengviau įgyvendinamas net mažiau patyrusiems nusikaltėliams, jei jiems suteikiama prieiga prie galingų modelių.

    Rizika neapsiriboja vien bankais

    TVF atkreipia dėmesį, kad finansų sektorius dalijasi skaitmenine infrastruktūra su energetika, telekomunikacijomis ir viešosiomis paslaugomis. Dėl to DI skatinamos atakos gali persimesti tarp skirtingų sričių, jei jos naudoja panašius technologinius sprendimus, tiekėjus ar bendras platformas.

    Fondas taip pat kelia klausimą dėl nelygaus pasirengimo: pažangiausi DI sprendimai gali būti diegiami tik dalyje organizacijų, o kitoms prieiga gali būti ribota. Tai gali lemti nevienodą kibernetinės apsaugos lygį ir situacijas, kai silpnesnės grandys tampa patogiausiais taikiniais.

    Ką turėtų daryti priežiūros institucijos?

    TVF ragina bankų priežiūros institucijas ir pačias finansų įstaigas į DI lemiamus pokyčius žiūrėti ne kaip į vien techninį IT klausimą, o kaip į atsparumo ir rizikos valdymo temą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį pasirengimui, testavimui, incidentų valdymui ir veiklos tęstinumo planams.

    Nors TVF pripažįsta, kad šiandien dar egzistuoja tam tikri riziką švelninantys veiksniai, pavyzdžiui, ribota pažangiausių galimybių sklaida ar uždarų specializuotų sistemų sudėtingesnis „nulaužimas“, fondas prognozuoja, kad šie „buferiai“ gali greitai nykti. DI galimybių plėtra, platesnė prieiga ir nutekėjimai gali pagreitinti momentą, kai puolimas taps greitesnis už gynybą.

    „DI gali padėti gynėjams, tačiau tuo pačiu sustiprina kibernetines grėsmes, kurios gali pakirsti finansinį stabilumą, kai puolėjų galimybės aplenkia gynybą“, – sakė TVF.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • Sortuotojai prašo vieno: kur mesti nešvarų stiklainį, kad nesugadintumėte perdirbimo

    Nešvarūs stiklainiai dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų, kuri vėliau apsunkina atliekų tvarkytojų darbą. Svarbiausia taisyklė paprasta: stiklas turi būti be didelių maisto likučių, o ne idealiai išblizgintas.

    Jei stiklainyje liko tik pėdsakai, pavyzdžiui, šiek tiek uogienės, padažo, majonezo ar riebus apnašas, jis vis tiek tinka stiklui. Tokiu atveju užtenka iškratyti didesnius likučius ir, jei reikia, trumpai perlieti vandeniu.

    Visai kita situacija, kai stiklainis pilnas arba jame yra daugiau sugedusio maisto. Tokios pakuotės į stiklo konteinerį mesti nereikėtų, nes turinys gali ištepti kitą stiklą, pritraukti kenkėjus ir sulėtinti rūšiavimą.

    Praktiškai geriausia pirmiausia atskirti turinį nuo pakuotės. Maisto atliekas, jei jūsų savivaldybėje renkamos bioatliekos, reikėtų mesti į bioatliekų konteinerį, o ištuštintą stiklainį – į stiklo.

    Jeigu stiklainio nepavyksta saugiai ar realiai ištuštinti, pavyzdžiui, jis stipriai užstrigęs, turinys prilipęs ir jo pašalinimas reikalautų daug vandens, saugesnis pasirinkimas gali būti mišrios atliekos. Ypač jei viduje yra ne maistas, o, pavyzdžiui, dažų, techninių alyvų ar chemikalų likučiai.

    Dar vienas dažnas mitas, kad stiklainius būtina kruopščiai išplauti. Atliekų tvarkymo praktikoje prioritetas yra ne plovimas iki švarumo, o tai, kad neliktų didelių maisto kiekių, kurie teršia kitą žaliavą ir blogina perdirbimo kokybę.

    Etikečių nuo stiklainio paprastai šalinti nereikia, jos atskiriamos perdirbimo procese. Daug svarbiau nusiimti dangtelį, nes jis dažniausiai yra metalinis arba kombinuotas ir turi būti metamas į pakuočių atliekų srautą.

    Į stiklo konteinerį turėtų keliauti tik stiklo pakuotės, tai yra buteliai ir stiklainiai. Ten netinka langų stiklas, veidrodžiai, porcelianas, keramika, lėkštės, žvakidės su vaško likučiais, lemputės ar karščiui atsparus stiklas, nes jų sudėtis skiriasi ir gali trikdyti perdirbimą.

    Trumpai tariant, vienas stiklainis dažniausiai virsta trimis sprendimais: kur mesti turinį, kur mesti stiklą ir kur mesti dangtelį. Toks paprastas atskyrimas labiausiai padeda išvengti užteršimo ir palengvina perdirbimą.

  • Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    JAV senatorė Elizabeth Warren pareikalavo, kad „Meta“ atskleistų daugiau informacijos apie planus integruoti trečiosios šalies stabiliąją monetą į bendrovės socialinių tinklų ekosistemą. Politikė teigia, kad toks žingsnis gali turėti pasekmių finansiniam stabilumui ir vartotojų privatumui, turint omenyje platformų mastą.

    Senatorė laišku kreipėsi į „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą ir paprašė paaiškinti, kokio pobūdžio stabiliųjų monetų sprendimai svarstomi bei kaip būtų užtikrintas saugumas. Pasak jos, net ribotas bandymas gali tapti pagrindu plačiam diegimui, o rizikos turėtų būti įvertintos iš anksto.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Elizabeth Warren priminė ankstesnį bendrovės bandymą kurti nuosavą skaitmeninę valiutą, kuris sulaukė griežto politikų ir reguliuotojų pasipriešinimo. Jos vertinimu, panašūs projektai gali sudaryti sąlygas privačioms įmonėms sukaupti jautrius mokėjimų duomenis ir sustiprinti dominavimą tiek reklamos, tiek finansinių paslaugų rinkose.

    Politikė taip pat akcentuoja scenarijų, kai itin plačiai naudojama stabili moneta patirtų pasitikėjimo krizę, o nuostoliai ar sistemos gelbėjimo kaštai galiausiai galėtų tapti visuomenės našta. Dėl to ji ragina „Meta“ iš anksto paaiškinti, kokie apsaugos mechanizmai būtų taikomi.

    Ką Warren prašo atskleisti „Meta“?

    Senatorė pateikė klausimų paketą ir paprašė atsakymų iki gegužės 20 dienos. Tarp temų minimi galimi „MetaPay“ piniginės pakeitimai, kurie leistų naudotojams platformoje laikyti stabiliąsias monetas kaip lėšas, o ne tik išsaugotus mokėjimo kortelių duomenis.

    Taip pat keliami klausimai, kokias trečiųjų šalių stabiliąsias monetas „Meta“ svarstė ar pasirinko, ar yra numatytas pajamų pasidalijimo modelis ir ar platformoje viena stabili moneta nebūtų išskirtinai proteguojama kitų atsiskaitymo būdų sąskaita. Atskira kryptis – privatumo ribos, neteisėto finansavimo prevencija ir įsipareigojimai pačiai „Meta“ niekada neleisti nuosavos stabiliosios monetos.

    Platesnis kontekstas: stabiliosios monetos tampa kasdienybe

    Politinis spaudimas „Meta“ vyksta tuo metu, kai stabiliosios monetos vis dažniau naudojamos ne tik prekybai kriptoturtu, bet ir kasdieniams atsiskaitymams bei tarptautiniams pervedimams. Dėl susietos vertės jos pristatomos kaip patogesnė priemonė pervedimams, tačiau reguliuotojai daug dėmesio skiria rezervų skaidrumui, pinigų plovimo prevencijai ir vartotojų apsaugai.

    Rinkos dalyviai pažymi, kad didelių technologijų platformų bandymai gali paspartinti tokių sprendimų plitimą, nes jos turi milžiniškas auditorijas ir jau veikiančias mokėjimų infrastruktūras. Kartu tai kelia klausimų, kaip bus atskirta socialinių tinklų veikla nuo finansinių paslaugų ir kokia apimtimi mokėjimų duomenys galėtų būti naudojami komerciniais tikslais.

    Kol kas viešai nėra pateikta išsamių detalių apie konkretų „Meta“ bandymo mastą ar pasirinktą stabiliąją monetą, todėl senatorės reikalaujamas skaidrumas tampa esmine diskusijos ašimi. Jei „Meta“ iš tiesų siektų platesnės integracijos iki 2026 metų antrosios pusės, bendrovei greičiausiai tektų įrodyti, kad privatumo, rizikų valdymo ir atitikties priemonės atlaikys itin didelio masto naudojimą.

  • „Bernstein“: Coinbase „visko biržos“ strategija įsibėgėja, nors I ketvirtis nuvylė

    „Bernstein“: Coinbase „visko biržos“ strategija įsibėgėja, nors I ketvirtis nuvylė

    Investicinių tyrimų bendrovė „Bernstein“ teigia, kad Coinbase pastangos tapti vadinamąja visko birža pradeda duoti rezultatų, net ir po silpnesnių, nei tikėtasi, 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinių rodiklių. Analitikų vertinimu, rinka pernelyg susitelkė į trumpalaikį prekybos aktyvumo kritimą, o ne į sparčiai augančias naujas pajamas generuojančias kryptis.

    „Bernstein“ išlaikė rekomendaciją, prilyginamą reitingui lenkti rinką, ir nustatė 330 JAV dolerių tikslinę Coinbase akcijos kainą. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 300 eurų, o nuo minėtos uždarymo kainos analitikai įžvelgė apie 71 proc. augimo potencialą.

    Coinbase ketvirčio pajamos siekė 1,41 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,29 mlrd. eurų, ir buvo maždaug 5 proc. mažesnės už rinkos lūkesčius. Tuo metu pakoreguota EBITDA sudarė 303 mln. JAV dolerių, arba apie 277 mln. eurų, ir taip pat atsiliko nuo prognozių.

    Bendrovė pranešė ir apie grynąjį nuostolį, kuris siekė 394,1 mln. JAV dolerių, arba apie 360 mln. eurų. Didelę įtaką tam turėjo nerealizuoti nuostoliai, susiję su kriptovaliutų investicijų portfeliu, o taip pat bendrai vėsesnė rinka, mažinusi prekybos apimtis ir prenumeratos bei paslaugų pajamas.

    Kriptovaliutų rinkai smunkant, Coinbase neatlaikė spaudimo ir prekybos apimtyse: spot prekyba per ketvirtį sumažėjo iki 202 mlrd. JAV dolerių, arba apie 185 mlrd. eurų. Mažmeninių klientų prekybos apimtis krito ryškiau, o mėnesinių aktyvių prekiaujančių vartotojų skaičius traukėsi iki 8,2 mln.

    Vis dėlto „Bernstein“ atkreipė dėmesį į kitą tendenciją: Coinbase pavyko pasiekti rekordines rinkos dalis kriptovaliutų prekyboje. Analitikų vertinimu, tai rodo, kad platforma įgauna pagreitį net ir tada, kai visa rinka yra prislopusi, o konkurencija dėl vartotojų ir likvidumo išlieka intensyvi.

    „Matome, kad visko biržos kryptis tampa vis aiškesnė: augimas ateina ne vien iš spot prekybos, o iš vis platesnio produktų rinkinio“, – teigiama „Bernstein“ komentare.

    Analitikų optimizmą labiausiai palaiko naujesni pajamų šaltiniai, kurie turėtų mažinti Coinbase priklausomybę nuo cikliškų prekybos komisinių. Tarp jų išskiriamos mažmeninės išvestinės finansinės priemonės, institucinių klientų išvestinių priemonių segmentas, taip pat prognozių rinkos, kurios, pasak „Bernstein“, tapo vienu sparčiausiai augančių bendrovės produktų.

    „Bernstein“ taip pat akcentuoja Coinbase statomą infrastruktūrą aplink stabilias monetas ir mokėjimus, ypač susijusius su USDC bei „Base“ tinklu. Ši kryptis svarbi ne tik kaip papildomas pajamų šaltinis, bet ir kaip ilgalaikė strategija, siekiant aptarnauti atsiskaitymus bei naujus skaitmeninės prekybos modelius, įskaitant sprendimus, susijusius su DI agentų naudojimu.

    Kita vertus, rizikų išlieka: kriptovaliutų rinka tebėra jautri makroekonomikai, reguliavimo naujienoms ir pasitikėjimo svyravimams. Be to, platformos veikla priklauso nuo technologinių partnerių patikimumo, o bet kokie sutrikimai gali tiesiogiai paveikti prekybą ir klientų pasitikėjimą.

    Pastarąjį aspektą priminė ir nesenas incidentas, kai dėl su „Amazon Web Services“ susijusio sutrikimo Coinbase buvo laikinai apribojusi prekybos vykdymą bei perėjusi į režimus, ribojančius pavedimų vykdymą. Nors prekyba buvo atnaujinta, tokie įvykiai investuotojams primena, kad mastelio didinimas reikalauja ne tik produktų plėtros, bet ir infrastruktūros atsparumo.

    „Bernstein“ vertinimu, artimiausiais ketvirčiais Coinbase istoriją gali lemti ne vien prekybos apimtys, o tai, kaip greitai bendrovei pavyks paversti naujas produktų linijas stabiliais, prognozuojamais pinigų srautais. Jei ši transformacija pasiteisins, „visko biržos“ idėja gali tapti ne rinkodaros šūkiu, o realiu verslo modeliu, mažiau priklausomu nuo kripto rinkos ciklų.